Darbas internete

KOMPIUTERIŲ TINKLAI

KAS TAI YRA KOMPIUTERIŲ TINKLAS?

Kompiuterių tinklas- tai kompiuteriai, sujungti tarpusavyje per ryšio priemones- optinius bei telefono kabelius, radijo ryšį, palydovinį ryšį. Kiekvienas kompiuteris yra aprūpintas specialia programine ir technine įranga.
Kompiuterių tinklą sujungti kompiuteriai turi daug pranašumų, palyginti su pavieniais:
tinklas suteikia galimybę po visą pasaulį išsibarsčiusią organizacijos nariams keistis informacija, duomenimis, naudotis visų įstaigų kompiuterinėmis programomis.
Bendrai galima naudoti kompiuterio išteklius: kompiuterių atmintį, spausdintuvus ir kitokius įrenginius.
1. Sugedus vienam kompiuteriui, valdymą galima perduoti kitam (pvz.: skrydžių valdyme).
2. Būdami savo namuose, komandiruotėje galite greitai peersiųsti reikiamus duomenis arba pasinaudoti įstaigos informacija.
Kompiuteriniai tinklai yra:
1. Vietiniai -LAN- Local Area Networks. Pvz.: klasės, įstaigos, parduotuvės.
2. Globaliniai- WAN- Wide Area Networks. Pvz.: šalies, žemyno, pasaulio.
VIETINIAI TINKLAI
Vietiniai tinkli pagal kompiuterių jungimo būdą yra:
1. Žvaigždiniai( Star)
2. Žiediniai( Ring)
3.Magistraliniai( Bus Network)
Žvaigždiniame tinkle (1 pav.) visi įrenginiai (mazgai- nodes) jungiami prie centrinio kompiuterio. Toks tinklas naudojamas, kai dideliam vartotojų skaičiui reikia dalytis dideliais skaičiavimo pajėgumais.

1 pav. Žvagždinis tinklas.

Keli mazgai gali vienu metu naudotis centriniu kompiuteriu. Tačiau, jei sutrinka jo darbas, išsiderina ir viso tinklo darbas.
Į žiedinį tinklą (2 pav.) kiekvienas koompiuteris įjungiamas taip, kad gali priimti, siųsti informaciją ir ją retransliuoti, adresuodamas kitam vartotojui.

2 pav. Žiedinis tinklas

Magistralinis tinklas (3 pav.). Kompiuteriai sujungiami viena magistrale. Tai pagrindinis vietinių tinklų organizavimo būdas. Magistralėje vienu metu gali būti tik vieno kompiuterio siunčiama informacija.

3 pav. Magistralinis tinkles

/p>

1.
VIETINIS KOMPIUTERIŲ KLASĖS TINKLAS. KAIP NAUDOTIS?

UŽDUOTIS

Nubraižykite kompiuterių klasės sujungimo į tinklą schemą. Paaiškinkite, koks kompiuterių sujungimo būdas panaudotas ir kaip vyksta pasikeitimas informacija.
Kaip naudositės vietiniu tinklu?
PRAKTINIS DARBAS
Apsikeiskite darbais su kaimyniniais kompiuteriais.

