autocad teorija - Mokslai.lt

AutoCAD įvadas

1 Bendrosios žinios

AutoCAD 2000 – universali Autodesk firmos sukurta ir plėtojamagrafinė automatizuotojo projektavimo sistema, dirbanti Windows NT 4.0 arbavėlesnėje ir Windows 9x, 2000 terpėje. Jos paskirtis – ne tik braižytibrėžinius, bet ir kurti bei palaikyti brėžinių informacinę bazę,demonstracines iliustracijas ir animacinius filmus, modeliuoti sudėtingasplokščiąsias ir erdvines konstrukcijas, naudojamas įvairiose veiklossrityse: statyboje, mechanikoje, elektrotechnikoje, projektuojantžemėlapius, drabužius, baldus ir t.t., įvertinti jų patikimumą irgalimybes. Darbo režimai – autonominis arba tinklinis. Minimalūsreikalavimai, kurie keliami techninei kompiuterio įrangai, yra šie: □ Pentium 133 arba galingesnis procesorius; □ 32 MB operatyvioji atmintis (RAM), rekomenduojama 64 MB; □ 201 MB standžiajame diske visiškojo (Full), 178 MB – tipinio (Typical), 98 MB – kompaktiškojo (Compact) ir iki 201 MB – vartotojo (Custom Varies) instaliavimo variantams; □ 64 MB standžiajame diske virtualiajai atminčiai; □ pelė ar kitas nurodymo įrenginys; □ lygiagretusis prievadas; □ 800 x 600 skiriamosios gebos 256 spalvų VGA vaizduoklis ir vaizdo plokštė (rekomenduojama

1024 x 768). AutoCAD sistemos pagrindu sukurta per 2000 specializuotų programiniųproduktų namams, spausdinto montažo plokštėms, staklėms, robotams,drabužiams, miestams, landšaftui ir pastatų architektūrai, statybinėmskonstrukcijoms, inžineriniams tinklams ir komunikacijoms, keliams irgatvėms, žemėlapiams ir kitiems objektams projektuoti, projektavimoprocesui valdyti: AutoCAD Designer, Autodesk Mechanical Desktop, AutoCADMap, AutoSurf, Auto Vision, Mech SLIDE, Genius CAD, CADMECH, AutoArchitect,ArchiCAD ir kt. Daugiau ir naujausios informacijos galima gauti Autodeskfirmos svetainėje internete: WWW.autodesk.com.

Sutartiniai formato tvarkos žymėjimai šiame aprašyme:

|KOMANDA |–|komandos pavadinimai rašomi didžiosiomis raidėmis; || |–|klaviatūros klavišo, kurio pavadinimas tarp ženklų „<” ir „>”,|| | |pvz., F3, paspaudimas; ||( arba |–|klaviatūros klavišo paspaudimas; || | | ||Laukas |–|tekstinio ar grafinio meniu komanda atverto dialogo lango || | |lauko pavadinimas; ||[Komandų piktogramų |–|komandos parinkimas iš komandų piktogramų||liniuotė]Komandos pavadinimas | |liniuotės; ||Dialogo langas, skyrius, sritis, |–|dialogo lango, skyriaus, srities, sąrašo ||sąrašas | |pavadinimas; ||[Šoninis meniu]Meniu skyrius(Meniu |–|komandos paieškos kelias šoniniame ekrano||komanda | |meniu; ||Meniu skyrius(Meniu komanda |–|komandos paieškos kelias viršutiniajame || | |meniu; ||Meniu komanda(Dialogo lango |–|dialogo lango skyriaus atvėrimas, srities||skyrius, sritis | |nurodymas; ||KOMANDA (Meniu skyrius(Meniu |–|tarp skliaustų pateikiamas alternatyvus ||komanda) | |komandos KOMANDA vykdymo būdas meniu || | |komandomis; ||Komandinis mygtukas |– |šio komandinio mygtuko paspaudimas; ||Command: |– |nuoroda į komandų ir pranešimų eilutę; ||{ komentarai } |–|komentarai rašomi tarp riestinių skliaustų || | |kursyviniu 9 pt dydžio šriftu ir išlyginti || | |pagal dešinįjį kraštą; ||Command: _limits |–|vykdytų komandų registracijos protokolas || | |pateikiamas patamsintame fone kursyviniu 9 pt || | |dydžio šriftu; ||ON/OFF/Lower corner<0,0> | | ||(, ( |–|taško pozicija brėžinyje. |

2 AutoCAD paleistis ir darbo pabaiga

Programa paleidžiama standartiniais Windows 9x, 2000 ir Windows NTsistemose numatytais būdais: □ Start meniu komandų sąrašo Programs skyriuje parinkti AutoCAD paleidimo komandą. □ Du kartus spragtelti pele ties AutoCAD tiesioginio kreipinio piktograma Windows darbo lauke. □ Paspausti klavišą arba du kartus spragtelti pele ties paleidimo failo ACAD.EXE, užregistruoto AutoCAD šakniniame kataloge, piktograma. Startavus AutoCAD programai, ekrane atveriamas programos pagrindinis langas ( 6.1 pav.).

6.1 pav. AutoCAD 2000 pagrindinis langas

AutoCAD darbo pabaigos būdai: □ File(Exit. □ Spragtelti pele ties programos lango uždarymo mygtuku [(] (Close) programos lango dešiniajame viršutiniame kampe. □ Komandų ir pranešimų eilutėje įvesti komandą QUIT.

3 AutoCAD redaktoriaus komandos ir vartotojo sąsaja

Sistemos komandos gali būti parenkamos keliais būdais: □ Iš viršutiniojo (iškrentančiojo) (pull-down) meniu. □ Iš šoninio ekrano (screen) meniu. □ Iš nurodymo įrenginio klavišų (pointing-device) meniu. □ Iš planšetės (digitizing-tablet) meniu. □ Iš grafinio (image) meniu. □ Iš kontekstinio (cursor) meniu. □ Iš komandų piktogramų liniuotės (toolbar). □ Įvedamos klaviatūra komandų ir pranešimų eilutėje (command line). Komandai įvesti klaviatūra reikia komandų ir pranešimų eilutėjedešiniau raginimo įrašyti komandos pavadinimą ir paspausti arba, arba tarpo klavišą, arba spragtelti dešiniuoju pelės klavišugrafinėje darbo srityje. Kai kurias komandas galima įvesti įrašant jųpavadinimų sutrumpinimus. Sutrumpinimai nurodomi faile ACAD.PGP. Pvz.,komandos LINE sutrumpinimas – L, CIRCLE – C ir t.t. Komandų ir pranešimųeilutės dydį (standartinis dydis – 3 eilutės) galima nurodyti komandaOPTIONS (Tools(Options…(File) atverto dialogo lango Options skyriaus WindowElements srities Window Elements lauke Text lines in command line window. „Skaidrios” komandos gali būti vykdomos kaip įdėtinės vykdant kitaskomandas. Tokiais atvejais jų pavadinimas pradedamas apostrofo simboliu,pvz., ‘ZOOM, ‘CAL, ‘COLOR, ‘DELAY. Planšetės meniu komanda nurodoma nurodymo įrenginiu ir paspaudusparinkimo klavišą. Naudojantis nurodymo įrenginio meniu, pelės ar skaitmeninio keitiklioklavišus galima užprogramuoti dažniausiai vartojamoms komandoms įvesti. Kontekstinis meniu atveriamas spragtelint dešiniuoju pelės klavišuties dominančiu objektu. Grafiniame meniu kiekvieną meniu punktą gali atitikti ne tekstiniaikomandų pavadinimai, o grafinės piktogramos. Iš kitų meniu tipų (viršutinio, ekrano, komandų piktogramų liniuotės)komandos įvedamos įprastinėmis Windows priemonėmis. Paskutinė vykdyta komanda pakartotinai gali būti vykdoma arbatarpo klavišo paspaudimu. Bet kuri kita anksčiau vykdyta klaviatūra įvestakomanda gali būti pakartotinai iškviesta komandų ir pranešimų eilutėje(tekstiniame lange) vertikaliosios krypties rodyklių klavišais arba nurodžius reikiamą komandą ir paspaudus klavišą.Komandos vykdymas nutraukiamas klavišu. Kai kurios komandos pateikia užklausas, reikalaujančias papildomosinformacijos įvedimo. Ši papildoma informacija gali būti nurodoma komandųir pranešimų eilutėje arba atvertame dialogo lange. Dialogo lango paslaugųatsisakyti galima prieš komandos pavadinimą įrašant minuso ( – ) simbolį,pvz., įvedus komandą LAYER, papildomą informaciją reikia nurodyti dialogolange Layer Properties Manager, o įvedus – LAYER – komandų ir pranešimųeilutėje.

