Informacinė elgsena
1. Apibrėžimai
Informacinė elgsena – tai elgsenų, susijusių su informacijos šaltiniais ir kanalais, visuma. Į šią sąvoką įeina tiek aktyvus, tiek pasyvus informacijos ieškojimas ir jos naudojimas.
Informacijos ieškojimo (seeking) elgsena – tai tikslingas informacijos ieškojimas. Informacijos galima ieškoti tiek fizinėse informacinėse sistemose (kaip laikraščiai ar biblioteka), tiek ir kompiuterizuotose sistemose (internete).
Informacijos tyrinėjimo (searching) elgsena – tai elgesių „mikro-lygis“, naudojamas ieškant informacijos visose galimose informacinėse sistemose. Ji susideda iš visų sąveikų su informacine sistema. Pavyzdžiui, žmogaus ir kompiuterio sąveikos lygyje, tai gali būti pelės klavišo nuspaudimas į kokią tai nuorodą. Protiniame (intelektualiame) lygyje, gali būti apsisprendimas, kokią ieškojimo strategiją pasirinkti, arba kažkokių kriterijų, pagal kuriuos vėliau bus atrenkama informacija, nustatymas (pvz., kuri iš dviejų knygų jam bus naudingesnė). Į šį lygį įeina ir išrinktos informacijos ar duomenų svarbumo įvertinimas.
Informacijos naudojimo elgsena – tai fiziniai ir protiniai veiksmai, susiję su rastos informacijos įtraukimu į žmogaus jau turimų žinių „bazę“.
Pavyzdžiui, tai gali būti fizinis veiksmas, tekste pasižymint svarbias ir reikšmingas vietas, arba naujos informacijos palyginimas su jau turimomis žiniomis – protinis veiksmas.
Informacijos elgsena yra išskiriama į dvi dalis – žmonių informacinę elgseną bei organizacinę informacinę elgseną.
• Žmonių informacinė elgsena – tai žmonių elgsenų visuma. Kaip jau minėjau į tai įeina ir aktyvus, ir pasyvus informacijos ieškojimas bei naudojimas. Taigi informacinė elgsena yra tiek asmeninis bendravimas su kitais žmonėmis, tiek ir televizoriaus žiūrėjimas, kai girdime daug įvairiausių skelbimų, nors tikrai nesiruošiame jų kur nors panaudoti.
• Organizacinę informacinę elgseną galime apibrėžti tokiu pačiu keliu:
organizacijos įrengia sistemas ir paslaugas, kurios turi rinkti, pasidalinti ir platinti (skleisti) visų rūšių informaciją, nuo gamybinių duomenų iš fabrikų iki įvykių prekyvietėse. Tačiau informacija pasiekia organizaciją ir visai kitais keliais, apie kuriuos iš pradžių net nebuvo galvojama kaip apie informacijos gavimo mechanizmus.
Pvz., pardavėjas pastebi kaip išsiskiria ir kokias nuolaidas daro konkurencinės firmos ir galų gale ši informacija yra panaudojama pasiekti firmos tikslams.
Vadinasi organizacinė informacijos elgsena apima ne tik sistemas, įdiegtas valdyti vidinius informacijos srautus, bet ir bibliotekų bei informacinių centrų sistemas, įkurtas gauti išorinei informacijai, taip pat organizacines ir asmenines bendravimo sistemas, per kurias informacija pasiekia organizaciją yra paskleidžiama joje.
Organizacijos informaciniai poreikiai, CSF metodologija
Organizacijos informaciniai poreikiai – tai informacijos poreikiai, kurie turi būti patenkinti, kad organizacija pasiektų savo strateginius tikslus.
Jie labai svarbūs įmonės sėkmingam darbui, tačiau nepaisant to, literatūros apie organizacinių informacinių poreikių ieškojimą yra tikrai nedaug. Šių poreikių tyrimas apsiriboja beveik vien tik lemiamų sėkmės veiksnių metodikos (critical success factors – CSF) naudojimu.
Lemiami sėkmės veiksniai pripažinti kaip pagrindas apibrėžiant vadybininkų informacinius poreikius. Idėja labai paprasta: kiekvienoje organizacijoje tam tikri veiksniai yra lemiami jos sėkmei, ir jei pagrindinis tikslas yra susijęs veiksniais, kurie liko nepasiekti, tai organizacija gali žlugti.
