Duomenų suspaudimas archyvavimas

Turinys
1 ARCHYVAVIMO SAMPRATA IR PASKIRTIS 2
2 ARCHYVAVIMO PROGRAMOS 3
2.1 PROGRAMA “WINRAR” 5
2.1.1 PROGRAMOS GALIMYBĖS 5
2.1.2 DARBO REŽIMAI 6
2.1.3 MENIU SKYRIUS FILE 7
2.1.4 MENIU SKYRIUS COMMANDS 7
2.1.5 MENIU SKYRIUS OPTIONS 9
2.1.6 VEIKSMAI SU BYLOMIS 10
2.2 PROGRAMA “WINZIP” 11
2.2.1 NAUJO ARCHYVO SUKŪRIMAS 11
2.2.2 ARCHYVO ATVĖRIMAS 12
2.2.3 ARCHYVŲ VALDYMAS 12
2.2.4 NAUJŲ BYLŲ ĮTERPIMAS Į ARCHYVĄ 12
2.2.5 BYLŲ IŠARCHYVAVIMAS 13
2.2.6 ARCHYVO BYLŲ PERŽIŪRA 14
2.2.7 IŠSIARCHYVUOJANČIŲ BYLŲ SUKŪRIMAS 14
2.3 “WINRAR” IR “WINZIP” PROGRAMŲ NAUDOJIMO ATMINTINĖ (3LENT) 15
3 LITERATŪROS SĄRAŠAS 171 Archyvavimo samprata ir paskirtis
Bylos su tekstine, o ypač grafine informacija, užima daug atminties diskuose arba diskeliuose. Jeigu šiomis bylomis nuolatos nesinaudojama arba jeigu informaciją reikia perduoti kitam vartotojui, tikslinga bylas archyvinti ( suspausti ). Programų, tekstų, o ypač grafinėse bylose yra daug pasikartojančios informacijos ( brėžinį sudaro tuščia errdvė, kurioje tik kai kur nubrėžtos linijos, tekste yra pasikartojančios raidžių grupės ir t.t. ). Archyvatorius nustato tokią pasikartojančių simbolių seką ir visoje byloje ją žymi vienu simboliu. Suarchyvinus tekstinę informaciją, byla diske užima 2-5 kartus, o grafinę – 10-50 kartų mažiau vietos. Informacijos archyvinimą ir dearchyvinimą atlieka specialios programos: PKZIP, PKUNZIP, ICE, RAR, ARJ ir t.t.
Gana paplitęs ir kitas, vadinamas dinaminis informacijos suspaudimas. Specialiomis programomis ( STACKER, DOUBLESPACE ir kt. ) diskas padalinamas į dalis. Viena dalis normali, o kitoje dalyje informacija įrašymo metu yra suspaudžiama. Krreipiantis į bylą, esančią tokioje disko dalyje, kompiuteris automatiškai ją išarchyvina. Tačiau toks duomenų suspaudimas sulėtina kompiuterio veiklą.
Išorinėje kompiuterio atmintyje saugomi duomenys gali būti sugadinti ar prarasti. Tai gali įvykti dėl daugelio priežasčių: fiziškai sugadinus diską, neteisingai modifikavus ar atsitiktinai panaikinus sa

