Informacijos elgsena

Informacinė elgsena

1. Apibrėžimai

Informacinė elgsena – tai elgsenų, susijusių su informacijos šaltiniais ir
kanalais, visuma. Į šią sąvoką įeina tiek aktyvus, tiek pasyvus
informacijos ieškojimas ir jos naudojimas.
Informacijos ieškojimo (seeking) elgsena – tai tikslingas informacijos
ieškojimas. Informacijos galima ieškoti tiek fizinėse informacinėse
sistemose (kaip laikraščiai ar biblioteka), tiek ir kompiuterizuotose
sistemose (internete).
Informacijos tyrinėjimo (searching) elgsena – tai elgesių „mikro-lygis“,
naudojamas ieškant informacijos visose galimose informacinėse sistemose. Ji
susideda iš visų sąveikų su informacine sistema. Pavyzdžiui, žmogaus ir
kompiuterio sąveikos lygyje, tai gali būti pelės klavišo nuspaudimas į
kokią tai nuorodą. Protiniame (intelektualiame) lygyje, gali būti
apsisprendimas, kkokią ieškojimo strategiją pasirinkti, arba kažkokių
kriterijų, pagal kuriuos vėliau bus atrenkama informacija, nustatymas
(pvz., kuri iš dviejų knygų jam bus naudingesnė). Į šį lygį įeina ir
išrinktos informacijos ar duomenų svarbumo įvertinimas.
Informacijos naudojimo elgsena – tai fiziniai ir protiniai veiksmai, susiję
su rastos informacijos įtraukimu į žmogaus jau turimų žinių „bazę“.
Pavyzdžiui, tai gali būti fizinis veiksmas, tekste pasižymint svarbias ir
reikšmingas vietas, arba naujos informacijos palyginimas su jau turimomis
žiniomis – protinis veiksmas.
Informacijos elgsena yra išskiriama į dvi dalis – žmonių informacinę
elgseną bei organizacinę informacinę elgseną.

• Žmonių informacinė elgsena – tai žmonių elgsenų visuma. KKaip jau

minėjau į tai įeina ir aktyvus, ir pasyvus informacijos ieškojimas bei

naudojimas. Taigi informacinė elgsena yra tiek asmeninis bendravimas

su kitais žmonėmis, tiek ir televizoriaus žiūrėjimas, kai girdime daug

įvairiausių skelbimų, nors tikrai nesiruošiame jų kur nors panaudoti.

• Organizacinę informacinę elgseną galime apibrėžti tokiu p

pačiu keliu:

organizacijos įrengia sistemas ir paslaugas, kurios turi rinkti,

pasidalinti ir platinti (skleisti) visų rūšių informaciją, nuo

gamybinių duomenų iš fabrikų iki įvykių prekyvietėse. Tačiau

informacija pasiekia organizaciją ir visai kitais keliais, apie

kuriuos iš pradžių net nebuvo galvojama kaip apie informacijos gavimo

mechanizmus. Pvz., pardavėjas pastebi kaip išsiskiria ir kokias

nuolaidas daro konkurencinės firmos ir galų gale ši informacija yra

panaudojama pasiekti firmos tikslams. Vadinasi organizacinė

informacijos elgsena apima ne tik sistemas, įdiegtas valdyti vidinius

informacijos srautus, bet ir bibliotekų bei informacinių centrų

sistemas, įkurtas gauti išorinei informacijai, taip pat organizacines

ir asmenines bendravimo sistemas, per kurias informacija pasiekia

organizaciją yra paskleidžiama joje.

Organizacijos informaciniai poreikiai, CSF metodologija

Organizacijos informaciniai poreikiai – tai informacijos poreikiai, kurie
turi būti patenkinti, kad organizacija pasiektų savo strateginius tikslus.
Jie labai svarbūs įmonės sėkmingam darbui, tačiau nepaisant to, literatūros
apie organizacinių innformacinių poreikių ieškojimą yra tikrai nedaug. Šių
poreikių tyrimas apsiriboja beveik vien tik lemiamų sėkmės veiksnių
metodikos (critical success factors – CSF) naudojimu.
Lemiami sėkmės veiksniai pripažinti kaip pagrindas apibrėžiant vadybininkų
informacinius poreikius. Idėja labai paprasta: kiekvienoje organizacijoje
tam tikri veiksniai yra lemiami jos sėkmei, ir jei pagrindinis tikslas yra
susijęs veiksniais, kurie liko nepasiekti, tai organizacija gali žlugti.
Pvz., naujo produkto vystymas, gerai numatytas paskleidimas (išskirstymas)
bei efektyvi reklama – šie veiksniai ir dabar yra labai svarbūs firmoms.
CSF buvo panaudoti kaip komponentas strateginio informacijos valdymo
(stategic information management – SIM) metodologijoje. J

