HTML_kalba.doc

Plačiausiai naudojamų HTML komandų yra apie 30.Kai kurios komandos turi ir atributus,kurių pagalba galima reguliuoti tekstą.Pvz.:su komanda

.

Viršutinio lygio antraštė

.

Apatinio lygio antraštė

.

Nauja pastraipa

. Nuoroda

href=”.” Dokumento adresas ar požymis,

kuriuo remiamasi

name=”.” Požymio vardas,į kurį kreipiamasi

Smulkus šriftas

Stambus šriftas

Užrašas eilutės viršuje(laipsnis)

Užrašas eilutės apačioje(koefic.)

Užbrauktas tekstas

Pabrauktas tekstas

Pastovaus pločio šriftas

Pasviręs šriftas(kursyvas)

Pastorintas šriftas

.

Teksto formatavimo sritis

align=”.” Teksto lygiavimas pagal centrą,

pagal kairijį arba dešinįjį klavišą

. Šriftai

size=”.” Šriftų dydis(nuo 1 iki 7)

color=”.” Šrifto spalva

face=”.” Šrifto pavadinimas

Šriftas nustatomas pagal nutylėjimą

visam puslapiui

. Sutvarkyti sąrašai

type=”.” Sutvarkyto sąrašo tipas

start=”.” Pradinė reikšmė,nuo kurios prasid-

eda sąrašo numeracija

. Nesutvarkyti sąrašai

type=”.” Nesutvarkyto sąrašo tippas

Išvardijimo punktas sutvarkytiems ir

nesutvarkytiems sąrašams

type=”.” Tipas kiekvienam išvardintam

sąrašo punktui

value=”.” Pradinė reikšmė kiekvienam išvar-

dintam sąrašo punktui

. Reikšmių sąrašas

Terminas,nustatomasis elementas,

kaip reikšmių sąrašo dalis

Atitinkami požymiai(aprašymas)

nustatomo elemento,kaip reikšmių

sąrašo dalies

. Žymės puslapiuose ir perėjimas

prie jų

href=”.” Perėjimas pagal požymį

Vaizdų įterpimas į puslapį

src=”.” Grafinės bylos adresas ir pavadinimas

alt=”.” Trumpas tekstas grafinei bylai

align=”.” Vaizdinio lygiavimas

width=”.” Plotis pikseliais

height=”.” Aukštis pikseliais

lowsrc=”.” Kelias į grafinę bylą,kuri pasirodo

prieš pilną vaizdą

vspace=”.” Atstumas tarp teksto ir vaizdo

vertikalia kryptimi

hspace=”.” Atstumas tarp teksto ir vaizdo

horizontalia kryptimi

border=”.” Rėmelis aplink paveikslėlį

. Lentelės sudarymo žymė

border=”.” Rėmelis lentelei

cellspacing=”.” Atstumai tarp lentelės ląsttelių

cellpadding=”.” Informacijos atstumas nuo ląstelės

krašto

width=”.” Lentelės arba ląstelės plotis

bgcolor=”.” Lentelės ar atskirų ląstelių fono spalva

background=”.” Lentelės ar atskirų ląstelių fono

vaizdas

. Žymė lentelės eilutei sudaryti
. Žymė lentelės ląstelei sukurti

Dauguma WWW informacijos kurimo programu, skirtu butent tokios informacijos patalpinimui i Interneta, atskiria vartotoja nuo

realaus (fizinio) kuriamos informacijos vaizdo ir iš karto rodo informacija tokiame pavidale, kokiame ji matysis jau patalpinta i Interneto WWW serveri. Tokia technologija vadinama WYSIWYG (what you see is what you get). Tokiu budu, kuriant savo ar kito namu puslapi Internetui, visiškai nereikia žinoti kaip visa Jusu kuriamo namu puslapio informacija yra perduodama iš WWW serverio visiems besikreipiantiems vartotojams ir kokiu budu ji užrašoma i byla ar bylas.
Taciau, norint profesionaliai kurti WWW puslapius, butina žinoti kaip realiai atrodo tai, ka rašai. Dabartiniai WYSIWYG redaktoriai realizuoja tik dali visu HTML kalbos galimybiu ir tam naudoja standartini, taciau ne visada efektingiausia kodavimo algoritma. Tada tenka paciam "apeiti" šia papildoma siena, skiriancia nuo realios informacijos ir bandyti koreguoti tiesiogiai bylas, kuriose sauggomas konkretus puslapis.
Taigi, kaip iš tikro atrodo informacija, talpinama WWW serveriuose ? Visa WWW puslapiuose esanti informacija susideda iš vieno ar daugelio HTML dokumentu - ASCII koduotu tekstiniu bylu, naudojanciu HTML (Hypertext Markup Language) kalba.
Pirmosios taisykles ir patarimai
WWW puslapio planavimas
Visu pirma, prieš pradedant kurti savo pirma puslapi, butina ji kruopšciai suplanuoti. Štai keletas klausimu, i kuriuos butina rasti atsakyma:
1. Kokia informacija noretumete patalpinti savo puslapyje?
2. Kokio stiliaus puslapi noretumete kurti: linksmas, pokštaujantis, netiketas, originalus, standartinis, rimtas, solidus ir tt..
.?
3. Ar Jums reikes rinkti informacija apie Jusu puslapio lankytojus?
4. Kokia bus Jusu puslapio bylu hierarchine struktura? Ši klausimas svarbus, nes jei bylos bus sugrupuotos pagal kažkokius kriterijus, tai po to bus daug lengviau perkelti savo puslapio atskirus dokumentus ar dalis kitur bei juos keisti.
5. Kokius Interneto šaltinius ir nuorodas naudosite savo puslapyje? Nagrinedami ši klausima Jus galesite supaprastinti savo puslapio struktura, sumažinti informacijos dubliavimo tikimybe ir padaryti savo puslapi "lengvesniu".
6. Kokia bus Jusu WWW puslapio atskiru dokumentu hierarchija? Kaip jus organizuosite navigacija tarp puslapio dokumentu, kurie ju bus pagrindiniai - nuorodu dokumentai, o kurie tik infomacijos nešejai, kokiu budu sukurti paprasta navigacija tarp skirtingu dokumentu ir ju daliu?
Nepamirškit tu, kurie lankys Jusu puslapi !
Keletas pagrindiniu principu, kuriu neverta pamiršti:
1. Minimizuokite savo puslapio dokumentu persiuntimo laika - ne visada puiki ir gausi grafika patraukia smalsuoli: jei po 10 minuciu jis tesulauks tik trecdalio puslapio, tai vargu ar jis bus jau toks sužavetas... Taigi, ypac pradinius savo puslapio dokumentus geriausia daryti kuo paprastesnius, bet paliekancius ispudi.
2. Informacija puslapyje turi buti lengvai pasiekiama - patartina svarbia informacija talpinti ne giliau nei antrame WWW puslapio lygyje. Vartotojas gali laukti dvieju Jusu dokumentu pasirodymo ekrane, bet vargu ar jis ryšis treciam bandymui, nebet jei ši informacija jam laba
ai labai reikalinga.
3. Naudokite alternatyvius informacijos pateikimo budus - ne visos naršykles supranta ir teisingai interpretuoja specifines ar naujas HTML kalbos komandas, todel patartina šalia grafiniu nuorodu naudoti tekstines, šalia video bylu - grafines, šalia sudetingos strukturos HTML dokumentu - paprastesnius. Tokiu budu Jus padidinsite skaiciu vartotoju, kuriems bus pasiekiamas ir suprantamas Jusu puslapis.
4. Minimizuokite savo puslapiuose naudojamo garso kieki, nes garsines bylos yra dideles ir reikalauja didesnio greicio perdavimo liniju, todel gali smarkiai stabdyti puslapio siuntima Internetu vartotojui. Be to, ne visi megsta ar turi galimybe klausytis muzikos dirbdami su naršyklemis. Todel geriausia suteikti galimybe vartotojui paciam rinktis - reikalingas garsas ar ne.
5. Atidžiai ir atsargiai naudokite spalvas - spalvotas ar margas fonas gali visiškai užgožti teksta dokumente, o spalvotas tekstas gali "paskesti" fone. Visur reikalinga grožio, ižiurimumo bei komforto pusiausvyra.
6. Išskaidykite puslapyje naudojama grafika i atskirus dokumentus - kuo daugiau grafikos yra dokumente, tuo leciau jis atsiranda vartotojo ekrane ir tuo greiciau senka jo kantrybe. Todel patartina pateikti gausia grafika išskaidžius ja i prasmiškai susijusias dalis.
7. Suraskite kompromisa tarp naudojamos grafikos kiekio ir dydžio bei tiketinu vartotoju prisijungimo greicio bei noro pamatyti tai, ka Jus siulote savo puslapyje.
8. Dideles apimties grafika puslapyje pakeiskite sumažintomis kopijomis, kartu pridedami nuoroda i originala - kam reikia, tas susiras ir p
pažiures.
WWW puslapiu etiketas, priežiura ir autorystes teises
Kaip elgtis po to, kai Jusu puslapis jau atsidurs Internete:
1. "Neužmirškite" savo puslapio - jei keiciasi informacija, kuri paskelbta puslapyje ar keiciasi nuorodos - koreguokite savo puslapi, nauja ir teisinga informacija ypac vertinama Internete.
2. Savo puslapyje idekite nuorodas i naujausiu naršykliu versiju puslapius, ypac, jei Jus naudojate naujas tu programu teikiamas galimybes. Tada vartotojas gales greitai "patobulinti" savo programa, jei informacija Jusu puslapyje ji sudomins, bet bus nepasiekiama del naršykles senumo.
3. Informuokite vartotoja apie savo puslapio naujienas, problemas ir pataisymus - tai pades lengviau išspresti iškylancias problemas arba greiciau susiorientuoti puslapyje.
4. Jeigu perkeliate savo puslapi i kita serveri ar vieta, patartina bent jau keleta menesiu palikti senoje vietoje "perkelimo" puslapi trumpai informuojanti apie situacija ir automatiškai perkelianti vartotoja i naujaja vieta.
5. Geriausia, kad Jusu WWW puslapio pagrindines bylos vardas sutaptu su WWW serverio vartojamu pagal nutylejima vardu. Tai palengvins Jusu puslapio radima, nes nereikes speti puslapio vardo, o tereiks žinoti jo adresa.
Internetas ir autorystes teises
Pagrindine taisykle internete yra tokia: visa, kas yra pateikta Internete gali buti kopijuojama be kokiu tai apribojimu. Todel, jei Informacija puslapyje yra svarbi ar del kažkokios kitos priežasties negali buti laisva platinama, butina apie tai perspeti vartotojus
Vartotojui ir destytojui
Perskaite šia tema išmoksite sukurti savo prisistatyma Internete (Home Page). Prieš mokydamiesi pagalvokite, ka noretumete paskelbti Internete. Savo kompiuteryje galima tureti kuri nors HTML redaktoriu. Nepamirškte, kad jusu turima naršykle gali parodyti ir jusu kompiuteryje esanti HTML dokumenta.
Destytojui: sutrumpintame variante šios dalies nagrinejimas praleidžiamas. Specialistams reikia skirti visa likusi laika – apie 4 valandas teorijos, 6-8 val. praktikos darbu. Prieš mokantis patariame paruošti pateikiamos informacijos projektus. Užduoties pavyzdys: sukurti WWW puslapius, kurie pristatytu pasirinkta sriti (saves, klubo, temos, organizacijos pristatymas). Puslapyje turi buti ižanga, paaiškinanti pateikiamos informacijos užmoji, tikslus, kiekvieno šaltinio ryši su pateikiama informacija. Butinus panaudoti HTML elementus (nuorodos, remeliai, grafika, judantys elementai, garsas ir t.t.) apibrežia destytojas. Informacija turi buti išdestyta aiškiai ir patraukliai. Susitarti su kurio nors serverio administracija del vietos geriausio projekto paskelbimui.
Pagrindiniai HTML kalbos elementai
HTML dokumento struktura

HTML dokumenta sudaro keturios pagrindines dalys:
1. HTML - Visi HTML dokumentai prasideda nuoroda, kuri informuoja naršykle, kad dokumentas yra parašytas naudojant HTML kalbos elementus.
2. Head - Tai vadinamoji HTML "antrašte", nurodanti ivairia technine informacija, pavyzdžiui dokumento autoriu, programa, su kuria dokumentas buvo kurtas, naudojama kodu lentele ir pan.
3. Title - Tai dokumento pavadinimas, kuris bus rodomas peržiuros programos lango titulineje eiluteje.
4. Body - Tai pagrindine HTML dokumento dalis, susidedanti iš HTML komandu ir teksto.
HTML kalba sudaro komandos, kurios nurodo peržiuros programai, kaip reikia vaizduoti teksta ir kitus objektus. HTML komanda susideda iš vardo ir argumentu, "apskliaustu" ženklais '<' ir '>', pavyzdžiui

. Dažniausiai komandos turi ir savo pabaigos žyme, rodancia, kur baigiasi komandos veikimas ir susidedancia iš ženklo '/' ir komandos vardo "apskliaustu" ženklais '<' ir '>', pavyzdžiui

. Komanda nurodo kaip turi atrodyti tekstas, esantis tarp komandos ir jos pabaigos žymes. Pats elementariausias HTML dokumento pavyzdys:

Mano pirmasis puslapis
Hello World !

