Elektroninių laiškų rašymas

Elektroninių laiškų rašymas

Elektroninis paštas yra seniausia ir populiariausia Interneto paslauga. Jis buvo pradėtas naudoti nuo pat kompiuterių tinklų atsiradimo ir tebėra paklausus šiandien. Didžiausias jo privalumas – greitis. Pasiųsta žinutė greitai pasiekia adresatą, nesvarbu, kurioje Žemės rutulio vietoje jis būtų.

Pašto programa

Norint rašyti elektroninius laiškus, reikalinga pašto programa. Viena iš pagrindinių pašto programų Windows aplinkoje yra Pegasus Mail. Bendras Pegasus Mail pašto programos vaizdas yra kaip ir visų kitų Windows terpės programų: langai, meniu, parinkčių juostos.

Bet kuri pašto programa teikia galimybę atlikti šiiuos pagrindinius darbus:
1) parašyti ir išsiųsti laiškus;
2) pasiimti iš pašto dėžutės laiškus ir juos perskaityti;
3) atsakyti į laiškus;
4) gautus laiškus peradresuoti ir išsiųsti kitam;
5) išmesti nereikalingus laiškus;
6) siųsti laiškų kopijas;
7) drauge su laišku išsiųsti ir gauti priedus – bet kurio tipo bylas;
8) tvarkyti laiškus: juos skirstyti į katalogus, kopijuoti, spausdinti.

Pašto programa yra skirta komunikuoti su pašto stoties programa, nuolat veikiančia kompiuteryje, kuris yra įjungtas į Internetą. Ši programa persiunčia iš klientų gautus laiškus nurodytais adresais, o klientams atsiųstus laiškus sudeda į pašto dėžutes.

Pašto dėžutė – tai pašto kompiuterio (stoties) diske išskirta vieta, kurioje laikomi klliento laiškai. Ja naudotis gali tik pats klientas, žinantis slaptažodį.

Pašto antraštė

Elektroninius laiškus rašome ir skaitome ne tiesiogiai, o per tarpininkus – pašto programas. Siuntėjo programa kartu su laišku siunčia informaciją, iš kurios gavėjo programa sužino apie laišką ir, naudodamasi ta informacija, la

aišką tinkamai pateikia vartotojui.

Beveik visa informacija sutelkiama laiško antraštėje. Antraštės vieną dalį pildo siuntėjas (gavėjo adresas, laiško kopijos siuntimą ir temą), o kitą – pašto programa.
Gavėjo adresas (laukas To – kam) – tai adresato elektroninio pašto adresas ( iš adresų knygos – paties vartotojo sudaryto elektroninių adresų rinkinio).
Norint atsakyti į gautą laišką, reikia pasinaudoti atsakymo į laišką komanda ( Reply). Įvykdžius šią komandą atsiųsto laiško atgalinis adresas bus įrašytas į adresato lauką būtent toks, kokiu laiško autorius norėjo gauti atsakymą.
Laiško kopijos (laukas Cc – santrumpa iš anglų kalbos Carbon copies) – tai to paties laiško kopijų siuntimas kitiems. Laišką gaus kiekvienas, kieno adresas užrašytas bet kuriame iš minėtų laukų. Į gavėjo adreso lauką rašomi pgr. adresai, kam skirtas, o į kopijų lauką įtraukiami tie, kuriuos norima tik informuoti apie laiško tūrinį.
Tema (laukas Subj, saantrumpa iš anglų k. Subject) – tai lyg siunčiamo laiško pavadinimas, atspindintis laiško pagrindinę mintį, tarsi trumpa informacija laiško gavėjui, kurią jis mato. Dar neatvėręs laiško. Temos pavadinimą galima rašyti naudojant visas raides.
Pašto programa pildo šiuos pgr. laukus: siuntėjo adresą, datą, laiško kodavimą.
Siuntėjo adresas (laukas From – nuo ko) – adresas, reikalingas pašto sistemai, kad ji žinotų, iš kur laiškas išsiųstas. Kad būtų galima sužinoti siuntėjo vardą ir pavardę, prieš adresą rašomas tikras siuntėjo vardas ir pavardė.
Tikrąjį abonento vardą reikia rašyti į jam sk

kirtą pašto programos vietą
Data ir laikas (laukas Date – data) – šiuos parametrus pašto programa ima iš kompiuterio laikrodžio, todėl jis turėtų eiti teisingai, taip pat turi būti nustatyta tinkama laiko juosta.
Laiško kodavimas (laukas Content – Type – duomenų rūšis) – šiame lauke nurodomi du parametrai: duomenų rūšis ir kodų lentelės pavadinimas.
Laišką gali sudaryti ne tik tekstas, bet ir piešiniai, garso įrašai. Juos geriausia būtų siųsti priedais prie laiškų.
Kitas šio lauko parametras charset nurodo kodų lentelės pavadinimą lietuviškiems laiškams persiųsti rekomenduojama kodų lentelė “ISO-8859-13”.

Laiško tekstas

Užpildžius antraštės langus galima rašyti patį laišką. Elektroninių laiškų rašymo etiketas analogiškas paprastų laiškų rašymui (pasisveikinimas,laiško autoriaus adresas), tik lakoniškesnis.
Jeigu paštas, tiksliau operacinė sistema, gerai sutvarkytas, laiške galima naudoti visus lietuviškame rašte naudojamus simbolius.

Vizitinė kortelė. Laiško pabaigoje įprasta pridėti savo vizitinę kortelę – joje nurodomas siuntėjo vardas, pavardė, darbovietė ar mokykla, įprastinio pašto adresas, telefono numeris. Kortelę nuo laiško teksto reikėtų atskirti skiriamosiomis gulsčiomis linijomis.

Laiškas su priedu

Prie laiško galima pridėti ir išsiųsti bet kurią kompiuteryje esančią bylą tam yra skirta speciali programa. Pegasus Mail pašte yra užrašas Attachments (priedai). Spragtelėjus jį, atveriamas priedo prijungimo langas. Jame reikia nurodyti pridedamos bylos vardą. Geriausia atitinkamuose langeliuose nustatyti diską bei katalogą, kuriuose yra norima išsiųsti byla, o tada, suradus pačią bylą, paspausti jos prijungimo prie la

aiško mygtuką (Add). Tai atlikus, galima grįžti vėl į laiško rašymo langelį – byla bus pridėta prie šio laiško.

Leave a Comment