Biuro darbo vietos projektavimas

TURINYS

Biuro patalpos parinkimas ir įrengimas...................3
Darbo vieta..............................4
Patalpos baldai..............................9
Darbo aplinkos reikalavimai.........................11
Apšvietimas..............................11
Elektromagnetinė spinduliuotė.......................12
Mikroklimatas..............................13
Triukšmas..............................13
Reikiamo šviestuvo tipo ir kiekio paskaičiavimas.............14
Sekretorės kabineto baldų išdėstymo planas................15
Sekretorės kabineto apšvietimo išdėstymo schema..............16Biuro patalpos parinkimas ir įrengimas
Tam, kad žmogus jaustusi saugiai ir patikimai darbo vietoje, jam turi būti suprojektuota patogi ir saugi darbo aplinka. Psichologai teigia, kad viena iš darbingumo sumažėjimo priežasčių – netinkamai organizuota darbo vieta. Būsena, kai „viskas krinta iš rankų“ – pirmas požymis, kad darbo vieta įrengta netinkamai. Tinkamai įrengtas biuras formuoja teigiamą įmonės įvaizdį, gerina darbo sąlygas.
Patalpų įrengimo sttilius turi griežtai atitikti paskirtį, o įrengimo ir apdailos lygis – padalinio rangą ir darbuotojo statusą. Reikia nepamiršti, kad dalykiniame pasaulyje vyrauja konservatyvumas, nors pastaruoju metu populiarus ir ypač šiuolaikiškas stilius. Visos interjero detalės turi būti apgalvotos, su firmos simbolika. Į interjerą reikia žiūrėti kaip į vieną iš įvaizdžio ir dalykinio etiketo, kurio negalima ignoruoti, elementų.
Verslo praktikoje susiklostė tam tikros tradicijos ir principai, kurių pageidaujama laikytis įrengiant biurą. Biuro baldai ir jų išdėstymas, o kartais ir organizacinės technikos komplektavimas labai priklauso nuo biuro viidaus patalpų išdėstymo. Lietuvoje įprastas kabinetinis, arba sekcinis, patalpų išdėstymo variantas. Ergonominiai tyrimai rodo, kad racionaliai panaudota erdvė ir mažiausi judėjimo atstumai leidžia greitai keistis informacija.
Prireikus, viena darbo vieta nuo kitos atskiriama tik nedidele pertvara. Jei reikia turėti patalpą de

