Informacijos raidos etapai

Informacija – tai žinios, kurias galima perduoti, priimti ir įsiminti. Jutimo organai (regos, klausos, lytėjimo ir kiti) informaciją iš aplinkos perduoda į smegenis , o šios ją apdoroja ir kontroliuoja tolesnius mūsų veiksmus. Taip mes suvokiame aplinką, kurioje gyvename, įgyjame įgūdžių ir patirties.
Žmogus, kitaip negu kitos būtybės, dar ir sąmoningai mąsto. Tačiau ir jis netapo toks iš karto. Per ilgą evoliucijos raidą ištobulėjo jo smegenys, todėl apdorojo daugiau informacijos. Taip žmogus pradėjo vartoti primityviausius įrankius, palaipsniui perėjo prie sudėtingesnių ir sudėtingesnių ir paagaliau tapo tokiu, kokį mes dabar visi matome.
Pirmykštės bendruomenės nariai dar neturėjo savo kalbos. Jie buvo tarsi izoliuoti vieni nuo kitų. Savo nuotaiką, idėjas perduodavo sutartiniais judesiais ir riksmais.

Tačiau, vis dėlto, tai buvo jau protaujanti asmenybė. Eidami į medžioklę jie suplanuodavo kaip greičiau ir saugiau pagauti žvėrį, nepasiklysti miškuose. Ilgainiui žmonės pradėjo tarti vis ilgesnius skiemenis ir taip atsirado kalba. Tai labai pakeitė jų gyvenimą. Žodžiais buvo galima išreikšti viską: savo būseną, jausmus, mintis ir t.t. Žmonės turimą informaciją perduodavo drraugams, vaikams, anūkams. Taip žinios keliavo iš vieno pasaulio krašto į kitą, iš kartos į kartą, tačiau kada nors vis tiek užsimiršdavo. Todėl pirmykščiai žmonės pradėjo informaciją užrašinėti molinėse plytelėse, iškalti akmenyse. Tada raštas dar nebuvo toks tobulas kaip dabar. Buvo piešiami įv

vairūs simboliai ir gyvūnai.
Uoloje iškalta piramidės statyba:

Vėliau simboliai tapo vis įvairesni ir sudėtingesni – taip atsirado raštas. Sparčiausiai jis tobulėjo išsivysčiusiose civilizacijose. Šumero-Akado civilizacijos mieste Uruke svarbus ir reikšmingas civilizicijos požymis-rašto atsiradimas.Kultūriniuose Uruko liekanų sluoksniuose archeologai rado pirmąsias šumerų piktografiniu raštu išmargintas lenteles.Iš daugybės šumerų rašto pavyzdžių įsitikinta, kad raštas čia atsirado dėl ūkio poreikių.Žemiški motyvai paskatino šumerus išrasti raštą ir ištobulinti jį taip,kad jis būtų suprantamas visiems.Uruke rastos seniausios lentelės buvo išrastos piktogramomis.Piktogramos-tai savotiški “daiktų paveikslėliai”.Jie galėjo reikšti žmones,gyvulius,įrankius,bet nelabai tiko perteikti ūkiniams veiksniams.Piktogramos tolydžio ėmė virsti ideografiniais ženklais.Ideogramos reikšmė jau neatitiko piešinio.Dar vėliau buvo sukurti ženkai,reiškiantys kalbos garsus.Raštas virto fonetiniu.

Mesopotamijoje kaip ie Egipte, rašymo priemonių nestigo.Molio buvo pakankamai,nendrių raižiniams gaminti-taip pat.Mokslo terminologijoje įsigalėjo dantiraščio pavadinimas. Per ekspediciją Napoleonas Bonapartas prrie arabų gyvenvietės Rozetės, netoli Nilo, vienas iš jo kareivių iškasė iš žemės juodo poliruoto bazalto lentą, išmargintą įrašais.Vėliau mokslininkai įvertino didžiulę “Rozetės akmens” reikšmę: rado jame pirmąjį egiptiečių kalbos tekstą kartu su tiksliu vertimu į graikų kalbą.Maždaug prieš 4000m. egiptiečiai tekstus pradėjo rašyti ant papiruso. Tačiau tuo metu juos galėjo įsigyti tik turtingiausi žmonės, nors ir patys dar nelabai mokėjo skaityti. Atsiradus vis daugiau raštingų žmonių, knygų skaičius ėmė didėti. Maždaug III a. pr. Kr. Aleksandrijoje (Egipte) buvo įkurta viena pi

