Informacijos matavimo vienetai

INFORMACIJOS MATAVIMO VIENETAI

Mažiausiam informacijos vienetui bitui kompiuterio atmintinėje skiriamas vienas elementas. Jam būdingos dvi būsenos, atitinkančios tu galimus atsakymus į klausimą. Pavyzdžiui, jei elementas magnetinis tai jo būsenos gali būti: įmagnetintas (TAIP) ir išmagnetintas (NE). Jeigu atminties elementas – kondensatorius, sugebantis išlaikyti elektros krūvį, tai jo būsenos tokios: įkrautas (TAIP), iškrautas (NE). Taigi pats mažiausias kompiuterio atminties elementas įsimena vieną mažiausią informacijos vienetą – bitą, kurį galima išreikšti vienu dvejetainės abėcėlės simboliu: nuliu ar vienetu.
Bitas – kompiuterio atmintinės talpos mažiausias matavimo vienetas. Jis žymimas b mažąja raide.
Praktikoje dažniau vartojamas didesnis matavimo vienetas baitas.
Baitas – kompiuterio atmintinės talpos matavimo vienetas, kurį sudaro aštuoni bitai: 1 B = 8 b.
Spausdintame tekste 1 baitas atitinka vieną spaudos ženklą: raidę, skaitmenį, skyrybos ženklą.
Maždaug tūkstantį kartų didesnis vienetas vadinamas kilobaitu: 1 KB (kilobaitas) = 210 = 1024 B.
Kompiuteryje vartojami dvejetainiai skaičiai, todėl čia netinka metrinė (dešimtainė) sistema. Tačiau ieškoma šiai sistemai artimesnių dvejetainių skaičių. Pavyzdžiui, tūkstančiui artimiausias sveikasis dvejetainis skaičius yra 210 = 1024. Susitarta šį skaičių žymėti raide K. Milijonui artimiausias sveikasis dvejetainis skaičius yra 220 = 1024´1024 = 1048576. Jis žymimas raide M ir vadinamas megabaitu. Miilijardui – 230 = 1024´1024´1024. Jis žymimas raide G ir vadinamas gigabaitu. Taigi 1 MB (megabaitas) = 220 = 1024´1024 = 1048576 B (» milijonui B), 1 GB (gigabaitas) = 230 = 1024´1024´1024 = 1073741824 B (» milijardui B).
Norint įvertinti baitais išreikštą informaciją didesniu matavimo vienetu, praktiškai skaičiuojama apytiksliai: dalijama iš 1000 (o ne iš 1024). Taip lengviau. Analogiškai daroma ir su Mb

baitais bei Gbaitais.
Šitokiu būdu galima išmatuoti ne tik kompiuterio atmintinėje esančią informaciją, bet ir kitur, pavyzdžiui, parašytą ar išspausdintą tekstą. Šitaip informacija matuojama ir išorinėse kompiuterio laikmenose.

IŠORINĖ ATMINTINĖ

Išorinė atmintinė labai talpi, bet lėtesnė už vidinę atmintį. Išorinė atmintinė susideda iš dviejų dalių: informaciją saugančio įrenginio (diskelių, kietųjų diskų, kompaktinių diskų ir t.t.), vadinamo laikmena, ir tą informaciją iš laikmenos skaitančio bei ją į laikmeną įrašančio įrenginio. Pastarąjį sudaro varikliukas, sukantis laikmeną (diską), ir skaitymo (įrašymo) galvutė, skaitanti (įrašanti) informaciją į laikmeną. Išorinė kompiuterio atmintinė dar vadinama tiesiog informacijos kaupikliais.
Diskeliai. Lankstūs diskai, arba diskeliai, šiuo metu dažniausiai naudojami informacijai perkelti iš vienos vietos į kitą ir jai saugoti ilgesnį laiką. Pagal dydį jie skirstomi į du tipus: 5,25 ir 3,5 colio. (Tačiau tai nereiškia, kad didesniame diskelyje teelpa daugiau informacijos.) Dabar vartojami 3,5 colio skersmens diskeliai. Jie yra įdėtį į uždarą standų plastmasinį voką. Diskelis yra suskirstytas į takelius, kurie dar padalyti į sektorius. Diskelio kampe esantis mažytis langelis vadinamas blokatoriumi: jį galima užverti ir atverti. Atvėrus langelį, diskelis bus užblokuotas – bus bus galima tik skaityti jame sukauptą informaciją, ir neįmanoma nei naujos įrašyti, nei esamos keisti, nei jos pašalinti. Tai patogu, kai diskelyje įrašyta svarbi informacija ir norime ją apsaugoti nuo sugadinimo ar ištrynimo. 3,5 colio skersmens diskeliai būna dvejopos talpos: 1,

