IŠŠ Ū KIAI MOKYMUI IR INFORMACINI Ų SISTEM ŲMOKYMO TURINYSAptariami projekt ų MSIS 2000, MOCURIS ir pirmaujan č i ų universitet ų informacini ų sistem ų mokymo turinys irdirbtinio intelekto pasiekim ų išš ū kiai ne tik informacini ų sistem ų mokymui.1 . MSISPirm ą Association for Computing Machinery (ACM) si ū lyt ą informacini ų sistem ų (IS) mokymo turin įLietuvoje bandyta į gyvendinti prieš 30 met ų .Aptarsime ACM ir AIS (Association for Information Systems) MSIS 2000 (Master of Science in InformationSystems): Model Curriculum and Guidelines for Graduate Degree Programs in Information Systems(http://cis.lentley.edu/MSIS).MSIS 2000 sudarytojams buvo pristatytos keliasdešimties JAV ir 22 kit ų šali ų universi tet ų IS magistr ų ruošimoprogramos. MSIS 2000 paskirtis – suteikti pagrindus produktyviam darbui ir nuolatiniam mokymuisi. Joje esminiaiveikl ą (užsi ė mim ą ) nusakantys geb ė jimai, į skai tant kal b ė jimo, rašymo, pristatymo geb ė jimus; žmoni ų ir verslogeb ė j i mus; eti kos i r mei stri škumo (profesi onal umo) yra apj ungti .MSIS 2000 sudaro keturios dalys: pagrindai, šerdis, apjungimas, sri tys.Pagrinduose d ė stomi dal ykai pri kl auso nuo student ų pasiruošimo ir skirti paruošti studentus suprasti šerdiesdal ykus: 1 ) duomen ų valdymas, 2) analiz ė , modeliavimas, projektavimas, 3) tinklai, 4) projekt ų ir keitim ų valdymas,5) IS politika ir strategija.Apj ungimo dal i es dal ykai ski rti si ntezuoti į vairias technologijas ir id ė jas išd ė stytas šerdies dalyje ir į gyvendi ntisistem ą organizacijoje.Sri č i ų dalis – taikom ų j ų sri č i ų rei kal avi mus tenkinantys dal ykai . MSIS paskirtis steigti sekan č ius geb ė jimus,žinias ir vertybes:•informacini ų sistem ų žini ų šerd į ,•IS ir verslo integravimo pagrindus,•pla č i ą verslo ir realaus pasaulio perspektyv ą ,•bendravi mo, tarpasmeninius i r grupi ni us į g ū džius,•analitinio ir kritinio m ą stymo į g ū džius,•taikomosios srities į g ū džius,•ir paruošti•pažangai dabartiniam darbe,•vidutini ų IS valdymui,•versl o anal i ti ku, val dymo konsultantu,•sistem ų integruotoju, projekto vadovu,
•sistem ų analitiku, projektuotoju,•moksl i ni nku, d ė stytoj u,•elektronin ė s prekybos specialistu.IS ir verslo pagrind ų mokymo dalykai tokie: IS pagrindai (pagal IS’97.1 ), informacin ė s technologijos (IS’97.5)bei fi nans ų apskaita, marketingas, organizacin ė veikla.MSIS 2000 integravimo dalyje išskirti trys lygiai: žinybos, IS funkci j ų i r IS technol ogij ų .Žinybos integracijos dalyk ų paskirtis – suvokti firm ą visumoje kartu su jos tiek ė jais ir vartotojais bei proces ų ,funkci j ų visumas pakankamas veiklos reikm ė ms.A.Baskas– 82 –IS funkci j ų integracijos dalykai skirti:•projektuoti IS organizacinius procesus,•į vertinti atsirandan č i ų technol ogij ų į tak ą ,•nustatyti rei kal i ngus speci al i stus i r val dymo metodus,•naudoti metodus matuoti IS reikšm ę .