Darbo vietos projektavimas

Įvadas

Tai mokslas apie darbą, viskas kas susiję su žmogaus darbu. Ergonominės problemos sprendžiamos pritaikant įrankius arba daiktus žmogui. Ergonomika – tai mokslo šaka kuri surenka ir pritaiko informaciją apie žmogaus elgesį, galimybes, sugebėjimus ir kitus jos charakteristikas, įrankių, mašinų, sistemą darbo proceso ir darbo aplinkos projektavimo tam, kad pasiekti maksimalų jų panaudojimo produktyvumą, saugumą, komfortabilumą ir efektyvumą.

Darbo eiga

Projektuojant naują kompiuterizuotą darbo vietą arba modernizuojant seną svarbu teisingai išdėstyti darbo vietoje naudojamus reikmenis.
Būtų idealu, jei kiekvienas įtaisas būtų patalpintas optimalioje vietoje, siiekiant užsibrėžto tikslo. Optimalumas priklauso nuo žmogaus sugebėjimų ir charakteristikų, įskaitant pojūčius, antropometrines ir biomechanines charakteristikas. Realiai nėra galimybės vienareikšmiškai patalpinti kiekvieną įtaisą optimalioje vietoje. Konkrečios darbo vietos su kompiuteriu išdėstymas priklausys nuo vartotojų skaičiaus ir jų darbo režimo, kompiuterio tipo bei darbo metu naudojamų papildomų reikmenų, nuo naudojamų baldų ir netgi nuo dažniausiai naudojamos programinės įrangos.
Jeigu kompiuteriu naudosis vienas asmuo, tada darbo vieta turi būti pritaikyta to asmens antropometriniams matmenims. Jeigu kompiuteriu naudosis keli asmenys, reikia sukurti tokią daarbo aplinką, kuri tiktų netgi priešingoms žmogaus savybėms: aukštas – žemas, storas – plonas. Kompiuterį naudojant tik po keletą minučių per dieną ergonomikos reikalavimai neturės esminės įtakos. Esant darbo trukmei daugiau nei 1 val. per dieną, reikia įvertinti ergonomikos reikalavimus, nes jų nepaisymas ga

ali pakenkti sveikatai.
Reguliuojamo aukščio stalas ir reguliuojama kėdė leis darbo vietą pritaikyti kiekvienam vartotojui.
Darbo aplinkos su kompiuteriu ergonomikos reikalavimai yra skirti stacionariam kompiuteriui, kai ekranas yra atskirtas nuo klaviatūros. Populiarėja nešiojami kompiuteriai, kurie labiausiai tinka trumpiems darbams. Patarti dėl nešiojamo kompiuterio ergonomiško naudojimo yra daug sunkiau, kadangi jo dizainas yra problematiškesnis – kada ekranas yra patogiame aukštyje ir atstume, klaviatūra naudotis nepatogu, ir atvirkščiai.
Kiekviena darbo vieta gali turėti skirtingą įrangą. Ankstesnės higienos normos ir standartai nurodydavo labai konkrečius dydžius ir reikalavimus. Dabartiniu metu darbo vietos įrengimo principas – daugiau individualumo, mažiau ribojimų. Biuro patalpose su keliais darbuotojais stengiamasi suformuoti uždaras erdves su atskiromis zonomis. Žemiau pateiktas tokios kompiuterizuotos darbo vietos reikmenų išdėstymo variantas su papildoma zona rašymui, skaitymui ar klientų prriėmimui. Paprastai tokios darbo vietos apribojamos (130-150) cm aukščio pertvaromis.

Kompiuterizuota darbo vieta su papildoma zona

Nors kiekvienam vartotojui paliekama individualiai spręsti savo darbo vietos išplanavimą, tačiau saugias ir sveikas darbo sąlygas jis galės susidaryti tik vadovaudamasis pagrindiniais ergonomikos principais ir mokslinių tyrimų rezultatais.
Išdėstant įtaisus darbo vietoje taikomi svarbumo, naudojimo dažnio, funkcinio ryšio bei naudojimo sekos principai.
1. Svarbumo principas. Šis principas pagrįstas tuo, kad svarbūs komponentai turi būti patalpinti patogioje padėtyje. Svarbumas įvertinamas elemento įtakos laipsniu siekiant sistemos tikslų. Svarbumas paprastai nustatomas, re