augomus duomenis, dėl įsiskverbusių į kompiuterį kenkėjų (programų (virusų) ar asmenų) piktavališkų veiksmų ir pan. Siekiant išvengti galimų informacijos praradimo nuostolių ar juos sumažinti, tikslinga turėti naudojamų duomenų archyvines kopijas ir reguliariai atnaujinti besikeičiančių duomenų kopijas. Nors pastaruoju metu gerokai padidėjo kompiuterinių duomenų kaupiklių talpa ir duomenų perdavimo sparta, tačiau naudojamų duomenų apimtys padidėjo dar ženkliau. Todėl tiesiogiai saugoti, atnaujinti ir perduoti visus jų kopijas dažnai gali būti sunku, tai gali ir brangiai kainuoti. Duomenų apimtis sumažinama įvairiais suglaudinimo (sutankinimo) metodais ir juos realizuojančiomis programomis.
Suglaudinimas galimas dėl to, kad duomenų apimtis dažnai yra didesnė nei jų teikiama informacija. Pavyzdžiui, “1998m.” ir “tūkstantis devyni šimtai devyniasdešimt aštuntieji metai” teikia tiek pat informacijos, tačiau pirmasis užrašas žymiai trumpesnis. Sukurta daug įvairių suglaudinimo metodų, kuurie padeda surasti “perteklinius duomenis” ir pakeisti juos lakoniškesniais. Vienoje suglaudinimo programoje gali būti realizuotas ir vienas, ir keli metodai. Suglaudinimo metodai parenkami atsižvelgiant į duomenų pobūdį. Be to, ypač efektyvūs metodai, t.y. padedantys pasiekti didelį suglaudinimo laipsnį, gali būti pernelyg “lėti”, todėl jie netinkami praktikoje. Parenkant metodus ir juos realizuojančias programas, reikia rasti optimalų laiko ir sutaupytos atminties santykį.
Suglaudinimo programų darbo rezultatas – failas ar jų rinkinys, vadinamas archyvu. Todėl suglaudinimo programos dažniausiai vadinamos archyvavimo programomis arba tiesiog archyvatoriais.
Archyve saugoma ir
r papildoma informacija: failų vardai, modifikavimo datos, kontrolinės sumos (pvz., bendras vienetukų skaičius failo duomenyse). Tai padeda patikrinti, ar failai iš archyvo atkurti teisingai. Jei archyve yra informacija apie katalogus, tai jis vadinamas archyvu su katalogų struktūra. Toks archyvas naudingas tuomet, kai archyvuojami viso katalogo ir jo pakatalogių failai. Galima pageidauti, kad archyvavimo programa sukurtų archyvą keliuose failuose, nurodant didžiausią vieno failo dydį. Toks archyvas vadinamas daugiatomiu, ir jį tikslinga kurti, jei, sakysim, archyvą reikia įrašyti į diskelį, o archyvas viename faile į jį netelpa.2 Archyvavimo programos
Archyvavimo programų pagrindinės funkcijos yra šios: archyvuoti ar atkurti (išarchyvuoti) nurodytus katalogus ar failus, peržiūrėti archyvo turinį, išmesti ar įvesti failus į archyvą. Daugelis jų leidžia pasirinkti suglaudinimo lygį. Pasirinkus aukštesnį lygį, suglaudinimas trunka ilgiau, tačiau sukuriamas mažesnės apimties archyvas. Gali būti sukuriamas ir slaptažodžiu apsaugotas archyvas. Įvairūs archyvatoriai skiriasi archyvinių failų formatu, darbo greičiu, failų suglaudinimo laipsniu, naudojimosi patogumu. Nėra nė vieno archyvatoriaus, kuris visais parametrais būtų geresnis už kitus. Neatsiranda tarp jų lyderio netgi lyginant tik jų pasiekiamą suglaudinimo laipsnį – įvairūs failai geriau suglaudinami įvairiais archyvatoriais. Toliau panagrinėsime kai kuriuos plačiai naudojamus archyvatorius.
MS DOS naudojami šie populiarūs archyvatoriai: ZIP, ARJ, RAR. Visi jie valdomi DOS komandų eilute. Norint dirbti su konkrečiu archyvatoriumi (pavyzdžiu imsime RAR), ji
is iškviečiamas komandų eilutės pradžioje užrašius jo vardą. Taigi, užrašę “rar”, pereisime į RAR aplinką, kuri panaši į Norton Commander aplinką, t.y. analogiškas informacijos pateikimas languose, meniu sistema ir kt. Archyvo kūrimo arba papildymo komanda yra “a”. Po jos nurodomas kuriamo archyvo vardas ir failai, kurie bus įtraukiami į archyvą. Pvz., komandų eilutėje surinkus rar a archyv f1.txt *.doc bus iškviestas archyvatorius RAR ir sukurtas archyvas archyv.rar. Jei archyvas tokiu vardu jau yra, tai jis bus tik papildytas. Archyvą archyv.rar sudarys failas f1.txt bei visi aktyvaus katalogo failai, turintys plėtinius doc. Panašiai galima užrašyti komandines eilutes atlikti kitas archyvatoriaus funkcijas. Archyvo turinio peržiūrai naudojama komanda “l”, o failams atkurti iš archyvo (išarchyvuoti) – komandos “e” ir “x”. Pastarosios skiriasi tuo, kad pirmoji grąžina visus failus į aktyvų katalogą ir nesukuria pakatalogių (net jei archyvas turi išsaugotą katalogų struktūrą), o antroji atkuria ir pakatalogių struktūrą. Komanda “m” įkelia failus į archyvą, t.y., jie suglaudinami, keliami į archyvą ir ištrinami iš katalogo.
Kartu su komanda galima naudoti raktus, kurie pakeičia jos vykdymą, t.y., apibrėžia jos veikimo režimą. Prieš rakto simbolį rašomas “-” ženklas, todėl raktas, priešingai nei komandos simbolis, gali būti bet kurioje komandų eilutės vietoje. Raktų pavyzdžiai galėtų būti šie:
“-r” – suglaudinti failus iš aktyvaus katalogo ir jo pakatalogių be
ei išsaugoti katalogo struktūrą;
“-mN” – nurodyti suglaudinimo laipsnį; čia N – skaičius, kuris imamas iš intervalo [0;5]. Kuo N didesnis, tuo suglaudinama geriau, bet lėčiau;
“-vD” – kurti daugiatomį archyvą, t.y. keliuose failuose, kurių dydis neviršija nurodyto (D- maksimalus failo dydis); pradedant nuo antro archyvo failo, jam priskiriamas plėtinys su failo eilės numeriu: pvz., jei sukurtas archyvas mano.rar, tai jo failų vardai bus: mano.r00, mano.r01 ir t.t.;
“-pZ” – sukurti slaptažodžiu “z” apsaugotą archyvą. Iš tokio archyvo paimti failus galima tik žinant slaptažodį.
Pavyzdžiui, komandinė eilutė rar m -pXXX -v1400k -m5-r archyv.rar *.* nurodo iš aktyvaus katalogo ir jo pakatalogių (nes yra raktas “-r”) į daugiatomį archyvą “archyv.rar” įkelti visus failus. Failai suglaudinami geriausiu, bet lėčiausiu būdu (raktas “-m5”) ir užkoduojami slaptažodžiu “xxx”. Archyvas suskaidomas į failus, kurių dydis neviršija 1400 kilobaitų.
OS Windows archyvatorius (1 pav) paprasčiau naudoti dėl paprastos ir vaizdžios grafinės sąsajos. Dažniausiai pagrindiniame archyvatoriaus lange matyti archyvo turinys. Visas archyvatoriaus komandas (analogiškas nagrinėtoms) galima įvykdyti, paspaudus lange esančius mygtukus arba pasirinkus meniu punktus. Dauguma WINDOWS terpės archyvatorių turi “drag and drop” (“nunešk ir padėk”) savybę, t.y., failus, kuriuos reikia įtraukti į archyvą, galima pele “nutempti” iš Windows Explorer lango į archyvatoriaus langą. Suglaudinimo programos Windows sistemai kuria tokius pačius archyvus, k.aip ir komandine eilute valdomi archyvatoriai. Todėl tie patys archyvai sėkmingai naudojami DOS ir Windows terpėse. Populiarūs Windows sistemos archyvatoriai: WinRAR, WinZIP. Archyvatorius “ZipMagic” skirtas “zip” tipo archyvams kurti, tačiau jis gali atkurti failus ir iš kito tipo archyvų, pvz., “arj” tipo. Svarbiausia tai, kad šis archyvatorius papildo Windows sistemą taip, kad ji traktuoja “zip” tipo archyvus kaip katalogus. Nors duomenys šiuose pseudokataloguose yra suglaudinti, tačiau visos programos gali juos skaityti, kurti pakatalogius ir naujus failus, vykdyti archyve saugomas programas.
Jei katalogas pervardijamas, suteikus vardui plėtinį .zip , tai ZipMagic jį automatiškai suglaudina Šis archyvatorius taip pat turi savo aplinką, kuri panaši į Windows Explorer langus, todėl juo lengva naudotis.2.1 Programa “WinRAR”
2.1.1 Programos galimybės
Duomenų suglaudinimo programa “WinRAR” yra puikus įrankis , leidžiantis kurti, valdyti ir apdoruoti archyvus. Yra daug šios programos versijų – pradedant dar pasitaikančiomis DOS ir baigiant Unix bei Linux operacinėse sistemose naudojamomis versijomis. Čia aprašoma “WinRAR” versija 2.06, naudojama “Windows” aplinkoje. (1 pav) Šios programos galimybės yra tokios:
• naudojamas originalus ir efektyvus glaudinimo algoritmas;
• specialus glaudinimo algoritmas multimedia byloms;
• įprastinė vartotojo sąsaja su “drag and drop” (“nunešk ir padėk”) savybe;
• komandinės eilutės sąsaja;
• kito tipo archyvų apdorojimas;
• archyvavimo būdas (solid), leidžiantis padidinti suglaudinimo koeficientą 10 – 50), palyginus su kitais metodais, ypač archyvuojant daug mažų ir panašių bylų;
• daugiatomių archyvų kūrimas;
• galimybė sudaryti save išsiarchyvuojamčią bylą (taip pat daugiatomę);
• sugadintų archyvų ištaisymas;
• kodavimas, archyvų komentarai, klaidų registracija ir kitos pagalbinės funkcijos;
Internete adresu www.creabel.com galima rasti informacijos apie glaudinimo programą “WinRA R”.
1Paveikslėlis

