mikroekonomika

1.Ištekliai – visa tai, kas naudojama žmonių poreikiams tenkinti(gamtos ištekliai jų pagrindas). Išskiriami šie ištekliai: Realūs – naudojami žmonių ūkinėje veikloje. Potencialūs – dar neįvaldyti ištekliai, žmonija dar nesugeba jais naudotis.Gamtos ištekliai yra išsenkami: atkuriami – augmenija, gyvūnija dirvožemis; neatkuriami – naudingos iškasenos; neišsenkami – oras, vanduoDidelė dauguma išteklių yra riboti, jie vadinami ekonominiais arba gamybiniais veiksniais. Skiriami 3 klasikiniai išteklių tipai: žemė, darbas, kapitalas. Žemė – pati žemė, miškai, vandeny, iškasenos ir pan. Visi jie riboti, dauguma neatkuriami. Darbas – tai tikslinga veikla, būdinga tik žmogui, kurios metu jis gamtoje esančius daiktus apdoroja ir pritaiko savo reikmėms. Darbo jėga tai žmonių fizinių, psichinių ir moralinių savybių visuma, kuri leidžia jam dalyvauti darbo procese – kurti ir gaminti. Darbas yra darbo jėgos funkcija. Darbo jėga – ribotas išteklius. Tai susiję su darbingo amžiaus riba, darbingo amžiaus gyventojų skaičiumi, išsimoksinimu. Kapitalas – tai žmonių darbo sukurtas produktas, naudojamas prekėms bei paslaugoms kurti. Ikimašininėje gamyboje pagrindinis gamybos veiksnys buvo žemė, atsiradus mašinoms, juo tapo kapitalas. 2. Pasirinkimo problema visuomenės mastu detalizuojama trilypiu uždaviniu: Ką gaminti? (Kiek kokių gėrybių reikia gaminti, kad būtų geriausiai patenkinti visuomenės poreikiai); Kaip gaminti? (Kokiomis proporcijomis naudoti išteklius, kad būtų galima pagaminti daugiausia produktų); Kam gaminti? (Kaip paskirstyti produktus visuomenės nariams).3. Alternatyvūs kaštai matuojami nauda ar pajamomis, kurios būtų gautos naudojant tuos išteklius kitam, geriausiam iš galimų, tikslui.4. Rinka – prekinių piniginių santykių visuma, prekių ir paslaugų mainai tarp pirkėjo ir pardavėjo, vykstantys pagal prekinės gamybos ir cirkuliacijos dėsnius. 5. Substitutai – prekės ar paslaugos, kurių gamybai vartojamos tos pačios žaliavos, gamybos veiksniai(pakaitalai, coca cola – pepsi); Komplementarios – kai naudojant tuos pačius resursus vienai gamybai, kaip papildomas produktas pagaminama ir kita prekė (vartojamos kartu, automobilis ir benzinas).