Kaip matote, visos keturios dokumento dalys yra nurodomos HTML komandomis. Ju vardai atitinka daliu angliškus pavadinimus. Kiekviena ju turi pabaigos žyme. Tai pagrindines HTML kalbos komandos. Pirmoji ju - yra privaloma. Visi HTML turi prasideti dokumentai prasideda komanda ir baigtis žyme ( galimi nukrypimai nuo šios taisykles, bet apie tai veliau).
Analogiškai kitas dokumento dalis atitinka komandos:
• Head - ir pabaigos žyme .
• Title - Cia rašomas pavadinimas ir .
• Body - Cia talpinama visa informacija ir kitos HTML komandos ir .
Pastaba: Tolimesnuose skyriuose grišime prie detalesnio šiu komandu nagrinejimo
Svarbiausi HTML dokumento elementai
Taigi, visu pirma HTML dokumente turi buti irašytos pagrindiniu strukturos elementu komandos , ir ir jas atitinkancios pabaigos žymes , ir . Informacija talpinama tarp komandos ir jos pabaigos žymes. Teksta Jus galite rašyti naudodami pati ivairiausia teksto formatavima - tarpus, tabuliacija, perkelima i kita eilute ar centravima, taciau tai ignoruos naršykle - ji demesi kreips tik i HTML komandas . Papildykime savo pavyzdi keletu fraziu:

Mano pirmasis puslapis
Hello World !
Na, rodos, ir viskas. Viso gero

Pavadinimai
Tekstas dažniausiai skirstomas i dalis ir kiekviena ju turi savo atskira pavadinima. Tai fraze, atskirta nuo kito teksto ir galbut rašoma didesnemis ir ryškesnemis raidemis, nei visas kitas tekstas. Pavadinimams yra išskirta atskira HTML komandu grupe vadinama Headings . Komandos susideda iš raides 'H' ir skaiciaus nuo 1 iki 6. Didžiausias raides nurodo komanda

, o mažiausias -

. Komandos pabaigos žyme yra , cia i - skaicius nuo vieno iki šešiu. Taigi, štai kaip viskas atrodo (kartu su pavyzdžiu užrašyta ir komanda, kuria deretu naudoti):

Šis tekstas labai didelis< /H1>

O šis truputi mažesnis


Va šis toks pats, koki naudoju aš


O dabar pradedame mažeti


Visai visai maži


Na, ar matosi kas nors? Mažesnio pavadinimo vargu ar bereikia...


Pastraipos
HTML dokumente esanti teksta naršykle pati automatiškai dalija i eilutes pagal peržiuros lango ploti ir ignoruoja visus formatavimo simbolius. Teksto skirstymui i atskiras pastraipas naudojama komanda

(paragraph). Kiekviena nauja pastraipa turetu buti pradedamas ja. Pastraipos pabaigos žyme yra

, bet ji nera butina. Taigi, prisiminkime pavyzdi ir ji pataisykime taip:

Mano pirmasis puslapis
Hello World !

Na, rodos, ir viskas. Viso gero

Nuorodos
HTML dokumentai išsiskyre kaip atskira informacijos pateikimo grupe ne todel, kad taip galima patogiai perduoti teksta ir vaizdus, bet todel, kad jie turi nuorodas - aktyvius teksto elementus, kuriu pagalba galima pereiti iš vieno dokumento i kita, nesvarbu, kur tas kitas yra: tame paciame kompiuteryje ar kitame pasaulio krašte, svarbu, kad jis egzistuoja ir yra teisingai nurodyta jo dislokacijos vieta. Vartotojui tai suteikia galimybe klavišo paspaudimu lengvai keliauti WWW puslapiais. Paprastai nuorodos (hyperlinks) išskiriamos iš teksto spalva ir pabraukimu, todel buna nesunkiai atpažistamos viso teksto fone. Nuorodoms formuoti naudojama komanda (anchor). Tarkime, Jus norite sukurti nuoroda i kita savo dokumenta, vardu 'pvz2.html'. Taigi, Jus:
1. Pradedate rašyti komanda:
'.
4. Rašote teksta, kuris bus naudojamas kaip nuorodos aprašymas dokumente (tik jis bus matomas vartotojui, nes tai, kas parašyta pacioje komandoje, "matys" tik naršykle).
5. Rašote komandos pabaigos žyme
.

komanda atrodo taip:
Mano antras puslapis. , o dokumente tai atrodys šitaip:
Mano antras puslapis .
Šiame pavyzdyje nuoroda yra i dokumenta, kuris yra tame paciame kompiuteryje ir tame paciame kataloge, kaip dokumentas, kuriame ši nuoroda rašoma. Taciau taip buna ne visada. Dažnai dokumentas buna kitame kataloge ar net kompiuteryje, todel naudojami keli nuorodu tipai:
• Reliatyvi nuoroda - nuoroda i dokumenta, esanti kitame kataloge, pradedant katalogu, kuriame yra dokumentas. Pavyzdžiui :
Mano antras puslapis.
• Absoliuti nuoroda - nuoroda i dokumenta, esanti kitame kataloge, pradedant šakniniu katalogu. Pavyzdžiui:
Mano antras puslapis.
• Bendroji nuoroda - nuoroda i dokumenta, dažniausiai (bet ne butinai) esanti kitame kompiuteryje, naudojant universalu informacijos šaltinio adresa (URL). Pavyzdžiui:
Mano antras puslapis.
Teksto formavimas
Tekstą HTML dokumentuose galima ne tik skirstyti į pastraipas, bet ir naudoti daugumą teksto formavimo būdų, naudojamų šiuolaikinėse tekstų ruošimo programose, tokiose kaip Microsoft Word. Yra skiriami du teksto formavimo būdai:
Loginis formatas - priklauso nuo naršyklės. Tekstas parašytas naudojant komandą H1 visada bus didesnis nei tekstas, parašytas naudojant komandą H2, bet koks tiksliai bus raidžių dydis priklauso nuo naršyklės ir bendu atveju gali būti skirtingai programai skirtingas.
Fizinis formatas - visiškai priklauso tik nuo WWW puslapio kūrėjo. Tarkime, Jūs galite fiksuoti, kad tam tikra teksto dalis bus rašoma naudojant 14 dydžio TimesLT šriftą. Tada nepriklausomai nuo peržiūros programos tekstas bus vaizduojamas būtent 14 dydžio TimeLT šriftu, žinoma jei toks šriftas yra vartotojo kompiuteryje. Priešingu atveju rezultatai gali būti įvairūs.
Visos teksto formavimo komados turi pradžios ir pabaigos žymes. Komanda lemia tik teksto, esančio tarp šių dviejų žymių, vaizdą. Tekste, esančiame tarp vienos komandos pradžios ir pabaigos žymių, galima naudoti kitas komandas.
Pagrindiniai teksto formavimo būdai
Pagrindiniai trys teksto stiliai yra jau seniai įprasti paryškintas (bold), kursyvas (italic) ir pabrauktas (underline). Na o juos atitinka komandos B, I ir U:
Komanda Pabaigos žymė Pavyzdys

Šis tekstas ryškesnis ir geriau matomas

Tai švelnus, "pasviręs" tekstas

Pabrauktas tekstas, paprastai kas nos svarbaus

Šrifto pakeitimas
Paprastai visas tekstas HTML dokumente rodomas tokiu šriftu ir spalva, kokie būna nurodytas naršyklėje ar HTML dokumento komandoje

. Tačiau skirtingoms teksto dalims galima naudoti skirtingus šriftus ir spalvas. Šrifto ir spalvos keitimui naudojama komanda , kurios pabaigos žymė yra . Štai pagrindiniai šios komandos atributai:
HTML komanda Trumpas aprašymas Pavyzdžiai
tekstas Tekstas bus vaizduojamas tokiu šriftu, koks nurodytas, jei toks šriftas yra vartotojo kompiuteryje MS LineDraw, Modern
tekstas Tekstas vaizduojamas spalva, nurodyta šešioliktainiu kodu (rrggbb). Spalvą galima nurodyti ir raktiniu žodžiu. geltona,
žalia,
raudona
tekstas Nurodo, kokio dydžio turi būti raidės. Leistini skaičiai nuo 1 iki 7. 1 atitinka 9 taškų dydį, o 7 - 36-ių. Dydis gali būti nurodomas ir reliatyviai: -3, -2, -1, +1, +2, +3 - nurodo kiek turi pasikeisti raidžių dydis, lyginant su naudojamomis. trys,
penki,
septyni

Galima rašyti ir keletą atributų vienoje komandoje. Pavyzdžiui, komandos rezultatas bus toks:
Penkto dydžio mėlynas tekstas, rašytas "TimesLT" šriftu

Pastaba: Jei šrifto, kurį nurodėte, vartotojo kompiuteryje nebus, tai laukiamo efekto nebus. Taigi, patariama nepiknaudžiauti šia galimybe.
Galima nurodyti ir šriftą, skirtą visam dokumento tekstui, išskyrus ribojamą komanda . Tai daroma komanda be pabaigos žymės, kurios atributai tokie pat, kaip ir komandos .
Loginiai formatai
Teksto, esančio tarp šių komandų pabaigos ir pradžios žymių, realus vaizdas gali keistis priklausomai nuo kompiuterio ir naudojamos naršyklės. Štai keletas komandų:
Komanda Paaiškinimas Pavyzdys
tekstas Tai komanda, skirta cituojamam tekstui pažymėti. Paprastai tekstas būna parašytas kursyvu "Mokytis, mokytis ir dar kartą mokytis !"
tekstas Analogija poligrafiniam kursyvui. Paprastai tai tekstas kursyvu. typographic emphasis
tekstas Skirta tekstui, parašytam ar gautam iš vartotojo klaviatūros. Paprastai tai tekstas monospace šriftu. Keyboard - monospace font
tekstas Analogija paryškintam poligrafiniam kursyvui. Paprastai tai paryškintas tekstas. strong typographic emphasis
tekstas Paprastai nurodo kintamojo vardą. Tekstas dažniausiai parašytas kursyvu. Tokiu šriftu rašykite kintamųjų vardus

Fiziniai formatai
Tai teksto formatavimo komandos, kurios nepriklauso nuo peržiūros programų. Tarp jų yra jau aukščiau minėtos , ir komandos, o taip pat ir keletas kitų:
tekstas - tekstas taps truputį didesnis už aplinkinį.

tekstas - tekstas turėtų mirksėti. Ar mirksi? Jei ne, vadinasi Jūsų naršyklė "nesupranta" šios komandos.
tekstas - tekstas taps truputį mažesnis už aplinkinį.
tekstas - tekstas bus perbrauktas, kaip neteisingas žodis tekste...
tekstas - tekstas bus truputį žemiau ir mažesnis už aplinkinį.
tekstas - tekstas bus truputį aukšciau ir mažesnis už aplinkinį.
tekstas - teletaipo teksto stilius - fixed-width typewriter font.

Teksto grupavimo komandos
Tai komandos, skirtos ne atskiru žodžiu formatavimui, bet prasminiu teksto daliu išskyrimui i grupes. Šios komandos galioja visam tekstui nuo komandos pradžios iki jos pabaigos žymes. Viena ju - jau mineta pastraipos komanda

. Tai labai svarbus HTML dokumento formavimo irankiai. Štai keletas ju:

Labai svarbi komanda, suteikianti galimybe perkelti teksta i nauja eilute. Skirtingai nei komanda

ji nepalieka vertikalaus tarpo tar teksto iki komandos ir po komandos. Pavyzdys:
Štai pirma eilute
O štai antra eilute

WWW naršykles ignoruoja daugiau nei viena tarpa tarp raidžiu, kartais reikalinga iterpti horizontalius (paragrafo pradžios atitraukimas) ar vertikalius tarpus ir yra nepatogu naudotis tokiomis priemonemis kaip

komanda. Bendru atveju tarpas - tai tušcia vieta dokumente ir nors iš pirmo žvilgsnio tai atrodo paprasta, taciau ne taip jau lengva realizuoti be specialios komandos. Taigi, komanda butent ir skirta tarpams tekste formuoti. Ji turi keleta argmentu rinkiniu:
• - nurodo kokio tipo bus tarpas - vertikalus, horizontalus. Naudojama, jei tarpo dydis (SIZE) nurodomas takškais (vienas matavimas).
• - rodo, kad tarpo dydis bus matuojamas bloku, kurio aukštis ir dydis nurodytas. Šiuo atveju galima naudoti ir atributa ALIGN .
Pavyzdžiai:
Štai cia horizontalus 25 tašku ilgio tarpas - . Cia jis baigiasi.
O dabar tokio pat dydžio vertikalus tarpas - Ši eilute turetu buti "atitraukta žemyn nuo viršutines.
Panaudosime atributa BLOCK, 25x25 dydžio tarpui sukurti: Pabaiga
Trumpa eilute.

...
Visas tekstas, esantis tarp šios komandos pradžios ir pabaigos žymes privalo buti vienoje eiluteje ir negali buti perskeltas i kelias. Paprastai teksta naršykle suskaido pagal žodžius i eilutes, taciau jei reikalinga, kad koks pavadinimas tarkime Vilniaus Universitetas nebutu perskeltas (viena eilute baigiasi Vilniaus, o kita prasideda Universitetas), tai reikia ji "apskliausti" komanda ir jos pabaigos žyme, kurios nedera pamiršti. Analogiška rezultata galima pasiekti naudojant specialu simboli ' ', reiškianti vieta, kurioje negalimas perkelimas ar eilutes dalijimas, bet yra tarpas. Pavyzdys:
Tekstas tekstas tekstas, dar truputi teksto, kuo daugiau teksto, na o dabar pavadinimas: Vilniaus Universitetas .

Komanda, priešinga komandai , nes "sufleruoja" naršyklei, kuriuo žodžiu ji gali perkelti teksta i kita eilute, jei to prireiktu. Naudojama tekste, esanciam tarp komandos ir jos pabaigos žymes, norint fiksuoti leistina perkelimo vieta tam tikrame teksto intervale. Pavyzdys (tekstas prasidedantis po kablelio yra "apskliaustas" komandos ir jos pabaigos žymes):
Tekstas tekstas tekstas, dar truputi teksto, kuo daugiau teksto, na o dabar pavadinimas: Vilniaus Universitetas .



Na o ši komanda leidžia apsieiti be HTML komandu formatuojant teksta, nes dabar tekstas bus pateiktas fiksuotu šriftu ir butent tokiame formate, kokiame pateiktas byloje. Keletas pastabu apie teksta ir kitu komandu naudojima tekste, esanciame šios komanos itakoje:
• visi eilutes perejimo ženklai interpretuojami kaip perejimai i nauja eilute;
• komanda

neatlieka savo vaidmens, o yra interpretuojama kaip perejimas i kita eilute;
• gali buti naudojamos nuorodos ir teksto formatavimo komandos;
• teksto grupavimo komandos nevartotinos, nes yra neveiksmingos.
• horizontalios tabuliacijos ženklas interpretuojams neteisingai, todel nevartotinas.
Pavyzdys:
Stai keletas tarpu: O dabartekstas..... O cia kita eilute ir nepanaudota nei vienos HTML komandos !!! Tiesa, negalima naudoti spec. simboliu, todel nera lietuvisku raidziu 🙁 ...

...

Tekstas, esantis tarp komandos ir jos pabaigos žymes, bus centruojamas, t.y. atsidurs puslapio viduryje jo vertikaliu kraštu atžvilgiu. Pavyzdys:
Šis tekstas yra per pati viduriuka...