•IS technol ogij ų integracijos dalykai skirti:•į vertinti ir parinkti si ū lomas architekt ū ras, platformas,•į vertinti standartus,•į vertinti tiek ė j ų , gami ntoj ų strategijas.Sri č i ų dalyje į vardinta penkiolika specializacij ų .MSIS 2000 kiekvienai sri č i ai nurodyta po keturi s dal ykus, kuri ų į sisavinimas suteikia atitinkamos sritiesspecializacij ą .MSIS 2000 mokymosi apimtys paskirstytos taip: IS pagrindai – 9–1 2 vienet ų , veiklos (verslo) pagrindai – 9, ISšerdis – 1 5, apj ungimas – 3, speci al i zaci j a – 1 2.2. MOCURISMOCURIS (Modern Curriculum in Information Systems at Master Level) yra Sokrates/Erasmus CDAprojektas. (Kontrakto numeris 69077-IC-1 -98-1 -LT-ERASMUS-CDA-2). Jis paskirtas sudaryti Informatikos magist-roori entuoto į informacines sistemas mokymo program ą atliepian č i ą laiko išš ū kiams.Aptarsime MOCURIS Reikalavim ų specifikacij ą , 200 1 , versija 1 7.1 , 1 –77 p.MOCURIS pagrindu paimta klasikin ė mokymo paradigma – bendras teorinis mokymas, išskiriant specializaci-jasnusakan č ius disciplin ų modulius.Daugeliui universitet ų ji nauja tuo, kad 1 ) teoriniuose pagrinduose į traukta tik labiausiai su specialybe susi-jusi os matemati kos sri tys ir 2) apj ungiama i nformaci ni ų sistem ų esm ė , j ų sudarymas, valdymas ir tarpdisciplininiairyšiai.MOCURIS projektuojamas universitet ų – projekto dalyvi ų poreiki ų tenkinimui , bet abej oti na, kad tam nerei ka-lingair precedentinio mokymo paradigmos pagrindu sudarytas mokymo turinys.Projekto reikalavimas, kad MOCURIS turi remtis tipine dalyvaujan č i ų projekte universitet ų mokymo strukt ū ra,priimtinas su s ą l yga, kad ta strukt ū ra ti nkamai sprendži a speci al ybei bent arti mi ausi us penkis metus kel i amusreikalavimus.Pagri ndi nis MOCURIS ti ksl as – atsi žvel gti į išš ū kius mokymui, s ą l ygotus kompi uteri ni ų sistem ų panaudojimoplitimo ir ypa č ži niomi s gr į st ų sistem ų keliamos revoliucijos į vairiausioms anks č iau tik žmogaus veikloms.Pateiktomis d ė stytinomis disciplinomis ir j ų temomis (moduliais) sprendžiami šio išš ū kio uždaviniai, bet kaip geraijie sprendžiami į vertinti į manoma tik ekspertiškai.Kompi uteri niai repeti tori ai , maši nos mokymasi s mokyti s ir tam ti nkami di sci pl i n ų aprašymai sudaro prielaidasateityje į vertinti mokymo plan ų atitikim ą j ų ti ksl ams ne ti k eksperti niai s b ū dais, bet ir eksperimentais nelaukiant, kolpaaišk ė s absolvent ų ti nkamumas dar be.MOCURIS reikalavimas, kad universitetas formuot ų motyvacij ą siekti karjeros, mokytis vis ą gyveni m ą ,nesiderina su supratimu, kad šiems dalykams pagrindai dedami pirmaisiais gyvenimo metais ir jau vidurini ų mokyk-lų mokymosi programos į tai atsižvelgia.Dokumente nurodoma, kad MOCURIS klausytojais (studentais) bus šios specialyb ė s bakal aurai , anks č iaubaig ę ši ą specialyb ę ir asmenys siekiantys pakeisti specializacij ą . Regis, kad jiems visiems reikalingi skirtingi paruo-šiamiejikursai, kad gal ė t ų suprasti MOCURIS kursus, bet ši ų reikalavim ų proj ekte nesuti kau. Tai p pat kai p i r kokiunuoseklumu d ė styti MOCURIS kurs ų modulius.MOCURIS problem ų sprendimo žinias papildy č iau problem ų numatymo, suvokimo ir problem ų nusakymo(formulavimo) žiniomis. Inovacij ų teorij ą papildy č i au ar pakei s č iau inovacij ų praktika.Informatikos ir kit ų disciplin ų ryšiui aiškinti pateiktos disciplinos „Filosofin ė s ir tarpdisciplinarin ė s informa-tikospasekm ė s“ temos – moduliai „Filosofiniai informatikos ir žini ų aspektai“, „Filosofiniai saviorganizuojan č i ųsistem ų aspektai “, „Proto fi l osofi j a“ kaži n ar rekomenduoti nos vi soms speci al i zaci j oms, kai p tai nurodyta doku-mente.Kaip reikalavimas pateiktas modulio aprašymo strukt ū rizuotas pavyzdys. Ta č iau n ė ra reikalavim ų aprašytimodulius pagal kompiuterini ų mokymo sistem ų reikalavimus.Išš ū kiai mokymui ir informacini