eryboms ar pasitarimams, ji įrengiama kuo atviresnė, panaudojant lengvas permatomas duris, skaidrias sienas. Darbo vietos (stalai), bendram naudojimui skirta organizacinė technika statoma taip, kad būtų patogu naudotis visiems.
Darbo sąlygos ergonominiu požiūriu bus palankesnės, sukūrus „patalpos patalpoje“ sistemą, t.y. darbo vietas ar jų grupes atskyrus spintomis, pertvaromis ir pan. Darbo vietos izoliacijos iliuzija sukuriama skaidriomis pertvaromis, stelažais, gėlėmis. Didelėse bendrose patalpose vidutinio aukščio darbo vietų pertvaros, augalų kompozicijos bei tinkamai sustatyti baldai padeda sukurti individualią ir funkcionalią aplinką. Bendros darbo vietų išdėstymo taisyklės reikalauja, kad pirmiausia būtų atsižvelgiama į susisiekimo poreikius.
Įrengiant kompiuterizuotas darbo vietas ar lokalų kompiuterių tinklą, būtina teisingai parinkti patalpas ir atitinkamai jas paruošti. Tam reikia vadovautis svarbiausiais higienos ir kompiuterių technikos eksploatavimo reikalavimais. Žmogaus darbo aplinka turi būti viisapusiškai apsaugota nuo išorės dulkėtumo, vibracijos, drėgmės, intensyvaus elektromagnetinio spinduliavimo.
Mano pasirinktos patalpos ilgis 4m, plotis 3m, o aukštis 2,9m. Langas dirbančiam žmogui iš kairės, jis – neuždengtas ir plastikinis. Sienų spalva gelsva, kurioje žmogus geriau susikaupia, yra nuteikiamas darbui. Patalpos lubas dažysime baltai.Darbo vieta
Mano projektuojama sekretorės darbo vieta yra biure – įmonės administracinio valdymo centre, kuriame jos tarnautojai atlieka savo pareigas, organizuoja susitikimus su klientais ir verslo partneriais, taip pat sudaro svarbias sutartis. Patogus, gražus ir respektabilus biuras, aišku, padeda palaikyti įmonės pr
restižą ir darbuotojų darbingumą.
Racionalus darbo vietos organizavimas užtikrina tai, kad sekretorė patogiai atliktų darbą, būtų tausojamos jos jėgos ir laikas, efektyviai naudojami darbo įrankiai, gamybiniai plotai, darbo sąlygos būtų saugios. Pagrindiniai racionalaus darbo vietos organizavimo principai yra ergonomiškumas ir ekonomiškumas. Ergonomiškumas numato projektuojant darbo vietą atsižvelgti į antropometrinius rodiklius ir žmogaus padėtis dirbant, siekiant sumažinti jo fizinių jėgų sąnaudas. Darbo vietos ergonomiškumas leidžia padidinti sekretorės darbo efektyvumą, užkirsti kelią kai kurioms ligoms, sumažinti darbo krūvius, sukurti tinkamas darbo sąlygas.
Darbo vietos organizavimo ekonomiškumas reiškia racionalų materialinių vertybių ir resursų panaudojimą (plotų, medžiagų, elektros energijos ir pan.). Administracijos darbuotojos darbo vieta svarbi tuo, kad čia planuojamas, organizuojamas ir koordinuojamas darbas. Būtina turėti galimybę greitai perduoti ir gauti informaciją. Teks naudotis kompiuteriu, telefakso aparatu, kopijavimo įranga.
Kad visa minėta darbo vietos įranga būtų pakankamai ergonomiška, teisės aktais nustatyta vienai darbo vietai skirti ne mažiau kaip 6 kvadratinius metrus darbo patalpos ploto ir ne mažiau kaip 20 kubinių metrų erdvės.
Struktūrinio padalinio vadovo sekretorės darbo vieta gali būti įrengta bendroje patalpoje. Įmonės vadovo sekretorės darbo vieta dažniausiai įrengiama su vadovo kabinetu susisiekiančioje patalpoje, kad lengvai matytųsi visi įeinantieji.
Sekretorės darbo vietą sudaro trys zonos:
– pagrindinė zona, kurioje stovi rašomasis stalas su priedais ir būtina informacine bei organizacine technika;