6. Paklausa prekės kiekio, kurį vartotojas nori ir gali nusipirkti, ir kainos, už kurią ši prekė perkama, ryšys. Paklausos dėsnis: prekių paklausos dydis kinta kainų kitimo priešinga linkme. Krentant kainai paklausa didėja dėl 2 pagr.priežasčių: atsiranda daugiau prikėjų, kurie tą prekę gali pirkti, nes toks noras jau buvo anksčiau, o dabar atsirado ir galimybė(pinigų); sumažėjusi kaina gali paskatinti tą patį pirkėjč pirkti daugiau tos pačios prekės. grafikasKaina Kiekis5 54 103 202 351 60Pasiūla – prekių kiekis, kurį pardavėjai nori ir gali parduoti tam tikromis kainomis. Prekių pasiūlos kiekis kinta kainų kitimo linkme, prekių kainoms didėjant atitinkamai didėja ir pasiūla, kainoms mažėjant – pasiūla t.p. mažėja. Pasiūla didėja, didėjant kainai dėl 2 priežasčių: Savininkas gauna didesnį pelną, todėl jis didina tos prekės gamybą; Kiti gamintojai imasi gaminti tą prekę, nes tikisi didesnių pajamų. grafikasKaina Kiekis1 102 353 504 605 657. Rinkos pusiausvyra tai tokia situacija, kur susikerta paklausos ir pasiūlos kreivės, kuri išreiškia tą momentą, kai pirkėjas nori nusipirkti pigiau, o pardavėjas nori parduoti brangiau. Pusiausvyros taške esant prekės kainai PE, , paklausos dėsnis skatina pirkėją pirkti prekių kiekį QE,, o psiūlos dėsnis- pardavėją parduoti tokį pat prekių kiekį. grafikas 8. Voratinklio teorema – atspindi paklausos, pasiūlos ir kainos dinamiką. Remiasi tokia prielaida, kad gamintojas negali momentaliai reaguoti į kainos pasikeitimą pasiūlos kiekio padidinimu. Pasiūla priklausys nuo praėjusių metų kainos ir ateinančių metų pasiūlos dydžio. Kai kaina P1 , ji lemia pasiūlos dydį antraisiais metais Q2, tačiau ši kaina lems dar kitų metų pasiūlos kiekį, kuris bus lygus Q3, bet toks kiekis bus parduotas kaina P3. kaina dar kitais metais paskatins pasiūlos kiekio kitimą iki Q4. Tokie paklausos pasiūlos kiekio ir kainos svyravimai veda į kaina P0, o kiekį Q0. Tai ir yra pusiausvyros kaina.
9. Elastingumo teorija nagrinėja kaip kainos kitimas keičia paslaugą arba pasiūlą. Pasiūlos elastingumas visada teigiamas. Es = D/ P arba E = Q2-Q1/Q1 : P2-P1/P1. Paklausos elastingumas visalaik neigiamas. ED = S/ P. 10. 5 pagrindiniai elastingumo atvejai: 1)Absoliutus elastingumas. Be galo mažas kainų pasikeitimas nuo P1 iki P2, sąlygoja didelį pasiūlos arba paklausos pasikeitimą. elastingumas yra ∞. grafikai2)Santykinis elatingumas. E>1. Tam tikras kainų kitimas nuo P1 iki P2, lemia didesnį pasiūlos ir paklausos kiekio pasikeitimą nuo Q1 iki Q2. grafikai3) Vieneto elastingumas. tam tikras kainų kitimas, išreikštas procentais, sukelia tokį pat paklausos ir pasiūlos kiekio pasikeitimą. E = 1. grafikai4) Santykinis neelastingumas. Kainų pasikeitimas sąlygoja mažesnius pasiūlos ir paklausos pasikeitimus. 0 RK. Kai tik RK susilygina su RP, būtina nutraukti gamybą, nes pelnas nebemaximizuojamas. Šioje rinkoje – daug gamintojų ir vartotojų, egzistuoja absoliuti įėjimo ir išėjimo laisvė. Šią rinką apibūdina 4 sąlygos: a)joks rinkos dalyvis negali įtakoti rinkos kainų susidarymo; b) produktų homogeniškumas; c) gamintojas ir pirkėjas turi išsamią informaciją apie kainas, produktus ir pelną; d) nėra jokių įėjimo į rinką ar išėjimo barjerų. Įmonės paklausos kreivė absoliučiai elastinga. grafikaiĮmonės pajamos gaunamos realizavus produktą rinkoje. Todėl jos priklauso nuo parduodamų prekių kiekio ir kainos. BP = QP Q-parduotų prekių skaičius; P-kaina; Vidutinė pajamos – tai pajamos už vieną produkto vienetą. VP = BP/Q = P; BP-bendr.pajamos; Q- parduotų prekių skaičius; P-produkto kaina; Ribinės pajamos – bendrųjų pajamų pakitimas, pardavus vieną vienetą; RP = deltaBP/deltaQ = P/1 = P; delta – pasikeitimas; grafikai19. Monopolinė rinka – tai substitutų neturinti įmonės veikla. Pagr. bruožas – vienos įmonės viešpatavimas rinkoje. Monopolinės rinkos kreivė yra nuolat krintanti žemyn ir prekės vertė priklauso nuo realizuojamų prekių apimties. RK ir RP lemia tik realizavimų apimtį. BP – prekės kainai mažėjant BP padidėja, dėl padidėjusios gamybos apimties. Tačiau pakitus kainai bendrosios pajamos mažėja. Išvada: siekdama didinti realizavimo apimtį, įmonė mažins kainas tik tol, kol RP bus didesnės. Vidutinė pajamos lygios kainoms, o šios kainos kitimą išreiškianti paklausos kreivė yra kartu ir vidutinių įmonės pajamų kreivė. VP = BP/Q = P
grafikai20. Oligopolinė rinka – tai tokia rinka, kurioje yra keletas stambių įmonių ir kiekvienos jų kainų ir gamybos apimties kitimas paveikia kitų įmonių kainos ir gamybos apimtį, Šioje rinkoje reikšmingais tampa ne tik ryšiai tarp gamintojo ir vartotojo, bet ir tarp gamintojų. Natūrali oligopolija atsiranda tada, kai ind. įmonių VK sumažėja tiek, jog kelios tokios įmonės gali pagaminti visą parduodamos produkcijos kiekį mažiausiais vidutiniais kaštais. Oligopolinėje rinkoje prekės kaina priklauso nuo to kaip firmos išsprendžia tarpusavio priklausomybės problemą. Didžiausios įmonė pajamos yra tada kai tenkinama lygybė RK = RP. Kad oligopolinės įmonės ekonominė nauda nedingtų, rinka turi būti apsaugota nuo naujų firmų atėjimo.21. Socialinis mobilumas – tai gyventojų sugebėjimas keisti savo gyvenimo sąlygas.Soc. mob. yra aukštas, jei nedideli darbo mokesčiai ar darbo sąlygų pakitimai atsispindi darbuotojų elgsenoje.22. Darbo jėgos rinkos efektyvumas Įmonės, maksimizuodamos pelną, stengiasi priimti tiek darbuotojų, kad ribinis pajamų produktas(RPP) sutaptų su darbo užmokesčiu.Dėl tam tikrų priežasčių atsiradus nedarbui, darbo užmokestis ima mažėti, dėl darbuotojų tarpusavio konkurencijos. Užmokesčio mažėjimas skatina įmonę priimti daugiau žmonių, kas ilgainiui panaikina nedarbą. Jei darbuotojų stoka, tuomet atsiranda konkurencija tarp darbdavių, siekiančių prisivilioti trūkstamų darbuotojų. Užmokestis pradeda didėti, o samdomų žmonių kiekis mažėti. Ženklus užmokesčio didėjimas skatina ir naujų technologijų diegimą, o tai irgi prisideda prie pusiausvyros rinkoje atkūrimo.

23. Ekonominė renta – tai gamybos veiksnio teikiamų pajamų ir jo reprodukcijos sąnaudų skirtumas, susidarantis, kai veiksnio pajamos viršija būtinąsias jo tolesnio funkcionavimo sąnaudas. Pasiūla ribota.Žemės renta – kaina, sumokėta žemės savininkui už išnuomotą žemės plotą. Renta kinta dėl kintančių žemės ūkio produkcijos sąnaudų. Kainą nulemia didėjanti paklausa.

Kvazirenta – kapitalo grąža, viršijanti alternatyvią kapitalo grąžą, atsirandanti konkurencinės rinkos sąlygomis ir egzistuojanti trumpais laikotarpiais dėl nenumatytų aplinkybių. 24. Konkurencinės rinkos mechanizmas – pagrįstas darbuotojų ir darbdavių individualiais sprendimais susiformavusių veiksnių – darbo pasiūlos ir paklausos sąveika. Pusiausvyros sąlygomis visi norintys dirbti turi darbą ir nėra tuščių ekonomiškai efektyvių darbo vietų.