Pvz., naujo produkto vystymas, gerai numatytas paskleidimas (išskirstymas)
bei efektyvi reklama – šie veiksniai ir dabar yra labai svarbūs firmoms.
CSF buvo panaudoti kaip komponentas strateginio informacijos valdymo (stategic information management – SIM) metodologijoje. Jos tikslas buvo įvertinti organizacijų darbą ir jų konkurencines galimybes. Konkurencinis pranašumas – tai firmos sugebėjimas patraukti klientus žemomis kainomis, geresne kokybe ar kokiomis nors kitomis kitiems neprieinamomis priemonėmis.
Pirmiausia buvo norima patikrinti, ar naudojant CSF metodologiją galima identifikuoti kompanijos informacinius poreikius, atpažinti organizacijai lemiamas (t.y. pačias svarbiausias) sritis. Naudojant CSF buvo bandoma atrasti žmonių informacijos ieškojimo elgesyje atitikimą organizacijos tikslų siekimui. Ši analizė taip pat leido detaliau išnagrinėti sudėtingą organizacijos informacinę elgseną.
Pirmiausiai tai buvo išskirtos dvi svarbiausios lemiamų veiksnių rūšys:
vidiniai ir išoriniai veiksniai. Labai svarbus faktorius atliekant detalų strateginio informacijos valdymo tyrimą yra informacijos valdymas – IV
(information management – IM). Šis tyrimas yra atliekamas trimis fazėmis:
1. susieta su CSF analize,
2. su socialinių kontaktų vaidmeniu informacijos ieškojime
3. su informaciniais šaltiniais ir naudojamais kanalais.
Taigi pirmojoje tyrimo fazėje yra identifikuojami organizacijos sėkmės veiksniai. Vienas iš jų yra informacijos valdymas. IV funkcijų reikšmingumas yra labai susijęs su pramonės šakomis, kuriose organizacija operuoja. Pvz., mokymo įstaigose IV atlieka labiau paremiantį nei strateginį vaidmenį. Svarbiausios sritys – IV infrastruktūros ir tinklinio aptarnavimo plėtojimas.
Pvz., universitete svarbiausia yra vidinė informacija (dėstytojų informaciniai poreikiai, kad galėtų atlikti tyrimus, mokyti studentus). Labai svarbu, kad visa esminė informacija būtų sutelkta informacinėse sistemose.
Taigi norint įkurti ir plėtoti IV infrastruktūrą svarbu sužinoti darbuotojų tobulinimosi poreikius, taip pat apklausti studentus ir pan., t.y. surinkti kuo daugiau vidinės informacijos. Išorinės informacijos poreikiai apsiriboja tik IV infrastruktūros vystymo technine dalimi.
Pramonėje IV svarbiausios sritys – visi pradiniai darbai susiję su informacijos kokybe:
▪ tikslios informacijos gavimas ir jos paskleidimas viduje,
▪ geresni informacijos srautai,
▪ aukštos kokybės informacinės sistemos, jų panaudojimas teikiant paslaugas klientams,
▪ išorinės informacijos gavimas.
IS infrastruktūra – taip pat labai svarbi sritis. Į ją įeina elektroniniai
IS resursai, klientų duomenų bazė. Strateginis IS vystymasis yra lemiamas marketingo ir pardavimų darbui. Žmogiškosios žinios – gyvybiškai svarbios kuriant ir parduodant produktus Taigi lemiami veiksniai: IV, finansai, marketingas, jo kanalų žinojimas, marketingo komunikacijos išmanymas, klientų pažinojimas ir sugebėjimas juos aptarnauti. IV marketinge ir pardavimuose atlieka svarbiausią vaidmenį visos veiklos, pardavimų, klientų aptarnavimo įgyvendinime, reklamos ir marketingo medžiagos kūrimo pradinėje stadijoje. Su visomis šiomis sritimis yra susiję ir organizacijos informaciniai poreikiai.
Antrasis strateginio informacijos valdymo metodologijos etapas yra susijęs su socialinių kontaktų vaidmeniu informacijos ieškojime. Kaip pavyzdį galime paimti tyrimą viename universitete. Socialinė tinklo analizė buvo panaudota norint geriau suprasti dalyvių informacijos ieškojimo metodus.