...


Tai labai patogi komanda, skirta dalies teksto orientacijai keisti: t.y. lygiuoti ji i kairiji/dešini krašta arba centruoti. Tekstas tarp komandos pradžios ir pabaigos žymiu yra pradedamas ir baigiamas nauja eilute. Tam yra naudojamas atributas ALIGN="LEFT|CENTER|RIGHT" . Ši atributa turi ir kitos teksto grupavimo komandos:

,

, ...

. Pavyzdys:
Komanda
Šis tekstas lygiuojasi i kairiji kašta.

. Ir rezultatas:
Šis tekstas lygiuojasi i kairiji kašta. Šis tekstas yra puslapio centre Šis tekstas lygiuojasi i dešiniji kašta.

...


Komanda skirta citatoms išskirti, tekstas truputi atitraukiamas nuo puslapio kraštu ir paprastai pradedamas ir baigiamas nauja pastraipa. Pavyzdys:
Manau , kad žodžiai Sumerk blakstienas - ir as ateisiu, -
Tau išbuciuosiu plaukus melsvus -
Be pareigu ir be jokiu teisiu, -
Kaip ir tas vejas - jaunas, gaivus. Yra iš Salomejos Neries eilerašcio.

...

Tai komanda, skirta adresui, autoriui ar kitai tokio tipo informacijai rašyti. Visa informacija pradedama iš naujos eilutes ir baigiama taip pat nauja eilute. Tekstas viduje rašomas kursyvu. Pavyzdys:
Tekstas ... po to adresas Mr. Cosmic Kumquat
SSL Trusters Inc.
1234 Squeamish Ossifrage Road
Anywhere
NY 12345
U.S.A. vel tekstas ...
HR
Šia komanda galima linija atskirti viena teksto dali nuo kito (kas sekmingai daroma šiame dokumente). Galimi patys ivairiausi šios linijos variantai, naudojant atributus:
• - nurodo, kokio plocio turi buti linija. Štai keletas:
• - nurodo kokio ilgio bus linija: absoliuciu dydžiu, t.y. kiek tašku, arba santykiniu dydžiu - kiek procentu puslapio užims. Pavyzdžiai (10, 50 ir 100 %):
• - na tikriausiai aišku, kad nurodo koks bus lygiavimas: i kairi krašta, centruota linija ar i dešini krašta. Žinoma, tai naudinga tik tada, kai linija nera viso puslapio plocio. Pavyzdukai:
• - tai stora "neispausta" linija be šešeliu - tiems kam reikia tikrai solidžios linijos:
• - galima nurodyti kokios spalvos bus linija vartojant spalvos varda arba šešioliktaini koda. Pavyzdžiai:

...
Komanda, skirta teksto "paslepimui" - tekstas tarp komandos ir jos pabaigos žymes nebus matomas naršykles vartotojui. Ši komanda ekvivalenti komandai . Pavyzdžio nebus, nes Jus vis tiek jo nematysite (juk tam komanda ir skirta). Naudotina, norint paslepti komentarus ar nereikalingas šiuo monentu, bet gal dar praversiancias dokumento dalis. Pastaba: Jei pavyzdys aprašyme neatitinka to kas parašyta, tai dar nereiškia, kad jis neteisingas, gal tiesiog Jusu naršykle "nesupranta" kai kuriu naudojamu komandu ar ju atributu. Patikrinkite tai.
Sarašai ir apibrežimai HTML dokumente
Dar vienas populiarus budas vaizdžiai pateikti informacija yra sudarineti sarašus, išvardijimus, vizualiai išskirtus savoku apibrežimus. Taigi, Jums neteks to daryti savarangiškai: sudarineti ir kiekviena karta koreguoti sarašu numeracija, keiciant ar pildant sarašus, nes specialiai tam yra skirta atskira HTML komandu grupe.

...
Tai nenumeruojamas sarašas. Bendras šios komandos formatas yra:
tekstas

tekstas
...

;
Sarašo pabaigos žyme rašyti butina. Sarašo elementams atskirti naudojama komanda , kuria prasideda kiekvienas naujas sarašo elementas. Komandoje
arba naudojant atributa TYPE="disc|square|circle" galima pakeisti sarašo elemento simboli. Jei atributas naudojamas komandoje , tai jis galioja visiems sarašo elementams, jei su komanda , tai jis galioja tik elementams, esantiems po tos komandos. Kitas sarašas taip pat gali buti sarašo elementas. Jei atributas TYPE nenurodomas, tai elemento simbolis priklauso nuo sarašo gylio. Elemento simboliai gali buti triju tipu:
• - skritulio tipas. Komanda .
• - kvadrato tipas. Komanda .
• - apskritimo tipas. Komanda .
Sarašo elementai yra truputi atitraukti nuo kairiojo puslapio krašto ir juose galima naudoti kitas HTML komandas. Pavyzdys:

• Pirmasis elementas (nenumeruojama ir nera nurodyta kokio tipo simbolis).
Kita eilute . Va taip.
• O dabar pakeisime simboli i kvadratuka ir pridesime dar viena saraša:
o Cia jau kito sarašo elementas
• Pabaiga.
...
Tai numeruojamo sarašo komanda, kurios formatas visiškai toks pat kaip ir komandos
:
tekstas numeris 1

tekstas numeris 2
...

Komanda turi papildoma atributa START="numeris" , kuriuo galima nurodyti, kuriuo numeriu pradeti numeracija. Tai pat komandoje galima naudoti atributa VALUE="numeris" , numeracijos pakeitimui, pradedant šiuo elementu. Tada naujoji numeracija galios visiems elementams, esantiems po komandos.
Dar vienu komandos
atributu galima nurodyti, kokius simbolius naudosite numeracijai. Tai atributas TYPE="kodas" . Galimi keletas numeracijos tipu:

Kodas Stilius

1 arabiški numeriai 1, 2, 3, ...
a mažosios raides a, b, c, ...
A didžiosios raides A, B, C, ...
i maži romeniški skaiciai i, ii, iii, ...
I dideli romeniški skaiciai I, II, III, ...
Kaip ir nenumeruojamuose sarašuose, numeruojamu sarašu elementai gali buti kiti sarašai. Na o dabar truksta tik pavyzdžio. Pavyzdys:

1. Romeniško stiliaus (maži skaiciai) sarašas, pradetas ketvirtu numeriu. Komanda .
2. Pakeiciame numeracija: pradedame numeruoti nuo dešimties -
3. Na rodos viskas aišku ?
...
Tai apibrežimu sarašas, skirtas savokoms kartu su ju apibrežimais vardinti. Apibrežimu saraša sudaro elementai, patys susidedantys iš dvieju daliu: savokos pavadinimo ir savokos apibrežimo. Pilnas
(Definition List) komandos formatas yra toks:
(Definition term) Apibrežiamos savokos pavadinimas.

(Term Definition) Savokos apibrežimas.
... (toliau kartojamos "poros" ir )

Po komandos galima rašyti tik teksta, be grupavimo kamandu, o po komandos - bet koki teksta su bet kokiomis komandomis teksto viduje. Kiekviena savoka pradedama iš naujos eilutes, o jos apibrežimas sudaro atskira, kiek atitraukta nuo vertikaliu puslapio kraštu teksta, taipogi prasidedanti iš naujos eilutes. Pavyzdys:
Pirmoji savoka Pirmosios savokos apibrežimas. Antroji savoka Antrosios savokos apibrežimas,
Antra eilute apibrežime.
Lenteles, lenteles, lenteles ...
Dažnai naudojamas, kompaktiškas, malonus akiai ir lengvai suprantamas informacijos pateikimo budas yra lenteles. Lentelei naudojama komanda yra sudetinga ir todel ivairios jos variacijos leidžia gauti pacius ivairiausius rezultatus. Lentelems naudojama komanda
, ja butinai turi užbaigti pabaigos žyme . Lentele sudaro eilutes ir lasteles. Tiek eilutems, tiek lastelems formuoti yra atskiros komandos, eilutems - komanda (Table Row) , su privaloma pabaigos žyme , o lastelems - (Table Data) ir atitinkamai . Komanda su pabaigos žyme yra skirta lenteles pavadinimui, o komanda (Table Header) su pabaigos žyme skirta atskiru stulpeliu pavadinimams. Taigi, bendra komandos forma yra:
;

Pavadinimas

< !-- Stulpeliu pavadinimai -->

Pirmas stulpelis Antras stulpelis

< !-- Pirma eilute -->

Duomenys Duomenys

...

O tokios komandos rezultatas bus:

Pirmas stulpelis Antras stulpelis
Pavadinimas

Duomenys Duomenys
...
Gal ir nelabai ispudinga iš pirmo žvilgsnio, bet visos komandos turi papildomus neprivalomus atributus, galincius neatpažistamai pakeisti lenteles vaizda. Komandos
atributai:
ALIGN="LEFT|CENTER|RIGHT" Na jau turbut aišku, kad šis atributas leidžia "orientuoti" lentele puslapyje: i kaire, centre, i dešine. WIDTH="taškai|procentai" Nurodo, kokio plocio turi buti lentele. Galimi du nurodymo budai: absoliutus ir relatyvus. Pirmu atveju nurodoma, kiek tiksliai tašku turi užimti lentele (WIDTH=250), antru - kiek procentu puslapio plocio turi užimti lentele (WIDTH="50%" - puse puslapio). BORDER Nurodo, kokio plocio (kiek tašku) turi buti lenteles ribojantys borteliai. Jei atributas nurodomas be konkreciu skaiciu ar nenurodomas, tai lenteles borteliai bus tokio plocio, kokie yra naršykleje pagal nutylejima (dažniausiai 1 taškas), na o jei bus nurodyta BORDER=0, tai bortelio iš viso nebus. CELLSPACING="taškai" Kiekviena lenteles lastele HTML dokumente gali buti atskirta nuo kitu lasteliu, o šis atributas ir nustato, kokio plocio bus skiriamoji lasteliu erdve. CELLPADDING="taškai" Nurodo koks turi buti atstumas tarp informacijos lasteles viduje ir lasteles bortelio. BGCOLOR="spalvos_kodas" Šiuo atributu galima pasirinkti ir lenteles fono spalva. BACKGROUND="nuoroda i grafine byla" Dar vienas budas pakeisti lenteles fona - tai nurodyti grafini vaizda. Abu paskutiniai atributai analogiški komandos atributams.
Štai komanda:
< !-- Stulpeliu pavadinimai -->

Pirmas stulpelis Antras stulpelis

< !-- Pirma eilute -->

Duomenys Duomenys

...

Ir jos rezultatas:
Pirmas stulpelis Antras stulpelis

Duomenys Duomenys

...
Kita lentelems skirta komanda yra . Jos paskirtis - suskirstyti lentele i eilutes; kiekviena lenteles eilute HTML dokumente turi prasideti komanda ir baigtis jos pabaigos žyme . Tik tokiu budu peržiuros programa gali teisingai sudalinti lentele i lasteles. Ši komada taipogi turi savo atributus: ALIGN="LEFT|CENTER|RIGHT" Nurodo kokia bus horizontalioji šios eilutes lasteliu turinio orientacija - link kairiojo/dešinio krašto ar lateles centre. VALIGN="TOP|MIDDLE|BOTTOM|BASELINE" Nurodo kokia bus vertikalioji šios eilutes lasteliu turinio orientacija - informacija bus viršuje, centre, apacioje ar visu eilutes lasteliu turinys "lygiuos" savo apacia vienu lygiu. BGCOLOR="spalvos_kodas" Nurodo kokia bus šios eilutes lasteliu fono spalva.
Štai komanda:
Pirmas stulpelis Antras stulpelis

Duomenys Duomenys

Duomenys

Antra eilute Duomenys

...

Ir jos rezultatas:
Pirmas stulpelis Antras stulpelis

Duomenys Duomenys
Duomenys
Antra eilute Duomenys

... ir ...
Komandos ir yra labai panašios, tiksliau komanda yra atskiras komandos atvejis, kai tekstas lasteleje yra paryškintas (Bold) ir jos turinys pagal nutylejima centruotas tiek horizontaliai, tiek vertikaliai. Pirmoji komanda, kaip jau mineta, "apskliaudžia" lasteles ir tik nuo šios komandos priklauso, kiek bus lenteleje lasteliu. Pagal nutylejima, lasteles turinys šiuo atveju yra lygiuojamas prie kairiojo krašto ir centruojamas vertikaliai. Antroji komanda gali buti naudojama patogumui, nes dažniausiai lenteles turi "antraštes". Taigi, abi šios komandos turi vienodus atributus, prapleciancius ju galimybes: ALIGN="LEFT|CENTER|RIGHT" Analogiškas aukšiau minetiems kitu komandu atributams, bet galioja vienos lasteles ribose. VALIGN="TOP|MIDDLE|BOTTOM|BASELINE" Analogiškas komandos atributui, bet galioja vienos lasteles ribose. WIDTH="taškai|procentai" Nurodo lasteles ploti taškais arba procentais, lyginant su visos lenteles plociu. Demesio: Pakeitus vienos lasteles ploti, keisis atitinkamai viso stulpelio lasteliu plotis. HEIGHT="taškai|procentai" Nurodo lasteles aukšti. Vienos lasteles aukscio koregavimas lems ir visos eilutes aukšti. NOWRAP Tai reikalavimas neskaidyti teksto lastelese i dalis taip, kad lentele tilptu i peržiuros langa. Analogiška rezultata galima pasiekti visa lasteles turini "apskliaudžiant" komanda . COLSPAN="skaicius" Šis atributas naudojamas nurodyti, kiek stulpeliu turi aprebti konkreti lastele. Paprastai lasteles plotis yra vienas stulpelis, bet kartais reikalinga, kad ta pati lastele butu keliu stulpeliu procio. ROWSPAN="skaicius" Analogiška COLSPAN bet eiluciu atžvilgiu: nurodo kiek eiluciu aprebs konkreti lastele. BGCOLOR="spalvos_kodas" Nurodo, kokia bus šios lasteles fono spalva.
Štai komanda:
Pirmas stulpelis

Antras stulpelis Pirma stulpelio dalis

Antra stulpelio dalis Daug daug daug daug duomenu

Daug daug daug daug duomenu

Kiti duomenys Duomenys
Antra eilute

Duomenys Pirma eilute Antra eilute

Ir jos rezultatas:
Pirma stulpelio dalis Antra stulpelio dalis
Pirmas stulpelis Antras stulpelis