Komandų užklausų struktūros priklausomybė nuo komandos parinkčių

Komandų užklausų formatas komandų eilutėje yra standartizuotas: darbinė komanda or [komandos parinktys] < nuostata pagal nutylėjimą>

Šią struktūrą iliustruosime brėžinio ribų nustatymo komandos LIMITSpavyzdžiu:|Command: |LIMITS ( ||Specify lower left corner or [ON/OFF] | ||<0.0000,0.0000>: | |

Šios komandos užklausoje išvardytos dvi parinktys (ON ir OFF),tarpusavyje atskirtos dešiniojo įkypojo brūkšnio simboliu ( / ). Parinktysleidžia pasirinkti komandos vykdymo variantą:|ON |– įjungti brėžinio ribų apsaugos režimą, draudžiantį || |braižyti už brėžinio ribų; ||OFF |– išjungti brėžinio ribų apsaugos režimą, draudžiantį|| |braižyti už brėžinio ribų; ||Specify lower |– darbinė komanda (nurodyti kairiojo apatiniojo kampo||left corner |koordinates); ||0.0000,0.0000 |– nuostata pagal nutylėjimą (kairiojo apatiniojo || |kampo koordinatės: x=0, y=0). |

Nuostata pagal nutylėjimą, pateikiama tarp ženklų „<” ir „>”, t.y.

<0.0000,0.0000>. Jeigu ši nuostata, priimama pagal nutylėjimą, tinkama, jųįvesti nebūtina – pakanka jų tinkamumą patvirtinti arba pelės

dešiniojo klavišo paspaudimu. Jeigu pasirenkamos parinkties aprašymotekstas ilgas, galima įvesti tik parinkties sutrumpinimą – jo pavadinimeesančią didžiąją raidę (raides) ar skaitmenį. Parinktį daugeliui komandųgalima pasirinkti ir iš šoninio ekrano meniu. Darbo pradžioje pateikiamas viršutinis (iškrentantysis) meniu, komandųir pranešimų eilutė ir 4 komandų piktogramų liniuotės: Standard Toolbar,Object Properties, Draw ir Modify. Šoninis meniu įjungiamas/išjungiamasjungikliu Display screen menu komanda Tools(Options…(Options (Displaypasiektoje srityje Window Elements. Komandų piktogramų liniuotės įjungiamos/išjungiamos komanda TOOLBAR(View(Toolbars) atverto dialogo lango Toolbars sąraše Toolbars arbakontekstiniame meniu, kuris atveriamas spragtelint dešine pele ties betkuria ekrane įkelta komandų piktogramų liniuote. Iškvietus sistemą, darbo lape matomas grafinis žymeklis. Jį sudaro dvisu koordinačių ašimis lygiagrečios susikertančios atkarpos, kuriųsusikirtimo vieta pažymėta kvadratu. Šių atkarpų ilgį galima reguliuotiparenkant sisteminio kintamojo CURSORSIZE (Tools(Options(Display(Crosshairsize) reikšmę tarp 1 ir 100. Grafinis žymeklis valdomas nurodymo įrenginiu(pele) arba klaviatūros rodyklių klavišais. Grafinio žymeklio dydį(pikseliais) galima nurodyti pakeičiant sisteminio kintamojo PICKBOXreikšmę (pagal nutylėjimą – 3) arba tempiant slankiklį komanda OPTIONS(Tools(Options(Selection) atverto dialogo lango srityje Pickbox Size. Ekranas gali dirbti grafiniu arba tekstiniu režimu. Režimaiperjunginėjami klavišu arba komandomis GRAPHSCR ir TEXTSCR . Gali būtinaudojami ir du ekranai: vienas darbui tekstiniu režimu, kitas – grafiniu. Kiti AutoCAD darbo aplinkos parametrai (vaizduoklio teksto šriftai irspalva, skaitmeninio keitiklio tvarkyklė ir nurodymo įrenginio tipas,laikinųjų, meniu ir palaikymo failų išdėstymo vieta, išorinių nuorodųįkėlimas pagal poreikį) gali būti nustatomi komanda OPTIONS(Tools(Options…) atverto dialogo lango skyriuose. Ekrano apačioje yra būsenų eilutė. Jos pradžioje pateikiamos grafiniožymeklio koordinatės x, y ir z. Dešiniau pateikiami režimų jungikliaiinformuoja apie režimų būseną: SNAP (traukos intervalas), GRID (pagalbinistinklelis), ORTHO (ortogonalios linijos), POLAR (poliniai tarpiniaitaškai), OSNAP (susiejimas su būdingaisiais objektų traukos taškais),OTRACK (tarpinių taškų nustatymas pagal objektų traukos taškus), LWT(linijų storio vaizdavimas) ir MODEL/PAPER (modelio/popieriaus erdvė).

4 Meniu skyrių aprašas

Viršutinio meniu skyrių komandų paskirtis|Skyriaus |Skyriaus komandų paskirtis ||vardas | ||File |Dirbti su failais ||Edit |Grafinio darbo lauko objektams redaguoti ||View |Brėžinio peržiūros ekrane būdams nurodyti ||Insert |Blokams, išoriniams ar kitų programų objektams įterpti ||Format |Dirbti su sluoksniais, spalvomis ir linijų tipais, taip pat || |teksto ir matmenų stiliui, matavimo vienetams ir brėžinio || |formatui nustatyti ||Tools |Sistemai valdyti, braižymo parametrams nustatyti, vartotojo || |koordinačių sistemai valdyti ||Draw |Daugeliui primityvų braižyti ||Dimension |Matmenims braižyti ir matmenų parametrams nustatyti ||Modify |Brėžinio elementams redaguoti ||Window |Langams rikiuoti ir parinkti ||Help |Pagalbinis žinynas |

Šoninio meniu skyrių komandų paskirtis|Skyriaus vardas |Skyriaus komandų paskirtis ||FILE |Dirbti su failais ||EDIT |Grafinio darbo lauko objektams redaguoti ||View1, View2 |Brėžinio peržiūros ekrane būdams nurodyti ||Insert |Blokams, išoriniams ar kitų programų objektams įterpti ||Format |Dirbti su sluoksniais, spalvomis ir linijų tipais, taip pat || |teksto ir matmenų stiliui, matavimo vienetams ir brėžinio || |formatui nustatyti ||Tools1, Tools2 |Sistemai valdyti, braižymo parametrams nustatyti, vartotojo || |koordinačių sistemai valdyti ||Draw1, Draw2 |Daugeliui primityvų braižyti ||Dimnsion |Matmenims braižyti ir matmenų parametrams nustatyti ||Modify1, Modify2|Brėžinio elementams redaguoti ||Help |Pagalbinis žinynas ||ASSIST |Pagalbinės priemonės: objektų parinkimas, koordinačių filtrai,|| |atliktų veiksmų atšaukimas, sluoksnių parametrų nustatymas ir || |kt. ||LAST |Ankstesnio meniu atvėrimas. |

