Elektroninių parduotuvių tendencijos

Įvadas

Galima drąsiai teigti, kad pastaraisiais dešimtmečiais žmonijos vystymosi pažangą lemia naujų informacinių technologijų kūrimas ir vystymas. Jos tapo lengvai prieinamos kiekvienam žmogui. Asmeninis kompiuteris daugumai mūsų tapo tokia pati būtina ir neatskiriama aplinkos dalis kaip šaldytuvas, televizorius ar telefonas. Jo panaudojimo galimybės auga taip sparčiai, kad net sunku įvardinti veiklos sritis, kuriose jie nebūtų naudojami. Šiuo metu informacinės technologijos plačiai taikomos įvairiose srityse: tokiose kaip ekonomika, laisvalaikio praleidimas, administravimas, valdymas, švietimas.

O Internetas tapo ne tik priemonė rasti mus dominančią informaciją, skirti laiką pramogoms ir bendravimui su kitais Interneto lankytojais, bet ir puiki vieta realizuoti savo sumanymus ir pritaikyti pasaulinį tinklą savo verslo reikmėms. Tokiais sumanymais gali būti ir nuosavo tinklalapio kūrimas arba net elektroninės parduotuvės atidarymas Internete.

Mano manymu, elektroninė prekyba (el. prekyba) yra naujas (Lietuvoje atsiradęs tik 1997 m.), bet dideliais tempais besivystantis verslas. Būtent dėl to ir pasirinkau šią temą: „Elektroninės prekybos tendencijos“, o noras sužinoti kuo daugiau apie šią sferą, kursinio darbo rašymą pavertė malonumu. Tema bus aktuali tiems, kas jau užsiiminėja elektronine prekyba, ir, žinoma, tiems, kurie dar tik galvoja apie savo verslo pradžią Interneto tinkle. El. prekyba Lietuvoje dar tik bando išaugti iš vystyklų, todėl manau, kad dabar yra pats tinkamiausias laikas ją analizuoti.

Kursinio darbo tikslas yra ištirti el. parduotuvių vystymosi tendencijas.

Uždaviniai tikslui pasiekti:

• iš surinktos medžiagos bandyti nustatyti, kokioje stadijoje šiandien yra el. prekyba;

• ištirti el. prekybos saugumo problemas;

• išanalizuoti el. prekybos privalumus ir trūkumus;

Darbe naudojami šie tyrimo metodai: stebėjimai ir analizė, kurie, mano manymu, geriausiai aprašo ir pavaizduoja mano darbo tikslą.

Stebėjimai buvo naudojami statistinių duomenų surinkimui. Per dvi savaites buvo stebimi kelių lietuviškų el. parduotuvių-vitrinų dalyvių lankomumo skaitliukai, kurie padėjo įvertinti vartotojų lankomumo dažnumą lietuviškose elektroninėse parduotuvėse.

Analizei atlikti buvo naudojami įvairūs statistiniai duomenys, teorinė medžiaga, teises aktai, straipsniai iš Interneto apie elektroninę komerciją ir t.t. Galutiniams rezultatams gauti, buvo analizuojama visa prieinama medžiaga.

Darbui apie elektroninės komercijos plėtros Lietuvoje galimybes atlikti buvo naudojami tokie pagrindinai leidiniai: Sodžiutė L. ir Sūdžiaus V.

2003m. knyga „ Elektroninė komercija: prielaidos, struktūra, principai“,

Statistikos Departamento medžiaga, bei medžiaga iš Interneto apie elektroninę komerciją.

Pagrindinė problema rašant darbą buvo rašytinės medžiagos trūkumas.

Galbūt informacijos nėra dėl to, kad pati tema glaudžiai siejasi su

Internetu. Taigi didžiąją dalį informacijos radau ne bibliotekoje, o

Internete, kuriame pavyko atrasti naujausią statistiką ir tirti el.

parduotuvių tinklalapius.

Aš manau, kad mano atliktas darbas padės geriau suprasti tą aplinką, kurioje dabar yra el. komercija, o būtent el. prekyba, o tai leis įvertinti jos tendencijas.

1. Elektroninė komercija

Elektroninė komercija prasiskverbė į visas kasdieninio gyvenimo formas:

nuo įgaliojimo, leidžiančio naudotis jūsų kreditine kortele, iki išankstinio kelionės užsakymo per globalinį tinklą, piniginių pervedimų iš viso pasaulio, prekybos terminalų naudojimo mažmeninėje prekyboje, elektroninės bankininkystės ir politinių kompanijų organizavimo, ir netgi laidotuvių organizavimo.

1.1 El. komercijos samprata

Tikriausiai kiekvienas girdėjome frazę „elektroninė komercija“ (el.

komercija). Apie ją prakalbus, daugelis ima galvoti apie Internetą, o būtent apie „pasaulinį voratinklį“ (World Wide Web – WWW). Tačiau El.

komercija neapsiriboja vien tik „pasauliniu voratinkliu“, bet apima visas komercines veiklas, atliekamas elektroninių priemonių pagalba – telefono, fakso, kompiuterio ir pan.

Visuotinai pripažinto El. komercijos apibrėžimo nėra. El. komercija yra daug daugiau nei vien tik prekių ir paslaugų pirkimas ir pardavimas

Internetu, tačiau būtent apie šią sritį bus kalbama šiame darbe. Iš esmės tai yra verslo organizavimo modelis, kuris apima bet kokią komercinę transliaciją atliktą elektroniniu būdu – elektroninėmis priemonėmis, elektroninėje aplinkoje ir pan.

Kadangi tai yra verslas, todėl kiekvieno asmens, besiverčiančio el.

komercija, tikslas yra pelnas. Šis naujas verslas pasižymi sparčiai besiplečiančiomis pasiūlos galimybėmis, didėjančia visuotine konkurencija bei milžiniškais vartotojų lūkesčiais.