Taip pat tai leido ištirti organizacinio informacijos elgesio sudėtingumą, analizuojant svarbiausių veikėjų formalių ir neformalių socialinių kontaktų vaidmenį gaunant reikalingą vidinę ir išorinę informaciją. Analizėje buvo naudojama santykių tarp svarbiausių universiteto dalių idėja. Buvo išskirti
4 socialinių kontaktų rūšys:
1. vidiniai formalūs kontaktai,
2. vidiniai neformalūs kontaktai,
3. išoriniai formalūs kontaktai,
4. išoriniai neformalūs kontaktai.
Analizė parodė, kad vidiniai formalūs kontaktai aktyviausiai naudojami fakultetuose. O rektoratas ir pagalbiniai darbuotojai yra naudojami labiau kaip informacijos šaltiniai. Iš viso labai trūksta tokio bendravimo ir dėl to gali kilti labai daug problemų. Jos daugiausiai yra susijusios su organizaciniu informacijos elgesiu ir srautais. Informacijos ieškojimas iš dalies yra ribojamas vienakrypčių kontaktų, nėra pastovių ryšių su fakultetais (dėl to nukenčia ir informacijos kiekybė, ir kokybė), labai didelis bendravimo barjeras tarp darbuotojų. Visi šie kontaktai ir atskleistos problemos tam tikru mastu atsispindi aukštojo išsilavinimo hierarchinėje organizacinėje kultūroje.
Veikėjų informaciniame elgesyje vidiniai neformalūs bendravimai šiame kontekste atlieka mažiausią vaidmenį. Daugiausiai tai tampa neformaliu informacijos perdavimo kanalu. Skirtingų universiteto dalių bendravimo trūkumas yra labai didelė problema, kuri aiškiai kliudo efektyviai vystyti
IS, nes tam reikia bendradarbiauti su sistemų vartotojais.
Išorinius formalius kontaktus dažniausiai naudoja dekanai ir rektoratas.
Dažniausiai su kolegomis iš kitų universitetų. Taip pat su vyriausybe ir kitais valstybiniais valdžios organais. Labai svarbus tokių kontaktų objektas – firmos, organizacijos, pramonės centrai, kurie gali paremti finansiškai.
Išoriniai neformalūs kontaktai dažniausiai buvo naudojami žmonių atsakingų už IV. Tai rodo, kad yra vidinių komunikacijos problemų. Taip pat pasirodė, kad kompiuterių centras patenkino savo plėtojimosi informacinius poreikius patenkino naudodamas išorinius neformalius kontaktus. Universiteto valdžia irgi naudoja šiuos ryšius norėdami gauti kokią nors labai svarbią informaciją. Organizacija, ieškodama informacijos, gali pasinaudoti šiais ryšiais kaip visos informacinės sistemos dalimi.
Trečiasis etapas susijęs su informacijos šaltiniais. Universitete bene svarbiausią vaidmenį atlieka elektroninės IS. Jos dažniausiai naudojamos bandant gauti išorinę informaciją. Labai svarbus interneto ir kt.
elektroninių informacijos šaltinių vartojimas. Be to, naudojami tiek ir kitos organizacijos, konsultantai bei statistiniai faktai, tiek ir fiziniai išoriniai šaltiniai (publikacijos, moksliniai žurnalai, ataskaitos).
Vidinės informacijos dažniausiai ieškoma informacijos valdymo sistemoje –
MIS. Taip pat naudojami ir žurnalai, laikraščiai, planai, susitikimų protokolai, knygos, statistiniai faktai, skelbimų lentos ir kt.
informacinės paslaugos. E – paštas ir asmeninis bendravimas dažniausiai naudojami kanalai norint gauti vidinę informaciją, tuo tarpu telefonas dažniausiai naudojamas ieškant išorinės informacijos.
