Berno konvencija

BERNO KONVENCIJA DĖL LITERATŪROS IR MENO KŪRINIŲ APSAUGOS

Priimta 1886 m. rugsėjo 9 d., papildyta 1896 m. gegužės 4 d. Paryžiuje, peržiūrėta 1908 m. lapkričio 13 d. Berlyne, papildyta 1914 m. kovo 20 d. Berne, peržiūrėta 1928 m. birželio 2 d. Romoje, 1948 m. birželio 26 d. Briuselyje, 1967 m. liepos 14 d. Stokholme ir 1971 m. liepos 24 d. Paryžiuje ir pataisyta 1979 m. rugsėjo 28 d.

Sąjungos šalys, įkvėptos vienodo noro kiek įmanomaefektyviai ir vienodai saugoti literatūros ir meno kūriniųautorių teises, pripažindamos 1967 metais Stokholme surengtos Konvencijosperžiūrėjimo konferencijos darbo svarbą, nutarė peržiūrėti Stokholmo konferencijos priimtą aktą,palikdamos nepakeistus šio akto 1-20 ir 22-26 straipsnius. Dėl šių priežasčių žemiau pasirašę įgaliotieji atstovai,pateikę visus savo įgaliojimus, pripažintus tinkamais irturinčiais atitinkamą formą, susitarė:

1 straipsnis Šalys, kurioms taikoma ši Konvencija, sudaro Literatūros irmeno kūrinių autorių teisių apsaugos sąjungą.

2 straipsnis 1. Sąvoka “literatūros ir meno kūriniai” apima kiekvienąliteratūros, mokslo ir meno kūrinį, koks bebūtų jo išraiškosbūdas ar forma: knygas, brošiūras ir kitus literatūros kūrinius;paskaitas, kalbas, pamokslus ir kitus tokios rūšies kūrinius;dramos ir dramos-muzikos kūrinius; choreografijos kūrinius irpantomimas; muzikos kūrinius su tekstu ar be teksto;kinematografijos kūrinius, kuriems prilyginami analogiškaiskinematografijai būdais gauti kūriniai; piešimo, tapybos,architektūros, skulptūros, graviravimo ir litografijos kūrinius;fotografijos kūrinius, kuriems prilyginami analogiškaisfotografijai būdais gauti kūriniai; taikomosios dailės kūrinius;iliustracijas, žemėlapius, planus, eskizus ir plastikos kūrinius,susijusius su geografija, topografija, architektūra ar mokslu. 2. Sąjungos šalių įstatymams suteikiama teisė nurodyti, kadvisi kūriniai ar tam tikros apibrėžtos jų kategorijos nesaugomos,jeigu tie kūriniai neturi kokios nors materialios formos. 3. Vertimai, adaptacijos, muzikinės aranžuotės ir kitiliteratūros ar meno kūrinių perdirbimai saugomi kaip iroriginalūs kūriniai nepažeidžiant originalaus kūrinio autorinėsteisės. 4. Sąjungos šalių įstatymams suteikiama teisė nustatytiįstatymų, oficialių administracinių bei teismų dokumentų ir tokiųdokumentų oficialių vertimų apsaugą. 5. Literatūros ir meno kūrinių rinkiniai, pavyzdžiui,enciklopedijos ir antologijos, kurie dėl turinio parinkimo irišdėstymo yra intelektualinės kūrybos rezultatas, saugomi kaiptokie, nepažeidžiant autorinės teisės į kiekvieną kūrinį,sudarantį tokio rinkinio dalį. 6. Šiame straipsnyje paminėti kūriniai saugomi visoseSąjungos šalyse. Ši apsauga vykdoma autoriaus ir jo teisiųperėmėjų naudai. 7. Pagal šios Konvencijos 7 straipsnio 4 dalies nuostatasSąjungos šalių įstatymams suteikiama teisė nustatyti šių šaliųįstatymų taikymo taikomosios dailės kūriniams ir pramoniniamspavyzdžiams bei modeliams ribas, taip pat tokių kūrinių,pavyzdžių bei modelių apsaugos sąlygas. Kūriniai, kurie saugomikilmės šalyje tik kaip pavyzdžiai ir modeliai, kitoje Sąjungosšalyje turi teisę tik į tokią specialią apsaugą, kuri toje šalyjetaikoma pavyzdžiams ir modeliams. Tačiau jei toje šalyjenetaikoma jokia speciali apsauga, tokie kūriniai saugomi kaipmeno kūriniai. 8. Šioje Konvencijoje numatoma apsauga netaikoma pranešimamsapie dienos naujienas arba įprastinės spaudos informacijospobūdžio pranešimams apie įvairius įvykius.

2bis straipsnis 1. Sąjungos šalių įstatymams suteikiama teisė netaikytivisos ar iš dalies 1 straipsnyje nurodytos apsaugos politinėmskalboms ir kalboms, pasakytoms teismo procesų metu. 2. Sąjungos šalių įstatymams taip pat suteikiama teisėnustatyti sąlygas, pagal kurias paskaitos, kalbos ir kiti tokiopobūdžio viešai paskelbti kūriniai gali būti atgaminti spaudoje,transliuoti eteryje, perduoti visuomenei laidais ar viešaipaskelbti, kaip numatyta šios Konvencijos 11bis straipsnio 1dalyje, kai toks panaudojimas pateisinamas informavimo tikslais. 3. Vis dėlto autorius turi išimtinę teisę sudaryti savokūrinių, paminėtų šio straipsnio ankstesnėse dalyse, rinkinį.

3 straipsnis 1. Šioje Konvencijoje numatyta apsauga taikoma: a) tiek paskelbtų, tiek nepaskelbtų kūrinių autoriams, kurieyra vienos iš Sąjungos šalių piliečiai; b) pirmą kartą vienoje iš Sąjungos šalių paskelbtų kūriniųar kūrinių, tuo pat metu paskelbtų Sąjungos šalyje irneįeinančioje į Sąjungą šalyje autoriams, kurie nėra vienos išSąjungos šalių piliečiai. 2. Autoriai, kurie nėra vienos iš Sąjungos šalių piliečiai,bet jų nuolatinė gyvenamoji vieta yra vienoje tų šalių, šiojeKonvencijoje prilyginami tos šalies piliečiams. 3. Sąvoka Öpaskelbti kūriniaiÕ reiškia autoriaus sutikimupaskelbtus kūrinius, koks bebūtų egzempliorių gamybos būdas, susąlyga, kad turimas tų egzempliorių kiekis galėtų patenkintipagrįstus visuomenės poreikius atsižvelgiant į kūrinio pobūdį.Paskelbimu nelaikomas dramos, dramos-muzikos, kinematografijos armuzikos kūrinio atlikimas, viešas raiškusis literatūros kūrinioskaitymas, literatūros ar meno kūrinių perdavimas laidais artransliavimas eteryje, meno kūrinio eksponavimas ir architektūroskūrinio pastatymas. 4. Kūrinys laikomas tuo pat metu paskelbtu keliose šalyse,jei jis dviejose ar daugiau šalių buvo paskelbtas per trisdešimtdienų nuo jo pirmojo leidimo.

4 straipsnis Šioje Konvencijoje numatyta apsauga taikoma, net jei 3straipsnyje nurodytos sąlygos nėra įvykdytos: a) kinematografijos kūrinių autoriams, jeigu šių kūriniųgamintojo būstinė ar nuolatinė gyvenamoji vieta yra vienoje išSąjungos šalių; b) pastatytų vienoje iš Sąjungos šalių architektūros kūriniųautoriams ar kitų meno kūrinių autoriams, jeigu šie kūriniaisudaro Sąjungos šalyje esančio pastato ar kitokio statinio dalį.

5 straipsnis 1. Sąjungos šalyse, išskyrus kūrinio kilmės šalį, šiosKonvencijos saugomų kūrinių autoriai naudojasi tomis teisėmis,kurias tų šalių atitinkami įstatymai jų piliečiams suteikia dabarar suteiks ateityje, taip pat tomis teisėmis, kurias specialiaisuteikia ši Konvencija. 2. Naudojimuisi šiomis teisėmis ir jų įgyvendinimuinegalioja jokie formalumai; toks naudojimasis ir įgyvendinimasegzistuoja nepaisant to, ar kilmės šalyje yra kūrinio apsauga.Dėl to, nepaisant šios Konvencijos nuostatų, apsaugos ir teisinėsgynybos būdus, kuriais autoriams leidžiama saugoti savo teises,reguliuoja tik tos šalies, kurioje tokios apsaugos reikalaujama,įstatymai. 3. Kilmės šalyje apsaugą reguliuoja vidaus įstatymai. Tačiaujei kūrinio, dėl kurio taikoma apsauga pagal šią Konvenciją,autorius nėra to kūrinio kilmės šalies pilietis, jis turi šioješalyje tokias pat teises kaip ir autoriai, esantys šios šaliespiliečiai. 4. Kilmės šalimi laikoma: a) Sąjungos šalis, kurioje kūrinys paskelbtas pirmą kartą;kai kūriniai paskelbti tuo pat metu keliose Sąjungos šalyse,kurios nustato skirtingus apsaugos terminus, – šalis, kuriosįstatymai nustato trumpiausią apsaugos terminą; b) kai kūriniai paskelbti tuo pat metu neįeinančioje įSąjungą šalyje ir vienoje iš Sąjungos šalių, – Sąjungos šalis; c) kai kūriniai nepaskelbti ar pirmą kartą paskelbtineįeinančioje į Sąjungą šalyje, tuo pat metu nepaskelbiant jųSąjungos šalyje, – ta Sąjungos šalis, kurios pilietis yraautorius, jeigu: i) kinematografijos kūrinių, kurių gamintojo būstinė arnuolatinė gyvenamoji vieta yra Sąjungos šalyje, kilmės šalis yraši šalis; ir ii) pastatytų vienoje iš Sąjungos šalių architektūroskūrinių ar kitų meno kūrinių, kurie sudaro Sąjungos šalyjeesančio pastato ar kitokio statinio dalį, kilmės šalis yra šišalis.

6 straipsnis 1. Jeigu bet kuri neįeinanti į Sąjungą šalis neįstengiatinkamai apsaugoti autorių, kurie yra vienos iš Sąjungos šalių

piliečiai, kūrinių, tokia Sąjungos šalis gali apriboti apsaugą,taikomą tiems kūriniams, kurių autoriai jų pirmojo paskelbimometu yra kitos šalies piliečiai ir neturi nuolatinės gyvenamosiosvietos vienoje iš Sąjungos šalių. Jeigu kūrinio pirmojopaskelbimo šalis pasinaudoja šia teise, kitos Sąjungos šalysneprivalo taikyti kūriniams, kuriems galioja toks specialusrežimas, platesnės apsaugos nei ta, kuri jiems nustatyta pirmojopaskelbimo šalyje. 2. Jokie apribojimai remiantis šio straipsnio 1 daliminetaikomi toms teisėms, kurias autorius įgavo dėl Sąjungos šalyjepaskelbto kūrinio prieš tokių apribojimų įsigaliojimą. 3. Sąjungos šalys, kurios vadovaudamosi šiuo straipsniuapriboja autorinės teisės taikymą, praneša apie tai Pasaulinėsintelektualinės nuosavybės organizacijos Generaliniam direktoriui(toliau vadinamam Generaliniu direktoriumi) raštišku pareiškimu,nurodydamos tas šalis, kuriose apribojama apsauga, taip patautorių, esančių tų šalių piliečiais, teisių apribojimus.Generalinis direktorius nedelsdamas perduoda šį pareiškimą visomsSąjungos šalims.