5 Naujo brėžinio kūrimas

Naujas brėžinys gali būti kuriamas komanda NEW (File(New) keliaisbūdais:

a) Naudojant tuščią šabloną: 1. File(New… (Use a Wizard ( ). 1. Sąraše Select a Wizard parinkti Quick Setup, po to – OK. 1. Suaktyvintame skyriuje Units parinkti ilgio matavimo vienetų vaizdavimo tipą: dešimtainį (Decimal), inžinerinį (Engineering), architektūrinį (Architectural), trupmeninį (Fractional) arba mokslinį (Scientific), po to – Next>. 1. Suaktyvintame skyriuje Area įrašyti brėžinio matmenis: plotį (Width) ir ilgį (Length). 1. Paspausti komandinį mygtuką Finish. 2 punkte parinkus Advanced Setup galima nustatyti papildomusparametrus: kampų matavimo vienetus (Angle), kampų matavimo atskaitos tašką(Angle Measure), kampų matavimo kryptį (Angle Direction) ir kt. Šieparametrai, taip pat ir ekrane po dešimtainio taško vaizduojamų skaitmenųskaičius, gali būti parenkami ir komanda UNITS (Format(Units).

b) Naudojant pasirenkamą šabloną: 1. File(New…(Use a Template ( ). 2. Sąraše Select a Template: parinkti tipinį šabloną arba kitą (Browse). Šiame sąraše galima rasti standartinių formatų (ANSI, ISO, JIS) brėžinių šablonų su paruoštais rėmeliais ir pavadinimo blokais. Tiesa, visuose standartiniuose šablonuose, išskyrus ACAD.DWT ir ACADISO.DWT, naudojama popieriaus erdvė, tačiau čia reikia papildomų žinių. Jei pasirenkama metrinė matavimo vienetų sistema, tipinis šablonas pagal nutylėjimą yra ACADISO.DWT, jei colinė (angliškoji) – ACAD.DWT. DWT – šablono failo vardo plėtinys.

c) Automatiškai parenkant tipinį šabloną: 1. File(New…(Start from Scratch. 2. Parinkti matavimo vienetų sistemą: Metric (metrinę) ar English (feet and inches) (angliškąją, colinę).

6 Brėžinio išsaugojimas

Brėžiniui išsaugoti norimu vardu reikiamame kataloge standartiniuAutoCAD formatu (DWG) skirta komanda SAVEAS (File(Save As): 1. File(Save As… 1. Išskleidžiamame sąraše Save in: parinkti diską , po to ir katalogą, kuriame reikia išsaugoti kuriamą/redaguojamą brėžinį. 1. Lauke File name: įrašyti/parinkti kuriamo/redaguojamo brėžinio failo vardą. Vardo išplėtimas – DWG – pridedamas automatiškai, jeigu išplėstiniame sąraše Save as type: parinktas formatas: AutoCAD 2000 Drawing (*.dwg). Šiame lauke dar galima parinkti DWT (šablono) ir DXF bei DWG formatus ankstesnėms AutoCAD versijoms: AutoCAD R14/LT98/LT97 (*.dwg), AutoCADR13/LT95 (*.dwg), AutoCAD Drawing Template File (*.dwt), AutoCAD2000 DXF (*.dxf), AutoCAD R14/LT98/LT97 DXF(*.dxf), AutoCADR13/LT95 DXF (*.dxf), AutoCADR12/LT2 DXF (*.dxf). Po to – Save. Brėžiniui išsaugoti tuo pačiu vardu tame pačiame kataloge, iš kuriojis nuskaitytas, skirta komanda SAVE (File(Save). Brėžiniui išsaugoti kitais formatais (Metafile (*.wmf), ACIS (*.sat),Lithography (*.stl), Encapsulated (*.eps), DXX Extract (*.dxx), Bitmap(*.bmp), 3Dstudio (*.3ds) ir Block (*.dwg)) skirta komanda EXPORT(File(Export):1. File(Export…1. Išskleidžiamame sąraše Save as type parinkti reikiamą formatą. 1. Išskleidžiamame sąraše Save in: parinkti diską, po to ir katalogą, kuriame reikia išsaugoti kuriamą/redaguojamą brėžinį. 1. Lauke File name: įrašyti/parinkti kuriamo/redaguojamo brėžinio failo vardą. Vardo plėtinys priklauso nuo išskleidžiamame sąraše Save as type

parinkto formato. Po to – Save.

7 Brėžinio įkėlimas iš išorinės atminties

Brėžiniui įkelti iš išorinės atminties skirta komanda OPEN(File(Open): 1. File(Open… 1. Atverto dialogo lango Select File išskleidžiamame sąraše Look in: parinkti diską, po to ir katalogą, kuriame registruotas turimas brėžinio failas. 1. Po išskleidžiamu sąrašu Look in: esančiame sąraše parinkti turimo brėžinio failo vardą arba jį įrašyti lauke File name:. Jeigu sąraše failo nėra – patikrinti, ar išskleidžiamame sąraše Files of type: parinkta reikiama failų formatų filtro reikšmė (dažniausiai: Drawing (*.dwg) ). Po to – Open. Jeigu dirbti su dideliu brėžiniu nepatogu, galima įkelti tiktai jo dalį. Tam reikia dialogo lange Select File paspausti komandinį mygtuką Partial Open ir atvertame dialogo lange Partial Open sąraše View geometry to load parinkti brėžinio dalies lango vaizdą, o sąraše Layer geometry to load – sluoksnius, kuriuose tie objektai yra. Tiesa, prieš tai objektai turi būti atskiruose sluoksniuose ir išsaugoti įvardytieji brėžinio dalių langų vaizdai. Padarytieji pakeitimai išsaugomi pagrindiniame brėžinyje.

8 Brėžinio maketai

Nubraižius brėžinį modelio erdvėje galima sukurti ir brėžinio maketus(layout tab) popieriaus erdvėje (panašiai kaip lakštai Excel programoje).Parinkus maketą (Layout1, Layout2 ar kt.) pirmą kartą atvertame dialogolange Page Setup – Maketas… galima nurodyti maketo (Layout Settings) irspausdinimo įrenginio (Plot device) nuostatas, kurios detaliau aprašytosskirsnyje Brėžinio spausdinimas. Šios nuostatos saugomos kartu su maketu.Brėžinio maketai leidžia ekrane (lape) įvairiai komponuoti vieną ar kelismodelio vaizdus, pvz., trimatės erdvės objekto projekcijas. Organizaciniams veiksmams su maketais atlikti skirta komanda LAYOUT(Insert(Layout) arba veiksmas parenkamas kontekstiniame meniu (pelėsžymeklis paspaudimo metu turi būti ties maketo kortele): New Layout – naujomaketo kūrimas, From template – naujo maketo kūrimas pagal turimą, Delete –panaikinti, Rename – įvardyti, Move or Copy… –.perkelti ar kopijuoti.

9 Brėžinio masteliai ir ribos

Brėžinio mastelius nustato standartai, pvz., valstybinis standartas LST ISO5455:1995: □ tikrojo dydžio: 1:1; □ mažinimo: 1:2; 1:2,5; 1:4; 1:5; 1:10; 1:20; 1:50; 1:100; 1:200; 1:500; 1:1000; 1:2000; 1:5000; 1:10000; □ didinimo: 2:1; 2,5:1; 4:1; 5:1; 10:1; 20:1; 50:1.