Daug daug daug daug duomenu Daug daug daug daug duomenu Kiti duomenys
Duomenys
Antra eilute Duomenys Pirma eilute
Antra eilute

...
Na ir paskutine lentelems skirta komanda, apie kuria dar nebuvo sneketa yra . Tai komanda, specialiai skirta lenteles pavadinimui. Pavadinimas gali buti lenteles viršuje (TOP) arba apacioje (BOTTOM). Komandos bendra forma yra:

Pavadinimas

Cia atributas ALIGN turi iprastine prasme ir reikšmes.
Lenteles formavimo schema
TABLE

Align
Width
Border
Cellspacing
Cellpadding
Bgcollor
Background CAPTION TR

Align
Valign
Bgcolor TD arba TH

Align Align
Valign
Width
Height
Nowarp
Colspan
Rowspan
Bgcolor
Pastaba: Jei pavyzdys aprašyme neatitinka to kas parašyta, tai dar nereiškia, kad jis neteisingas, gal tiesiog Jusu naršykle "nesupranta" kai kuriu naudojamu komandu ar ju atributu. Patikrinkite tai. Be to, cia paminetos tik dalis komandu ir atributu, o skirtingos naršykles dažnai "supranta" skirtingas komandas.
Grafiniai vaizdai HTML dokumente
Vien tik teksto, kad ir kaip gražiai "išdelioto" puslapyje, dažnai nepakanka, kad WWW puslapis atrodytu taip gražiai kaip noretusi. Išeitis gana paprasta - naudoti grafinius vaizdus puslapio pagyvinimui ir svarbiausia informatyvumo padidinimui. Grafiniams vaizdams iterpti naudojama komanda (image). Ši komanda naudojama be pabaigos žymes. Grafinis vaizdas turi buti pateikiamas GIF, JPEG ar PNG formato bylose. Bendra komandos išraiška yra tokia:
tekstas

Pagrindinis ir butinas komandos atributas yra SRC (source). Tai nuoroda, kokia byla bus rodoma kaip grafinis vaizdas dokumente. Byla nurodoma ne tik vardu, bet ir nuoroda i savo dislokacijos vieta. Štai pavyzdys:
html.gif
Dar karta apie nuorodas ir
Kalbant apie nuorodas ir komanda nebuvo nurodytas pilnas šiu komandu formatas, nenorint apsunkinti pirmuju skyriu dideliu informacijos kiekiu, todel šiame skyriuje apie komandas bus papasakota truputi daugiau.

...
Ši komanda turi daugybe atributu ir skirta ne tik išskirti HTML dokumento kuna, kaip atskira jo strukturos elementa, bet ir nurodyti pagrindines dokumento charakteristikas. Trumpas atributu aprašymas: BGCOLOR="spalvos kodas|vardas" - nurodo, kokios spalvos bus viso HTML dokumento fonas. TEXT="spalvos kodas|vardas" - nurodo, kokios spalvos bus tekstas HTML dokumente (jei spalva nebus nurodyta kitaip). LINK="spalvos kodas|vardas" - nurodo, kokios spalvos bus "naujos" nuorodos: nuorodos, kurios dar nebuvo aplankytos vartotojo (neužfiksuotos naršykles, kaip lankytos). VLINK="spalvos kodas|vardas" - nurodo, kokios spalvos bus "senos" nuorodos: nuorodos, kurios jau buvo aplankytos vartotojo (užfiksuotos naršykles, kaip lankytos). ALINK="spalvos kodas|vardas" - nurodo, kokios spalvos bus "aktyvi" nuoroda, t.y. nuoroda jos pasirinkimo momentu. BACKGROUND="bylos_vardas|nuoroda" - nurodo, kokia grafine byla bus naudojama kaip fonas HTML dokumentui. Paprastai tai nedidelis grafinis fragmentas,kartojamas tiek kartu, kol užpildo visa HTML dokumenta.
...
Jau buvo mineta, kad nurodant nuorodos dokumenta galima naudoti universalu šaltinio adresa (URL). Šis adresas susideda iš triju daliu: serverio tipo, serverio, dokumento ir dokumento vietos nurodymo. Pirmoji dalis naudojama todel, kad šiuolaikines peržiuros programos dažnai leidžia naudotis ne tik WWW o ir kitu serveriu resursais. Taigi, pagrindiniai tipai: nuoroda i HTML dokumenta, kuris yra WWW serveryje. nuoroda i FTP serveri; dažnai naudojama kartu su bylos nurodymu. Paprastai naršykle naudoja anonimini FTP serveri. nuoroda i Gopher serveri. naudojama laiškui siusti. Naršykle keipiasi i ja aptarnaujancia pašto programa ir nurodytu adresu yra siunciamas laiškas. nuoroda i naujienu grupe (newsgroup). Naudoti rizikinga, nes neaišku, ar turi galimybe konkretus vartotojas ir jo naudojamas naujienu serveris prisijungti prie nurodytos grupes. nuoroda i TELNET serveri. Paprastai buna aktyvuojama programa, kuri naudojama TELNET seansams. nuoroda i WAIS indeksuotu duomenu baziu serveri.
Nuorodos galimos, ne tik tarp dokumentu, bet ir vieno dokumento ribose. Tam naudojamas papildomas atributas NAME="vardas" . Tarkime Jusu dokumente yra tam tikra vieta, i kuria reikia kreiptis iš kitos to paties dokumento vietos. Tada toje dokumento vietoje, i kuria bus kreipiamasi, reikia iterpti nuoroda su šiuo atributu, tarp komandos pradžios ir pabaigos žymiu galimas bet nebutinas tekstas. Taigi, rašoma komanda:
galimas tekstas arba jo nera .
Toje dokumento vietoje, iš kurios kreipiamasi rašoma nuoroda i reikiama vieta tokiu budu: dokumento pavadinimas nerašomas, o vietos vardas nurodomas toks, koks yra apibrežtas atributu NAME tik su ženklu '#' priekyje:
Nuoroda i kita to paties dokumento vieta .
Žinoma, toki konkrecios kažkokio HTML dokumento kreipimosi vietos nurodyma galima naudoti ir kreipiantis iš kito dokumento, tereikia po dokumento vardo parašyti ženkla '#' ir vietos pavadinima. Pavyzdžiui:
Komanda > Ženklas daugiau
' '   Ženklas reiškiantis vieta, kurioje negalimas perkelimas ar eilutes dalijimas, bet yra tarpas

­ Trumpas brukšniukas eilutes vidurio linijoje
© © Autoriniu teisiu (copyright) ženklas
® ® Registruoto firmos ženklo (registered trademark) simbolis
™ ™ Firmos ženklo (trademark) simbolis
¹ ¹ Mažas vienetas virš eilutes vidurio linijos (superscript). Va taip: x¹
² ² Mažas dvejetas virš eilutes vidurio linijos (superscript)
³ ³ Mažas trejetas virš eilutes vidurio linijos (superscript)

¶ Pastraipos pabaigos ženklas
• · Taškas elutes vidurio linijoje
« « Dvigubas ženklas mažiau
» » Dvigubas ženklas daugiau
¼ ¼ Viena ketvirtoji
½ ½ Viena antroji
¾ ¾ Trys ketvirtosios
¡ ¡ Apverstas aukštyn kojomis šauktukas
¢ ¢ Cento ženklas
£ £ Svaro sterlingu ženklas
¤ ¤ Bendas valiutos ženklas
¥ ¥ Jenos ženklas
¦ ¦ Ištisinis vertikalus brukšnys
§ § Pastraipos (skyriaus) ženklas

¬ Logines operacijos "ne" (neigimo) ženklas
° ° Laipsniu ženklas, pavyzdžiui C°
± ± Ženklas "plius-minus"
µ µ Ženklas, reiškiantis priešdeli "micro" (graikiška raide miu)
× × Daugybos ženklas
÷ ÷ Dalybos ženklas
Grafiniai žemelapiai - kitas
navigacijos budas
Naudojant grafinius vaizdus galima realizuoti ne tik pavienes bet ir kompleksines nuorodas, t.y. viename grafiniame vaizde apjungti nuorodas i skirtingus HTML dokumentus ar ju dalis. Tai realizuojama išskaidant grafini vaizda i sritis ir toms sritims priskiriant skirtingas nuorodas. Išskaidymui naudojama schema, sukuriama komanda , kuri butinai turi buti baigiama jos pabaigos žyme . Komanda turi viena atributa - schemos varda NAME . Tarp komandos pradžios ir pabaigos žymiu schemai sudaryti naudojamas komandu rinkinys: kiekviena tokia komanda nurodo viena grafinio vaizdo sriti ir susieja ji su viena nuoroda. Bendra komandos išvaizda yra tokia:

...

Sudarant žemelapi grafini vaizda galima skaidyti i staciakampio, skritulio arba poligono formos sritis. Visas grafinis vaizdas interpretuojamas kaip koordinatine plokštuma, su koodinaciu pradžia viršutiniame kairiajame vaizdo kampe, x koordinate yra horizontali, o y - vertikali. Vaizdas matuojamas taškais arba procentais. Suskirstymui naudojami komandos AREA atributai SHAPE ir COORDS. Galimos reikšmes:
1. SHAPE=default - reiškia, kad visas grafinis vaizdas ir bus viena sritis. Taigi, koordinaciu nurodineti taipogi nereikia.
2. SHAPE=rect COORDS ="kairysis_x, viršutinis_y, dešinysis_x, apatinis_y" - iš vaizdo išskiriama staciakampe sritis (rect). Reikia nurodyti viršutinio kairio ir apatinio dešinio kampu koordinates. Galima nurodineti ir taškais, ir procentais: SHAPE=RECT COORDS="0, 0, 50%, 100%" - nurodoma kaire vaizdo puse (50% plocio ir 100% ilgio).
3. SHAPE=circle COORDS ="centro_x, centro_y, spindulys" - taip iš vaizdo išskiriama skritulio sritis (circle). Reikia nurodyti centro koordinates ir spindulio ilgi.
4. SHAPE=poly COORDS ="pirmas_x, pirmas_y, antras_x, antras_y, ..." - taip išskiriamas nestandartine sritis, nurodomos ja ribojancios uždaros laužtes viršuniu tašku koordinates.
Kiekvienai tokiu budu nurodytai sriciai yra priskiriama arba nepriskiriama nuoroda i dokumenta ar jo dali. Nuorodos sintakse visiškai tokia pati kaip ir komandos
. Jeigu sritis išskiriama, kaip neturinti nuorodos ("iš vaizdo iškerpama "skyle", kuri bus tiesiog grafinis vaizdas ir "neves" niekur toliau), tai tam vietoje atributo HREF naudojamas atributas NOHREF .
AREA komanos atributas ALT naudojamas informacijos apie pasirinkta vaizdo sriti išvedimui status lange arba po peles ženklu. Taip pat gali buti naudojamas kaip alternatyvi nuoroda, peržiuros programose be grafikos arba klientui naudojant peržiuros režima be grafikos.
Grafinio vaizdo suskaidymas yra pagrindinis žingsnis žemelapiu sudaryme, bet reikalingas ir grafinis vaizdas, kuriam ta schema bus taikoma ir kuriam buvo kuriamas žemelapis. Taigi, schema turi buti užrašoma i HTML dokumenta ir susiejama su grafiniu vaizdu naudojant IMG komandoje atributa USEMAP ="schemos_vieta". "schemos_vieta" yra adresas i reikalinga komanda MAP , susidedantis iš nuorodos i HTML dokumenta, kuriame ji randasi ir jos vardo, atskirto ženklu ' # ' (kaip ir nuoroda i HTML dokumento dali).
Nedidelis pavyzdys, iliustruojantis žemelapio naudojima:
Komanda, sukurianti schema:
< MAP NAME ="schema">
< AREA SHAPE =CIRCLE COORDS ="106,17, 18" HREF ="#skritulys" ALT ="skritulys">
< AREA SHAPE =RECT COORDS ="205,121, 262,195" HREF ="#stikline" ALT ="stikline">
< AREA SHAPE =POLY COORDS ="214,105, 237,120, 244,117, 253,114, 261,117, 265,106, 260,103, 266,96, 261,91, 243,73, 235,73, 233,82, 237,94, 231,96, 226,94, 225,98, 214,105" HREF ="#popierius" ALT ="popierius">
< AREA SHAPE =POLY COORDS ="46,81, 84,113, 78,152, 129,136, 178,152, 182,111, 209,75, 159,63, 124,31, 101,68, 46,81" HREF ="#zvaigzde" ALT ="zvaigzde">
< AREA SHAPE =RECT COORDS ="150,161, 188,195" HREF ="#suke" ALT ="suke">
< AREA SHAPE =POLY COORDS ="7,140, 5,163, 18,174, 35,192, 56,182, 95,163, 54,150, 48,139,3 0,144, 7,140" HREF ="#suke2" ALT ="suke2">
< AREA SHAPE =POLY COORDS ="1,30, 18,59, 71,41, 70,28, 79,19, 38,3,3 7,10, 43,15, 1,30" HREF ="#skardine" ALT ="skardine">
Komanda, realizuojanti žemelapi:

< IMG SRC ="images/OandC_map.gif" WIDTH =271 HEIGHT =200 BORDER =0 ALT ="image" USEMAP ="#schema">
Na o taip viskas atrodo. Atskiros žemelapio dalys melsvai štrichuotos (tam kad lengviau matytusi išskiriamos sritys; realiai jokiu regimu liniju ar kitokiu pasikeitimu grafiniame vaizde, kuris naudojamas kaip žemelapis, nesimato). Likusioje vaizdo dalyje nuorodu nera. Paspaude and atskiru žemelapio daliu galesite pamatyti, kuria aprašymo vieta jos atitinka.

Yra kitas budas kurti grafinius žemelapius. Jau nagrinetu budu formuojant žemelapi visa informacija apie ji buna viename iš HTML dokumentu ir kliento kreipimosi i dokumenta metu pirma žemelapio schema atsiduria kliento kompiuteryje ir po to yra interpretuojama. Taciau ilga laika buvo naudojamas kitas budas žemelapiams kurti: vietoje USEMAP atributo komandoje IMG buvo nurodomas atributas be parametru ISMAP , ir pats grafinis vaizdas naudojamas kaip nuoroda i kita byla.
Kliento kreipimosi i toki žemelapi metu naršykle nuorodos komanda A papildo parametrais: x ir y koordinatemis, nurodanciomis, kuri vaizdo vieta buvo pasirinkta. Tarkime, jei išsirinktas vaizdo taškas su koordinatemis x=10, y=27, tai nuoroda bus papildoma taip: nuoroda?10,27. Nurodytoji byla turi sugebeti teisingai interpretuoti gauta informacija ir pateikti klientui ta dokumenta, kurio jis pageidauja.
Tokios sistemos minusas - klientas nei pagal statuso eilutes pasikeitimus, nei kokiu kitu budu negali numatyti ka jis renkasi, nes matomas tik pagrindines nuorodos adresas.

