Berno konvencija

BERNO KONVENCIJA

DĖL LITERATŪROS IR MENO KŪRINIŲ APSAUGOS

Priimta 1886 m. rugsėjo 9 d.,

papildyta 1896 m. gegužės 4 d. Paryžiuje,

peržiūrėta 1908 m. lapkričio 13 d. Berlyne,

papildyta 1914 m. kovo 20 d. Berne,

peržiūrėta 1928 m. birželio 2 d. Romoje,

1948 m. birželio 26 d. Briuselyje,

1967 m. liepos 14 d. Stokholme

ir

1971 m. liepos 24 d. Paryžiuje

ir pataisyta 1979 m. rugsėjo 28 d.

Sąjungos šalys, įkvėptos vienodo noro kiek įmanoma
efektyviai ir vienodai saugoti literatūros ir meno kūrinių
autorių teises,

pripažindamos 1967 metais Stokholme surengtos Konvencijos
peržiūrėjimo konferencijos darbo svarbą,

nutarė peržiūrėti Stokholmo konferencijos priimtą aktą,
palikdamos nepakeistus šio akto 1-20 ir 22-26 straipsnius.

Dėl šių priežasčių žemiau pasirašę įgaliotieji atstovai,
pateikę visus savo įgaliojimus, pripažintus ttinkamais ir
turinčiais atitinkamą formą, susitarė:

1 straipsnis

Šalys, kurioms taikoma ši Konvencija, sudaro Literatūros ir
meno kūrinių autorių teisių apsaugos sąjungą.

2 straipsnis

1. Sąvoka “literatūros ir meno kūriniai” apima kiekvieną
literatūros, mokslo ir meno kūrinį, koks bebūtų jo išraiškos
būdas ar forma: knygas, brošiūras ir kitus literatūros kūrinius;
paskaitas, kalbas, pamokslus ir kitus tokios rūšies kūrinius;
dramos ir dramos-muzikos kūrinius; choreografijos kūrinius ir
pantomimas; muzikos kūrinius su tekstu ar be teksto;
kinematografijos kūrinius, kuriems prilyginami analogiškais
kinematografijai būdais gauti kūriniai; piešimo, tapybos,
architektūros, skulptūros, graviravimo ir litografijos kūrinius;
fotografijos kūrinius, kuriems prilyginami analogiškais
fotografijai būdais gauti kūriniai; taaikomosios dailės kūrinius;
iliustracijas, žemėlapius, planus, eskizus ir plastikos kūrinius,
susijusius su geografija, topografija, architektūra ar mokslu.

2. Sąjungos šalių įstatymams suteikiama teisė nurodyti, kad
visi kūriniai ar tam tikros apibrėžtos jų kategorijos nesaugomos,
jeigu tie kūriniai neturi kokios nors materialios formos.

3. Vertimai, adaptacijos, muzikinės aranžuotės ir k

kiti
literatūros ar meno kūrinių perdirbimai saugomi kaip ir
originalūs kūriniai nepažeidžiant originalaus kūrinio autorinės
teisės.

4. Sąjungos šalių įstatymams suteikiama teisė nustatyti
įstatymų, oficialių administracinių bei teismų dokumentų ir tokių
dokumentų oficialių vertimų apsaugą.

5. Literatūros ir meno kūrinių rinkiniai, pavyzdžiui,
enciklopedijos ir antologijos, kurie dėl turinio parinkimo ir
išdėstymo yra intelektualinės kūrybos rezultatas, saugomi kaip
tokie, nepažeidžiant autorinės teisės į kiekvieną kūrinį,
sudarantį tokio rinkinio dalį.

6. Šiame straipsnyje paminėti kūriniai saugomi visose
Sąjungos šalyse. Ši apsauga vykdoma autoriaus ir jo teisių
perėmėjų naudai.

7. Pagal šios Konvencijos 7 straipsnio 4 dalies nuostatas
Sąjungos šalių įstatymams suteikiama teisė nustatyti šių šalių
įstatymų taikymo taikomosios dailės kūriniams ir pramoniniams
pavyzdžiams bei modeliams ribas, taip pat tokių kūrinių,
pavyzdžių bei modelių apsaugos sąlygas. Kūriniai, kurie saugomi
kilmės šalyje tik kaip pavyzdžiai ir modeliai, kitoje Sąjungos
šalyje turi teisę tik į tokią specialią apsaugą, kuri toje šalyje
taikoma pavyzdžiams ir modeliams. Tačiau jei toje šalyje
netaikoma jokia speciali apsauga, tokie kūriniai saugomi kaip
meno kūriniai.

8. Šioje Konvencijoje numatoma apsauga netaikoma pranešimams
apie dienos naujienas arba įprastinės spaudos informacijos
pobūdžio pranešimams apie įvairius įvykius.

2bis straipsnis

1. Sąjungos šalių įstatymams suteikiama teisė netaikyti
visos ar iš dalies 1 straipsnyje nurodytos apsaugos politinėms
kalboms ir kalboms, pasakytoms teismo procesų metu.

2. Sąjungos šalių įstatymams taip pat suteikiama teisė
nustatyti sąlygas, pagal kurias paskaitos, kalbos ir kiti tokio
pobūdžio viešai paskelbti kūriniai gali būti atgaminti spaudoje,
transliuoti eteryje, perduoti visuomenei laidais ar viešai
paskelbti, kaip numatyta šios Konvencijos 11bis straipsnio 1
dalyje, ka

ai toks panaudojimas pateisinamas informavimo tikslais.

3. Vis dėlto autorius turi išimtinę teisę sudaryti savo
kūrinių, paminėtų šio straipsnio ankstesnėse dalyse, rinkinį.

3 straipsnis

1. Šioje Konvencijoje numatyta apsauga taikoma:

a) tiek paskelbtų, tiek nepaskelbtų kūrinių autoriams, kurie
yra vienos iš Sąjungos šalių piliečiai;

b) pirmą kartą vienoje iš Sąjungos šalių paskelbtų kūrinių
ar kūrinių, tuo pat metu paskelbtų Sąjungos šalyje ir
neįeinančioje į Sąjungą šalyje autoriams, kurie nėra vienos iš
Sąjungos šalių piliečiai.

2. Autoriai, kurie nėra vienos iš Sąjungos šalių piliečiai,
bet jų nuolatinė gyvenamoji vieta yra vienoje tų šalių, šioje
Konvencijoje prilyginami tos šalies piliečiams.

3. Sąvoka Öpaskelbti kūriniaiÕ reiškia autoriaus sutikimu
paskelbtus kūrinius, koks bebūtų egzempliorių gamybos būdas, su
sąlyga, kad turimas tų egzempliorių kiekis galėtų patenkinti
pagrįstus visuomenės poreikius atsižvelgiant į kūrinio pobūdį.
Paskelbimu nelaikomas dramos, dramos-muzikos, kinematografijos ar
muzikos kūrinio atlikimas, viešas raiškusis literatūros kūrinio
skaitymas, literatūros ar meno kūrinių perdavimas laidais ar
transliavimas eteryje, meno kūrinio eksponavimas ir architektūros
kūrinio pastatymas.

4. Kūrinys laikomas tuo pat metu paskelbtu keliose šalyse,
jei jis dviejose ar daugiau šalių buvo paskelbtas per trisdešimt
dienų nuo jo pirmojo leidimo.

4 straipsnis

Šioje Konvencijoje numatyta apsauga taikoma, net jei 3
straipsnyje nurodytos sąlygos nėra įvykdytos:

a) kinematografijos kūrinių autoriams, jeigu šių kūrinių
gamintojo būstinė ar nuolatinė gyvenamoji vieta yra vienoje iš
Sąjungos šalių;

b) pastatytų vienoje iš Sąjungos šalių architektūros kūrinių
autoriams ar kitų meno kūrinių autoriams, jeigu šie kūriniai
sudaro Sąjungos šalyje esančio pastato ar kitokio statinio dalį.

5 straipsnis

1. Sąjungos šalyse, išskyrus k

kūrinio kilmės šalį, šios
Konvencijos saugomų kūrinių autoriai naudojasi tomis teisėmis,
kurias tų šalių atitinkami įstatymai jų piliečiams suteikia dabar
ar suteiks ateityje, taip pat tomis teisėmis, kurias specialiai
suteikia ši Konvencija.

2. Naudojimuisi šiomis teisėmis ir jų įgyvendinimui
negalioja jokie formalumai; toks naudojimasis ir įgyvendinimas
egzistuoja nepaisant to, ar kilmės šalyje yra kūrinio apsauga.
Dėl to, nepaisant šios Konvencijos nuostatų, apsaugos ir teisinės
gynybos būdus, kuriais autoriams leidžiama saugoti savo teises,
reguliuoja tik tos šalies, kurioje tokios apsaugos reikalaujama,
įstatymai.

3. Kilmės šalyje apsaugą reguliuoja vidaus įstatymai. Tačiau
jei kūrinio, dėl kurio taikoma apsauga pagal šią Konvenciją,
autorius nėra to kūrinio kilmės šalies pilietis, jis turi šioje
šalyje tokias pat teises kaip ir autoriai, esantys šios šalies
piliečiai.

4. Kilmės šalimi laikoma:

a) Sąjungos šalis, kurioje kūrinys paskelbtas pirmą kartą;
kai kūriniai paskelbti tuo pat metu keliose Sąjungos šalyse,
kurios nustato skirtingus apsaugos terminus, – šalis, kurios
įstatymai nustato trumpiausią apsaugos terminą;

b) kai kūriniai paskelbti tuo pat metu neįeinančioje į
Sąjungą šalyje ir vienoje iš Sąjungos šalių, – Sąjungos šalis;

c) kai kūriniai nepaskelbti ar pirmą kartą paskelbti
neįeinančioje į Sąjungą šalyje, tuo pat metu nepaskelbiant jų
Sąjungos šalyje, – ta Sąjungos šalis, kurios pilietis yra
autorius, jeigu:

i) kinematografijos kūrinių, kurių gamintojo būstinė ar
nuolatinė gyvenamoji vieta yra Sąjungos šalyje, kilmės šalis yra
ši šalis; ir

ii) pastatytų vienoje iš Sąjungos šalių architektūros
kūrinių ar kitų meno kūrinių, kurie sudaro Sąjungos šalyje
esančio pastato ar kitokio statinio da
alį, kilmės šalis yra ši
šalis.

6 straipsnis

1. Jeigu bet kuri neįeinanti į Sąjungą šalis neįstengia
tinkamai apsaugoti autorių, kurie yra vienos iš Sąjungos šalių
piliečiai, kūrinių, tokia Sąjungos šalis gali apriboti apsaugą,
taikomą tiems kūriniams, kurių autoriai jų pirmojo paskelbimo
metu yra kitos šalies piliečiai ir neturi nuolatinės gyvenamosios
vietos vienoje iš Sąjungos šalių. Jeigu kūrinio pirmojo
paskelbimo šalis pasinaudoja šia teise, kitos Sąjungos šalys
neprivalo taikyti kūriniams, kuriems galioja toks specialus
režimas, platesnės apsaugos nei ta, kuri jiems nustatyta pirmojo
paskelbimo šalyje.

2. Jokie apribojimai remiantis šio straipsnio 1 dalimi
netaikomi toms teisėms, kurias autorius įgavo dėl Sąjungos šalyje
paskelbto kūrinio prieš tokių apribojimų įsigaliojimą.

3. Sąjungos šalys, kurios vadovaudamosi šiuo straipsniu
apriboja autorinės teisės taikymą, praneša apie tai Pasaulinės
intelektualinės nuosavybės organizacijos Generaliniam direktoriui
(toliau vadinamam Generaliniu direktoriumi) raštišku pareiškimu,
nurodydamos tas šalis, kuriose apribojama apsauga, taip pat
autorių, esančių tų šalių piliečiais, teisių apribojimus.
Generalinis direktorius nedelsdamas perduoda šį pareiškimą visoms
Sąjungos šalims.