6bis straipsnis 1. Nepaisant autoriaus turtinių teisių, net ir po jųperdavimo, autorius turi teisę reikalauti pripažinti kūrinioautorystę ir prieštarauti bet kokiam šio kūrinio iškraipymui,išdarkymui ar kitokiam pakeitimui, taip pat bet kokiam kitamautoriaus garbei ar reputacijai galinčiam padaryti žaloskėsinimuisi į kūrinį. 2. Šio straipsnio 1 dalyje autoriui suteiktos teisės galiojair po autoriaus mirties bent jau iki turtinių teisių galiojimopabaigos, o jas įgyvendina asmenys ar institucijos, įgaliotipagal šalies, kurioje tokios apsaugos reikalaujama, įstatymus.Tačiau tos šalys, kurių įstatymai šio akto ratifikavimo arprisijungimo prie jo metu nenustato visų šio straipsnio 1 dalyjeišvardytų teisių apsaugos po autoriaus mirties, gali numatyti,kad kai kurios iš šių teisių po autoriaus mirties gali nustotigalioti. 3. Teisinės gynybos būdus šiame straipsnyje numatytomsteisėms apsaugoti reguliuoja šalies, kurioje reikalaujamaapsaugos, įstatymai.

7 straipsnis 1. Šioje Konvencijoje nustatytą apsaugos terminą sudaroautoriaus gyvenimo laikas ir penkiasdešimt metų po jo mirties. 2. Tačiau kinematografijos kūriniams Sąjungos šalys galinustatyti, kad apsaugos terminas pasibaigia praėjuspenkiasdešimčiai metų po to, kai kūrinys autoriaus sutikimu tapoprieinamas visuomenei arba, jei tokiu per penkiasdešimt metų nuokūrinio sukūrimo netapo, praėjus penkiasdešimčiai metų po kūriniosukūrimo. 3. Šios Konvencijos nustatytas anonimiškai ir pseudonimupaskelbtų kūrinių apsaugos terminas pasibaigia praėjuspenkiasdešimčiai metų po to, kai kūrinys teisėtai tapo prieinamasvisuomenei. Tačiau jeigu pseudonimu paskelbto kūrinio autoriausasmenybė nekelia abejonių, apsaugos terminas yra šio straipsnio 1dalyje nustatytas terminas. Jeigu anonimiškai ar pseudonimupaskelbto kūrinio autorius per anksčiau nurodytą terminąatskleidžia savo tikrąjį vardą, taikomas šio straipsnio 1 dalyjenurodytas apsaugos terminas. Sąjungos šalys neprivalo saugotianonimiškai ir pseudonimu paskelbtų kūrinių, kai yra pakankamaipagrindo manyti, kad nuo jų autoriaus mirties praėjopenkiasdešimt metų. 4. Sąjungos šalių įstatymams suteikiama teisė nustatytifotografijos ir taikomosios dailės kūrinių, saugomų kaip menokūriniai, apsaugos terminą; tačiau šis terminas neturi būtitrumpesnis kaip dvidešimt penkeri metai, kurie skaičiuojami nuotokio kūrinio sukūrimo datos. 5. Po autoriaus mirties nustatytas apsaugos terminas ir šiostraipsnio 2, 3, 4 dalyse numatyti terminai pradedami skaičiuotinuo autoriaus mirties ar nuo kito šiose dalyse numatyto įvykiodienos, bet visada tie terminai pradedami skaičiuoti nuo sausio 1dienos po tų metų, kuriais mirė autorius ar buvo įvykis. 6. Sąjungos šalys gali nustatyti ilgesnius apsaugos terminusnei numatyti šio straipsnio dalyse. 7. Pagal šios Konvencijos Romos aktą įsipareigojimuspriėmusios Sąjungos šalys, kurių nacionaliniai įstatymai,galiojantys šio akto pasirašymo metu, nustato trumpesniusapsaugos terminus nei numatyti šio straipsnio ankstesnėse dalyse,turi teisę tuos terminus išlaikyti, ratifikuodamos šį aktą arprisijungdamos prie jo. 8. Bet kuriuo atveju šiuos terminus reguliuoja įstatymai tosšalies, kurioje reikalaujama apsaugos; tačiau jei šios šaliesįstatymai nenumato ko kita, terminas negali būti ilgesnis neikūrinio kilmės šalyje nustatytasis.

7bis straipsnis Ankstesniojo straipsnio nuostatos taip pat taikomosbendraautorių sukurtiems kūriniams su sąlyga, kad terminai, kurieyra nustatomi nuo autoriaus mirties, skaičiuojami nuopaskutiniojo išgyvenusio bendraautorio mirties datos.

8 straipsnis Šios Konvencijos saugomų literatūros ir meno kūriniųautoriai per visą jų teisių į originalius kūrinius terminą turiišimtinę teisę versti ir leisti versti savo kūrinius.

9 straipsnis 1. Šios Konvencijos saugomų literatūros ir meno kūriniųautoriai turi išimtinę teisę leisti atgaminti šiuos kūrinius betkokia forma ar būdu. 2. Sąjungos šalių įstatymams suteikiama teisė atskiraisypatingais atvejais leisti atgaminti tokius kūrinius su sąlyga,kad šis atgaminimas neprieštarautų įprastiniam kūrinio naudojimuiir nepažeistų teisėtų autoriaus interesų. 3. Bet koks garso ar vaizdo įrašas pagal šią Konvenciją yralaikomas atgaminimu.

10 straipsnis 1. Leidžiama cituoti kūrinį, kuris iki šio laiko teisėtaijau tapo prieinamas visuomenei, su sąlyga, kad toks citavimasbūtų suderinamas su gerais papročiais ir jo mastas pateisintųtikslą įskaitant ir spaudos apžvalgos forma pateikiamaslaikraščių bei žurnalų straipsnių citatas. 2. Sąjungos šalių įstatymai ir egzistuojantys specialūssusitarimai ar susitarimai, kurie bus sudaryti ateityje, galileisti panaudoti literatūros ar meno kūrinius tiksląpateisinančiu mastu kaip iliustracijas leidiniuose, televizijosir radijo laidose, garso ar vaizdo įrašuose mokymo tikslams susąlyga, kad toks panaudojimas būtų suderinamas su geraispapročiais. 3. Naudojant kūrinius pagal šio straipsnio ankstesnes dalis,turi būti nurodomas šaltinis ir autoriaus vardas, jei šisnurodytas tame šaltinyje.

10bis straipsnis 1. Sąjungos šalių įstatymams suteikiama teisė leistilaikraščiuose ar žurnaluose einamaisiais ekonomikos, politikos irreligijos klausimais paskelbtus straipsnius ar tokius pačiuseteryje transliuotus kūrinius atgaminti spaudoje, eteryje ar juosviešai paskelbti visuomenei laidais tais atvejais, kai teisėatgaminti, transliuoti eteryje ar paskelbti laidais nebuvospecialiai aptarta. Tačiau šaltinis visada turi būti aiškiainurodytas; teisines šio įsipareigojimo nesilaikymo pasekmesnustato tos šalies, kurioje reikalaujama apsaugos, įstatymai. 2. Sąjungos šalių įstatymams taip pat suteikiama teisėnustatyti sąlygas, kuriomis literatūros ir meno kūriniai,parodyti ar paskelbti einamųjų įvykių apžvalgose, gali būtiinformacijos tikslą pateisinančiu mastu atgaminti ar taptiprieinami visuomenei einamųjų įvykių apžvalgose fotografijos arkinematografijos priemonėmis arba transliavimo eteryje arpaskelbimo visuomenei laidais būdu.

11 straipsnis 1. Dramos, dramos-muzikos ir muzikos kūrinių autoriai turiišimtinę teisę leisti: i) viešai atlikti savo kūrinius, įskaitant visus viešoatlikimo būdus bei priemones; ii) bet kokiu būdu paskelbti visuomenei savo kūriniųatlikimus. 2. Tokias pat teises dramos ar dramos-muzikos kūriniųautoriai turi dėl savo kūrinių vertimo per visą jų teisių įoriginalius kūrinius galiojimo laiką.

11bis straipsnis 1. Literatūros ir meno kūrinių autoriai turi išimtinę teisęleisti: i) transliuoti savo kūrinius eteryje ar viešai skelbti juosvisuomenei bet kokiu kitu belaidžiu ženklų, garsų ar vaizdosiuntimo būdu; ii) viešai skelbti visuomenei eteryje jau transliuotuskūrinius laidais ar belaidžiu būdu, kai tai daro kita nepradinėorganizacija; iii) viešai skelbti transliuotą eteryje kūrinį garsiakalbiuar bet kokiu kitu ženklų, garsų ar vaizdų siuntimo prietaisu. 2. Sąjungos šalių įstatymai gali nustatyti šio straipsnio 1dalyje numatytų teisių įgyvendinimo sąlygas, tačiau šios sąlygosbus taikomos tik tose šalyse, kurios jas nustatė. Šios sąlygosjokiu būdu negali pažeisti nei asmeninių neturtinių autoriaus

teisių, nei jo teisės gauti teisingą honorarą, kurį, nesantsusitarimo, nustato kompetentinga institucija. 3. Jei nenumatyta ko kita, pagal šio straipsnio 1 daliesnuostatas suteiktas leidimas nesuteikia teisės įrašytitransliuotą eteryje kūrinį garsus ar vaizdus fiksuojančiaisprietaisais. Tačiau Sąjungos šalių įstatymai gali nustatytirežimą, taikomą trumpalaikiams įrašams, kuriuos radijotransliavimo organizacija daro savo lėšomis ir savo laidoms. Dėltokių įrašų išimtinio dokumentinio pobūdžio minėti įstatymai galileisti saugoti šiuos įrašus oficialiuose archyvuose.

11ter straipsnis 1. Literatūros ir meno kūrinių autoriai turi išimtinę teisęleisti: i) viešai raiškiai skaityti jų kūrinius, įskaitant skaitymąbet kokiais būdais ir priemonėmis; ii) bet kaip viešai skelbti tokį jų kūrinių skaitymąvisuomenei. 2. Tokias pat teises literatūros kūrinių autoriai turi dėlsavo kūrinių vertimų per visą jų teisių į originalius kūriniusgaliojimo laiką.

12 straipsnis Literatūros ir meno kūrinių autoriai turi išimtinę teisęleisti adaptuoti, aranžuoti ir kitaip perdirbti savo kūrinius.

13 straipsnis 1. Kiekviena Sąjungos šalis gali nusistatyti išlygas irsąlygas dėl išimtinės teisės, kuri suteikiama muzikos kūrinioautoriui ir bet kokio teksto autoriui, kuris jau davė leidimąįrašyti jį kartu su muzikos kūriniu, leisti muzikos kūrinio kartusu tekstu, jeigu šis yra, įrašą; tačiau visos išlygos ir sąlygostaikomos tik tose šalyse, kurios jas nustatė, ir jokiu būdunegali pažeisti šių autorių teisės gauti teisingą honorarą, kurį,nesant susitarimo, nustato kompetentinga institucija. 2. Vadovaujantis 1928 m. birželio 2 d. Romoje ir 1948 m.birželio 26 d. Briuselyje pasirašytų Konvencijų 13 straipsnio 3dalimi, bet kurioje Sąjungos šalyje padaryti muzikos kūriniųįrašai gali būti atgaminti šioje šalyje be muzikos kūrinioautoriaus leidimo, kol baigsis dvejų metų terminas, kurisskaičiuojamas nuo šio akto įsigaliojimo toje šalyje dienos. 3. Įrašai, padaryti vadovaujantis šio straipsnio 1 ir 2dalimis ir be suinteresuotų šalių leidimo įvežti į šalį, kuriojejie laikomi neteisėtais, turi būti konfiskuojami.

