Informacinė elgsena
1. Apibrėžimai
Informacinė elgsena – tai elgsenų, susijusių su informacijos šaltiniais irkanalais, visuma. Į šią sąvoką įeina tiek aktyvus, tiek pasyvusinformacijos ieškojimas ir jos naudojimas.Informacijos ieškojimo (seeking) elgsena – tai tikslingas informacijosieškojimas. Informacijos galima ieškoti tiek fizinėse informacinėsesistemose (kaip laikraščiai ar biblioteka), tiek ir kompiuterizuotosesistemose (internete).Informacijos tyrinėjimo (searching) elgsena – tai elgesių „mikro-lygis“,naudojamas ieškant informacijos visose galimose informacinėse sistemose. Jisusideda iš visų sąveikų su informacine sistema. Pavyzdžiui, žmogaus irkompiuterio sąveikos lygyje, tai gali būti pelės klavišo nuspaudimas įkokią tai nuorodą. Protiniame (intelektualiame) lygyje, gali būtiapsisprendimas, kokią ieškojimo strategiją pasirinkti, arba kažkokiųkriterijų, pagal kuriuos vėliau bus atrenkama informacija, nustatymas(pvz., kuri iš dviejų knygų jam bus naudingesnė). Į šį lygį įeina irišrinktos informacijos ar duomenų svarbumo įvertinimas.Informacijos naudojimo elgsena – tai fiziniai ir protiniai veiksmai, susijęsu rastos informacijos įtraukimu į žmogaus jau turimų žinių „bazę“.Pavyzdžiui, tai gali būti fizinis veiksmas, tekste pasižymint svarbias irreikšmingas vietas, arba naujos informacijos palyginimas su jau turimomisžiniomis – protinis veiksmas.Informacijos elgsena yra išskiriama į dvi dalis – žmonių informacinęelgseną bei organizacinę informacinę elgseną. • Žmonių informacinė elgsena – tai žmonių elgsenų visuma. Kaip jau minėjau į tai įeina ir aktyvus, ir pasyvus informacijos ieškojimas bei naudojimas. Taigi informacinė elgsena yra tiek asmeninis bendravimas su kitais žmonėmis, tiek ir televizoriaus žiūrėjimas, kai girdime daug įvairiausių skelbimų, nors tikrai nesiruošiame jų kur nors panaudoti. • Organizacinę informacinę elgseną galime apibrėžti tokiu pačiu keliu: organizacijos įrengia sistemas ir paslaugas, kurios turi rinkti, pasidalinti ir platinti (skleisti) visų rūšių informaciją, nuo gamybinių duomenų iš fabrikų iki įvykių prekyvietėse. Tačiau informacija pasiekia organizaciją ir visai kitais keliais, apie
kuriuos iš pradžių net nebuvo galvojama kaip apie informacijos gavimo mechanizmus. Pvz., pardavėjas pastebi kaip išsiskiria ir kokias nuolaidas daro konkurencinės firmos ir galų gale ši informacija yra panaudojama pasiekti firmos tikslams. Vadinasi organizacinė informacijos elgsena apima ne tik sistemas, įdiegtas valdyti vidinius informacijos srautus, bet ir bibliotekų bei informacinių centrų sistemas, įkurtas gauti išorinei informacijai, taip pat organizacines ir asmenines bendravimo sistemas, per kurias informacija pasiekia organizaciją yra paskleidžiama joje.Organizacijos informaciniai poreikiai, CSF metodologija
Organizacijos informaciniai poreikiai – tai informacijos poreikiai, kurieturi būti patenkinti, kad organizacija pasiektų savo strateginius tikslus.Jie labai svarbūs įmonės sėkmingam darbui, tačiau nepaisant to, literatūrosapie organizacinių informacinių poreikių ieškojimą yra tikrai nedaug. Šiųporeikių tyrimas apsiriboja beveik vien tik lemiamų sėkmės veiksniųmetodikos (critical success factors – CSF) naudojimu.Lemiami sėkmės veiksniai pripažinti kaip pagrindas apibrėžiant vadybininkųinformacinius poreikius. Idėja labai paprasta: kiekvienoje organizacijojetam tikri veiksniai yra