Pavyzdys:
Komanda, sukurianti žemelapi:
< A HREF ="schema.map">< IMG SRC ="images/OandC.gif" WIDTH =271 HEIGHT =200 BORDER =0 ISMAP >< /A >
Remeliai - HTML dokumentu sinteze
Kartais ilgas klaidžiojimas iš vieno dokumento i kita gali pasirodyti gana nepatogus ir nuobodus, arba tiesiog kartais norisi sukurti pakankamai dinamiška puslapi, kuriame navigacija butu daug greitesne ir akivaizdesne, nei tai galima realizuoti naudojant tiesiog nuorodas iš vieno dokumento i kita. Tada galima naudoti kita, sudetingesni HTML dokumentu grupavimo buda - remelius. Tai keletas HTML dokumentu, vaizduojamu viename peržiuros lange. Jie yra atskirti vienas nuo kito matomomis arba nematomomis linijomis ir gali buti peržiurimi ir keiciami naudojant nuorodas nepriklausomai nuo kitu tame paciame lange esanciu HTML dokumentu taip, lygtai visi jie butu atskiruose peržiuros languose.
Peržiuros langas yra išskaidomas i dalis: horizontaliai ir vertikaliai ir kiekvienoje dalyje yra patalpinamas vis kitas HTML dokumentas. Visu pirma formuojamas naujas HTML dokumentas, kuris neturi BODY dalies. Vietoje jos naudojama kita komanda - < FRAMESET >, su pabaigos žyme < /FRAMESET >, kuri ir nurodo, kad šis dokumentas bus keleto HTML dokumentu sajunga:

...
...
Du pagrindiniai komandos atributai yra ROWS ir COLS . Vienoje komandoje galima naudoti tik viena iš šiu atributu. Pirmasis reiškia peržiuros lango dalijima horizontaliai, antrasis - vertikaliai. Taciau galima pacios ivairiausios kombinacijos: padalijame langa vertikaliai pusiau ir po to kiekviena dali dalijame horizontaliai antra karta naudodami komanda FRAMESET.
ROW ir COLS atributu parametras yra dydžiu sarašas, reiškiantis i kiek ir kokio dydžio daliu bus dalijamas langas. Matuoti galima procentais arba taškais ir dalijimu skaicius neribotas (jis naturaliai ribojamas ižiurejimo charakteristikos, nes sudalijus peržiuros langa i 10 daliu bus vargu ar galima bus ižiureti kažka bent vienoje ju). Galima naudoti kombinuotus sarašus, naudojant tiek procentus, tiek tašku kiekius, o taip pat ženkla '*', reiškianti likuti - ta peržiuros lango dali, kuri liko neišskirta.
Kiti komandos atributai:
• BORDER ="storis" - Netscape peržiuros programai skirtas atributas, nurodantis, kokio storio tui buti remeliai, skiriantys viena HTML dokumenta nuo kito lange.
• FRAMEBORDER ="yes/no" - analogiškas atributas skirtas Internet Exsplorer programai. Galima rinktis ar remeliai matomi ar ne.
• BORDERCOLOR ="spalva" - Netscape peržiuros programai skirtas atributas, nurodantis, kokios spalvos bus skiriantysis remelis.
Pavyzdžiai:
...,
...,
... .
...
Paprastai kartu su komanda FRAMESET naudojama komanda NOFRAME , skirta toms naršyklems, kurios nenaudoja komandos FRAMESET ir todel naudojant tik šia komanda ekrane parodys tik tušcia lapa - juk nieko daugiau šiame HTML dokumente nera. Taigi, tarp komandos < NOFRAME > ir jos pabaigos žymes < /NOFRAME >galima naudoti iprastas HTML komandas ir formuoti HTML dokumenta, taip lyg komanda NOFRAME butu komandos BODY analogas:

Ši dalis skirta tik programoms , kurios "supranta" remelius ...

Vien tik suskirstyti peržiuros langa i dalis nepakanka. Kiekvienai gautai lango daliai reikia nurodyti kaip ir koks HTML dokumentas turi buti ten pavaizduotas. Šios komandos rašomos tarp komandos FRAMESET ir jos pabaigos žymes. Kiekviena ju aprašo viena lango dali eiles tvarka. Vietoje dalies aprašo gali buti kita FRAMESET komanda, reiškianti kad ši dalis savo ruožtu yra dalijama. Dalys aprašomos naudojant komandas FRAME . Ši komanda turi 6 pagrindinius atributus: SRC, NAME, MARGINWIDTH, MARGINHEIGHT, SCROLLING ir NORESIZE. Atskirai apie kiekviena ju:
• SRC ="nuoroda" - nurodo, koks HTML dokumentas bus pavaizduotas lango dalyje. Jei šis atributas nebus nurodytas, tai ta lango dalis atrodys kaip tuscias HTML dokumentas.
• NAME ="dalies vardas" - priskiria lango daliai varda, kuris veliau bus naudojamas nuorodose, nukreipiant HTML dokumenta i reikiama lango dali. Tam nuorodose (komanda
) naudojamas papildomas atributas TARGET="dalies_vardas" , nurodantis, kurioje peržiuros lango dalyje turi buti vaizduojamas dokumentas. Yra keletas standartiniu vardu:
o _blank - dokumentas talpinamas naujai atidarytame peržiuros lange.
o _self - dokumentas talpinamas toje pacioje lango dalyje, kur ir pradinis dokumentas su nuoroda.
o _parent - dokumentas talpinamas i motinini dokumenta, jei tokio nera - veikia kaip ir "_self" atveju.
o _top - dokumentas talpinamas visame peržiuros lange, t.y. išeinama iš remeliu. Jei dokumentas su nuoroda jau buvo viso lango dydžio tai veikia kaip "self" atveju.
• MARGINWIDTH="dydis" - leidžia laisvai pasirinkti kairiosios ir dešiniosios paraštes ploti. Turi buti toks, kad didžiausias objektas dokumente tilptu i paskirta lango dali. Atributas nebutinas.
• MARGINHEIGHT="dydis" - leidžia laisvai pasirinkti apatines ir viršutines paraštes ploti. Turi buti toks, kad didžiausias objektas dokumente tilptu i paskirta lango dali. Atributas nebutinas.
• SCROLLING="yes|no|auto" - jei atributo reikšme "yes", tai dokumento, esancio šio lango dalyje, dešineje puseje bus "liniuote", nesvarbu ar ji reikalinga ar ne. Jei rekšme bus "no", tai liniuotes nebus, nors HTML dokumentas ir netilps visas i išskirta lango dali. Tai nebutinas atributas, pagal nutylejima jo reikšme yra "auto" - liniuote atsiras tik tuo atveju jei HTML dokumentas netilps i skita lango dali.
• NORESIZE - atributas, nurodantis, kad šios lango dalies dydžio keisti negalima. Atributas neprivalomas. Pagal nutylejima kiekvienos lango dalies (FRAME) dydi ir forma galima keisti.
Pavyzdžiai:

Pavyzdys
Nedidelis pavyzdys . HTML dokumentu tekstas:
1. Pagrindinis dokumentas .
2. Antraštinis dokumentas .
3. Sarašo dokumentas .
4. Rezultatas .
Formos - bendravimas su vartotoju
Visos iki šiol nagrinetos komandos nesuteikia galimybes aktyviai bendrauti su klientu, peržiurinciu puslapi. Todel yra ivedama nauja HTML komandu rušis, skirta paciai ivairiausiai informacijai iš kliento priimti ir specialiu protokolu persiusti WWW serveriui. Gauta informacija yra perduodama HTML dokumentams su specialios kalbos (pavyzdžiui JavaScript) intarpais arba programoms, rašytoms kažkokia programavimo kalba ir dažnai vadinamoms CGI (Common Gateway Interface) bylomis.
...
Komanda nustato kliento ivedamu duomenu forma ir perdavimo serveriui parametrus. Komanda turi savo pabaigos žyme . Tarp komandos pradžios ir pabaigos žymiu gali buti rašomas HTML tekstas ir specialios komandos - formu elementai. Komandos atributai yra:
1. ACTION ="nuoroda" - nurodo, kokiam dokumentui ar bylai bus pasiusta formos surinkta informacija.
2. METHOD ="protokolas" - nurodo kokiu protokolu bus siunciama informacija. Dažniausiai naudojamos reikšmes yra GET ir POST.
3. ENCTYPE ="kodavimo tipas" - nurodo, kokiu budu bus koduojama informacija perdavimo iš kliento kompiuterio i serveri metu, jei pats protokolas automatiškai nesirenka jam reikalingo.
Formos rezultatas susideda iš vardu ir reikšmiu poru, kurias sudaro formos elementu atributu NAME reikšmes ir tu elementu duomenys.
Forma turi penkis pagrindinius elementus: komandas INPUT, OPTION, SELECT ir TEXTAREA.

Tai ivedimo laukas, kurio informacija vartotojas gali redaguoti. Galimi keli šio lauko tipai, apibrežiami atributu TYPE ="tipas". Nuo to koks bus ivedimo lauko tipas priklauso kokie dar bus reikalingi atributai:
• TYPE="TEXT" - tai tekstinis laukas, kuriame vartotojas gali užrašyti reikiama ar norima informacija.
• TYPE="PASSWORD" - analogiškas TEXT tipo elementui, tik tekstas ivedimo metu nematomas ekrane - jis pakeiciamas vienodais simboliais, dažniausiai '*'.
Papildomi atributai TEXT ir PASSWORD tipo laukams:
o SIZE ="skaicius" - nurodo, kokio plocio bus tekstinis laukas ekrane.
o MAXLENGTH ="skaicius" - nurodo maksimalu ženklu kieki tekstiniam lauke. Gali buti didesnis nei lauko dydis SIZE. Pagal nutylejima teksto ilgis ( ženklu skaicius) yra neribojamas.
• TYPE="CHECKBOX" - šio tipo laukas realizuoja keleto elementu pasirinkimo iš pateikto sarašo galimybe. Tai specialus laukas, galintis buti pažymetas (pasirinkta) arba nepažymetas (nepasirinkta) . Pagal nutylejima reikšme yra "on" - pažymetas, bet galimos pacios ivairiausios reikšmes.
• TYPE="RADIO" - šio tipo elementas realizuoja vieno varianto iš keleto pateiktu pasirinkimo galimybe. Kiekvienas pasirinkimo laukas priklauso kažkokiai grupei pasirinkimo lauku, iš kuriu ir vykdomas pasirinkimas. Vienos grupes pasirinkimo laukai turi tureti ta pati varda NAME. I serveri perduodama tik to lauko informacija, kuris bus pasirinktas.
Papildomi atributai CHECKBOX ir RADIO tipo laukams:
o CHECKED - nurodo, kad išsirinkimo (radio) arba pasirinkimo (checkbox) elementas yra pasirinktas/išsirinktas. Nepasirinkti/neišsirinkti elementai neperduodami i serveri duomenu perdavimo iš formos metu.
• TYPE="IMAGE" - tai grafinio vaizdo tipo laukas, kuris veikia grafinio žemelapio principu ir leidžia pasirinkus vaizda visus formos rezultatus perduoti serveriui. Pasirinkto taško koordinates perduodamos naudojant elemento varda su papildymais atitinkamai '.x' ir '.y'. Atributai šio tipo laukams:
o SRC ="nuoroda" - nuoroda i naudojama grafinio vaizdo byla.
o ALIGN ="reikšme" - grafinio vaizdo padetis tekste; reikšmes analogiškos tam paciam atributui IMG komandoje .
• TYPE="RESET" - tai mygtuko tipo laukas, kuris realizuoja visu vienos formos lauku reikšmiu pakeitima pradinemis reikšmemis, apibrežtomis VALUE ar kitais atributais.
• TYPE="SUBMIT" - tai mygtuko tipo laukas, kuris realizuoja visos formos duomenu perdavima serveriui.
• TYPE="HIDDEN" - tai laukas, kuris yra nematomas HTML dokumente, bet jo reikšme yra perduodama i serveri. Naudojama specialiai informacijai perduoti arba antrinese patvirtinimo formose informacijos išsaugojimui.
Komandos atributai, naudojami visu tipu laukams:
• NAME =vardas" - apibrežia elemento varda. Butinas atributas, nes yra perduodamas kaip duomenu identifikatorius.
• VALUE ="reikšme" - lauko reikšme, skaitine arba simboline. Reikalinga, jei laukas turi vaizduoti kažkoki teksta ar reikšme ar reikšme, kuri bus perduota i serveri, tuo atveju, jei laukas bus pasirinktas (RADIO tipo laukams).
Pavyzdžiai:
Iveskite savo varda: (Naudojama komanda: )
Iveskite savo slaptažodi: (Naudojama komanda: )
Jus esate:
Studentas;
Moksleivis;
Nesimokau. (Naudojama komanda:
Studentas;
Moksleivis;
Nesimokau.)
Kam naudojate ši HTML kalbos aprašyma ?
Susipažinimui su HTML kalba;
HTML kalbos mokymuisi;
HTML kalbos komandu patikslinimui, kaip žinyna. (Naudojama komanda:
Susipažinimui su HTML kalba;
HTML kalbos mokymuisi;
HTML kalbos komandu patikslinimui, kaip žinyna.)

...
Formos elementas, skirtas dideliu apimciu teksto ivedimui. Tai staciakampe teksto ivedimo sritis, susidedanti iu tam tikro kiekio matomu eiluciu ir stulpeliu. Naudojama komanda su šiais atributais:
• COL="stulpeliu_kiekis" - nurodo, kokio "plocio" bus ivedimo sritis.
• ROW="eiluciu_kiekis" - nurodo, kokio "aukšcio" bus ivedimo sritis.
• WARP="tipas" - nurodo žodžiu perkelimo i kita eilute tipa. Tai ne matomas ekrane perkelimas, bet tas, kuris bus naudojamas perduodant informacija serveriui.Tipai yra keli:
o - tokia yra reikšme pagal nutylejima ir reiškia, kad jokio žodžiu perkelimo nebus vykdoma ir tekstas bus perduotas taip, kaip jis buvo užrašytas.
o - reiškia, kad net jei tekstas rašymo metu bus dalijamas i eilutes, vis tiek visos eilutes bus sujingtos i viena ilga eilute.
o - galimas žodžiu perkelimas i kita eilute ir tekstas bus perduotas taip kaip buvo užrašytas.