14 straipsnis 1. Literatūros ir meno kūrinių autoriai turi išimtinę teisęleisti: i) šių kūrinių kinematografinį perdirbimą ir atgaminimą beitokiu būdu perdirbtų ar atgamintų kūrinių platinimą; ii) tokiu būdu perdirbtų ar atgamintų kūrinių viešą atlikimąir demonstravimą bei viešą paskelbimą visuomenei laidais. 2. Pagal literatūros ar meno kūrinį sukurtą kinematografijoskūrinį perdirbti į kokios nors kitos meninės formos kūrinį, be joautoriaus, turi leisti ir originalaus kūrinio autorius. 3. 13 straipsnio 1 dalies nuostatos netaikomos.

14bis straipsnis 1. Nepažeidžiant bet kokio kūrinio, kuris galėtų būtiperdirbtas ar atgamintas, autorinės teisės, kinematografijoskūrinys saugomas kaip originalus kūrinys. Kinematografijoskūrinio autorinės teisės savininkas turi tas pačias teises kaipir originalaus kūrinio autorius, įskaitant 14 straipsnyjenumatytas teises. 2. a) Kinematografijos kūrinio autorinės teisės nuosavybėsklausimus reguliuoja šalies, kurioje reikalaujama apsaugos,įstatymai. b) Tačiau tose Sąjungos šalyse, kurių įstatymai priekinematografijos kūrinio autorinės teisės savininkų priskiriaautorius, prisidėjusius prie kūrinio sukūrimo, galioja nuostata,kad šie autoriai, jei jie įsipareigojo prisidėti prie sukūrimo irnėra jokios priešingos ar specialios sąlygos, negaliprieštarauti, kad tie kūriniai būtų atgaminami, platinami, viešaiatliekami ir demonstruojami, viešai skelbiami laidais,transliuojami eteryje ar kitaip viešai skelbiami visuomenei arbakad būtų subtitruojami ar dubliuojami tokių kūrinių tekstai. c) Ar šio straipsnio 2 dalies b punkto taikymui būtinasminėtas įsipareigojimas turi būti išreikštas raštišku susitarimuar tokios pat teisinės galios raštišku aktu, nustato šalies,kurioje yra kinematografijos kūrinio gamintojo būstinė arnuolatinė gyvenamoji vieta, įstatymai. Tačiau Sąjungos šalies,kurioje reikalaujama apsaugos, įstatymams suteikiama teisėnustatyti, kad toks įsipareigojimas turi būti išreikštas raštiškususitarimu ar tokios pat teisinės galios raštišku aktu. Šalys,kurios naudojasi šia teise, praneša apie tai Generaliniamdirektoriui raštišku pareiškimu, apie kurį jis nedelsdamaspraneša visoms kitoms Sąjungos šalims. d) Sąvoka Öpriešinga ar speciali sąlygaÕ reiškia bet kokiąribojančią sąlygą, susijusią su anksčiau paminėtu įsipareigojimu. 3. Jei nacionaliniai įstatymai nenustato kitaip, šiostraipsnio 2 dalies b punkto nuostatos netaikomos scenarijų,dialogų ir muzikos kūrinių, sukurtų kinematografijos kūriniuipastatyti, autoriams ar šio kūrinio režisieriui. Tačiau tosSąjungos šalys, kurių įstatymų nuostatos nenumato šio straipsnio2 dalies b punkto taikyti tokiam režisieriui, praneša apie taiGeneraliniam direktoriui raštišku pareiškimu, apie kurį jisnedelsdamas praneša visoms kitoms Sąjungos šalims.

14ter straipsnis 1. Meno kūrinių ir rašytojų bei kompozitorių rankraščiųoriginalų atžvilgiu autorius, o po jo mirties šalies nacionaliniųįstatymų įgalioti asmenys ar institucijos turi neatimamą teisę įdalį pajamų, gaunamų kiekvieną kartą pardavus kūrinį, kaiparduodama po pirmo teisių į tą kūrinį perleidimo, atlikto patieskūrinio autoriaus. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytos apsaugos galimareikalauti bet kurioje iš Sąjungos šalių tik tada, jei taileidžia šalies, kuriai priklauso autorius, įstatymai ir tik tiek,kiek leidžia apsaugos reikalavimo iškėlimo šalies įstatymai. 3. Piniginių sumų dydžius ir jų surinkimo tvarką nustatošalies nacionaliniai įstatymai.

15 straipsnis 1. Kad šios Konvencijos saugomų literatūros ar meno kūriniųautorius, jei neįrodyta priešingai, būtų juo ir laikomas ir dėlto, pažeidus jo teises, galėtų apginti jas Sąjungos šaliųteismuose, pakanka, kad autoriaus vardas būtų įprastu būdunurodytas kūrinyje. Ši straipsnio dalis taikoma, net jeinurodytas vardas yra pseudonimas, kai šis autoriaus prisiimtaspseudonimas nekelia abejonių dėl tikrojo autoriaus vardo. 2. Jei neįrodyta priešingai, laikoma, kad fizinis arjuridinis asmuo, kurio vardas įprastu būdu nurodomaskinematografijos kūrinyje, yra šio kūrinio gamintojas. 3. Anonimiškai ir pseudonimu paskelbtų kūrinių, išskyrusnurodytus šio straipsnio 1 dalyje, leidėjas, kurio vardasnurodomas kūrinyje, laikomas, jei neįrodyta priešingai, autoriausatstovu ir turėdamas šį statusą turi teisę ginti autoriaus teisesir garantuoti jų įgyvendinimą. Šios dalies nuostatos nustojagalioti, kai autorius atskleidžia savo tikrąjį vardą ir pareiškiaapie savo kūrinio autorystę. 4. a) Dėl nepaskelbtų kūrinių, kurių autorius yra nežinomas,bet yra priežasčių manyti, kad jis yra Sąjungos šalies pilietis,šios šalies įstatymams suteikiama teisė paskirti kompetentingąinstituciją, kuri atstovautų autoriui ir turėtų teisę ginti joteises ir garantuoti jų įgyvendinimą Sąjungos šalyse. b) Sąjungos šalys, kurios, vadovaudamosi šia nuostata,paskyrė tokią instituciją, praneša apie tai Generaliniamdirektoriui raštišku pareiškimu, pateikdamos visą su tokiu būdupaskirta institucija susijusią informaciją. Generalinisdirektorius nedelsdamas praneša apie šį pareiškimą visoms kitomsSąjungos šalims.

16 straipsnis 1. Neteisėti kūrinio egzemplioriai turi būti konfiskuojamibet kurioje Sąjungos šalyje, kurioje tokiam kūriniui taikomateisinė apsauga. 2. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos taip pat taikomoskūrinio egzemplioriams, gaunamiems iš šalies, kurioje kūrinysnėra saugomas ar nustojo būti saugomas. 3. Konfiskuojama vadovaujantis kiekvienos atskiros šaliesįstatymais.

17 straipsnis Šios Konvencijos nuostatos jokiu būdu negali turėti įtakosbet kurios Sąjungos šalies vyriausybės teisei pagal įstatymus aradministracine tvarka leisti, kontroliuoti ar drausti platinti,

atlikti, demonstruoti ar pastatyti bet kokį kūrinį, dėl kuriokompetentinga institucija pripažįsta būtinybę pasinaudoti šiateise.

18 straipsnis 1. Ši Konvencija taikoma visiems kūriniams, kurių apsaugosterminas jos įsigaliojimo metu dar nėra pasibaigęs ir dėl to jiedar nėra tapę visuomenės nuosavybe kilmės šalyje. 2. Tačiau jei pasibaigus anksčiau nustatytam apsaugosterminui kūrinys tapo visuomenės nuosavybe šalyje, kuriojereikalaujama apsaugos, tam kūriniui apsauga iš naujonesuteikiama. 3. Šis principas taikomas pagal nuostatas, numatytasspecialiose šiam tikslui Sąjungos šalių pasirašytose konvencijosear konvencijose, kurias Sąjungos šalys dar pasirašys. Jei tokiųnuostatų nėra, kiekviena šalis savo nuožiūra nustato šio principotaikymo sąlygas. 4. Šio straipsnio nuostatos taikomos ir tuo atveju, kainaujos šalys prisijungia prie Sąjungos, taip pat kai apsaugaplečiama vadovaujantis 7 straipsniu arba kai atsisakoma išlygų.

19 straipsnis Šios Konvencijos nuostatos neužkerta kelio reikalauti betkokios platesnės apsaugos, kuri gali būti Sąjungos šaliesįstatymų nustatyta.

20 straipsnis Sąjungos šalių vyriausybės turi teisę sudaryti specialiussusitarimus, jei tokie susitarimai suteiktų autoriams platesnesnei šioje Konvencijoje nustatytos teises arba numatytų kitasnuostatas, neprieštaraujančias šiai Konvencijai. Galiojančiųsusitarimų nuostatos, kurios atitinka šias sąlygas, taikomos irtoliau.

21 straipsnis 1. Specialios nuostatos besivystančioms šalims nurodytosPriede. 2. Pagal 28 straipsnio 1 dalies b punkto nuostatas Priedassudaro neatskiriamą šio akto dalį.