Elektroninė komercija – smarkai besivystanti sritis, jai reikalingi technologiniai patobulinimai ir pasikeitimai, kad funkcionavimas būtų perspektyvus. El. komercija suderino pažangiausias kompiuterines ir informacines technologijas bei naujausių klientų poreikių tenkinimą, kas leido pakeisti žmonių požiūrį į tradicinį verslą. Įvairių autorių el.

komercijos apibrėžimai skiriasi, todėl teisinga būtų pateikti keletą:

• el. komercija – tai prekybinis veiklos būdas, kai sutartys sudaromos, o prireikus ir vykdomos naudojant informacines technologijas bei priemones, kompiuterių tinklais keičiantis elektroniniais duomenų pranešimais (pagal daiktų pardavimo ir paslaugų teikimo, kai sutartys sudaromos naudojantis ryšio priemones, taisykles) [Sodžiutė L; Sūdžius

V. 2003, p.9];

• elektroninė komercija – tai naujos formos prekyba prekėmis ir paslaugomis vykdoma interneto tinkle, kur bendraujama su pirkėju ar klientu ir pardavėju ar paslaugų teikėju kompiuteriais [Balabanov,

2001, p.190-191. Rus.].

Prekių ir paslaugų pardavimas Internete skiriasi nuo tradicinės prekybos parduotuvėje, nes pirkėjas gali galvoti apie pirkinį tik kelias sekundes.

Tuo tarp yra visiškai nesvarbu kur yra parduotuvė, parduodanti jums prekes ar paslaugas. Nors ką tik buvo užsiminta, kad El. komercija skiriasi nuo tradicinės prekybos parduotuvėje, visgi lieka nemažai panašumų. Kaip ir įprastą verslą, El. komerciją sudaro trys pagrindinai elementai:

• dalyviai: valstybė, vartotojai, partneriai, gamintojai bei kiti rinkos dalyviai ir verslo infrastruktūra;

• procesai: technologiniai, tyrimo, logistiniai, analizes ir kiti;

• tinklai: korporaciniai, Internetas, komerciniai ir kiti universalūs, specializuoti ar žinybiniai.

Kadangi abiejų, tradicinio ir elektroninio, verslų pagrindas yra tas pats, todėl šitų trijų elementų sandūroje susidaro palankios galimybės El.

komercijai formuotis ir plėtotis.

Todėl prieš pradedant verstis elektronine komercija Internete, labai svarbu sekti naujų technologijų vystymąsi ir pasikeitimus. El. komercija paverčia Internetą iš paieškos ir pramogų mechanizmo į globalinę informacijos paieškos bazę. Tik per keletą metų Internetas pavirto iš naujovės į kasdieninio gyvenimo būtiniausią priemonę, be kurios šiuo metu beveik negalima išsiversti žmogui, užsiimančiam verslu.

Internetas suteikia tokias pačias galimybes verstis el. komercija arba el. verslu regione, kokias – greitkelis automobiliui. Įmonių ar kompanijų vadovai naudojasi Interneto ištekliais, kad surinktų juos dominančią informaciją apie konkurentus, geriausias žaliavų pristatymo sąlygas;

eko…nomiškai apsimokančius partnerius, bei pardavimų apimtį.

Lietuvos įmonės, užsimaniusios padidinti savo apyvartą, naudoja tokias el. komercijos formas kaip: elektroninė parduotuvė, elektroninis aukcionas, elektroninė bankininkystė, elektroninis draudimas, elektroninė birža –

visas verslo formas, kurios gali būti įdiegtos per Interneto tinklą.

1.2 El. komercijos kategorijos

El. komercija gali apimti įvairias informacijos judėjimo bei sąveikos sferas. Norint įžvelgti plačias elektroninių priemonių taikymo galimybes, pravartu į El. komerciją pasižiūrėti keliais aspektais. Taigi pagal elektroniniu būdu bendraujančias šalis el. komerciją galima skirstyti į tokias kategorijas:

• verslas – verslui (kategorija apima įmonių tarpusavio bendravimą elektroninėmis priemonėmis. Pavyzdžiui, įmonė, naudojanti tinklą susisiekti su savo tiekėjais, užsakyti prekes, pasikeisti dokumentais bei atsiskaityti elektroniniu būdu. Visa tai yra pasiekiama 24

valandas per parą 7 dienas per savaitę. Tokia El. komercija pasaulyje sėkmingai vyksta jau keletą metų, ypač vadovaujantis Elektroninės informacijos mainų (Electronic Data Interchange) protokolu per privačius ar specialiai tam sukurtus tinklus. Elektroninės priemonės pirmiausia leidžia įmonėms efektyviau vykdyti savo vidaus operacijas, suaktyvinti bendradarbiavimą, padidinti efektyvumą, sukurti naujų elektroninių verslo paslaugų);

• verslas – vartotojui (kategorija daugiausiai nusako elektroninę mažmeninę prekybą, todėl dažnai vartotojas, išgirdęs apie el.

komerciją, įsivaizduoja būtent šios kategorijos apimtį, nors tai tėra tik viena el. komercijos sričių);

• vartotojas – vartotojui (kategorija aprėpia elektroninius vartotojų tarpusavio santykius. Tai gali būti informacijos apsikeitimas tinklu arba elektroniniai aukcionai);

• valstybinė institucija – verslui (kategorija nusako elektroninį bendradarbiavimą tarp verslo ir valstybinių institucijų. Pavyzdžiui, viešų valstybės aktų skelbimas Internete, kur įmonės savo nuomonę reiškia elektroniniu būdu. Ateityje ši sritis įtrauktų verslo dokumentų tvarkymą, siuntimą bei registravimą tinklu, kasdienių transakcijų, kaip PVM grąžinimas ir daugelio kitų biurokratinių operacijų elektronizavimą. Tai leistų sparčiau bendrauti, mažinti transakcijų išlaidas ir valstybės reguliavimą);

• valstybinė institucija – vartotojui (kategorijos pavyzdžių pasirodys ateityje, kai sparčiai besiplečiančios verslas-vartotojui bei valstybinė institucija-verslui sritys pastūmės valstybę plėtoti savo elektroninę veiklą tokiose srityse, kaip informacijos skleidimas, mokesčių, sveikatos apsaugos ar švietimo programų įgyvendinimas);

• valstybinė institucija – valstybinei institucijai (sritis aprėpia valstybės valdymo bei administravimo perorganizavimą panaudojant informacines technologijas. Jau dabar pasaulyje matyti vadinamosios

„Elektroninės vyriausybės” strategijos užuomazgų, kurios įgyvendinimas lems vyriausybės veiklos kitimą taikant elektroninio verslo metodus valstybiniame sektoriuje. Kitimas įtrauks bendravimą tarp valstybinių institucijų, centrinės ir vietinės valdžios sprendimų priėmimą. Tai turėtų lemti didesnį informacijos valdymo tikslumą bei efektyvumą, mažesnes transakcijų išlaidas, operatyvesnę informacijos kaitą).