GLOBALINIAI TINKLAI. INTERNETAS
INTERNETAS
Internetas- kompiuterinių tinklų sistema, neturinti pagrindinio centro. Jis sudarytas iš atskirų tinklų, priklausančių šalims, didelėms korporacijoms, organizacijoms. Tokie tinklai vadinami Interneto potinkliais. Kiekvieną potinklį valdo savininkas pagal savo reikalavimus, todėl dažnai kyla nesusipratimų perduodant informaciją iš vieno tinklo į kitą (pvz.: pornografija, karo propaganda.). Interneto potinklius vienija Interneto informacijos centras InterNIC, kuris buvo įkurtas 1993 m. JAV, ir Interneto draugija įkurta 1991 m. Danijoje. Jie rūpinasi informacijos kaupimu, naujų narių registracija.
Potinklis, prisijungęs prie kokio nors Interneto mazgo, informacijos keitimuisi naudoja protokolą (programą) TCP/IP.
Protokolas- sistema (signalų rinkinys), dėl kurio vartojimo suusitaria du kompiuteriai.
TCP- Transmission Control Protocol- sistema, kurią naudoja duomenų perdavimo tinklai.
IP- Internet Protocol- schema, kuri duomenis nukreipia reikiamu maršrutu iš vieno tinklo į kitą.
TINKLO ISTORIJA
Šiuolaikinių ryšio linijų pirmtaku galima laikyti signalizavimą laužais, įvairiais optiniais ir garsiniais signalais. Seniai gimė idėja apie perdavimo stotis. XVIII a. pabaigoje, Didžiosios Prancūzijos revoliucijos metu, bokštuose ir kalvose buvo pastatytos informacijos perdavimo stotys.
1832 m. rusų akademikas Paulas Šilingas išrado klavišinį telegrafo aparatą, suprojektavo požemines ir povandenines telegrafo linijas.
1837 m. amerikiečių mokslininkas Samjuelis Finkis Bryzas Morzė (Morse) iš

šrado elektromagnetinį rašantįjį telegrafo aparatą ir sukūrė telegrafo kodą (Morzės abėcėlę).
1876 m. škotų kilmės amerikieatis mokytojas Aleksandras Grejemas Belas (A.G.Bell) užpatentavo telefoną. Taip atsirado garsinis ryšys laidais.
1895 m. rusų fizikas ir elektrotechnikas Aleksandras Popovas sukūrė radijo imtuvą, kuris galėjo perduoti informaciją elektromagnetinėmis bangomis. 1897 m. radijo ryšys siekė 600 m. , vėliau – 5 km., o 1901 – 150 km.
1956 m. Amerikos firma ‘’Bell Laboratories’’ sukūrė pirmąją skaitmeninę ryšio liniją.
1957 m. SSRS paleido pirmąjį Žemės palydovą. Tai buvo palydovinio ryšio pradžia.
Tuo pačiu metu įvairiose šalyse buvo sukurtos vis tobulesnės informacijos perdavimo priemonės.
1960 m. buvo atlikti pirmi bandymai jungiant kompiuterius į tinklus per telefonines linijas. Interneto protėvis buvo Gynybos departamento (GD) finansuotas projektas ARPANET (1969). ARPA- JAV prezidento Eizenhauerio įkurta agentūra- Pažangių Tyrimo Projektų Administracija, kuri šeštojo dešimtmečio pabaigoje pradėjo kurti kompiuterines telekomunikacijas. Ši agentūra turėjo sukurti kompiuterių tinklą, kuris patikimai dirbtų atominio karo atveju. Jei sugestų viena komunikacinio tinklo grandis, informacija automatiškai būtų nukreipta į kitas. Siunčiamas pranešimas buvo skaidomas į daugelį paketų, kiekvienas paketas “aplipdomas” adresais ir keliauja savarankiškai į paskirties tašką, kur jis vėl sulipdomas. Kiekviename tarpiniame mazge turi veikti kompiuteris su programa- maršrutizatoriumi, kuri parenka tolesnį paketo kelią, apeidama neveikiančius. Šie informacijos siuntimo susitarimai pavadinti TCP/IP protokolu
1969 m. ARPANET sujungė kelis kompiuterius esančius Kalifornijoje ir Jutoje. Vieša tinklo demonstracija įvyko 1972 m. Pasisekimas buvo stulbinantis. Kiekvienas universitetas no
orėjo prie jo prisijungti. Greitai tinklą tapo sunku valdyti, todėl 1983 m.jis buvo padalintas į du tinklus: MILNET, kur buvo karinės organizacijos ir naują mažesnį, ARPANET priglaudusį nekarines organizacijas. Abu tinklai buvo tarpusavyje sujungti ir pavadinti INTERNET. Lygiagrečiai atsirado nepriklausomi švietimo, komerciniai ir kiti tinklai, kurie vėliau taip pat prisijungė prie Interneto. Pirmieji tarptautiniai prijungimai buvo tarp Anglijos ir Norvegijos 1973m.
1986 m. Nacionalinis mokslo fondas JAV sukūrė superkompiuterių tinklą NSFNET, kuris tapo pagrindine Interneto arterija
Vienas žymiausių Interneto vystymosi etapų yra hiperteksto (hypertext) pritaikymas tinkle. Hipertekstas- tai įprastas tekstas turintis svarbią savybę: jame yra nuorodos (žodžiai- hipernuorodos) atveriantys kitus dokumentus. Juose taip pat yra žodžių atveriančių naujus puslapius, kuriuose taip pat yra žodžių, atveriančių naujus puslapius ir t.t. Užvedus pelytę ant tokio žodžio ji pakeičia formą. Hipertekstą galima paaiškinti taip: paimate enciklopediją ir skaitote tarkime apie krepšinį ir randate paminėtą A.Sabonio pavardę, norite apie jį daugiau sužinoti. Tada ieškote enciklopedijoje informacijos apie jį. Skaitydami apie šį sportininką randate paminėtus klubus, kuriuse jis žaidė ir norite gauti informacijos apie juos, vėl ieškote ir t.t. Hipertekste tų žodžių parinkimas atvers puslapius apie juos. Taip saugoma viskas: tekstai, garsai, vaizdai.