emiantis sistemos veikimą vertinančių ekspertų nuomone.
2. Naudojimo dažnio principas. Šis principas pagrįstas tuo, kad dažniausiai naudojami įtaisai turi būti patalpinti patogioje padėtyje.
3. Funkcinio ryšio principas pagal susitarimą taikomas grupei elementų, priklausomai nuo jų atliekamų funkcijų (displėjai, valdymo įtaisai ar įrenginiai, kurie funkcionaliai susiję su sistemos ar jos dalies veikimu).
4. Naudojimo sekos principas. Atliekant tam tikrą darbą, valdant įrenginį, nusistovi tam tikra veiksmų seka. Naudojant šį principą, reikmenis reikia išdėstyti ta tvarka, kuria jie dažniausiai naudojami.
Išdėstant įvairius sistemos elementus, negali būti vieningos tvarkos, tinkančios visoms situacijoms. Bendruoju požiūriu svarbumo ir panaudojimo dažnio principas yra priimtinesnis išdėstant elementus bendrai darbo erdvėje, o panaudojimo eiliškumo principas labiau tinka išdėstant elementus tam tikros zonos ribose.
Priimta tokia bendra reikmenų išdėstymo darbo erdvėje tvarka:
1. Svarbiausių informacijos vaizdavimo priemonių išdėstymas. Informacijos vaizdavimo priemonės išdėstomos atitinkamu kampu nuo normalaus žvilgsnio linijos.
2. Svarbiausių valdymo reikmenų, susijusių su minėtomis informacijos vaizdavimo priemonėmis, išdėstymas normalioje pasiekiamumo zonoje. Mažiau svarbūs įtaisai talpinami maksimalioje pasiekiamumo zonoje.

Normali ir maksimali pasiekiamumo zonos horizontaliame paviršiuje (matavimo vienetai – centimetrai)
3. Reikmenų išdėstymas pagal naudojimo seką.
4. Dažniausiai naudojamų reikmenų patogus išdėstymas.

Darbo stalai ir darbo paviršiai

Darbo stalą rinksiu pagal šiuos reikalavimus:
• darbo stalas arba darbo paviršius turi būti pakankamai didelis, kad būtų galima patogiai išdėstyti būtinus reikmenis; paviršiai tu

uri būti mažai atspindintys;
• dokumento laikiklis turi būti stabilus, reguliuojamas, kad iki minimumo sumažintų galvos ir akių nepatogius judesius;
• stalo konstrukcija turi užtikrinti darbuotojui patogią pozą.
Reikalavimai darbo stalams ir darbo paviršiams priklauso nuo darbo pobūdžio, naudojamų kompiuterių ir pagalbinių reikmenų kiekio, dydžio ir konfigūracijos. Papildomas darbo paviršius gali būti reikalingas dokumentacijos, literatūros ar ryšio priemonių laikymui. Kompiuteriniams stalams taikomi šie ergonominiai reikalavimai (ISO 9241; ANSI/HFS 100-1988):
• Reguliuojamas aukštis. Reguliavimo ribos nuo 68 cm iki 76 cm. Jeigu Jūs nusprendėte įsigyti nereguliuojamą stalą, tai rekomenduotinas 72 cm aukšis.
• Aukštis keičiamas lengvai. Gali būti panaudotas pneumatinis arba mechaninis įtaisas.
• Stalo paviršiaus plotas turi būti pakankamas. Rekomenduotinas minimalus plotis 80 cm, o ilgis 160 cm. Kad kompiuterizuotos darbo vietos įranga neišsikištų už stalo ribų, patartina naudoti 100 cm pločio stalą. Darbo stalo paviršiaus ploto padidinimui galima panaudoti dviejų lygių stalus. Tai gali būti papildoma plokštuma displėjui ar papildoma lentyna klaviatūrai.
Klaviatūros lentynos ar panašių priemonių panaudojimas gali kartais priversti toli siekti kai kurių darbo priemonių (pvz. telefono). Jeigu darbo vietoje yra naudojama daug reikmenų, tai galima panaudoti kampinį stalą arba apjuosiantį vartotoją figūrinį stalą. Tai leis ne tik padidinti paviršiaus plotą, bet ir priartinti pagalbines priemones.
• Turi būti pakankamai vietos kojoms. Minimalus rekomenduojamas plotis kojoms po stalu 51 cm, nors tinkamesnis yra 61
1 cm. Minimalus nišos kojoms gylis 38 cm kelių lygyje ir 59 cm pėdų lygyje. Turi būti užtikrintas mažiausia 5 cm tarpas tarp šlaunų viršaus ir stalo darbo paviršiaus ar papildomos lentynos apačios.
• Stalas turi būti stabilus ir pakankamai tvirtas, kad atlaikytų naudojamos įrangos svorį.
• Stalas neturi turėti aštrių briaunų ir smailių kampų.
• Darbo paviršiai neryškių tonų, matiniai. Stalviršiai neturi būti balti, blizgantys, kad nesukeltų akinančių atspindžių.