22 straipsnis 1. a) Sąjunga turi Asamblėją, į kurią įeina Sąjungos šalys,priėmusios įsipareigojimus pagal 22-26 straipsnius. b) Kiekvienos šalies vyriausybei atstovauja vienasdelegatas, kuris gali turėti savo pavaduotojų, patarėjų irekspertų. c) Kiekvienos delegacijos išlaidos tenka ją sudariusiaivyriausybei. 2. a) Asamblėja: i) sprendžia visus su Sąjungos išsaugojimu ir tolesniuplėtojimu bei su šios Konvencijos įgyvendinimu susijusiusklausimus; ii) duoda nurodymus Tarptautiniam intelektualinės nuosavybėsbiurui (toliau vadinamam Tarptautiniu biuru), numatytamKonvencijoje, kuri įsteigia Pasaulinę intelektualinės nuosavybėsorganizaciją (toliau vadinama Organizacija), dėl peržiūrėjimokonferencijų rengimo kartu atsižvelgdama į Sąjungos šalių, kuriosnėra priėmusios įsipareigojimų pagal šios Konvencijos 22-26straipsnius, pastabas; iii) peržiūri ir tvirtina su Sąjunga susijusiasOrganizacijos Generalinio direktoriaus ataskaitas bei veiklą irteikia jam visas būtinas instrukcijas Sąjungos kompetencijaipriskirtais klausimais; iv) renka Asamblėjos vykdomojo komiteto narius; v) peržiūri ir tvirtina Vykdomojo komiteto ataskaitas beiveiklą ir teikia jam instrukcijas; vi) nustato programą ir priima Sąjungos dvejų metų biudžetąbei patvirtina jo finansines apyskaitas; vii) tvirtina Sąjungos finansinį reglamentą; viii) steigia Sąjungos funkcionavimui reikalingus ekspertųkomitetus ir darbo grupes; ix) sprendžia, kurias šalis, nesančias Sąjungos narėmis, irkurias tarpvyriausybines bei tarptautines nevyriausybinesorganizacijas įsileisti į savo posėdžius kaip stebėtojas; x) priima šios Konvencijos 22-26 straipsnių pataisas; xi) atlieka visus kitus reikalingus veiksmus Sąjungostikslams įgyvendinti; xii) vykdo visas kitas šioje Konvencijoje numatytasfunkcijas; xiii) esant Asamblėjos sutikimui, įgyvendina teises, kuriasjai suteikia Organizaciją įsteigianti Konvencija. b) Dėl kitas Organizacijos administruojamas sąjungasdominančių klausimų Asamblėja priima nutarimus, pasitarusi suOrganizacijos koordinaciniu komitetu. 3. a) Kiekviena šalis Asamblėjos narė turi vieną balsą. b) Pusė šalių Asamblėjos narių sudaro kvorumą. c) Nepaisydama b punkto nuostatų, jei kurioje nors sesijojeatstovaujamų šalių yra mažiau nei pusė, bet ne mažiau nei vienatrečioji visų šalių Asamblėjos narių, Asamblėja gali priimtisprendimus, bet su sąlyga, kad visi tie sprendimai įsigalioja tiktuo atveju, jei yra įvykdomos toliau nurodytos sąlygos, išskyrussprendimus, susijusius su pačios Asamblėjos darbo tvarka.Tarptautinis biuras pasiunčia minėtus sprendimus toms šalimsAsamblėjos narėms, kurios nebuvo joje atstovaujamos, ir pakviečiajas per tris mėnesius nuo tokio sprendimo pasiuntimo dienos raštupareikšti, ar jos balsuoja už minėtus sprendimus, ar prieš, arsusilaiko. Jeigu pasibaigus šiam terminui tokiu būdu pareiškusiųsavo pritarimą, nepritarimą sprendimams ar susilaikymą balsuojantšalių skaičius pasiekia tą, kurio trūko pačios sesijos kvorumui,tokie sprendimai įsigalioja su sąlyga, kad tuo pačiu metu išliekareikalinga dauguma. d) Vadovaudamasi 26 straipsnio 2 dalies nuostatomis,Asamblėja priima sprendimus dviem trečdaliais balsavimedalyvavusių šalių delegatų balsų. e) Susilaikymai balsuojant nelaikomi balsais. f) Delegatas gali atstovauti tik vienai šaliai ir balsuotitik jos vardu. g) Sąjungos šalys, nesančios Asamblėjos narėmis,įsileidžiamos į Asamblėjos posėdžius kaip stebėtojos. 4. a) Asamblėja Generalinio direktoriaus šaukimu kartą perdvejus kalendorinius metus susirenka į eilinę sesiją ir, jei nėrajokių išimtinių aplinkybių, tuo pačiu metu ir toje pačiojevietoje kaip ir Organizacijos generalinė asamblėja; b) Asamblėja Generalinio direktoriaus šaukimu Vykdomajamkomitetui arba ketvirtadaliui šalių Asamblėjos narių reikalaujantsusirenka į neeilinę sesiją. 5. Asamblėja priima savo procedūros taisykles.

23 straipsnis 1. Asamblėja turi Vykdomąjį komitetą. 2. a) Į Vykdomąjį komitetą įeina šalys, kurias Asamblėjaišrenka iš šalių savo narių. Be to, ta šalis, kurios teritorijojeyra Organizacijos būstinė, turi vieną vietą Komitete pagalpareigas (ex officio), jeigu ji laikosi 25 straipsnio 7 dalies bpunkto nuostatų. b) Kiekvienos šalies Vykdomojo komiteto narės vyriausybeiatstovauja vienas delegatas, kuris gali turėti savo pavaduotojų,patarėjų ir ekspertų. c) Kiekvienos delegacijos išlaidos tenka ją sudariusiaivyriausybei. 3. Šalių Vykdomojo komiteto narių skaičius sudaro vienąketvirtadalį šalių Asamblėjos narių. Nustatant užpildytinų vietųskaičių, į liekaną, atsirandančią padalijus iš keturių,nekreipiama dėmesio. 4. Asamblėja, rinkdama Vykdomojo komiteto narius, tinkamaiatsižvelgia į teisingą geografinį paskirstymą, taip pat į šalių,esančių specialių susitarimų, kurie gali būti sudarytisantykiuose su Sąjunga, dalyvėmis, būtinybę įeiti į Vykdomąjįkomitetą. 5. a) Vykdomojo komiteto nariai atlieka savo funkcijas nuojuos išrinkusios Asamblėjos sesijos pabaigos iki kitos eilinėsAsamblėjos sesijos pabaigos. b) Vykdomojo komiteto nariai gali būti perrinkti, bet nedaugiau nei du trečdaliai viso jų skaičiaus. c) Asamblėja nustato Vykdomojo komiteto narių išrinkimo irgalimo perrinkimo detalias taisykles. 6. a) Vykdomasis komitetas: i) parengia Asamblėjos darbotvarkės projektą; ii) teikia Asamblėjai pasiūlymus dėl programos projekto irGeneralinio direktoriaus parengto Sąjungos dvejų metų biudžeto; iii) panaikintas; iv) kartu su atitinkamomis pastabomis teikia Asamblėjaiperiodines Generalinio direktoriaus ataskaitas ir kasmetiniusfinansų revizijų aktus; v) vadovaudamasis Asamblėjos nutarimais ir atsižvelgdamas įtarp dviejų eilinių Asamblėjos sesijų susidarančias aplinkybes,imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad Generalinisdirektorius vykdytų Sąjungos programą; vi) vykdo visas kitas pagal šią Konvenciją jam priskirtasfunkcijas. b) Dėl kitas Organizacijos administruojamas sąjungasdominančių klausimų Vykdomasis komitetas priima sprendimus,išklausęs Organizacijos koordinacinio komiteto nuomonę. 7. a) Kartą per metus Vykdomasis komitetas Generaliniodirektoriaus šaukimu susirenka į eilinę sesiją, jei įmanoma, tuopačiu metu ir toje pačioje vietoje kaip ir Organizacijoskoordinacinis komitetas. b) Vykdomasis komitetas Generalinio direktoriaus šaukimususirenka į neeilinę sesiją Generalinio direktoriaus iniciatyva,taip pat jo pirmininko ar vieno ketvirtadalio visų jo nariųreikalavimu. 8. a) Kiekviena šalis Vykdomojo komiteto narė turi vienąbalsą. b) Pusė Vykdomojo komiteto narių sudaro kvorumą. c) Sprendimus Komitetas priima paprasta balsavusiųjųdauguma. d) Susilaikymai balsuojant nelaikomi balsais. e) Delegatas gali atstovauti tik vienai šaliai ir balsuotitik jos vardu. 9. Sąjungos šalys, nesančios Vykdomojo komiteto narėmis,įsileidžiamos į jo posėdžius kaip stebėtojos.

10. Vykdomasis komitetas priima savo procedūros taisykles.

24 straipsnis 1. a) Sąjungos administracinius uždavinius įgyvendinaTarptautinis biuras, kuris yra Sąjungos biuro, sujungto suSąjungos biuru, įsteigtu Tarptautinės konvencijos dėl pramoninėsnuosavybės apsaugos, perėmėjas. b) konkrečiai Tarptautinis biuras atlieka įvairių Sąjungosinstitucijų sekretoriato funkcijas. c) Organizacijos Generalinis direktorius yra svarbiausiasSąjungos pareigūnas ir atstovauja Sąjungai. 2. Tarptautinis biuras renka ir skelbia su autorinių teisiųapsauga susijusią informaciją. Kiekviena Sąjungos šalisnedelsdama perduoda Tarptautiniam biurui visų naujų įstatymų iroficialių aktų, susijusių su autorinių teisių apsauga, tekstus. 3. Tarptautinis biuras leidžia mėnesinį žurnalą. 4. Tarptautinis biuras bet kurios Sąjungos šalies prašymuteikia informaciją autorinių teisių apsaugos klausimais. 5. Tarptautinis biuras atlieka tyrinėjimus ir teikiapaslaugas autorinių teisių apsaugai palengvinti. 6. Generalinis direktorius ir bet kuris jo paskirtaspersonalo narys be balsavimo teisės dalyvauja visuose Asamblėjos,Vykdomojo komiteto ir bet kurio ekspertų komiteto ar darbo grupėsposėdžiuose. Generalinis direktorius ar jo paskirtas personalonarys pagal savo pareigas yra šių institucijų sekretorius. 7. a) Vadovaudamasis Asamblėjos nurodymais irbendradarbiaudamas su Vykdomuoju komitetu, Tarptautinis biurasrengia Konvencijos nuostatų, išskyrus 22-26 straipsnių nuostatas,peržiūrėjimo konferencijas. b) Tarptautinis biuras gali konsultuotis sutarpvyriausybinėmis ir tarptautinėmis nevyriausybinėmisorganizacijomis dėl pasirengimo peržiūrėjimo konferencijoms. c) Generalinis direktorius ir jo paskirti asmenys dalyvaujašių konferencijų darbe be balso teisės. 8. Tarptautinis biuras vykdo bet kokius kitus jam pavestusuždavinius.