Pramonės sektoriaus organizaciniame informaciniame elgesyje žmonės yra svarbiausias informacijos šaltinis. Įvairūs susitikimai ir asmeniniai kontaktai tampa svarbiausiais kanalais norint gauti vidinę informaciją, tuo tarpu telekomunikacijos (telefonas ir faksas) – gauti išorinei informacijai
– marketingui ir pardavimams. Ištyrus socialinių aspektų kilmę informacijos elgsenoje, paaiškėjo, kad organizacijos darbe IV ir IS tapo lemiamomis.
Pavyzdžiui nepatenkinus informacijos, susijusios su išorine aplinka, poreikių, gali žlugti visa įmonė. Organizacinės informacijos elgsenos problemos gali būti susijusios su bendro darbo ir dialoginės IS plėtra, kas labai silpnina bendrą darbą. Taip pat didžiulė problema, kad finansams ir marketingui tiekiama informacija nėra tiksli ir jos nepakanka. Visi šie veiksniai gali prisidėti prie realizuojamų planų ir strateginės IS
plėtojimo žlugimo.
Reziumė. Informacijos klasifikavimas į lemiamas sritis yra pats svarbiausias siekiant įgyvendinti organizacijos strateginius tikslus.
Geriausia, kai lemiamų sėkmės veiksnių yra mažiau ir jie ryškūs. Tai leidžia aiškiai suprasti didžiausius organizacijos informacinius poreikius.
Jei yra daug veiksnių, tai informacinių poreikių tyrimas bus labai išskaidytas. Ir dėl to gali kilti problemų organizacijoje diegiant IS.
Strateginio informacijos valdymo metodologijos tyrimas parodė:
• kad lemiami sėkmės veiksniai ir informacijos poreikiai yra labai susiję, ir priklauso nuo to, kurioje pramonės šakoje veikia organizacija,
• jog labai svarbus sąveikavimas tarp pirminių veiksmų (kai sukuriama produkto idėja, ji patikrinama ir priimami produkto vystymo sprendimai) ir pirmųjų veiksmų marketinge (kai produktai paleidžiami į rinką),
• kad IV yra labai reikšminga pagalbinė veikla, ir turi būti įtraukta į visos infrastruktūros kūrimą bei vystymą, kad būtų įgalintas organizacijos tinklinis veikimas.
Visi šie tyrimai patvirtina CSF svarbą nustatant organizacinius tikslus ir juos susiejant su įvairaus lygio personalo informaciniais poreikiais. Šiuo būdu organizacijos informaciniai poreikiai parodo, kad bendros informacinės valdymo sistemos turi padėti, jei organizacija yra konkurencinga ir nėra svarbu kokioje aplinkoje ji operuoja.
Žmonių informacinė elgsena
Žmonių informacinės elgsenos tyrimai buvo pradėti jau gana seniai ir praėjo ne vieną tarpinį etapą. Šios elgsenos ištakomis galime vadinti skaitytojų darbą bibliotekose. Šiuolaikinių žmonių informacijos ieškojimo elgsenos tyrimų pradžia laikoma 1948 metais surengta Karališkoji Mokslininkų
Informacinė Konferencija. Buvo pradedama suprasti, kaip žmonės naudoja informaciją, kai tai yra susiję su jų darbu ir ypač su moksliniais tyrimais bei technologijomis. 1958 m. Vašingtone buvo surengta Tarptautinė Mokslinės
Informacijos Konferencija, skirta „mokslininkų literatūros ir informacijos poreikiams“. Visi tyrimai, atlikti iki tada buvo daugiau susieti su informacijos šaltinių ir sistemų naudojimu, nei su informacijos ieškojimo –
žmogiškąja puse. Tačiau po šios konferencijos buvo bandoma nustatyti, kaip tie šaltiniai galėtų būti naudingesni mokslininkams, ir kaip mokslininkai galėtų geriau juos panaudoti.
1972-73 m. Baltimorėje (JAV) buvo atliktas eilinių piliečių informacinių poreikių tyrimas. Šis tyrimas tapo standartu kitiems plačios apimties tyrimams apie ieškojimo įrankių kūrimą ir vystymą. Buvo nagrinėjama, kokie yra urbaninės visuomenės informaciniai poreikiai, kaip tuo metu jie buvo patenkinti ir kaip būtų galima geriau juos patenkinti. Buvo nustatyti įvairūs socialiniai, psichologiniai ir intelektualiniai barjerai, dėl ko negali būti patenkinti šie poreikiai. Buvo apibrėžtas daug diskusijų ir problemų sukėlęs terminas „informacijos poreikiai“ – tai antro svarbumo poreikiai, kurie iškyla norint patenkinti svarbiausiuosius poreikius (tokius, kaip pastogė, maistas ir pan.).