– lankytojų aptarnavimo zona, ku
urioje yra minkštasuolis ar kėdės lankytojams, spinta ar kabykla drabužiams;
– pagalbinė zona, kurioje stovi spintos dokumentams, seifas, dauginimo aparatas ir pan.
Bendras priimamojo plotas, kuriame dirba sekretorė, įskaitant papildomas zonas, turi būti ne mažesnis kaip 12–16 kvadratinių metrų.
Dabar aptarkime sekretorės pagrindinės darbo zonos įrengimą.
Pagrindinėje sekretorės darbo zonoje statomas darbo stalas, kėdė, monitorius, klaviatūra, ryšio (telefonas, faksas) ir pagalbinė įranga (piupitras, suolelis kojoms). Darbo vietos plotas turi būti pakankamas visiems elementams išdėstyti ir tam, kad sekretorė galėtų patogiai atlikti savo pareigas.
Darbo stalo paviršius taip pat turėtų būti pakankamai platus ir patogus, kad galima būtų tinkamai išdėstyti visą kompiuterinę įrangą. Tvarkant informaciją būtina, kad darbo dokumentai būtų patogiai pasiekiami ranka. Pavyzdžiui, klientų užklausas ir užsakymus tvarkančiai sekretorei po ranka turi būti prekių sąrašai, informacija apie kainas ir klientų užsakymų bylos. Daugelis turi raštu tvarkyti bylas, o esant reikalui ir naudotis kompiuteriu, todėl ant darbo stalo turi pakakti vietos šiems darbams atlikti bei dokumentų kopijoms, diskeliams ir žinynams sudėti.
Darbo stalas su įlenktu vidiniu paviršiumi. Tai leidžia padidinti naudingą darbo stalo plotą. Darbo stalo paviršius reguliuojamas. Šiuolaikiškų biuro stalų konstrukcijos leidžia ne tik reguliuoti jų aukštį, bet ir keisti stalviršio padėtį. Reguliuojamas darbo paviršiaus aukštis keičiamas nuo 680 iki 800 mm.
Renkantis darbo stalo dydį reikia atsižvelgti į sekretorės darbo zonos dy
ydžius. Ši zona yra trijų matų erdvės plotas, ribojamas sekretorės rankų judesių horizontalia ir vertikalia trajektorija. Skiriama didžiausia ir normali pasiekimo zona. Ta dalis stalviršio, kurią sekretorė pasiekia ranka, kai alkūnė prispausta prie kūno, nepasilenkdama, yra normali pasiekimo zona. Ta stalviršio dalis, kurią sekretorė pasiekia ištiesta ranka pasilenkdama n.e daugiau kaip 30 laipsnių kampu, sudaro pasiekimo zoną. Daiktai, kuriais sekretorė naudojasi nuolat, turi būti lengvai pasiekiami. Tikslinga dokumentus ir įrangą ant stalo laikyti pagal naudojimo dažnumą, kad sekretorė išvengtų lankstymosi ir sukiojimosi.
Konkrečių pasiekimo zonų dydžiai priklauso nuo darbo pozos (stovint ar sėdint) ir sekretorės antropometrinių duomenų. Vidutinė žmogaus rankų apimties zona yra 35–40 cm.
Optimalus darbo stalo aukštis nustatomas pagal už jo sėdinčio žmogaus ūgį. Norint nustatyti optimalų žmogui darbo stalo aukštį, specialistai rekomenduoja atsisėsti už stalo, pastatyti kojų pėdas ant grindų, ištiesti nugarą – stalo kraštas turi būti pilvo vidurio lygyje.
Darbo stalo paviršiaus plotas gali būti įvairaus dydžio, tinkamiausias – 160 arba 120 x 80 cm. Kadangi didelę darbo laiko dalį sekretorė dirba sėdėdama, o tai vargina, todėl ji turi turėti galimybę ištiesti kojas, laisvai atsistoti, keisti pozą rašydama, skaitydama, dirbdama kompiuteriu.
Kaip optimaliausią specialistai siūlo kampinį darbo stalą su lekalo formos priekiniu kraštu. Jis optimalus užimamos vietos požiūriu, „mirties zona“ užimta monitoriumi, o pusapvalis priekinis kraštas padidina pasiekimo zoną.