6bis straipsnis

1. Nepaisant autoriaus turtinių teisių, net ir po jų
perdavimo, autorius turi teisę reikalauti pripažinti kūrinio
autorystę ir prieštarauti bet kokiam šio kūrinio iškraipymui,
išdarkymui ar kitokiam pakeitimui, taip pat bet kokiam kitam
autoriaus garbei ar reputacijai galinčiam padaryti žalos
kėsinimuisi į kūrinį.

2. Šio straipsnio 1 dalyje autoriui suteiktos teisės galioja
ir po autoriaus mirties bent jau iki turtinių teisių galiojimo
pabaigos, o jas įgyvendina asmenys ar institucijos, įgalioti
pagal šalies, kurioje tokios apsaugos reikalaujama, įstatymus.
Tačiau tos šalys, kurių įstatymai šio akto ratifikavimo ar
prisijungimo prie jo metu nenustato visų šio straipsnio 1 dalyje
išvardytų teisių apsaugos po autoriaus mirties, gali numatyti,
kad kai kurios iš šių teisių po autoriaus mirties gali nustoti
galioti.

3. Teisinės gynybos būdus šiame straipsnyje numatytoms
teisėms apsaugoti reguliuoja šalies, kurioje reikalaujama
apsaugos, įstatymai.

7 straipsnis

1. Šioje Konvencijoje nustatytą apsaugos terminą sudaro
autoriaus gyvenimo laikas ir penkiasdešimt metų po jo mirties.

2. Tačiau kinematografijos kūriniams Sąjungos šalys gali
nustatyti, kad apsaugos terminas pasibaigia praėjus
penkiasdešimčiai metų po to, kai kūrinys autoriaus sutikimu tapo
prieinamas visuomenei arba, jei tokiu per penkiasdešimt metų nuo
kūrinio sukūrimo netapo, praėjus penkiasdešimčiai metų po kūrinio
sukūrimo.

3. Šios Konvencijos nustatytas anonimiškai ir pseudonimu
paskelbtų kūrinių apsaugos terminas pasibaigia praėjus
penkiasdešimčiai metų po to, kai kūrinys teisėtai tapo prieinamas
visuomenei. Tačiau jeigu pseudonimu paskelbto kūrinio autoriaus
asmenybė nekelia abejonių, apsaugos terminas yra šio straipsnio 1
dalyje nustatytas terminas. Jeigu anonimiškai ar pseudonimu
paskelbto kūrinio autorius per anksčiau nurodytą terminą
atskleidžia savo tikrąjį vardą, taikomas šio straipsnio 1 dalyje
nurodytas apsaugos terminas. Sąjungos šalys neprivalo saugoti
anonimiškai ir pseudonimu paskelbtų kūrinių, kai yra pakankamai
pagrindo manyti, kad nuo jų autoriaus mirties praėjo
penkiasdešimt metų.

4. Sąjungos šalių įstatymams suteikiama teisė nustatyti
fotografijos ir taikomosios dailės kūrinių, saugomų kaip meno
kūriniai, apsaugos terminą; tačiau šis terminas neturi būti
trumpesnis kaip dvidešimt penkeri metai, kurie skaičiuojami nuo
tokio kūrinio sukūrimo datos.

5. Po autoriaus mirties nustatytas apsaugos terminas ir šio
straipsnio 2, 3, 4 dalyse numatyti terminai pradedami skaičiuoti
nuo autoriaus mirties ar nuo kito šiose dalyse numatyto įvykio
dienos, bet visada tie terminai pradedami skaičiuoti nuo sausio 1
dienos po tų metų, kuriais mirė autorius ar buvo įvykis.

6. Sąjungos šalys gali nustatyti ilgesnius apsaugos terminus
nei numatyti šio straipsnio dalyse.

7. Pagal šios Konvencijos Romos aktą įsipareigojimus
priėmusios Sąjungos šalys, kurių nacionaliniai įstatymai,
galiojantys šio akto pasirašymo metu, nustato trumpesnius
apsaugos terminus nei numatyti šio straipsnio ankstesnėse dalyse,
turi teisę tuos terminus išlaikyti, ratifikuodamos šį aktą ar
prisijungdamos prie jo.

8. Bet kuriuo atveju šiuos terminus reguliuoja įstatymai tos
šalies, kurioje reikalaujama apsaugos; tačiau jei šios šalies
įstatymai nenumato ko kita, terminas negali būti ilgesnis nei
kūrinio kilmės šalyje nustatytasis.

7bis straipsnis

Ankstesniojo straipsnio nuostatos taip pat taikomos
bendraautorių sukurtiems kūriniams su sąlyga, kad terminai, kurie
yra nustatomi nuo autoriaus mirties, skaičiuojami nuo
paskutiniojo išgyvenusio bendraautorio mirties datos.

8 straipsnis

Šios Konvencijos saugomų literatūros ir meno kūrinių
autoriai per visą jų teisių į originalius kūrinius terminą turi
išimtinę teisę versti ir leisti versti savo kūrinius.

9 straipsnis

1. Šios Konvencijos saugomų literatūros ir meno kūrinių
autoriai turi išimtinę teisę leisti atgaminti šiuos kūrinius bet
kokia forma ar būdu.

2. Sąjungos šalių įstatymams suteikiama teisė atskirais
ypatingais atvejais leisti atgaminti tokius kūrinius su sąlyga,
kad šis atgaminimas neprieštarautų įprastiniam kūrinio naudojimui
ir nepažeistų teisėtų autoriaus interesų.

3. Bet koks garso ar vaizdo įrašas pagal šią Konvenciją yra
laikomas atgaminimu.

10 straipsnis

1. Leidžiama cituoti kūrinį, kuris iki šio laiko teisėtai
jau tapo prieinamas visuomenei, su sąlyga, kad toks citavimas
būtų suderinamas su gerais papročiais ir jo mastas pateisintų
tikslą įskaitant ir spaudos apžvalgos forma pateikiamas
laikraščių bei žurnalų straipsnių citatas.

2. Sąjungos šalių įstatymai ir egzistuojantys specialūs
susitarimai ar susitarimai, kurie bus sudaryti ateityje, gali
leisti panaudoti literatūros ar meno kūrinius tikslą
pateisinančiu mastu kaip iliustracijas leidiniuose, televizijos
ir radijo laidose, garso ar vaizdo įrašuose mokymo tikslams su
sąlyga, kad toks panaudojimas būtų suderinamas su gerais
papročiais.

3. Naudojant kūrinius pagal šio straipsnio ankstesnes dalis,
turi būti nurodomas šaltinis ir autoriaus vardas, jei šis
nurodytas tame šaltinyje.

10bis straipsnis

1. Sąjungos šalių įstatymams suteikiama teisė leisti
laikraščiuose ar žurnaluose einamaisiais ekonomikos, politikos ir
religijos klausimais paskelbtus straipsnius ar tokius pačius
eteryje transliuotus kūrinius atgaminti spaudoje, eteryje ar juos
viešai paskelbti visuomenei laidais tais atvejais, kai teisė
atgaminti, transliuoti eteryje ar paskelbti laidais nebuvo
specialiai aptarta. Tačiau šaltinis visada turi būti aiškiai
nurodytas; teisines šio įsipareigojimo nesilaikymo pasekmes
nustato tos šalies, kurioje reikalaujama apsaugos, įstatymai.

2. Sąjungos šalių įstatymams taip pat suteikiama teisė
nustatyti sąlygas, kuriomis literatūros ir meno kūriniai,
parodyti ar paskelbti einamųjų įvykių apžvalgose, gali būti
informacijos tikslą pateisinančiu mastu atgaminti ar tapti
prieinami visuomenei einamųjų įvykių apžvalgose fotografijos ar
kinematografijos priemonėmis arba transliavimo eteryje ar
paskelbimo visuomenei laidais būdu.

11 straipsnis

1. Dramos, dramos-muzikos ir muzikos kūrinių autoriai turi
išimtinę teisę leisti:

i) viešai atlikti savo kūrinius, įskaitant visus viešo
atlikimo būdus bei priemones;

ii) bet kokiu būdu paskelbti visuomenei savo kūrinių
atlikimus.

2. Tokias pat teises dramos ar dramos-muzikos kūrinių
autoriai turi dėl savo kūrinių vertimo per visą jų teisių į
originalius kūrinius galiojimo laiką.

11bis straipsnis

1. Literatūros ir meno kūrinių autoriai turi išimtinę teisę
leisti:

i) transliuoti savo kūrinius eteryje ar viešai skelbti juos
visuomenei bet kokiu kitu belaidžiu ženklų, garsų ar vaizdo
siuntimo būdu;

ii) viešai skelbti visuomenei eteryje jau transliuotus
kūrinius laidais ar belaidžiu būdu, kai tai daro kita nepradinė
organizacija;

iii) viešai skelbti transliuotą eteryje kūrinį garsiakalbiu
ar bet kokiu kitu ženklų, garsų ar vaizdų siuntimo prietaisu.

2. Sąjungos šalių įstatymai gali nustatyti šio straipsnio 1
dalyje numatytų teisių įgyvendinimo sąlygas, tačiau šios sąlygos
bus taikomos tik tose šalyse, kurios jas nustatė. Šios sąlygos
jokiu būdu negali pažeisti nei asmeninių neturtinių autoriaus
teisių, nei jo teisės gauti teisingą honorarą, kurį, nesant
susitarimo, nustato kompetentinga institucija.

3. Jei nenumatyta ko kita, pagal šio straipsnio 1 dalies
nuostatas suteiktas leidimas nesuteikia teisės įrašyti
transliuotą eteryje kūrinį garsus ar vaizdus fiksuojančiais
prietaisais. Tačiau Sąjungos šalių įstatymai gali nustatyti
režimą, taikomą trumpalaikiams įrašams, kuriuos radijo
transliavimo organizacija daro savo lėšomis ir savo laidoms. Dėl
tokių įrašų išimtinio dokumentinio pobūdžio minėti įstatymai gali
leisti saugoti šiuos įrašus oficialiuose archyvuose.

11ter straipsnis

1. Literatūros ir meno kūrinių autoriai turi išimtinę teisę
leisti:

i) viešai raiškiai skaityti jų kūrinius, įskaitant skaitymą
bet kokiais būdais ir priemonėmis;

ii) bet kaip viešai skelbti tokį jų kūrinių skaitymą
visuomenei.

2. Tokias pat teises literatūros kūrinių autoriai turi dėl
savo kūrinių vertimų per visą jų teisių į originalius kūrinius
galiojimo laiką.

12 straipsnis

Literatūros ir meno kūrinių autoriai turi išimtinę teisę
leisti adaptuoti, aranžuoti ir kitaip perdirbti savo kūrinius.

13 straipsnis

1. Kiekviena Sąjungos šalis gali nusistatyti išlygas ir
sąlygas dėl išimtinės teisės, kuri suteikiama muzikos kūrinio
autoriui ir bet kokio teksto autoriui, kuris jau davė leidimą
įrašyti jį kartu su muzikos kūriniu, leisti muzikos kūrinio kartu
su tekstu, jeigu šis yra, įrašą; tačiau visos išlygos ir sąlygos
taikomos tik tose šalyse, kurios jas nustatė, ir jokiu būdu
negali pažeisti šių autorių teisės gauti teisingą honorarą, kurį,
nesant susitarimo, nustato kompetentinga institucija.