1990 m. hipertekstinė informacija Internete buvo pavadinta “Pasauliniu voratinkliu” (World Wide Web- WWW).
INTERNETAS LIETUVOJE
Lietuva Interneto šeimos nare tapo 1994 m.. Pr
risijungimas buvo pademonstruotas “Infobalt” parodoje. Tą padarė švedų firma UPNET kartu su Lietuvos kompanija “Taidė”. Pirmasis ryšys tebuvo vos 64 kbps, tačiau to visiškai pakako to laiko poreikiams patenkinti. Nuo 1995 m. UAB “Taidė” veikia kaip kaip “Interneto” paslaugų komercinis tiekėjas. Jos kanalus nuomoja Atviros Lietuvos fondas, teikiantis nemokamas Interneto paslaugas, 5 kontinentai, Infrostruktūra ir kt. Interneto paslaugas teikia mokslo ir studijų tinklas Litnet, Omnitel, LieTelia. Šiandien visos valstybinės ir dauguma komercinių organizacijų turi ryšį su Internetu, kuria savo Internet- puslapius.
PRISIJUNGIMAS PRIE INTERNETO
1. Sužinokite, kokį kompiuterį turite, kokios jo galimybės.
2. Sužinokite, kokie prisijungimo būdai galimi ten, kur jūs esate.
3. Išsiaiškinkite, kiek už tai mokėsite.
4. Prisijunkite.
Prisijungti galima dviem būdais:
1. Tiesiogiai (reikės tinklo plokštės, sujungimo kabelių, programinės įrangos).
2. Per telefono linijas (reikės modemo, kabelių, programinės įrangos).
MODEMAS
Modemas- moduliatorius/demoduliatorius, kompiuterinius signalus keičiantis telefoninio ryšio signalais. Jis gali būti išorinis ( atskiras įrenginys, jungiamas prie sisteminio bloko) arba vidinis (montuojamas sisteminio bloko viduje). Modemo greitis matuojamas bitais per sekundę (bps).
PRISIJUNGIMUI NAUDOJAMI PROTOKOLAI
Pilnavertis ryšys telefono linija yra tada, kai naudojami SLIP ir PPP protokolai.
SLIP- interneto protokolas nuoseklioms linijoms, leidžiantis turėti savo kompiuterio IP adresą. Tada siunčiami duomenys keliauja tiesiogiai į jūsų kompiuterį. Susijungimo metu kompiuteris tampa Interneto mazgu.
PPP- tobulesnis nei SLIP protokolas.
Kreipiamės į organizaciją, teikiančią Interneto paslaugas. Ji atliks visus prijungimo ir suderinimo darbus. O jūs gausitE savo unikalų adresą. Adresas užrašomas keturiais skaičių blokais, kurie atskiriami taškais. Pvz.

193 . 210 . 53 . 20

Kartu su kodais naudojami ir raidiniai užrašai- sričių vardų sistema (Domain Name System) Pvz.:
julius.ktl.mii.lt.