25 straipsnis 1. a) Sąjunga turi biudžetą. b) Į Sąjungos biudžetą įeina Sąjungos pajamos ir išlaidos,jos įnašas į sąjungų bendrų išlaidų biudžetą, taip patatitinkamais atvejais atskaitymai į Organizacijos konferencijosbiudžetą. c) Bendromis sąjungų išlaidomis laikomos išlaidos, kuriosnepriskiriamos išimtinai tik šiai Sąjungai, o priklauso ir kitaiar kitoms Organizacijos administruojamoms sąjungoms. Sąjungosdalis bendrosiose išlaidose proporcingai atitinka jossuinteresuotumą tokiomis išlaidomis. 2. Sąjungos biudžetas priimamas tinkamai atsižvelgiant įkoordinacijos su kitų Organizacijos administruojamų sąjungųbiudžetais reikalavimus. 3. Sąjungos biudžetas finansuojamas iš šių šaltinių: i) Sąjungos šalių įnašų; ii) rinkliavų ir mokesčių už Tarptautinio biuro teikiamas suSąjunga susijusias paslaugas; iii) pajamų, gautų pardavus su Sąjunga susijusiusTarptautinio biuro leidinius ir gautų perdavus teisę į tokiusleidinius; iv) dovanų, palikimų ir subsidijų; v) rentos, palūkanų ir įvairių kitų pajamų. 4. a) Siekiant nustatyti įnašą į biudžetą, kiekvienaSąjungos šalis priskiriama tam tikrai klasei ir moka savo metinįįnašą, remdamasi nustatytu vienetų skaičiumi: I klasė………………….25 II klasė…………………20 III klasė………………..15 IV klasė…………………10 V klasė…………………..5 VI klasė………………….3 VII klasė…………………1 b) Kiekviena šalis, nepadariusi to anksčiau, savoratifikavimo ar prisijungimo dokumento deponavimo metu nurodoklasę, kuriai ji norėtų priklausyti. Bet kuri šalis gali pakeistiklasę. Jei šalis pasirenka žemesnę klasę, ji turi paskelbti apietai vienoje iš eilinių Asamblėjos sesijų. Bet kuris tokspakeitimas įsigalioja po sesijos einančių kalendorinių metųpradžioje. c) Kiekvienos šalies metinis įnašas lygus sumai, kuri suvisa visų šalių į metinį Sąjungos biudžetą įmokėtina sumasantykiauja taip pat, kaip jos vienetų skaičius su visų įnašusmokančių šalių bendra vienetų suma. d) Įnašai turi būti sumokėti nuo kiekvienų metų sausio 1dienos. e) Šalis, kuri delsia sumokėti savo įnašus, netenka balsoteisės tose Sąjungos institucijose, kurių nare ji yra, jei josskola lygi ar viršija tą įnašų sumą, kurią ji turėjo sumokėti uždvejus pilnus ankstesnius metus. Tačiau bet kuri Sąjungosinstitucija gali leisti tokiai šaliai ir toliau turėti balsoteisę šioje institucijoje, jei ir iki to momento, kol ji yraįsitikinusi, kad sumokėjimo uždelsimą sąlygojo išimtinės irneišvengiamos aplinkybės. f) Jei biudžetas nepriimtas iki naujo finansinio periodopradžios, tai pagal finansų reglamento nustatytą tvarką veikiaankstesnių metų dydžio biudžetas. 5. Generalinis direktorius nustato rinkliavų ir mokesčių užsu Sąjunga susijusias Tarptautinio biuro teikiamas paslaugas dydįir pateikia apie tai ataskaitą Asamblėjai ir Vykdomajamkomitetui. 6. a) Sąjunga turi apyvartinių lėšų fondą, sudaromą iškiekvienos Sąjungos šalies mokamos vienkartinės įmokos. Jei šiofondo nebepakanka, jis gali būti padidintas Asamblėjos sprendimu. b) Kiekvienos šalies pradinės įmokos į minėtą fondą dydis arjos dalis didinant šį fondą yra proporcingi tos šalies įnašui užtuos metus, kuriais fondas yra įsteigtas arba kuriais yrapriimtas sprendimas jį padidinti. c) Šią proporciją ir mokėjimo sąlygas nustato AsamblėjaGeneralinio direktoriaus siūlymu, pasitarusi su Organizacijoskoordinaciniu komitetu. 7. a) Susitarime dėl būstinės, sudarytame su šalimi, kuriosteritorijoje yra Organizacijos būstinė, nustatoma, kad jeiapyvartinių lėšų fondas yra nepakankamas, ši šalis teikiaavansus. Avansų dydį ir jų suteikimo sąlygas kiekvienu atvejunustato atskiri tokios šalies ir Organizacijos susitarimai. Kolgalioja šalies įsipareigojimas teikti avansus, ji turi vienąvietą Vykdomajame komitete pagal pareigas (ex officio). b) 7 dalies a punkte nurodyta šalis ir Organizacijakiekviena atskirai turi teisę panaikinti įsipareigojimą teiktiavansus, priimdama dėl to raštišką pareiškimą. Toks panaikinimasįsigalioja praėjus trejiems metams po metų, kuriais jis buvopareikštas, pabaigos. 8. Vadovaudamasi finansų reglamentu, finansinę revizijąatlieka viena ar daugiau Sąjungos šalių arba nepriklausomirevizoriai. Revizorius jų sutikimu paskiria Asamblėja.

26 straipsnis 1. Pasiūlymai dėl 22, 23, 24, 25 ir šio straipsnio pataisųgali būti teikiami bet kurios šalies Asamblėjos narės, Vykdomojokomiteto ar Generalinio direktoriaus iniciatyva. Generalinisdirektorius viešai paskelbia apie tokius pasiūlymus šalimsAsamblėjos narėms mažiausiai prieš šešis mėnesius iki pasiūlymųsvarstymo Asamblėjoje. 2. Asamblėja priima šio straipsnio 1 dalyje nurodytųstraipsnių pataisas. Pataisos priimamos trim ketvirtadaliaisbalsavime dalyvavusių Asamblėjos narių balsų, o 22 straipsnio iršios dalies pataisos – keturiais penktadaliais balsavimedalyvavusių Asamblėjos narių balsų. 3. Bet kokia šio straipsnio 1 dalyje nurodytų straipsniųpataisa įsigalioja praėjus vienam mėnesiui po to, kai Generalinisdirektorius gavo raštiškus pranešimus apie priėmimą, priimtusvadovaujantis atitinkamomis konstitucinėmis normomis, iš trijųketvirtadalių šalių Asamblėjos narių tuo laiku, kai Asamblėjapriėmė pataisą. Bet kokia tokiu būdu priimta minėtų straipsniųpataisa įpareigoja visas šalis, kurios pataisos įsigaliojimo metuyra Asamblėjos narės ar kurios jomis taps vėliau, su sąlyga, kadbet kokia Sąjungos šalių finansinius įsipareigojimus padidinantipataisa įpareigoja tik tas šalis, kurios yra pranešusios apietokios pataisos priėmimą.

27 straipsnis 1. Ši Konvencija teikiama peržiūrėti siekiant įtrauktipataisas Sąjungos sistemai tobulinti. 2. Tam kiekvienoje Sąjungos šalyje iš eilės rengiamoskonferencijos ir jose dalyvauja Sąjungos šalių delegatai. 3. Vadovaujantis 26 straipsnio nuostatomis, kurios taikomos22-26 straipsnių pataisoms, bet koks šio akto, įskaitant irPriedą, peržiūrėjimas atliekamas remiantis balsavimedalyvaujančių narių vienbalsiškumo principu.

28 straipsnis 1. a) Kiekviena Sąjungos šalis, pasirašiusi šį aktą, gali jįratifikuoti, o šalis, nepasirašiusi šio akto, gali prie joprisijungti. Ratifikavimo ar prisijungimo dokumentai deponuojamiGeneraliniam direktoriui. b) Kiekviena Sąjungos šalis savo ratifikavimo arprisijungimo dokumente gali pareikšti, kad ratifikavimas arprisijungimas neapima 1-21 straipsnių ir Priedo; tačiau jeigušalis jau anksčiau yra priėmusi pareiškimą pagal Priedo VIstraipsnio 1 dalį, ji minėtame dokumente gali pareikšti tik apietai, kad ratifikavimas ar prisijungimas neapima 1-20 straipsnių.

c) Kiekviena Sąjungos šalis, kuri pagal šios dalies b punktąį savo ratifikavimo ar prisijungimo galiojimo sritį neįtraukėtame punkte nurodytų nuostatų, bet kada vėliau gali pareikšti,kad ji praplečia savo ratifikavimo ar prisijungimo galiojimosritį ir įtraukia į ją tas nuostatas. Toks pareiškimasdeponuojamas Generaliniam direktoriui. 2. a) 1-21 straipsniai ir Priedas įsigalioja praėjus trimsmėnesiams po šių dviejų sąlygų įvykdymo: i) kai bent penkios Sąjungos šalys yra ratifikavusios šįaktą ar prisijungusios prie jo be šio straipsnio 1 dalies bpunkte numatytų pareiškimų; ii) kai Prancūzija, Ispanija, Jungtinė Didžiosios Britanijosir Šiaurės Airijos Karalystė ir Jungtinės Amerikos Valstijos yrapriėmusios įsipareigojimus pagal Pasaulinę autorinių teisiųkonvenciją, peržiūrėtą 1971 m. liepos 24 d. Paryžiuje. b) Šios dalies a punkte nurodytas įsigaliojimas taikomastoms Sąjungos šalims, kurios mažiausiai prieš tris mėnesius ikiminėto įsigaliojimo yra deponavusios ratifikavimo ar prisijungimodokumentus be 1 dalies b punkte numatyto pareiškimo. c) Bet kuriai Sąjungos šaliai, kuriai netaikomos b punktonuostatos ir kuri ratifikuoja šį aktą ar prisijungia prie jo be 1dalies b punkte numatyto pareiškimo, 1-21 straipsniai ir Priedasįsigalioja praėjus trims mėnesiams po to, kai Generalinisdirektorius paskelbė apie atitinkamų ratifikavimo ar prisijungimodokumentų deponavimą, jei tik deponuojamame dokumente nėranurodyta vėlesnė įsigaliojimo data. Jei tokia data nurodyta, 1-21straipsniai ir Priedas tai šaliai įsigalioja nurodytuoju laiku. d) Nuostatos, įtvirtintos a ir c punktuose, nedaro įtakosPriedo VI straipsnio taikymui. 3. Bet kuriai Sąjungos šaliai, kuri ratifikuoja šį aktą arprisijungia prie jo su 1 dalies b punkte numatytu pareiškimu arbe jo, 22-38 straipsniai įsigalioja praėjus trims mėnesiams poto, kai Generalinis direktorius paskelbė apie atitinkamoratifikavimo ar prisijungimo dokumento deponavimą, jei tikdeponuojamame dokumente nėra nurodyta vėlesnė įsigaliojimo data.Jei tokia data nurodyta, 22-38 straipsniai tai šaliai įsigaliojanurodytuoju laiku.

29 straipsnis 1. Bet kuri šalis, nesanti Sąjungos nare, gali prisijungtiprie šio akto ir tokiu būdu tapti Konvencijos šalimi ir Sąjungosnare. Prisijungimo dokumentai deponuojami Generaliniamdirektoriui. 2. a) Vadovaujantis b punktu, ši Konvencija bet kuriaišaliai, nesančiai Sąjungos nare, įsigalioja praėjus trimsmėnesiams po to, kai Generalinis direktorius paskelbė apie josprisijungimo dokumento deponavimą, jei tik deponuojamamedokumente nėra nurodyta vėlesnė įsigaliojimo data. Jei tokia datanurodyta, ši Konvencija tai šaliai įsigalioja nurodytuoju laiku. b) Jei įsigaliojimas pagal a punktą būtų ankstesnis negu 1-21 straipsnio ir Priedo įsigaliojimas pagal 28 straipsnio 2dalies a punktą, minėtoji šalis vietoj įsipareigojimų pagal 1-21straipsnius ir Priedą priima šios Konvencijos Briuselio akto 1-20straipsniuose numatytus įsipareigojimus.

29bis straipsnis Bet kurios šalies, nepriėmusios šios Konvencijos Stokholmoakto 22-38 straipsniuose numatytų įsipareigojimų, atliktas šioakto ratifikavimas ar prisijungimas prie jo išimtinaiOrganizaciją įsteigiančios Konvencijos 14 straipsnio 2 dalyjeišdėstytais tikslais tolygus minėto Stokholmo akto ratifikavimuiar prisijungimui prie jo su apribojimu, numatytu šio akto 28straipsnio 1 dalies b punkto i papunktyje.

