Informacijos valdymo technologijos

TURINYS

ĮVADAS 2
Informacinių technologijų samprata 3
Informacinių technologijų vystymosi raida 3
Informacijos sistemos samprata 4
Informacinių sistemų paskirtis 5
Informacinių sistemų tipai 7
Informacinės sistemos valdymas 7
Informacinių išteklių valdymas. Informacijos vertė 8
IŠVADOS 10
Naudota literatūra: 11ĮVADAS
Dažnai girdime sakant: „gyvename informacijos amžiuje, esame informacijos vartotojai, informacija – daugelio pragyvenimo šaltinis it t. t.“. Informacijos valdymas – neabejotinai viena svarbiausių šių laikų veiklos šakų.
Pasaulyje vyksta dramatiški ir esminiai pokyčiai. Tai vis spartėjantis globalizavimo procesas ir greita informacinių technologijų plėtra. Ryšys tarp šių dviejų tendencijų yra tiesioginis – informacinių technologijų plėtra skatina globalizavimo procesus, ir atvirkščiai. Praėjusio šimtmečio viduryje prasidėjusi informacinė revoliucija kardinaliai paakeitė visuomenės gyvenimą. Poindustrinė epocha pirmą sykį informaciją įvardijo kaip vieną iš svarbiausių išteklių, pagrindinį gamybos produktą ir pagrindinę prekę. Per šimtmečius nusistovėję visuomenėje procesai radikaliai kinta – jie tapo orientuoti į informaciją, jos panaudojimą. Žmonija įžengė į informacinį amžių kuriame žinios darys vis didesnę įtaką visoms gyvenimo sritims. Sparčiai plečiantis informacinių sistemų kūrimo galimybėms keičiasi daugelio žmogaus veiklos sričių darbo aplinka. Technologijų plėtra turi įtakos programinės įrangos kūrimo procesams, naujų metodų paieškai, skirtai informacijai ir žinioms kaupti, skleisti, valdyti. Informacijos supratimas siejamas suu veiklos kompiuterizavimo procesais, naujomis technikos rūšimis, informacijos apdorojimo, saugojimo ir perdavimo technologijomis. Tačiau norint suprasti ir išsiaiškinti informacinių technologijų svarbą reikia suprasti paties apibrėžimo reikšmę ir informacinių technologijų evoliuciją ir valdymą.Informacinių technologijų samprata
Nėra universalaus informacinių technologijų apibrėžimo, nes jų tu

urinys ir netgi esmė nuolat kinta priklausomai nuo epochos ir pačios technologijos ar technologijų sudedamųjų dalių. Informacinės technologijos apima įrangą bei taisykles, kuriomis remiantis informacija gaunama, apdorojama, saugoma bei perduodama. Trumpai galima apibrėžti, jog informacinės technologijos yra informacijos įrašymo, saugojimo bei pateikimo techninės galimybės bei tvarka. Informacinės technologijos neišvengiamai taikomos vykdant sandėrius, aprūpinant vadovus informacija, fiksuojant duomenis, darant sprendimus ir atliekant vis daugiau įvairių užduočių biuruose, gamyklose, bankuose, prekybos centruose, namuose ir daugelyje kitų vietų. Tačiau šiais laikais informacijos apdorojimo neįsivaizduojame be kompiuterių, taigi kalbant apie šiuolaikines informacines technologijas paprastai turima omenyje kompiuterines informacines technologijas.Informacinių technologijų vystymosi raida
Informacija – tai žinios, kurias galima perduoti, priimti ir įsiminti. Jutimo organai (regos, klausos, lytėjimo ir kiti) informaciją iš aplinkos perduoda į smegenis , o šios jąą apdoroja ir kontroliuoja tolesnius mūsų veiksmus. Taip mes suvokiame aplinką, kurioje gyvename, įgyjame įgūdžių ir patirties.
Netgi paprasčiausi vienaląsčiai gyvūnai geba justi aplinkos veiksnius (pavyzdžiui, šviesą, maistą) ir į juos reaguoti. Tobulesnės sandaros būtybės gali ne tik instinktyviai reaguoti į aplinką, bet ir apdoroti ar įsiminti informaciją. štai paukščiai, pastebėję vanago šešėlį, tuojau sprunka į krūmus, voverės rudenį paslepia maistą ir žiemą, bado metu, jį atsikasa. Tai padeda išgyventi gamtoje. Kai kuriuos gyvūnus įmanoma išmokyti apdoroti ir dar sudėtingesnę informaciją: išdresiravus šunį jis ga
ali lengvai atlikti įvairias komandas, beždžionės išmoksta naudotis įvairiais įrankiais ir t.t.