Labai svarbu tinkamai susidėti darbo priemones atitinkamuose stalo skyriuose. Stalčiai turi lengvai ir be triukšmo atsidaryti. Didįjį stalčių patogu pritaikyti dokumentams saugoti vertikaliai, kituose stalčiuose turi būti speciali įranga kartotekoms, smulkiajai technikai, kanceliarinėms priemonėms ir t. t. Tikslinga turėti stalčių asmeniniams daiktams.
Ant stalo turi būti tik tie daiktai ir dokumentai, kurie reikalingi sekretorei atliekant operatyvų darbą. Kiti dokumentai, su kuriais sekretorė dirba per dieną, saugomi aplankuose ar daugiapakopiuose dėkluose. Ant papildomo stalo statoma ryšio ir organizacinės technikos įranga.
Dirbant kompiuteriu, labai svarbi klaviatūros padėtis. Klaviatūra turi būti atskirta nuo monitoriaus ir nukreipta taip, kad darbuotojas galėtų nusistatyti darbui patogią padėtį, padedančią išvengti rankų nuovargio.
Kad nevargtų rankų riešai, klaviatūrą reikia padėti ant specialaus reguliuojamo aukščio paviršiaus (apie 10 cm žemiau rašomojo stalo paviršiaus). Ji turi būti aukščiau kelių lygio, kad dilbiai būtų lygiagretūs grindims. Stalo gylis turi būti toks, kad sekretorė galėtų padėti rankas ant stalo, atstūmusi klaviatūrą. Jei klaviatūra aukštesnė nei 1,5 cm, pageidautina naudoti atramas riešams. Prieš klaviatūrą turi būti pakankamai daug erdvės (10–12 cm), kad būtų galima atremti plaštakas. Atsiradusios šiuolaikinės ergonominės klaviatūros užtikrina natūralią rankų padėtį, padeda išvengti artrito – profesinės mašininkių ligos, kurią sukelia nenatūrali rankų padėtis spausdinant.
Vienas iš pagrindinių sekretorės darbo vietos įrengimo elementų yra monitorius, kuris gali būti ne didžiausio pasiekimo zonoje. Tačiau monitorius turi būti pastatytas taip, kad vaizdas būtų vienodai aiškus neatlošiant ir nenulenkiant galvos. Specialistai rekomenduoja pastatyti monitorių truputį žemiau akių lygio, kad ekrano stebėjimo kampas su horizontalia linija būtų ne didesnis kaip 60o.
Visi kompiuterio įrenginiai turi būti nepavojingi sveikatai. Monitoriai turėtų būti periodiškai atnaujinami, kadangi net ir moderniausia technika nėra apsaugota nuo susidėvėjimo. Rekomenduotina, kad ženklai ekrane būtų reikiamo dydžio, lengvai įskaitomi, vaizdas stabilus ir nemirgantis. Monitorius turi būti pastatytas taip, kad būtų nesunku jį pasukti ar pakreipti pagal darbuotojo poreikius. Atkreiptinas dėmesys, kad nuo dirbančiojo akių iki monitoriaus ekrano atstumas turi būti ne trumpesnis nei 40 centimetrų.
Darbo procese darbuotojo poza turi būti tokia, kad jis nepavargtų ir kad viskas, kas būtina darbui, būtų po ranka.
Biure dirbantys žmonės beveik visą darbo laiką sėdi, o tai nėra sveika. Ilgai sėdint, dėl netaisyklingos laikysenos silpsta pilvo raumenys, susergama osteochondroze, rankų ir pečių juostos raumenų susirgimais, gali prasi.dėti raumenų traukuliai, iškrypti stuburas, sutrikti virškinimas ir kraujotaka. Šių sveikatos sutrikimų galima išvengti ypatingą dėmesį skiriant darbo kėdei. Kai kuriuos darbus vertėtų atlikti stovint ir nevengti darbo reikalais vaikščioti pėsčiomis.
Kėdė, ant kurios sėdite, turi būti su atlošu ir, pageidautina, su porankiais. Be to, rekomenduojama reguliariai daryti pertraukas, keisti padėtį. Rekomenduotina, kad darbo kėdė turėtų aukščio bei atlošo reguliavimo mechanizmus. Ji turi būti būtų patogi, funkcionali bei leidžianti darbuotojui lengvai ir laisvai judėti, pasirinkti patogią sėdėjimo padėtį. Kėdės aukštis turi būti sureguliuotas pagal horizontalią klubų ir vertikalią galūnių padėtį, pėdos turi tvirtai remtis į grindis. Rekomenduojamas darbo kėdės sėdynės aukštis – 400 – 550 mm nuo grindų lygio.