Jos tikslas buvo
įvertinti organizacijų darbą ir jų konkurencines galimybes. Konkurencinis
pranašumas – tai firmos sugebėjimas patraukti klientus žemomis kainomis,
geresne kokybe ar kokiomis nors kitomis kitiems neprieinamomis priemonėmis.
Pirmiausia buvo norima patikrinti, ar naudojant CSF metodologiją galima
identifikuoti kompanijos informacinius poreikius, atpažinti organizacijai
lemiamas (t.y. pačias svarbiausias) sritis. Naudojant CSF buvo bandoma
atrasti žmonių informacijos ieškojimo elgesyje atitikimą organizacijos
tikslų siekimui. Ši analizė taip pat leido detaliau išnagrinėti sudėtingą
organizacijos informacinę elgseną.
Pirmiausiai tai buvo išskirtos dvi svarbiausios lemiamų veiksnių rūšys:
vidiniai ir išoriniai veiksniai. Labai svarbus faktorius atliekant detalų
strateginio informacijos valdymo tyrimą yra informacijos valdymas – IV
(information management – IM). Šis tyrimas yra atliekamas trimis fazėmis:

1. susieta su CSF analize,

2. su socialinių kontaktų vaidmeniu informacijos ieškojime

3. su informaciniais šaltiniais ir naudojamais kanalais.
Taigi pirmojoje tyrimo fazėje yra identifikuojami organizacijos sėkmės
veiksniai. Vienas iš jų yra informacijos valdymas. IV funkcijų
reikšmingumas yra labai susijęs su pramonės šakomis, kuriose organizacija
operuoja. Pvz., mokymo įstaigose IV atlieka labiau paremiantį nei
strateginį vaidmenį. Svarbiausios sritys – IV infrastruktūros ir tinklinio
aptarnavimo plėtojimas. Pvz., universitete svarbiausia yra vidinė
informacija (dėstytojų informaciniai poreikiai, kad galėtų atlikti tyrimus,
mokyti studentus). Labai svarbu, kad visa esminė informacija būtų sutelkta
informacinėse sistemose. Taigi norint įkurti ir plėtoti IV infrastruktūrą
svarbu sužinoti darbuotojų tobulinimosi poreikius, taip pat apklausti
studentus ir pan., t.y. surinkti kuo daugiau vidinės informacijos. Išorinės
informacijos poreikiai apsiriboja tik IV infrastruktūros vystymo technine
dalimi.
Pramonėje IV svarbiausios s
sritys – visi pradiniai darbai susiję su
informacijos kokybe:

▪ tikslios informacijos gavimas ir jos paskleidimas viduje,

▪ geresni informacijos srautai,

▪ aukštos kokybės informacinės sistemos, jų panaudojimas teikiant

paslaugas klientams,

▪ išorinės informacijos gavimas.
IS infrastruktūra – taip pat labai svarbi sritis. Į ją įeina elektroniniai
IS resursai, klientų duomenų bazė. Strateginis IS vystymasis yra lemiamas
marketingo ir pardavimų darbui. Žmogiškosios žinios – gyvybiškai svarbios
kuriant ir parduodant produktus Taigi lemiami veiksniai: IV, finansai,
marketingas, jo kanalų žinojimas, marketingo komunikacijos išmanymas,
klientų pažinojimas ir sugebėjimas juos aptarnauti. IV marketinge ir
pardavimuose atlieka svarbiausią vaidmenį visos veiklos, pardavimų, klientų
aptarnavimo įgyvendinime, reklamos ir marketingo medžiagos kūrimo pradinėje
stadijoje. Su visomis šiomis sritimis yra susiję ir organizacijos
informaciniai poreikiai.
Antrasis strateginio informacijos valdymo metodologijos etapas yra susijęs
su socialinių kontaktų vaidmeniu informacijos ieškojime. Kaip pavyzdį
galime paimti tyrimą viename universitete. Socialinė tinklo analizė buvo
panaudota norint geriau suprasti dalyvių informacijos ieškojimo metodus.
Taip pat tai leido ištirti organizacinio informacijos elgesio sudėtingumą,
analizuojant svarbiausių veikėjų formalių ir neformalių socialinių kontaktų
vaidmenį gaunant reikalingą vidinę ir išorinę informaciją. Analizėje buvo
naudojama santykių tarp svarbiausių universiteto dalių idėja. Buvo išskirti
4 socialinių kontaktų rūšys:

1. vidiniai formalūs kontaktai,

2. vidiniai neformalūs kontaktai,

3. išoriniai formalūs kontaktai,

4. išoriniai neformalūs kontaktai.
Analizė parodė, kad vidiniai formalūs kontaktai aktyviausiai naudojami
fakultetuose. O rektoratas ir pagalbiniai darbuotojai yra naudojami labiau
kaip informacijos šaltiniai. Iš viso labai trūksta tokio bendravimo ir dėl
to gali kilti labai daug problemų. Jos daugiausiai yra susijusios su
organizaciniu informacijos el
lgesiu ir srautais. Informacijos ieškojimas iš
dalies yra ribojamas vienakrypčių kontaktų, nėra pastovių ryšių su
fakultetais (dėl to nukenčia ir informacijos kiekybė, ir kokybė), labai
didelis bendravimo barjeras tarp darbuotojų. Visi šie kontaktai ir
atskleistos problemos tam tikru mastu atsispindi aukštojo išsilavinimo
hierarchinėje organizacinėje kultūroje.
Veikėjų informaciniame elgesyje vidiniai neformalūs bendravimai šiame
kontekste atlieka mažiausią vaidmenį. Daugiausiai tai tampa neformaliu
informacijos perdavimo kanalu. Skirtingų universiteto dalių bendravimo
trūkumas yra labai didelė problema, kuri aiškiai kliudo efektyviai vystyti
IS, nes tam reikia bendradarbiauti su sistemų vartotojais.
Išorinius formalius kontaktus dažniausiai naudoja dekanai ir rektoratas.
Dažniausiai su kolegomis iš kitų universitetų. Taip pat su vyriausybe ir
kitais valstybiniais valdžios organais. Labai svarbus tokių kontaktų
objektas – firmos, organizacijos, pramonės centrai, kurie gali paremti
finansiškai.
Išoriniai neformalūs kontaktai dažniausiai buvo naudojami žmonių atsakingų
už IV. Tai rodo, kad yra vidinių komunikacijos problemų. Taip pat pasirodė,
kad kompiuterių centras patenkino savo plėtojimosi informacinius poreikius
patenkino naudodamas išorinius neformalius kontaktus. Universiteto valdžia
irgi naudoja šiuos ryšius norėdami gauti kokią nors labai svarbią
informaciją. Organizacija, ieškodama informacijos, gali pasinaudoti šiais
ryšiais kaip visos informacinės sistemos dalimi.
Trečiasis etapas susijęs su informacijos šaltiniais. Universitete bene
svarbiausią vaidmenį atlieka elektroninės IS. Jos dažniausiai naudojamos
bandant gauti išorinę informaciją. Labai svarbus interneto ir kt.
elektroninių informacijos šaltinių vartojimas. Be to, naudojami tiek ir
kitos organizacijos, konsultantai bei statistiniai faktai, tiek ir fiziniai
išoriniai šaltiniai (publikacijos, moksliniai žurnalai, ataskaitos).
Vidinės informacijos dažniausiai ieškoma informacijos valdymo sistemoje –
MIS. Taip pat naudojami ir žurnalai, laikraščiai, planai, susitikimų
protokolai, knygos, statistiniai faktai, skelbimų lentos ir kt.
informacinės paslaugos. E – paštas ir asmeninis bendravimas dažniausiai
naudojami kanalai norint gauti vidinę informaciją, tuo tarpu telefonas
dažniausiai naudojamas ieškant išorinės informacijos.
Pramonės sektoriaus organizaciniame informaciniame elgesyje žmonės yra
svarbiausias informacijos šaltinis. Įvairūs susitikimai ir asmeniniai
kontaktai tampa svarbiausiais kanalais norint gauti vidinę informaciją, tuo
tarpu telekomunikacijos (telefonas ir faksas) – gauti išorinei informacijai
– marketingui ir pardavimams. Ištyrus socialinių aspektų kilmę informacijos
elgsenoje, paaiškėjo, kad organizacijos darbe IV ir IS tapo lemiamomis.
Pavyzdžiui nepatenkinus informacijos, susijusios su išorine aplinka,
poreikių, gali žlugti visa įmonė. Organizacinės informacijos elgsenos
problemos gali būti susijusios su bendro darbo ir dialoginės IS plėtra, kas
labai silpnina bendrą darbą. Taip pat didžiulė problema, kad finansams ir
marketingui tiekiama informacija nėra tiksli ir jos nepakanka. Visi šie
veiksniai gali prisidėti prie realizuojamų planų ir strateginės IS
plėtojimo žlugimo.
Reziumė. Informacijos klasifikavimas į lemiamas sritis yra pats
svarbiausias siekiant įgyvendinti organizacijos strateginius tikslus.
Geriausia, kai lemiamų sėkmės veiksnių yra mažiau ir jie ryškūs. Tai
leidžia aiškiai suprasti didžiausius organizacijos informacinius poreikius.
Jei yra daug veiksnių, tai informacinių poreikių tyrimas bus labai
išskaidytas. Ir dėl to gali kilti problemų organizacijoje diegiant IS.
Strateginio informacijos valdymo metodologijos tyrimas parodė:

• kad lemiami sėkmės veiksniai ir informacijos poreikiai yra labai

susiję, ir priklauso nuo to, kurioje pramonės šakoje veikia

organizacija,

• jog labai svarbus sąveikavimas tarp pirminių veiksmų (kai sukuriama

produkto idėja, ji patikrinama ir priimami produkto vystymo

sprendimai) ir pirmųjų veiksmų marketinge (kai produktai paleidžiami į

rinką),

• kad IV yra labai reikšminga pagalbinė veikla, ir turi būti įtraukta į

visos infrastruktūros kūrimą bei vystymą, kad būtų įgalintas

organizacijos tinklinis veikimas.
Visi šie tyrimai patvirtina CSF svarbą nustatant organizacinius tikslus ir
juos susiejant su įvairaus lygio personalo informaciniais poreikiais. Šiuo
būdu organizacijos informaciniai poreikiai parodo, kad bendros informacinės
valdymo sistemos turi padėti, jei organizacija yra konkurencinga ir nėra
svarbu kokioje aplinkoje ji operuoja.

Žmonių informacinė elgsena

Žmonių informacinės elgsenos tyrimai buvo pradėti jau gana seniai ir praėjo
ne vieną tarpinį etapą. Šios elgsenos ištakomis galime vadinti skaitytojų
darbą bibliotekose. Šiuolaikinių žmonių informacijos ieškojimo elgsenos
tyrimų pradžia laikoma 1948 metais surengta Karališkoji Mokslininkų
Informacinė Konferencija. Buvo pradedama suprasti, kaip žmonės naudoja
informaciją, kai tai yra susiję su jų darbu ir ypač su moksliniais tyrimais
bei technologijomis. 1958 m. Vašingtone buvo surengta Tarptautinė Mokslinės
Informacijos Konferencija, skirta „mokslininkų literatūros ir informacijos
poreikiams“. Visi tyrimai, atlikti iki tada buvo daugiau susieti su
informacijos šaltinių ir sistemų naudojimu, nei su informacijos ieškojimo –
žmogiškąja puse. Tačiau po šios konferencijos buvo bandoma nustatyti, kaip
tie šaltiniai galėtų būti naudingesni mokslininkams, ir kaip mokslininkai
galėtų geriau juos panaudoti.
1972-73 m. Baltimorėje (JAV) buvo atliktas eilinių piliečių informacinių
poreikių tyrimas. Šis tyrimas tapo standartu kitiems plačios apimties
tyrimams apie ieškojimo įrankių kūrimą ir vystymą. Buvo nagrinėjama, kokie
yra urbaninės visuomenės informaciniai poreikiai, kaip tuo metu jie buvo
patenkinti ir kaip būtų galima geriau juos patenkinti. Buvo nustatyti
įvairūs socialiniai, psichologiniai ir intelektualiniai barjerai, dėl ko
negali būti patenkinti šie poreikiai. Buvo apibrėžtas daug diskusijų ir
problemų sukėlęs terminas „informacijos poreikiai“ – tai antro svarbumo
poreikiai, kurie iškyla norint patenkinti svarbiausiuosius poreikius
(tokius, kaip pastogė, maistas ir pan.).
1962 m. Mote išskyrė 3 mokslininkų grupes, pagal pobūdį disciplinų, kuriose
jie dirbo:

1. mokslininkai, kurie dirbo disciplinose su gerai išplėtotais

pagrindiniais principais, gerai organizuota literatūra ir gerai

apibrėžtu subjekto „pločiu“(pvz., organinė chemija);

2. kai disciplinos subjektas platesnis ir mažiau organizuota literatūra;

3. mokslininkai, kurie dirbo disciplinose su daug įvairių problemų ir

beveik neegzistuojančia literatūra.
Pagal tai buvo galima suplanuoti bibliotekų ir informacinių paslaugų galimą
pareikalavimą. Pirmajai kategorijai – savitarnos bibliotekos, o 2 ir 3-ai
grupėms buvo reikalingos bibliotekos su darbuotojais, kurie gali padėti
ieškoti informacijos. Dabar galima sakyti, kad pirmosios kategorijos
asmenys atitinkamai yra asmenys, linkę patys ieškoti informacijos
internete, tiesioginėmis paieškos sistemose. Antrosios ir trečiosios –
naudoja kvalifikuotų tarpininkų paslaugas, ir jų poreikis neišnyksta.
Šis Mote‘s darbas ko gero buvo pirmasis labiau sutelktas į informacijos
naudotojus, nei informacines sistemas. Nuo 1980 metų dauguma tyrimų tapo
labiau orientuoti į žmones nei į sistemas. Kartu atsirado daugybė kokybinių
ir kiekybinių metodų, tokių kaip stebėjimas ir anketavimas. Buvo išplėstas
informacijos ieškojimo elgesio, dėl fiziologinių, norėjimo žinoti
(žingeidumo) ir naudos poreikių, modelis. Visi šie poreikiai gali būti tiek
asmeniniai, tiek sąlygoti žmogaus darbo ar aplinkos (politinės, ekonominės,
technologinės ir pan.).
Dervin’as nagrinėjo sence-making teoriją, kitaip dar vadinamą „padalintu
reikšmių aiškinimu“, kadangi socialinėje aplinkoje informacijos mainai
apima ir aktyvų informacijos ieškojimą, ir įvairų bendravimą. Taip yra, nes
informacijos ieškoma ne tik visuomenės informavimo priemonėse, tačiau
dažnai ir bendraujant su žmonėmis – šeima, draugais, kaimynais,
bedradarbiais, o bendravimo aplinka nuolat keičiasi. Taigi ši teorija
nagrinėja ištisą informacinės elgsenos procesą, kai problemos gali būti
išsprendžiamos per informacijos ieškojimą. Teoriją sudaro 4 elementai:

1. laiko ir erdvės situacija, kuri parodo dėl ko kyla informacijos

problemos;

2. trūkumai, kurie nurodo skirtumą tarp esamos ir norimos situacijos

(pvz., nežinia);

3. rezultatas, kuris parodo, kaip šis procesas gali padėti;

4. jungiamoji grandis (bridge) – “tiltas” tarp pradinės situacijos ir

rezultatų, per kurį naudojant įvairius metodus šalinami trūkumai.
Wilson’as šią teoriją interpretavo kaip tokią schemą:

„Sense-making“ – „the shared construtruction of meanings“

Ellis tyrė informacijos ieškotojų elgesio bendras “ypatybes” – stadijas,
kuriomis vyksta ieškojimo procesas, pirmiausia socialinių mokslų kontekste,
tada fizinių ir galų gale techninių. Taigi jo išskirtos bendros ieškojimo
elgsenos stadijos yra:

• Pradėjimas (starting) – pati pradžia ieškant informacijos, pvz.,

išmanančio bendradarbio paklausimas.

• Prisirišimas (chaining) – žinomoje medžiagoje sekamos pastabos ir

nuorodos, ir per nuorodų rodyklę einama toliau.

• Naršymas – pusiau kryptinga, pusiau struktūrizuota paieška

• Išskyrimas (diferencijavimas) – gautos informacijos filtravimas,

naudojant žinomus skirtumus tarp informacijos šaltinių.