ų sistem ų mokymo turinys– 83 –Profesijos planavimui nurodyta, kokie moduliai kokiai specializacijai skirti, reikalaujama nurodyti modulioaprašyme, kas turi b ū ti išmokta prieš studijuojant duoto modulio turin į .MOCURIS reikalavim ų į gyvendi nimas esmi niai pageri nt ų daugel i o universi tet ų išleidžiam ų absolvent ų kokyb ęinformatikos srityje.Didžiausi ą į tak ą tam tur ė t ų disciplinos „Informatikos inžinerijos pagrind ų “ moduliai „Sistem ų inžinerija“,„Verslo ir į moni ų inžinerija“, „Informacini ų sistem ų inžinerija“, „Žini ų i nži neri j a“, „Agent ų technologijos“.Reik ė t ų daugiau d ė mesio skirti precedentiniam mokymui bei mokymui, naudojant kompiuterines mokymosistemas ir iš to sekantiems reikalavimams moduli ų aprašymui.3. Universitet ų topasPagal specialyb ę MIS (Management Information Systems) 200 1 m. rei ti nguot ų 33 JAV universitet ų pri ekyjeMIT (Massachusetts Insti tute of Technol ogy, Sl oan), CMU (Carnegie Mel l on Uni versi ty, PA), UTA (Universi ty ofTexas–Austin, McCombs), UA (University of Arizona, Eller), SU (Stamford University, CA).Ski rti nguose universi tetuose MIS speci al yb ė s pavadi nimai i r mokymo turi niai ski rti ngi, nors ACM (Associ ati onfor Computi ng Machi ney) nuo 1 969 m. kas keli metai skelbia informacini ų sistem ų (IS) mokymo turi nius(programas), apibendrinan č ius dešim č i ų universi tet ų atitinkamo laikotarpio lyg į ruošiant informacini ų sistem ų baka-laurus, magistrus i r daktarus.Pirmaujantis pagal MIS specialyb ę MIT j ą į vardijo ITBT (Information Technology and Business Transforma-tion).Antras reitinge CMU MIS specialyb ę į vardijo MISM (Master of Information Systems Management).Tiek ITBT, tiek MISM mokyme akcentuojama ne paskaitos, bet seminarai, projektai. Ši ų seminar ų ir projekt ųvadovais kvie č iami atitinkam ų sri č i ų prakti kai , kuri ų Lietuvoje atlyginimai žymiai didesni negu profesori ų . Ta č iauakcentas mokymo programose praktini ų problem ų sprendimas, studentams dalyvaujant min ė tuose seminaruose ir
projektuose, regis daugiausia pad ė j o universi tetams gauti aukš č iausius vertinimus pagal MIS specialist ų ruošim ą .ITBT mokymo turi nyje į vardijamos ne aplamai taikomosios sistemos, o tik žiniomis gr į stos, elektronin ėkomerci j a ei na kartu su el ektroni ni u marketi ngu. Pas mus daugel i s nesupranta, kad marketi ngas yra komerci j ospagrindas, kad rink ų paieška daug kur vykdoma naudojant žiniomis gr į stas internetines sistemas.Ži niomi s gr į stos – dirbtinio intelekto pasiekimus naudojan č ios sistemos plinta į vairiose srityse, priima sprendi-mus,kuri uos anks č i au tegal ė jo daryti žmogus.4. Išš ū kiai mokymuiKompiuteri ų , j ų ti nkl ų ir ypa č dirbtinio intelekto pasiekim ų panaudoj i mas esmi niai kei č i a ši mtme č iais nekitu-siasveiklas, tarp j ų i r mokym ą , mokym ą si [1 ].Pagal atl i ekamas funkci j as kompi uteri ų panaudojimas mokyme skirstomas į 1 ) mokomo dal yko turi nio pri sta-tymosistemas, 2) mokomo dalyko valdymo sistemas, 3) mokymo valdymo sistemas (MVS).Liverpulio (Liverpool) universitetas naudodamas pirmas sistemas per atstum ą (on-line) ruošia informacini ųtechnol ogij ų bakal aurus ir magistrus pagal program ą : Objektinis programavimas ir projektavimas naudojant C++,Interneto programavimas, Duomen ų baz ė s, Programin ė s į rangos inži neri j a, Di rbti nis intel ektas, IT tai kymai . Ki ek-vienam