O žmogus, kitaip negu kitos būtybės, dar ir sąmoningai mąsto. Tačiau ir jis netapo toks iš karto. Per ilgą evoliucijos raidą ištobulėjo jo smegenys, todėl apdorojo daugiau informacijos. Taip žmogus pradėjo vartoti primityviausius įrankius, palaipsniui perėjo prie sudėtingesnių ir sudėtingesnių ir pagaliau tapo tokiu, kokį mes dabar visi matome.
Taigi, didžiausią perversmą ryšių technologijose padarė Interneto atsiradimas. Kad ir kaip keista, bet jis buvo kurtas ne tokiems tikslams kaip dabar naudojamas. JAV reikėjo patikimos kompiuterinės sistemos, kuri išliktų gyvybinga net branduolinio smūgio atveju, kai sunaikinus vieną valdymo centrą, jo valdymą perimtų kitas ir t.t. Tokia sistema įgavo pirmąjį veikiantį pavidalą 1969 m. ir vadinosi Arpanetas. 1971 m. per kompiuterių tinklą buvo pasiųsta pirmoji elektroninio pašto žinutė. Po poros metų R. Metkalfas sukūrė technologiją Elthernet, skirtą palaikyti ryšiui tarp atskirų kompiuterių, ir sukonstravo pirmąsias tinklo kortas.Vėliau, praėjus didžiausiam karo pavojui, rinkos jėgos išstūmė šią sistemą iš vyriausybės glėbio. Tačiau ji, kaip pagrindinis Interneto kamienas, veikė tik iki 1990m. Specialaus tinklinio protokolo TCP/IP sukūrimas žymi, jog atsirado Internetas. Tais pačiais 1990m. Šveicarijoje buvo sukurtas WWW (pasaulinio voratinklio) prototipas. Prasidėjo masinis Interneto serverių augimas. WWW dokumentai gali būti įvairiausių formų: tekstas, grafika, vaizdas (video), ga
arsas (audio). Internetas stumia gyvenimą už senų fizikinių laiko ir erdvės ribų, įgalina klajoti po pasaulį neišeinant iš namų, susipažinti su naujais žmonėmis, keistis mokslinių tyrimų rezultatais su kolegomis visame pasaulyje, skaityti ką tik pasirodžiusius straipsnius ir t.t. Dešimtys milijardų skaičiais užkoduotų žodžių kasdien cirkuliuoja Internete. Informacinės technologijos plinta ir tobulėja neregėtu greičiu. Bet kokią informaciją galima paskleisti po pasaulį per dieną. Niekas nežino kokie ryšių tinklai seks po Interneto.
Kiekvieną šimtmetį žmonės gaudavo vis daugiau informacijos. Prieš atsirandant raštui, žmonės pasitikėjo tik atmintimi. Prieš atsirandant telefonui, žmonės jautė malonumą rašyti laiškus ir juos gauti. Prieš atsirandant televizoriams ir kompiuteriams, žmonės daugiau bendravo, buvo glaudesni šeimos ir kaimynų santykiai. Televizija pririšo žmones prie namų, izoliavo vienus nuo kitų. Jau dabar kai kurie geriau pažįsta televizijos serialų žvaigždes nei savo kaimynus. Užuot tiesiogiai pareiškę užuojautą nelaimės atveju, žmonės tai daro per laikraščius, o kitose šalyse – elektroniniu paštu ar faksu.Informacijos sistemos samprata
Informacinė sistema sudaroma kompiuterinės sistemos pagrindu. Informacinę sistemą sudaro 5 komponentai:
• kompiuterinė sistema;
• žmonės;
• procedūros;
• duomenys ir informacija;
• ryšio priemonės (kai kompiuteriai dirba tinkle).
Panagrinėkime kiekvieną informacinės sistemos komponentą.