1.3 El. komercijos taikymas

Elektroninės komercijos sprendimai taikomi įvairioms verslo sferoms:

• prekybai, pardavimams ir reklamai;

• tiekimui;

• finansavimui ir draudimui;

• prekybiniams sandoriams: užsakymams, pristatymams, mokėjimams;

• produkto pateikimui;

• produkto vystymui;

• dviejų organizacijų bendradarbiavimui;

• valstybės reguliavimui (lengvatos, leidimai, mokesčiai, muitai ir kt.

• logistikai;

• skaitmeniniam prekių pardavimui;

• apskaitai;

• ginčų sprendimui ir t.t.

2. Elektroninės parduotuvės

2.1 Elektroninės parduotuvės samprata

Elektroninė parduotuvė (el. parduotuvė) – tai Interneto svetainė, kur galima „išdėlioti“ savo prekes ar pristatyti paslaugas, o vartotojai gali jas nusipirkti ar užsisakyti neišeidami iš namų ar įstaigos.

El. parduotuvės yra realių parduotuvių analogai, kur galima pamatyti prekes, gauti jų išsamų aprašymą. Norint tokiose parduotuvėse nusipirkti prekių, tereikia jas įdėti į „virtualų krepšelį“ ir ateiti prie „kasos“, kur reikia užpildyti pirkėjo registracijos bei pirkimo formą ir sumokėti jums patogiausiu būdu, o logistikos kompanija pristatys prekes į namus.

Pirkėjui susirasti ir apžiūrėti prekę Internete patogu ir paprasta, juo labiau, kai prekės pristatomos su išsamiais aprašymais ir nuotraukomis.

2.2 El. parduotuvių kūrimas

Kuriamas el. parduotuvės tinklalapis turi būti paprastas, bet informatyvus. Lankytojui turi būti lengva patekti į tinklalapį, rasti jame norimą informaciją ir sparčiai judėti puslapyje. Daugelis vartotojams skirtų puslapių suprojektuoti 640×480 ekrano raiškai. Puslapio informacinis plotis turi būti visada lygus 600 pikselių. Todėl elementų bendras plotis neturi viršyti 600 pikselių. Svarbiausi informacijos elementai neturi viršyti 400 pikselių aukštį. Reikia palikti 125×150 kairiąją navigacinę juostą, paliekant 450 pikselių pločio turiniui. Jei ekranas bus 800×600

pikselių skiriamajai gebai, reikia elementus talpinti į 760 pikselių plotį ir 520 pikselių aukštį. Kuriant tinklalapį, yra pasiekiamos 216 spalvų iš

256 galimų.

Grafikai ir įvairūs mygtukai turi būti GIF formato. Daugelis grafikos projektavimo programų (Adobe PhotoShop, JASC’s Paint Shop Pro ir kt.) yra su palete, kurią turi būti įmanoma importuoti į kuriamus grafikus, įsitikinant, kad naudojamasi korektiška spalvų gama. Reikia gerai pasirinkti ne tik GIF paveikslėlių spalvas, bet ir pagrindo, šriftų ir kitų elementų spalvas.

Norint turėti plačią vartotojų auditoriją, reikia būti tikram, kad kuriamas puslapis gerai veikia ne tik su naujomis naršyklėmis IE6, IE5,

Netscape 4, Get, bet ir su IE3, Netscape 3, Web TV, Opera ir kt. Tai reiškia, kad noras naudoti JavaScript, ActiveX valdyklius (controls) ir kt., jūsų kuriamame puslapyje yra ne tik vienintelis noras, reikia viską puikiai suderinti. Jei norima naudoti kaskadinius stilius (Cascading Style

Sheets (CSS)), patartina savo kuriamą tinklalapį konstruoti IE4, Netscape

4 naršyklėmis.

Žinoma, visada norima sukurti ne tik gražų, bet ir sparčiai veikiantį el. parduotuvės tinklalapį. Tada reikėtų minimizuoti paveikslėlių naudojimą, pačius puslapius padaryti mažesnius. Didesnį informacijos kiekį yra geriau pernešti į kitus puslapius. Tačiau reikia pagrindinį informacijos kiekį puslapyje išdėstyti bent per tris spustelėjimus puslapio viduje.

Kuriant el. parduotuvę, naudinga susidaryti puslapio prototipą, naudojant pasirinktąjį grafinį paketą (pvz., Paint Shop Pro), kurį verta konvertuoti į ASP ruošinį ir jų visą laiką naudoti per sesiją. Patartini šie prototipo kūrimo žingsniai:

• sukurti 600×400 pikselių dokumentą;

• pasirinkti puslapio vardą, kuris atspindėtų el. parduotuvės būvimą (logotipas ar pan.);

• atkreipiamas dėmesys į navigaciją. Ypač tai svarbu, norint gerai atlikti el. pardavimus. Reikia vartotojui turėti:

– paieškos dėžutę;

– aiškius mygtukus ir nuorodas, nurodančias į el. parduotuvės skyrius ir padalinius;

• paskutinis prototipo elementas yra navigacijos juosta, kurią vertėtų patalpinti kairėje puslapio dalyje. Ši juosta naudotina antros eilės navigacijai vykdyti. Tai turėtų būti informacija apie pasirinktąjį el.

parduotuvės skyrių. Ten patalpinama ir paieškos dėžutė. Naudojant

640×480 skiriamąją gebą, patartina navigacinę juostą padaryti 125

pikselių pločio.

Sukurtąjį prototipą paverskime ASP puslapių aibe, kurią galėsime naudoti per visą sesiją. Svarbu šį prototipą padalinti į HTML lentelių aibę.

Lentelės viršutinės ląstelės dažniausiai talpina grafinius GIF

paveikslėlius, kurie įdedami į ląsteles tiesiogiai. Kairioji navigacijos juosta gali būti kita lentelė, kuri įterpiama į juostos pagrindinę ląstelę.