Specialistai rekomenduoja sėdynės paviršių nustatyti 3 cm žemiau pakinklio. Darbo kėdės sėdimasis paviršius turi būti ne siauresnis kaip 400 mm. Be to, turi būti galimybė keisti jo padėtį nuo 15 laipsnių pirmyn iki 5 laipsnių atgal. Kad maksimaliai palaikytų nugarą, darbo kėdės atlošas turi būti reguliuojamas pusiaujo srityje. Šiuolaikiniai darbo kėdžių modeliai leidžia keisti atlošo ir sėdynės padėtį, atsižvelgiant į sėdinčiojo padėtį.
Kėdės atrama reguliuojama pagal sėdinčiojo svorį. Gerai suprojektuota kėdė privalo turėti nepriklausomus užpakalinio ir priekinio atlošo kampo aukščio reguliatorius, kad sekretorė galėtų laisvai lenktis pirmyn ir atgal papildomai nereguliuodama.
Kad būtų išvengta statinės rankų raumenų įtampos, sekretorei reikėtų naudotis stacionariais ar nuimamais darbo kėdės porankiais, reguliuojamais virš sėdynės 230 ± 30 mm. Atstumas tarp jų vidinių paviršių 350 – 500 mm. Porankiai turi būti ne trumpesni kaip 250 mm, jų plotis 50 – 70 mm. Jie prilaiko rankas ir sumažina pečių ir kaklo slankstelių nuovargį.
Pageidautina, kad kėdė turėtų ir atramą galvai – tai sumažina kaklo raumenų įtempimą.
Didžiausią stabilumą užtikrina kėdė, turinti 5 atramos taškus. Darbo zonai išplėsti pageidautina, kad kėdė būtų su ratukais.
Renkantis darbo kėdę, specialistai rekomenduoja rinktis modelius su pastorintomis sėdynėmis ir atlošais. Sėdint ant tokios kėdės lengviau tolygiai paskirstyti kūno slėgį į kėdę. Pastorintas įlinkis priekiniame sėdynės krašte apsaugo kojų pakinklius nuo nepageidaujamo spaudimo.
Ne tik poza „koja ant kojos“, bet ir kitos, kai keliai sulenkiami mažesniu nei 90 laipsnių kampu, sutrikdo kraujotaką. Pasekmė – sutinusios kojos ir kojų venų išsiplėtimas. Todėl būtina reguliuoti kėdės aukštį arba, dar geriau, pastatyti po stalu suolelį kojoms. Jis labai patogus ir naudingas, nes galima reguliuoti aukštį ir pasvirimą ir išsaugoti taisyklingą kojų padėtį. Suolelio kojoms paviršius turi būti ne mažesnis kaip 300 mm, gylis – ne mažiau kaip 400 mm, o priekinis kraštas turi turėti 10 mm aukščio bortelį.
Kadangi sekretorės, kaip ir kitų biuro darbuotojų, darbas susijęs su dokumentų gavimu, kūrimu, jų saugojimu, galima sudaryti reikalingos darbo vietai įrangos sąrašą.
Darbo vietose būtinos spintos ar lentynos dokumentams, informacinei literatūrai saugoti, kartotekų įrenginiai. Sekretorės darbo vietoje gerai turėti seifą konfidencialiems dokumentams, spaudams saugoti. Taip pat praverstų greitas ir tylus lazerinis ar rašalinis spausdintuvas, dokumentų naikiklis, kopijavimo aparatas. Juos statome taip, kad netrukdydami jais galėtų naudotis ir kiti darbuotojai, tačiau jie turi būti sekretorės apžvalgos zonoje
Nederėtų pamiršti, kad viena svarbiausių biuro darbuotojo efektyvaus darbo sąlygų yra tvarka darbo vietoje. Idealu, kai ant stalo guli tik šiuo momentu reikalingi dokumentai, žinynai. Apsivertimas „popieriais“ ne tik mažina darbo stalo plotą, bet ir blaško dėmesį. Būtina palaikyti vieną kartą įvestą dokumentų ir kitos medžiagos išdėstymo tvarką stalčiuose, spintose, seifuose. Aš parinkau šiuos pagrindinius sekretorės kabineto baldus.