Atgal į turinį
2.1.2 Darbo režimai
Programa “WinRAR” gali dirbti dviem pagrindiniais režimais: bylų valdymo ir archyvų valdymo. Programai dirbant bylų valdymo režime, yra rodomas veikiamojo katalogo turinys, panašiai kaip “My Computer” ar “Windows Explorer” programos lange. Galima pažymėti bylas, katalogus, keisti veikiamąjį katalogą, vykdyti bylų šalinimo, archyvavimo ar kitas operacijas taip, kaip ir “Windows” aplinkoje, tai atlikti su pele ar klaviatūra. Archyvų valdymo režime yra rodomas suglaudinto archyvo turinys, jame esančių bylų ir katalogų sąrašas. Čia taip pat galima žymėti bylas ir katalogus įprastiniu būdu, atlikti įvairias archyvo operacijas – bylų išarchyvavimą, tikrinimą ar komentarų sudarymą. Abejuose darbo režimuose galima keisti veikiamąjį katalogą (tikrąjį ar suarchyvuotą). Tam reikia jį pažymėti ir paspausti klavišą ENTER arba dukart bakstelėti katalogą pele. Norint, kad būtų rodomas aukštesnio lygio katalogas, minėtus veiksmus reikia atlikti su katalogu, kuris pažymėtas dviem taškais (..). Kai programa “WinRAR” iškviečiama darbui dukart bakstelėjus pele programos piktogramą arba per Start meniu, ji dirba bylų valdymo režime. Atvėrus sąraše esantį archyvą, programa pradeda dirbti archyvo valdymo režime. Bakstelėjus archyvo pagrindiniame kataloge esantį katalogą , programa neberodys archyvo turinio, o pereis į bylų valdymo režimą ir rodys katalogo turinį. Jei “WinRAR” iškviečiama darbui per komandinę eilutę kartu nurodžius archyvo vardą, tai ji iš karto pradeda dirbti archyvo valdymo režime. Tai galima padaryti ir iš programos “Windows Explorer” ar “My Computer” lango dukart bakstelėjus pele “WinRAR” archyvo bylą.
Atgal į turinį2.1.3 Meniu skyrius File
Šio meniu skyriaus komandos bylų ir archyvų valdymo režimuose yra vienodos ir yra tokios(1Lent):
1Lentelė
Programos pavadinimas Komandos aprašymas Klavišų kombinacijos
1 Change drive Pakeisti veikiamąjį kaupiklį. CTRL + D;