Patalpinkime puslapio paveikslėlius į pakatalogį, pavadindami jį viena raide, darykime ir visais kitais skriptais ir kitais puslapio katalogais, ir tai labai padės taupant puslapio juostos plotį. Bet katalogų pavadinimai turi būti informatyvūs, todėl juos vadinti po vieną r…aidę nereikėtų, o reikėtų parinkti maksimaliai sutrumpintus, bet dar informatyvius pavadinimus.

El. parduotuvės sukūrimas reikalauja gana nuoseklaus ir sudėtingo darbo, kuris galėtų būti suskirstytas taip:

1. Sukūrimas – paruošimas – tai pati darbo pradžia, kai reikia sukurti nelabai sudėtingą elektroninio panaudojimo turinį ir jį įdiegti. Tokie instrumentai yra:

• programavimo kalbos (Java, Perl, VB, Delphi, HTML, XML ir kt.);

• pavyzdžiai (įvedimo ir išvedimo šablonai);

• daugiakalbis teksto palaikymas;

• tinklalapių dizainas ir kūrimas.

2. Saugojimas – priklausomai nuo poreikių saugojimui reikia skirtingų sistemų. Jei kelių elementarių puslapių (HTML kalba) sukūrimui pakanka paprastojo Web serverio, tai stambiam el. verslui reikia:

• paruošiamojo serverio;

• duomenų bazės serverio duomenų bazės administratoriams;

• duomenų bazės;

• šablonų;

• indeksavimo sistemų paieškoms mašinoms;

• duomenų banko administravimo sistemos.

3. Paskirstymas – čia svarbūs serveriai, atsakantys už statinį arba dinaminį tūrinio paruošimą. Priklausomai nuo tikėtino vartotojų skaičiaus vykdomas geografinis serverių paskirstymas ir kopijuojamas jų turinys.

4. Panaudojimai – jie duoda vartotojui reikiamą funkcionalumą ir interaktyvumo galimybes. Būna:

• saugos užtikrinimas (registracija, identifikacija, kodavimas);

• interaktyvumo palaikymas (ryšys, paieškos tarnybos, bendravimas, navigacija, užklausos);

• el. užsakymai.

Elementai, kurie yra privalomi kuriant elektroninę parduotuvę:

• naujienos;

• katalogas;

• informacija apie gamintoją;

• informacija apie išpardavimus;

• operatyviai atnaujinami duomenys;

• diskusijos.

Sėkmės strategija:

• nustatyti savo tikslinę auditoriją;

• sukurti savo verslo viziją Internete;

• realiai įvertinti savo poreikius, išteklius ir galimybes. Į projekto kūrimą įtraukti ir anksčiau nesusijusių su tokia veikla žmonių;

• pradėti nuo nesudėtingo tinklalapio;

• pasirinkti konsultantus, vėliau plėstis;

• reklamuoti savo projektą;

• domėtis lankytojų nuomone;

• analizuoti veiklos rezultatus, verslo aplinką, konkurentus, finansų rinkas, verslo ir technologijų tendencijas.

2.3 El. parduotuvių saugumas, patikimumas

Interneto ryšio pigumas ir prieinamumas daugeliui vartotojų lemia tai, kad būtent šis būdas ir yra pagrindinis užsiimant elektroniniu verslu.

Tačiau būtent dėl to populiarumo, atvirumo ir prieinamumo plačiajai publikai, yra gana didelė nesaugumo rizika. Internetas yra lygiai taip pat atviras ir visiems tiems vartotojams, kurie gali siekti neteisėtos finansinės naudos ar tiesiog nori pakenkti kitiems vartotojams ir informacinėms sistemoms. Konkrečios el. parduotuvės sistemos vartotojai paprastai turi prieigą prie svarbios ir netgi konfidencialios informacijos, taigi ir galimybę perduoti ją tretiesiems asmenims, pakeisti jos turinį ar sunaikinti. Dėl šių priežasčių elektroninio verslo sistema privalo būti apsaugota ir nuo išorinių, ir nuo vidinių subjektų kenkėjiškų veiksmų.

El. parduotuvių saugumo sistema yra kuriama ir diegiama tik įvertinus daugybę įvairių veiksnių bei parinkus labiausiai tinkantį saugumo priemonių komplektą. Todėl labai svarbi yra sistemos administratorių kvalifikacija ir kompetencija.

El. versle išskirtinį vaidmenį vaidina informacijos apsauga. Norint užtikrinti el. parduotuvės informacijos saugumą, reikia:

• tiksliai žinoti, kokią informaciją, duomenis ar jų apdorojimo bei mainų procesus reikia apsaugoti;

• išsiaiškinti el. verslo grėsmes ir pažeidžiamumus;

• nustatyti priimtiną mąstą rizikos, kylančios dėl el. verslo pažeidžiamumų;

• sukurti rizikos mažinimo strategiją, ją įgyvendinti ir tobulinti.

Strategiškai galima remtis tokiais parengiamaisiais veiksmais:

• atlikti dirbtinį el. parduotuvės puolimą; taip išsiaiškinamos silpnosios el. verslo sistemos vietos;

• atsižvelgus į žinomus ir atliktos simuliacijos metu atskleistus naujus trūkumus, sudaryti silpnųjų sistemos vietų sąrašą;

• sukurti ir išplatinti tarp vartotojų saugaus darbo su sistema taisykles;

• sukurti techninius reikalavimus sistemos priežiūrai, jos plėtrai, modernizavimui, nuolat atlikti sistemos auditą.

El. parduotuvės informacijos apsauga, kaip, beje, ir kitos apsaugos sritys, nėra vienkartinis procesas ir turi būti nuolatos tobulinama.

Informacijos apsauga yra ypatingai įtakojama informacijos technologijų vystymosi ir todėl gana sparčiai keičiasi.

2.4 El. parduotuvių privalumai

Internete pasiūlymų pirkti – apstu. Pasinaudoję paieškos sistema gausite daug nuorodų į Interneto svetaines, kuriose jums pasiūlys pirkti net ir tokias smulkmenas kaip kojines. Internete parduodama kone viskas.