• Kontroliavimas – prižiūrėjimas, kad informacija būtų šiuolaikiškuma ir

nepasenusi.

• Išrinkimas – atrankos būdu tinkamos ir svarbios informacijos

informacijos šaltiniuose nustatymas.

• Tikrinimas (tvirtinimas) – informacijos tikslumo tikrinimas.

• Užbaigimas – palaidų galų surišinėjimas paskutine paieška.
Kuhlthau tyrimo atlikto 1994 metais informacijos ieškojimo elgesio modelio
etapai: pradžia, atrinkimas, tyrinėjimas, formulavimas, rinkimas ir
pateikimas. Tyrimo tikslas buvo kiekvienoje ieškojimo stadijoje įžiūrėti
tam tikrus elgsenos šablonus ir atitinkamus jausmus. Pvz., pradžios etape
yra nepastovios, neaiškios ir bendros mintys apie problemos sritį. Ir jis
yra susijęs su foninės informacijos ieškojimu, ir šiame etape „svetimo
darbo pasisavinimas“ yra tiesiog reikalingos informacijos atpažinimas. Likę
atitinkami darbai yra: atpažinimas – bendros paieškos temos nustatymas;
ištyrimas – informacijos ieškojimas ta tema; formulavimas – susitelkimas
šios temos konkretesnėje srityje; rinkimas – svarbios informacijos kaupimas
ta tema; užbaigimas – informacijos ieškojimo (tyrinėjimo) pabaiga.

Informacijos mokslas buvo tiriamas ir iš kitų perspektyvų. Vienas iš tokių
– psichologiniai asmenybės tyrimai susiję informacijos apdorojimu ir
atpažinimu. Pvz., „žingeidumo“ testas buvo sugalvotas norint įvertinti
bendras savybes susijusias su asmenybės informacijos ieškojimo motyvacija.
Taip buvo bandoma ištirti savitarpio santykį tarp norėjimo žinoti ir
pastangų, įdėtų išorinės informacijos ieškojimui. Deja šis tyrimas liko
bevaisis ir tiesiog laboratoriniais tyrimais buvo iškelta hipotezė, jog
labiau norintys pažinti žmonės deda daugiau pastangų ir ieško daugiau
informacijos.
Organizacinėje teorijoje buvo nustatyti kontekstiniai ir pavieniai
kintamieji, kurie veikia organizacinių sprendimų priėmėjų informacijos
naudojimą. Tais kintamaisiais gali būti: komunikaciniai tinklai,
informacijos naudingumas (kiekybė, kokybė, turinys, forma ir patikimumas),
taip pat asmeniniai požiūriai, naudojami kriterijai.
Tokių ir panašių tyrimų buvo tikrai daug, taigi tikrai neįmanoma jų visų
čia suminėti.
Pasirodo, jog žmonių informacinė elgsena yra gerai apibrėžta sritis ištirta
informacijos mokslo, ir pradeda rodytis sukauptų žinių nauda. 1998 metais
vykusioje Antroje Informacijos Paieškos Konferencijoje buvo pateikti
nepaprasti modeliai ir metodai naudojami tiriant elgesį. Tačiau iškilo
nauji klausimai, kaip kad bendras informacijos ieškojimas, informacijos
ieškojimo elgsenos vaidmuo ir informacijos ieškojimas internete. Taip pat
buvo pradėta sieti informacijos ieškojimo (seeking) ir informacijos
tyrinėjimo (searching) tyrimai, kurie anksčiau buvo nagrinėjami kaip
atskiros veiklos, dėl to, kad informacijos tyrinėjimas yra stipriai susijęs
su informacijos išrinkimu.
Pagaliau dabar keli modeliai yra bandomi sujungti į vieną. Wilson‘as
pasiūlė problemos sprendimo visuotinį modelį. Ankstesnis informacijos
ieškojimo, tyrinėjimo ir naudojimo suvokimas asocijavosi su atskirais
problemų sprendimo etapais, kaip tokios fazės: problemos atpažinimas, jos
apibrėžimas, sprendimas ir kur reikia sprendimo konstatavimas. Wilsno‘as
susiejo Ellis‘o ir Kuhlthau modelius, sujungdamas į vieną visumą visus
elementus ir įtraukdamas emocionalius veiksmus, kurie gali paveikti
paiešką. Šiame modelyje išskiriami 5 veiksniai, kurie gali sustiprinti arba
sulaikyti paieškos sėkmę. Tai psichologiniai bruožai (ypatybės),
demografiniai duomenys, aplinkos veiksniai, šaltinių savybės. Taip pat
įtraukta savi-veiksmingumo sąveika: tai įsitikinimas, kad žmogus pats
vienas gali pasiekti norimus rezultatus. Įtraukdamas šią sąvoką, Wilson‘as
ir pabrėžia, kad žmogus turi tikėti savo jėgomis ir sugebės pasiekti
tikslą.
[pic]