išvardi ntam dal ykui ski ri ama po 1 5 kreditini ų vienet ų , mokymo trukm ė pri kl auso nuo student ų geb ė jim ų irdažniausiai b ū na nuo 1 2 iki 1 8 m ė nesi ų .Didžiausi ą išš ū k į ši mtme č i ai s nekitusi am mokymui kel i a mokymo val dymo kompi uteri n ė s sistemos. J ų gali-mybė s sekan č ios.Sistema sudaro individualius mokymo planus. Ji padeda besimokan č iam rasti tinkamiausi ą jam mokymosi nuo-seklumą . Si stema nusako sekant į uždavin į ar tem ą , kuri ą reikia mokytis.Sistema analizuoja besimokan č io sprendimus. Ji nurodo ne tik, ar besimokan č i o sprendi mas tei si ngas, bet kuonetei si ngas ar nepi l nas i r koki ų žini ų tr ū kumas s ą l ygoj o klai d ą .Sistema padeda spr ę sti problemas. Sekdama besimokan č io veiksmus, supranta j į ir naudoja š į supratim ą teiktij am patar i mus .Sistema padeda spr ę sti naujas problemas, nurodydama pavyzdžius iš ankstesnio patyrimo, si ū lydama besimo-kanč iam labiausiai susietus atvejus (anks č iau jam paaiškintus pavyzdžius ar jo išspr ę stas problemas).Sistema prisitaikan č iai pateikia žinias pagal besimokan č io tikslus, žinojim ą ir kit ą informacij ą , saugom ą besi-mokanč io modelyje, kuris rodo, k ą besi mokanti s j au ži no, moka.Sistema palaiko bendradarbiavim ą , naudodama žinias apie skirtingus j os vartotoj us. Tai p parenkamos bendra-darbiavimogrup ė s spr ę sti problem ą ar labiausiai j ą i šmananti s.A.Baskas– 84 –Peter Brusilovsky [2] nurodo, kuriose sistemose, kurios iš nurodyt ų gal i mybi ų į gyvendintos.Mokom ų dalyk ų (kurs ų ) aprašymas darbo imlus, tod ė l sudarytos sistemos, kurios išple č i a mokymo dal ykoval dymo (antros grup ė s) sistemas iki tre č ios su atitinkamomis min ė tomi s gal i myb ė mis .Viena iš toki ų praple č ian č i ų sistem ų yra ABITS [3].Joje mokomoji medžiaga organizuota mokomaisiais objektais – Web perduodamais vienetais. Jie indeksuotitaip, kad ABITS žinot ų , apie k ą kiekvienas iš j ų ir kaip jis gali b ū ti panaudotas mokyme.Tam panaudotas IEEE LTSC Learning Object Metadata (LOM) standartas.Pagal besi mokan č i o vei ksmus ABITS nustato paži nimo b ū sen ą ir mokymosi preferencijas (suvokimo galimy-bes,koki ą medžiag ą besimokantis geriau suvokia).Pažinimo b ū sena rei škia besi mokan č io žini ų lyg į apie kiekvien ą mokomoj o dal yko koncept ą . Kai besimokantisteisingai atsako ar išsprendžia, tuomet jo pažinimo b ū sena sistemoje did ė ja.Besimokan č iojo preferencijos į vertinamos, naudojant IEEE metaduomen ų kategorijas: formatas (tekstas, pa-veikslas,slaidas, hipertekstas, video klipas, modeliavimas, virtuali realyb ė ), pri ė j i mas (i nduktyvus, deduktyvus,ti ri amasi s), i nteraktyvumo l ygis, semanti ni s tankumas, sunkumas.ABITS vykdo mokymo plano sudarym ą , kadangi tuos pa č i us dal ykus ski rti ngi besi mokantys grei č iau išmoksta,i l gi au neužmi ršta, kai mokymo pl anas sudarytas atsi žvel giant į j ų žini ų l ygius i r mokymosi preferenci j as.J. Beck, B. Woolf, C. Beal [4] sudar ė ADVISOR: dviej ų dali ų maši nos mokymosi archi tekt ū r ą (MMA) skirt ąMVS. Šios architekt ū ros paski rti s: apj ungti MVS samprotavi mus, į gal i nti mokymosi ti ksl ų tipizacij ą ir palengvintiMVS tobulinim ą .Pi rma MMA dal i s atsakinga už mokymosi model į : kai p mokinys (studentas) naudoj a MVS. Antra MMA dal i svadovaujasi šiuo studento elgesio modeliu ir tikslu, nusakan č iu pageidaujam ą mokymosi