Kėdės pasirinkimas

Kėdę rinksiu pagal šiuos reikalavimus:
1. Darbo kėdė turi būti stabili, bet leidžianti darbuotojui lengvai ir laisvai judėti bei pasirinkti patogią pozą.
2. Darbo kėdės konstrukcija turi atitikti ergonominius reikalavimus: kėdė turi būti su kėlimo ir sukimo mechanizmu, leidžiančiu keisti kėdės aukštį bei atlošo atlenkimo kampą; kėdės atlošas turi būti pakankami aukštas ir pasviręs.
3. Pėdų atrama turi būti pritaikoma darbuotojui, kuriam reikia ja naudotis.

Norint išsirinkti ergonomišką kėdę, turi atitikti šiuos kriterijus:
• Kėdės sėdimoji dalis yra patogi ir tinka Jūsų kūno formai. Kai atsisėdate ant kėdės, ji iš abiejų pusių turi būti bent 2,5 cm platesnė negu Jūsų klubai ir šlaunys. Kėdės sėdimoji dalis turi būti ne per ilga kojoms (38-43 cm), priešingu atveju ji arba užsikabins už pakinklių arba trukdys pilnai atremti juosmenį . Dauguma ergonomiškų kėdžių turi nuolydį į priekį, kuris neleidžia kojoms užsikabinti už sėdynės. Kėdės sėdimoji dalis turi būti tokios formos, kad sudarytų tolygų svorio pasiskirstymą ir būtų patogu sėdėti.
• Kėdės aukštis yra reguliuojamas. Geriausiai, kai kėdė turi pneumatinį reguliavimo įtaisą, kad galima būtų pritaikyti jos aukštį. Kėdės gali būti reguliuojamos ir mechaniškai (pvz. sukimas).
• Kėdės aukščio reguliavimo ribos atitinka vartotojo antropometrinius duomenis. 95% vartotojų tenkina reguliavimo diapazonas nuo 38 cm iki 53 cm. Turite sureguliuoti kėdės aukštį taip, kad šlaunys būtų horizontaliai arba truputį žemiau, o pėdos būtų tvirtai padėtos ant grindų. Daugumoje atvejų atramos kojoms Jums nereikia. Kėdės aukščio reguliavimo mechanizmas turi būti lengvai pasiekiamas bei užtikrinamas reikiamas lygis. Fiksuoto aukščio kėdė taip pat yra tinkama, jeigu tik sėdėdami jaučiatės patogiai, o be to, jeigu ja dažniausiai naudositės tik Jūs.
• Kėdė turi patogų atlošą apatiniai nugaros daliai (juosmeniui). Dauguma kėdžių turi minkštus atlošus, kuriuos galima reguliuoti (žemyn, aukštyn, į priekį, atgal) pritaikant pagal Jūsų kūno formą. Jeigu kėde naudosis daug vartotojų, tada bus reikalingas toks reguliavimas. Kėdės atlošo palinkimas svarbus operatoriui, kad šis galėtų patogiai palinkti į priekį ar atgal, išlaikydamas teisingą kampą tarp kėdės sėdynės ir atlošo. 90o-130o atlošo palinkimo kampo reguliavimo galimybė yra tinkama. Kėdės su aukštais atlošais yra labiau mėgstamos, kadangi jos suteikia atramą ir apatinei, ir viršutinei nugaros daliai. Rekomenduojama pilna atrama, kurios aukštis (45 – 51) cm. Mažiausias atlošo plotis 36 cm. Tam, kad apsaugoti nugarą nuo įtempimo, rekomenduojama kėdė su atrama juosmeniui, kadangi sėdint ši kūno dalis yra labiausiai įsitempusi.
• Sėdint atsirėmus į kėdės atlošą yra pakankamai vietos klubams. Jeigu nėra pakankamai vietos klubams, gali tekti sėdėti pasislinkus toliau į priekį taip, kad šlaunys neturės pilnos atramos.
• Kėdė dar yra patogi po 40 – 60 minučių sėdėjimo. Naudojantis kėdės sėdimąja dalimi, pagaminta iš mažo tankumo akyto plastiko, jos forma gali pasikeisti. Šiuo atveju nebeliks tinkamos atramos. Netinkama sėdynė bei netinkanti jos forma gali sukelti nepatogumą, pusiausvyros nebuvimą, klubų ir nugaros nuovargį.
• Kėdės sėdimosios dalies palenkimas yra reguliuojamas. Kai kuriais atvejais reikalingas sėdimosios dalies reguliavimas tam, kad palaikytumėte sėdimos padėties pusiausvyrą.