Komandoje, formuojancioje toki tekstini lauka turi ir pabaigos žyme . Tarp pradžios ir pabaigos žymiu esantis tekstas yra naudojamas kaip pradinis tekstas ivedimo laukui.
Pavyzdys:
Iveskite teksta:
tekstas

... ...
Tai dar vienas formos elementas - taipogi leidžiantis pasirinkti viena elementa iš keliu tik kitokia forma. Pasirenkamos alternatyvos yra išvardijamos naudojantis komanda OPTION. Pats elementas kuriamas naudojantis komanda , o komandos išvardijamos tarp SELECT komandos pradžios ir pabaigos žymiu. Pagrindiniai atributai:
o MULTIPLE - leidžia vartotojui pasirinkti keleta opciju vienu metu.
o NAME ="vardas" - apibrežia formos elemento varda.
o SIZE ="dydis" - apibrežia matomu pasirinkimo opciju kieki.

Komanda, apibrežianti pasirenkamas opcijas komandoje SELECT. Matomus vartotojui opciju vardus reikia rišyti iš kart po konkrecios komandos OPTION. Komanda turi keleta atributu:
o DISABLED - reikalinga, norint uždrausti rinktis konkrecia opcija.
o SELECTED - nurodo pasirinkta pagal nutylejima opcija.
o VALUE - nurodo, kokie reikšme bus persiusta serveriui, jei ši opcija bus pasirinkta.
Pavyzdys:
Pasirinkite keleta iš patinkanciu vaisiu:
Obuolys Kriauše Vyšnios Slyvos Bananai Kivi Apelsinai Mandarinai (Naudojama komanda:
Obuolys
Kriauše
Vyšnios
Slyvos
Bananai
Kivi
Apelsinai
Mandarinai)
Kitokios formos ta pati komanda, leidžianti pasirinkti tik viena iš opciju: Obuolys Kriauše Vyšnios Slyvos Bananai Kivi Apelsinai Mandarinai (Pakeista tik komanda SELECTE i: )

Pagrindines dokumento charakteristikos
HTML dokumento antrašteje nusakomos visos pagrindines dokumento charakteristikos, paprastai skirtos naršyklems. Ši informacija nematoma dokumento peržiuros metu, taciau gali itakoti dokumento vaizda. Šioms charakteristikoms nusakyti naudojamos specialios komandos.

Tai informacija, padedanti teisingai formuoti absoliucia nuoroda iš reliatyviosios, kuri paprastai yra naudojama HTML dokumentuose. Naudojami du atributai: HREF ="nuoroda" ir TARGET ="vardas". Pirmasis naudojamas nustatyti standartini adresa visoms nuorodoms, antrasis - standartini lango dalies varda, visoms nuorodoms, jei naudojami remeliai.
Pavyzdžiai:

- visos reliatyvios nuorodos bus transformuojamos naudojant toki pradini URL.

- jei nebus nurodyta, tai nuoroda bus talpinama remeliu dalyje vardu main.

Ši komanda skirta nusakyti reikalingai informacijai apie HTML puslapi, kuri neapibrežiama kitomis komandomis. Tai paprastai identifikuojanti dokumento informacija. Be to, ši informacija gali buti perduodama ir interpretuojama serverio ar naršykles kaip reguliuojancioji. Informacija pateikiama poromis - vardas + turinys. Komandos pagrindiniai atributai:
• NAME ="vardas" - informacijos pavadinimas, jei nera apibrežtas, tai ekvivalentus HTTP-EQUIV reikšmei.
• HTTP-EQUIV ="vardas" - apibrežia informacijos tipa, kuris priklauso nuo serverio ir naršykles.
• CONTENT ="informacija" - apibrežia perduodama informacija.
Pavyzdžiai:

- nurodo kokia bus dokumento simboliu kodu lentele.

- HTML dokumentas bus atnaujinanas kad 60 sekundžiu.

- po 60 sekundžiu dokumentas bus pakeistas nurodytuoju
Dinaminiai HTML dokumentai
Jau yra sukurta ir kuriamos galimybes koreguoti išvedama HTML dokumente informacija. Tam naudojamos serveriu galimybes arba specialios kalbos, naršykliu papildymai ir kt. Keletas ju: Server push Serveris pasiuncia kliento programai duomenu dali. Naršykle atvaizduoja duomenis lange, bet nenutraukia ryšio su serveriu. Jei serveris vel siuncia duomenis programai, ji vel juos atvaizduoja ir laukia kito paketo. Dokumento atnaujinimas pilnai kontroliuojamas serverio. Client pull Serveris siuncia kliento programai duomenu dali ir kartu direktyva, pavyzdžiui "po 10 sekundžiu kreipkis tokiu tai adresu". Praejus nustatytam laikui kliento programa vel atnaujina ryši su serveriu ir pasiima reikalinga informacija. JavaScript Tai lanksti, paprasta ir efektyvi Netscape populiarinama objektine programavimo kalba, skirta HTML dokumentu kurimui ir kontrolei. Leidžia kontroliuoti HTML dokumento vaizdavima, išejima iš jo, peles klavišu paspaudimus, kurti išvedama perspejamo ir informuojancio pobudžio informacija. Java Sun Microsystems sukurta nepriklausoma nuo operacines sistemos objektine programavimo kalba, leidžianti kurti aktyvius intarpus HTML dokumente. Tai C++ besiremianti kalba, kuri nera tokia lengva kaip JavaScript, taciau praktiškai neriboja HTML autoriaus fantazijos. Prognozuojama, kad greitu laiku dauguma programu bus kuriamos butent šia kalba. ActiveX Microsoft technologijomis besiremianti kontroles sistema (anksciau vadinta OLE). Savo tikslais ir veiksmais artima Java, taciau naudojama kol kas tik Internet Eksplorer. Visual Basic Script Nesudetinga, besiremianti Visual Basic, programavimo kalba, skirta pilnai HTML dokumentu kontrolei. Naudojama tik Internet Eksplorer, yra pakankamai efektyvi ir nesudetinga kalba. Efektyviausiai pasireiškia naudojant kartu su AktiveX. Artima JavaScript. Server Side Includes Tai specialios direktyvos, iterpiamos i HTML dokumenta naudojantis komentaru komanda ir suteikiancios galimybe vaizduoti dinamiška informacija, tokia kaip data, laikas, kliento sistemos ir naršykles charakteristikos, HTML dokumente. Taip pat leidžia naudoti logines operacijas ir pagal ju rezultatus keisti išvedama informacija. Realizuoja duomenu baziu peržiura, atvaizdavima, elektroninio pašto siuntima nurodytu adresu ir pan, nenaudojant nei CGI nei kokio kito programavimo budo.
Trumpa HTML redaktoriu apžvalga
Programines irangos rinka siulo milžiniška HTML redaktoriu pasirinkima. Jei anksciau HTML dokumentai buvo kuriami naudojant iprastus tekstinius redaktorius, tai dabar egzistuoja triju tipu HTML redaktoriai:
1. text - tai tekstiniai redaktoriai, kurie specialiai patobulinti, pritaikant juos HTML dokumentu kurimui.
2. toolbar - tai specializuoti HTML dokumentu redaktoriai, kuriu meniu, kodu ir kitos sistemos optimaliai pritaikytos HTML dokumentu kurimui. Dažnai turi papildomas galimybes - interaktyvu ir kompleksini HTML dokumentu kurima, tikrinima, administravima ir pan.
3. WYSIWYG - pstariuoju metu sparciai auganti redaktoriu šeima, kuri suteikia galimybes kurti ir redaguoti tiesiogiai HTML vaizda ir visiškai ar beveik nereikalauja HTML kalbos žinojimo, nes dokumento konvertavima i HTML kalba atlieka (sekmingai ar ne) pati programa.

ŽYMĖS

HTML

Tai nuoroda, kuri informuoja peržiūros programą, kad dokumentas yra parašytas naudojant HTML kalbos elementus. žymė yra privaloma. Visi HTML dokumentai prasideda žyme ir baigiasi žyme .

HEAD

HTML "antraštė", kurioje nurodoma techninė informacija, dokumento pavadinimas, metaduomenys ir pan. komanda taip pat baigiasi žyme .

TITLE

Tai dokumento pavadinimas, matomas peržiūros programos lango titulinėje eilutėje. "Antraštės" (HEAD) dalis. ..

Pavyzdys:

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

BODY

Pagrindinė HTML dokumento dalis, susidedanti iš įvairių HTML žymių ir teksto. .

Žymės atributai:
BGCOLOR="spalvos kodas arba vardas" - nurodo dokumento fono spalvą.
TEXT="spalvos kodas arba vardas" - nurodo HTML dokumento teksto spalvą
LINK="spalvos kodas arba vardas" - nurodo dar neaplankytos nuorodos spalvą
VLINK="spalvos kodas arba vardas" - nurodo jau aplankytos nuorodos spalvą
ALINK="spalvos kodas arba vardas" - nurodo nuorodos spalvą jos pasirinkimo momentu
BACKGROUND="grafinio failo vardas" - nurodo dokumento foną (vietoj fono naudojamas nedidelis grafinis failas)
Pavyzdys:

...
...
...

Komentarai, pastabos

.

Pavyzdys:

Antraštės (Headings)

Komandos susideda iš raidės 'H' ir skaičiaus nuo 1 iki 6. Taigi, antraštės yra šešių lygių. Didžiausios raidės nurodomos žyme

, o mažiausios -

. Pabaigos žymė yra , kur i - skaičiai nuo 1 iki 6.
Heading 1

=24
Heading 2

=18
Heading 3

=14
Heading 4

=12

Heading 5

=10

Heading 6

=8

TEKSTO FORMAVIMAS

Pastraipos (Paragraphs)

Žymė

suskirsto tekstą pastraipomis. Šia komanda turėtų būti pradedama kiekviena nauja pastraipa. Pastraipos pabaigos žymė yra

. Tarp pastraipų automatiškai įterpiama tuščia eilutė. Nenaudojant komandos

peržiūros programa supranta tekstą kaip vieną ištisinę pastraipą.

Atributas: ALIGN
ALIGN=LEFT
ALIGN=CENTER
ALIGN=RIGHT
ALIGN=JUSTIFY
Pavyzdys:





DIV (Division)

Žymė

analogiška žymei

.

Atributas: ALIGN
ALIGN=LEFT
ALIGN=CENTER
ALIGN=RIGHT
ALIGN=JUSTIFY
Pavyzdys:





Pastraipos atitraukimas, citavimas

Žymė

...

naudojama citavimui arba teksto išskyrimui į atskirą bloką, šiek tiek atitrauktą nuo kairiojo krašto.

Pavyzdys:
Taip užrašytas tekstas


HTML pradžiamokslis


HTML nesunku išmokti, tik reikia truputį pasistengti. Šią savaitę mėginsime bendromis pastangomis tapti savo bibliotekų interneto svetainių redaktoriais.


Autorius


ekrane atrodys štai taip
HTML pradžiamokslis
HTML nesunku išmokti, tik reikia truputį pasistengti. Šią savaitę mėginsime bendromis pastangomis tapti savo bibliotekų interneto svetainių redaktoriais.
Autorius
Iš anksto suformuotas tekstas

Žymės


pagalba tekstas bus pateiktas tokiame formate, kokiame pateiktas faile, t.y. eilutės perėjimo ženklai interpretuojami kaip perėjimai į naują eilutæ, neveikia komanda

ir teksto grupavimo komandos, veikia ryšiai (nuorodos). Šią žymę patogu naudoti, norint interneto svetainėje skelbti, pavyzdžiui, kompiuterinės programos tekstą.

Pavyzdys:



Ekrane vartotojas matys:
#!/bin/csh
cd $SRC
cfs get mysrc.f:mycfsdir/mysrc.f
cfs get muinfile:mycfsdir/myinfile
fc -02 - o mya.out.mysrc.f
mya.out
cfs save myoutfile:mycfsdir/myoutfile
rm *
Adresas, autoriniai duomenys

Žymė

...

skirta autoriniams duomenims, kontaktinei informacijai (pvz., el. pašto adresui) ir informacijos atnaujinimo datai užrašyti.

Pavyzdys:


HTML pradžiamokslis bibliotekininkams
LNB, daiva@lnb.lt
Atnaujinta: 2001-11-27

>
Ekrane vartotojas matys:
HTML pradžiamokslis bibliotekininkams
LNB, daiva@lnb.lt
Atnaujinta: 2001-11-27
Eilutės perkėlimas

Žymės

pagalba galima už žymės esantį tekstą perkelti į kitą eilutę. Variantas

tolygus

.
Horizontali linija

tai horizontali linija, leidžianti atskirti teksto dalis. Galimi atributai:

SIZE=numeris - linijos pločiui nurodyti
WIDTH=skaičius arba procentai - nurodo linijos ilgį
ALIGN=left/right/center - nurodo linijos lygiavimą
NOSHADE - stora, neįspausta ir be "šešėlio" linija
COLOR=spalvos vardas arba #rrggbb - nurodo linijos spalvą (ne visos naršyklės supranta).

Pavyzdžiai:

TEKSTO ŽYMĖJIMAS
HTML yra du teksto žymėjimo būdai - loginis ir fizinis. Loginis priklauso nuo konkrečios peržiūros programos (naršyklės). Pavyzdžiui, pavadinimas

visuomet didesnis už

. Tačiau skirtingose programose raidžių dydis gali skirtis. Fizinis formatas priklauso nuo žmogaus, kuriančio HTML dokumentus. Pavyzdžiui, daliai teksto nurodomas konkretus raidžių dydis ir šriftas. Visos peržiūros programos tą dalį rodys būtent taip kaip liepė sumanytojas.