paskirt į . Ši MMA dalissudaro mokymosi politik ą (plan ą ), kuri ati ti nka nusakyt ą mokymosi ti ksl ą .ADVISOR į vertintas su realiais studentais, kas parod ė , kad jis s ė kmi ngai mokosi kai p mokyti , si eki ant nusta-tytosmokymosi paskirties.Maši nos mokymasi s – naudi ngas b ū das automatizuojant žini ų inži neri j os uždavi nius ir di di nant di rbti nio inte-lektopritaikomum ą ne ti k pedagogikos sri tyje. Maši nos mokymasi s ti kimasi pad ė s pati ksl i nti , ko i r kai p mokyti dar-želyj e, mokykloj e, universi tete. Dabar tai dažnai apsprendži a tradi ci j os, paži nimo ir pedagogin ė s teorijos, kurios nevisuomet visapusiškai į vertintos, o tuo labiau n ė ra atsižvelgusios į plintant į internetin į mokym ą si.5. IšvadosProj ektai MSIS ir MOCURIS nepakankam ą d ė mes į skyr ė kompi uteri ni ų sistem ų išš ū kiams mokymui ir iš tokylantiems reikalavimams mokymo turiniui bei dalyk ų aprašymui.Uni ver si tet ų reitingavimas ir darbai kompiuterini ų mokymo valdymo sistem ų srityje rodo, kad bent jau techni-niuoseuniversi tetuose maž ė s paskait ų ir did ė s projektais gr į stas mokymas.Dirbtinio intelekto pasiekimai į galina pereiti nuo mokymo spræsti uždavinius, problemas prie mokymosi pagalpavyzdžius, o bendr ų j ų žini ų spragas užpi l dyti , krei pi anti s į reikiamos srities intelektual ų kompi uteri n į repetitori ų(mokymo valdymo sistem ą ).Literat ū ros s ą rašas[1 ] A. Baskas. Elektronini ų žini ų visuomen ė . Informacijos mokslai. Vilniaus universiteto leidykla, 200 1 , t .1 8, p. 93-96.[2] P. Brusilovsky. Adaptive Educational Systems on the World-Wide-Web: A Review of Available Technolo-gies//plb@cs.cmu.edu.[3] N. Capuano, M. Marsella, S. Salero. ABITS: An Agent Based Intelligent Tutoring System for Distance Learning //http://virtcampus.cl-ki.uni-osnabrueck.de/its-2000/paper/capuano/ws2-paper-3.htm.[4] J. Beck., B. Woolf, C. Beal. ADVISOR: A Machine Learning Architecture for Intelligent Tutor Construction //{beck,bev}@cs.umass.edu.SummaryPaper discusses 1 ) MSIS 2000 (Master of Sciense in Information Systems) Model Curriculum, 2) MOCURIS(Modern Curriculum in Information Systems at Master level) Sokrates/Erasmus CDA project, 3) EducationalSystems on the World-Wide-Web features, 4) ABITS: An Agent Based Intelligent Tutoring System for Distancelearning and 5) ADVISOR: A machine learning architecture for intelligent tutor construction.A.Baskas– 84 –Peter Brusilovsky [2] nurodo, kuriose sistemose, kurios iš nurodyt ų gal i mybi ų į gyvendintos.Mokom ų dalyk ų (kurs ų ) aprašymas darbo imlus, tod ė l sudarytos sistemos, kurios išple č i a mokymo dal ykoval dymo (antros grup ė s) sistemas iki tre č ios su atitinkamomis min ė tomi s gal i myb ė mis .Viena iš toki ų praple č ian č i ų sistem ų yra ABITS [3].Joje mokomoji medžiaga organizuota mokomaisiais objektais – Web perduodamais vienetais. Jie indeksuotitaip, kad ABITS žinot ų , apie k ą kiekvienas iš j ų ir kaip jis gali b ū ti panaudotas mokyme.Tam panaudotas IEEE LTSC Learning Object Metadata (LOM) standartas.Pagal besi mokan č i o vei ksmus ABITS nustato paži nimo b ū sen ą ir mokymosi preferencijas (suvokimo galimy-bes,