Arba atlikti įrankių juostoje esančiame išsiskleidžiančiame sąraše.
2 Set password Suteikti slaptažodį pagal nutylėjimą

Šis slaptažodis bus naudojamas visose archyvavimo komandose – bylų įterpimui į archyvą, išarchyvavimui, tikrinimui ir peržiūrėjimui. (CTRL + P). Atsiveria langas slaptažodžio įvedimui. Tai reikia padaryti dukart.
3 Select all Veikiamajame kataloge pažymėti visas bylas ir katalogus. CTRL + A.
4 Select group Pažymėti grupę bylų ar katalogų pagal atsivėrusiame lange nurodytą šabloną. Paspaudus klavišą “+” skaitmeninėje klaviatūroje.
5 Deselect group Atšaukti grupės bylų ar katalogų pažymėjimą pagal atsivėrusiame lange nurodytą šabloną. Paspaudus klavišą “-” skaitmeninėje klaviatūroje.
6 Invert selection Invertuoti bylų ir katalogų pažymėjimą pagal anksčiau įvestą šabloną.
7 Exit Baigti darbą su “WinRAR” programa ALT + F4
Atgal į turinį2.1.4 Meniu skyrius Commands
Čia yra komandos, vykdomos bylų arba archyvų valdymo režimuose. Jos turi atitinkamus mygtukus įrankių juostoje. Šio meniu skyriaus komandos atlieka tokias funkcijas:
• Add files to archive – įtraukti pažymėtas bylas į archyvą (ALT + A);
• Repair archive – sutvarkyti sugadintą archyvą (ALT + R). Šis procesas susideda iš dviejų dalių. Pirmiausiai archyve yra ieškoma atkūrimo įrašų, kurie yra sudaromi sukuriant archyvą. Atkūrimo tikimybė yra didelė. Sukuriamas naujas archyvas su pavadinimu _recover.rar. Jei tokių įrašų nėra arba archyvas negali būti atkurtas, tada bandoma sutvarkyti bent archyvo struktūrą ir bylas su geromis kontrolinėmis sumomis. Šiuo atveju nenaudinga turėti solid tipo archyvą, nes tada, dažniausiai, tegalima atkurti tik pirmąją archyvo bylą. Šio atstatymo etapo pabaigoje sukuriamas archyvas su vardu _reconst.rar;
• View file – peržiūrėti pasirinktą bylą (ALT + V arba ENTER). Šia komanda galima peržiūrėti normalią arba suarchyvuotą bylą. Paprastai “WinRAR” naudoja savą peržiūrėjimo programą, nors galima nurodyti ir kitą. Galima peržiūrėti kelias bylas iš karto, tačiau jei nurodyta išorinė peržiūros programa, tada tik vieną. “WinRAR” sava peržiūros programa turi tokias komandas: File » Exit – darbui su programa baigti (ALT + F4), Edit » Copy – pažymėto teksto kopijavimui į laikinąją atmintį (CTRL + C); Edit » Select All – pažymėti visą peržiūrimą tekstą (CTRL + A), Edit » Find – surasti simbolį ar kelis simbolius peržiūrimame tekste (CTRL +F); Edit » Find next – surasti sekančią ieškomo teksto vietą (F3); View as Windows text – naudoti “Windows” šriftus (CTRL + W); View as DOS text – naudoti DOS šriftus (CTRL + D); Help » View help – rodyti peržiūros programos pagalbos sistemą;
• Delete files – šalinti pažymėtą bylą ar kelias bylas.
• Minėtas komandas galima vykdyti bylų valdymo režime. Archyvo valdymo režime negalima naudotis Add files to archive ir Add files to archive komandomis, tačiau bylų peržiūros ir šalinimo komandos veikia.
Be to, archyvo valdymo režime galima vykdyti ir kitas komandas(2 lent)
2Lentelė
Programos pavadinimas Komandos aprašymas Klavišų kombinacijos
1 Extract files from archive. Išarchyvuoti nurodytą failą, katalogą ar kelis failus bei katalogus kartu su jų keliais.. ALT + E;
2 Extract to specified directory. Reikia nurodyti į kokį katalogą išarchyvuoti ir pasirinkti ar išarchyvuoti su keliais, ar be jų. ALT + A. Atsiveria langas slaptažodžio įvedimui. Tai reikia padaryti dukart.
3 Test archived files. Patikrinti pažymėtas archyvo bylas;