2. Vadovaujantis 1928 m. birželio 2 d. Romoje ir 1948 m.
birželio 26 d. Briuselyje pasirašytų Konvencijų 13 straipsnio 3
dalimi, bet kurioje Sąjungos šalyje padaryti muzikos kūrinių
įrašai gali būti atgaminti šioje šalyje be muzikos kūrinio
autoriaus leidimo, kol baigsis dvejų metų terminas, kuris
skaičiuojamas nuo šio akto įsigaliojimo toje šalyje dienos.

3. Įrašai, padaryti vadovaujantis šio straipsnio 1 ir 2
dalimis ir be suinteresuotų šalių leidimo įvežti į šalį, kurioje
jie laikomi neteisėtais, turi būti konfiskuojami.

14 straipsnis

1. Literatūros ir meno kūrinių autoriai turi išimtinę teisę
leisti:

i) šių kūrinių kinematografinį perdirbimą ir atgaminimą bei
tokiu būdu perdirbtų ar atgamintų kūrinių platinimą;

ii) tokiu būdu perdirbtų ar atgamintų kūrinių viešą atlikimą
ir demonstravimą bei viešą paskelbimą visuomenei laidais.

2. Pagal literatūros ar meno kūrinį sukurtą kinematografijos
kūrinį perdirbti į kokios nors kitos meninės formos kūrinį, be jo
autoriaus, turi leisti ir originalaus kūrinio autorius.

3. 13 straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos.

14bis straipsnis

1. Nepažeidžiant bet kokio kūrinio, kuris galėtų būti
perdirbtas ar atgamintas, autorinės teisės, kinematografijos
kūrinys saugomas kaip originalus kūrinys. Kinematografijos
kūrinio autorinės teisės savininkas turi tas pačias teises kaip
ir originalaus kūrinio autorius, įskaitant 14 straipsnyje
numatytas teises.

2. a) Kinematografijos kūrinio autorinės teisės nuosavybės
klausimus reguliuoja šalies, kurioje reikalaujama apsaugos,
įstatymai.

b) Tačiau tose Sąjungos šalyse, kurių įstatymai prie
kinematografijos kūrinio autorinės teisės savininkų priskiria
autorius, prisidėjusius prie kūrinio sukūrimo, galioja nuostata,
kad šie autoriai, jei jie įsipareigojo prisidėti prie sukūrimo ir
nėra jokios priešingos ar specialios sąlygos, negali
prieštarauti, kad tie kūriniai būtų atgaminami, platinami, viešai
atliekami ir demonstruojami, viešai skelbiami laidais,
transliuojami eteryje ar kitaip viešai skelbiami visuomenei arba
kad būtų subtitruojami ar dubliuojami tokių kūrinių tekstai.

c) Ar šio straipsnio 2 dalies b punkto taikymui būtinas
minėtas įsipareigojimas turi būti išreikštas raštišku susitarimu
ar tokios pat teisinės galios raštišku aktu, nustato šalies,
kurioje yra kinematografijos kūrinio gamintojo būstinė ar
nuolatinė gyvenamoji vieta, įstatymai. Tačiau Sąjungos šalies,
kurioje reikalaujama apsaugos, įstatymams suteikiama teisė
nustatyti, kad toks įsipareigojimas turi būti išreikštas raštišku
susitarimu ar tokios pat teisinės galios raštišku aktu. Šalys,
kurios naudojasi šia teise, praneša apie tai Generaliniam
direktoriui raštišku pareiškimu, apie kurį jis nedelsdamas
praneša visoms kitoms Sąjungos šalims.

d) Sąvoka Öpriešinga ar speciali sąlygaÕ reiškia bet kokią
ribojančią sąlygą, susijusią su anksčiau paminėtu įsipareigojimu.

3. Jei nacionaliniai įstatymai nenustato kitaip, šio
straipsnio 2 dalies b punkto nuostatos netaikomos scenarijų,
dialogų ir muzikos kūrinių, sukurtų kinematografijos kūriniui
pastatyti, autoriams ar šio kūrinio režisieriui. Tačiau tos
Sąjungos šalys, kurių įstatymų nuostatos nenumato šio straipsnio
2 dalies b punkto taikyti tokiam režisieriui, praneša apie tai
Generaliniam direktoriui raštišku pareiškimu, apie kurį jis
nedelsdamas praneša visoms kitoms Sąjungos šalims.

14ter straipsnis

1. Meno kūrinių ir rašytojų bei kompozitorių rankraščių
originalų atžvilgiu autorius, o po jo mirties šalies nacionalinių
įstatymų įgalioti asmenys ar institucijos turi neatimamą teisę į
dalį pajamų, gaunamų kiekvieną kartą pardavus kūrinį, kai
parduodama po pirmo teisių į tą kūrinį perleidimo, atlikto paties
kūrinio autoriaus.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytos apsaugos galima
reikalauti bet kurioje iš Sąjungos šalių tik tada, jei tai
leidžia šalies, kuriai priklauso autorius, įstatymai ir tik tiek,
kiek leidžia apsaugos reikalavimo iškėlimo šalies įstatymai.

3. Piniginių sumų dydžius ir jų surinkimo tvarką nustato
šalies nacionaliniai įstatymai.

15 straipsnis

1. Kad šios Konvencijos saugomų literatūros ar meno kūrinių
autorius, jei neįrodyta priešingai, būtų juo ir laikomas ir dėl
to, pažeidus jo teises, galėtų apginti jas Sąjungos šalių
teismuose, pakanka, kad autoriaus vardas būtų įprastu būdu
nurodytas kūrinyje. Ši straipsnio dalis taikoma, net jei
nurodytas vardas yra pseudonimas, kai šis autoriaus prisiimtas
pseudonimas nekelia abejonių dėl tikrojo autoriaus vardo.

2. Jei neįrodyta priešingai, laikoma, kad fizinis ar
juridinis asmuo, kurio vardas įprastu būdu nurodomas
kinematografijos kūrinyje, yra šio kūrinio gamintojas.

3. Anonimiškai ir pseudonimu paskelbtų kūrinių, išskyrus
nurodytus šio straipsnio 1 dalyje, leidėjas, kurio vardas
nurodomas kūrinyje, laikomas, jei neįrodyta priešingai, autoriaus
atstovu ir turėdamas šį statusą turi teisę ginti autoriaus teises
ir garantuoti jų įgyvendinimą. Šios dalies nuostatos nustoja
galioti, kai autorius atskleidžia savo tikrąjį vardą ir pareiškia
apie savo kūrinio autorystę.

4. a) Dėl nepaskelbtų kūrinių, kurių autorius yra nežinomas,
bet yra priežasčių manyti, kad jis yra Sąjungos šalies pilietis,
šios šalies įstatymams suteikiama teisė paskirti kompetentingą
instituciją, kuri atstovautų autoriui ir turėtų teisę ginti jo
teises ir garantuoti jų įgyvendinimą Sąjungos šalyse.

b) Sąjungos šalys, kurios, vadovaudamosi šia nuostata,
paskyrė tokią instituciją, praneša apie tai Generaliniam
direktoriui raštišku pareiškimu, pateikdamos visą su tokiu būdu
paskirta institucija susijusią informaciją. Generalinis
direktorius nedelsdamas praneša apie šį pareiškimą visoms kitoms
Sąjungos šalims.

16 straipsnis

1. Neteisėti kūrinio egzemplioriai turi būti konfiskuojami
bet kurioje Sąjungos šalyje, kurioje tokiam kūriniui taikoma
teisinė apsauga.

2. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos taip pat taikomos
kūrinio egzemplioriams, gaunamiems iš šalies, kurioje kūrinys
nėra saugomas ar nustojo būti saugomas.

3. Konfiskuojama vadovaujantis kiekvienos atskiros šalies
įstatymais.

17 straipsnis

Šios Konvencijos nuostatos jokiu būdu negali turėti įtakos
bet kurios Sąjungos šalies vyriausybės teisei pagal įstatymus ar
administracine tvarka leisti, kontroliuoti ar drausti platinti,
atlikti, demonstruoti ar pastatyti bet kokį kūrinį, dėl kurio
kompetentinga institucija pripažįsta būtinybę pasinaudoti šia
teise.

18 straipsnis

1. Ši Konvencija taikoma visiems kūriniams, kurių apsaugos
terminas jos įsigaliojimo metu dar nėra pasibaigęs ir dėl to jie
dar nėra tapę visuomenės nuosavybe kilmės šalyje.

2. Tačiau jei pasibaigus anksčiau nustatytam apsaugos
terminui kūrinys tapo visuomenės nuosavybe šalyje, kurioje
reikalaujama apsaugos, tam kūriniui apsauga iš naujo
nesuteikiama.

3. Šis principas taikomas pagal nuostatas, numatytas
specialiose šiam tikslui Sąjungos šalių pasirašytose konvencijose
ar konvencijose, kurias Sąjungos šalys dar pasirašys. Jei tokių
nuostatų nėra, kiekviena šalis savo nuožiūra nustato šio principo
taikymo sąlygas.

4. Šio straipsnio nuostatos taikomos ir tuo atveju, kai
naujos šalys prisijungia prie Sąjungos, taip pat kai apsauga
plečiama vadovaujantis 7 straipsniu arba kai atsisakoma išlygų.

19 straipsnis

Šios Konvencijos nuostatos neužkerta kelio reikalauti bet
kokios platesnės apsaugos, kuri gali būti Sąjungos šalies
įstatymų nustatyta.

20 straipsnis

Sąjungos šalių vyriausybės turi teisę sudaryti specialius
susitarimus, jei tokie susitarimai suteiktų autoriams platesnes
nei šioje Konvencijoje nustatytos teises arba numatytų kitas
nuostatas, neprieštaraujančias šiai Konvencijai. Galiojančių
susitarimų nuostatos, kurios atitinka šias sąlygas, taikomos ir
toliau.

21 straipsnis

1. Specialios nuostatos besivystančioms šalims nurodytos
Priede.

2. Pagal 28 straipsnio 1 dalies b punkto nuostatas Priedas
sudaro neatskiriamą šio akto dalį.

22 straipsnis

1. a) Sąjunga turi Asamblėją, į kurią įeina Sąjungos šalys,
priėmusios įsipareigojimus pagal 22-26 straipsnius.

b) Kiekvienos šalies vyriausybei atstovauja vienas
delegatas, kuris gali turėti savo pavaduotojų, patarėjų ir
ekspertų.

c) Kiekvienos delegacijos išlaidos tenka ją sudariusiai
vyriausybei.

2. a) Asamblėja:

i) sprendžia visus su Sąjungos išsaugojimu ir tolesniu
plėtojimu bei su šios Konvencijos įgyvendinimu susijusius
klausimus;

ii) duoda nurodymus Tarptautiniam intelektualinės nuosavybės
biurui (toliau vadinamam Tarptautiniu biuru), numatytam
Konvencijoje, kuri įsteigia Pasaulinę intelektualinės nuosavybės
organizaciją (toliau vadinama Organizacija), dėl peržiūrėjimo
konferencijų rengimo kartu atsižvelgdama į Sąjungos šalių, kurios
nėra priėmusios įsipareigojimų pagal šios Konvencijos 22-26
straipsnius, pastabas;

iii) peržiūri ir tvirtina su Sąjunga susijusias
Organizacijos Generalinio direktoriaus ataskaitas bei veiklą ir
teikia jam visas būtinas instrukcijas Sąjungos kompetencijai
priskirtais klausimais;

iv) renka Asamblėjos vykdomojo komiteto narius;

v) peržiūri ir tvirtina Vykdomojo komiteto ataskaitas bei
veiklą ir teikia jam instrukcijas;

vi) nustato programą ir priima Sąjungos dvejų metų biudžetą
bei patvirtina jo finansines apyskaitas;

vii) tvirtina Sąjungos finansinį reglamentą;

viii) steigia Sąjungos funkcionavimui reikalingus ekspertų
komitetus ir darbo grupes;

ix) sprendžia, kurias šalis, nesančias Sąjungos narėmis, ir
kurias tarpvyriausybines bei tarptautines nevyriausybines
organizacijas įsileisti į savo posėdžius kaip stebėtojas;

x) priima šios Konvencijos 22-26 straipsnių pataisas;

xi) atlieka visus kitus reikalingus veiksmus Sąjungos
tikslams įgyvendinti;

xii) vykdo visas kitas šioje Konvencijoje numatytas
funkcijas;

xiii) esant Asamblėjos sutikimui, įgyvendina teises, kurias
jai suteikia Organizaciją įsteigianti Konvencija.

b) Dėl kitas Organizacijos administruojamas sąjungas
dominančių klausimų Asamblėja priima nutarimus, pasitarusi su
Organizacijos koordinaciniu komitetu.