Žmonės – tai svarbiausioji informacinės sistemos dalis. Nors šis faktas turėtų būti akivaizdus, tačiau jis dažnai nepakankamai vertinamas. Išvardinsime keletą būdų, kuriais žmonės valdo kompiuterines sistemas:
• kompiuterių pr
rofesionalai kuria techninę ir programinę kompiuterių įrangą;
• profesionalūs kompiuterių operatoriai prižiūri ir valdo kompiuterinių sistemų veiklą;
• profesionalūs kompiuterių tarnautojai ir vartotojai kiekvieną dieną įveda didžiulius kiekius duomenų, kurie vėliau bus apdorojami ir paverčiami informacija;
• vartotojai kuria savo specializuotą programinę įrangą;
• vartotojai analizuoja informaciją, gautą kompiuteriu, kad galėtų priimti efektyvius verslo sprendimus;
• vartotojai ir kompiuterių profesionalai priima sprendimus, naudoja ir valdo kompiuterines sistemas, kurios gali turėti įtaką mūsų saugumui ir sėkmingam gyvenimui.Informacinių sistemų paskirtis
Informacinėje sistemoje yra vykdomos 4 pagrindinės procedūros:
• duomenų įvedimas;
• duomenų apdorojimas;
• informacijos išvedimas;
• informacijos saugojimas.
Įvesdami duomenis žmonės atlieka tokius veiksmus:
• surenka duomenis;
• nurodo kompiuteriui, kad jis pradėtų įvedimą;
• įveda duomenis į kompiuterį, kuris juos konvertuoja į jam tinkamą formą;
• prižiūri duomenų surinkimo ir įvedimo procesą.
Neautomatizuotas žmonių atliekamas procedūras dalinai “prižiūri” kompiuteris. Jis nurodo, ką, kada ir kaip daryti. Visi dokumentai, iš kurių vyko įvedimas, turi būti saugomi, kad būtų galima patikrinti, ar visi duomenys yra įvesti. Kompiuterizuotos procedūros yra reikalingos, norint:
• koordinuoti duomenų įvedimą ir apdorojimą sistemoje;
• tikrinti įvedamų duomenų teisingumą;
• saugoti duomenis kompiuterine forma;
• formuoti įvestų duomenų kontrolines ataskaitas.
Duomenų įvedimui dažniausiai naudojama klaviatūra ir pelė. Pats įvedimo procesas stebimas monitoriuje. Naudojama programinė įranga priklauso nuo organizacijos poreikių.
Apdorojimo fazės metu duomenys paverčiami informacija. Pagrindinį darbą atlieka kompiuteris, o žmogus tik koordinuoja jo veiklą, nurodydamas, kokias procedūras reikia atlikti. Dažniausiai naudojama techninė įranga yra centrinis procesorius ir pagrindinė atmintis.
Išvedimo procedūros pateikia vartotojui visą norimą informaciją, kuri gali būti skirta tiesioginiam panaudojimui arba tolimesniam saugojimui informacinėje sistemoje. Informacijos pateikimo forma priklauso nuo poreikių. Ji gali būti pateikta popieriuje, kompiuterio ekrane ir kt. Pirmoji forma yra naudojama ataskaitose.
Informacinė sistema saugo ir atnaujina duomenis, informaciją ir programas. Žmonių dalyvavimas šioje fazėje yra minimalus. Jie nustato, kaip dažnai reikia daryti esamų duomenų kopijas, kada galima pašalinti senus duomenis iš sistemos.
Duomenys ir informacija. Duomenys tėra “žali”, neįvertinti faktai. Kiekvieną dieną mes gauname didžiulius kiekius duomenų. Informacija gaunama surinkus duomenis ir juos prasmingai apdorojus. Kompiuteriai yra puiki priemonė duomenų įsisavinimui, rūšiavimui ir naudingos informacijos pateikimui. Pavyzdžiui, kai jums trūksta grynųjų pinigų ir jūs sustojate prie bankomato, visus duomenis, kuriuos įvedate, tiesiogiai apdoroja banko kompiuterinė sistema. Ši sistema manipuliuoja įvestais ir saugomais joje duomenimis ir pateikia jums norimą informaciją.