lemiami jos sėkmei, ir jei pagrindinis tikslas yrasusijęs veiksniais, kurie liko nepasiekti, tai organizacija gali žlugti.Pvz., naujo produkto vystymas, gerai numatytas paskleidimas (išskirstymas)bei efektyvi reklama – šie veiksniai ir dabar yra labai svarbūs firmoms.CSF buvo panaudoti kaip komponentas strateginio informacijos valdymo(stategic information management – SIM) metodologijoje. Jos tikslas buvoįvertinti organizacijų darbą ir jų konkurencines galimybes. Konkurencinispranašumas – tai firmos sugebėjimas patraukti klientus žemomis kainomis,geresne kokybe ar kokiomis nors kitomis kitiems neprieinamomis priemonėmis.Pirmiausia buvo norima patikrinti, ar naudojant CSF metodologiją galimaidentifikuoti kompanijos informacinius poreikius, atpažinti organizacijailemiamas (t.y. pačias svarbiausias) sritis. Naudojant CSF buvo bandomaatrasti žmonių informacijos ieškojimo elgesyje atitikimą organizacijostikslų siekimui. Ši analizė taip pat leido detaliau išnagrinėti sudėtingąorganizacijos informacinę elgseną.Pirmiausiai tai buvo išskirtos dvi svarbiausios lemiamų veiksnių rūšys:
vidiniai ir išoriniai veiksniai. Labai svarbus faktorius atliekant detalųstrateginio informacijos valdymo tyrimą yra informacijos valdymas – IV(information management – IM). Šis tyrimas yra atliekamas trimis fazėmis: 1. susieta su CSF analize, 2. su socialinių kontaktų vaidmeniu informacijos ieškojime 3. su informaciniais šaltiniais ir naudojamais kanalais.Taigi pirmojoje tyrimo fazėje yra identifikuojami organizacijos sėkmėsveiksniai. Vienas iš jų yra informacijos valdymas. IV funkcijųreikšmingumas yra labai susijęs su pramonės šakomis, kuriose organizacijaoperuoja. Pvz., mokymo įstaigose IV atlieka labiau paremiantį neistrateginį vaidmenį. Svarbiausios sritys – IV infrastruktūros ir tinklinioaptarnavimo plėtojimas. Pvz., universitete svarbiausia yra vidinėinformacija (dėstytojų informaciniai poreikiai, kad galėtų atlikti tyrimus,mokyti studentus). Labai svarbu, kad visa esminė informacija būtų sutelktainformacinėse sistemose. Taigi norint įkurti ir plėtoti IV infrastruktūrąsvarbu sužinoti darbuotojų tobulinimosi poreikius, taip pat apklaustistudentus ir pan., t.y. surinkti kuo daugiau vidinės informacijos. Išorinėsinformacijos poreikiai apsiriboja tik IV infrastruktūros vystymo techninedalimi.Pramonėje IV svarbiausios sritys – visi pradiniai darbai susiję suinformacijos kokybe:Žmonių informacinė elgsena
Žmonių informacinės elgsenos tyrimai buvo pradėti jau gana seniai ir praėjone vieną tarpinį etapą. Šios elgsenos ištakomis galime vadinti skaitytojųdarbą bibliotekose. Šiuolaikinių žmonių informacijos ieškojimo elgsenostyrimų pradžia laikoma 1948 metais surengta Karališkoji MokslininkųInformacinė Konferencija. Buvo pradedama suprasti, kaip žmonės naudojainformaciją, kai tai yra susiję su jų darbu ir ypač su moksliniais tyrimaisbei technologijomis. 1958 m. Vašingtone buvo surengta Tarptautinė MokslinėsInformacijos Konferencija, skirta „mokslininkų literatūros ir informacijosporeikiams“. Visi tyrimai, atlikti iki tada buvo daugiau susieti suinformacijos šaltinių ir sistemų naudojimu, nei su informacijos ieškojimo –žmogiškąja puse. Tačiau po šios konferencijos buvo bandoma nustatyti, kaiptie šaltiniai galėtų būti naudingesni mokslininkams, ir kaip mokslininkaigalėtų geriau juos panaudoti.1972-73 m. Baltimorėje (JAV) buvo atliktas eilinių piliečių informacinių