• Kėdės sėdimosios dalies palenkimas yra nesusietas su kėdės atlošo palenkimu. Reguliuojant kėdės atlošo palenkimo kampą, neturi keistis sėdimosios dalies kampas, t.y. turi būti du nepriklausomi reguliavimo mechanizmai. Jei pavertus kėdės atlošą atgal, pakyla sėdimosios dalies priekis, tai jis gali spausti šlaunis ar pakinklius.
• Kėdė turi penkias stovo atramas. Jeigu dirbant svarbu kėdės judrumas, tada kėdės stovas turi turėti bent penkias atramas su ratukais, kurie laisvai slystų grindų paviršiumi.
• Jums reikalingi kėdės porankiai. Jie turi būti platūs, kontūriniai, minkšti ir patogūs. Įsitikinkite, kad sėdint galite laisvai pakeisti porankių aukštį bei pritraukti prie savęs ir atitolinti. Porankių aukštis nuo kėdės sėdimosios dalies reguliuojamas (21-28) cm ribose. Geriausia, kad prireikus būtų galima nuimti porankius.
Kiti reikalavimai:
• Pėdų atrama. Įsitikinkite, ar Jums reikia pėdų atramos, kad galėtumėte patogiai sėdėti kėdėje. Tačiau, jeigu Jums reikia tokios atramos, pasirinkite laisvai stovinčią, ant grindų padėtą, kad galėtumėte patogiai pailsinti kojas. Rekomenduotinos reguliuojamo aukščio ir polinkio kampo pėdų atramos.
• Kėdės danga. Kėdės gali būti aptrauktos įvairiomis medžiagomis. Vinilo ir panašūs į vinilą apmušalai lengvai išvalomi ir atsparūs irimui, tačiau jie nepraleidžia oro ir, jeigu kėdė po šlaunimis pradės kaisti, gali kauptis drėgmė. Drobės arba vilnos ir sintetinio pluošto mišinio apmušalai yra pralaidūs orui, tačiau mažiau atsparūs irimui bei sunkiau išvalomi. Jums paliekama teisė rinktis higieniškumą ar ilgaamžiškumą. Taigi aš renkuosi higieniškumą.
Ergonomiški baldai neužtikrina ergonomiškos darbo vietos
Neužtenka vien įsigyti ergonomiškus baldus ir tikėtis, kad turėsime ergonomišką darbo vietą, kuri tiks vartotojui. Egzistuoja visa eilė priežasčių, dėl kurių darbo vieta tampa neergonomiška. Tai atsitinka tada, kai:
1. Vartotojas nėra tinkamai apmokytas sureguliuoti įrangą. Jis turi žinoti, kada reguliuoti savo darbo vietą, kokį nustatyti aukštį ir atstumą, pasvirimo kampą ir kaip reguliuoti. Žmonės gali tingėti reguliuoti ir sėdėti diskomforte ir tuo skųstis. Tik tuo atveju, kai žmogus gerai supranta kuo rizikuoja, jis imasi veiksmų.
2. Visas dėmesys skiriamas baldams arba įrangai ir pamirštama aplinka. Problema gali atsirasti tada, kai kompiuteris patalpinamas į patalpą, neįvertinus esamos apšvietimo sistemos arba neįvertinamas šiluminės aplinkos pasikeitimas dėl kompiuterio skleidžiamos šilumos. Tik pilnai įvertinus visus aplinkos faktorius ir jų įtaką darbuotojui, galėsime išvengti problemų.
3. Naudojama pagalbinė ergonominė priemonė nėra tikrai ergonomiška. Dabar beveik viskas vertinama kaip ergonomiškai sukurta, tačiau dažniausiai tai yra netiesa. Kartais tai sukelia rimtus pažeidimus. Jeigu galvojate, kad perkate ergonomišką gaminį, atsakykite į 4 klausimus:
1. Ar gaminio dizainas atitinka gamintojo tvirtinimus?
2. Kokiais mokslinio darbo įrodymais gamintojas gali paremti savo tvirtinimus? Jeigu produktas nebuvo ištirtas specialistų, tada reikėtų gerai įvertinti jo savybes.
3. Ar gaminys patogus naudoti ilgą laiką? Kai kurie ergonomiški gaminiai iš pradžių gali atrodyti neįprastai ar nepatogiai, kadangi dažnai sudaromos tokios sąlygos, kuriomis naudojantis per ilgą laikotarpį gerosios savybės pastebimos tik vėliau. Apie kai kuriuos gaminius galvokite kaip apie naujus batus, kurie iš pradžių atrodo neįprastai, bet vėliau pasirodo, kad yra labai patogūs. Jeigu daiktas per tam tikrą laikotarpį (sakykim per savaitę) vis dar lieka nepatogus, tada nustokite jį naudoti.