Darbo vietos kėdė

Poilsio baldai.DARBO APLINKOS REIKALAVIMAI
APŠVIETIMAS

Gera apšvieta visų pirma turi sudaryti stebimo objekto ir fono, kuriame jis yra šviesų skirtumą. Jei fono ir stebimo objekto spalva ta pati, tai akis pastebi jį, kai yra jų šviesumų skirtumas. Matomumas taip pat daug priklauso nuo to, kaip šviesumas kinta regėjimo lauke. Suprantama, kad praktiškai regėjimo lauke dėl paviršių blizgesio beveik visada gaunamas šviesumo kitimas. Tai blogina matomumą ir vargina akis. Darbo vietos apšvietimas turi būti kuo tolydesnis. Akis jaučia 4% apšvietos svyravimą. Santykis tarp maksimalios ir minimalios apšvietos turėtų būti nemažesnis nei 0,3.

Darbingumą mažina kaip maža taip ir per didelė apšvieta. Tinkamai įrengta darbo vietos apšvieta, vienas iš pagrindinių darbo vietos ergonomikos parametrų. Sutinkamai su HN 32 kompiuterizuotai darbo vietai pateikiami tokie apšvietos reikalavimai:
1. Patalpoje turi būti pakankama natūrali ir dirbtinė apšvieta. Dirbtinė apšvieta gali būti mišri – bendra ir vietinė. Bendram apšvietimui turi būti naudojami atspindėtos ir išsklaidytos šviesos šviestuvai.
2. Patalpos apšvieta turi būti pakankama visiems darbo veiksmams atlikti, atitinkanti darbo pobūdį ir tenkinanti darbuotojo regėjimo ypatumus.
3. Natūrali apšvieta turi būti šoninė, optimali langų orientacija į šiaurę. NAK turi būti ne mažesnis kaip 1,5%
4. Natūralios ir dirbtinės šviesos šaltiniai turi būti įrengti ir išdėstyti taip, kad darbuotojas išvengtų akinančio poveikio ir blyksnių atspindžio monitoriaus ekrane. Apšvieta turi būti:
Ш darbo paviršių ne mažesnė kaip 300 lx ir ne didesnė kaip 500 lx, esant bendrai apšvietai, apie 750 lx, esant mišriai apšvietai;
Ш monitoriaus ekrano ne mažesnė kaip 100 lx ir ne didesnė kaip 250 lx. Monitoriaus ekrane neturi būti akinančių blyksnių; Blyksniams ekranuose sumažinti būtina naudoti priešblyksninius tinklelius, specialius ekrano filtrus, apsauginius stogelius;
Ш monitoriaus ekrano skaisčio santykis su darbo aplinkoje esančių paviršių švytėjimo skaisčiu neturi būti didesnis kaip 3:1 – 5:1. Esant per didelei natūraliai apšvietai, naudotinos žaliuzės kaip priemonė darbo aplinkos ir monitoriaus ekrano ryškumų skirtumui sumažinti;
Ш skaisčio santykis tarp darbo vietos (stalo) ir kitų patalpos elementų (lubų, sienų) paviršių neturi būti didesnis kaip 10:1.
5. Bendros apvietos šviestuvai išdėstomi ištisinėmis arba pertraukiamomis linijomis bei kabinami iš šonų nuo darbo projekcijos, lygiagrečiai darbuotojo žvilgsnio krypčiai. Kai darbo vieta išdėstoma prie patalpos sienos, šviestuvai turi būti kabinami virš stalo krašto esančio arčiau darbuotojo
6. Didelėje patalpoje darbo vietą tikslinga atskirti kilnojamomis pertvaromis, kurios turi būti tokio aukščio, kad apsaugotų darbuotojo akis nuo šalia esančių paviršių skaisčių skirtumų įtakos.
7. Kompiuterizuotose patalpose neturi būti nei tiesioginio, nei atspindėto blizgesio. Ir reglamentuojamas toks atspindžio koeficientas: baldų – 30 – 40%; lubų – 60-70% ; sienų – 40 – 50% ; grindų – 30%.
ELEKTROMAGNETINĖ SPINBULIUOTĖ
Kompiuterizuotose darbo vietose sаlyginai išskiriamos dvi elektromagnetinės spinduliuotės šaltinių grupės:
1. laukai, kuriuos sukuria kompiuterinė įranga;
2. laukai, kuriuos sukuria kita darbo vietoje esanti įranga.

Kompiuterizuotose darbo vietose būtina atsižvelgti į griežtus, su spinduliuote susijusius, higienos normos reikalavimus. Saugos ir sveikatos požiūriu bet kokia spinduliuotė neturi viršyti kenksmingo sveikatai lygio:
Ш patalpos ore turi būti reguliuojamas neigiamų ir teigiamų jonų kiekis bei jų santykis. Darbo aplinkos oro jonizacijos lygis optimalus, kai abiejų ženklų jonų viename kubiniame metre oro yra nuo 1500 iki 5000;
Ш rentgeno spinduliavimo ekspozicinės dozės galia monitoriaus paviršiuje (5cm atstumu) turi būti ne didesnė kaip 100 mR/h (0,03 mR/s );
Ш ultravioletinio spinduliavimo pluoštinis tankis turi būti ne didesnis kaip 10 W/m2;
Ш jonizuojančiosios spinduliuotės lygiavertės dozės galia monitoriaus paviršiuje (5 cm atstumu.) neturi būti didesnė kaip 1mSv/h;
Ш elektromagnetinio lauko leidžiamas lygis ir monitoriaus ekrano elektrostatinis potencialas turi atitikti techninės normos reikalavimus suderintus su tarptautiniais elektrostatinio, elektrinio ir magnetinio lauko stiprumo standartais.MIKROKLIMATAS
Darbo vietoje esančių įrenginių skleidžiama šiluma neturi sukelti darbuotojui nemalonių pojūčių. Darbo patalpos šiluminė aplinka turi atitikti higienos normos šiluminio komforto reikalavimus. Patalpos šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas turi būti įrengtas pagal galiojančių normų reikalavimus. Darbo patalpoje turi būti nustatytas ir palaikomas santykinis oro drėgnumas. Šaltuoju metu periodu oro temperatūra turi būti plius (18 – 23)0C. Oro judėjimo greitis neturi viršyti 0,15 m/s, santykinis oro drėgnumas (40 – 60)% . Šiltuoju metu periodu patalpų oro temperatūra turi būti plius (22 – 27)0C. oro judėjimo greitis neturi viršyti (0,1 – 0,2) m/s, santykinis oro drėgnumas (40 – 60 ) % .

