Etika ir kalbos kultūra virtualioje erdvėje

Etika ir kalbos kultūra virtualioje erdvėjePirmiausia norėčiau paminėti įvykį, kurių tikrai yra gausu Lietuvoje. Juo atsiskleidžia tikroji lietuvių kultūra ir etika virtualioje erdvėje.“Ieškau Pakso gerbeju! Rasiu užmušiu!!!” – tokie ir panašūs komentarai po Prezidento rinkimų plūdo kone iš kiekvieno lietuviško tinklapio, kuriame yra naujienų komentavimo galimybė. Forumuose buvo kasami virtualūs žodinio karo kirviai ir pradedamos rietynės ar kurio nors kandidato šalininkų vienijimasis prieš kitus. Kandidatai buvo plūstami tokiais žodžiais, už kuriuos, garsiai ištartus Prezidentui, grėstų teisinė atsakomybė, bet lankytojai tinklapyje išreikšdavo savo nuomonę nevaržomai.

Tinklapių redaktoriai trynė neetiškus komentarus. Ir trynė ne vien todėl, kad jautė didelę pagarbą kandidatams. Ir ne todėl, kad jau būtų priimtas įstatymas ar nutarimas, pagal kurį būtent internete žmonės negalėtų rašyti to, ką nori. Tiesiog lietuviškajame (ir ne tik) WWW galioja visose srityse galiojantys teisės aktai, ir tinklapių redaktoriai į juos atsižvelgia. Bent du “Delfi” lankytojai jau yra tai patyrę, ką reiškia reikšti savo nuomonę viešai – dėl jų komentarų buvo susidomėję teisėsaugininkai.Visuomenės informavimo įstatymas, draudžiantis skleisti kurstančią karą, tautinę, rasinę neapykantą, šmeižiančią ar įžeidžiančią informaciją, lietuviškajam internetui buvo pritaikytas ne vieną kartą. Valstybės saugumo departamentas (VSD) su dideliu susidomėjimu kamantinėjo www.satan.lt tinklapio kūrėjus.

Tvarka neįveda jokios tvarkosVis dėlto Vyriausybė ruošiasi svarstyti atskirą nutarimo projektą, kuriame mėginama apibrėžti, kaip turėtų būti reguliuojamas interneto turinys. Nutarimas turi būti sukurtas, nes to reikalaujama viename Europos Parlamento sprendime. Tikėtina, kad priimtas nutarimas dabartinės situacijos visiškai nepakeis – tik kai kuriems tinklapių savininkams ir talpintojams gal apsunkins gyvenimą.

Skleidžiant interneto turinį reikia vadovautis LR įstatymais ir kitais teisės aktais. Patikslinama, kad už paskelbtą netinkamą informaciją (tai, kas skatina tautinę neapykantą, ragina skelbti karą, yra pornografinio turinio ir t .t.) atsakingas jos paskelbėjas, ir numatoma įsteigti skundų liniją, pavadintą “karštąja linija”. Tai būtų didžiuosiuose tinklapiuose nurodomas el. pašto adresas ir telefono numeris, kuriuo galėtų kreiptis žmonės, internete aptikę neskelbtinos informacijos.

Išvada – kai išmoksime mandagiai ir kultūringai bendrauti, reikšti savo nuomonę viešai, tada tokių problemų neturėtų kilti.

Šalia mūsų irgi vyksta panašūs neigiami dalykai – bendravimo ir etikos stoka. Teko girdėti, kad mūsų mokyklos tinklapyje buvo patalpinta necencūruotų nuotraukų iš mokyklos gyvenimo, taip pat keli atsiliepimai apie pedagogus ar direktoriaus pavaduotojas. Dėl to buvo daug nusiskundimų, kilo didžiulis konfliktas tarp mokytojų ir tinklapio autoriaus.Po didelių ginčų buvo priimtas pedagogams tinkamiausias sprendimas – netinkama informacija pašalinta iš internetinio puslapio. Aišku, cia dar būtų galima ginčytis, kad tinklapis skirtas mokinių interesams. Tačiau bet kuriuo atveju reiktėų išlaikyti kalbos kultūros ir etikos normas, nes jis yra prieinamas ir jaunesnio amžiaus piliečiams.