30 straipsnis 1. Šio akto ratifikavimas ar prisijungimas prie joautomatiškai reiškia visų šios Konvencijos nuostatų pripažinimąir pasinaudojimą visais jos teikiamais pranašumais, išskyrusišimtis, numatytas šio straipsnio 2 dalyje, 28 straipsnio 1dalies b punkte, 33 straipsnio 2 dalyje ir Priede. 2. a) Vadovaudamasi Priedo V straipsnio 2 dalimi, bet kuriSąjungos šalis, ratifikuojanti šį aktą ar prisijungianti prie jo,gali išlaikyti jos anksčiau suformuluotų išlygų teikiamąpranašumą su sąlyga, kad ši šalis apie tai pareiškia savoratifikavimo ar prisijungimo dokumento deponavimo metu. b) Vadovaudamasi Priedo V straipsnio 2 dalimi, bet kurišalis, nesanti Sąjungos nare, prisijungdama prie šiosKonvencijos, gali pareikšti, kad ji ketina bent jau laikinaipakeisti šio akto 8 straipsnį dėl vertimo teisės 1886 metaispriimtos ir 1896 metais Paryžiuje papildytos Sąjungos konvencijos5 straipsnio nuostatų, aiškiai suprasdama, kad minėtos nuostatostaikomos tik vertimams į toje šalyje visų vartojamą kalbą.Vadovaudamasi Priedo I straipsnio 6 dalies b punktu, bet kurišalis turi teisę kūrinių, kurių kilmės šalis yra tokia išlygabesinaudojanti šalis, vertimo teisei taikyti apsaugą, kurilygiavertė tai, kurią taiko minėtoji kilmės šalis. c) Bet kuri šalis bet kuriuo laiku gali panaikinti tokiasišlygas, priimdama pareiškimą, adresuotą Generaliniamdirektoriui.

31 straipsnis 1. Bet kuri šalis savo ratifikavimo ar prisijungimodokumente gali pareikšti arba bet kada vėliau raštu praneštiGeneraliniam direktoriui apie tai, kad ši Konvencija taikomapareiškime ar pranešime nurodytose teritorijose ar jų dalyje, užkurių tarptautinius santykius ši šalis yra atsakinga. 2. Bet kuri šalis, priėmusi tokį pareiškimą ar pateikusitokį pranešimą, bet kuriuo metu gali pranešti Generaliniamdirektoriui, kad ši Konvencija daugiau nebetaikoma tokioseteritorijose ar jų dalyje. 3. a) Bet koks pagal šio straipsnio 1 dalį priimtaspareiškimas įsigalioja tuo pačiu metu kaip ir ratifikavimas arprisijungimas, į kurių dokumentus šis pareiškimas yra įtrauktas,o bet koks pagal 1 dalį pateiktas pranešimas įsigalioja praėjustrims mėnesiams po to, kai Generalinis direktorius apie jįpaskelbia. b) Bet koks pagal šio straipsnio 2 dalį pateiktas pranešimasįsigalioja praėjus dvylikai mėnesių po to, kai Generalinisdirektorius jį gavo. 4. Šis straipsnis jokiu būdu negali būti suprantamas kaipreiškiantis, kad kuri nors Sąjungos šalis tyliai pritaria arpripažįsta faktinę situaciją dėl teritorijos, kurioje pagal 1dalyje nurodytą priimtą pareiškimą šią Konvenciją taiko kitaSąjungos šalis.

32 straipsnis 1. Sąjungos šalių tarpusavio santykiuose šis aktasnepažeidžiant jo taikymo ribų pakeičia 1886 m. rugsėjo 9 d. Bernokonvenciją ir visus vėlesnius jos peržiūrėjimo aktus. Anksčiauįsigalioję aktai Sąjungos šalių, neratifikavusių šio akto arneprisijungusių prie jo, tarpusavio santykiuose ir toliau galiojavisi ar tiek, kiek pagal ankstesnįjį sakinį, šis aktas nepakeičiajų. 2. Šalys, nesančios Sąjungos narėmis, kurios tampa šio aktošalimi pagal 3 dalies nuostatas, taiko jį bet kuriai Sąjungosšaliai, kuri nėra priėmusi įsipareigojimų pagal šį aktą ar kuri,priimdama įsipareigojimus pagal šį aktą, priėmė 28 straipsnio 1dalies b punkte nurodytą pareiškimą. Tokios šalys pripažįsta, kadminėtoji Sąjungos šalis santykiuose su jomis: i) gali taikyti naujausio akto, pagal kurį ji yra priėmusiįsipareigojimus, nuostatas ir ii) pagal Priedo I straipsnio 6 dalį turi teisę taikytitokio lygio, kurį nustato minėtas aktas, apsaugą. 3. Kiekviena šalis, pasinaudojusi bet kuria Priedosuteikiama lengvata, gali taikyti su ta lengvata ar tomislengvatomis, kuriomis ji pasinaudojo, susijusias Priedo nuostatassantykiuose su bet kuria kita Sąjungos šalimi, kuri nėra priėmusiįsipareigojimų pagal šį aktą, su sąlyga, kad tokia šalis sutinkasu šių nuostatų taikymu.

33 straipsnis 1. Bet koks tarp dviejų ar daugiau Sąjungos šalių kilęsginčas, susijęs su šios Konvencijos aiškinimu bei taikymu irneišspręstas derybomis, gali būti bet kurios suinteresuotų šaliųiniciatyva perduotas Tarptautiniam teismui, paduodant pagalTeismo statutą pareiškimą, jei tik suinteresuotosios šalysnesusitaria dėl kitokio ginčo išsprendimo būdo. Šalis,perduodanti ginčą teismui, praneša apie tai Tarptautiniam biurui;Tarptautinis biuras informuoja apie tai kitas Sąjungos šalis*. 2. Bet kuri šalis šio akto pasirašymo ar ratifikavimo arbaprisijungimo dokumentų deponavimo metu gali pareikšti, kad jinelaiko savęs susaistyta šio straipsnio 1 dalies nuostatų. 1dalies nuostatos netaikomos bet kokiam tarp tokios šalies ir betkurios kitos Sąjungos šalies kilusiam ginčui. 3. Bet kuri šalis, priėmusi šio straipsnio 2 dalyje numatytą

pareiškimą, gali bet kuriuo metu jį panaikinti, pateikdamapranešimą, adresuotą Generaliniam direktoriui.

34 straipsnis 1. Vadovaujantis 29bis straipsniu, nė viena šalis negaliratifikuoti ankstesnių šios Konvencijos aktų ar prisijungti priejų po to, kai įsigalioja 1-21 straipsniai ir Priedas. 2. Po to, kai įsigalioja 1-21 straipsniai ir Priedas, nėviena šalis negali priimti pareiškimo, numatyto prie Stokholmoakto pridėto Protokolo dėl besivystančių šalių 5 straipsnyje.

35 straipsnis 1. Ši Konvencija galioja neribotą laiką. 2. Bet kuri šalis gali denonsuoti šį aktą pateikdamapranešimą, adresuotą Generaliniam direktoriui. Šis denonsavimastaip pat reiškia visų ankstesnių aktų denonsavimą ir galioja tikdenonsuojančiai šaliai, o kitoms Sąjungos šalims Konvencijagalioja visa ir turi būti vykdoma. 3. Denonsavimas įsigalioja praėjus vieneriems metams po to,kai Generalinis direktorius gavo minėtąjį pranešimą. 4. Šio straipsnio numatyta denonsavimo teise jokia šalisnegali pasinaudoti iki penkerių metų termino, skaičiuojamo nuotos datos, kada šalis tapo Sąjungos nare, pabaigos.

36 straipsnis 1. Kiekviena šios Konvencijos šalis, vadovaudamasi savoKonstitucija, įsipareigoja imtis būtinų priemonių šiosKonvencijos taikymui užtikrinti. 2. Įsipareigojimų pagal šią Konvenciją priėmimo metu šalis,vadovaudamasi savo įstatymais, turi būti pasirengusi vykdyti šiosKonvencijos nuostatas.

37 straipsnis 1. a) Pasirašomas vienas šio akto egzempliorius prancūzų iranglų kalbomis ir pagal 2 dalį deponuojamas Generaliniamdirektoriui. b) Oficialius tekstus arabų, vokiečių, italų, portugalų irispanų kalbomis, taip pat visomis kitomis kalbomis, kurias galinustatyti Asamblėja, tvirtina Generalinis direktorius, pasitaręssu suinteresuotomis vyriausybėmis. c) Jei yra skirtingų nuomonių dėl įvairių tekstų aiškinimo,pirmenybė teikiama tekstui prancūzų kalba. 2. Šis aktas išlieka atviras pasirašyti iki 1972 m. sausio31 d. Iki to laiko šio straipsnio 1 dalies a punkte nurodytasegzempliorius deponuojamas Prancūzijos Respublikos vyriausybei. 3. Generalinis direktorius patvirtina ir pasiunčia dvi šioakto pasirašyto teksto kopijas visų Sąjungos šalių vyriausybėmsir, jei prašo, bet kurios kitos šalies vyriausybei. 4. Generalinis direktorius registruoja šį aktą JungtiniųTautų Organizacijos Sekretoriate. 5. Generalinis direktorius praneša visų Sąjungos šaliųvyriausybėms apie bet kokį pasirašymą, ratifikavimo arprisijungimo dokumentų deponavimą ir apie pareiškimus, įeinančiusį šiuos dokumentus ar priimtus pagal 28 straipsnio 1 dalies cpunktą, 30 straipsnio 2 dalies a ir b punktus, 33 straipsnio 2dalį, apie bet kokios šio akto nuostatos įsigaliojimą,denonsavimo pranešimus ir pranešimus, pateiktus pagal 30straipsnio 2 dalies c punktą, 31 straipsnio 1 ir 2 dalį, 33straipsnio 3 dalį ir 38 straipsnio 1 dalį, taip pat pagal Priedą.

38 straipsnis 1. Sąjungos šalys, neratifikavusios šio akto,neprisijungusios prie jo ir nepriėmusios įsipareigojimų pagalšios Konvencijos Stokholmo akto 22-26 straipsnius, jei nori, galiiki 1975 m. balandžio 26 d. naudotis teisėmis, numatytomis šiuosestraipsniuose, tarsi jos būtų priėmusios tuose straipsniuosenustatytus įsipareigojimus. Bet kuri šalis, norinti naudotistokiomis teisėmis, dėl to pateikia raštišką pranešimąGeneraliniam direktoriui; šis pranešimas įsigalioja nuo jo gavimodatos. Tokios šalys iki šios datos laikomos Asamblėjos narėmis. 2. Kol visos Sąjungos šalys nėra tapusios Organizacijosnarėmis, Organizacijos tarptautinis biuras veikia ir kaipSąjungos biuras, o Generalinis direktorius – kaip šio biurodirektorius. 3. Kai tik visos Sąjungos šalys tampa Organizacijos narėmis,Sąjungos biuro teisės, pareigos ir nuosavybė pereinaOrganizacijos tarptautiniam biurui.