poreikių tyrimas. Šis tyrimas tapo standartu kitiems plačios apimtiestyrimams apie ieškojimo įrankių kūrimą ir vystymą. Buvo nagrinėjama, kokieyra urbaninės visuomenės informaciniai poreikiai, kaip tuo metu jie buvopatenkinti ir kaip būtų galima geriau juos patenkinti. Buvo nustatytiįvairūs socialiniai, psichologiniai ir intelektualiniai barjerai, dėl konegali būti patenkinti šie poreikiai. Buvo apibrėžtas daug diskusijų irproblemų sukėlęs terminas „informacijos poreikiai“ – tai antro svarbumoporeikiai, kurie iškyla norint patenkinti svarbiausiuosius poreikius(tokius, kaip pastogė, maistas ir pan.).1962 m. Mote išskyrė 3 mokslininkų grupes, pagal pobūdį disciplinų, kuriosejie dirbo: 1. mokslininkai, kurie dirbo disciplinose su gerai išplėtotais pagrindiniais principais, gerai organizuota literatūra ir gerai apibrėžtu subjekto „pločiu“(pvz., organinė chemija); 2. kai disciplinos subjektas platesnis ir mažiau organizuota literatūra; 3. mokslininkai, kurie dirbo disciplinose su daug įvairių problemų ir beveik neegzistuojančia literatūra.Pagal tai buvo galima suplanuoti bibliotekų ir informacinių paslaugų galimąpareikalavimą. Pirmajai kategorijai – savitarnos bibliotekos, o 2 ir 3-aigrupėms buvo reikalingos bibliotekos su darbuotojais, kurie gali padėtiieškoti informacijos. Dabar galima sakyti, kad pirmosios kategorijosasmenys atitinkamai yra asmenys, linkę patys ieškoti informacijosinternete, tiesioginėmis paieškos sistemose. Antrosios ir trečiosios –naudoja kvalifikuotų tarpininkų paslaugas, ir jų poreikis neišnyksta.Šis Mote‘s darbas ko gero buvo pirmasis labiau sutelktas į informacijosnaudotojus, nei informacines sistemas. Nuo 1980 metų dauguma tyrimų tapolabiau orientuoti į žmones nei į sistemas. Kartu atsirado daugybė kokybiniųir kiekybinių metodų, tokių kaip stebėjimas ir anketavimas. Buvo išplėstasinformacijos ieškojimo elgesio, dėl fiziologinių, norėjimo žinoti(žingeidumo) ir naudos poreikių, modelis. Visi šie poreikiai gali būti tiekasmeniniai, tiek sąlygoti žmogaus darbo ar aplinkos (politinės, ekonominės,technologinės ir pan.).Dervin’as nagrinėjo sence-making teoriją, kitaip dar vadinamą „padalintu reikšmių aiškinimu“, kadangi socialinėje aplinkoje informacijos mainaiapima ir aktyvų informacijos ieškojimą, ir įvairų bendravimą. Taip yra, nesinformacijos ieškoma ne tik visuomenės informavimo priemonėse, tačiaudažnai ir bendraujant su žmonėmis – šeima, draugais, kaimynais,bedradarbiais, o bendravimo aplinka nuolat keičiasi. Taigi ši teorijanagrinėja ištisą informacinės elgsenos procesą, kai problemos gali būtiišsprendžiamos per informacijos ieškojimą. Teoriją sudaro 4 elementai: 1. laiko ir erdvės situacija, kuri parodo dėl ko kyla informacijos problemos; 2. trūkumai, kurie nurodo skirtumą tarp esamos ir norimos situacijos (pvz., nežinia); 3. rezultatas, kuris parodo, kaip šis procesas gali padėti; 4. jungiamoji grandis (bridge) – “tiltas” tarp pradinės situacijos ir rezultatų, per kurį naudojant įvairius metodus šalinami trūkumai.Wilson’as šią teoriją interpretavo kaip tokią schemą:„Sense-making“ – „the shared construtruction of meanings“