Loginis teksto žymėjimas
Emphasize Emphasize
Strong Strong
Code Code
Sample Sample
Tekstui, kurį spausdins vartotojas Tekstui, kurį spausdins vartotojas
Variable Variable
Citation Citation
Abbreviation Abbreviation
Definition Definition
Fizinis teksto žymėjimas
Pajuodintas tekstas Pajuodintas tekstas
Kursyvas Kursyvas
Pabrauktas tekstas Pabrauktas tekstas
Fiksuoto dydžio šriftas Fiksuoto dydžio šriftas
Strikeout Strikeout
Definition Definition
Big Big
Small Small
Subscript Subscript
Superscript Superscript

Mirksintis tekstas Mirksintis tekstas

Šriftai

Šriftui nurodyti naudojama žymė .

Žymės atributai:
FACE
COLOR
SIZE
Standartinio šrifto keitimas į norimą:

Tekstas

Teksto nuspalvinimas:

Tekstas
(čia nurodomas spalvos šešioliktainis kodas arba tiesiog parašomas jos pavadinimas)

Raidžių dydžio keitimas:

Tekstas
(rašomas konkretus dydis, pvz. "6", arba esamas didinamas ar mažinamas, nurodant "+i" ar "-i". Čia i-norimas skaičius).

Visam dokumentui šriftas nurodomas, naudojant žymę

be galinės žymės
.

Pavyzdžiai:

TEKSTO FORMAVIMAS

Sąrašai ir apibrėžimai (Lists)

Labai populiarus būdas tvarkyti HTML dokumentus.

Nenumeruojamas sąrašas (Unnumbered List)

Sąrašo elementas

Sąrašo elementas

.

gali turėti atributą TYPE="disc|square|circle", kuris pakeičia sąrašo elemento simbolį.

Numeruojamas sąrašas (Numbered List)
Sąrašo elementas

Sąrašo elementas

.

Papildomi komandos atributai:

START="numeris" (numeracija pradedama nuo nurodyto numerio)
TYPE="kodas" (nurodomi numeracijai naudojami simboliai).

Galimi kodai:
1 (arabiška numeracija),
a - mažosios raidės,
A - didžiosios raidės,
i - maži romėniški skaičiai,
I - dideli romėniški skaičiai.
Papildomas atributas VALUE="numeris", kai norima pakeisti numeraciją pradedant konkrečiu elementu.

Apibrėžimų sąrašas (Definition List)
Sąvokos pavadinimas.
Sąvokos apibrėžimas.
...

Pavyzdžiai:
Nenumeruojamas sąrašas
• Elementas vienas
• Elementas du
Numeruojamas sąrašas
1. Elementas vienas
2. Elementas du
Apibrėžimų sąrašas
Apibrėžimas
Elementas vienas
Elementas du

Teksto centravimas

Žymė

...
skirta teksto centravimui. Tą pačią funkciją atlieka ir žymė

.

Pavyzdys:


HTML pradžiamokslis bibliotekininkams
LNB, daiva@lnb.lt

Ekrane vartotojas matys:
HTML pradžiamokslis bibliotekininkams
LNB, daiva@lnb.lt

SIMBOLIŲ KODAVIMAS

Kai kuriuos simboliai HTML dokumentuose aprašomi specialiosiomis sekomis. Pavyzdžiui, < būtina užrašyti <, nes dalis vartotojų (dirbantys UNIX terpėje ar su Mac kompiuteriais) gali mūsų kompiuteriais rinkto teksto ir nesuprasti.
Matome
ekrane Apibrėžimas Specialioji
seka Skaitmeninė
seka

tarpelis    
< mažiau negu < <
> daugiau negu > >
& ampersandas & &
" kabutės " "
' apostrofas ´ '
£ svaras £ £
¢ centas ¢ ¢
¥ jena ¥ ¥
§ paragrafas § §
© copyright © ©
® prekinis ženklas ® ®
× daugyba × ×
÷ dalyba ÷ ÷

paragrafas ¶ ¶
¼ viena ketvirtoji ¼ ¼
½ viena antroji ½ ½
¾ trys ketvirtosios ¾ ¾
¡ apverstas šauktukas ¡ ¡
± plius minus ± ±
µ mikro µ µ
« mažiau « «
» daugiau » »
¦ vertikalus brūkšnys ¦ ¦

Kai kurioms raidėms užrašyti taip pat naudojamos specialiosios sekos:
À À À à à à
Á Á Á á á á
   â â â
à à à ã ã ã
Ä Ä Ä ä ä ä
Å Å Å å å å
Ç Ç Ç ç ç ç
È È È è è è
É É É é é é
Ê Ê Ê ê ê ê
Ë Ë Ë ë ë ë
Ì Ì Ì ì ì ì
Í Í Í í í í
Î Î Î î î î
Ï Ï Ï ï ï ï
Ð Ð Ð ð ð ð
Ñ Ñ Ñ ñ ñ ñ
Ò Ò Ò ò ò ò
Ó Ó Ó ó ó ó
Ô Ô Ô ô ô ô
Õ Õ Õ õ õ õ
Ö Ö Ö ö ö ö
Ú Ú Ú ú ú ú
Ù Ù Ù ù ù ù
Û Û Û û û û
Ü Ü Ü ü ü ü
Ý Ý Ý ý ý ý

ÿ ÿ ÿ
Þ Þ Þ þ þ þ
ß ß ß

SPALVOS HTML DOKUMENTUOSE

Standartinis spalvos modelis, naudojamas internete, yra RGB. Spalva kompiuterio ekrane yra vienoks ar kitoks trijų spalvų - raudonos, žalios ir mėlynos - derinys.

Spalva HTML dokumente užrašoma šešioliktainiu kodu arba tiesiog įrašomas spalvos pavadinimas.
Spalvų kodų ir pavadinimų lentelė
Spalva ekrane Šešioliktainis kodas Spalvos pavadinimas

#000000 black

#FF0000 red

#008000 green

#0000FF blue

#FFFF00 yellow

#00FFFF cyan

#FF00FF magenta

#C0C0C0 silver

#FFFFFF white

Nuorodų į interneto svetaines, kuriose rašoma apie spalvas bei jų naudojimą HTML dokumentuose, o taip pat pateikiamos spalvų kodų ir pavadinimų lentelės, galima rasti skyriuje "Papildomi šaltiniai".

RYŠIAI (Linking)

Žymė , be kurios HTML dokumentai būtų beveik beverčiai. Jos pagalba galima navigacija dokumento viduje, tarp skirtingų vienos interneto svetainės dokumentų bei tarp interneto tinklapių.

Atributai:
HREF="dokumento adresas"
NAME="pavadinimas dokumento viduje"
TARGET=" _blank | _self | _parent | _top "
Atributas HREF

Ryšiai yra kelių tipų:

Reliatyvus ryšys - nuoroda į dokumentą, esantį kitame kataloge, pradedant katalogu, kuriame yra dokumentas:

Absoliutus ryšys - nuoroda į dokumentą, esantį kitame kataloge, pradedant šakniniu katalogu:

Bendrasis ryšys - nuoroda į dokumentą, naudojant URL (universalų informacijos šaltinio adresą):

Nuoroda į dokumentą, naudojant kitą protokolą:

Atributas NAME

Šis atributas, naudojamas vidinei navigacijai tarp konkretaus dokumento dalių arba "nušokimui" į konkrečią vietą dokumente.

Vieta dokumente nurodoma taip:

GRAFIKA HTML DOKUMENTE
< IMG SRC = " grafinio_failo_vardas " >
Nėra pabaigos žymės. Grafinio vaizdo formatas gali būti:
GIF - Graphics Interchange Format
JPEG - Joint Photographic Experts Format
PNG - Portable Network Graphics
Atributai:
SRC = "failo vardas" - grafinio failo vardas
ALT = "tekstas" - alternatyvus tekstas.
ALIGN = " left | right | top | middle | bottom " - nurodo grafinio vaizdo padėtį dokumente
BORDER = " n " - rėmelio storis
WIDTH = " n " - nurodo grafinio vaizdo plotį HTML dokumente
HEIGHT =" n " - nurodo grafinio vaizdo aukštį HTML dokumente
VSPACE = " n " - nurodo, kiek tuščios vietos reikia palikti virš ir po grafiniu vaizdu
HSPACE =" n " - nurodo, kiek tuščios vietos reikia palikti šalia grafinio vaizdo
Pavyzdžiai:

BTMC logobtmc.gif
...
< / BODY >

LENTELĖS
< TABLE > ... < / TABLE >
Gana sudėtinga, bet teikianti dideles galimybes kuriant HTML dokumentus, priemonė. Lentelių pagalba galima labai įmantriai ir netikėtai komponuoti tinklapį.

Lentelę sudaro eilutės (žymė < TR > ... < / TR >). Kiekviena eilutė sudaryta iš lentelės ląstelių (žymė < TD > ... < / TD >). Ląstelės antraštei pažymėti naudojama žymė < TH > ... < / TH >. Ląstelės užpildomos turiniu: tekstu, vaizdais, sąrašais, paragrafais, formomis, horizontaliomis linijomis, kitomis lentelėmis ir t.t.

Lentelės pavyzdys:

Eilutė 1 Stulpelis 1
Eilutė 1 Stulpelis 2Eilutė 2 Stulpelis 1
Eilutė 2 Stulpelis 2
Ekrane vartotojas matys:
Eilutė 1, Stulpelis 1 Eilutė 1, Stulpelis 2
Eilutė 2, Stulpelis 1 Eilutė 2, Stulpelis 2

Lentelės, kurioje naudojama ląstelės antraštė, pavyzdys:

Antraštė 1
Antraštė 2Eilutė 1 Stulpelis 1
Eilutė 1 Stulpelis 2Eilutė 2 Stulpelis 1
Eilutė 2 Stulpelis 2
Ekrane vartotojas matys:
Antraštė 1 Antraštė 2
Eilutė 1, Stulpelis 1 Eilutė 1, Stulpelis 2
Eilutė 2, Stulpelis 1 Eilutė 2, Stulpelis 2

Lentelės antraštė
< CAPTION > ... < / CAPTION >

Pavyzdys:

Lentelės antraštė 1
Antraštė 1
Antraštė 2Eilutė 1 Stulpelis 1
Eilutė 1 Stulpelis 2Eilutė 2 Stulpelis 1
Eilutė 2 Stulpelis 2
Ekrane vartotojas matys:
Lentelės antraštė
Antraštė 1 Antraštė 2
Eilutė 1, Stulpelis 1 Eilutė 1, Stulpelis 2
Eilutė 2, Stulpelis 1 Eilutė 2, Stulpelis 2

Lentelės atributai
ALIGN = LEFT | CENTER | RIGHT - Horizontali lentelės padėtis
WIDTH = n | % - Lentelės plotis
BORDER = n - Lentelės rėmelio plotis
CELLSPACING = n - Plotis tarp lentelės ląstelių
CELLPADDING = n - Atstumas iki rėmelio ląstelės viduje
BGCOLOR = "#rrggbb" - Lentelės fono spalva
BACKGROUND = "grafinio failo adresas" - Lentelės fonas (grafinis vaizdas). Atributas neveikia Netscape naršyklėje!
BORDERCOLOR = "#rrggbb" - Lentelės rėmelio spalva
BORDERCOLORDARK = "#rrggbb" - Lentelės rėmelio spalva
BORDERCOLORLIGHT = "#rrggbb" - Lentelės rėmelio spalva
BGCOLOR = "#rrggbb" - Lentelės fono spalva

Lentelės ląstelės ir atributai
ALIGN= LEFT | CENTER | RIGHT - Horizontali ląstelės turinio orientacija (taip pat ir . atributas)
VALIGN = TOP | MIDDLE | BOTTOM | BASELINE - Vertikali ląstelės turinio orientacija (taip pat ir . atributas)
HEIGHT = n | % - Ląstelės aukštis
WIDTH = n | % - Ląstelės plotis
NOWRAP - Reikalavimas neskaidyti ląstelėse teksto į dalis
COLLSPAN = n - Kiek stulpelių apjungia ląstelė
ROWSPAN = n - Kiek eilučių apjungia ląstelė
BGCOLOR = "#rrggbb" - Ląstelės spalva (taip pat ir . atributas)
Pavyzdžiai:

Atributų BORDER, CELLPADDING, BGCOLOR, COLSPAN,
WIDTH ir HEIGHT naudojimas:
AntraštėEilutė 1 Stulpelis 1
Eilutė 1 Stulpelis 2Eilutė 2 Stulpelis 1
Eilutė 2 Stulpelis 2
Antraštė
Eilutė 1, Stulpelis 1 Eilutė 1, Stulpelis 2
Eilutė 2, Stulpelis 1 Eilutė 2, Stulpelis 2
Atributų BORDERCOLORDARK ir BORDERCOLORLIGHT naudojimas:
BORDERCOLORDARK="#CC0099">
AntraštėEilutė 1 Stulpelis 1
Eilutė 1 Stulpelis 2 BORDERCOLORDARK="#663399">Eilutė 2 Stulpelis 1

BORDERCOLORDARK="#663399">Eilutė 2 Stulpelis 2
Antraštė
Eilutė 1, Stulpelis 1 Eilutė 1, Stulpelis 2
Eilutė 2, Stulpelis 1 Eilutė 2, Stulpelis 2

HTML PAŽENGUSIEMS

Reikalavimai gerai interneto svetainei

Ruošiantis kurti naują ar atnaujinti jau sukurtą interneto svetainę pirmiausia reikėtų:
• Numatyti, kas naudosis tinklapiais, t.y. nustatyti publikas
• Kritiškai įvertinti dabartinės (jei ji yra) svetainės struktūrą, turinį, patogumą naudoti
• Nustatyti svetainės prioritetus (ryšys su bibliotekos/institucijos funkcijomis ir veikla)
• Aplankyti ir kritiškai įvertinti kitų bibliotekų/institucijų interneto svetaines
• Išsinagrinėti specialistų rekomendacijas ir reikalavimus tinklapiams
• Išsinagrinėti ir maksimaliai atsižvelgti į tinklapių lankomumo gerinimo rekomendacijas
Svarbu, kad kiekviena biblioteka/institucija susikurtų savitą stilių, struktūrą, kad nesektų aklai kitų įstaigų pavyzdžiu.