PRIEDAS SPECIALIOSIOS NUOSTATOS BESIVYSTANČIOMS ŠALIMS

I straipsnis 1. Bet kuri pagal Jungtinių Tautų Organizacijos GeneralinėsAsamblėjos praktiką besivystančia laikoma šalis, kuriratifikuodama šį aktą ar prisijungdama prie jo, kartu ratifikuojaar prisijungia prie Priedo, kuris yra neatsiejama akto dalis, irkuri mano, kad dėl savo ekonominės padėties ir socialinių arkultūrinių poreikių ji nėra pasirengusi tuoj pat taikytinuostatos, numatančios visų šiame akte nustatytų teisių apsaugą,gali, priimdama pareiškimą, deponuojamą Generaliniam direktoriui,ratifikavimo ar prisijungimo dokumento deponavimo metu arbavadovaudamasi V straipsnio 1 dalies c punktu, bet kada vėliaupaskelbti, kad ji ketina pasinaudoti II straipsnyje numatytalengvata ar III straipsnyje numatyta lengvata arba jomis abiem.Užuot pasinaudojusi II straipsnyje numatyta lengvata, ji galipriimti pareiškimą pagal V straipsnio 1 dalies a punktą. 2. a) Bet koks pagal 1 dalį priimtas pareiškimas, paskelbtasiki dešimties metų termino, kuris skaičiuojamas nuo 1-21straipsnių ir šio Priedo įsigaliojimo, pabaigos pagal 28straipsnio 2 dalį galioja iki šio termino pabaigos. Bet kuristoks pareiškimas gali būti visas ar iš dalies atnaujintaskiekvienų dešimties metų terminui, pateikiant pranešimą, kurisdeponuojamas Generaliniam direktoriui, ne vėliau kaip priešpenkiolika ir ne anksčiau kaip prieš tris mėnesius iki tadaeinančio dešimties metų termino pabaigos. b) Bet koks pagal 1 dalį priimtas pareiškimas, paskelbtas podešimties metų termino, skaičiuojamo nuo 1-21 straipsnių ir šioPriedo įsigaliojimo datos, pabaigos pagal 28 straipsnio 2 dalįgalioja iki tada einančio dešimties metų termino pabaigos. Betkuris toks pareiškimas gali būti atnaujintas, kaip numatyta šiosdalies a punkto antrajame sakinyje. 3. Bet kuri Sąjungos šalis, kuri pagal 1 dalį nebelaikomabesivystančia šalimi, netenka teisės atnaujinti savo pareiškimąpagal šio straipsnio 2 dalį ir, nepaisant to, ar ji oficialiaipanaikina savo pareiškimą, ar ne, nuo tada einančio dešimtiesmetų termino pabaigos ar nuo trejų metų termino, kurisskaičiuojamas nuo tos datos, kai šalis nebelaikoma besivystančia,pabaigos (taikomas tas terminas, kuris pasibaigia vėliau) netenkagalimybės pasinaudoti 1 dalyje numatytomis lengvatomis. 4. Tais atvejais, kai pasibaigus pagal 1 ir 2 dalį priimtopareiškimo galiojimo terminui yra egzempliorių, paskelbtų pagalšio Priedo nustatytą licenciją, atsarga, šie egzemplioriai galibūti platinami, kol baigsis jų atsarga. 5. Bet kuri šalis, priėmusi įsipareigojimus pagal šio aktonuostatas ir pagal 31 straipsnio 1 dalį deponavusi pareiškimą arpranešimą dėl šio akto taikymo atskiroje teritorijoje, kuriossituacija gali būti laikoma analogiška 1 dalyje nurodytų šaliųsituacijai, dėl tokios teritorijos gali priimti 1 dalyje nurodytąpareiškimą ir pateikti 2 dalyje nurodytą pranešimą apieatnaujinimą. Kol toks pareiškimas ar pranešimas galioja, šioPriedo nuostatos taikomos teritorijose, dėl kurių jie buvopriimti. 6. a) Tai, kad šalis naudojasi 1 dalyje numatytomislengvatomis, nesuteikia kitai šaliai teisės teikti mažesnęapsaugą negu ši privalo pagal 1-20 straipsnius kūriniams, kuriųkilmės šalis yra pirmoji šalis. b) 30 straipsnio 2 dalies b punkto antrajame sakinyjenumatyta teisė taikyti ekvivalentišką apsaugą iki pagal Istraipsnio 3 dalį taikomo termino pabaigos negali būtiįgyvendinama kūriniams, kurių kilmės šalis yra pagal V straipsnio1 dalies a punktą pareiškimą priėmusi šalis.

II straipsnis 1. Bet kuri šalis, pareiškusi, kad ji ketina pasinaudotišiame straipsnyje numatyta lengvata, dėl spausdintų ar analogiškuatgaminimo būdu paskelbtų kūrinių turi teisę 8 straipsnyjenumatytą išimtinę vertimo teisę pakeisti toliau nustatytomissąlygomis ir pagal IV straipsnį kompetentingos institucijosišduodamų neišimtinių ir neperduodamų licencijų sistema. 2. a) Pagal 3 dalį, jei pasibaigus nuo kūrinio pirmojopaskelbimo datos skaičiuojamam trejų metų ar ilgesniam minėtosšalies nacionalinių įstatymų apibrėžtam terminui, vertimo teisėssavininkas ar jo įgaliotas asmuo nepaskelbė to kūrinio vertimotoje šalyje visų vartojama kalba, bet kuris tos šalies pilietisturi teisę įgyti šio kūrinio vertimo į šią kalbą ir vertimopaskelbimo spausdintu ar analogišku atgaminimo būdu licenciją. b) Šiame straipsnyje nurodytomis sąlygomis licencija taippat gali būti išduodama tais atvejais, kai visi vertimo leidimaiatitinkama kalba yra parduoti. 3. a) Kai verčiama į kalbą, kuri nėra visų vartojama vienojear daugiau išsivysčiusių šalių Sąjungos narių, 2 dalies a punkte

nurodytas trejų metų terminas pakeičiamas vienerių metų terminu. b) Bet kuri 1 dalyje nurodyta šalis, jei yra jos vieningassusitarimas su išsivysčiusiomis šalimis Sąjungos narėmis, kurioseyra ta pati visų vartojama kalba, gali, kai verčiama į šią kalbą,pakeisti 2 dalies a punkte nurodytą trejų metų terminą trumpesniutame susitarime apibrėžtu terminu, bet ne mažesniu nei vieneriųmetų. Tačiau ankstesniame sakinyje įtvirtintos nuostatosnetaikomos anglų, prancūzų ir ispanų kalboms. Vyriausybės,sudariusios minėtus susitarimus, praneša apie tai Generaliniamdirektoriui. 4. a) Pagal šio straipsnio nuostatas po trejų metų gaunamoslicencijos negali būti išduotos iki po šių trejų metų einančiopapildomo šešių mėnesių termino pabaigos, o po vienerių metųgaunamos licencijos negali būti išduotos iki po šių vienerių metųeinančio devynių mėnesių termino pabaigos, skaičiuojant nuo: i) datos, iki kurios pretenduojantis į licenciją asmuoįvykdo IV straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus, arba ii) datos, iki kurios pretenduojantis į licenciją asmuo,kaip nurodyta IV straipsnio 2 dalyje, išsiunčia įgaliotai išduotilicencijas institucijai pateikto pareiškimo kopijas taisatvejais, kai vertimo teisės savininko tikrasis vardas ar joadresas nežinomi. b) Šiame straipsnyje numatyta licencija neišduodama, jeiguper nurodytą šešių ar devynių mėnesių terminą vertimo teisėssavininkas ar jo įgaliotas asmuo paskelbia vertimą ta kalba, dėlkurios buvo paduotas pareiškimas. 5. Bet kuri šiame straipsnyje numatyta licencija išduodamatik mokymo, studijų ar tyrinėjimų tikslams. 6. Jei vertimo teisės savininkas ar jo įgaliotas asmuopaskelbia kūrinio vertimą ir nustato kainą, kuri atitinkapaprastai toje šalyje nustatomą analogiškų kūrinių kainą, betkokia pagal šį straipsnį išduota licencija nustoja galioti, jeitoks vertimas yra ta pačia kalba ir iš esmės to paties turiniokaip ir pagal licenciją paskelbtas vertimas. Visi iki licencijosgaliojimo pabaigos paskelbti egzemplioriai gali būti platinami,kol baigiasi jų atsarga. 7. Daugiausia iš iliustracijų sudarytiems kūriniamslicencija, suteikianti teisę versti ir paskelbti šių kūriniųtekstą bei atgaminti ir paskelbti iliustracijas, gali būtiišduodama tik tada, kai įvykdytos III straipsnyje numatytossąlygos. 8. Jokia šiame straipsnyje numatyta licencija negali būtiišduodama tais atvejais, kai autorius yra išėmęs iš apyvartosvisus savo kūrinio egzempliorius. 9. a) Licencija versti kūrinį, kuris yra spausdintas arpaskelbtas kitu analogišku atgaminimo būdu, taip pat gali būtiišduodama bet kuriai radijo ir televizijos organizacijai, kuriosbūstinė yra 1 dalyje nurodytoje šalyje ir kuri yra pateikusikompetentingai tos šalies institucijai pareiškimą, jei įvykdytosvisos šios sąlygos: i) verčiama iš egzemplioriaus, kuris paskelbtas ir įsigytaspagal tos šalies įstatymus; ii) vertimas naudojamas tik radijo ir televizijos laidose,kurių paskirtis yra tik mokyti ar skleisti tam tikrųspecializuotų techninių ar mokslinių tyrinėjimų rezultatuskonkrečios profesijos specialistams; iii) vertimas ii papunktyje nurodytais tikslais išimtinainaudojamas teisėtai sukurtose tos šalies teritorijojegyvenantiems žiūrovams ir klausytojams skirtose radijo irtelevizijos laidose, įskaitant laidas, sukurtas naudojant garsoar vaizdo įrašus, padarytus teisėtai ir tik tokioms laidoms; iv) bet koks vertimo panaudojimas neturi komercinių tikslų. b) Vertimo, kurį atliko pagal šią dalį licenciją gavusiradijo ar televizijos organizacija, garso ar vaizdo įrašus apunkte nurodytais tikslais ir sąlygomis ir šios organizacijossutikimu gali panaudoti kita radijo ar televizijos organizacija,kurios būstinė yra toje šalyje, kurios kompetentinga institucijayra išdavusi atitinkamą licenciją. c) Jei visi a punkte išdėstyti kriterijai ir sąlygos yravykdomi, radijo ar televizijos organizacijai gali būti išduotalicencija versti bet kokį į audiovizualinį įrašą įeinantį tekstą,kai pats įrašas yra padarytas ir paskelbtas tik sisteminio mokymotikslams. d) Vadovaujantis a-c punktais, ankstesnių dalių nuostatostaikomos išduodant šioje dalyje numatytą licenciją irįgyvendinant jos suteikiamas teises.