Ellis tyrė informacijos ieškotojų elgesio bendras “ypatybes” – stadijas,kuriomis vyksta ieškojimo procesas, pirmiausia socialinių mokslų kontekste,tada fizinių ir galų gale techninių. Taigi jo išskirtos bendros ieškojimoelgsenos stadijos yra: • Pradėjimas (starting) – pati pradžia ieškant informacijos, pvz., išmanančio bendradarbio paklausimas. • Prisirišimas (chaining) – žinomoje medžiagoje sekamos pastabos ir nuorodos, ir per nuorodų rodyklę einama toliau. • Naršymas – pusiau kryptinga, pusiau struktūrizuota paieška • Išskyrimas (diferencijavimas) – gautos informacijos filtravimas, naudojant žinomus skirtumus tarp informacijos šaltinių. • Kontroliavimas – prižiūrėjimas, kad informacija būtų šiuolaikiškuma ir nepasenusi. • Išrinkimas – atrankos būdu tinkamos ir svarbios informacijos informacijos šaltiniuose nustatymas. • Tikrinimas (tvirtinimas) – informacijos tikslumo tikrinimas. • Užbaigimas – palaidų galų surišinėjimas paskutine paieška.Kuhlthau tyrimo atlikto 1994 metais informacijos ieškojimo elgesio modelioetapai: pradžia, atrinkimas, tyrinėjimas, formulavimas, rinkimas irpateikimas. Tyrimo tikslas buvo kiekvienoje ieškojimo stadijoje įžiūrėtitam tikrus elgsenos šablonus ir atitinkamus jausmus. Pvz., pradžios etape
yra nepastovios, neaiškios ir bendros mintys apie problemos sritį. Ir jisyra susijęs su foninės informacijos ieškojimu, ir šiame etape „svetimodarbo pasisavinimas“ yra tiesiog reikalingos informacijos atpažinimas. Likęatitinkami darbai yra: atpažinimas – bendros paieškos temos nustatymas;ištyrimas – informacijos ieškojimas ta tema; formulavimas – susitelkimasšios temos konkretesnėje srityje; rinkimas – svarbios informacijos kaupimasta tema; užbaigimas – informacijos ieškojimo (tyrinėjimo) pabaiga.Informacijos mokslas buvo tiriamas ir iš kitų perspektyvų. Vienas iš tokių– psichologiniai asmenybės tyrimai susiję informacijos apdorojimu iratpažinimu. Pvz., „žingeidumo“ testas buvo sugalvotas norint įvertintibendras savybes susijusias su asmenybės informacijos ieškojimo motyvacija.Taip buvo bandoma ištirti savitarpio santykį tarp norėjimo žinoti irpastangų, įdėtų išorinės informacijos ieškojimui. Deja šis tyrimas likobevaisis ir tiesiog laboratoriniais tyrimais buvo iškelta hipotezė, joglabiau norintys pažinti žmonės deda daugiau pastangų ir ieško daugiauinformacijos.Organizacinėje teorijoje buvo nustatyti kontekstiniai ir pavieniaikintamieji, kurie veikia organizacinių sprendimų priėmėjų informacijosnaudojimą. Tais kintamaisiais gali būti: komunikaciniai tinklai,informacijos naudingumas (kiekybė, kokybė, turinys, forma ir patikimumas),taip pat asmeniniai požiūriai, naudojami kriterijai.Tokių ir panašių tyrimų buvo tikrai daug, taigi tikrai neįmanoma jų visųčia suminėti.Pasirodo, jog žmonių informacinė elgsena yra gerai apibrėžta sritis ištirtainformacijos mokslo, ir pradeda rodytis sukauptų žinių nauda. 1998 metaisvykusioje Antroje Informacijos Paieškos Konferencijoje buvo pateiktinepaprasti modeliai ir metodai naudojami tiriant elgesį. Tačiau iškilonauji klausimai, kaip kad bendras informacijos ieškojimas, informacijosieškojimo elgsenos vaidmuo ir informacijos ieškojimas internete. Taip patbuvo pradėta sieti informacijos ieškojimo (seeking) ir informacijostyrinėjimo (searching) tyrimai, kurie anksčiau buvo nagrinėjami kaipatskiros veiklos, dėl to, kad informacijos tyrinėjimas yra stipriai susijęs