Braižymas tikrojo dydžio masteliu Programoje galima naudoti matavimo vienetus ir braižymo sritį, realiaiatitinkančius tikrąjį objektą, t.y. braižyti tikrojo dydžio masteliu 1:1.Tada vieną grafinės darbo srities matavimo vienetą atitinka vienas realausmatavimo vienetas: mikronas, milimetras, centimetras, metras, kilometras irt.t. Tokiu atveju reikia nustatyti brėžinio ribas skirtingas neistandartiniai dokumentų lapų formatai (A0 – 841×1189, A1 – 594×841, A2 –420×594, A3 – 297×420, A4 – 210×297 cm). Brėžinio ribas galima nustatyti komanda LIMITS (Format(Drawinglimits). Spausdinant popieriuje sutalpinimo problemų nebus – galimaparinkti bet kokį spausdinimo mastelį, įgalinantį sutalpinti brėžinį įreikiamą popieriaus lapų skaičių. Galima perjunginėti brėžinio ribųapsaugos režimą, leidžiantį/draudžiantį braižyti už brėžinio ribų. Brėžinioribas nustatyti galima ir naujo brėžinio kūrimo komanda NEW, bet komandaLIMITS leidžiama nurodyti lapo kairiojo apatinio ir dešiniojo viršutiniokampų koordinates:| |Format(Drawing limits ||Specify lower left corner or |įvesti kairiojo apatiniojo |( ||[ON/OFF] <0.0000,0.0000>: |kampo koordinates | ||Specify upper right corner |įvesti dešiniojo viršutiniojo |( ||<420.0000,297.0000>: |kampo koordinates | || |View(Zoom(All || |{vaizdas ekrane atnaujinamas pagal || |nustatytas ribas} |

Komandos parinktys: ON – brėžinio ribų apsaugos režimo įjungimas – neleidžiama braižyti už brėžinio ribų; OFF – brėžinio ribų apsaugos režimo išjungimas.

Braižymas didinimo ir mažinimo masteliais Braižant didinimo ar mažinimo masteliais objektų tiesiniai matmenysturi būti atitinkamai sumažinti ar padidinti. Sisteminis kintamasis DIMLFACnusako koeficientą, iš kurio matmenų rašymo komandos padaugina objektųtiesinius matmenis. Pvz., braižant masteliu 1:5, nustačius DIMLFAC=5,tiesiniai matmenys užrašomi reikiamu tikruoju dydžiu, nors brėžinyje jie 5kartus sumažinti.

10 Pagalbinis tinklelis ir traukos intervalas

Dažnai patogiau ir greičiau galima braižyti naudojant pagalbinįtinklelį (grid), traukos intervalą (snap interval), ortogonaliųjų linijųbrėžimo palaikymo (ortho) ir grafinio žymeklio koordinačių sekimo režimus. Pagalbinis tinklelis – tai paprasčiausias matomų stačiakampės matricospavidalo lygiagrečiai su koordinačių ašimis vienodu atstumu (tinkleliožingsniu) išdėstytų taškų, kuriuos pavadinsime tinklelio mazgais,rinkinys. Tinklelio matomumas gali būti perjunginėjamas klavišu ,būsenų eilutėje esančiu jungikliu GRID arba komanda GRID (Tools(DraftingSettings…(Snap and Grid) atvertame dialogo lange Drafting Settingsjungikliu Grid On (F7): 1. Tools( Drafting Settings…(Snap and Grid 1. Srities Grid laukuose Grid X spacing, Grid Y Spacing įrašyti tinklelio žingsnių dydžius ašių x, y kryptimis.

Traukos intervalas – tai fiksuotas žingsnio dydis, kuriuo grafinisžymeklis gali judėti grafinėje darbo srityje. Traukos intervalo vartojimorežimas gali būti perjunginėjamas klavišu , būsenų eilutėje esančiujungikliu SNAP arba komanda SNAP (Tools(Drafting Settings…(Snap and Grid)atvertame dialogo lange Drafting Settings jungikliu Snap On (F9): 1. Tools(Drafting Settings…(Snap and Grid 2. Srities Snap laukuose Snap X spacing, Snap Y spacing įrašyti žymeklio žingsnių dydžius ašių x, y kryptimis. Tinklelio ir traukos intervalo žingsniai tarpusavyje turi būtisuderinti: lygūs (tada esant įjungtam traukos intervalo režimui grafinisžymeklis judėtų tik tinklelio mazgais) arba traukos intervalo žingsnis turibūti sveikąjį skaičių kartų mažesnis už tinklelio žingsnį, pvz., esant laporiboms 210×297 tinklelio ir traukos intervalo žingsnių derinys gali būti 10ir 10, 10 ir 5, 5 ir 1.25 ir t.t. Įjungus ortogonaliųjų linijų braižymo režimą (komanda ORTHO, klavišu, būsenų eilutėje esančiu jungikliu ORTHO) linijos braižomos tiklygiagrečiai su koordinačių ašimis, t.y. vertikaliai arba horizontaliai. Spaudinėjant klavišą arba būsenų eilutėje pasirenkamasvienas iš 3 grafinio žymeklio koordinačių sekimo būdų: 1) dinamiškaipateikiamos grafinio žymeklio pozicijos absoliučiosios koordinatės; 2)dinamiškai pateikiamos grafinio žymeklio pozicijos polinės koordinatės; 3)statiškai pateikiamos grafinio žymeklio pozicijos absoliučiosioskoordinatės. Koordinačių sekimo režimas perjungiamas komanda DRAGMODE.Komandos parinktys: ON – įjungti, OFF – išjungti, Auto – įjungtiautomatiškai.

11 Koordinačių ir skaitinių parametrų įvedimas

Koordinačių įvedimo būdai: □ Spragtelint pele (nurodymo įrenginiu), prieš tai perkėlus grafinį žymeklį į reikiamą grafinės darbo srities (brėžinio) vietą. □ Klaviatūra, komandų eilutėje įrašius kableliais atskirtas skaitines koordinačių reikšmes, pvz.: 10.5,12.6,42 ir po paspaudžiant klavišą. Plokštumos taškams koordinatės z reikšmę nurodyti nebūtina, pvz., 10.5,12.6 Skirtingai nei reikalauja lietuviškosios skaičių rašymo taisyklės, sveikoji dešimtainio skaičiaus dalis nuo

trupmeninės turi būti atskiriama tašku. □ Skaitmeninės planšetės nurodymo įrenginiu. □ Tiesiogiai nurodant atkarpos ilgį (direct distance entry): perkelti grafinį žymeklį reikiama kryptimi nuo ankstesnio taško ir klaviatūra įvesti atkarpos ta kryptimi ilgį. AutoCAD gali dirbti įvairiose koordinačių sistemose: pasaulinėjestačiakampėje koordinačių (WCS) ir vartotojo koordinačių (UCS). Dvimatėjepasaulinėje koordinačių sistemoje teigiamoji ašies x kryptis yra dešinioji,ašis y nukreipta aukštyn. Trimatėje pasaulinėje koordinačių sistemojepaprastai teigiamoji ašies x kryptis yra dešinioji, ašis y nukreiptaaukštyn, o ašis z – į vartotoją. Brėžinio kairiajame apatiniame kampeišvedama darbinės koordinačių sistemos piktograma. Vartotojo koordinačiųsistemų valdymas aprašytas skyriuje Objektų modeliavimas erdvėje. Koordinačių rūšys|Koordinačių rūšis |Formalus |Užrašymo |Komentarai || |koordinačių |pavyzdžiai | || |užrašas | | ||Stačiakampės absoliutinės |x,y,z |45.1,52,33.4 |x=45,1 y=52 || | | |z=33,4 ||Stačiakampės absoliutinės |x,y,z |5-1/5,6-1/2,1|x=5,2 y=6,5 ||(trupmenine forma) | |0-1/4 |z=10,25 ||Dekarto santykinės ankstesnio |@deltax,delta|@10,20.1,30.5|deltax=10 ||taško atžvilgiu, nurodant |y,deltaz | |deltay=20,1 ||poslinkį ašių x, y ir z atžvilgiu| | |deltaz=30,5 ||Santykinės polinės, nurodant ilgį|@vektoriaus_i|@120.5<45 |vektoriaus_ilg||vektoriaus, prasidedančio |lgis< | |is ||ankstesniame taške ir to |kampas | |=120,5 ||vektoriaus kampą ašies x | | |kampas=45( ||atžvilgiu | | | ||Absoliutinės polinės, nurodant |atstumas arba tarpo klavišo paspaudimas; ||Previou|–|pažymimas ankstesnis pažymėtų objektų rinkinys; ||s | | ||Undo |–|atšaukiamas paskutinio pažymėto objekto žymėjimas; ||Auto |–|pažymimas nurodymo įrenginiu nurodytas objektas. Jeigu nurodyta || | |tuščia vieta, nurodymo taškas atitinka pirmąjį lango kampą; ||Single |–|žymimų objektų rinkinys sudaromas tiktai iš vieno objekto. |