3. a) Kiekviena šalis Asamblėjos narė turi vieną balsą.

b) Pusė šalių Asamblėjos narių sudaro kvorumą.

c) Nepaisydama b punkto nuostatų, jei kurioje nors sesijoje
atstovaujamų šalių yra mažiau nei pusė, bet ne mažiau nei viena
trečioji visų šalių Asamblėjos narių, Asamblėja gali priimti
sprendimus, bet su sąlyga, kad visi tie sprendimai įsigalioja tik
tuo atveju, jei yra įvykdomos toliau nurodytos sąlygos, išskyrus
sprendimus, susijusius su pačios Asamblėjos darbo tvarka.
Tarptautinis biuras pasiunčia minėtus sprendimus toms šalims
Asamblėjos narėms, kurios nebuvo joje atstovaujamos, ir pakviečia
jas per tris mėnesius nuo tokio sprendimo pasiuntimo dienos raštu
pareikšti, ar jos balsuoja už minėtus sprendimus, ar prieš, ar
susilaiko. Jeigu pasibaigus šiam terminui tokiu būdu pareiškusių
savo pritarimą, nepritarimą sprendimams ar susilaikymą balsuojant
šalių skaičius pasiekia tą, kurio trūko pačios sesijos kvorumui,
tokie sprendimai įsigalioja su sąlyga, kad tuo pačiu metu išlieka
reikalinga dauguma.

d) Vadovaudamasi 26 straipsnio 2 dalies nuostatomis,
Asamblėja priima sprendimus dviem trečdaliais balsavime
dalyvavusių šalių delegatų balsų.

e) Susilaikymai balsuojant nelaikomi balsais.

f) Delegatas gali atstovauti tik vienai šaliai ir balsuoti
tik jos vardu.

g) Sąjungos šalys, nesančios Asamblėjos narėmis,
įsileidžiamos į Asamblėjos posėdžius kaip stebėtojos.

4. a) Asamblėja Generalinio direktoriaus šaukimu kartą per
dvejus kalendorinius metus susirenka į eilinę sesiją ir, jei nėra
jokių išimtinių aplinkybių, tuo pačiu metu ir toje pačioje
vietoje kaip ir Organizacijos generalinė asamblėja;

b) Asamblėja Generalinio direktoriaus šaukimu Vykdomajam
komitetui arba ketvirtadaliui šalių Asamblėjos narių reikalaujant
susirenka į neeilinę sesiją.

5. Asamblėja priima savo procedūros taisykles.

23 straipsnis

1. Asamblėja turi Vykdomąjį komitetą.

2. a) Į Vykdomąjį komitetą įeina šalys, kurias Asamblėja
išrenka iš šalių savo narių. Be to, ta šalis, kurios teritorijoje
yra Organizacijos būstinė, turi vieną vietą Komitete pagal
pareigas (ex officio), jeigu ji laikosi 25 straipsnio 7 dalies b
punkto nuostatų.

b) Kiekvienos šalies Vykdomojo komiteto narės vyriausybei
atstovauja vienas delegatas, kuris gali turėti savo pavaduotojų,
patarėjų ir ekspertų.

c) Kiekvienos delegacijos išlaidos tenka ją sudariusiai
vyriausybei.

3. Šalių Vykdomojo komiteto narių skaičius sudaro vieną
ketvirtadalį šalių Asamblėjos narių. Nustatant užpildytinų vietų
skaičių, į liekaną, atsirandančią padalijus iš keturių,
nekreipiama dėmesio.

4. Asamblėja, rinkdama Vykdomojo komiteto narius, tinkamai
atsižvelgia į teisingą geografinį paskirstymą, taip pat į šalių,
esančių specialių susitarimų, kurie gali būti sudaryti
santykiuose su Sąjunga, dalyvėmis, būtinybę įeiti į Vykdomąjį
komitetą.

5. a) Vykdomojo komiteto nariai atlieka savo funkcijas nuo
juos išrinkusios Asamblėjos sesijos pabaigos iki kitos eilinės
Asamblėjos sesijos pabaigos.

b) Vykdomojo komiteto nariai gali būti perrinkti, bet ne
daugiau nei du trečdaliai viso jų skaičiaus.

c) Asamblėja nustato Vykdomojo komiteto narių išrinkimo ir
galimo perrinkimo detalias taisykles.

6. a) Vykdomasis komitetas:

i) parengia Asamblėjos darbotvarkės projektą;

ii) teikia Asamblėjai pasiūlymus dėl programos projekto ir
Generalinio direktoriaus parengto Sąjungos dvejų metų biudžeto;

iii) panaikintas;

iv) kartu su atitinkamomis pastabomis teikia Asamblėjai
periodines Generalinio direktoriaus ataskaitas ir kasmetinius
finansų revizijų aktus;

v) vadovaudamasis Asamblėjos nutarimais ir atsižvelgdamas į
tarp dviejų eilinių Asamblėjos sesijų susidarančias aplinkybes,
imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad Generalinis
direktorius vykdytų Sąjungos programą;

vi) vykdo visas kitas pagal šią Konvenciją jam priskirtas
funkcijas.

b) Dėl kitas Organizacijos administruojamas sąjungas
dominančių klausimų Vykdomasis komitetas priima sprendimus,
išklausęs Organizacijos koordinacinio komiteto nuomonę.

7. a) Kartą per metus Vykdomasis komitetas Generalinio
direktoriaus šaukimu susirenka į eilinę sesiją, jei įmanoma, tuo
pačiu metu ir toje pačioje vietoje kaip ir Organizacijos
koordinacinis komitetas.

b) Vykdomasis komitetas Generalinio direktoriaus šaukimu
susirenka į neeilinę sesiją Generalinio direktoriaus iniciatyva,
taip pat jo pirmininko ar vieno ketvirtadalio visų jo narių
reikalavimu.

8. a) Kiekviena šalis Vykdomojo komiteto narė turi vieną
balsą.

b) Pusė Vykdomojo komiteto narių sudaro kvorumą.

c) Sprendimus Komitetas priima paprasta balsavusiųjų
dauguma.

d) Susilaikymai balsuojant nelaikomi balsais.

e) Delegatas gali atstovauti tik vienai šaliai ir balsuoti
tik jos vardu.

9. Sąjungos šalys, nesančios Vykdomojo komiteto narėmis,
įsileidžiamos į jo posėdžius kaip stebėtojos.

10. Vykdomasis komitetas priima savo procedūros taisykles.

24 straipsnis

1. a) Sąjungos administracinius uždavinius įgyvendina
Tarptautinis biuras, kuris yra Sąjungos biuro, sujungto su
Sąjungos biuru, įsteigtu Tarptautinės konvencijos dėl pramoninės
nuosavybės apsaugos, perėmėjas.

b) konkrečiai Tarptautinis biuras atlieka įvairių Sąjungos
institucijų sekretoriato funkcijas.

c) Organizacijos Generalinis direktorius yra svarbiausias
Sąjungos pareigūnas ir atstovauja Sąjungai.

2. Tarptautinis biuras renka ir skelbia su autorinių teisių
apsauga susijusią informaciją. Kiekviena Sąjungos šalis
nedelsdama perduoda Tarptautiniam biurui visų naujų įstatymų ir
oficialių aktų, susijusių su autorinių teisių apsauga, tekstus.

3. Tarptautinis biuras leidžia mėnesinį žurnalą.

4. Tarptautinis biuras bet kurios Sąjungos šalies prašymu
teikia informaciją autorinių teisių apsaugos klausimais.

5. Tarptautinis biuras atlieka tyrinėjimus ir teikia
paslaugas autorinių teisių apsaugai palengvinti.

6. Generalinis direktorius ir bet kuris jo paskirtas
personalo narys be balsavimo teisės dalyvauja visuose Asamblėjos,
Vykdomojo komiteto ir bet kurio ekspertų komiteto ar darbo grupės
posėdžiuose. Generalinis direktorius ar jo paskirtas personalo
narys pagal savo pareigas yra šių institucijų sekretorius.

7. a) Vadovaudamasis Asamblėjos nurodymais ir
bendradarbiaudamas su Vykdomuoju komitetu, Tarptautinis biuras
rengia Konvencijos nuostatų, išskyrus 22-26 straipsnių nuostatas,
peržiūrėjimo konferencijas.

b) Tarptautinis biuras gali konsultuotis su
tarpvyriausybinėmis ir tarptautinėmis nevyriausybinėmis
organizacijomis dėl pasirengimo peržiūrėjimo konferencijoms.

c) Generalinis direktorius ir jo paskirti asmenys dalyvauja
šių konferencijų darbe be balso teisės.

8. Tarptautinis biuras vykdo bet kokius kitus jam pavestus
uždavinius.

25 straipsnis

1. a) Sąjunga turi biudžetą.

b) Į Sąjungos biudžetą įeina Sąjungos pajamos ir išlaidos,
jos įnašas į sąjungų bendrų išlaidų biudžetą, taip pat
atitinkamais atvejais atskaitymai į Organizacijos konferencijos
biudžetą.

c) Bendromis sąjungų išlaidomis laikomos išlaidos, kurios
nepriskiriamos išimtinai tik šiai Sąjungai, o priklauso ir kitai
ar kitoms Organizacijos administruojamoms sąjungoms. Sąjungos
dalis bendrosiose išlaidose proporcingai atitinka jos
suinteresuotumą tokiomis išlaidomis.

2. Sąjungos biudžetas priimamas tinkamai atsižvelgiant į
koordinacijos su kitų Organizacijos administruojamų sąjungų
biudžetais reikalavimus.

3. Sąjungos biudžetas finansuojamas iš šių šaltinių:

i) Sąjungos šalių įnašų;

ii) rinkliavų ir mokesčių už Tarptautinio biuro teikiamas su
Sąjunga susijusias paslaugas;

iii) pajamų, gautų pardavus su Sąjunga susijusius
Tarptautinio biuro leidinius ir gautų perdavus teisę į tokius
leidinius;

iv) dovanų, palikimų ir subsidijų;

v) rentos, palūkanų ir įvairių kitų pajamų.