irmųjų pasaulio bibliotekų. Pasiuntiniai keliaudavo po pasaulio kraštus ir supirkinėdavo pergamento ritinius ir rankraščius. Prasidėjo didelių informacijos kiekių kaupimas ir saugojimas. Vėliau įvairiose šalyse buvo išrastas būdas popieriui gaminti. Kinijoje jį pradėta naudoti apie 100m., Japonijoje 610 m., Arabijoje 701 m. Popierius tapo patogiausia ir pigiausia priemonė ant ko rašyti, todėl greitai išplito. O knygų paklausa ir toliau kilo, todėl J. Gutenbergas 1438m. išrado spausdinimo mašiną, kuri paskatino raštingumo plitimą ir mokslo pažangą. Buvo galima pigiai ir greitai spausdinti raštus. Knygos tapo prieinamos visiems. Pradėjo eiti spauda. Bet šis informacijos perdavimo būdas buvo lėtas, nes reikėjo gabenti (pervežti) patį informacijos užrašą. Žmonės gaudavo pasenusią informaciją. Norint skubiai pranešti apie pavojų dar buvo kuriami laužai arba vykstama į kitą gyvenvietę, nes mokslas dar nebuvo tiek pažengęs, kad būtų galima labai greitai pasiųsti žinutę. Informacijos perteikimo greitis ir tikslumas įvairiais atstumais iš esmės labiausiai pasikeitė XIX a. 1837m. amerikietis S. Morzė išrado elektromagnetinį rašantįjį telegrafo aparatą ir sukūrė telegrafo kodą (Morzės abėcėlę). Juo buvo galima greitai pasiųsti informaciją įvairiais atstumais. 1843m.tarp Vašingtono ir Baltimorės buvo nutiesta pirmoji telegrafo linija.1851m. Londone įkuriama pirmoji tarptautinė “Roiterio” telegrafų agentūra.Telegrafo kabeliai buvo nutiesti tarp didžiųjų pasaulio miestų. O 1839m.telegrafas atsirado ir Vilniuje. Tačiau norint juo naudotis reikėjo mokėti Morzės ab
bėcėlę, kuri sudaryta iš taškų ir brūkšnių. Šis būdas yra gana keblus, nes galima greitai susipainioti. Norėdamas to išvengti amerikietis A.G.Belas 1837m. išrado telefoną. Juo buvo galima greitai perduoti garsą iš vieno telefono aparato į kitą. Visa tai labai pagreitino informacijos perdavimą, nes nebereikėjo rašyti laiškų ir laukti kol jie pasieks adresatą , tapo įmanoma labai greitai susisiekti su tolimomis gyvenvietėmis. Vėliau pradėta ieškoti būdų kaip informaciją perduoti be telefono ar telegrafo laidų. Informacijos mainai ir toliau tobulėjo.

mainų kanalas

1895 m. rusų mokslininkas A.Popovas sukūrė pirmąjį radijo imtuvą.Juos buvo pradėta gaminti Xxa. 3 d-metyje.Jų garsas iš pradžių buvo silpnas, todėl klausytis galėjai tik su ausinėmis. O 1901 m. perduotas signalas iš Europos į Ameriką. Radijo bangos galėjo sklisti erdvėje, joms nebereikėjo kabelių kaip telefonui ar telegrafui. Iš radijo stoties transliuojamų laidų galėjo klausytis daug gyventojų.
Sekantis tobulėjimo etapas buvo ieškoti būdų kaip perduoti vaizdą. Teoriškai ši galimybė jau buvo pagrįsta XIX amžiaus 8 – 9 dešimtmetyje, bet niekaip nerasta būdų kaip tai padaryti.Televizijos pradžia-XXa. ketvirtasis dešimtmetis.Pirmieji televizoriai buvo su mažais ekranais, nespalvoti.Nuo 7 d-mečio transliuojamos spalvotos televizijos programos.Pirmuosius optinius mechaninius prietaisus vaizdui suskaidyti elementais 1884 m. sukūrė P. Nipkovas (Vokietija). 1907 m. B. Rozingas (Rusija) sukūrė prietaisų kurie tapo dabartinės televizorių sistemos pagrindu. Maždaug po 30 metų labiausiai išsivysčiusiose šalyse pradėtos transliuoti reguliarios televizijos la

aidos. Gyventojai galėjo ne tik girdėti garsą, kaip per radiją, bet ir matyti vaizdą. Prasidėjo filmų, televizijos laidų kūrimas. Informacijos perdavimas toli pažengė į priekį.