1962 m. Mote išskyrė 3 mokslininkų grupes, pagal pobūdį disciplinų, kuriose jie dirbo:
1. mokslininkai, kurie dirbo disciplinose su gerai išplėtotais pagrindiniais principais, gerai organizuota literatūra ir gerai apibrėžtu subjekto „pločiu“(pvz., organinė chemija);
2. kai disciplinos subjektas platesnis ir mažiau organizuota literatūra;
3. mokslininkai, kurie dirbo disciplinose su daug įvairių problemų ir beveik neegzistuojančia literatūra.
Pagal tai buvo galima suplanuoti bibliotekų ir informacinių paslaugų galimą pareikalavimą. Pirmajai kategorijai – savitarnos bibliotekos, o 2 ir 3-ai grupėms buvo reikalingos bibliotekos su darbuotojais, kurie gali padėti ieškoti informacijos. Dabar galima sakyti, kad pirmosios kategorijos asmenys atitinkamai yra asmenys, linkę patys ieškoti informacijos internete, tiesioginėmis paieškos sistemose. Antrosios ir trečiosios –
naudoja kvalifikuotų tarpininkų paslaugas, ir jų poreikis neišnyksta.
Šis Mote‘s darbas ko gero buvo pirmasis labiau sutelktas į informacijos naudotojus, nei informacines sistemas. Nuo 1980 metų dauguma tyrimų tapo labiau orientuoti į žmones nei į sistemas. Kartu atsirado daugybė kokybinių ir kiekybinių metodų, tokių kaip stebėjimas ir anketavimas. Buvo išplėstas informacijos ieškojimo elgesio, dėl fiziologinių, norėjimo žinoti (žingeidumo) ir naudos poreikių, modelis. Visi šie poreikiai gali būti tiek asmeniniai, tiek sąlygoti žmogaus darbo ar aplinkos (politinės, ekonominės, technologinės ir pan.).
Dervin’as nagrinėjo sence-making teoriją, kitaip dar vadinamą „padalintu reikšmių aiškinimu“, kadangi socialinėje aplinkoje informacijos mainai apima ir aktyvų informacijos ieškojimą, ir įvairų bendravimą. Taip yra, nes informacijos ieškoma ne tik visuomenės informavimo priemonėse, tačiau dažnai ir bendraujant su žmonėmis – šeima, draugais, kaimynais, bedradarbiais, o bendravimo aplinka nuolat keičiasi. Taigi ši teorija nagrinėja ištisą informacinės elgsenos procesą, kai problemos gali būti išsprendžiamos per informacijos ieškojimą. Teoriją sudaro 4 elementai:
1. laiko ir erdvės situacija, kuri parodo dėl ko kyla informacijos problemos;
2. trūkumai, kurie nurodo skirtumą tarp esamos ir norimos situacijos (pvz., nežinia);
3. rezultatas, kuris parodo, kaip šis procesas gali padėti;
4. jungiamoji grandis (bridge) – “tiltas” tarp pradinės situacijos ir rezultatų, per kurį naudojant įvairius metodus šalinami trūkumai.
Wilson’as šią teoriją interpretavo kaip tokią schemą:
„Sense-making“ – „the shared construtruction of meanings“
Ellis tyrė informacijos ieškotojų elgesio bendras “ypatybes” – stadijas, kuriomis vyksta ieškojimo procesas, pirmiausia socialinių mokslų kontekste, tada fizinių ir galų gale techninių. Taigi jo išskirtos bendros ieškojimo elgsenos stadijos yra:
• Pradėjimas (starting) – pati pradžia ieškant informacijos, pvz., išmanančio bendradarbio paklausimas.
• Prisirišimas (chaining) – žinomoje medžiagoje sekamos pastabos ir nuorodos, ir per nuorodų rodyklę einama toliau.
• Naršymas – pusiau kryptinga, pusiau struktūrizuota paieška
• Išskyrimas (diferencijavimas) – gautos informacijos filtravimas, naudojant žinomus skirtumus tarp informacijos šaltinių.