,44 Mbaitų ir 2,88 Mbaitų.
Diskelių skaitymo įrenginiai. Diskeliuose sukauptai informacijai skaityti ir jai įrašyti reikalingas specialus įrenginys. Jis paprastai vadinamas diskelių skaitymo įtaisu arba tiesiog diskasukiu. Įdėtas į diskasukį diskelis gali būti naudojamas informacijai skaityti ir įrašyti. Tuomet jis sukamas kelių šimtų apsisukimų per minutę greičiu. Diskasukio galvutė slenka takeliais, kol randamas reikiamas – tas, iš kurio norima skaityti ar į kurį norima įrašyti. Naudojamos abi diskelio pusės, todėl diskasukis turi dvi galvutes.
Diskų įrenginiai. Diskų įrenginys paprastai įmontuojamas sisteminiame bloke. Nors jis paprastai įtaisytas pačiame kompiuteryje, tačiau laikomas išorine atmintine (diskų savybės tokios pat, kaip ir diskelių). Diskų įrenginį sudaro keletas diskų, užmautų ant bendros ašies, kelios skaitymo bei įrašymo galvutės, “plaukiančios” ant oro pagalvėlių, tiksli mechaninė dalis, sandarus korpusas. Diskai sukasi gana greitai – kelių tūkstančių apsisukimų per minutę greičiu. Informacija į diską įrašoma panašiai kaip ir į diskelį. Šie diskai dar vadinami kietaisiais diskais (anglų k. hard disk). Asmeninių kompiuterių diskų talpa šiuo metu siekia net keletą gigabaitų.
Kompaktiniai diskai. Kompaktiniai diskai dar vadinami optiniais diskais, kompaktinėmis plokštelėmis, kompaktiniais diskeliais (anglų k. compact disc, sutrumpintai CD). Kompaktiniame diske telpa apie 600 – 800 MB informacijos. Jie yra patvaresni už diskelius. Informacija įrašoma blizgančiame metalo paviršiuje spirale, kaip muzikos plokštelėje. Kompaktiniai diskai, į kuriuos galima įrašyti informaciją tik vieną kartą, angliškai vadinami CD
D-R diskais, o diskai, į kuriuos galima įrašyti informaciją daug kartų, angliškai vadinami CD-RW diskais. Kompaktiniams diskams skaityti reikalingas specialus skaitymo įrenginys, kuris paprastai įmontuojamos kompiuterio sisteminiame bloke.
Skaitmeniniai diskeliai. Skaitmeniniai diskeliai angliškai vadinami DVD diskeliais (DVD – Digital Versatile Discs – skaitmeniniai universalūs diskeliai). Pirmieji DVD kaupikliai sukurti 1996 m. Panašiai, kaip ir kompaktiniai diskai, DVD diskeliai yra kelių rūšių: vieni jų skirti muzikos įrašams, kiti – skaitmeniniams filmams, treti – duomenims skaityti (DVD-ROM), dar kiti – duomenims skaityti ir įrašyti (DVD-RAM). DVD diskeliai labai panašūs į CD diskus. Nuo kompaktinių diskų skaitmeninius diskelius galima atskirti tik pagal užrašus. Informacija į skaitmeninius diskelius įrašoma glausčiau, nes yra daugiau takelių. Be to, į kiekvieną takelį telpa daugiau informacijos. Šiuo metu pagal informacijos įrašymo būdą skiriami keturių tipų skaitmeniniai diskeliai: su vienpusiu vieno sluoksnio įrašu, telpa 4,7 Gbaitų informacijos; su vienpusiu dviejų sluoksnių įrašu, telpa 8,6 Gbaitų informacijos; su dvipusiu vieno sluoksnio įrašu, telpa 9,4 Gbaitų informacijos; su dvipusiu dviejų sluoksnių įrašu, telpa 17 Gbaitų informacijos. Taigi, DVD diskelių talpa siekia nuo 4,7 iki 17 GB.

Leave a Comment