Tačiau žmogus stengėsi automatizuoti ne tik fizikinį bet ir protinį darbą – informacijos apdorojimą. Šiam tikslui ir buvo pradėta kurti elektronines skaičiavimo mašinas. 1945 m. JAV sukurta pirmoji elektroninė mašina, skirta balistikos (artilerijos) uždaviniams spręsti. Tai buvo ENIAC. Ilgainiui tokio tipo mašinos tobulėjo, jų taikymo sritis nuolat plėtėsi, jos pradėjo apdoroti vis įvairesnę ir įvairesnę informaciją. O 1976 m. JAV buvo sukurtas ir pirmasis asmeninis kompiuteris APPLE. Iš pradžių jie buvo labai brangūs, griozdiški, dažnai gesdavo. Dėl to juos naudojo daugiausia mokslininkai.
Ištobulėjus elektronikai kompiuteriai labai atpigo ir smarkiai padidėjo jų galimybės. Šiuo metu jie gali apdoroti tekstinę, vaizdinę, grafinę, garsinę ir kitą informaciją. Jie įsikišo į viso pasaulio žmonių gyvenimą. Didžiųjų pasaulio bankų, gamyklų darbą iš dalies valdo kompiuteriai. Jie patys gali kontroliuoja kitų įrenginių darbą, parduotuvėse skaičiuoja pirkinių kainas. Taigi daug darbo iš žmonių perima kompiuteris. Mes jau nebegalime savo rankomis padaryti tokių kokybiškų daiktų, kuriuos padaro kompiuterinės technologijos. Žmonės ir kompiuteriai bendrauja skirtingai: kalba ir daina sklinda garso bangomis, kurių kiekvienas tonas kompiuteryje virsta 1 ir 0 rinkiniu, vaizdas ir kita informacija taip pat perteikiama dvejetaine sistema. Kad ir ką galvotume – elektroninė kompiuterių kalba yra ateities kalba. Ateityje juo naudotis reikės išmokti taip kaip skaityti ar rašyti.
Tačiau didžiausią perversmą ryšių technologijose padarė Interneto atsiradimas. Kad ir kaip keista, bet jis buvo kurtas ne tokiems tikslams kaip dabar naudojamas. JAV reikėjo patikimos kompiuterinės sistemos, kuri išliktų gyvybinga net branduolinio smūgio atveju, kai sunaikinus vieną valdymo centrą, jo valdymą perimtų kitas ir t.t. Tokia sistema įgavo pirmąjį veikiantį pavidalą 1969 m. ir vadinosi Arpanetas. 1971 m. per kompiuterių tinklą buvo pasiųsta pirmoji elektroninio pašto žinutė. Po poros metų R. Metkalfas sukūrė technologiją Elthernet, skirtą palaikyti ryšiui tarp atskirų kompiuterių, ir sukonstravo pirmąsias tinklo kortas. Vėliau, praėjus didžiausiam karo pavojui, rinkos jėgos išstūmė šią sistemą iš vyriausybės glėbio. Tačiau ji, kaip pagrindinis Interneto kamienas, veikė tik iki 1990m. Specialaus tinklinio protokolo TCP/IP sukūrimas žymi, jog atsirado Internetas. Tais pačiais 1990m. veicarijoje buvo sukurtas WWW (pasaulinio voratinklio) prototipas. Prasidėjo masinis Interneto serverių augimas. WWW dokumentai gali būti įvairiausių formų: tekstas, grafika, vaizdas (video), garsas (audio). Internetas stumia gyvenimą už senų fizikinių laiko ir erdvės ribų, įgalina klajoti po pasaulį neišeinant iš namų, susipažinti su naujais žmonėmis, keistis mokslinių tyrimų rezultatais su kolegomis visame pasaulyje, skaityti ką tik pasirodžiusius straipsnius ir t.t. Dešimtys milijardų skaičiais užkoduotų žodžių kasdien cirkuliuoja Internete. Informacinės technologijos plinta ir tobulėja neregėtu greičiu. Bet kokią informaciją galima paskleisti po pasaulį per dieną. Niekas nežino kokie ryšių tinklai seks po Interneto.
Kiekvieną šimtmetį žmonės gaudavo vis daugiau informacijos. Prieš atsirandant raštui, žmonės pasitikėjo tik atmintimi. Prieš atsirandant telefonui, žmonės jautė malonumą rašyti laiškus ir juos gauti. Prieš atsirandant televizoriams ir kompiuteriams, žmonės daugiau bendravo, buvo glaudesni šeimos ir kaimynų santykiai. Televizija pririšo žmones prie namų, izoliavo vienus nuo kitų. . Jau dabar kai kurie geriau pažįsta televizijos serialų žvaigždes nei savo kaimynus. Užuot tiesiogiai pareiškę užuojautą nelaimės atveju, žmonės tai daro per laikraščius, o kitose šalyse – elektroniniu paštu ar faksu.