4. a) Siekiant nustatyti įnašą į biudžetą, kiekviena
Sąjungos šalis priskiriama tam tikrai klasei ir moka savo metinį
įnašą, remdamasi nustatytu vienetų skaičiumi:

I klasė........25

II klasė.......20

III klasė........15

IV klasė.......10

V klasė.........5

VI klasė........3

VII klasė.......1

b) Kiekviena šalis, nepadariusi to anksčiau, savo
ratifikavimo ar prisijungimo dokumento deponavimo metu nurodo
klasę, kuriai ji norėtų priklausyti. Bet kuri šalis gali pakeisti
klasę. Jei šalis pasirenka žemesnę klasę, ji turi paskelbti apie
tai vienoje iš eilinių Asamblėjos sesijų. Bet kuris toks
pakeitimas įsigalioja po sesijos einančių kalendorinių metų
pradžioje.

c) Kiekvienos šalies metinis įnašas lygus sumai, kuri su
visa visų šalių į metinį Sąjungos biudžetą įmokėtina suma
santykiauja taip pat, kaip jos vienetų skaičius su visų įnašus
mokančių šalių bendra vienetų suma.

d) Įnašai turi būti sumokėti nuo kiekvienų metų sausio 1
dienos.

e) Šalis, kuri delsia sumokėti savo įnašus, netenka balso
teisės tose Sąjungos institucijose, kurių nare ji yra, jei jos
skola lygi ar viršija tą įnašų sumą, kurią ji turėjo sumokėti už
dvejus pilnus ankstesnius metus. Tačiau bet kuri Sąjungos
institucija gali leisti tokiai šaliai ir toliau turėti balso
teisę šioje institucijoje, jei ir iki to momento, kol ji yra
įsitikinusi, kad sumokėjimo uždelsimą sąlygojo išimtinės ir
neišvengiamos aplinkybės.

f) Jei biudžetas nepriimtas iki naujo finansinio periodo
pradžios, tai pagal finansų reglamento nustatytą tvarką veikia
ankstesnių metų dydžio biudžetas.

5. Generalinis direktorius nustato rinkliavų ir mokesčių už
su Sąjunga susijusias Tarptautinio biuro teikiamas paslaugas dydį
ir pateikia apie tai ataskaitą Asamblėjai ir Vykdomajam
komitetui.

6. a) Sąjunga turi apyvartinių lėšų fondą, sudaromą iš
kiekvienos Sąjungos šalies mokamos vienkartinės įmokos. Jei šio
fondo nebepakanka, jis gali būti padidintas Asamblėjos sprendimu.

b) Kiekvienos šalies pradinės įmokos į minėtą fondą dydis ar
jos dalis didinant šį fondą yra proporcingi tos šalies įnašui už
tuos metus, kuriais fondas yra įsteigtas arba kuriais yra
priimtas sprendimas jį padidinti.

c) Šią proporciją ir mokėjimo sąlygas nustato Asamblėja
Generalinio direktoriaus siūlymu, pasitarusi su Organizacijos
koordinaciniu komitetu.

7. a) Susitarime dėl būstinės, sudarytame su šalimi, kurios
teritorijoje yra Organizacijos būstinė, nustatoma, kad jei
apyvartinių lėšų fondas yra nepakankamas, ši šalis teikia
avansus. Avansų dydį ir jų suteikimo sąlygas kiekvienu atveju
nustato atskiri tokios šalies ir Organizacijos susitarimai. Kol
galioja šalies įsipareigojimas teikti avansus, ji turi vieną
vietą Vykdomajame komitete pagal pareigas (ex officio).

b) 7 dalies a punkte nurodyta šalis ir Organizacija
kiekviena atskirai turi teisę panaikinti įsipareigojimą teikti
avansus, priimdama dėl to raštišką pareiškimą. Toks panaikinimas
įsigalioja praėjus trejiems metams po metų, kuriais jis buvo
pareikštas, pabaigos.

8. Vadovaudamasi finansų reglamentu, finansinę reviziją
atlieka viena ar daugiau Sąjungos šalių arba nepriklausomi
revizoriai. Revizorius jų sutikimu paskiria Asamblėja.

26 straipsnis

1. Pasiūlymai dėl 22, 23, 24, 25 ir šio straipsnio pataisų
gali būti teikiami bet kurios šalies Asamblėjos narės, Vykdomojo
komiteto ar Generalinio direktoriaus iniciatyva. Generalinis
direktorius viešai paskelbia apie tokius pasiūlymus šalims
Asamblėjos narėms mažiausiai prieš šešis mėnesius iki pasiūlymų
svarstymo Asamblėjoje.

2. Asamblėja priima šio straipsnio 1 dalyje nurodytų
straipsnių pataisas. Pataisos priimamos trim ketvirtadaliais
balsavime dalyvavusių Asamblėjos narių balsų, o 22 straipsnio ir
šios dalies pataisos – keturiais penktadaliais balsavime
dalyvavusių Asamblėjos narių balsų.

3. Bet kokia šio straipsnio 1 dalyje nurodytų straipsnių
pataisa įsigalioja praėjus vienam mėnesiui po to, kai Generalinis
direktorius gavo raštiškus pranešimus apie priėmimą, priimtus
vadovaujantis atitinkamomis konstitucinėmis normomis, iš trijų
ketvirtadalių šalių Asamblėjos narių tuo laiku, kai Asamblėja
priėmė pataisą. Bet kokia tokiu būdu priimta minėtų straipsnių
pataisa įpareigoja visas šalis, kurios pataisos įsigaliojimo metu
yra Asamblėjos narės ar kurios jomis taps vėliau, su sąlyga, kad
bet kokia Sąjungos šalių finansinius įsipareigojimus padidinanti
pataisa įpareigoja tik tas šalis, kurios yra pranešusios apie
tokios pataisos priėmimą.

27 straipsnis

1. Ši Konvencija teikiama peržiūrėti siekiant įtraukti
pataisas Sąjungos sistemai tobulinti.

2. Tam kiekvienoje Sąjungos šalyje iš eilės rengiamos
konferencijos ir jose dalyvauja Sąjungos šalių delegatai.

3. Vadovaujantis 26 straipsnio nuostatomis, kurios taikomos
22-26 straipsnių pataisoms, bet koks šio akto, įskaitant ir
Priedą, peržiūrėjimas atliekamas remiantis balsavime
dalyvaujančių narių vienbalsiškumo principu.

28 straipsnis

1. a) Kiekviena Sąjungos šalis, pasirašiusi šį aktą, gali jį
ratifikuoti, o šalis, nepasirašiusi šio akto, gali prie jo
prisijungti. Ratifikavimo ar prisijungimo dokumentai deponuojami
Generaliniam direktoriui.

b) Kiekviena Sąjungos šalis savo ratifikavimo ar
prisijungimo dokumente gali pareikšti, kad ratifikavimas ar
prisijungimas neapima 1-21 straipsnių ir Priedo; tačiau jeigu
šalis jau anksčiau yra priėmusi pareiškimą pagal Priedo VI
straipsnio 1 dalį, ji minėtame dokumente gali pareikšti tik apie
tai, kad ratifikavimas ar prisijungimas neapima 1-20 straipsnių.

c) Kiekviena Sąjungos šalis, kuri pagal šios dalies b punktą
į savo ratifikavimo ar prisijungimo galiojimo sritį neįtraukė
tame punkte nurodytų nuostatų, bet kada vėliau gali pareikšti,
kad ji praplečia savo ratifikavimo ar prisijungimo galiojimo
sritį ir įtraukia į ją tas nuostatas. Toks pareiškimas
deponuojamas Generaliniam direktoriui.

2. a) 1-21 straipsniai ir Priedas įsigalioja praėjus trims
mėnesiams po šių dviejų sąlygų įvykdymo:

i) kai bent penkios Sąjungos šalys yra ratifikavusios šį
aktą ar prisijungusios prie jo be šio straipsnio 1 dalies b
punkte numatytų pareiškimų;

ii) kai Prancūzija, Ispanija, Jungtinė Didžiosios Britanijos
ir Šiaurės Airijos Karalystė ir Jungtinės Amerikos Valstijos yra
priėmusios įsipareigojimus pagal Pasaulinę autorinių teisių
konvenciją, peržiūrėtą 1971 m. liepos 24 d. Paryžiuje.

b) Šios dalies a punkte nurodytas įsigaliojimas taikomas
toms Sąjungos šalims, kurios mažiausiai prieš tris mėnesius iki
minėto įsigaliojimo yra deponavusios ratifikavimo ar prisijungimo
dokumentus be 1 dalies b punkte numatyto pareiškimo.

c) Bet kuriai Sąjungos šaliai, kuriai netaikomos b punkto
nuostatos ir kuri ratifikuoja šį aktą ar prisijungia prie jo be 1
dalies b punkte numatyto pareiškimo, 1-21 straipsniai ir Priedas
įsigalioja praėjus trims mėnesiams po to, kai Generalinis
direktorius paskelbė apie atitinkamų ratifikavimo ar prisijungimo
dokumentų deponavimą, jei tik deponuojamame dokumente nėra
nurodyta vėlesnė įsigaliojimo data. Jei tokia data nurodyta, 1-21
straipsniai ir Priedas tai šaliai įsigalioja nurodytuoju laiku.

d) Nuostatos, įtvirtintos a ir c punktuose, nedaro įtakos
Priedo VI straipsnio taikymui.

3. Bet kuriai Sąjungos šaliai, kuri ratifikuoja šį aktą ar
prisijungia prie jo su 1 dalies b punkte numatytu pareiškimu ar
be jo, 22-38 straipsniai įsigalioja praėjus trims mėnesiams po
to, kai Generalinis direktorius paskelbė apie atitinkamo
ratifikavimo ar prisijungimo dokumento deponavimą, jei tik
deponuojamame dokumente nėra nurodyta vėlesnė įsigaliojimo data.
Jei tokia data nurodyta, 22-38 straipsniai tai šaliai įsigalioja
nurodytuoju laiku.

29 straipsnis

1. Bet kuri šalis, nesanti Sąjungos nare, gali prisijungti
prie šio akto ir tokiu būdu tapti Konvencijos šalimi ir Sąjungos
nare. Prisijungimo dokumentai deponuojami Generaliniam
direktoriui.

2. a) Vadovaujantis b punktu, ši Konvencija bet kuriai
šaliai, nesančiai Sąjungos nare, įsigalioja praėjus trims
mėnesiams po to, kai Generalinis direktorius paskelbė apie jos
prisijungimo dokumento deponavimą, jei tik deponuojamame
dokumente nėra nurodyta vėlesnė įsigaliojimo data. Jei tokia data
nurodyta, ši Konvencija tai šaliai įsigalioja nurodytuoju laiku.

b) Jei įsigaliojimas pagal a punktą būtų ankstesnis negu 1-
21 straipsnio ir Priedo įsigaliojimas pagal 28 straipsnio 2
dalies a punktą, minėtoji šalis vietoj įsipareigojimų pagal 1-21
straipsnius ir Priedą priima šios Konvencijos Briuselio akto 1-20
straipsniuose numatytus įsipareigojimus.

29bis straipsnis

Bet kurios šalies, nepriėmusios šios Konvencijos Stokholmo
akto 22-38 straipsniuose numatytų įsipareigojimų, atliktas šio
akto ratifikavimas ar prisijungimas prie jo išimtinai
Organizaciją įsteigiančios Konvencijos 14 straipsnio 2 dalyje
išdėstytais tikslais tolygus minėto Stokholmo akto ratifikavimui
ar prisijungimui prie jo su apribojimu, numatytu šio akto 28
straipsnio 1 dalies b punkto i papunktyje.

30 straipsnis

1. Šio akto ratifikavimas ar prisijungimas prie jo
automatiškai reiškia visų šios Konvencijos nuostatų pripažinimą
ir pasinaudojimą visais jos teikiamais pranašumais, išskyrus
išimtis, numatytas šio straipsnio 2 dalyje, 28 straipsnio 1
dalies b punkte, 33 straipsnio 2 dalyje ir Priede.