Internetinių parduotuvių svetainėse skelbiama, kad pirkti Internetu net labai verta. Pirkėjai viliojami įvairiai. Vienoje el. parduotuvėje rašoma:

„Prisimenate tą karštą dieną, kai prisipirkote du didelius krepšius prekių ir keli metrai nuo parduotuvės iki jūsų namų jums atrodė ilgiausias pasaulyje atstumas? Pirkite Internete ir tai niekada nepasikartos. Prekes jums pristatys tiesiai į namus”. Pirkėjams patogu pirkti, bet ar apsimoka įkurti tokias parduotuves? Pabandysiu pateikti keletą el. parduotuvės privalumų lyginant su paprasta parduotuve:

• didesnė prieiga (el. parduotuvėje pristatomos prekės bus prieinamos ne tik to miesto, kuriame buvo sukurta parduotuvė, bet visos Lietuvos ir ne tik miestų ir kaimelių gyventojams);

• didesnis pirkėjų skaičius (kadangi parduotuvė bus prieinama iš bet kurios vietos, kur tik yra Internetas, išsiplečia pirkėjų skaičius);

• išlaidų mažinimas (jums nereikės kiekviename mieste įrengti atskiros parduotuvės, pirkti baldų, samdyti pardavėjų, kitų darbuotojų ir pan.

El. parduotuvės administravimas trunka tik keletą valandų ir tam nereikia daug žinių);

• galimybė pasiūlyti mažesnes kainas (dėl sumažėjusių išlaidų);

• naujos verslo galimybės (elektroninė parduotuvė suteikia galimybę pristatyti ir pateikti rinkai visiškai naujus produktus ir paslaugas);

• neribotas darbo laikas (elektroninė parduotuvė dirba 24 valandas, 7

dienas per savaitę, t. y. pirkėjai prekes galės užsakyti bet kuriuo jiems tinkamu metu);

• nereikia pirkti ir kaupti prekių el. parduotuvės savininkui.

2.5 El. parduotuvių trūkumai

Remiantis rinkodaros ir konsultacijų bendrovės „IMC“ apklausa apie lietuviškas el. parduotuves, matome, kad apklaustieji šiame naujame versle įžvelgia daugiau minusų nei pliusų (žiūr. 1 priedą). Mano manymu, taip yra būtent dėl to, kad šis verslas dar tik vystosi, o besivystant ir susiduriama su įvairiomis kliūtimis ir problemomis:

• sistemos ir sprendimai ne visada būna suderinami. Organizacijos kuria ir diegia savas el. parduotuvių sistemas ir produktus, o tai reikalauja įvairių standartų ir modelių, palaikančių šias sistemas. Be to, sistema turi sugebėti aptarnauti klientus.

• Nauji sprendimai ne visada suderinami su jau esamomis sistemomis.

Organizacijos nenori nutraukti savo eksploatuojamų sistemų veiklos ir naudoti visai naujas el. verslo sistemas.

• Plėtra ir projektavimas kainuoja. Būtina atsižvelgti ne tik į projektavimui ir plėtrai skirtas lėšas, bet ir į tolesnes sistemų palaikymo ir plėtros išlaidas.

• Reikia palaikyti elektroninių duomenų mainų standartus. Naujausios el.

prekybos sistemos turi atitikti standartus, kurie yra naudojami saugiam verslo ir finansinių duomenų apsikeitimui tarp dviejų suinteresuotų pusių.

• Ne visada patogu priimti apmokėjimus. Daugybė apmokėjimo standartų apsunkina el. prekybos sistemų projektavimą.

3. El. prekyba lietuvoje

1997-ųjų metų parodoje „InfoBalt“ buvo pristatytos firmų „CompSoft“ ir

„Penki kontinentai“ panašios savo funkcionalumu Interneto prekybos sistemos buvo iš tikrųjų naujienos. Galima teigti, kad būtent 1997-ieji ir yra tie metai, kai elektroninė komercija pasiekė ir Lietuvą. Tiesa, šiandien el.

komercija mūsų šalyje nėra taip išsiplėtojusi kaip kitose pasaulio šalyse.

Tai parodo tyrimas, kurį atliko bendrovė „The Economist Intelligence Unit”

. Danija, Didžioji Britanija ir Švedija yra priskiriamos prie palankiausias sąlygas turinčių šalių pasaulyje plėtoti el. verslą. Šiais metais pirmą kartą į šį sąrašą įtraukta ir Lietuva, tačiau ji likusi toli „užnugaryje” –

iš 64 valstybių mūsų šalis yra 38 vietoje (žiūr. 2 priedą).

3.1 Statistika

Elektroninė prekyba mūsų šalyje vis dar yra vystykluose – palygindami

Lietuvą ir Vakarų šalis, pripažįsta tiek internetinių parduotuvių savininkai, tiek informacinių technologijų specialistai bei statistikos departamentas. Atlikto tyrimo duomenys rodo, kad trečiąjį 2003 metų ketvirtį prekes ir paslaugas Internetu pirko ar užsakė tik 0,9 procento visų apklaustųjų, arba 3,2 procento respondentų, kurie naudojosi Internetu (žiūr. 3 lentelę).

Į klausimą, kodėl nesinaudojo elektronine prekyba, dauguma (76 proc.)

respondentų atsakė, kad nebuvo reikalo. Kas trečias, nesinaudojęs elektronine prekyba, paminėjo, kad pirkti parduotuvėje, kai matai prekę, yra patogiau, kas septintas – elektronine prekyba nepasitiki. Tokie yra informacinių technologijų naudojimo namų ūkiuose tyrimo duomenys. Tyrimo metu buvo apklausti 2483 namų ūkiai ir 5219 15-74 metų amžiaus asmenų, šių namų ūkių narių.

O štai rinkodaros ir konsultacijų bendrovės „IMC” atliktas tyrimas rodo, kad potencialių klientų turimos informacijos apie el. parduotuves ir jų pasiūlymus bei motyvacijos pirkti prekes Internetu trūkumas yra pagrindinės el. komercijos plėtros kliūtys Lietuvoje.