4. Kokia ergonomikos specialistų nuomonė apie tą daiktą? Jeigu jie nerekomenduoja, nenaudokite.
Yra daug produktų, turinčių reikalingų ergonominių savybių. Šie produktai naudojami kartu su kompiuteriu:
Ergonomiška klaviatūra. Dažniausiai tai yra klaviatūros, kuriose alfabetiniai – skaitmeniniai klavišai yra padalinti kampu. Spausdinantiems akląja sistema šios klaviatūros yra tikra bėda. Padalintos klaviatūros dizainas sukelia alkūnės kaulo iškrypimą. Nėra atitinkamų mokslinių tyrimų įrodymų, kad padalintos klaviatūros dizainas duotų naudą. Daugumai žmonių puikiai tinka įprastas klaviatūros dizainas, jeigu ji naudojama užtikrinant tinkamą (neutralią) riešo padėtį.
Ergonomiška pelė. Daugumos pelių dizainas ar pasirinkto alternatyvus įvedimo būdo dizainas gali pagerinti riešo padėtį. Labai svarbu patikrinti, ar Jūs galite jais naudotis užtikrindami žasto atpalaidavimą, žastui esant kiek galima arčiau kūno. Jei tenka siekti “ergonomiškos pelės”, tai jos dizaino nauda netenka prasmės.
Riešo atrama. Tai buvo labai populiaru prieš kelis metus, bet moksliniai tyrimai neatskleidė jokios naudos. Jeigu vis dėlto pasirinksite riešų atramą, geriau būtų plati, plokščio paviršiaus atrama. Venkite minkštos atramos, kadangi ji deformuosis pagal riešo kontūrus ir tada, riešas išsilenks. Jūsų ranka, įvedant duomenis, turi slidinėti atramos paviršiumi.
Tvirtinantys raiščiai ar pirštinės. Nėra mokslinio tyrimo įrodymų, kad, dirbant kompiuteriu ir naudojant riešus tvirtinančias priemones, išvengiama pažeidimų. Jeigu Jums patinka naudoti šiuos įtvirtinimus, įsitikinkite, kad jie laiko plokščią ir tiesų riešą. Svarbu, kad nebūtų užlenktas į viršų. Yra keletas įrodymų, kad dėvint riešus tvirtinančias priemones lovoje naktį, gali susilpnėti riešo kanalo sindromas.
4. Ignoruojami makroergonominiai veiksniai. Jeigu darbdavys verčia darbuotojus pastoviai dirbti viršvalandžius, darbuotojai neturi pakankamai laiko, kad galėtų atsigauti nuo per dieną patirtų mikrotraumų.
5. Visas dėmesys skiriamas našumui, neįvertinant darbuotojo galimybių. Informacijoje apie naujausių modelių klaviatūras teigiama, kad jos gali užtikrinti žymiai geresnį darbą negu dabar naudojamos. Pavyzdžiui, jeigu darbuotojas, naudodamas standartinę klaviatūrą, atspausdina 50 žodžių per minutę, tai ar reikia keisti klaviatūrą ir tikėtis, kad našumas išaugs du kartus? Jeigu tai bus padaryta, gali atsitikti taip, kad sudarysime daugiau problemų, negu išspręsime. Dirbant su klaviatūra rizikos faktoriai priklauso nuo jėgos ir nuo pasikartojančių judesių skaičiaus. Jeigu mes sumažiname reikalingą jėgą, tai negalime neišvengiamai padidinti pasikartojančių judesių skaičiaus ir tikėtis rizikos sumažėjimo.
6. Bandoma pertvarkyti visas darbo vietas neatsižvelgiant į užduotis. Jeigu darbo vietą, sukonstruotą inžinieriui-konstruktoriui suteiksime architektui, tai pastarasis negalės efektyviai dirbti, nes jam reikalinga žymiai daugiau erdvės brėžinių braižymui.
7. Darbuotojai nežino, kas vyksta jų darbo vietose. Jie turi dalyvauti priimant ergonominius sprendimus. Darbuotojai turi galimybę vertinti naudojamą įrangą, pateikti jos kritiką ir tokiu būdu įsitraukti į problemos sprendimą. Tokiu atveju darbuotojai linkę ilgiau bandyti gaminį ir duoti teigiamą išvadą. Priešingai, darbuotojai, neįtraukti į problemos sprendimą, linkę greičiau atmesti naują produktą ir grįžti prie senų metodų.