• Kontroliavimas – prižiūrėjimas, kad informacija būtų šiuolaikiškuma ir nepasenusi.
• Išrinkimas – atrankos būdu tinkamos ir svarbios informacijos informacijos šaltiniuose nustatymas.
• Tikrinimas (tvirtinimas) – informacijos tikslumo tikrinimas.
• Užbaigimas – palaidų galų surišinėjimas paskutine paieška.
Kuhlthau tyrimo atlikto 1994 metais informacijos ieškojimo elgesio modelio etapai: pradžia, atrinkimas, tyrinėjimas, formulavimas, rinkimas ir pateikimas. Tyrimo tikslas buvo kiekvienoje ieškojimo stadijoje įžiūrėti tam tikrus elgsenos šablonus ir atitinkamus jausmus. Pvz., pradžios etape yra nepastovios, neaiškios ir bendros mintys apie problemos sritį. Ir jis yra susijęs su foninės informacijos ieškojimu, ir šiame etape „svetimo darbo pasisavinimas“ yra tiesiog reikalingos informacijos atpažinimas. Likę atitinkami darbai yra: atpažinimas – bendros paieškos temos nustatymas;
ištyrimas – informacijos ieškojimas ta tema; formulavimas – susitelkimas šios temos konkretesnėje srityje; rinkimas – svarbios informacijos kaupimas ta tema; užbaigimas – informacijos ieškojimo (tyrinėjimo) pabaiga.
Informacijos mokslas buvo tiriamas ir iš kitų perspektyvų. Vienas iš tokių
– psichologiniai asmenybės tyrimai susiję informacijos apdorojimu ir atpažinimu. Pvz., „žingeidumo“ testas buvo sugalvotas norint įvertinti bendras savybes susijusias su asmenybės informacijos ieškojimo motyvacija.
Taip buvo bandoma ištirti savitarpio santykį tarp norėjimo žinoti ir pastangų, įdėtų išorinės informacijos ieškojimui. Deja šis tyrimas liko bevaisis ir tiesiog laboratoriniais tyrimais buvo iškelta hipotezė, jog labiau norintys pažinti žmonės deda daugiau pastangų ir ieško daugiau informacijos.
Organizacinėje teorijoje buvo nustatyti kontekstiniai ir pavieniai kintamieji, kurie veikia organizacinių sprendimų priėmėjų informacijos naudojimą. Tais kintamaisiais gali būti: komunikaciniai tinklai, informacijos naudingumas (kiekybė, kokybė, turinys, forma ir patikimumas), taip pat asmeniniai požiūriai, naudojami kriterijai.
Tokių ir panašių tyrimų buvo tikrai daug, taigi tikrai neįmanoma jų visų čia suminėti.
Pasirodo, jog žmonių informacinė elgsena yra gerai apibrėžta sritis ištirta informacijos mokslo, ir pradeda rodytis sukauptų žinių nauda. 1998 metais vykusioje Antroje Informacijos Paieškos Konferencijoje buvo pateikti nepaprasti modeliai ir metodai naudojami tiriant elgesį. Tačiau iškilo nauji klausimai, kaip kad bendras informacijos ieškojimas, informacijos ieškojimo elgsenos vaidmuo ir informacijos ieškojimas internete. Taip pat buvo pradėta sieti informacijos ieškojimo (seeking) ir informacijos tyrinėjimo (searching) tyrimai, kurie anksčiau buvo nagrinėjami kaip atskiros veiklos, dėl to, kad informacijos tyrinėjimas yra stipriai susijęs su informacijos išrinkimu.
Pagaliau dabar keli modeliai yra bandomi sujungti į vieną. Wilson‘as pasiūlė problemos sprendimo visuotinį modelį. Ankstesnis informacijos ieškojimo, tyrinėjimo ir naudojimo suvokimas asocijavosi su atskirais problemų sprendimo etapais, kaip tokios fazės: problemos atpažinimas, jos apibrėžimas, sprendimas ir kur reikia sprendimo konstatavimas.