6.2 pav. Objektų žymėjimo būdai: a) objektų rinkinys; b) objektųrink` inio žymėjimas po vieną primityvą (spragtelint ties juo pele); c)objektų rinkinio žymėjimas aprėminančiuoju langu (Window) – kairiau esantiatkarpa į rinkinį nepakliūna; d) objektų rinkinio žymėjimas kertančiuojulangu (Crossing); e) objektų rinkinio žymėjimas pagalbine linija (Fence) Galimi ir universalesni objektų žymėjimo būdai, naudojant objektųgrupavimo komandą GROUP, greitojo filtravimo komandą QSELECT ir sudėtingofiltravimo komandą FILTER. Objektų žymėjimo režimus galima nustatyti komanda OPTIONS(Tools(Options(Selection) atvertame dialogo lange. Komandos parinktys:

|Noun/Verb |– |leidžia pažymėti objektus, po to įvesti komandą ir ||Selection | |atvirkščiai; ||Use Shift to |– |leidžia į pažymėtų objektų grupę įtraukti naują primityvą,||Add | |nurodytą laikant nuspaudus klavišą; ||Press and Drag |– |aprėminančio langojo nurodymo režimas: jeigu režimas || | |įjungtas – langas nurodomas vienu pelės paspaudimu: || | |nuspausti pele ir laikant nuspaustą pelę įstrižainės || | |kryptimi nurodyti priešingą lango kampą; jeigu režimas || | |išjungtas – aprėminantysis langas nurodomas dviem pelės || | |paspaudimais priešinguose lango kampuose; ||Implied |– |leidžia automatiškai vartoti aprėminantįjį langą, nurodant||Windowing | |priešingus jo kampus; jeigu režimas išjungtas, objektai || | |žymimi po vieną arba reikia parinkti žymėjimo būdą || | |nurodant reikiamą komandos SELECT parametrą. ||Object Grouping|– |grupės žymėjimas nurodant vieną grupės objektą; ||Associative |– |pažymimas ne tik užpildas, bet ir jo ribos; ||Hatch | | ||Pickbox Size |– |grafinio žymeklio dydžio nustatymas slankikliu; tikslų || | |žymeklio dydį galima nurodyti per sisteminį kintamąjį || | |PICKBOX. |

Pagal nutylėjimą įjungti Noun/Verb Selection, Implied Windowing irObject Grouping režimai. Objektai ekrane vaizduojami jų sukūrimo tvarka. Kai objektai susikloja– juos sunkiau surasti. Tokius objektus pažymėti galima juos cikliškaiperrinkinėjant grafiniu žymekliu ir laikant nuspaudus klavišą arbakomanda Tools(Display order pakeičiant jų vaizdavimo ekrane tvarką,numatančią perkelti grafinį objektą į priekinį (Bring to Front) aružpakalinį (Send to Back) planą, prieš (Bring Above Object) ar po (SendUnder Object) nurodyto objekto.

13 Tikslaus koordinačių nurodymo būdai

Įprastu būdu įvedant pele neįmanoma garantuoti nurodomų koordinačiųtikslumo. Tai sulėtina braižymo procesą. Tiksliai nurodyti koordinates pelegalima keliais būdais: □ Susiejant koordinačių nurodymą su traukos intervalu. □ Susiejant koordinačių nurodymą su būdingaisiais objektų traukos taškais. □ Naudojant koordinačių filtrus. □ Nusakant tarpinį bazinį tašką . □ Apskaičiuojant geometrine skaičiuokle.

1 Susiejimas su traukos intervalu

Koordinačių susiejimą su reguliariai išdėstytais grafinės darbosrities taškais nusako traukos intervalas – fiksuotas žingsnis, kuriuografinis žymeklis gali judėti grafinėje darbo srityje. Prieš tai turi būtinustatytas pagalbinio tinklelio žingsnis. Traukos intervalo vartojimo režimas (gali būti įjungiamas arbaišjungiamas ir klavišu ) ir intervalo dydis gali būti nustatomaskomanda SNAP (Tools(Drafting Settings…(Snap and Grid). Atvertame dialogo lange Drafting Settings galima įjungti arba išjungtitraukos intervalo vartojimo režimą (Snap On (F9)), nurodyti traukosintervalo dydį ašių x (Snap X spacing) ir y (Snap Y spacing) kryptimis,tinklelio pasukimo kampą ašies x kryptimi (Angle), tinklelio bazinį tašką(X Base, Y Base).

2 Susiejimas su būdingaisiais objektų traukos taškais

Būdingaisiais traukos taškais gali būti atkarpos ar lanko pabaigos(endpoint) arba vidurio (midpoint) , lanko arba apskritimo centro (center)ir kiti objekto taškai. Pastovaus koordinačių susiejimo su keliais būdingaisiais jau sukurtųobjektų traukos taškais režimas įjungiamas komanda OSNAP (Tools(DraftingSettings(Object Snap) atvertame dialogo lange jungikliu Object Snap On (F3)arba klavišu , o suformuoti tokį kelių traukos taškų tipų rinkinįgalima komanda DSETTINGS arba OSNAP (Tools(Draftings Settings(Object Snap)atvertame dialogo lange srityje Object Snap modes. Vienąkart susieti su vienu traukos tašku galima parenkant traukostaško tipą vienu metu nuspaudus Shift ir dešinįjį pelės klavišus[+dešine pele] atverstame meniu, pele šoninio meniu punktą **** arbakomandų piktogramų juostoje Object Snap atitinkamą piktogramą. Šis veiksmasatliekamas, kai vykdomai komandai (pvz., LINE, CIRCLE) reikia tiksliainurodyti taško koordinates. Objekto traukos taško tipas gali būti pasirenkamas vienu iš ką tikpaminėtų būdų, o apytikrė taško vieta nurodoma kvadrato formos taikikliu.Taikiklio dydį galima nustatyti redaguojant sisteminio kintamojo APERTURE(Tools(Options(Drafting(Aperture Size) reikšmę. Traukos taškų tipai:|Temporary track |–|nurodomi vienas ar keli tarpiniai taškai; rezultatas – ||point | |paskutinio įvesto taško koordinatės; ||From |–|tarpinis bazinis taškas, kurio atžvilgiu galima tiksliai || | |nusakyti reikiamo taško koordinates, pvz., 4 vienetais || | |dešiniau ir 8 vienetais aukščiau nuo apskritimo centro || | |(@4,8); ||Point Filters |–|nurodoma viena koordinatės reikšmė – x, y arba z; ||Endpoint |–|linijos, polilinijos segmento ar lanko galinis taškas; |