Apklausus daugiau nei 700 vyresnių nei 18 metų Internetu besinaudojančių asmenų, paaiškėjo, kad dauguma jų neturi pakankamai informacijos apie el.

parduotuves Lietuvoje, tačiau Internete vis dažniau ieškoma informacijos apie tradicinėse parduotuvėse perkamas prekes. 73 proc. apklaustųjų negalėjo įvardinti nei vienos Lietuvos Internete esančios parduotuvės. Net geriausiai žinomas lietuvišką Interneto parduotuves žino ne daugiau nei 10

proc. apklaustųjų. Tarp geriausiai žinomų lietuviškų Interneto parduotuvių yra „Omnitel Mugė”, „Office 1”, „Baze.lt”, „Super.lt” ir „Patogu pirkti”.

Tyrimo metu nustatyta, kad tik 3 proc. apklaustųjų yra pirkę lietuviškose Interneto parduotuvėse. Tik kiek daugiau nei 1 proc. tai daro nuolatos. Tačiau net 57 proc. apklaustųjų dažnai ieško informacijos apie planuojamus pirkinius Internete. 32 proc. pirkėjų prekių pasirinkimo sprendimus įtakoja Internete pateikiama informacija apie jas.

71 proc. Internete informacijos apie prekes ieškančių asmenų visų pirma jos dairosi gamintojų svetainėse, 24 proc. – pardavėjų svetainėse, likusi dalis – specializuotose Interneto svetainėse. 48 proc. informacijos ieškančių Interneto vartotojų visų pirma ieško prekių pristatymų ir techninės informacijos, 26 proc. – kitų pirkėjų atsiliepimų, 12 proc. –

galimybės palyginti skirtingų gamintojų prekes ir skirtingus modelius, 8

proc. – praktinių pritaikymo ir naudojimo patarimų, 6 proc. – kitos informacijos.

Pagrindiniais prekių pirkimo Internetu trūkumais apklausoje buvo įvardinti asortimento siaurumas, negalėjimas apžiūrėti ar išbandyti prekę, neaiškumas dėl prekių grąžinimo galimybių ir garantijos, sudėtinga prekių ir informacijos paieška Interneto parduotuvėse, pristatymo kaina, atsiskaitymo už pirkinius sudėtingumas, pristatymo trukmė bei būtinybė būti reikiamu laiku namuose.

Pagrindiniais prekių pirkimo Internetu privalumais yra galimybė apsipirkti neskubant, žemesnės Internetu parduodamų prekių kainos ir galimybė prekes užsakyti visą parą.

3.2 Lietuviškų el. parduotuvių apžvalga

Mintis perkelti mažmeninę prekybą į Internetą mūsų verslininkams jau neatrodo beprotiška – vis dažniau išgirstame apie lietuviškame Voratinklyje atsidarančias naujas sritis, kuriose galima įsigyti įvairių prekių bei paslaugų. Naudodamasi lietuviškomis paieškos sistemomis suradau nemažai

Interneto svetainių, kurios bent jau vadina save Interneto parduotuvėmis (žiūr. 3 priedą).

3.2.1 Www.books.lt

Virtualus knygų pasaulis „Books.lt“ – tai knygynas, kuriame siūlomas platus knygų, kompaktinių diskų, vaizdo kasečių ir žurnalų asortimentas, o jame apsilanko vis daugiau žmonių – vien per balandžio mėnesį apie 12000

(vidutiniškai po 400 lankytojų per dieną). Šiame knygyne nepasiklysite, o ir prekių nereikės ilgai ieškoti, nes jų galima ieškoti kataloge, patogiai suskirstytame pagal kategorijas, arba pasinaudojant paieškos mechanizmu pagal raktinį žodį, nurodant knygos autorių, leidimo metus, kainą ar kitus požymius. Šiame portale pateikiamas išsamus prekių aprašymas su nuotrauka, galima stebėti prekių populiarumo statistiką, skaityti kitų pirkėjų nuomones apie prekes, kas yra tikrai patogu, norint išsirinkti geriausią prekę. Tiesa, pristatymas kainuoja 5 Lt, o tai juk nėra daug, jei prekės keliaus 300 km. ar pan.

Atsiskaityti galima banko mokamosiomis kortelėmis „VISA”, „VB Visa

Electron”, „VB banko kortele”, „Eurocard/MasterCard”, „VB Maestro”. Duomenų perdavimo saugumas garantuojamas SSL (Secure Sockets Layer) protokolu (128

bitų kodavimo raktas). Taip pat atsiskaityti už prekes galima banko pavedimu arba grynaisiais.

Banko mokamosiomis kortelėmis atsiskaitoma per Virtualųjį autorizacijos modulį (VAM 1.0), kurį UAB „Penki kontinentai” sukūrė ir įdiegė 1999 m. Tai iki šiol vienintelė Lietuvoje veikianti banko mokamųjų kortelių autorizavimo per Internetą sistema.

3.2.2 Www.muge.lt

Tinklalapyje www.muge.lt skelbiama, kad Omnitel mugė – tai didžiausi elektroninio verslo vartai Lietuvoje. Galbūt tai ir tiesa, juk čia talpinama net dešimt veikiančių parduotuvių, suskirstytų pagal prekes:

mobilieji telefonai, kompiuteriniai žaidimai, vaistažolių preparatai ir vitaminai, audio, video aparatūra, laikrodžiai, knygos ir pan. Čia, kaip ir kitose el. parduotuvėse galima pirkti labai patogiu būdu: neiškėlus kojos iš namų apžiūrėti mugės prekystalius, pasirinkti pageidaujamą prekę, patogų mokėjimo būdą, užsakyti ir gauti ją tiesiai į namus. Šiuo metu mugėje galima įsigyti Omnitel mobiliuosius telefonus, jų priedus, muzikos bombos kompaktinius diskus, paslaugos Extra mokėjimo korteles, tapti paslaugos extra abonentais. didėjant mugei, prekių bei paslaugų sąrašas ilgės.

Užsakant prekes, vertėtų nepamiršti nurodyti tikslaus savo adreso bei telefono numerio. Su užsakovu susisieks konkrečios parduotuvės agentas ir sutars dėl pristatymo laiko bei vietos. Paprastai prekės pristatomos greičiau nei per 5 kalendorines dienas.