Taigi visi matome kaip sparčiai šiuo metu plinta informacinės technologijos. Nuo pirmųjų raštų, rašytų ant papiruso, iki spausdinimo mašinos išradimo praėjo net 3400 metų. O dabar viskas tobulėja milžinišku greičiu. Todėl XXI amžius tikriausiai bus kompiuterių ir ryšių, informacinių technologijų revoliucijų amžius. Mes prie to artėjame ir sunku įsivaizduoti, kur ateinančios informacinės technologijos mus nuves.

Naudota literatūra:

1. V. Dagienė “Informatikos pradmenys” 1 dalis
2. V.Dagienė, G.Grigas “Informatika” 9-10 klasėms
3. E.Aisbergas “Radijas ir televizija”
4. J.Zujus “Vadovas ir informacija”
5. Žurnalas “Mokslas ir Gyvenimas” 1998m. Nr.1
6. Žurnalas “Mokslas ir Gyvenimas” 1997m. Nr.5
7.E.Bakonis “Senovės civilizacijų istorija” 1992m.
8.http://mokslo.centras.lt
SVARBIAUSIŲ INFORMACIJOS TECHNOLOGIJOS PRIEMONIŲ RAIDA

PRIEMONĖ ATSIRADIMO LAIKAS SAMPRTA,NAUDOJIMO POBŪDIS
KALBA Pirmykštėje bendruomenėje-ankstyvojo poleolito laikotarpis Žmonių bendravimo ir minčių reiškimo priemonė.
RAŠTAS Neolite(VIII-IV tūkst.pr.Kr.)-piktografinis,III tūkst.pr.Kr-ideografinis(hieroglifų) raštas. Šneką fiksuojančių ženklų sistema.Priemonė ilgainiam žinių saugojimui.
SPAUDA(SPAUSDINIMAS) XVa vid.(apie 1444m.) J.Gutenbergui išradus spausdinimo mašiną. Iki radijo ir televizijos atsiradimo-svarbiausia žinių perdavimo (ir saugojimo) priemonė.
TELEGRAFAS 1876m.A.Šilingas išrado klavišinį aparatą.1854m.pradėtos tiesti tarptautinės telegrafo ryšio linijos. Seniausia elektrinio ryšio rūšis-raidinių ir skaitmeninių pranešimų perdavimas elektriniais signalais.
TELEFONAS 1876m.A Belas išrado telefono aparatą.1878m buvo įrengta pirmoji telefono stotis (Niūheivene-JAV) Garso perdavimas elektriniais signalais.Greitas informacijos perdavimas.
RADIJAS 1895m. A.Popovas (Rusija) sukūrė radijo ryšio įrenginius. Informacijos perdavimas bevieliu būdu-radijo bangomis.
FOTOTELEGRAFAS ARBA FAKSIMILINIS RYŠYS XIXa.8-9 dešimtmetis. Priemonės,kuriomis per atstumą perduodamas ir priimamas nejudamas vaizdas.
TELEVIZIJA Teoriniai vaizdų perdavimo pagrindai sukurti XIXa.pabaigoje-XIXa. pradžioje.Reguliarios televizijos laidos pradėtos 1936m.D.Britanijoje ir Vokietijoje. Judančių ir nejudančių objektų atvaizdų perdavimas per atstumą laidinio arba radijo ryšio priemonėmis.
KOMPIUTERIS (ELEKTRONINĖ SKAIČIAVIMO MAŠINA) 1939m.j.Atanasovas sukonstravo mašiną”ABC”, tašiau jos neužpatentavo.1945m.buvo sukurtas pirmasis unversalusis kompiuteris “ENIAC” Kompiuteris pirmiausia buvo skirtas sudėtingiems skaičiavimas atlikti.
ELEKTRONINIS PAŠTAS Jį 1972m. išrado R. Tomlinsonas Buvo galima greitai keistis įvairia informacija.
ASMENINIS KOMPIUTERIS 1974m.pabaigoje E.Robertas (JAV) sukonstrvo pirmąjį asmeninį kompiuterį “Altair”.1975m. S.Vozniakas ir S. Džobsas (JAV) pagamino pramoninį asmeninį kompiuterį “Apple”. Asmeninis kompiuteris skirtas įvairiai žmones dominančiai informacijai,pirmiausia tektinei ir vaizdine,apdoroti.
WWW 1989m.T.Bernersas-Ly išrado Voratinklį-“World Wide Web”. Informacijos demokratizavimas:kiekvienas gali parengti ir pateikti informaciją taip,kad kiti greitai ja pasinaudotų.
DAUGIALYPĖ ĮRANGA (MULTIMEDIJA) XX a. 9-10 dešimtmetis Įvairių rūšių informacijos (tekstinės, garsinės, vaizdinės,animacinės,skaitmeninės)derinys naudojant specialias technines bi programines priemones.

Leave a Comment