Mikroklimatas

Darbo vietoje esančių įrenginių skleidžiama šiluma neturi sukelti darbuotojui nemalonių pojūčių. Darbo patalpos šiluminė aplinka turi atitikti higienos normos šiluminio komforto reikalavimus. Patalpos šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas turi būti įrengtas pagal galiojančių normų reikalavimus. Darbo patalpoje turi būti nustatytas ir palaikomas santykinis oro drėgnumas. Šaltuoju metu periodu oro temperatūra turi būti plius (18 – 23)0C. Oro judėjimo greitis neturi viršyti 0,15 m/s, santykinis oro drėgnumas (40 – 60) . Šiltuoju metu periodu patalpų oro temperatūra turi būti plius (22 – 27)0C. oro judėjimo greitis neturi viršyti (0,1 – 0,2) m/s, santykinis oro drėgnumas (40 – 60 ) 
Triukšmas

Triukšmas tai technologinis reiškinys, kurį sukelia sklindančios garso bangos. Žmogus girdi 16000 –200000 Hz dažnio garsus.Triukšmas – mechaniniai garsai, atsirandantys darbo aplinkoje dėl to, kad joje veikia žmogus ir naudojasi įvairiomis techninėmis bei kitokiomis priemonėmis. Triukšmui priskiriami bet kokie girdimi garsai.Triukšmas charakterizuojamas garso slėgiu ir garso intensyvumu.
Garso slėgis naudojamas triukšmui matuoti ir jo poveikiui žmogaus organizmui įvertinti. Žmogaus klausą veikia garso slėgis. Triukšmo fonas išreiškiamas decibelais. Jis nusakomas garso slėgių santykiu. Triukšmas gali būti nuolatinis, kai jo garso lygis per 8 valandų darbo dieną kinta ne daugiau kaip 5 decibelai ir kintantis, kai garso lygis per darbo dieną keičiasi daugiau kaip 5 decibelai. Kintantis triukšmas dar skirstomas į:
1. vibruojantį – kai garso lygis laikui bėgant keičiasi nuolatos;
2. impulsinis – kai vienas ar daugiau garso smūgių trunka mažiau nei 1 sekundę;
3. trūkčiojantis – kai garso lygis kinta pakopomis ( virš 5 decibelų ir ilgiau nei 1 sekundę).
Triukšmas kenkia pagrindinėms fiziologinėms žmogaus funkcijoms: klausai, kraujotakai, regėjimui, širdies darbui. Kompiuterizuotose darbo vietose yra nustatomi leistini triukšmo lygiai, dirbant aštuonių valandų darbo dieną. Juos pateikiame 1 lentelėje:

Darbo vieta Leistinas triukšmo lygis dB
( ne daugiau kaip)
Kompiuterinę įrangą aptarnaujančio personalo darbo vietos. 70
Administracinio pobūdžio darbo vietos, laboratorijos, kur naudojama skaičiavimo technika ir atliekamos dažnai pasikartojančios operacijos.
60
Kompiuterių klasėje. 60
Konstravimo, programavimo įstaigų darbo vietos, aprūpintos kompiuteriais. 55
1 lentelė. Darbo vietose leistini triukšmo lygiai.
Taipogi numatomi ir kiti, su triukšmu bei vibracija susiję, kompiuterizuotos darbo vietos reikalavimai. Patalpoje esančių įrengimų, taip pat vėdinimo, kondicionavimo sistemų, gretimų patalpų ir lauko triukšmas neturi blaškyti dirbančiųjų dėmesio bei trukdyti bendrauti. Įranga ir aparatūra, kurią eksploatuojant kyla triukšmas bei vibracija, turi būti montuojama ant specialių pakylų su amortizuojančiomis tarpinėmis. Triukšmo lygiai darbo vietoje, darbuotoją veikianti vibracija turi atitikti higienos normos reikalavimus.

Darbo vietų išdėstymas

Projektuojant patalpą, pirmiausia reikia prisiminti, kad kompiuterių skaičius patalpoje turi atitikti erdvės darbo vietai reikalavimus. Po to, baldai parenkami ir kompiuterizuotos darbo vietos išdėstomos taip, kad:
• atstumas tarp vieno kompiuterio ekrano ir kito kompiuterio monitoriaus užpakalinio paviršiaus būtų nemažesnis kaip 2 m;
• atstumas tarp šoninių monitoriaus paviršių turi būti nemažesnis kaip 1,2 m;
• atstumas nuo sienos, kurioje yra išėjimo durys iki artimiausios darbo vietos (praėjimo plotis) turi būti ne mažesnis kaip 1,2 m;
• draudžiama kompiuterių displėjus išdėstyti vieną priešais kitą;
• rekomenduojama atitraukti kompiuterius nuo lauko sienos 0,8 m.
Pagal visus reikalavimus suprojektavau darbo vietą taip: biuro patalpos plotas 40 kvadratiniai metrai: patalpos ilgis – 8m, plotis – 5m, lubų aukštis – 3 m. Patalpoje įtaisytos pakabinamos Armstrong tipo 625/ 625 mm, baltų plokščių lubos. Sienos – gelsvai dažytos, grindys – plaukiojančio parketo, langai – uždengti žaliuzėmis.
Patalpoje įrengtos dvi kompiuterizuotos darbo vietos. Kompiuterių: monitorių įstrižainė 19 cm (tokio tipo kineskopams taikomi ekrano filtrai), vaizdo ekranas stabilus, klaviatūros forma lenkta, paviršius matinis, priešais klaviatūrą yra pakankamai erdvės, kad darbuotojai galėtų patogiai padėti plaštakas ir rankas.
Erdvus stalas nevaržys, darbuotojas jausis patogiai. Jo aukštis 74 cm. Stalo kojos reguliuojamos, tad galima pasirinkti optimalų stalo aukštį, visuose elementuose įtaisytos kojelės grindų nelygumams subalansuoti. Stalo paviršius 160/170cm.
Klevo spalvos apdaila ir stiklinių plokštumų derinys suteikia modernumo, lengvumo bei dera su metalo spalvos stalo kojomis ir rankenėlėmis. Dekoratyvinio stiklo, dengiančio priekinę stalo dalį, perforacijų ritmika žaismingai papildo modernią visumą.