Komanda imituoja išarchyvavimą, nieko neįrašydama. Jei byla gera, tai procedūra įvyksta sėkmingai. ALT + T.
4 Add archive comment. Įterpti archyvo komentarą;

Maksimalus komentaro dydis yra 62000 simbolių. Jo negalima įterpti į daugiatomio archyvo papildomus tomus. ALT + M.
5 Protect archive from damages. Į archyvą įterpia atkūrimo įrašus. Paspaudus klavišą “-” skaitmeninėje klaviatūroje.
6 Lock archive. Neleidžia keisti archyvo. ALT + L.
7 Convert archive to SFX. Konvertuoja archyvą į save išarchyvuojantį. ALT + S.
8 Show archive information. Pateikia informaciją apie archyvą. ALT + I.
Visos išvardytos komandos turi savo mygtukus įrankių juostoje. Čia taip pat yra mygtukai, keičiantys bylų ir katalogų rodymo formą lange.
Atgal į turinį2.1.5 Meniu skyrius Options
• General (CTRL + G) – pagrindinių parametrų pasirinkimas. Atsivėrusio lango srities Archiving options žymimuoju laukeliu Make solid archives pasirenkamas šio tipo archyvavimas, o laukelių Multimedia compression – multimedia bylų archyvavimas. Pažymėjus laukelį Put recovery record, bus įterpiami atkūrimo įrašai visiems keičiamiems archyvams, laukelį Put authenticity verification – atliekamas visų modifikuojamų archyvų tikrinimas, o Log errors to file – informacija apie klaidas ir archyvų pažeidimus bus rašoma į bylą rar.log. Laukelyje Working directory nurodomas darbinis katalogas, kuriame “WinRAR” užrašo laikinas bylas archyvavimo metu. Jei šis laukelis tuščias, tai laikinos bylos rašomos veikiamajame kataloge. Lango srityje File attributes mask nurodoma, kokius atributus suteikti byloms, įtraukiamoms į archyvą.
• Compression (CTRL + C) – nurodo suglaudinimo būdą. Atsivėrusio lango srityje Compression level pasirenkamas suglaudinimo lygis. Pasirinkus Store, bylos įsimenamos archyve be suglaudinimo, Fastest – greičiausias suglaudinimo būdas, tačiau blogiausias, Fast – greitas glaudinimo būdas, Normal – normalus (atliekamas pagal nutylėjimą) suglaudinimo būdas, Good – geras suglaudinimo būdas ir Best – geriausias, bet lėčiausias būdas. Lango srityje Dictionary size nurodomas žodynėlio dydis, nuo kurio priklauso suglaudinimo lygis, reikalingos atminties kiekis ir suglaudinimo greitis. Jo didinimas gerina suglaudinimą, reikalauja daugiau atminties ir sumažina greitį, tačiau žodynėlio dydis niekaip neveikia minėtų parametrų išarchyvuojant bylas.
• Interface (CTRL + I) – sąsajos parametrų nustatymas. Atsivėrusio lango srityje Viewer pasirenkama peržiūros programa. Bakstelėjus pasirinkimo mygtuką Internal, bus naudojama vidinė “WinRAR” peržiūros programa, External – naudoti kitą programą, kurios vardas turi būti nurodytas lauke External viewer name, Associated – naudojama “Windows” peržiūros programa, kuri susieta su bylos tipu, Ask – klausti peržiūros programos tipo. Lango srityje Other, galima nurodyti “WinRAR” programai groti (žymimasis laukelis Enable sound) ir rodyti archyvo komentarus (laukelis Show archive comments).
• Font. – leidžia pasirinkti šriftą bylų ir katalogų rašymui.
• Registration – vartotojo vardo ir kodo įvedimas licencijos gavimui.
• Save options (CTRL + S) – pasirinktų parametrų įsiminimas byloje rar.ini.
Atgal į turinį2.1.6 Veiksmai su bylomis
Bylų įterpimas į archyvą, kai jau iškviesta suglaudinimo programa “WinRAR”, atliekamas taip:
1 Programos lange pažymėti reikiamas bylas, katalogus bet kuriuo galimu būdu.
2 Vykdyti komandą Add files to archive per meniu, įrankių juostą ar sparčiaisiais klavišais. Atsivėrusiame lange Enter archive name and parameters nurodyti vardą ir parinkti parametrus, jei siūlomi netinka. Teksto langelyje Archive parašyti kuriamo archyvo vardą arba palikti siūlomą. Jei byla įkeliama į jau esamą archyvą, tai reikia bakstelėti mygtuką Browse ir atsivėrusiame lange jį nurodyti. Išsiskleidžiančiame sąraše Compression pasirinkti suglaudinimo būdą , o Dictionary size – žodynėlio dydį. Sąraše Volume size nurodomas tomo dydis, jei kuriamas daugiatomis archyvas. Pirmoji byla turės plėtinį rar, o kitos r01, r02 ir t.t. Lango srityje Update mode pasirenkamas bylos įterpimo į archyvą būdas, o pasirinkimo mygtukais Archiving options – archyvavimo parametrai.
3 Bakstelėti mygtuką OK. Archyvavimo metu rodomas langas su proceso statistika. Tuo metu bakstelėjus mygtuką Cancel, archyvavimas nutraukiamas ir suglaudinta byla nesukuriama.
Bylų įkėlimui į archyvą galima naudoti “drag and drop” (“nunešk ir padėk”) savybę. Norint archyve suglaudintą bylą nukopijuoti į kokį nors katalogą, reikia iškviesti darbui “WinRAR” ir bylų valdymo režime atverti reikiamą archyvą. Po to, pažymėti reikiamas bylas, katalogus ir vykdyti vieną iš išarchyvavimo komandų – išarchyvuoti į veikiamąjį arba kitą nurodytą katalogą. Pastaruoju atveju nepažymėjus žymimojo laukelio Do not extract paths, bylos bus išarchyvuojamos kartu su keliais ir sukuriami atitinkami katalogai. Išarchyvavimo metu rodomas langas su proceso statistika, o bakstelėjus mygtuką Cancel, procesas yra nutraukiamas.