|Midpoint |–|lanko ar atkarpos vidurys; ||Intersection |–|dviejų objektų susikirtimo taškas; ||Apparent |–|dviejų objektų numatomo susikirtimo taškas; ||Intersect | | ||Extension |–|taško koordinatės gaunamos pratęsiant atkarpą arba lanką. || | |Grafinį žymeklį reikia nustatyti pratęsiamo objekto gale, || | |po to pasirodo pliuso simbolis. Šį simbolį perkelti objekto|| | |tąsos kryptimi; ||Center |–|apskritimo ar lanko centras; ||Quadrant |–|artimiausias kvadranto ribos taškas ant lanko ar apskritimo|| | |(0, 90, 180 ir 270 laipsnių); ||Tangent |–|atkarpos, nubrėžtos iš ankstesnio taško, liestinė su lanku || | |arba apskritimu; ||Perpendicular |–|objekto taškas, kurį sujungus su ankstesniu tašku gaunamas || | |statmuo į šį objektą; ||Parallel |–|brėžia atkarpą lygiagrečiai kitai atkarpai. Grafinį žymeklį|| | |reikia nustatyti ties atkarpa, kurios atžvilgiu reikia || | |brėžti lygiagrečiai ir palaukti pasirodant dviejų || | |lygiagrečių atkarpų pavidalo simbolio. Taško koordinates || | |fiksuoti kai pasirodys laikina punktyrinė lygiagreti tiesė.||Node |–|atskiras taškas; ||Insert |–|bloko ar teksto eilutės įterpimo taškas; ||Nearest |–|artimiausias nurodyto objekto taškas; ||None |–|koordinačių susiejimo su būdingaisiais jau sukurtų objektų || | |traukos taškais vartojimo režimo išjungimas; |

3 Koordinačių filtrai

Koordinačių filtrai leidžia nurodyti vienos koordinatės reikšmę (x, yarba z) laikinai ignoruojant kitas. Koordinačių filtrų nurodymo režimaskviečiamas vienu metu nuspaudus ir dešinįjį pelės klavišus irparenkant meniu komandą: Point Filters arba prieš nurodant taško koordinatękomandų ir pranešimų eilutėje įvedant koordinačių ašies arba plokštumospavadinimą, nusakantį filtro tipą: .X, .Y, .Z, .XY, .XZ arba .YZ.

4 Tarpinis bazinis taškas

Šis būdas iliustruojamas pavyzdžiu. 6.5 pav. Tikslus koordinačių nurodymas naudojant tarpinius taškusCentras ir Vidurys

5 Geometrinė skaičiuoklė

Komandų eilutėje galima įvesti formules išraiškų reikšmėms arba taškųkoordinatėms apskaičiuoti. Geometrinė skaičiuoklė apskaičiuoja vektorines,realiųjų ir sveikųjų skaičių išraiškas. Ji kviečiama komanda CAL. Išraiškosskaičiuoti užrašomos kaip įprasta matematikoje. Operacijų simboliaipateikti operacijų vykdymo prioriteto tvarka: ( ) – grupiniai skliaustai;^ – kėlimas laipsniu; *, / – daugyba ir dalyba; +, – – sudėtis ir atimtis.Vartojamos funkcijos skaitmeninių (sin, cos, log, …), vektorių (nor, vec)ir taškų koordinačių (pld, plt) reikšmėms apskaičiuoti, taškams pervestitarp pasaulio ir vartotojo koordinačių sistemų (w2u, u2w) ir kitos. Galimavartoti AutoCAD sisteminius ir AutoLISP kintamuosius. Komandos panaudojimąiliustruoja pavyzdys (6.6 pav.) iš AutoCAD žinyno (HELP). 6.6 pav. Geometrinės skaičiuoklės panaudojimas: a) pradinisapskritimas su reikiamų duomenų pažymėjimais; b) naujas apskritimas.

14 Modelio erdvė ir popieriaus erdvė

AutoCAD leidžia dirbti modelio (model space) arba popieriaus erdvėje(paper space). Modelio erdvė – pagrindinis darbo režimas, pirmiausiai skirtasbraižant trimatės erdvės objektus, taip pat ir braižant plokštumoje. Popieriaus erdvė – režimas, leidžiantis ekrane komponuoti vieną arkelis modelio vaizdus, pvz., trimatės erdvės objekto projekcijas. Čiatekstiniai ir grafiniai duomenys gali būti pateikti žmogui suprantamiausiaforma. Dirbti popieriaus erdvėje sudėtingiau. Todėl darbo pradžiojerekomenduojame dirbti modelio erdvėje. Pereiti iš popieriaus erdvės į modelio erdvę galima komanda MSPACE, oiš modelio erdvės į popieriaus – komanda PSPACE. Perjunginėti šiuos režimusdar galima jungikliu Model or Paper space būsenų eilutėje.

15 AutoCAD sisteminiai kintamieji

AutoCAD sisteminiai kintamieji naudojami komandų parametrų reikšmėmsnustatyti. Kintamieji leidžia perjunginėti braižymo režimus (pvz.,ORTHOMODE=1– statmenų linijų braižymo režimas įjungtas, ORTHOMODE=0 –išjungtas), nustatyti globalinį matmenų mastelį (pvz., DIMSCALE=2 –matmenų užrašo formato elementų dydis padidinamas du kartus), saugotiduomenis apie brėžinį ir AutoCAD konfigūraciją (pvz., TEMPPREFIX=„C:WINDOWSTEMP” – laikinų failų saugojimo vieta) ir kt. Peržiūrėti ir redaguoti sisteminių kintamųjų reikšmes galima komandaSETVAR (Tools(Inquiry(Set Variable):|Command: | SETVAR |( ||Enter variable name or [?]: | |(|{? – kintamųjų sąrašui|| |kintamojo_va| |gauti } || |rdas | | ||Enter new value for | |( ||: |nauja_kintamojo_r| || |eikšmė | |

Kai kurių kintamųjų, pvz., ACADVER, AREA, reikšmių keisti neleidžiama(read only). Kintamųjų reikšmes keisti galima ir paprasčiau iš komandųeilutės, bet šis būdas priimtinas tik tais atvejais, kai kintamojo vardasnesutampa su komandos vardu, pvz.:|Command: | DIMUPT|( ||Enter new value for | On |( ||DIMUPT : | | |

Patogiau sisteminių kintamųjų reikšmes nustatinėti kitu būdu – komandųvykdymo metu atvertuose dialogo languose. Toks būdas vyrauja šiameaprašyme.

16 Komandų atšaukimas

AutoCAD leidžia atšaukti atliktus veiksmus, žingsniais grįžtant net įbraižymo pradžią. Tam skirtos komandos U, UNDO ir REDO. Kai kurių komandųatšaukti neleidžiama. Kelios iš svarbesnių tokių komandų: CONFIG, NEW,OPEN, DIST, ID, STATUS, AREA, SAVE, PSOUT, DXFOUT, HELP, PLOT, LIST. Komanda U (Edit(Undo) atšaukia vieną paskutinį įvykdytą veiksmą. Komanda UNDO leidžia atšaukti kelis veiksmus ir atlikti keliasspecialias operacijas:|Command: | UNDO ( ||Enter the number of operations to undo or |nurodyti veiksmų ||[Auto/Control/BEgin/End/Mark/Back] <1>: |skaičių. |

Komandos parinktys:|Auto |–|automatinio komandos darbo režimo nustatymas; ||Contro|–|atliktų veiksmų protokolavimas: protokoluoti visus atliktus veiksmus ||l | |(All) – galima atšaukti visus veiksmus, neprotokoluoti (None) – || | |negalima atšaukti įvykdytų veiksmų, atšaukti galima tik paskutinį || | |veiksmą (One). ||BEgin |–|veiksmų grupės pradžios pažymėjimas; ||End |–|veiksmų grupės pabaigos pažymėjimas; ||Mark |–|brėžinio būsenos, po kurios atliktus veiksmus galima atšaukti || | |panaudojant parametrą Back, pažymėjimas; ||Back |–|veiksmų, įvykdytų iki parametru Mark pažymėtos brėžinio būsenos, || | |atšaukimas; ||Number|–|atšaukiamų veiksmų skaičius, atitinkantis daugkartinį komandos U || | |panaudojimą. |

Komanda REDO (Edit(Redo) panaikina vieną atšaukimą iškart po komandų U arba UNDO įvykdymo.