Už prekes galima atsiskaityti įvairiais būdais:

• grynaisiais (už prekę sumokėsite tik ją pristačius. mugės darbuotojas jums pateiks mokėjimo gavimą patvirtinantį dokumentą. Jums bus suformuotas mokėjimo pavedimo kvitas, kurį turite patvirtinti jūsų banke. nepatvirtinus šio pavedimo per 5 paras, užsakymas yra atšaukiamas.);

• tiesioginiu debetu (mokėti šiuo būdu galima, jei esate omnitel klientas, turite vieną iš mokėjimo kortelių (Visa Electron, Visa

Classic, Lžūb Eurocard/Mastercard (standard, gold, business), Maestro,

Globus (standard, electron)), esate pasirašęs pavedimo sutartį su omnitel, esate privatus asmuo, t.y. perkate prekes sau ir įgaliojate omnitel nuskaityti mokėjimus nuo savo kortelės);

• mokėjimo kortelėmis Eurocard/Mastercard, Maestro.

Omnitel mugėje jūs taip pat galite parduoti savo prekes, žinoma, už tam tikrą mokestį. Jei jūs norite vitrinoje patalpinti iki 30 prekių (kurių kiekvieną galima aprašyti iki 255 ženklų), informacijai apie prekes užtenka

1Mb disko vietos, tai už tokią paslaugą per mėnesį jums teks sumokėti 39

Lt. O jei jūs norite sukurti didesnę parduotuvę, kuri užimtų iki 500 Mb vietos, būtų galima naudotis visais atsiskaitymo būdais, tai kainuos 800 Lt per mėnesį.

Išvados

Šiandien Interneto įtaka verslui – didžiulė. Vartotojų skaičius sparčiai auga. Vis daugiau žmonių informacijos, prekių ir paslaugų ieško Internetu, o ne vartydami katalogus ar skambindami telefonu. Taip šiuolaikinis žmogus sutaupo ir laiko, ir išlaidų. Visos didžiosios pasaulio valstybės pripažįsta elektroninės komercijos svarbą, skatina ją ir stengiasi plėtoti ir palaikyti. Elektroninė komercija yra globali, jos nevaržo valstybių sienos, nei kelių tūkstančių kilometrų atstumai tarp valstybių.

Todėl jos neturi varžyti ir skirtingos teisinės normos bei sistemos.

Elektroninei komercijai egzistuoti reikalinga ne tik teisinė bazė, bet ir techninis pagrindas. Pats svarbiausias jo dalykas, užtikrinantis elektroninės komercijos egzistavimą, yra įvairios šiuolaikinės technologijos, kurių pagalba gali būti išspręsti įvairūs uždaviniai. Patys svarbiausi jų elektroninėje komercijoje yra: plėtra, teisinga strategija, bendravimas su klientais, atsiskaitymų sistema bei saugumo užtikrinimas.

Elektroninė komercija ir elektroninis verslas, Interneto pagalba leidžia sujungti intraneto ir ekstraneto tinklus į vieną globalią sistemą. Jos organizavimas leidžia pasiekti optimaliausius verslo sprendimus su vartotojais, gamintojais ir tiekėjais. El. verslas prieinamas 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. Pastoviai vyksta pokyčiai jos organizavimo struktūroje, plačiai naudojamos šiuolaikinės informacinės technologijos.

Išskirtinis dėmesys taikomas, eksploatavimo išlaidoms ir gaunamoms pajamoms, specifinių prekių ir paslaugų paklausai bei būtinumui kuo greičiau atlikti verslo reikalus.

Produkcijos pristatymo sistema, leidžia užtikrinti el. prekybos praktiškumą. To tikslas, tai efektyvumo didinimas el. prekybos organizacijoje. Elektroninės komercijos organizacija per Interneto tinklą leidžia nustatyti susisiekimą tarp visų komercinės organizacijos padalinių, kad jie galėtų apsikeisti informacija. Taikant tokią sistemą, popieriniai dokumentai pakeičiami elektroniniais laiškais. Intranet leidžia sujungti užsakymų valdymo sistemą į bendrą tinklą, kuris leidžia greitai ir operatyviai pristatyti prekes ir paslaugas.

El. prekybos pranašumai palyginus su tradicine prekyba yra mažesnės kainos, ekonomiškumas, geriau pasiekiami vartotojai, kokybiškesnis ir greitesnis klientų aptarnavimas. Dar labiau spartesni atsakymai, paprastumas įsigyjant prekes elektroniniu būdu (nereikia specialaus išsilavinimo), darbingumo didinimas, žinių rinkų kūrimas, bendras informacijos naudojimas, naujų vartotojų kontrolė. Galimybės keistis prekėmis ir paslaugomis bei didesnis pasirinkimas. Internetas yra geras susisiekimo kanalas – jis yra greitas, patikimas, nebrangus ir plačiai prieinamas, stiprinantis santykius su klientais bei partneriais. Tačiau konkurentų galimybės lankytis jūsų Interneto svetainėje, leidžia pasisavinti geriausius jūsų svetainės sprendimus.

El. prekyba paskatins Lietuvoje atsirasti naujoms rinkoms, naujoms galimybėms mažoms ir didelėms įmonėms prekiauti savo produkcija ir paslaugomis pasauliniu mastu. El. prekyba yra tarsi strategija , padėsianti Lietuvos kompanijoms sukurti stipresnius ryšius su verslo partneriais bei vartotojais, nes geri santykiai su vartotojais ir pardavimo partneriais yra verslo sėkmė.

Kol kas Lietuva negali konkuruoti el. verslo srityje su kitomis valstybėmis, nes verslą mūsų šalyje valdo „seni“ verslininkai, kuriems naujos verslo formos atrodo apgaulingos ir nepatikimos. Tik su naujos kartos “jaunųjų“ verslininkų atėjimų į verslą, o tai gali įvykti po 7-12

metų, galėsime plėtoti el. verslą Lietuvoje. Tam reikės daug padirbėti, kad pritaikyti Lietuvos… Respublikos įstatymus naujoms verslo formoms, kad jos nebesmaugtų tradicinių verslų ir leistų plėtoti naujas, šiuolaikines ir daug žadančias verslo formas.