Kad tinklapiai būtų informatyvūs ir patogūs vartotojui, reikėtų laikytis kai kurių bendrų tinklapių dizaino rekomendacijų:
• Tinklapiuose naudoti kalbą ir rašymo stilių, pažįstamą ir priimtiną to tinklapio vartotojams. Kalbėti su vartotoju jo kalba.
• Nenervinti vartotojų pernelyg didelės apimties tituliniu puslapiu. Geriau titulinį puslapį paversti vartais į į jūsų interneto svetainę.
• Vienas puslapis - viena išbaigta koncepcija/idėja jame, t.y. kiekvienas atskirai paimtas puslapis gali egzistuoti savarankiškai, ir jo turinys dėl to nenukenčia.
• Nenaudoti labai gilios (daugiau kaip 4 lygių) ir painios struktūros.
• Estetikos ir funkcionalumo balansas. Informacija svarbiau už iliustracijas.
• Jei reikia vartotojui pateikti ekrane didelės apimties paveikslą, bus geriau jei į didelį failą bus patenkama per mažesnį (thumbnail image).
• Šalia PDF failų reikėtų įdėti mažą paveiksliuką ar kaip kitaip atkreipti vartotojo dėmesį. Taip pat nereikėtų pamiršti nurodyti PDF failo dydžio. Tokiu būdu vartotojas numatys, kiek laiko jam teks laukti norimos informacijos.
• Ruošiamus tinklapius reikia patikrinti su keliomis skirtingomis naršyklėmis.
• Neskubėti diegti HTML ir kitų naujovių. HTML keičiasi kas 6-12 mėn., tad bus labai sunku tvarkyti tinklapius. Kita vertus, paskelbus naują HTML versiją net ir po metų dalis naršyklių jos nepalaiko. Rekomenduojama reguliariai apsilankyti W3C svetainėje ir susipažinti su visomis naujovėmis (http://www.w3.org/MarkUp/).
• Tinklapių vientisumo pojūtis ir vaizdas. Tą galima užtikrinti, naudojant šabloninius failus naujiems tinklapiams ruošti.
• Kiekviename puslapyje turėtų būti autoriniai duomenys (kas paruošė tekstą, kas HTML, copyright), el. pašto adresas pastaboms ir klausimams, sukūrimo ir atnaujinimo datos. labai gerai, kei kiekvieno puslapio apačioje nurodomas ir to puslapio pilnas adresas.
• Svetainės prieinamumą gerina navigacijos priemonės puslapiuose: grįžimas į titulinį puslapį, grįžimas atgal per viena puslapį ir pan.
• Jei jūsų tinklapių peržiūrai reikalinga speciali programinė įranga (video, audio, PDF failams), reikėtų pateikti nuorodą į tinklapį ar serverį, iš kur tas priemones galima atsisiųsti.
• Trumpas, logiškas ir pastovus interneto adresas.
• KOKYBĖ: informacijos, nuorodų, priežiūros.
• Nepamiršti vartotojų su negalia (regėjimo, klausos, motorikos).
Tinklapių prieinamumas:
• Tinklapiai turėtų būti lengvai ir patogiai prieinami 24 val., 7 dienas per savaitę, ištisus metus visiems vartotojams:
o su negalia
o sveikiems, bet
 naudojantiems tekstines naršykles
 turintiems lėtą ryšį
 išjungusiems grafikos peržiūros režimą
• Naudoti ALT atributą visiems ne tekstiniams elementams. Tai būtina vartotojams, naudojantiems tekstines naršykles (pvz. Lynx)
• Naudoti alternatyvų tekstą Java skriptams, JAVA apletams, FLASHui
• Kad informacija puslapyje būtų lengviau randama, reikėtų naudoti antraštes, sąrašus, lenteles, aiškią puslapio struktūrą, stilius.
• Nuorodos į kitus šaltinius (virtualios bibliotekos ar pan.) turėtų turėti trumpas anotacijas.
• Jei puslapis paruoštas naudojant rėmelių technologiją (frames), būtina naudoti Noframes elementą.
• Antraštės turi būti prasmingos.
• Gerai subalansuota spalvinė gama.

HTML PAŽENGUSIEMS

Metaduomenys. Elementas

Tam, kad interneto svetainė būtų lengviau identifikuojama internete, būtina ją pačią aprasyti. Tam naudojami metaduomenys. Bendrąja prasme metaduomenys yra duomenys apie duomenis. Metaduomenys įrašomi puslapio antraštinėje dalyje ... . Tai gali būti viena ar daugiau eilučių, kuriose nurodomas svetainės pavadinimas, sukūrimo ir atnaujinimo data, autorius, rekšminiai žodžiai, svetainės aprašymas ir kiti duomenys.

Šiuo metu dažniausiai interneto resursai aprašomi, naudojant Dublin Core formatą. Tai nuolat besivystantis, tačiau gana gerai išbaigtas ir patogus naudoti 15 elementų formatas. Plačiau apie jį galite pasiskaityti adresu http://www.dublincore.org/.

META elementas įrašomas HTML dokumento antraštėje, t.y. tarp ir žymių.

Metaduomenų eilutės pavyzdys:

Kuriant interneto svetainę lietuvių kalba, reikėtų nurodyti tokią metaduomenų eilutę:

Nenorint naudoti Dublin Core formato, galima svetainę aprašyti ir paprasčiau, pvz.:

HTML PAŽENGUSIEMS

Stiliai.

Atsiradus HTML 4.0, visas HTML dokumentų formatavimas gali būti aprašytas atskirame stiliaus faile. Be abejo, stilių galima aprašyti ir kiekvieno failo antraštėje. Šiame skyrelyje labai trumpai apžvelgsiu keletą stilių naudojimo HTML dokumentuose pavyzdžių.

Stilių sintaksė

selector {property: value}
selector {property1: value1; property2: value2}

Stilių pririšimas prie dokumento

Jei stiliai saugomi atskirame faile (*.css):

Jei stiliai nustatomi konkrečiai žymei:

Stilių naudojimas

Stiliaus selektoriumi negali būti žymės: HTML, HEAD, META, SCRIPT, STYLE.

Ryšių stiliaus pavyzdys:

A:LINK {

text-decoration: none;
}
A:HOVER {

text-decoration: none;
}

Stiliaus selektoriumi gali būti klasė:

P.large {font-size: 12pt}
P.small {font-size: 8pt}

Šių stilių naudojimas HTML dokumente:

Tekstas stambiu šriftu


Tekstas smulkiu šriftu

Apie stilius galima pasiskaityti:
• Cascading Style Sheets
(http://www.w3.org/Style/CSS/)
• Guide to Cascading Style Sheets
(http://www.htmlhelp.com/reference/css/)
• CSS Tutorial
(http://www.w3schools.com/css/)

PAPILDOMA INFORMACIJA
• W3C - W3 Consortium - oficialus HTML standartas
(http://www.w3.org/MarkUp/)
• The Dublin Core Metadata Initiative
http://www.dublincore.org/
• Cascading Style Sheets home page
(http://www.w3.org/Style/CSS/)
• XHTML 1.0: The Extensible HyperText Markup Language (Second Edition). A Reformulation of HTML 4 in XML 1.0
(http://www.w3.org/TR/2001/WD-xhtml1-20011004/)
Interneto naršyklės:
• Internet Explorer 6
(http://www.microsoft.com/windows/ie/default.asp)
• Netscape 6
(http://home.netscape.com/browsers/6/index.html)
• Opera 6.0
(http://www.opera.com/)
• Web Browsers by Rating. CWSApps
(http://cws.internet.com/web.html)
HTML redaktoriai:
• 1stPage2000
(http://www.evrsoft.com/download/)
• HTML Editor PHASE 5 - Second Edition (vokiečių k.)
(http://www.meybohm.de/htmledit/index.html)
• TUCOWS. HTML Advanced Editors
(http://www.tucows.com/htmledit95.html)
• TUCOWS. HTML Editors for Beginners. WYSIWYG tipo redaktoriai
(http://www.tucows.com/htmlbeginner95.html)
HTML pradžiamoksliai:
• NCSA - A Beginners Guide to HTML
(http://archive.ncsa.uiuc.edu/General/Internet/WWW/HTMLPrimer.html)
• WWW puslapių kūrimas (HTML)
(http://daugenis.mch.mii.lt/vpumedziaga/html/index.html)
• SELFHTML aktuell (vokiečių k.)
(http://selfaktuell.teamone.de/)
• Homepage and Web Design (vokiečių k.)
(http://www.webwunder.de/abc/weg2.htm)
Spalvų kodavimas:
• HTML Colors
(http://www.w3schools.com/html/html_colors.asp)
• Hexadecimal Color Values
(http://www.mrs.umn.edu/committees/wwwac/toolbox/color.html)
• RGB Color Values
(http://www.htmlhelp.com/cgi-bin/color.cgi?rgb=FFFFFF)
• 6 x 6 x 6 UND NOCH MEHR FARBEN (vokiečių k.)
(http://www.df-edv.de/service/farbtab/farbtab.htm)

RGB Color Values
Color Hex Code Color Hex Code Color Hex Code
Alice blue #F0F8FF Antique white #FAEBD7 Aqua #00FFFF
Aquamarine #7FFFD4 Azure #F0FFFF Beige #F5F5DC
Bisque #FFE4C4 Black #000000 Blanche dalmond #FFEBCD
Blue #0000FF Blue violet #8A2BE2 Brown #A52A2A
Burlywood #DEB887 Cadet blue #5F9EA0 Chartreuse #7FFF00
Chocolate #D2691E Coral #FF7F50 Cornflower blue #6495ED
Cornsilk #FFF8DC Crimson #DC143C Cyan #00FFFF
Dark blue #00008B Dark cyan #008B8B Dark goldenrod #B8860B
Dark gray #A9A9A9 Dark green #006400 Dark khaki #BDB76B
Dark magenta #8B008B Dark olive green #556B2F Dark orange #FF8C00
Dark orchid #9932CC Dark red #8B0000 Dark salmon #E9967A
Dark seagreen #8DBC8F Dark slate blue #483D8B Dark slate gray #2F4F4F
Dark turquoise #00DED1 Dark violet #9400D3 Deep pink #FF1493
Deep sky blue #00BFFF Dim gray #696969 Dodger blue #1E90FF
Firebrick #B22222 Floral white #FFFAF0 Forest green #228B22
Fuchsia #FF00FF Gainsboro #DCDCDC Ghost white #F8F8FF
Gold #FFD700 Goldenrod #DAA520 Gray #808080
Green #008000 Green yellow #ADFF2F Honeydew #F0FFF0
Hot pink #FF69B4 Indian red #CD5C5C Indigo #4B0082
Ivory #FFFFF0 Khaki #F0E68C Lavender #E6E6FA
Lavender blush #FFF0F5 Lawngreen #7CFC00 Lemon chiffon #FFFACD
Light blue #ADD8E6 Light coral #F08080 Light cyan #E0FFFF
Light goldenrod yellow #FAFAD2 Light green #90EE90 Light grey #D3D3D3
Light pink #FFB6C1 Light salmon #FFA07A Light seagreen #20B2AA
Light sky blue #87CEFA Light slate gray #778899 Light steel blue #B0C4DE
Light yellow #FFFFE0 Lime #00FF00 Lime green #32CD32
Linen #FAF0E6 Magenta #FF00FF Maroon #800000
Medium aquamarine #66CDAA Medium blue #0000CD Medium orchid #BA55D3
Medium purple #9370DB Medium sea green #3CB371 Medium slate blue #7B68EE
Medium spring green #00FA9A Medium turquoise #48D1CC Medium violet red #C71585
Midnight blue #191970 Mint cream #F5FFFA Misty rose #FFE4E1
Moccasin #FFE4B5 Navajo white #FFDEAD Navy #000080
Old lace #FDF5E6 Olive drab #6B8E23 Orange #FFA500
Orange red #FF4500 Orchid #DA70D6 Pale goldenrod #EEE8AA
Pale green #98FB98 Pale turquoise #AFEEEE Pale violet red #DB7093
Papaya whip #FFEFD5 Peach puff #FFDAB9 Peru #CD853F
Pink #FFC8CB Plum #DDA0DD Powder blue #B0E0E6
Purple #800080 Red #FF0000 Rosy brown #BC8F8F
Royal blue #4169E1 Saddle brown #8B4513 Salmon #FA8072
Sandy brown #F4A460 Sea green #2E8B57 Sea shell #FFF5EE
Sienna #A0522D Silver #C0C0C0 Sky blue #87CEEB
Slate blue #6A5ACD Snow #FFFAFA Spring green #00FF7F
Steelblue #4682B4 Tan #D2B48C Teal #008080
Thistle #D8BFD8 Tomato #FF6347 Turquoise #40E0D0
Violet #EE82EE Wheat #F5DEB3 White #FFFFFF
Whitesmoke #F5F5F5 Yellow #FFFF00 Yellow green #9ACD32

Priedas:
HTML dokumento struktūra

Pavadinimas
... kiti antraštės elementai

... dokumentas

Dažniausiai naudojami komandų atributai:
ALIGN - elemento išdėstymo orientacija kitų HTML dokumento elementų atžvilgiu arba HTML dokumente.
HREF - nuoroda į failą.
SRC - failas, kuriame yra informacija, reikalinga elementui sukurti.
TARGET - nuoroda į rėmelių dalį.
BORDER - rėmeliū aplink objektą storis.
WIDTH - elemento plotis.
HEIGTH - elemento aukštis.
HSPACE - horizontalus tarpas tarp elemento ir kitų HTML dokumento
elementų.
VSPACE - vertikalus tarpas tarp elemento ir kitų HTML dokumento
elementų.
ALT - tekstas, rodomas vietoje arba šalia elemento.
BGCOLOR - elemento fono spalva.
Pastaba. Jeigu atributai turi kitą reikšmę, jie aprašomi atskirai
komandų apibrėžime.
Antraštės elementai
Pavadinimas
Dokumento pavadinimas

Skriptai, hierarchinės stilių lentelės ir t.t. Atributai:
LANGUAGE - nurodo skripte naudojamą programavimo kalbą.
SRC - nurodo failą, kuriame yra naudojamas skriptas.

Naudojamų stilių lentelė. Atributai:
TITLE - pavadinimas.
TYPE - informacijos tipas.

Bazinė nuoroda ir rėmelių dalis.

Svarbi informacija apie HTML dokumentą, neperduodama kitu būdu. Atributai:
NAME - informacijos pavadinimas, tipas.
HTTP-EQUIV - informacijos tipas, naudojamas perduodant informaciją HTTP protokolu, gali pakeisti NAME.
CONTENT - pati perduodama informacija.

Nurodo ryšį tarp dokumentų. Atributai:
REL - nurodo, kokio tipo yra ryšys.
TYPE - nurodo kokio tipo yra dokumentas.
Dokumento formavimo elementai
.

Leave a Comment