Tradiciškai mes pirmiausia galvojame apie skaitinius ir tekstinius duomenis (pinigų sumos, pavardės ir pan.). Informacinių technologijų pažanga atvėrė duris į kitus duomenų formatus ir naujas jų apdorojimo formas (pvz., vaizdų ir garsų atpažinimas, distancinis mokymas ir pan.). Kompiuterių skaičius pasaulyje sparčiai didėja. Kartu auga jų galimybės. Sunku net įsivaizduoti, kokių naujų programų bus sukurta netolimoje ateityje.Informacinių sistemų tipai
Informacinių sistemų tikslas-užtikrinti efektyvų informacijos panaudojimą organizacijoje, aprūpinti ją tikslia ir pilna informacija, užtikrinančia įmonės reikmes priimant valdymo sprendimus. Galima išskirti kelis informacinių sistemų tipus, priklausomai nuo jų įtakos (teikiamos pagalbos), įmonės funkcionavimo:
1. Duomenų apdorojimo sistema (DAS). DAS- tai informacijos sistema, apdorojanti didelius informacijos kiekius, atspindinčius elementarius organizacijoje vykstančius procesus.
2. Informacinė valdymo sistema (IVS). IVS-išplėsta DAS. Jos tikslas ne tik registruoti ir kaupti informaciją, bet ir aprūpinti reikiama informacija vadybininkus bei kitus tam tikrų procesų valdymą užtikrinančius asmenis. Ši informacija dažniausiai būna labiau struktūrizuota, apibendrinta, pateikiama abstraktesnėje formoje. Pvz.: elementari pagamintos produkcijos apskaita (DAS).

Jei DAS atlieka elementarią atlyginimų apskaitą, tai IVS pateikia statistinę informaciją apie vidutinį atlyginimo per laikotarpį, kvalifikacijos kėlimo rezultatus ir pan. IVS turi pateikti informaciją apie organizacijos veiklos vystymosi tendencijos nukrypimus nuo siekiamų tikslų.
3. Sprendimų priėmimo sistema (SPS). SPS-tai išplėsta IVS. Ji turi išvystytas analizės ir sprendimų priėmimo priemones. Pvz.: SPS gali turėti optimizavimo priemones priimant tam tikrus sprendimus, tačiau ir visais atvejais galutinį sprendimą priima žmogus.Informacinės sistemos valdymas
Visų lygių vadovai pripažįsta, kad kompiuterinės informacinės sistemos teikia efektingai veiklai būtinų žinių. Šios valdymo informacinės sistemos ( MIS) sparčiai tampa privalomos planuojant, priimant sprendimus ir kontroliuojant. Nuo to, kaip greitai ir kokio tikslumo žinias vadovai gauna apie tai, kas vyksta gerai, ir kas blogai, labai priklauso kontrolės sistemos efektingumas. Kadangi informacinės sistemos pasidarė tokios svarbios organizacijų valdymui, vadovams ypač svarbu suprasti, kaip tos sistemos turi būti kuriamos, diegiamos ir valdomos. Kadangi universitetai ir koledžai dešimtajame dešimtmetyje susiduria su ekonominiu bei priėmimo suvaržymais, tai valdymo informacinių sistemų svarbą galite pastebėti kasdieną savo koledžo teritorijoje, jei tik ieškosite. Valdymo procesas neatskiriamai susijęs su informaciniu procesu, kuriam būdinga:
– informacijos rinkimas,
– informacijos kaupimas,
– informacijos apdorojimas,
– informacijos perdavimas.Informacinių išteklių valdymas. Informacijos vertė
Informacinių išteklių valdymas yra naujos vadybos srities pavadinimas. Srities, kuri vystosi pripažinus faktą, kad informacija yra vertingas išteklis sisteminei vadybai.
Faktiškai, informacija turi visus išteklio bruožus. Informacija yra aiškiai vertingas firmos turtas ir jos rinkimas, saugojimas, perdavimas ir parodymas kainuoja pinigus. Kaip ir kiti resursai informacija turi savitumus: ji gali įvairuoti laiku, tikslumu ir forma. Dar daugiau–ir tai yra ypatingai svarbu vadybos tikslams–šių savitumų kiekis ar laipsnis gali keistis. Informacijos valdymo sistemos gali būti sukurtos informacijos pristatymui, anksčiau ar vėliau, aukštesnės ar žemesnės kokybės, teksto, skaitmenine ar vaizdine forma. Daugelis firmų dabar vartoja savo informaciją kaip vertingą strateginį ginklą.