Atgal į turinį2.2 Programa “WinZIP”
Programos “WinZIP” iškvietimui galima naudotis Start mygtuku ir susirasti programos meniu skyrių. Jei yra sukurta nuoroda į “WinZIP” programą, reikia dukart bakstelėti ją pele. Kitas būdas yra iškviesti programą “Windows Explorer” (arba “My Computer”) susirasti reikiamą archyvą, dukart bakstelėti jį pele, programa “WinZIP” bus iškviesta darbui ir iš karto atvers pasirinktą archyvą. Programos langas yra panašus į daugelio “Windows” aplinkos programų – viršutinėje dalyje yra programos piktograma, programos ir atverto archyvo pavadinimai, lango valdymo mygtukai. Žemiau yra meniu, o dar žemiau – įrankių juosta. Pagrindiniame lange yra pateikiami archyve esančių bylų vardai, jų sukūrimo data, laikas, dydis prieš suspaudimą, suspaudimo procentas, dydis po suspaudimo ir kelias. Jei bylų sąrašas netelpa lange, galima naudotis perstūmimo juostomis. Sąrašą galima rūšiuoti pagal bet kurį lauką. Apatinėje programos “WinZIP” lango dalyje yra būsenos eilutė, kurioje gali būti įvairi informacija: pažymėtų bylų kiekis ir jų dydžių suma, bendras archyvo bylų kiekis ir dydžių suma, pagalbinė informacija apie vykdomą komandą ir kt. Lango vietą ekrane ir jo dydį galima keisti įprastiniais metodais.
Atgal į turinį
2.2.1 Naujo archyvo sukūrimas
Vienas iš būdų yra vykdyti meniu skyriaus File poskyrio New Archive komandą. Galima naudotis įrankių juostos mygtuku New. Atsiveria langas New Archive, kuriame pirmiausiai reikia parašyti kuriamo archyvo vardą, o ne įterpiamų į archyvą bylų vardus. Galima pasirinkti norimą diską ir katalogą, kuriame naujasis archyvas turėtų būti. Lange rodomi jau esančių archyvų vardai, kurių, suprantama, negalima naudoti naujų archyvų vardais. Pabaigai reikia bakstelėti mygtuką OK. Jei bus pažymėtas laukelis Add Dialog, bus atvertas langas Add bylų įterpimui į naują archyvą. Priešingu atveju, šią komandą reikės iškviesti atskirai. Kitas būdas yra “Windows Explorer” ar “My Computer” lange pažymėti bylas, kurias norima įterpti į naują, dar neegzistuojantį archyvą, ir paspausti dešinįjį pelės klavišu. Atsivėrusiame meniu pasirinkti komandą Add to ZIP. Lange Add bakstelėti mygtuką New.
2.2.2 Archyvo atvėrimas
Reikia vykdyti meniu skyriaus File poskyrio Open Archive komandą (galima bakstelėti mygtuką Open, esantį įrankių juostoje). Atsiveria langas Open Archive, kuriame pasirinkamas reikiamas kaupiklis, katalogas ir archyvas. Pažymėjus reikiamą archyvą, reikia bakstelėti mygtuką Open. Lange pateikiamas archyve esančių bylų sąrašas su papildoma informacija. Open lango lauke Files of Type galima nurodyti, kokias bylas pateikti sąraše. Norint ieškoti archyvo vardo tik “zip” archyvų tarpe, reikia iš sąrašo pasirinkti variantą “Zip files”, visų archyvų tarpe – “All archives” ir pan. Kartais tenka ieškoti išsiarchyvuojančių bylų, kurios turi plėtinį “.exe”. Tokiu atveju bylų filtre Files of Type reikia pasirinkti archives and .exe files. Bylų sąraše bus pateikiami visi “.exe” ir “.com” bylų vardai, nes “WinZIP” neskiria išsiarchyvuojančių bylų nuo programų iki tol, kol jo neatveria.
Atgal į turinį
2.2.3 Archyvų valdymas
Atversto archyvo kopijavimo (Copy Archive), perkėlimo (Move Archive), pervardinimo (Rename Archive) ir šalinimo (Delete Archive) komandos yra meniu skyriuje File. Kopijavimo komanda galima nukopijuoti atvertą archyvą į kitą katalogą ar diską. Iškvietus komandą atsiveria Copy langas, kuriame reikia nurodyti archyvo kopijos paskyrimo vietą. Panašiai veikia ir komanda Move, tik archyvas yra perkeliamas į naują vietą, o ne kopijuojamas. Komanda Rename galima pakeisti atverto archyvo vardą, tačiau negalima pakeisti plėtinio, katalogo ar disko. Šalinant atvertą archyvą, reikia patvirtinti vykdomą operaciją, po to archyvas uždaromas ir pašalinamas.
Atgal į turinį
2.2.4 Naujų bylų įterpimas į archyvą
Tai galima atlikti keliais būdais. Jei archyvas yra atvertas, tai bylos įterpimui galima naudotis komanda Add, kuri yra meniu skyriuje Actions. Įrankiu juostoje yra to paties pavadinimo mygtukas. Atsiveria langas Add, k.uriame reikia bet kuriuo galimu būdu pasirinkti norimas įtraukti į atvertą archyvą bylas ir bakstelėti mygtuką Add. Lauke File name galima naudoti universaliuosius simbolius (pavyzdžiui, *.c) bylų vardams, turintiems bendrų dalių, nurodymui. Reikia juos parašyti ir bakstelėti mygtuką Add With Wildcards. Kitas būdas bylų įterpimui į atvertą archyvą yra nutempti juos iš “Explorer” lango į “WinZIP” langą. Tam reikia iškviesti programą “Windows Explorer”, susirasti ir pažymėti vieną ar kelias reikiamas bylas, nuvilkti jas į “WinZIP” langą (jei jis sumažintas, galima nuvilkti ant piktogramos). Atleidus kairįjį pelės klavišą, atsiveria langas Add and Drop, kuriame galima nustatyti reikiamus įterpimo parametrus. Nuvilkti pažymėtą bylą ar kelis bylas galima ne tik į “WinZIP” langą, bet ir ant bet kurios “.zip” bylos, matomo “Windows Explorer” ar “My computer” lango. Tokiu būdu negalima įterpti į archyvą bylų su