2. a) Vadovaudamasi Priedo V straipsnio 2 dalimi, bet kuri
Sąjungos šalis, ratifikuojanti šį aktą ar prisijungianti prie jo,
gali išlaikyti jos anksčiau suformuluotų išlygų teikiamą
pranašumą su sąlyga, kad ši šalis apie tai pareiškia savo
ratifikavimo ar prisijungimo dokumento deponavimo metu.

b) Vadovaudamasi Priedo V straipsnio 2 dalimi, bet kuri
šalis, nesanti Sąjungos nare, prisijungdama prie šios
Konvencijos, gali pareikšti, kad ji ketina bent jau laikinai
pakeisti šio akto 8 straipsnį dėl vertimo teisės 1886 metais
priimtos ir 1896 metais Paryžiuje papildytos Sąjungos konvencijos
5 straipsnio nuostatų, aiškiai suprasdama, kad minėtos nuostatos
taikomos tik vertimams į toje šalyje visų vartojamą kalbą.
Vadovaudamasi Priedo I straipsnio 6 dalies b punktu, bet kuri
šalis turi teisę kūrinių, kurių kilmės šalis yra tokia išlyga
besinaudojanti šalis, vertimo teisei taikyti apsaugą, kuri
lygiavertė tai, kurią taiko minėtoji kilmės šalis.

c) Bet kuri šalis bet kuriuo laiku gali panaikinti tokias
išlygas, priimdama pareiškimą, adresuotą Generaliniam
direktoriui.

31 straipsnis

1. Bet kuri šalis savo ratifikavimo ar prisijungimo
dokumente gali pareikšti arba bet kada vėliau raštu pranešti
Generaliniam direktoriui apie tai, kad ši Konvencija taikoma
pareiškime ar pranešime nurodytose teritorijose ar jų dalyje, už
kurių tarptautinius santykius ši šalis yra atsakinga.

2. Bet kuri šalis, priėmusi tokį pareiškimą ar pateikusi
tokį pranešimą, bet kuriuo metu gali pranešti Generaliniam
direktoriui, kad ši Konvencija daugiau nebetaikoma tokiose
teritorijose ar jų dalyje.

3. a) Bet koks pagal šio straipsnio 1 dalį priimtas
pareiškimas įsigalioja tuo pačiu metu kaip ir ratifikavimas ar
prisijungimas, į kurių dokumentus šis pareiškimas yra įtrauktas,
o bet koks pagal 1 dalį pateiktas pranešimas įsigalioja praėjus
trims mėnesiams po to, kai Generalinis direktorius apie jį
paskelbia.

b) Bet koks pagal šio straipsnio 2 dalį pateiktas pranešimas
įsigalioja praėjus dvylikai mėnesių po to, kai Generalinis
direktorius jį gavo.

4. Šis straipsnis jokiu būdu negali būti suprantamas kaip
reiškiantis, kad kuri nors Sąjungos šalis tyliai pritaria ar
pripažįsta faktinę situaciją dėl teritorijos, kurioje pagal 1
dalyje nurodytą priimtą pareiškimą šią Konvenciją taiko kita
Sąjungos šalis.

32 straipsnis

1. Sąjungos šalių tarpusavio santykiuose šis aktas
nepažeidžiant jo taikymo ribų pakeičia 1886 m. rugsėjo 9 d. Berno
konvenciją ir visus vėlesnius jos peržiūrėjimo aktus. Anksčiau
įsigalioję aktai Sąjungos šalių, neratifikavusių šio akto ar
neprisijungusių prie jo, tarpusavio santykiuose ir toliau galioja
visi ar tiek, kiek pagal ankstesnįjį sakinį, šis aktas nepakeičia
jų.

2. Šalys, nesančios Sąjungos narėmis, kurios tampa šio akto
šalimi pagal 3 dalies nuostatas, taiko jį bet kuriai Sąjungos
šaliai, kuri nėra priėmusi įsipareigojimų pagal šį aktą ar kuri,
priimdama įsipareigojimus pagal šį aktą, priėmė 28 straipsnio 1
dalies b punkte nurodytą pareiškimą. Tokios šalys pripažįsta, kad
minėtoji Sąjungos šalis santykiuose su jomis:

i) gali taikyti naujausio akto, pagal kurį ji yra priėmusi
įsipareigojimus, nuostatas ir

ii) pagal Priedo I straipsnio 6 dalį turi teisę taikyti
tokio lygio, kurį nustato minėtas aktas, apsaugą.

3. Kiekviena šalis, pasinaudojusi bet kuria Priedo
suteikiama lengvata, gali taikyti su ta lengvata ar tomis
lengvatomis, kuriomis ji pasinaudojo, susijusias Priedo nuostatas
santykiuose su bet kuria kita Sąjungos šalimi, kuri nėra priėmusi
įsipareigojimų pagal šį aktą, su sąlyga, kad tokia šalis sutinka
su šių nuostatų taikymu.

33 straipsnis

1. Bet koks tarp dviejų ar daugiau Sąjungos šalių kilęs
ginčas, susijęs su šios Konvencijos aiškinimu bei taikymu ir
neišspręstas derybomis, gali būti bet kurios suinteresuotų šalių
iniciatyva perduotas Tarptautiniam teismui, paduodant pagal
Teismo statutą pareiškimą, jei tik suinteresuotosios šalys
nesusitaria dėl kitokio ginčo išsprendimo būdo. Šalis,
perduodanti ginčą teismui, praneša apie tai Tarptautiniam biurui;
Tarptautinis biuras informuoja apie tai kitas Sąjungos šalis*.

2. Bet kuri šalis šio akto pasirašymo ar ratifikavimo arba
prisijungimo dokumentų deponavimo metu gali pareikšti, kad ji
nelaiko savęs susaistyta šio straipsnio 1 dalies nuostatų. 1
dalies nuostatos netaikomos bet kokiam tarp tokios šalies ir bet
kurios kitos Sąjungos šalies kilusiam ginčui.

3. Bet kuri šalis, priėmusi šio straipsnio 2 dalyje numatytą
pareiškimą, gali bet kuriuo metu jį panaikinti, pateikdama
pranešimą, adresuotą Generaliniam direktoriui.

34 straipsnis

1. Vadovaujantis 29bis straipsniu, nė viena šalis negali
ratifikuoti ankstesnių šios Konvencijos aktų ar prisijungti prie
jų po to, kai įsigalioja 1-21 straipsniai ir Priedas.

2. Po to, kai įsigalioja 1-21 straipsniai ir Priedas, nė
viena šalis negali priimti pareiškimo, numatyto prie Stokholmo
akto pridėto Protokolo dėl besivystančių šalių 5 straipsnyje.

35 straipsnis

1. Ši Konvencija galioja neribotą laiką.

2. Bet kuri šalis gali denonsuoti šį aktą pateikdama
pranešimą, adresuotą Generaliniam direktoriui. Šis denonsavimas
taip pat reiškia visų ankstesnių aktų denonsavimą ir galioja tik
denonsuojančiai šaliai, o kitoms Sąjungos šalims Konvencija
galioja visa ir turi būti vykdoma.

3. Denonsavimas įsigalioja praėjus vieneriems metams po to,
kai Generalinis direktorius gavo minėtąjį pranešimą.

4. Šio straipsnio numatyta denonsavimo teise jokia šalis
negali pasinaudoti iki penkerių metų termino, skaičiuojamo nuo
tos datos, kada šalis tapo Sąjungos nare, pabaigos.

36 straipsnis

1. Kiekviena šios Konvencijos šalis, vadovaudamasi savo
Konstitucija, įsipareigoja imtis būtinų priemonių šios
Konvencijos taikymui užtikrinti.

2. Įsipareigojimų pagal šią Konvenciją priėmimo metu šalis,
vadovaudamasi savo įstatymais, turi būti pasirengusi vykdyti šios
Konvencijos nuostatas.

37 straipsnis

1. a) Pasirašomas vienas šio akto egzempliorius prancūzų ir
anglų kalbomis ir pagal 2 dalį deponuojamas Generaliniam
direktoriui.

b) Oficialius tekstus arabų, vokiečių, italų, portugalų ir
ispanų kalbomis, taip pat visomis kitomis kalbomis, kurias gali
nustatyti Asamblėja, tvirtina Generalinis direktorius, pasitaręs
su suinteresuotomis vyriausybėmis.

c) Jei yra skirtingų nuomonių dėl įvairių tekstų aiškinimo,
pirmenybė teikiama tekstui prancūzų kalba.

2. Šis aktas išlieka atviras pasirašyti iki 1972 m. sausio
31 d. Iki to laiko šio straipsnio 1 dalies a punkte nurodytas
egzempliorius deponuojamas Prancūzijos Respublikos vyriausybei.

3. Generalinis direktorius patvirtina ir pasiunčia dvi šio
akto pasirašyto teksto kopijas visų Sąjungos šalių vyriausybėms
ir, jei prašo, bet kurios kitos šalies vyriausybei.

4. Generalinis direktorius registruoja šį aktą Jungtinių
Tautų Organizacijos Sekretoriate.

5. Generalinis direktorius praneša visų Sąjungos šalių
vyriausybėms apie bet kokį pasirašymą, ratifikavimo ar
prisijungimo dokumentų deponavimą ir apie pareiškimus, įeinančius
į šiuos dokumentus ar priimtus pagal 28 straipsnio 1 dalies c
punktą, 30 straipsnio 2 dalies a ir b punktus, 33 straipsnio 2
dalį, apie bet kokios šio akto nuostatos įsigaliojimą,
denonsavimo pranešimus ir pranešimus, pateiktus pagal 30
straipsnio 2 dalies c punktą, 31 straipsnio 1 ir 2 dalį, 33
straipsnio 3 dalį ir 38 straipsnio 1 dalį, taip pat pagal Priedą.

38 straipsnis

1. Sąjungos šalys, neratifikavusios šio akto,
neprisijungusios prie jo ir nepriėmusios įsipareigojimų pagal
šios Konvencijos Stokholmo akto 22-26 straipsnius, jei nori, gali
iki 1975 m. balandžio 26 d. naudotis teisėmis, numatytomis šiuose
straipsniuose, tarsi jos būtų priėmusios tuose straipsniuose
nustatytus įsipareigojimus. Bet kuri šalis, norinti naudotis
tokiomis teisėmis, dėl to pateikia raštišką pranešimą
Generaliniam direktoriui; šis pranešimas įsigalioja nuo jo gavimo
datos. Tokios šalys iki šios datos laikomos Asamblėjos narėmis.

2. Kol visos Sąjungos šalys nėra tapusios Organizacijos
narėmis, Organizacijos tarptautinis biuras veikia ir kaip
Sąjungos biuras, o Generalinis direktorius – kaip šio biuro
direktorius.

3. Kai tik visos Sąjungos šalys tampa Organizacijos narėmis,
Sąjungos biuro teisės, pareigos ir nuosavybė pereina
Organizacijos tarptautiniam biurui.

PRIEDAS

SPECIALIOSIOS NUOSTATOS BESIVYSTANČIOMS ŠALIMS

I straipsnis

1. Bet kuri pagal Jungtinių Tautų Organizacijos Generalinės
Asamblėjos praktiką besivystančia laikoma šalis, kuri
ratifikuodama šį aktą ar prisijungdama prie jo, kartu ratifikuoja
ar prisijungia prie Priedo, kuris yra neatsiejama akto dalis, ir
kuri mano, kad dėl savo ekonominės padėties ir socialinių ar
kultūrinių poreikių ji nėra pasirengusi tuoj pat taikyti
nuostatos, numatančios visų šiame akte nustatytų teisių apsaugą,
gali, priimdama pareiškimą, deponuojamą Generaliniam direktoriui,
ratifikavimo ar prisijungimo dokumento deponavimo metu arba
vadovaudamasi V straipsnio 1 dalies c punktu, bet kada vėliau
paskelbti, kad ji ketina pasinaudoti II straipsnyje numatyta
lengvata ar III straipsnyje numatyta lengvata arba jomis abiem.
Užuot pasinaudojusi II straipsnyje numatyta lengvata, ji gali
priimti pareiškimą pagal V straipsnio 1 dalies a punktą.