Vietoj šalies kodo gali būti viena iš kelių santraupų:
.com – komercinė organizacija,pvz.: omnitel.com;
.edu – švietimo organizacija;
.goo – vyriausybinė organizacija;
.org – nevalstybinė organizacija
Simboliniuss vardus verčia skaitmeniniais specialūs kompiuteriai – vardų serveriai (Domain Name Server)
Prisijungę prie serverio galėsite naudotis Interneto paslaugomis, kai į savo kompiuterį įkelsite programą- klientą. Pvz.: programos naršyklės (browser) pasauliniam voratinkliui naršyti- NETSCAPE NAVIGATOR arba INTERNET EXPLORER; elektroniniu paštu galėsite naudotis turėdami programas PEGASUS MAIL arba EUDORA. Stambiausios klientinių programų kūrimo kompanijos yra Microsoft ir Netscape Comunications. Naujausios programos teikia visas interneto paslaugas.
INTERNETO TEIKIAMOS PASLAUGOS
Elektroninis paštas (e-paštas arba electronic mail arba e-mail). Tai labiausiai paplitusi paslauga. E- paštas naudojamas visur vietoj telefono, popieriaus. Elektroniniai pašto sąrašai (mailing lists) leidžia įsijungti į diskusijas su kitais žmonėmis, rengti neakivaizdinius susitikimus. Pašto serveriai (mail servers) – programos, kurios automatiškai atsako į e-pašto pranešimus, leidžia ieškoti įvairių informacijos rūšių.
Pasaulinis voratinklis (The World Wide Web- WWW) – tai duomenų bazė, apimanti visą pasaulį. Programinė įranga naudojama darbui tinkle, vadinama peržiūrėtoju (browser).
Kompiuteriniai pokalbiai (IRC) (telekonferencijos).
Neakivaizdinės konferencijos (Siunčiama pranešimus kuriai nors diskusijų sričiai ir užsiprenumeravę temą , gauname visus parnešimus ta tema.)
Ryšys su toli esančiu kompiuteriu (TelNet).
Bylų perdavimas (FTP).
UŽDUOTIS
1. Sužinokite, kokį kompiuterį turite, kokios jo galimybės (procesorius, RAM talpa, HDD talpa).
2. Sužinokite, kokie prisijungimo būdai galimi ten, kur jūs esate, kokios įrangos reikės.
3. Išsiaiškinkite, kiek už tai mokėsite.
1. Gautą informaciją užrašykite.