plėtiniais ZIP, LZH, ARJ, arba ARC. Apibūdinsime keletą pagrindinių lango Add and Drop parametrų, kurie sutampa su lango Add parametrais. Lange Action galima pasirinkti įterpimo variantus: Add, Freshen, Move ir Update. Veiksmas Add paprastai įterpia pažymėtą bylą ar kelias bylas į archyvą. Veiksmas Freshen nurodo programai “WinZIP” atnaujinti archyvo bylas, tačiau kreipti dėmesį tik į pažymėtas. Veiksmas Update yra panašus į Freshen, tačiau jei pažymėtos bylos nėra archyve, tai ji bus įterpta. Veiksmas Move yra panašus į Add, tik įterpus bylas į archyvą, jos bus pašalintos iš disko. Lauke Compression yra nurodomas suglaudinimo metodas. Greitesnis glaudinimas paprastai sukuria didesnius archyvus. Laukas Multiple Disk Spanning valdo situaciją, kai kuriant archyvą diske nebėra vietos. Tai gali atsitikti dirbant su diskeliais, todėl kai dirbama ne su jais, šis sąrašas nenaudojamas. Čia galimi trys pasirinkimo variantai: Automatic – bus prašoma įdėti kitą diskelį, kai pirmasis bus užpildytas; Automatic + Wipe First Disk Prompt – tas pats, kaip ir Automatic tik bus sudaryta galimybė ištrinti norimas bylas iš pirmojo diskelio; No Spanning – tik pateikia pranešimą “disk full”, jei diskelyje nebėra vietos archyvui patalpinti. Laukeliu Recourse Folders galima nurodyti “WinZIP” programai peržiūrėti veikiamąjį ir visus jame esančius pakatalogius, ieškant įterpiamų į archyvą bylų. Atstatant tokius katalogų kelius, reikia pažymėti laukelį Use Folder Names lange Extract. Pažymėtas laukelis Save Extra Folder Info nurodo įterpti bylą į archyvą kartu su keliu. Bakstelėjus mygtuką Password, galima įterpiamą bylą ar kelias bylas apsaugoti norimu slaptažodžiu. Laukeliu Store Filenames in 8.3 Format galima nurodyti “WinZIP” naudoti trumpus bylų vardus (aštuoni simboliai bylos vardui ir trys simboliai plėtiniui). Laukelių Attributes grupė leidžia: Include Only If Archive Attribute Is Set – įterpti bylas, kurių atributas archyvuotinas yra įjungtas; Reset Archive Attribute – išjungti atributą archyvuotinas, kai byla įterpiama į archyvą; Include System and Hidden Files – leidžia įterpti sistemines ir paslėptas bylas, kurias “WinZIP” paprastai praleidžia.
Atgal į turinį
2.2.5 Bylų išarchyvavimas
Bylų kopijavimui iš archyvo į katalogą yra komanda Extract, kurią galima iškviesti per meniu skyrių Actions arba įrankių juostos to paties pavadinimo mygtuką. “WinZIP” bylas iš atverto archyvo kopijuoja (išarchyvuoja) į lauke Extract To nurodytą katalogą. Šį katalogą galima nurodyti tokiais būdais:
• Pasirinkti reikiamą diską ir katalogą lauke Folders /Drives.
• Parašyti katalogo vardą lauke Extract To.
• Išskleisti lauko Extract To sąrašą ir pasirinkti reikalingą katalogą.
• Bakstelėti mygtuką New Folder. ir sukurti naują katalogą.
Pažymėtas pasirinkimo mygtukas Selected Files nurodo “WinZIP” išarchyvuoti tik pažymėtas pagrindiniame programos lange bylas. Pasirinktas režimas All Files nurodo išarchyvuoti visas archyve esančias bylas, o Files ir šalia esantis redagavimo laukas – nurodytas bylas (jas galima nurodyti ir naudojantis universaliaisiais .simboliais). Pasirinkimo laukelis Overwrite Existing Files nurodo kada pranešti, jei išarchyvuojama byla jau yra nurodytame kataloge. Jei pažymėtas laukelis Use Folder Names, bylos bus išarchyvuotos į kartu su vardais įsimintus katalogus, kurie bus prijungti prie lauke Extract To nurodyto katalogo. Jei laukelis nepažymėtas, tai bylos bus išarchyvuotos į nurodytą katalogą, nepaisant koks kelias įsimintas archyve. Mygtukas New Folder atveria langą Create Folder ir galima sukurti naują katalogą bylai išarchyvuoti. Sukurti naują katalogą galima parašius jo vardą lango Extract laukelyje Extract To. Tokiu atveju prieš išarchyvuojant bylą bus sukurtas katalogas. Dar vienas būdas byloms kopijuoti iš archyvo į katalogą yra vilkti jas iš “WinZIP” programos lango į katalogą, pateiktą “Windows Explorer” ar “My Computer” programa.
Atgal į turinį
2.2.6 Archyvo bylų peržiūra
Bylas, esančias archyve, galima peržiūrėti specialiai jų neišarchyvuojant. Tai galima padaryti keliais būdais. Vienas iš jų yra naudotis meniu skyriaus Actions komanda View. Atsiveria to paties pavadinimo langas, kur pasirinktą bylą galima peržiūrėti trimis būdais:
• naudojantis susieta programa (tai galima padaryti ir dukart bakstelėjus pele bylą pagrindiniame “WinZIP” programos lange);
• naudojantis Internal ASCII text viewer (vidine teksto peržiūros programa);
• su bet kuria nurodyta teksto peržiūros programa
Atgal į turinį
2.2.7 Išsiarchyvuojančių bylų sukūrimas
Meniu skyriaus Actions komanda Make.EXE File konvertuoja atvertą archyvą į išsiarchyvuojantį (self- extracting) archyvą, kuris gali būti vykdomas kaip komanda. Tokiu atveju archyvas automatiškai išarchyvuojamas, t.y. visos jame esančios bylos perkeliamos į veikiamąjį katalogą. Taip patogu siųsti archyvus kitam asmeniui, neturinčiam “WinZIP” programos.
2.3 “WinRAR” ir “WinZIP” programų naudojimo atmintinė (3Lent)
3Lentelė