Labai įdomus yra žmonių informacinio elgesio aplinkos modelis, kur buvo
tiriami nesusijęs su darbu kasdieninis informacijos ieškojimas. Buvo
nustatyti tokio informacijos ieškojimo aspektai:

• Praktiškas (practical) informacijos ieškojimas

• Orientuotas (orienting) informacijos ieškojimas (susivokimas svetimoje

aplinkoje)
Praktiško informacijos ieškojimo tikslas – rasti specifinius atsakymus
atskiriems informacijos poreikiams. Tuo tarpu orientuotas informacijos
ieškojimas yra kaip dalis kasdieninių užsiėmimų ir leidžia žmonėms gauti
visą juos dominančią informaciją. Netgi pasiūlomas terminas „informacijos
artumas“ – „information neighbourhood“. Nors dauguma informacijos paieškų
vykdomos pirmuoju aspektu, žmonių informacinio elgesio aplinkos modelis
nustato, kad pirmiausia žmonės renka informaciją susidurdami su aplinka.
Žmonės visai atsitiktinai randa sau įdomią informaciją. Informacijos
gavimas netgi įžvalgiai prilyginamas „uogų rinkimui“ – „berry-picking“.
Kadangi naršant po informacinę terpę, informacijos rinkimas dažniausiai
nesusijęs su svarbių tikslų įgyvendinimu, taigi vartotojas gali pats ramiai
susiorientuoti ir suprasti, kiek naudingos informacijos galima rasti be
tikslo klaidžiojant toje aplinkoje.
Sąvoka „informacijos artumas“ (kaip aplinka, kurioje galima ir tikslingai
ir netikslingai naršyti abiems informacinio ieškojimo aspektais) yra
būdinga virtualioms visuomenėms. Terminas „informacinis artumas“
dažniausiai naudojamas, kai vartotojai naršo nepaprastai didelėse ir
nestruktūrizuotose duomenų bazėse. „Virtuali visuomenė“ taip pat vartojama
netiesiogine prasme, o apibūdinant informacinę terpę ir jos naudotojus,
kurie nuolat budriai seka visą juos dominančią informaciją, ir save beveik
tiesiogiai mato kaip bendruomenės narius. Jie naudoja abu ieškojimo būdus,
norėdami patenkinti specifinės informacijos poreikius.

———————–

Tiltas

Situacija

Rezultatas

Trūkumai

Atrinkimas

Pradžia

Tyrinėjimas

Formulavimas

Rinkimas

Užbaigimas

Jausmai

Nežinomy-bė

Optimizmas

Sumišimas, nusivylimas, abejonė

Aiškumas

Kryptingu-mo pojūtis

Pasitenkini-mas arba nusivylimas

Mintys

neaiškios, neapibrėžtos

sutelktos

augantis susidomėjimas

Veiksmai

svarbios, susijusios informacijos ieškojimas,

nagrinėjimas

tinkamos informacijos ieškojimas,

dokumentavimas

Informacinių poreikių

situacija

Mechanizmo aktyvavimas

Sunkumų/susidoro-jimo teorija

Veiksnių įtraukimas

Mechanizmo aktyvavimas

Informacijos ieškojimo elgsena

Psichologiniai

Demografiniai

Visuomeniniai

Aplinkos

Šaltinio ypatybės

Pavojaus/atlygio teorija

Socialinių mokslų teorija

Savi-veiksmingumas

Pasyvus

dėmesys

Pasyvi paieška

Aktyvi paieška

Nuolatinis ieškojimas

Informacijos apdorojimas ir naudojimas

Dalyvaujantys žmonės

Leave a Comment