koki ą medžiag ą besimokantis geriau suvokia).Pažinimo b ū sena rei škia besi mokan č io žini ų lyg į apie kiekvien ą mokomoj o dal yko koncept ą . Kai besimokantisteisingai atsako ar išsprendžia, tuomet jo pažinimo b ū sena sistemoje did ė ja.Besimokan č iojo preferencijos į vertinamos, naudojant IEEE metaduomen ų kategorijas: formatas (tekstas, pa-veikslas,slaidas, hipertekstas, video klipas, modeliavimas, virtuali realyb ė ), pri ė j i mas (i nduktyvus, deduktyvus,ti ri amasi s), i nteraktyvumo l ygis, semanti ni s tankumas, sunkumas.ABITS vykdo mokymo plano sudarym ą , kadangi tuos pa č i us dal ykus ski rti ngi besi mokantys grei č iau išmoksta,i l gi au neužmi ršta, kai mokymo pl anas sudarytas atsi žvel giant į j ų žini ų l ygius i r mokymosi preferenci j as.J. Beck, B. Woolf, C. Beal [4] sudar ė ADVISOR: dviej ų dali ų maši nos mokymosi archi tekt ū r ą (MMA) skirt ąMVS. Šios architekt ū ros paski rti s: apj ungti MVS samprotavi mus, į gal i nti mokymosi ti ksl ų tipizacij ą ir palengvintiMVS tobulinim ą .Pi rma MMA dal i s atsakinga už mokymosi model į : kai p mokinys (studentas) naudoj a MVS. Antra MMA dal i svadovaujasi šiuo studento elgesio modeliu ir tikslu, nusakan č iu pageidaujam ą mokymosi paskirt į . Ši MMA dalissudaro mokymosi politik ą (plan ą ), kuri ati ti nka nusakyt ą mokymosi ti ksl ą .ADVISOR į vertintas su realiais studentais, kas parod ė , kad jis s ė kmi ngai mokosi kai p mokyti , si eki ant nusta-tytosmokymosi paskirties.Maši nos mokymasi s – naudi ngas b ū das automatizuojant žini ų inži neri j os uždavi nius ir di di nant di rbti nio inte-lektopritaikomum ą ne ti k pedagogikos sri tyje. Maši nos mokymasi s ti kimasi pad ė s pati ksl i nti , ko i r kai p mokyti dar-želyj e, mokykloj e, universi tete. Dabar tai dažnai apsprendži a tradi ci j os, paži nimo ir pedagogin ė s teorijos, kurios nevisuomet visapusiškai į vertintos, o tuo labiau n ė ra atsižvelgusios į plintant į internetin į mokym ą si.5. IšvadosProj ektai MSIS ir MOCURIS nepakankam ą d ė mes į skyr ė kompi uteri ni ų sistem ų išš ū kiams mokymui ir iš tokylantiems reikalavimams mokymo turiniui bei dalyk ų aprašymui.Uni ver si tet ų reitingavimas ir darbai kompiuterini ų mokymo valdymo sistem ų srityje rodo, kad bent jau techni-niuoseuniversi tetuose maž ė s paskait ų ir did ė s projektais gr į stas mokymas.Dirbtinio intelekto pasiekimai į galina pereiti nuo mokymo spræsti uždavinius, problemas prie mokymosi pagalpavyzdžius, o bendr ų j ų žini ų spragas užpi l dyti , krei pi anti s į reikiamos srities intelektual ų kompi uteri n į repetitori ų(mokymo valdymo sistem ą ).Literat ū ros s ą rašas[1 ] A. Baskas. Elektronini ų žini ų visuomen ė . Informacijos mokslai. Vilniaus universiteto leidykla, 200 1 , t .1 8, p. 93-96.[2] P. Brusilovsky. Adaptive Educational Systems on the World-Wide-Web: A Review of Available Technolo-gies//plb@cs.cmu.edu.[3] N. Capuano, M. Marsella, S. Salero. ABITS: An Agent Based Intelligent Tutoring System for Distance Learning //http://virtcampus.cl-ki.uni-osnabrueck.de/its-2000/paper/capuano/ws2-paper-3.htm.[4] J. Beck., B. Woolf, C. Beal. ADVISOR: A Machine Learning Architecture for Intelligent Tutor Construction //{beck,bev}@cs.umass.edu.SummaryPaper discusses 1 ) MSIS 2000 (Master of Sciense in Information Systems) Model Curriculum, 2) MOCURIS(Modern Curriculum in Information Systems at Master level) Sokrates/Erasmus CDA project, 3) EducationalSystems on the World-Wide-Web features, 4) ABITS: An Agent Based Intelligent Tutoring System for Distancelearning and 5) ADVISOR: A machine learning architecture for intelligent tutor construction.