Tačiau puikiai žinome, kad elektroninė komercija vis dar yra „kūdikis“

mūsų šalyje. Lietuvoje verslininkai, gerai neapgalvoję savo strategijos ir galimybių ryžtingai puola elektroninę komerciją. Deja, mums dar daug ko trūksta, kad elektroninė komercija būtų lyg miegas, panašus į kasdienybę, kad tai būtų pelninga verslo atstovams ir vartotojams. Iš tikrųjų

Lietuvoje nėra elektroninės komercijos rinkos, o mūsų pirkėjai yra nepatiklūs. Mano manymu, vienintelė išeitis norintiems pabandyti ir norintiems užsiimti el. prekyba Interneto srityje, reikėtų geros verslo strategijos bei tam panaudoti pačias moderniausias technologijas, kurios užtikrintų el. prekybos organizacijos pelningumą, saugumą ir klientų pasitenkinimą naudojantis tokia pirkimo paslauga.

Ateityje vis daugiau žmonių bendraus Interneto tinklu ir pajus, kaip yra patogu atlikti pirkimus elektroniniu būdu. Įmonės atras naujų ir geresnių būdų plėtoti verslą Internete. Todėl, kurdami ar plėsdami verslą, mes turime galvoti apie ateitį.

Literatūra ir šaltiniai

1. 80% ES gyventojų teigiamai vertina el. paslaugų kokybę [interaktyvus].

[Žiūrėta 2004 m. gegužės 5 d.] Prieiga per Internetą:

2. Balabanov I.T. Elektronnaja komercija. – Sankt-Peterburg: Piter, 2001.

– 335 p.

3. Brazaitis, Z. Elektroninio verslo modeliai ir saugumas: mokomoji medžiaga. –Vilnius, 2003-2004.

4. Dževeckytė, R. Interneto apyvarta didina įmonių apyvartą [interaktyvus]. [Žiūrėta 2004 m. balandžio 17 d.] Prieiga per

Internetą:

5. E-business country ranking 2004 [interaktyvus]. [Žiūrėta 2004 m.

gegužės 2 d.]. Prieiga per internetą:

6. E-komercija [interaktyvus]. [Žiūrėta 2004 m. gegužės 5 d.]. Prieiga per Interneta:

7. Elektroninės parduotuvės [interaktyvus]. [Žiūrėta 2004 m. balandžio 17

d.]. Prieiga per Internetą: <

http://www.telecom.lt/index.php?show_content_id=1735&news_id=0 >

8. E-verslo vadybos principai [interaktyvus]. [Žiūrėta 2004 m. balandžio

10 d.] Prieiga per Internetą:

9. Kodėl verta pirkti Internete [interaktyvus]. [Žiūrėta 2004 m. gegužės

5 d.]. Prieiga per Internetą:

10. Kuliešas, A. NK perka „Internete“: asmeninė tragedija. Naujoji komunikacija. –Vilnius, 1998 spalio 7 d., 32 Nr., -32, 33 p.

11. Lietuvos statistikos departamentas [interaktyvus]. [Žiūrėta 2004 m.

balandžio 24 d.]. Prieiga per Internetą: < http://www.std.lt >

12. Petkevičiūtė, G. Elektroninė prekyba Lietuvoje dar neišaugo iš vystyklų. Vakarų ekspresas: Litas prie lito. – Klaipėda, 2004-04-24.

13. Sodžiutė, L.; Sūdžius, V. Elektroninė komercija: prielaidos, struktūra, principai. –Vilnius, 2003.

Priedai

1 priedas. Rinkodaros bendrovės „IMC” apklausa apie el. parduotuvių trūkumus ir privalumus [pic]

2 priedas. Bendrovės „Economist Intelligence Unit“ tyrimas: „El. komercijos išsivystymas“

|Užimama vieta |ŠALIS |

|2004 m. | |

|1 |Danija |

|2 |Dž. Britanija |

|3 |Švedija |

|4 |Norvergija |

|5 |Suomija |

|6 |Jungtinės Amerikos |

| |Valstijos |

|7 |Singapūras |

|8 |Olandija |

|9 |Honkongas |

|10 |Šveicarija |

|11 |Kanada |

|12 |Australija |

|13 |Vokietija |

|14 |Pietų Korėja |

|15 |Austija |

|16 |Airija |

|17 |Belgija |

|18 |Prancūzija |

|19 |Naujoji Zelandija |

|20 |Taivanas |

|21 |Ispanija |

|22 |Izraelis |

|23 |Italija |

|24 |Portugalija |

|25 |Japonija |

|26 |Estija |

|27 |Graikija |

|28 |Čekija |

|29 |Čilė |

|30 |Vengrija |

|31 |Slovėnija |

|32 |Pietų Afrika |

|33 |Malaizija |

|34 |Latvija |

|35 |Brazilija |

|36 |Lenkija |

|37 |Argentina |

|38 |Lietuva |

|39 |Slovakija |

|40 |Meksika |

3 priedas. Populiariausių Lietuvos el. parduotuvių adresai

http://www.books.lt http://www.mugel.lt http://www.office1.lt http://www.biuras.lt http://www.burda.lt http://www.opera.lt http://www.pirk.lt http://www.super.lt http://www.compsoft.lt http://www.profuturo.lt http://www.strauja.lt http://www.senukai.lt http://www.baze.lt http://www.muge.lt http://www.benefita.lt http://shop.ralinga.lt http://www.zambas.lt http://www.hyper.lt http://www.direct.lt

Lietuviškos el. parduotuvės http://www.books.lt; http://www.mugel.lt; http://www.office1.lt;

http://www.biuras.lt; http://www.burda.lt; http://www.opera.lt;

http://www.pirk.lt; http://www.super.lt; http://www.compsoft.lt;

http://www.profuturo.lt; http://www.strauja.lt; http://www.senukai.lt;

http://www.baze.lt, http://www.muge.lt ir t.t.

|Vartotojai |Vartotojai |

[pic]

Internetas

Organizacija

2 pav. Modelio „Verslas – vartotojui“

struktūra

1 pav. Modelio „Verslas – verslui“

struktūra

|Organizacija |Organizacija |

[pic]

Internetas

Organizacija

3 pav. Prekių užsakymas Internetu

(62%)

daugiau trūkumų

El. parduotuvės turi

privalumų (14%)

trūkumų, nei

Neturi nei esminių

(9 %)

daugiau privalumų

El. parduotuvės turi

(15%)

šiuo klausimu

Neturi nuomonės