TRIUKŠMAS
Triukšmas kenkia pagrindinėms fiziologinėms žmogaus funkcijoms: klausai, kraujotakai, regėjimui, širdies darbui. Kompiuterizuotose darbo vietose yra nustatomi leistini triukšmo lygiai, dirbant aštuonių valandų darbo dieną.
Darbo vietose leistini triukšmo lygiai
Darbo vieta Leistinas triukšmo lygis dB ( ne daugiau kaip)
Kompiuterinę įrangą aptarnaujančio personalo darbo vietos. 70
Administracinio pobūdžio darbo vietos, laboratorijos, kur naudojama skaičiavimo technika ir atliekamos dažnai pasikartojančios operacijos. 60
Kompiuterių klasėje. 60
Konstravimo, programavimo įstaigų darbo vietos, aprūpintos kompiuteriais. 55

REIKIAMO ŠVIESTUVO TIPO IR KIEKIO PASKAIČIAVIMAS
Mano projektuojamos patalpos ilgis A = 4m, plotis B = 3m. Aukštis H = 2,9m, lubos nudažytos balta spalva, o sienos šviesia gelsva. Darbo stalo aukštis hd = 0,73. Langai neuždengti, o grindys dengtos rusvos spalvos parketu.
Apšvietos lygį E, lx, pagal rekomendacijas ir HN 32: 1998 reglamentacijas parenkame En= 400lx.
Nustatome lubų pl, sienų ps ir grindų pg atspindžio koeficiantus:
pl = 70%, ps = 50%, pg = 20%
Patalpai apšviesti pasirenkame RE serijos įleidžiamus į lubas šviestuvus. Šviestuvui parenkame REL 4/18 W skirtas vamzdelines dujinio išlydžio TLD 18W/840 lempas, kurių spalvų atkūrimo indeksas Ra = 80,...89, spalvinė temperatūra 4000 K. Φ = 1350.
Nustatome skaičiuojamąjį patalpos aukštį h, m:
h = H – hs – hd = 2,9 – 0 – 0,73 = 2,17
H – patalpos aukštis;
hd – darbinio paviršiaus aukštis nuo grindų;
hs – atstumas nuo lubų sijos iki šviestuvų;
Nustatome patalpos indeksą:
Ri = A*B / (A+B)*h
Ri = 0,79

Kai pl = 70%, ps = 50%, pg = 20%, Ri = 0,79,

tai panaudojimo koeficientas UF = 42%, apšvietos atsargos koeficientas MF = 1,3

Nustatome šviestuvų skaičių:

N = En*S*Z*MF / Ф*n*UF;

Z – apšvietos netolygumo koeficientas; Z = 1,1

n – lempų skaičius šviestuve; n = 4

N = 3,1

Priimame N = 4.

Nustatome bendrą apšvietimo įrengimų galią, kW:

P = Pl*N / η*1000;

Pl – šviestuvo galia; Pl = 36*2 = 72W; P = 0,36

SEKRETORĖS KABINETO BALDŲ IŠDĖSTYMO PLANAS
SEKRETORĖS KABINETO APŠVIETIMO IŠDĖSTYMO SCHEMA

Leave a Comment