III straipsnis 1. Bet kuri šalis, pareiškusi, kad ji ketina pasinaudotišiame straipsnyje numatytomis lengvatomis, turi teisę 9straipsnyje numatytą išimtinę atgaminimo teisę pakeisti toliaunurodytomis sąlygomis ir pagal IV straipsnį kompetentingosinstitucijos išduodamų neišimtinių ir neperduodamų licencijųsistema. 2. a) Jei dėl kūrinių, kuriems šis straipsnis taikomas pagal7 dalį, pasibaigus: i) atitinkamam 3 dalyje nurodytam terminui, kurisskaičiuojamas nuo kūrinio pirmojo leidimo datos, arba ii) bet kokiam ilgesniam 1 dalyje nurodytos šaliesnacionalinių įstatymų apibrėžtam terminui, kuris skaičiuojamasnuo tos pačios datos, atkūrimo teisės savininkas ar jo įgaliotas asmuo neišplatinošio leidimo egzempliorių tos šalies visuomenei ar nepanaudojo jųsisteminio mokymo tikslams ta kaina, kuri atitinka toje šalyjepaprastai nustatomą analogiškų kūrinių kainą, bet kuris tosšalies pilietis gali įgyti licenciją atgaminti ir paskelbti tokįleidimą ta pačia ar mažesne kaina ir naudoti jį sisteminio mokymotikslams. b) licencija atgaminti ir paskelbti leidimą, kuris buvoišplatintas, kaip nurodyta a punkte, gali būti išduodama šiamestraipsnyje nurodytomis sąlygomis, jei, pasibaigus taikymoterminui, nė vienas sankcionuotas to leidimo egzempliorius peršešis mėnesius nebuvo toje šalyje parduotas visuomenei arpanaudotas sisteminio mokymo tikslams ta kaina, kuri atitinkapaprastai toje šalyje nustatomą analogiškų kūrinių kainą. 3. 2 dalies a punkto i papunktyje numatytas terminas yrapenkeri metai, išskyrus terminą, taikomą: i) gamtos ir tiksliųjų mokslų, įskaitant matematiką irtechniką, kūriniams, kuriems jis yra treji metai; ii) grožinės literatūros, poezijos, dramos ir muzikoskūriniams, taip pat meno knygoms, kurioms jis yra septynerimetai. 4. a) Po trejų metų gaunamos licencijos neišduodamos pagalšį straipsnį iki po šių trejų metų einančio papildomo šešiųmėnesių termino pabaigos, skaičiuojant nuo: i) datos, iki kurios pretenduojantis į licenciją asmuoįvykdo IV straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus, arba ii) datos, iki kurios pretenduojantis į licenciją asmuo,kaip nurodyta IV straipsnio 2 dalyje, išsiunčia įgaliotai išduotilicenciją institucijai savo pareiškimo kopijas, tais atvejais,kai atgaminimo teisės savininko tikrasis vardas ar jo adresasnežinomi. b) Jeigu licencijos gaunamos praėjus kitiems terminams irtaikoma IV straipsnio 2 dalis, tokios licencijos neišduodamos ikipo šių terminų einančio papildomo trijų mėnesių termino,skaičiuojamo nuo pareiškimo kopijų išsiuntimo datos, pabaigos. c) Jeigu per a ir b punktuose nurodytus šešių ar trijųmėnesių terminus buvo, kaip numatyta 2 dalies a punkte,platinami leidimo egzemplioriai, jokia licencija neišduodamapagal šį straipsnį. d) Jokia licencija neišduodama, jei autorius išėmė išapyvartos visus to leidimo, į kurio atgaminimo ir leidimolicenciją buvo pretenduojama, egzempliorius. 5. Licencija atgaminti ir paskelbti kūrinio vertimą pagal šįstraipsnį neišduodama šiais atvejais: i) kai vertimo teisės savininkas ar jo įgaliotas asmuo nėrapaskelbę vertimo arba ii) kai vertimas yra kalba, kuri nėra visų vartojama šalyje,kurioje pretenduojama į licenciją. 6. Jei atkūrimo teisės savininkas ar jo įgaliotas asmuo 1dalyje nurodytoje šalyje išplatina kūrinio leidimo egzemplioriusvisuomenei ar sisteminio mokymo tikslams ta kaina, kuri atitinkapaprastai toje šalyje nustatomą analogiškų kūrinių kainą, betkokia pagal šį straipsnį išduota licencija nustoja galioti, jeigutas leidimas yra išspausdintas ta pačia kalba ir iš esmės yra topaties turinio kaip ir pagal minėtą licenciją išspausdintasleidimas. Visi iki licencijos galiojimo pabaigos išleistiegzemplioriai gali būti platinami, kol baigiasi jų atsarga. 7. a) Vadovaujantis b punktu, šis straipsnis taikomaskūriniams, kurie yra spausdinti ar paskelbti analogišku atkūrimobūdu. b) Šis straipsnis taikomas audiovizualiniu būdu atgamintiems

teisėtai padarytiems audiovizualiniams įrašams, įskaitant betkokius į juos įeinančius pagal autorines teises saugomuskūrinius, taip pat bet kokių į juos įeinančių tekstų vertimams įvisų vartojamą kalbą toje šalyje, kurioje pretenduojama įlicenciją, su sąlyga, kad visais atvejais tie audiovizualiniaiįrašai yra padaryti ir paskelbti tik sisteminio mokymo tikslams.

IV straipsnis 1. Licencijos pagal II ar III straipsnius gali būtiišduodamos tik, jei asmuo, pretenduojantis į licenciją,remdamasis toje šalyje nustatytomis taisyklėmis, įrodo, kad jiskreipėsi į vertimo atlikimo ir paskelbimo teisės savininką aratgaminimo ir paskelbimo teisės savininką dėl leidimo atliktiminėtus veiksmus ir jam buvo atsakyta arba kad jis, parodęsbūtinas pastangas, nesugebėjo nustatyti minėtų teisių savininko.Į licenciją pretenduojantis asmuo kreipimosi dėl licencijospateikimo metu informuoja apie tai bet kurį 2 dalyje nurodytąnacionalinį ar tarptautinį informacijos centrą. 2. Jeigu neįmanoma nustatyti minėtų teisių savininko,pretenduojantis į licenciją asmuo registruotu oro paštu savopareiškimo licencijas išduodančiai kompetentingai institucijaikopijas išsiunčia leidėjui, kurio vardas nurodytas kūrinyje, taippat bet kuriam nacionaliniam ar tarptautiniam informacijoscentrui, kuris gali būti nurodomas šalies, kurioje, kaip manoma,leidėjas daugiausia užsiima savo profesine veikla, vyriausybėsGeneraliniam direktoriui deponuojamame atitinkamame pranešime. 3. Autoriaus vardas nurodomas visuose vertimo ar atgaminimoegzemplioriuose, paskelbtuose pagal II ir III straipsnius išduotąlicenciją. Visuose tokiuose egzemplioriuose nurodomas kūriniopavadinimas. Originalus kūrinio pavadinimas bet kokiomissąlygomis nurodomas visuose minėtuose egzemplioriuose. 4. a) Jokia pagal II ir III straipsnius išduota licencijanetaikoma kūrinio egzempliorių eksportui ir bet kuri tokialicencija galioja tik vertimo ar atitinkamo atgaminimo leidimuitos šalies, kurioje buvo pretenduojama į tą licenciją,teritorijoje. b) a punkto tikslais eksporto sąvoka apima egzemplioriųsiuntimą iš bet kurios teritorijos į šalį, kuri dėl šiosteritorijos yra priėmusi I straipsnio 5 dalyje nurodytąpareiškimą. c) Jei šalies, kuri išdavė licenciją pagal II straipsnįatlikti vertimą į bet kurią kalbą, išskyrus anglų, prancūzų irispanų kalbas, vyriausybė ar kita organizacija išsiunčia pagaltokią licenciją paskelbtus vertimo egzempliorius į kitą šalį, apunkto tikslais toks egzempliorių išsiuntimas nelaikomaseksportu, jei įvykdytos visos šios sąlygos: i) gavėjai yra asmenys, esantys šalies, kurios kompetentingainstitucija išdavė tokią licenciją, piliečiai, arba tokių asmenųsusivienijimai; ii) egzemplioriai yra skirti mokymo, studijų ir tyrinėjimųtikslams; iii) egzemplioriai išsiunčiami ir vėliau platinami gavėjamsneturint jokių komercinių tikslų; ir iv) šalis, į kurią egzemplioriai siunčiami, ir šalis, kurioskompetentinga institucija išdavė licenciją, susitaria leistigauti, platinti egzempliorius arba ir viena, ir kita, ir šalies,kurioje buvo išduota licencija, vyriausybė apie tokį susitarimąpraneša Generaliniam direktoriui. 5. Visuose pagal licenciją, išduotą vadovaujantis II ar IIIstraipsniu, paskelbtuose egzemplioriuose atitinkama kalbanurodoma, kad jie gali būti platinami tik toje šalyje ar tojeteritorijoje, kuriai ta licencija taikoma. 6. a) Nacionaliniu lygiu imamasi būtinų priemoniųužtikrinti: i) kad licencija vertimo ar atitinkamai atgaminimo teisėssavininko naudai numatytų išmokėti teisingą kompensaciją, kuribūtų suderinta su paprastai laisvose derybose tarp dviejųatitinkamų šalių asmenų licencijoms nustatomomis honorarųnormomis; ir ii) kad kompensacija bus sumokėta ir pervesta: jei yranustatytos ypatingos nacionalinės valiutos reguliavimo taisyklės,kompetentinga valdžios institucija, pasinaudodama tarptautiniumechanizmu, turi imtis visų priemonių, kad užtikrintųkompensacijos pakeitimą į tarptautiniu mastu konvertuojamąvaliutą ar jos ekvivalentą. b) Nacionaliniai įstatymai nustato būtinas priemones, kadbūtų užtikrintas teisingas kūrinio vertimas ar atitinkamaitikslus konkretaus leidinio atgaminimas.

V straipsnis 1. a) Bet kuri šalis, turinti teisę priimti pareiškimą, kadji pasinaudoja II straipsnyje numatyta lengvata, vietoj to šioakto ratifikavimo ar prisijungimo prie jo metu gali: i) pagal šią nuostatą priimti pareiškimą dėl vertimo teisės,jei šiai šaliai taikomas 30 straipsnio 2 dalies a punktas; ii) priimti 30 straipsnio 2 dalies b punkto pirmame sakinyjenumatytą pareiškimą, jei šiai šaliai netaikomas 30 straipsnio 2dalies a punktas ir net jei ši šalis yra Sąjungos narė. b) Jeigu vadovaujantis I straipsnio 1 dalimi kuri nors šalisnebelaikoma besivystančia šalimi, pagal šią dalį priimtaspareiškimas galioja iki termino, taikomo pagal I straipsnio 3dalį, pabaigos. c) Bet kuri šalis, priėmusi pareiškimą pagal šią dalį,negali vėliau pasinaudoti II straipsnyje numatyta lengvata, netjei ji panaikintų minėtą pareiškimą. 2. Vadovaujantis 3 dalimi, bet kuri šalis, pasinaudojusi IIstraipsnyje numatyta lengvata, negali vėliau priimti pareiškimopagal 1 dalį. 3. Bet kuri šalis, kuri vadovaujantis I straipsnio 1 daliminebelaikoma besivystančia šalimi, gali ne vėliau kaip priešdvejus metus iki pagal I straipsnio 3 dalį taikomo terminopabaigos priimti pareiškimą 30 straipsnio 2 dalies b punktopirmame sakinyje numatytais tikslais nepaisant to, kad ji yraSąjungos narė. Toks pareiškimas įsigalioja pasibaigus pagal Istraipsnio 3 dalį taikomam terminui.

VI straipsnis 1. Bet kuri Sąjungos šalis nuo šio akto datos ar bet kadaanksčiau prieš priimdama 1-21 straipsnių ir Priedo numatytusįsipareigojimus gali pareikšti: i) kad ji ketina taikyti II ar III arba abiejų straipsniųnuostatas kūriniams, kurių kilmės šalis yra ta šalis, kuri pagalšios dalies ii papunktį leidžia taikyti šiuos straipsnius tokiemskūriniams arba kuri yra priėmusi 1-21 straipsniuose ir šiamePriede numatytus įsipareigojimus, jei tai yra šalis, kuri, jeigubūtų priėmusi 1-21 straipsniuose ir šiame Priede numatytusįsipareigojimus, turėtų teisę pasinaudoti I straipsnio 1 dalyjenumatytomis lengvatomis; toks pareiškimas vietoj II straipsniogali remtis V straipsniu; ii) kad ji, būdama tam tikrų kūrinių kilmės šalis, leidžiakitoms šalims, priėmusioms pareiškimą pagal šios dalies ipapunktį arba pateikusioms pranešimą pagal I straipsnį, taikytitiems kūriniams šį Priedą. 2. Bet koks pagal 1 dalį priimtas pareiškimas turi būtiraštiškas ir deponuojamas Generaliniam direktoriui. Šispareiškimas įsigalioja nuo jo deponavimo datos.