Spalvingos ir patogios kėdės pagyvina aplinką. Šis baldas yra sukėlimo ir sukimo mechanizmu, o tai leidžia keisti kėdės aukštį bei atlošo formą. Kėdės priekinės briaunos aukštis – 420 mm, sėdynės posvyrio kampas – 5, nugarėlės posvyrio kampas – 15 laipsnių. Kėdės aukštis reguliuojamas nuo 390 iki 540 mm. Kėdės danga bus iš drobės ar vilnos.

Biuro baldai naudojami kiekvieną dieną, tad jų paviršiai yra atsparūs trinčiai, karštiems objektams (kavos puodeliui), braižymui. Augant funkcionalumo poreikiams, baldų furnitūra bei komplektuojančios detalės itin patvarios. Spintelėse įmontuoti homogeniniai šviestuvai, tai suteikia jaukumo patalpai. Bendras spintų aukštis 3m, ilgis 180cm, plotis 40cm.

1 schema. Darbo vietos
Mastelis 1:37

Paaiškinimai:

KĖDĖ

KOMPIUTERIS

SPINTOS

LANGAS

DURYS

DARBO STALAS

Reikalavimai apšvietai
Gera apšvieta visų pirma turi sudaryti stebimo objekto ir fono, kuriame jis yra šviesų skirtumą. Jei fono ir stebimo objekto spalva ta pati, tai akis pastebi jį, kai yra jų šviesumų skirtumas. Matomumas taip pat daug priklauso nuo to, kaip šviesumas kinta regėjimo lauke. Suprantama, kad praktiškai regėjimo lauke dėl paviršių blizgesio beveik visada gaunamas šviesumo kitimas. Tai blogina matomumą ir vargina akis. Darbo vietos apšvietimas turi būti kuo tolydesnis. Akis jaučia 4% apšvietos svyravimą. Santykis tarp maksimalios ir minimalios apšvietos turėtų būti nemažesnis nei 0,3. Darbingumą mažina kaip maža taip ir per didelė apšvieta. Tinkamai įrengta darbo vietos apšvieta, vienas iš pagrindinių darbo vietos ergonomikos parametrų. Sutinkamai su HN 32 kompiuterizuotai darbo vietai pateikiami tokie apšvietos reikalavimai:
• Patalpoje turi būti pakankama natūrali ir dirbtinė apšvieta. Dirbtinė apšvieta gali būti mišri – bendra ir vietinė. Bendram apšvietimui turi būti naudojami atspindėtos ir išsklaidytos šviesos šviestuvai.
• Patalpos apšvieta turi būti pakankama visiems darbo veiksmams atlikti, atitinkanti darbo pobūdį ir tenkinanti darbuotojo regėjimo ypatumus.
• Natūrali apšvieta turi būti šoninė, optimali langų orientacija į šiaurę. NAK turi būti ne mažesnis kaip 1,5%
• Natūralios ir dirbtinės šviesos šaltiniai turi būti įrengti ir išdėstyti taip, kad darbuotojas išvengtų akinančio poveikio ir blyksnių atspindžio monitoriaus ekrane.
• Bendros apšvietos šviestuvai išdėstomi ištisinėmis arba pertraukiamomis linijomis bei kabinami iš šonų nuo darbo projekcijos, lygiagrečiai darbuotojo žvilgsnio krypčiai. Kai darbo vieta išdėstoma prie patalpos sienos, šviestuvai turi būti kabinami virš stalo krašto esančio arčiau darbuotojo.
• Didelėje patalpoje darbo vietą tikslinga atskirti kilnojamomis pertvaromis, kurios turi būti tokio aukščio, kad apsaugotų darbuotojo akis nuo šalia esančių paviršių skaisčių skirtumų įtakos.
• Kompiuterizuotose patalpose neturi būti nei tiesioginio, nei atspindėto blizgesio. Ir reglamentuojamas toks atspindžio koeficientas: baldų – 30 – 40%; lubų – 60-70% ; sienų – 40-50% ; grindų – 30%.
Skaičiavimai:
Racionalus biurų, laboratorijų, įmonių cechų ir kitų patalpų apšvietimas yra labai svarbus darbo ir poilsio komforto faktorius. Šviesa veikia ne tik žmogaus regos organus, bet ir bendrą jo psichinę būseną, darbingumą.