17 Ekrano valdymas

Komanda REDRAW (View(Redraw) atnaujina ekrano vaizdą naikindamapagaibines žymes (pvz., apskritimų centrų) ir perbraižydama objektus, kuriųvaizdo fragmentai ištrinti redaguojant kitus objektus. Komanda REGEN (View(Regen) regeneruoja visą brėžinį ir atnaujinaekrano vaizdą. Regeneruojant perskaičiuojamos visų brėžinio objektųkoordinatės iš slankiojo kablelio režimu saugomų reikšmių į atitinkamasekrano koordinates sveikaisiais skaičiais. Komanda ZOOM (View(Zoom) leidžia pakeisti vaizdo mastelį ir vietą. Komandos parinktys, pateiktos žemesnio lygio meniu:|Realti|–|vaizdo didinimas/mažinimas realiame laike, stumdant ||me | |atitinkamą žymeklį aukštyn/žemyn; ||Previo|–|grąžinami ankstesni brėžinio vaizdai (iki 10); ||us | | ||Window|–|ekrane vaizduojama dviem taškais nurodyta stačiakampiu || | |langu aprėminta sritis; ||Dynami|–|ekrane vaizduojama dinamišku langu aprėminta sritis; ||c | | ||Scale |–|vaizdo mastelio didinimo(>1)/mažinimo (<1) || | |koeficientas; ||Center|–|vaizdo sritis nurodoma jos centro koordinatėmis ir || | |lango aukščiu brėžinio vienetais; |

|In |–|vaizdo didinimas nustatytu masteliu; ||Out |–|vaizdo mažinimas nustatytu masteliu; ||All |–|pateikiamas visas brėžinio vaizdas; ||Extent|–|vaizduojama minimali grafinė darbo sritis, kurioje ||s | |telpa visi brėžinio objektai. |

Komanda PAN (View(Pan(Real time (po to nuspausta pele tempti vaizdą įkitą vietą)) leidžia perkelti vaizdą į kitą ekrano vietą realiame laike. Komanda QTEXT nustato teksto ir atributų vaizdavimo režimą: kontūro(On), kai tekstas vaizduojamas tuščiaviduriu aprėminančiuoju stačiakampiu,ar įprastinį (Off), kai kontūro režimas išjungtas. Komanda VIEW (View(Named Views) atvertame dialogo lange View skyriujeNamed Views galima valdyti lango vaizdus: kurti ir įvardyti (New…),atkurti ankstesnį (Restore), panaikinti (Delete), įkelti (Set Current) arpervardyti (Rename). Komanda VPORTS (View(Viewports…) dalija grafinę darbo ., padidintą,sumažintą, pasuktą ir erdvinį. Pakeitimai viename lange automatiškaiatsispindi likusiuose. Komandos parinktys, pateiktos žemesnio lygio meniu ir komandųeilutėje:|Named Viewports… |–|ankstesnių lango vaizdų parinkimas ir grafinės darbo|| | |srities dalijimo būdai ir langų skaičius; ||New Viewports… |–|naujų padalijimų kūrimas ir įvardijimas, ankstesnių || | |lango vaizdų parinkimas ir grafinės darbo srities || | |dalijimo būdai ir langų skaičius; ||1 Viewport, 2 |–|langų skaičius dalijamoje srityje; ||Viewports, 3 | | ||Viewports, 4 | | ||Viewports | | ||Polygonal |–|daugiakampio formos lango kūrimas; ||Viewport | | ||Object |–|uždaros polilinijos, elipsės, splaino, salos ar || | |apskritimo formos lango kūrimas; ||Save |–|brėžinio veikiamojo lango vaizdo išsaugojimas; ||Restore |–|ankstesnio išsaugoto ekrano padalijimo į langus || | |atkūrimas; ||Delete |–|ankstesnio ekrano padalijimo į langus panaikinimas; ||Join |–|dviejų gretimų langų sujungimas; ||Single |–|išjungia peržiūrą neveikiamuosiuose languose, t.y. || | |ekrane matome tik tą brėžinį, kuris buvo || | |veikiamajame lange. |

18 Brėžinio spausdinimas

Brėžiniai išvedami dviem būdais: braižytuvais (plotters) arspausdintuvais (printers). Šiuo metu dauguma AutoCAD brėžinių ne braižoma,o spausdinama. Todėl terminas spausdinimas vartojamas, kai kalbama tiekapie braižymą braižytuvu, tiek apie spausdinimą spausdintuvu.

1 Išankstinė spausdinimo vaizdo peržiūra

Prieš spausdinant brėžinio vaizdą verta apžiūrėti ekrane – galimapastebėti klaidų ir jas ištaisyti komanda PREVIEW (File(Plot Preview) arbakomanda PLOT (File(Plot…) atvertame dialogo lange Plot komandinių mygtukųpaspaudimais parinkus peržiūros ekrane režimą: □ dalinės peržiūros (Partial Preview), kai rodomas tik spausdinamo ploto ribas vaizduojantis stačiakampis. Jis dar dengia kitą naudingą popieriaus plotą vaizduojantį stačiakampį; □ viso vaizdo peržiūros (Full Preview ). Vaizdo mastelį galima keisti tempiant nuspausta pele aukštyn/žemyn.Išjungti peržiūros režimą galima klavišais , klavišą arbakontekstinio meniu komanda Exit.

2 Spausdintuvo arba braižytuvo parinkimas

File(Plot…(Plot Device Srities Plotter configuration išskleidžiamajame sąraše Name parinktispausdinimo įrenginio tipą, jo parametrus parinkus komandiniais mygtukaisProperties ir Hints atvertuose dialogo languose. Srityje Plot style table (pen assignments) galima parinkti (Name),redaguoti (Edit) ar sukurti (New) brėžinio spausdinimo stilių. Srityje What to plot galima parinkti aktyvaus AutoCAD dokumentoišvedamų komponentų rinkinį: tik aktyvųjį (Current tab), pažymėtuosius(Selected tabs) ar visus (All layout tabs) brėžinio maketus ir nurodytiišvedamų kopijų skaičių (Number of copies). Srityje Plot to file galima brėžinį įrašyti į spausdinimo failą (Plotto file), kurio vardui priskiriamas plėtinys: PLT – braižytuvui (pagalnutylėjimą), LST – spausdintuvui. Failo vardas nurodomas lauke File Name,o saugojimo vieta parenkama išskleidžiamajame sąraše Location arbakomandiniais mygtukais Browse ir Internet atvertuose dialogo languose.

3 Spausdinimo parametrų nurodymas ir brėžinio spausdinimas

Spausdinimo procesas valdomas komanda PLOT (File(Plot…(Plot Settings).