2. a) Bet koks pagal 1 dalį priimtas pareiškimas, paskelbtas
iki dešimties metų termino, kuris skaičiuojamas nuo 1-21
straipsnių ir šio Priedo įsigaliojimo, pabaigos pagal 28
straipsnio 2 dalį galioja iki šio termino pabaigos. Bet kuris
toks pareiškimas gali būti visas ar iš dalies atnaujintas
kiekvienų dešimties metų terminui, pateikiant pranešimą, kuris
deponuojamas Generaliniam direktoriui, ne vėliau kaip prieš
penkiolika ir ne anksčiau kaip prieš tris mėnesius iki tada
einančio dešimties metų termino pabaigos.

b) Bet koks pagal 1 dalį priimtas pareiškimas, paskelbtas po
dešimties metų termino, skaičiuojamo nuo 1-21 straipsnių ir šio
Priedo įsigaliojimo datos, pabaigos pagal 28 straipsnio 2 dalį
galioja iki tada einančio dešimties metų termino pabaigos. Bet
kuris toks pareiškimas gali būti atnaujintas, kaip numatyta šios
dalies a punkto antrajame sakinyje.

3. Bet kuri Sąjungos šalis, kuri pagal 1 dalį nebelaikoma
besivystančia šalimi, netenka teisės atnaujinti savo pareiškimą
pagal šio straipsnio 2 dalį ir, nepaisant to, ar ji oficialiai
panaikina savo pareiškimą, ar ne, nuo tada einančio dešimties
metų termino pabaigos ar nuo trejų metų termino, kuris
skaičiuojamas nuo tos datos, kai šalis nebelaikoma besivystančia,
pabaigos (taikomas tas terminas, kuris pasibaigia vėliau) netenka
galimybės pasinaudoti 1 dalyje numatytomis lengvatomis.

4. Tais atvejais, kai pasibaigus pagal 1 ir 2 dalį priimto
pareiškimo galiojimo terminui yra egzempliorių, paskelbtų pagal
šio Priedo nustatytą licenciją, atsarga, šie egzemplioriai gali
būti platinami, kol baigsis jų atsarga.

5. Bet kuri šalis, priėmusi įsipareigojimus pagal šio akto
nuostatas ir pagal 31 straipsnio 1 dalį deponavusi pareiškimą ar
pranešimą dėl šio akto taikymo atskiroje teritorijoje, kurios
situacija gali būti laikoma analogiška 1 dalyje nurodytų šalių
situacijai, dėl tokios teritorijos gali priimti 1 dalyje nurodytą
pareiškimą ir pateikti 2 dalyje nurodytą pranešimą apie
atnaujinimą. Kol toks pareiškimas ar pranešimas galioja, šio
Priedo nuostatos taikomos teritorijose, dėl kurių jie buvo
priimti.

6. a) Tai, kad šalis naudojasi 1 dalyje numatytomis
lengvatomis, nesuteikia kitai šaliai teisės teikti mažesnę
apsaugą negu ši privalo pagal 1-20 straipsnius kūriniams, kurių
kilmės šalis yra pirmoji šalis.

b) 30 straipsnio 2 dalies b punkto antrajame sakinyje
numatyta teisė taikyti ekvivalentišką apsaugą iki pagal I
straipsnio 3 dalį taikomo termino pabaigos negali būti
įgyvendinama kūriniams, kurių kilmės šalis yra pagal V straipsnio
1 dalies a punktą pareiškimą priėmusi šalis.

II straipsnis

1. Bet kuri šalis, pareiškusi, kad ji ketina pasinaudoti
šiame straipsnyje numatyta lengvata, dėl spausdintų ar analogišku
atgaminimo būdu paskelbtų kūrinių turi teisę 8 straipsnyje
numatytą išimtinę vertimo teisę pakeisti toliau nustatytomis
sąlygomis ir pagal IV straipsnį kompetentingos institucijos
išduodamų neišimtinių ir neperduodamų licencijų sistema.

2. a) Pagal 3 dalį, jei pasibaigus nuo kūrinio pirmojo
paskelbimo datos skaičiuojamam trejų metų ar ilgesniam minėtos
šalies nacionalinių įstatymų apibrėžtam terminui, vertimo teisės
savininkas ar jo įgaliotas asmuo nepaskelbė to kūrinio vertimo
toje šalyje visų vartojama kalba, bet kuris tos šalies pilietis
turi teisę įgyti šio kūrinio vertimo į šią kalbą ir vertimo
paskelbimo spausdintu ar analogišku atgaminimo būdu licenciją.

b) Šiame straipsnyje nurodytomis sąlygomis licencija taip
pat gali būti išduodama tais atvejais, kai visi vertimo leidimai
atitinkama kalba yra parduoti.

3. a) Kai verčiama į kalbą, kuri nėra visų vartojama vienoje
ar daugiau išsivysčiusių šalių Sąjungos narių, 2 dalies a punkte
nurodytas trejų metų terminas pakeičiamas vienerių metų terminu.

b) Bet kuri 1 dalyje nurodyta šalis, jei yra jos vieningas
susitarimas su išsivysčiusiomis šalimis Sąjungos narėmis, kuriose
yra ta pati visų vartojama kalba, gali, kai verčiama į šią kalbą,
pakeisti 2 dalies a punkte nurodytą trejų metų terminą trumpesniu
tame susitarime apibrėžtu terminu, bet ne mažesniu nei vienerių
metų. Tačiau ankstesniame sakinyje įtvirtintos nuostatos
netaikomos anglų, prancūzų ir ispanų kalboms. Vyriausybės,
sudariusios minėtus susitarimus, praneša apie tai Generaliniam
direktoriui.

4. a) Pagal šio straipsnio nuostatas po trejų metų gaunamos
licencijos negali būti išduotos iki po šių trejų metų einančio
papildomo šešių mėnesių termino pabaigos, o po vienerių metų
gaunamos licencijos negali būti išduotos iki po šių vienerių metų
einančio devynių mėnesių termino pabaigos, skaičiuojant nuo:

i) datos, iki kurios pretenduojantis į licenciją asmuo
įvykdo IV straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus, arba

ii) datos, iki kurios pretenduojantis į licenciją asmuo,
kaip nurodyta IV straipsnio 2 dalyje, išsiunčia įgaliotai išduoti
licencijas institucijai pateikto pareiškimo kopijas tais
atvejais, kai vertimo teisės savininko tikrasis vardas ar jo
adresas nežinomi.

b) Šiame straipsnyje numatyta licencija neišduodama, jeigu
per nurodytą šešių ar devynių mėnesių terminą vertimo teisės
savininkas ar jo įgaliotas asmuo paskelbia vertimą ta kalba, dėl
kurios buvo paduotas pareiškimas.

5. Bet kuri šiame straipsnyje numatyta licencija išduodama
tik mokymo, studijų ar tyrinėjimų tikslams.

6. Jei vertimo teisės savininkas ar jo įgaliotas asmuo
paskelbia kūrinio vertimą ir nustato kainą, kuri atitinka
paprastai toje šalyje nustatomą analogiškų kūrinių kainą, bet
kokia pagal šį straipsnį išduota licencija nustoja galioti, jei
toks vertimas yra ta pačia kalba ir iš esmės to paties turinio
kaip ir pagal licenciją paskelbtas vertimas. Visi iki licencijos
galiojimo pabaigos paskelbti egzemplioriai gali būti platinami,
kol baigiasi jų atsarga.

7. Daugiausia iš iliustracijų sudarytiems kūriniams
licencija, suteikianti teisę versti ir paskelbti šių kūrinių
tekstą bei atgaminti ir paskelbti iliustracijas, gali būti
išduodama tik tada, kai įvykdytos III straipsnyje numatytos
sąlygos.

8. Jokia šiame straipsnyje numatyta licencija negali būti
išduodama tais atvejais, kai autorius yra išėmęs iš apyvartos
visus savo kūrinio egzempliorius.

9. a) Licencija versti kūrinį, kuris yra spausdintas ar
paskelbtas kitu analogišku atgaminimo būdu, taip pat gali būti
išduodama bet kuriai radijo ir televizijos organizacijai, kurios
būstinė yra 1 dalyje nurodytoje šalyje ir kuri yra pateikusi
kompetentingai tos šalies institucijai pareiškimą, jei įvykdytos
visos šios sąlygos:

i) verčiama iš egzemplioriaus, kuris paskelbtas ir įsigytas
pagal tos šalies įstatymus;

ii) vertimas naudojamas tik radijo ir televizijos laidose,
kurių paskirtis yra tik mokyti ar skleisti tam tikrų
specializuotų techninių ar mokslinių tyrinėjimų rezultatus
konkrečios profesijos specialistams;

iii) vertimas ii papunktyje nurodytais tikslais išimtinai
naudojamas teisėtai sukurtose tos šalies teritorijoje
gyvenantiems žiūrovams ir klausytojams skirtose radijo ir
televizijos laidose, įskaitant laidas, sukurtas naudojant garso
ar vaizdo įrašus, padarytus teisėtai ir tik tokioms laidoms;

iv) bet koks vertimo panaudojimas neturi komercinių tikslų.

b) Vertimo, kurį atliko pagal šią dalį licenciją gavusi
radijo ar televizijos organizacija, garso ar vaizdo įrašus a
punkte nurodytais tikslais ir sąlygomis ir šios organizacijos
sutikimu gali panaudoti kita radijo ar televizijos organizacija,
kurios būstinė yra toje šalyje, kurios kompetentinga institucija
yra išdavusi atitinkamą licenciją.

c) Jei visi a punkte išdėstyti kriterijai ir sąlygos yra
vykdomi, radijo ar televizijos organizacijai gali būti išduota
licencija versti bet kokį į audiovizualinį įrašą įeinantį tekstą,
kai pats įrašas yra padarytas ir paskelbtas tik sisteminio mokymo
tikslams.

d) Vadovaujantis a-c punktais, ankstesnių dalių nuostatos
taikomos išduodant šioje dalyje numatytą licenciją ir
įgyvendinant jos suteikiamas teises.

III straipsnis

1. Bet kuri šalis, pareiškusi, kad ji ketina pasinaudoti
šiame straipsnyje numatytomis lengvatomis, turi teisę 9
straipsnyje numatytą išimtinę atgaminimo teisę pakeisti toliau
nurodytomis sąlygomis ir pagal IV straipsnį kompetentingos
institucijos išduodamų neišimtinių ir neperduodamų licencijų
sistema.

2. a) Jei dėl kūrinių, kuriems šis straipsnis taikomas pagal
7 dalį, pasibaigus:

i) atitinkamam 3 dalyje nurodytam terminui, kuris
skaičiuojamas nuo kūrinio pirmojo leidimo datos, arba

ii) bet kokiam ilgesniam 1 dalyje nurodytos šalies
nacionalinių įstatymų apibrėžtam terminui, kuris skaičiuojamas
nuo tos pačios datos,

atkūrimo teisės savininkas ar jo įgaliotas asmuo neišplatino
šio leidimo egzempliorių tos šalies visuomenei ar nepanaudojo jų
sisteminio mokymo tikslams ta kaina, kuri atitinka toje šalyje
paprastai nustatomą analogiškų kūrinių kainą, bet kuris tos
šalies pilietis gali įgyti licenciją atgaminti ir paskelbti tokį
leidimą ta pačia ar mažesne kaina ir naudoti jį sisteminio mokymo
tikslams.

b) licencija atgaminti ir paskelbti leidimą, kuris buvo
išplatintas, kaip nurodyta a punkte, gali būti išduodama šiame
straipsnyje nurodytomis sąlygomis, jei, pasibaigus taikymo
terminui, nė vienas sankcionuotas to leidimo egzempliorius per
šešis mėnesius nebuvo toje šalyje parduotas visuomenei ar
panaudotas sisteminio mokymo tikslams ta kaina, kuri atitinka
paprastai toje šalyje nustatomą analogiškų kūrinių kainą.