ELEKTRONINIS PAŠTAS
APIE ELEKTRONINĮ PAŠTĄ
Lietuvoje daugiausia naudojamasi elektroninio pašto programomis: Eudora ir Pegasus Mail. Elektrononio pašto paslaugas suteikia ir populiariausios WWW peržiūros programos: Netscape Navigator ir Microsoft Internet Explorer.
Kiekviena programa turi savo privalumų ir trūkumų.
Jei laiške bus paprastas tekstas, parašytas lotyniškomis raidėmis, jį sugebės perskaityti kiekvienas kompiuteris. Tačiau kitus simbolius gali perskaityti tik dalis kompiuterių, kurie naudoja tas pačias kodų lenteles, šriftus, programinę įrangą. Todėl siųsdami laišką turite pagalvoti, ar jūsų paruoštą tekstą galės suprasti gavėjo programos.
ELEKTRONINIO PAŠTO ADRESAS
Prieš pradėdami susirašinėti, turite gauti savo elektroninio pašto adresą. Elektroninio pašto adresas turi dvi dalis: pirma dalis yra jūsų pašto dėžutė (mailbox), kurios vardas gali būti sudarytas iš kelių dalių atskirtu tašku ir sutapti su jūsų asmenvardžiu arba išgalvotas. Antra dalis- domenas (domain)- jūsų Interneto tiekėjo vardas. Dalys skiriamos ženklu @ (eat).
Pvz.:
eugvalav @ vpu.lt
infoda@klaipėda.omnitel.net
info@voras.lt
Komentarai (suntėjo vardas, pavardė) gali būti rašomi prieš adresą. Pvz.:
Ingrida Tamošaitytė
arba skliaustuose po adreso.
Laiškai gali grįžti neteisingai užrašius adresą, dėl pašto serverio ar ryšio linijų gedimo. Tada jų išsiuntimą tenka pakartoti.
ELEKTRONINIO PAŠTO PROGRAMA EUDORA
PALEIDIMAS
Spragtelti virš piktogramos, kuri atrodo kaip vokas
NAUJO LAIKO RAYMAS
MESSAGE – NEW MESSAGE
To: – gavėjo adresas (įrašome arba pasirenkame iš adresų knygos (Addreses – Addreses book));
From: siuntėjo adresas;
Subject – laiško tema (pagal ją adresatas gali nuspręsti apie laiško svarbumą);
Bcc:- kopijos siunčiamos žmonės, kurių vardų žinutėje nėra;
Cc: – adresai žmonių, kuriems siųsite žinutes kopijas;
Attachments:- priedeliai prie žinutės- paveikslėliai, tekstai ir t.t. (nurodome bylų vardus);
Send- išsiųsti žinutę;
PAŠTO PERŽIŪRĖJIMAS
FILE- CHECK MAIL
Paštas atsiranda pašto dėžutėje (Inbox)- lange, kurį Eudora pažymi In. Matome siuntėjo adresą, gavimo laiką ir temą. Žinutę peržiūrime sužadine ją du kartus pelyte.
Eudora leidžia valdyti gautus pranešimus:
1. Išmesti (spraktelti mygtuką su šiukšlių dėže);
2. Spausdinti (spraktelti File- Print arba virš spausdintuvo piktogramos);
3. Ištrinti (klavišas Delete);
4. Persiųsti (Message- Forward. Užpildome laukus To:, CC:. Persiunčiamas tekstas atsiranda toje dalyje, kur yra žinutės. Prieš kiekvieną eilutę buna ženklas “>“. Tada galite redaguoti žinutę, pridėti savo komentarus).
ATSAKYMAS Į GAUTĄ LAIŠKĄ
MESSAGE- REPLY
Mandagumas reikalauja atsakyti į gautą laišką.
VIRUSAI ELEKTRONINIAME PAŠTE
Tikrinkite atsiųstus priedus ir tik po to juos pasiimkite. Prie paprasto laiško teksto virusai “nesikabina”.

PASAULIO VORATINKLIS WWW (WEB)
APIE PASAULINĮ VORATINKLĮ
Šį terminą (World Wide Web) pasiūlė Tim Berners- Lee ir Robert Cailiau Europos branduolinės fizikos tyrimo laboratorijoje Šveicarijoje 1990. Tai susiję su hiperteksto idėja Internetui.. Ši technologija pradėta naudoti 1993 m. Tada buvo sukurta kompiuterinė programa Mosaic. Netrukus įsikūrė didžiausia pasaulyje Interneto programinės įrangos kūrėjų koorporacija Nestcape Communations.
KAIP VEIKIA WWW?
Voratinklio veikimas remiasi kliento- serverio principu. WWW klientas yra peržiūros programa (naršyklė- browser), kuri siunčia užklausas į WWW serverį. Šią programą ( Netscape Navigator arba Internet Explorer) jūs turite savo asmeniniame kompiuteryje Serveris- programa, kuri analizuoja jūsų klausimą ir atsiunčia reikalingą informaciją.
Kalba, kuria bendrauja klientas ir serveris vadinama Hiperteksto perdavimo protokolu (HTTP). Todėl Web serveriai dažnai vadinami HTTP serveriais. Hiperteksto kūrimui yra naudojama standartinė kalba HTML (Hypertext Markup Language). Šia kalba parašyti dokumentai turi plėtinį .html.
KAIP SUFORMUOTI UŽKLAUSĄ?
Užklausa- tai jūsų ieškomos informacijos adresas interneto tinkle. Adresui sudaryti naudojamas URL (Uniform Resourse Locator) standartas. Jį sudaro:
· perdavimo protokolo pavadinimas;
· vartotojo indentifikacija(nebūtina, nes vartotojo vardas ir slaptažodis, kurie naudojami registracijai ir informacijos naudojimosi kontrolei, paimami automatiškai iš operacinės sistemos parametrų);
· adresas, nurodantis, kuriame kompiuteryje yra tas dokumentas;
· jungties numeris(nebūtinas). Jungties numerį nurodome, jei šis skaičius nelygus 8080.
· kelias- dokumento vieta kompiuteryje (nebūtina nurodyti)-katalogo ir bylos vardas.