su informacijos išrinkimu.Pagaliau dabar keli modeliai yra bandomi sujungti į vieną. Wilson‘aspasiūlė problemos sprendimo visuotinį modelį. Ankstesnis informacijosieškojimo, tyrinėjimo ir naudojimo suvokimas asocijavosi su atskiraisproblemų sprendimo etapais, kaip tokios fazės: problemos atpažinimas, josapibrėžimas, sprendimas ir kur reikia sprendimo konstatavimas. Wilsno‘assusiejo Ellis‘o ir Kuhlthau modelius, sujungdamas į vieną visumą visuselementus ir įtraukdamas emocionalius veiksmus, kurie gali paveiktipaiešką. Šiame modelyje išskiriami 5 veiksniai, kurie gali sustiprinti arbasulaikyti paieškos sėkmę. Tai psichologiniai bruožai (ypatybės),demografiniai duomenys, aplinkos veiksniai, šaltinių savybės. Taip patįtraukta savi-veiksmingumo sąveika: tai įsitikinimas, kad žmogus patsvienas gali pasiekti norimus rezultatus. Įtraukdamas šią sąvoką, Wilson‘asir pabrėžia, kad žmogus turi tikėti savo jėgomis ir sugebės pasiektitikslą.[pic]Labai įdomus yra žmonių informacinio elgesio aplinkos modelis, kur buvotiriami nesusijęs su darbu kasdieninis informacijos ieškojimas. Buvonustatyti tokio informacijos ieškojimo aspektai: • Praktiškas (practical) informacijos ieškojimas • Orientuotas (orienting) informacijos ieškojimas (susivokimas svetimoje aplinkoje)Praktiško informacijos ieškojimo tikslas – rasti specifinius atsakymusatskiriems informacijos poreikiams. Tuo tarpu orientuotas informacijosieškojimas yra kaip dalis kasdieninių užsiėmimų ir leidžia žmonėms gautivisą juos dominančią informaciją. Netgi pasiūlomas terminas „informacijosartumas“ – „information neighbourhood“. Nors dauguma informacijos paieškųvykdomos pirmuoju aspektu, žmonių informacinio elgesio aplinkos modelisnustato, kad pirmiausia žmonės renka informaciją susidurdami su aplinka.Žmonės visai atsitiktinai randa sau įdomią informaciją. Informacijosgavimas netgi įžvalgiai prilyginamas „uogų rinkimui“ – „berry-picking“.Kadangi naršant po informacinę terpę, informacijos rinkimas dažniausiainesusijęs su svarbių tikslų įgyvendinimu, taigi vartotojas gali pats ramiaisusiorientuoti ir suprasti, kiek naudingos informacijos galima rasti betikslo klaidžiojant toje aplinkoje.Sąvoka „informacijos artumas“ (kaip aplinka, kurioje galima ir tikslingai
ir netikslingai naršyti abiems informacinio ieškojimo aspektais) yrabūdinga virtualioms visuomenėms. Terminas „informacinis artumas“dažniausiai naudojamas, kai vartotojai naršo nepaprastai didelėse irnestruktūrizuotose duomenų bazėse. „Virtuali visuomenė“ taip pat vartojamanetiesiogine prasme, o apibūdinant informacinę terpę ir jos naudotojus,kurie nuolat budriai seka visą juos dominančią informaciją, ir save beveiktiesiogiai mato kaip bendruomenės narius. Jie naudoja abu ieškojimo būdus,norėdami patenkinti specifinės informacijos poreikius.———————– Tiltas
Situacija
Rezultatas
Trūkumai
Atrinkimas
Pradžia
Tyrinėjimas
Formulavimas
Rinkimas
Užbaigimas
Jausmai
Nežinomy-bė
Optimizmas
Sumišimas, nusivylimas, abejonė
Aiškumas
Kryptingu-mo pojūtis
Pasitenkini-mas arba nusivylimas
Mintys
neaiškios, neapibrėžtos
sutelktos
augantis susidomėjimas
Veiksmai
svarbios, susijusios informacijos ieškojimas,
nagrinėjimas
tinkamos informacijos ieškojimas,
dokumentavimas
Informacinių poreikių situacija
Mechanizmo aktyvavimas
Sunkumų/susidoro-jimo teorija
Veiksnių įtraukimas
Mechanizmo aktyvavimas
Informacijos ieškojimo elgsena
Psichologiniai
Demografiniai
Visuomeniniai
Aplinkos
Šaltinio ypatybės
Pavojaus/atlygio teorija
Socialinių mokslų teorija
Savi-veiksmingumas
Pasyvus dėmesys
Pasyvi paieška
Aktyvi paieška
Nuolatinis ieškojimas
Informacijos apdorojimas ir naudojimas
Dalyvaujantys žmonės