3. 2 dalies a punkto i papunktyje numatytas terminas yra
penkeri metai, išskyrus terminą, taikomą:

i) gamtos ir tiksliųjų mokslų, įskaitant matematiką ir
techniką, kūriniams, kuriems jis yra treji metai;

ii) grožinės literatūros, poezijos, dramos ir muzikos
kūriniams, taip pat meno knygoms, kurioms jis yra septyneri
metai.

4. a) Po trejų metų gaunamos licencijos neišduodamos pagal
šį straipsnį iki po šių trejų metų einančio papildomo šešių
mėnesių termino pabaigos, skaičiuojant nuo:

i) datos, iki kurios pretenduojantis į licenciją asmuo
įvykdo IV straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus, arba

ii) datos, iki kurios pretenduojantis į licenciją asmuo,
kaip nurodyta IV straipsnio 2 dalyje, išsiunčia įgaliotai išduoti
licenciją institucijai savo pareiškimo kopijas, tais atvejais,
kai atgaminimo teisės savininko tikrasis vardas ar jo adresas
nežinomi.

b) Jeigu licencijos gaunamos praėjus kitiems terminams ir
taikoma IV straipsnio 2 dalis, tokios licencijos neišduodamos iki
po šių terminų einančio papildomo trijų mėnesių termino,
skaičiuojamo nuo pareiškimo kopijų išsiuntimo datos, pabaigos.

c) Jeigu per a ir b punktuose nurodytus šešių ar trijų
mėnesių terminus buvo, kaip numatyta 2 dalies a punkte,
platinami leidimo egzemplioriai, jokia licencija neišduodama
pagal šį straipsnį.

d) Jokia licencija neišduodama, jei autorius išėmė iš
apyvartos visus to leidimo, į kurio atgaminimo ir leidimo
licenciją buvo pretenduojama, egzempliorius.

5. Licencija atgaminti ir paskelbti kūrinio vertimą pagal šį
straipsnį neišduodama šiais atvejais:

i) kai vertimo teisės savininkas ar jo įgaliotas asmuo nėra
paskelbę vertimo arba

ii) kai vertimas yra kalba, kuri nėra visų vartojama šalyje,
kurioje pretenduojama į licenciją.

6. Jei atkūrimo teisės savininkas ar jo įgaliotas asmuo 1
dalyje nurodytoje šalyje išplatina kūrinio leidimo egzempliorius
visuomenei ar sisteminio mokymo tikslams ta kaina, kuri atitinka
paprastai toje šalyje nustatomą analogiškų kūrinių kainą, bet
kokia pagal šį straipsnį išduota licencija nustoja galioti, jeigu
tas leidimas yra išspausdintas ta pačia kalba ir iš esmės yra to
paties turinio kaip ir pagal minėtą licenciją išspausdintas
leidimas. Visi iki licencijos galiojimo pabaigos išleisti
egzemplioriai gali būti platinami, kol baigiasi jų atsarga.

7. a) Vadovaujantis b punktu, šis straipsnis taikomas
kūriniams, kurie yra spausdinti ar paskelbti analogišku atkūrimo
būdu.

b) Šis straipsnis taikomas audiovizualiniu būdu atgamintiems
teisėtai padarytiems audiovizualiniams įrašams, įskaitant bet
kokius į juos įeinančius pagal autorines teises saugomus
kūrinius, taip pat bet kokių į juos įeinančių tekstų vertimams į
visų vartojamą kalbą toje šalyje, kurioje pretenduojama į
licenciją, su sąlyga, kad visais atvejais tie audiovizualiniai
įrašai yra padaryti ir paskelbti tik sisteminio mokymo tikslams.

IV straipsnis

1. Licencijos pagal II ar III straipsnius gali būti
išduodamos tik, jei asmuo, pretenduojantis į licenciją,
remdamasis toje šalyje nustatytomis taisyklėmis, įrodo, kad jis
kreipėsi į vertimo atlikimo ir paskelbimo teisės savininką ar
atgaminimo ir paskelbimo teisės savininką dėl leidimo atlikti
minėtus veiksmus ir jam buvo atsakyta arba kad jis, parodęs
būtinas pastangas, nesugebėjo nustatyti minėtų teisių savininko.
Į licenciją pretenduojantis asmuo kreipimosi dėl licencijos
pateikimo metu informuoja apie tai bet kurį 2 dalyje nurodytą
nacionalinį ar tarptautinį informacijos centrą.

2. Jeigu neįmanoma nustatyti minėtų teisių savininko,
pretenduojantis į licenciją asmuo registruotu oro paštu savo
pareiškimo licencijas išduodančiai kompetentingai institucijai
kopijas išsiunčia leidėjui, kurio vardas nurodytas kūrinyje, taip
pat bet kuriam nacionaliniam ar tarptautiniam informacijos
centrui, kuris gali būti nurodomas šalies, kurioje, kaip manoma,
leidėjas daugiausia užsiima savo profesine veikla, vyriausybės
Generaliniam direktoriui deponuojamame atitinkamame pranešime.

3. Autoriaus vardas nurodomas visuose vertimo ar atgaminimo
egzemplioriuose, paskelbtuose pagal II ir III straipsnius išduotą
licenciją. Visuose tokiuose egzemplioriuose nurodomas kūrinio
pavadinimas. Originalus kūrinio pavadinimas bet kokiomis
sąlygomis nurodomas visuose minėtuose egzemplioriuose.

4. a) Jokia pagal II ir III straipsnius išduota licencija
netaikoma kūrinio egzempliorių eksportui ir bet kuri tokia
licencija galioja tik vertimo ar atitinkamo atgaminimo leidimui
tos šalies, kurioje buvo pretenduojama į tą licenciją,
teritorijoje.

b) a punkto tikslais eksporto sąvoka apima egzempliorių
siuntimą iš bet kurios teritorijos į šalį, kuri dėl šios
teritorijos yra priėmusi I straipsnio 5 dalyje nurodytą
pareiškimą.

c) Jei šalies, kuri išdavė licenciją pagal II straipsnį
atlikti vertimą į bet kurią kalbą, išskyrus anglų, prancūzų ir
ispanų kalbas, vyriausybė ar kita organizacija išsiunčia pagal
tokią licenciją paskelbtus vertimo egzempliorius į kitą šalį, a
punkto tikslais toks egzempliorių išsiuntimas nelaikomas
eksportu, jei įvykdytos visos šios sąlygos:

i) gavėjai yra asmenys, esantys šalies, kurios kompetentinga
institucija išdavė tokią licenciją, piliečiai, arba tokių asmenų
susivienijimai;

ii) egzemplioriai yra skirti mokymo, studijų ir tyrinėjimų
tikslams;

iii) egzemplioriai išsiunčiami ir vėliau platinami gavėjams
neturint jokių komercinių tikslų; ir

iv) šalis, į kurią egzemplioriai siunčiami, ir šalis, kurios
kompetentinga institucija išdavė licenciją, susitaria leisti
gauti, platinti egzempliorius arba ir viena, ir kita, ir šalies,
kurioje buvo išduota licencija, vyriausybė apie tokį susitarimą
praneša Generaliniam direktoriui.

5. Visuose pagal licenciją, išduotą vadovaujantis II ar III
straipsniu, paskelbtuose egzemplioriuose atitinkama kalba
nurodoma, kad jie gali būti platinami tik toje šalyje ar toje
teritorijoje, kuriai ta licencija taikoma.

6. a) Nacionaliniu lygiu imamasi būtinų priemonių
užtikrinti:

i) kad licencija vertimo ar atitinkamai atgaminimo teisės
savininko naudai numatytų išmokėti teisingą kompensaciją, kuri
būtų suderinta su paprastai laisvose derybose tarp dviejų
atitinkamų šalių asmenų licencijoms nustatomomis honorarų
normomis; ir

ii) kad kompensacija bus sumokėta ir pervesta: jei yra
nustatytos ypatingos nacionalinės valiutos reguliavimo taisyklės,
kompetentinga valdžios institucija, pasinaudodama tarptautiniu
mechanizmu, turi imtis visų priemonių, kad užtikrintų
kompensacijos pakeitimą į tarptautiniu mastu konvertuojamą
valiutą ar jos ekvivalentą.

b) Nacionaliniai įstatymai nustato būtinas priemones, kad
būtų užtikrintas teisingas kūrinio vertimas ar atitinkamai
tikslus konkretaus leidinio atgaminimas.

V straipsnis

1. a) Bet kuri šalis, turinti teisę priimti pareiškimą, kad
ji pasinaudoja II straipsnyje numatyta lengvata, vietoj to šio
akto ratifikavimo ar prisijungimo prie jo metu gali:

i) pagal šią nuostatą priimti pareiškimą dėl vertimo teisės,
jei šiai šaliai taikomas 30 straipsnio 2 dalies a punktas;

ii) priimti 30 straipsnio 2 dalies b punkto pirmame sakinyje
numatytą pareiškimą, jei šiai šaliai netaikomas 30 straipsnio 2
dalies a punktas ir net jei ši šalis yra Sąjungos narė.

b) Jeigu vadovaujantis I straipsnio 1 dalimi kuri nors šalis
nebelaikoma besivystančia šalimi, pagal šią dalį priimtas
pareiškimas galioja iki termino, taikomo pagal I straipsnio 3
dalį, pabaigos.

c) Bet kuri šalis, priėmusi pareiškimą pagal šią dalį,
negali vėliau pasinaudoti II straipsnyje numatyta lengvata, net
jei ji panaikintų minėtą pareiškimą.

2. Vadovaujantis 3 dalimi, bet kuri šalis, pasinaudojusi II
straipsnyje numatyta lengvata, negali vėliau priimti pareiškimo
pagal 1 dalį.

3. Bet kuri šalis, kuri vadovaujantis I straipsnio 1 dalimi
nebelaikoma besivystančia šalimi, gali ne vėliau kaip prieš
dvejus metus iki pagal I straipsnio 3 dalį taikomo termino
pabaigos priimti pareiškimą 30 straipsnio 2 dalies b punkto
pirmame sakinyje numatytais tikslais nepaisant to, kad ji yra
Sąjungos narė. Toks pareiškimas įsigalioja pasibaigus pagal I
straipsnio 3 dalį taikomam terminui.

VI straipsnis

1. Bet kuri Sąjungos šalis nuo šio akto datos ar bet kada
anksčiau prieš priimdama 1-21 straipsnių ir Priedo numatytus
įsipareigojimus gali pareikšti:

i) kad ji ketina taikyti II ar III arba abiejų straipsnių
nuostatas kūriniams, kurių kilmės šalis yra ta šalis, kuri pagal
šios dalies ii papunktį leidžia taikyti šiuos straipsnius tokiems
kūriniams arba kuri yra priėmusi 1-21 straipsniuose ir šiame
Priede numatytus įsipareigojimus, jei tai yra šalis, kuri, jeigu
būtų priėmusi 1-21 straipsniuose ir šiame Priede numatytus
įsipareigojimus, turėtų teisę pasinaudoti I straipsnio 1 dalyje
numatytomis lengvatomis; toks pareiškimas vietoj II straipsnio
gali remtis V straipsniu;

ii) kad ji, būdama tam tikrų kūrinių kilmės šalis, leidžia
kitoms šalims, priėmusioms pareiškimą pagal šios dalies i
papunktį arba pateikusioms pranešimą pagal I straipsnį, taikyti
tiems kūriniams šį Priedą.

2. Bet koks pagal 1 dalį priimtas pareiškimas turi būti
raštiškas ir deponuojamas Generaliniam direktoriui. Šis
pareiškimas įsigalioja nuo jo deponavimo datos.

Leave a Comment