protokolas:??serverio adresas/kelias į ieškomą bylą

arba

protokolas:??vartotojas:slaptažodis@adresas?jungties numeris?kelias

Naršyklėse gali būti naudojami tokie duomenų perdavimo protokolai (programos):

file- jei byla imama iš jūsų kompiuterio.

ftp- failų persiuntimo protokolas, jei norime atsisiųsti bylą iš kito kompiuterio.

Gopher- leidžia ieškoti norimos informacijos internete.

http- hipertekstinių duomenų persiuntimas.

mailto- kompiuterinio pašto perdavimo protokolas.

News, nntp- Usenet konferencijų peržiūra.

telnet- prisijungimas prie toli esančio Interneto kompiuterio.

wais- kreipinys į duomenų bazę Internete.

Kelias nurodo norimo dokumento vietą serveryje ir jo pav.

KAIP IEŠKOTI INFORMACIJOS INTERNETE?

Paleiskite kompiuteryje voratinklio naršyklę (browsers)- Netscape Navigator arba Internet Explorer arba kitą. Informacijos ieškokitei dviem būdais:
· Adress (Netsite) eilutėje nurodykite konkretų dokumento adresą URL standartu;
· Įrankių juostoje spraktelkite mygtuką SEARCH ir duomenų įvedimo eilutėje įrašykite žodį arba frazę iš ieškomo dokumento arba pasirinkite paieškos instrumentą (langelis su užrašu Provider-of-the-day), įrašykite ieškomą frazę ir spustelkite mygtuką Find arba pasirinkite vieną iš siūlomų temų. Paieškos langas dings, kai paspausite SEARCH mygtuką įrankių juostoje.

Pasirinktas dokumentas bus siunčiamas į jūsų kompiuterį. Persiuntimo greitis bus rodomas apatinėje naršyklės eilutėje. Jis priklauso nuo jūsų turimos įrangos charakteristikų, nuo linijų apkrovimo. Siuntimą sustabdysite spustelėje STOP mygtuką įrankių juostoje.

KAS TIE PAIEŠKOS INSTRUMENTAI?

Paieškos instrumentas yra kompiuterinė programa, kuri analogiška duomenų bazės paieškos programai. Internete yra daugybė serverių, kuriuose veikia paieškos programos, teikiančios įvairias paslaugas. Pagal teikiamas paslaugas šias programas galima skirstyti į tris grupes:
· “vorai” (spiders) savo duomenų bazėse kaupiantys įvairiausiose pasaulio serveriuose saugomos informacijos trumpas anotacijas ir suteikiantys galimybę ieškoti informacijos pagal žodžius arba frazes. Taip veikia populiarūs serveriai AltaVista (www.altavista.com), Exsite (www.exsite.com),Lycos (www.lycos.com).
· katalogai (Internet directories) siūlo ieškoti informacijos pagal žinių kategorijas. Populiariausias katalogų serveris Yahoo (www.yahoo.com).
· Metainstrumentai paieškos frazę pateikia iškart keliems “vorams”, surenka ir surūšiuoja rezultatus bei parodo ekrane.
Pastaba: Visos paieškos priemonės paieškos rezultatus rūšiuoja skirtingai, todėl tos pačios užklausos rezultatai gali skirtis. Dažnai žmonių sudarytose rodyklėse, reklamąužsakančios bendrovės gali nupirkti žodžius, kuriuos užsakius, rezultatų puslapio pradžioje yra nuorodos į jų svetaines. Todėl geriau dirbti su kombinuotos paieškos serveriais (Dogpile- www.dogpile.com)