Wilsno‘as susiejo Ellis‘o ir Kuhlthau modelius, sujungdamas į vieną visumą visus elementus ir įtraukdamas emocionalius veiksmus, kurie gali paveikti paiešką. Šiame modelyje išskiriami 5 veiksniai, kurie gali sustiprinti arba sulaikyti paieškos sėkmę. Tai psichologiniai bruožai (ypatybės), demografiniai duomenys, aplinkos veiksniai, šaltinių savybės. Taip pat įtraukta savi-veiksmingumo sąveika: tai įsitikinimas, kad žmogus pats vienas gali pasiekti norimus rezultatus. Įtraukdamas šią sąvoką, Wilson‘as ir pabrėžia, kad žmogus turi tikėti savo jėgomis ir sugebės pasiekti tikslą.
[pic]
Labai įdomus yra žmonių informacinio elgesio aplinkos modelis, kur buvo tiriami nesusijęs su darbu kasdieninis informacijos ieškojimas. Buvo nustatyti tokio informacijos ieškojimo aspektai:
• Praktiškas (practical) informacijos ieškojimas
• Orientuotas (orienting) informacijos ieškojimas (susivokimas svetimoje aplinkoje)
Praktiško informacijos ieškojimo tikslas – rasti specifinius atsakymus atskiriems informacijos poreikiams. Tuo tarpu orientuotas informacijos ieškojimas yra kaip dalis kasdieninių užsiėmimų ir leidžia žmonėms gauti visą juos dominančią informaciją. Netgi pasiūlomas terminas „informacijos artumas“ – „information neighbourhood“. Nors dauguma informacijos paieškų vykdomos pirmuoju aspektu, žmonių informacinio elgesio aplinkos modelis nustato, kad pirmiausia žmonės renka informaciją susidurdami su aplinka.
Žmonės visai atsitiktinai randa sau įdomią informaciją. Informacijos gavimas netgi įžvalgiai prilyginamas „uogų rinkimui“ – „berry-picking“.
Kadangi naršant po informacinę terpę, informacijos rinkimas dažniausiai nesusijęs su svarbių tikslų įgyvendinimu, taigi vartotojas gali pats ramiai susiorientuoti ir suprasti, kiek naudingos informacijos galima rasti be tikslo klaidžiojant toje aplinkoje.
Sąvoka „informacijos artumas“ (kaip aplinka, kurioje galima ir tikslingai ir netikslingai naršyti abiems informacinio ieškojimo aspektais) yra būdinga virtualioms visuomenėms. Terminas „informacinis artumas“
dažniausiai naudojamas, kai vartotojai naršo nepaprastai didelėse ir nestruktūrizuotose duomenų bazėse. „Virtuali visuomenė“ taip pat vartojama netiesiogine prasme, o apibūdinant informacinę terpę ir jos naudotojus, kurie nuolat budriai seka visą juos dominančią informaciją, ir save beveik tiesiogiai mato kaip bendruomenės narius. Jie naudoja abu ieškojimo būdus, norėdami patenkinti specifinės informacijos poreikius.
Tiltas
Situacija
Rezultatas
Trūkumai
Atrinkimas
Pradžia
Tyrinėjimas
Formulavimas
Rinkimas
Užbaigimas
Jausmai
Nežinomy-bė
Optimizmas
Sumišimas, nusivylimas, abejonė
Aiškumas
Kryptingu-mo pojūtis
Pasitenkini-mas arba nusivylimas
Mintys
neaiškios, neapibrėžtos
sutelktos
augantis susidomėjimas
Veiksmai
svarbios, susijusios informacijos ieškojimas,
nagrinėjimas
tinkamos informacijos ieškojimas,
dokumentavimas
Informacinių poreikių situacija
Mechanizmo aktyvavimas
Sunkumų/susidoro-jimo teorija
Veiksnių įtraukimas
Mechanizmo aktyvavimas
Informacijos ieškojimo elgsena
Psichologiniai
Demografiniai
Visuomeniniai
Aplinkos
Šaltinio ypatybės
Pavojaus/atlygio teorija
Socialinių mokslų teorija
Savi-veiksmingumas
Pasyvus dėmesys
Pasyvi paieška
Aktyvi paieška
Nuolatinis ieškojimas
Informacijos apdorojimas ir naudojimas
Dalyvaujantys žmonės