Windows aplinkos programa
“WinRAR” Windows aplinkos programa
“WinZIP”
1 Išplėtimas *.rar *.zip
2 Arcyvuoti (2Pav)

Įeiti į norimą diską, katalogą, pažymėti bylas (File -> Select All);

ADD;

Archivo aplinkoje nurodyti kelią, kur archyvuosime arba per BROWSE;

Nurodyti suspaudimo lygį (Compression method);

Jei norime archyvuoti dalimis (po diskelio talpą (Volume size 1.457.500 pasirinkti);

Jei norime sukurti vykdomą archyvą *.exe (Create SFX archive). NEW;

Nurodyti kur archyvuosime;

Pažymėti, ką archyvuosime (su pele arba Actions-> Select All) ir ok.
3 Išarchyvuoti (3Pav)

Įeiti į norimą archyvą;

Pažymėti, ką norite išarchyvuoti (File ->Select All);

EXTRACT, nurodyti kur norite išarchyvuoti. Įeiti į norimą archyvą;

Pažymėti, ką norite išarchyvuoti (Actions-> Select All).;

EXTRACT, nurodyti kur norite išarchyvuoti.
4 Sukurti vykdomą bylą Pirma sukurti paprastą archyvą;

Actions -> Make EXE File.
5 Slaptažodis File -> Password. Kuriant archyvą rasite laukelį PASSWORD

2Paveikslėlis

3Paveikslėlis

Atgal į turinį
3 Literatūros sąrašas
M.Bernotas, K.Karklius “Informatika” I dalis.- Kaunas Technologija 2000
J.Adomavičius ir kt. “Informatika” I dalis.- KTU 2000
http://www.win-rar.com/

Atgal į turinį

Leave a Comment