1) Apšvietos lygis 300 – 500 – 750. Pagal videoterminalais reglamentuojančios higienos normas HN 32: 1998 nutarimu darbo paviršiaus apšviestumą 300 -: 500 lx.

2) Darydama darbą pasirinkau lubų pl, sienų ps ir grindų pg atspindžio koeficientus:

pl = 70%, ps = 50%, pg = 20%.

Biure parinktos RE serijos įleidžiami į lubas šviestuvai. Pakabinamoms luboms parinkti šviestuvai REB 4/18w, RED 4/18w, REL 3/18 ir REL 4/18w. Pasirinkti REL 4/18w švietuvai, kurių šviesos sklaida tolygesnė, akinimo indeksas palankesnis. Šiam šviestuvui skirtos vamzdelinės liuminescencinės dujinio išlydžio lempos. Dar parinktos TLD 36W/ 29 lempos, kurių spalvų atitrūkimo indeksas Ra=80.89, spalvinė temperatūra 4000K užtikrina artimą dienos šviesai apšvietimą. Lempos sukuriamas šviesos srautas F=2000 lm.

3) Pagal formulę nustačiau apskaičiuojamąjį patalpos aukštį h:

h = H-h-h = 3-0-0.74=2.26m
h=2.26m

4) Pagal formulę nustatome patalpos indeksą:
R= A*B/(A+B) h
R=1,36

Paaiškinimai:

h – skaičiuojamos patalpos aukštis,
A – patalpos ilgis,
B – patalpos plotis.

5) Iš panaudojimo koeficiento lentelės pagal pl , ps , pg ir R parenkame panaudojimo koeficientą UF:
UF=75%

6) Iš apšviestos atsargos koeficiento lentelės parinkau apšviestos atsargos koeficientą MF:
MF= 1,3

7) Parinkus šviestuvus su konkrečiomis lempomis pagal formulę nustatome šviestuvų skaičių:
N=En*S*Z*MF/ F*n*UF

Paaiškinimai:
N – šviestuvų skaičius;
En – apšvietos lygis;
S – patalpos plotas;
Z – apšviestumo netolygumo koeficientas;
MF – apšvietos atsargos koeficientas;
F – šviesos srautas;
n – lempų skaičius šviestuve;
UF – panaudojimo koeficientas.

Gauname: N=10
Sudarome šviestuvų išdėstymo schemą:

8 m.

625mm 500mm

Išvados

Patalpų ergonomiškas įrengimas labai svarbus darbo ir poilsio komforto faktorius. Šviesa, patogūs baldai ir aplinka veikia ne tik žmogaus regos organus, bet ir darbingumą. Todėl kabinetų įrengimas yra labai svarbus darbo vietos kūrimo procesas ir privalo atitikti nustatytas normas.

Literatūros sąrašas

1. Z.Ramonas, D.Čikotienė. Ergonomika. Mokomoji knyga. Šiauliai, Liucijus, 2004
2. L. Juozaitienė, R. Tijūnaitienė.Studentų savarankiškų ir mokslo tiriamųjų darbų rašymo ir įforminimo tvarka. Šiauliai. 2004.
3. Kompiuterių ergonomika.[Žiūrėta2007-02-19] Prieiga per Internetą:
www.navigatorius.lt/moodle/mod/resource/view.php?id=60 – 1k –
4.Ergonomika. [Žiūrėta 2007-02-19] Prieiga per Internetą:
www.vsv.lt/mokymas/Ergonomika/ – 6k –
5. Pakabinamos lubos. [Žiūrėta 2007-02-22] Prieiga per Internetą: www.lubos.lt
6. Apdailos medžiagos. [Žiūrėta 2007-02-22] Prieiga per Internetą: www.senukai.lt
7. Kiliminės dangos. [Žiūrėta 2007-02-22] Prieiga per Internetą: www.dekoratas.lt
8. Baldai. [Žiūrėta 2007-02-22] Prieiga per Internetą: www.balduvisata.lt
9. Darbo stalai. [Žiūrėta 2007-02-22] Prieiga per Internetą: www.ebaldai.lt
10. Medžiagos. Medžiagų pasirinkimas. [Žiūrėta 2007-02-22] Prieiga per Internetą: www.atkirta.lt

Leave a Comment