KITOS INTERNETO PASLAUGOS
KAIP PARSISIŲSTI BYLĄ?
Bylų persiuntimui galite naudoti jau turimas voratinklio naršykles arba specialias bylų persiuntimo programas. Pvz.: Bullet ProofFTP 1.11 (www.bpftp.com). Paleidę programą, jūs turite nurodyti FTP serverio adresą:
ftp://serverio pavadinimas/katalogas/byla
Jei nenurodysite katalogo, pateksite į FTP serverio pagridinį katalogą. Įsikrausite norimą bylą spraktelėje virš jos pelyte, jei programa paklaus ką su ja daryti , spraktelėkite Save to disk ir nurodykite katalogą, kuriame bylą išsaugosite. Jei bylos nepavyks parsisiųsti, paskaitykite naudojimosi programa instrukciją arba perverskite aprašymo pabaigoje pateiktą literatūrą.
KONFERENCIJOS. KAIP DALYVAUTI INTERNETO KONFERENCIJOSE?
Tai neakivaizdus bendravimas vieno su daugeliu.
Dalyvauti konferencijose galite turėdami tik elektroninio pašto programinę įrangą: užsiregistruojate ir su laiškais gaunate kurios nors diskusijos žinutes, ir rašote savo mintis ta tema visiems, kurie dalyvauja diskusijoje. Turint žinių skaitymo programą (pvz.: Outlook Express), galima žinias skaityti nesiunčiant jų į savo kompiuterį. Yra sukurtos programos, leidžiančios bendrauti ir bendradarbiauti žmonėms, esantiems prie kompiuterių tuo pat metu. Tai gali būti bendravimas raštu (chat-paplepėjimai), balsu (reikalingas mikrofonas, garso plokštė, garsiakalbiai) arba perduodant vaizdą iš vaizdo kameros, prijungtos prie kompiuterio (pvz.: Microsoft NetMeeting, Netscape Conference ir kt.
Konferencijos-UseNet-tarptautinė diskusijų vieta- tai būdas bendrauti milijonams žmonių visame pasaulyje. Jūs galite rašyti laiškus diskutuojama tema, skelbimus, atsakymus į kitų straipsnius. Tai galite atlikti naudodamiesi specializuota diskusijų programa arba elektroniniu paštu. Svarbu žinoti konferencijų adresus.
POKALBIAI
Pokalbiai IRC (Internet Relay Chat-Estafetinis Interneto Pokalbis), tai pokalbių sistema su daugeliu vartotojų susirenkančių kanaluose, paplepėti grupėse ir privačiai. Bendraujama renkant tekstą klaviatūra.
Kanalas-tai virtuali vieta (“kambarys”), turinti pokalbio temą. Kanalai yra dviejų rūšių: prieinami iš visų tinklo serverių ir pasiekiami tik vietinio IRC serverio vartotojams. Kanalai turi savo vardus. Jie atspindi kanalo paskirtį. Šalia vardo gali būti parašyta pokalbio tema (topic). Kanalai gali būti vieši ir uždari (jei turi slaptažodžius.) Bendraujama per kliento programą (client), pvz.: mIRC, wsIRC ir t.t. Šią programą galite gauti iš jūsų sistemą aptarnaujančio personalo.
JŪSŲ NAMŲ PUSLAPIS (TINKLALAPIS- HOME PAGE)
Informacija apie kokį nors objektą internete vadinama tinklapiu (Home Page). Jį gali sudaryti hipertekstiniai dokumentai su garso ir vaizdo intarpais (hypermedia). Visi šie dokumentai yra saugomi WWW kompiuteryje ir serveris http protokolu juos perduoda klientui. Tinklapiui kurti naudojama HTML kalba, kurios galimybės vystosi kartu su interneto galimybėmis.

Literatūra:
Valavičius E., Tamošaitytė I. Interneto labirintai.- Kaunas: Smaltija, 1998,- 251p.
John R. Levine, Carol Baroudi, Margaret Levine Young. Internetas žaliems. Vertimas iš anglų kalbos.- Kaunas: Smaltija, 1997,-420p.
Koveraitė V. R. Internet.- Kaunas: Technologija, 1995,- 150p.
Kompiuterija. “Lietuvos ryto” žurnalas.
Naujoji komunikacija. Dvisavaitinis žurnalas interneto ir kompiuterių vartotojams.

Leave a Comment