Galima išskirti keturis informacijos vertingumo, naudingumo tipus:
 Formos nauda. Kuo daugiau informacijos forma atitinka sprendimų priėmėjo reikalavimus, tuo jos vertė didesnė. Informacija, kuri naudoja nežinomą formatą ar žargoną greičiausiai bus ignoruojama.
 Laiko nauda. Informacija turės didesnę vertę sprendimų priėmėjui, jei ji bus galima, pasiekiama, kai jos reikės. Dėl šios priežasties dalis duomenų apdorojimo įrangos buvo sukurta labai greitam, akimirksniniam (realaus laiko) tiekimui ir vaizdavimui. Kai reali informacija yra apskritai nereikalinga, trūkstama ar pavėlavus, ji gali sukelti brangiai kainuojančias klaidas ar uždelsimus.
 Vietos nauda (fizinis prieinamumas). Informacija turi didesnę vertę, jei ji gali būti prieinama ar pristatoma labai lengvai. Tiesioginio ryšio sistemos, su kuriomis vadybininkai akimirksniu gauna reikiamą informaciją, maksimizuoja ir laiko, ir vietos naudą.
 Valdymo nauda (organizacinė padėtis). Vidinė struktūra ir išorinis efektyvumas yra informacijos padėties firmoje funkcijos. Informacijos savininkas smarkiai paveikia jos vertę, kontroliuodamas jos paskirstymą kitiems.

Ir informacijos tinkamumas, ir galimumas, ir prieinamumas, ir turėjimas veikia jos vertę. Dar be to informacijos vertė priklauso nuo informacijos tinkamumo laipsnio ir ar informacijos kiekis yra tapatus vadybininko reikmėms (tai yra nei per didelis, nei per mažas).
Aišku, informacija apskritai nėra nemokama. Jos įsigijimas, apdorojimas, saugojimas ir naudojimas–firmos kaštai. Kaip ir bet kuriam kitam ištekliui, vadyba turi daryti kompromisus, balansuodama kaštus su tikima nauda.IŠVADOS
Kiekvieną dieną savo veikloje mes privalome priimti sprendimus. Šių sprendimų teisingumas tiesiogiai priklauso nuo to, kiek ir kokios informacijos mes turime.
Pati savaime informacija nėra vertinga. Milžiniški jos kiekiai laisvai platinami visuomenės informavimo priemonių dėka, tačiau kaip dažnai dėl klaidingos, nepilnos ar pasenusios informacijos mes prarandame savo lėšas ir laiką. Ir tam, kad priimtumėme teisingus sprendimus, mums reikalingi pagalbininkai – tie, kas surinktų ir pateiktų mums reikalingą sistematizuotą ir savalaikę informaciją. Todėl ir dabartinis laikmetis vis dažniau tapatinimas su Informacijos amžiumi. Tokius vertinimus paskatina spartus naujų informacinių technologijų integravimasis į mūsų kasdienybę, prasideda masinis Interneto tinklo naudojimas vis didesnę reikšmę įgyja naujų idėjų generacija bei projektavimas, ima dominuoti intelektualiu darbu pagrįstas verslas .Naudota literatūra:
1. D. Dulinskas, J. Jokūbaitienė.Pagrindinės informacijos technologijos sąvoka; 2004 Kaunas.
2. Bagdonas E., Bagdonienė L. Administravimo principai. Kaunas : Technologija, 2000
3. A. F. Stoner „Vadyba“, 2005

4. V. Dagienė “Informatikos pradmenys” 1 dalis
5. Brazaitis, Tatjana Brazaitienė “Verslo vadybos informacinės sistemos”, Vilnius 1998
Interneto svetainės:
1. http://www.delfi.lt/directory/2/142/index.php
2. http://ec.europa.eu/index_lt.htm
3. http://distance.ktu.lt/kursai/informatika1/1/teorija5.html
4. http://www.mruni.lt/padaliniai/FAKULTETAI/vvf/tik/Informatika/4%20dalis1.htm
5. beta.lka.lt/~serveris/biblioteka/KNYGOS/Informacines_valdymo_sistemos.pdf –

Leave a Comment