Komandos parametrai, pateikiami atvertame dialogo lange Plot (kaisisteminis kintamasis CMDDIA=0, spausdinimo parametrai įvedami komandųeilutėje): Srityje Paper size and paper units parenkami: □ popieriaus lapo matavimo vienetai: coliai (inches) arba milimetrai (mm); □ popieriaus lapo dydis (Paper size). Srityje Plot area parenkamas spausdinimo srities tipas ir nurodomipapildomi parametrai: □ pagal brėžinio ribas (Limits); □ minimali visus brėžinio elementus aprėminanti stačiakampė sritis (Extents); □ brėžinio dalis, matoma ekrane (Display); □ ankstesnis išsaugotas lango vaizdas, parenkamas išskleidžiamajame sąraše View; □ langu nurodoma brėžinio sritis (Window) (langui nurodyti spausti komandinį mygtuką Window<); Srityje Drawing Orientation galima parinkti brėžinio orientacijąpopieriaus lape: pasuktą 0 laipsnių kampu (Portrait), pasuktą 180 laipsniųkampu (Landscape) ir atvirkštinę (Plot upside-down). Srityje Plot scale galima parinkti: □ išskleidžiamajame sąraše Scale spausdinimo mastelį: spausdinimo sritį visiškai sutalpinant į spausdinamą lapą (Scaled to Fit) arba nurodant spausdinimo vienetų santykį su brėžinio matavimo vienetais. Pvz., užrašas 1=3 reiškia, kad 1 mm atitinka 3 brėžinio matavimo vienetus (t.y. mastelis 1:3). □ Parinkus arba įrašius Custom laukeliuose mm ir drawing units galima nurodyti individualų mastelį. Srityje Plot offset galima spausdinant brėžinį talpinti popieriauslapo centre (Center the plot) arba nurodyti brėžnio kairiojo apatiniokampo koordinates popieriaus lape(X mm) ir (Y mm). Srityje Page setup name galima parinkti arba sukurti lapo spausdinimonuostatų rinkinį.

19 Tipinis darbo scenarijus

Tipinis darbo AutoCAD sistema scenarijus naujam mokomajam brėžiniuikurti gali būti toks:1. Programos paleistis: □ Start meniu komandų sąrašo Programs skyriuje parinkti AutoCAD 2000 startavimo komandą.2. Naujo brėžinio kūrimas naudojant tuščią šabloną: □ File(New… (Use a Wizard. □ Sąraše Select a Wizard parinkti: Quick Setup, po to – OK. □ Suaktyvintame skyriuje Units parinkti Decimal, po to – Next>. □ Suaktyvintame skyriuje Area įrašyti brėžinio matmenis, pvz., lauke Width – 297 (plotis) ir lauke Length –210 (ilgis), po to – Finish.3. Pagalbinio tinklelio ir grafinio žymeklio traukos intervalų dydžių nustatymas: □ Tools(Drafting Settings(Snap and Grid □ Srities Grid laukuose Grid X spacing, Grid Y spacing įrašyti pagalbinio tinklelio žingsnio dydį, pvz., 10. □ Srities Snap laukuose Snap X spacing, Snap Y spacing įrašyti traukos intervalo žingsnio dydį, pvz., 5. □ Paspausti komandinį mygtuką OK.4. Linijos tipo Center įkėlimas: □ Format(Linetype… □ Atvertame dialogo lange Linetype Manager paspausti komandinį mygtuką Load ir: • atvertame dialogo lange Load or Reload Linetypes sąraše Available Linetypes pažymėti reikiamą linijos tipą, pvz., Center, po to – OK. □ Paspausti komandinį mygtuką OK dialogo lange Linetype Manager.5. Papildomo sluoksnio kūrimas. Numatomi sluoksnio parametrai: vardas – DARBINIS, spalva – RED (raudona), linijos tipas Center (centrinė), sluoksnis DARBINIS parenkamas kaip darbinis (Current): □ Format(Layer … □ Atvertame dialogo lange Layer Properties Manager: • paspausti komandinį mygtuką New; • skiltyje Name sistemos siūlomo sluoksnio vardo Layer1 vietoje įrašyti DARBINIS; • įvestą vardą užfiksuoti nuspaudžiant klavišą arba spragtelint pele šalia vardo lauko; • skiltyje Name sluoksnių sąraše pažymėti sluoksnį DARBINIS; • paspausti komandinį mygtuką Current (sluoksnis parenkamas kaip darbinis); • skiltyje Name sluoksnių sąraše pažymėti sluoksnį DARBINIS, kuriam

reikia priskirti ar keisti spalvą ar linijos tipą; • paspausti komandinį mygtuką Show details; • srityje Details lauke Name galima redaguoti sluoksnio vardą, išplėstiniame sąraše Color parinkti Red, sąraše Linetype – parinkti Center, sąraše Lineweight –linijos storį, pvz., 0.30 mm; • paspausti komandinį mygtuką OK.6. Brėžinio braižymas.7. Brėžinio išsaugojimas: □ File(Save As… □ Išskleidžiamajame sąraše Save in: parinkti diską, pvz., C, po to ir katalogą, pvz., TEMP, kuriame reikia išsaugoti kuriamą brėžinį. □ Lauke File name: įrašyti kuriamo brėžinio failo vardą, pvz., BANDYMAS, po to – Save.8. Brėžinio spausdinimas viename lape: □ File(Plot… (Plot Settings. Atvertame dialogo lange Plot: • srityje Plot area parinkti Extents. • srityje Plot scale išskleidžiamajame sąraše Scale parinkti spausdinimo mastelį Scaled to Fit (spausdinimo sritis visiškai sutalpinama į popieriaus lapą); • paspausti komandinį mygtuką Full Preview (išankstiniam spausdinimo vaizdui peržiūrėti); • paspausti klaviatūros klavišą (išankstinio vaizdo peržiūrai baigti); • paspausti komandinį mygtuką OK (jeigu reikia spausdinti) arba Cancel (atsisakyti spausdinti).9. Darbo pabaiga: File(Exit .

20 Duomenų užklausos komandos

Šios komandos skirtos duomenims apie primityvų išdėstymą bei jųtarpusavio ryšius gauti.

1 Grafinio primityvo duomenys

Duomenis apie pasirinktus objektus pateikia komanda LIST(Tools(Inquiry(List), o apie visus objektus – komanda DBLIST):| |Tools(Inquiry(List | ||Select |pažymėti grafinius | ||objects: |primityvus. | ||Select |( | ||objects: | | ||LINE Layer: “0” |{pavyzdys ||Space: Model space |atkarpai} ||Handle = 2C | ||from point, X= 139.8461 Y= 257.3733 Z= | ||0.0000 | ||to point, X= 252.8449 Y= 205.3383 Z= 0.0000 | ||Length = 124.4041, Angle in XY Plane = 335 | ||Delta X = 112.9988, Delta Y = -52.0350, Delta Z| ||= 0.0000 | |

Pateikiamų duomenų pobūdis priklauso nuo primityvo tipo:|atkarpai|– |galų koordinatės (x,y,z) darbinėje koordinačių sistemoje, projekcijos || | |veikiamojoje plokštumoje xy ilgis, ilgis erdvėje, kampas ašies x || | |atžvilgiu, kampas plokštumos xy atžvilgiu, santykiniai koordinačių x, || | |y ir z pokyčiai; ||apskriti|– |centro koordinatės, spindulys, plotas ir perimetras; ||mui | | ||polilini|– |polilinijos tipas (trimatė ar dvimatė), kiekvienos viršūnės ||jai | |koordinatės ir liestinių kryptis, plotas ir perimetras (jeigu || | |polilinija uždara), ilgis ( jeigu polilinija neuždara); ||tinklui |– |tinklo tankumas, viršūnių koordinatės, uždara ar neuždara M ir N || | |kryptimis. |

2 Taško koordinatės

Taško koordinates pateikia komanda ID (Tools(Inquiry(ID Point):| |Tools(Inquiry(ID | || |Point | ||Command: ‘_id |nurodyti tašką. |{ Pateikiamos nurodyto taško ||Point: | |koordinatės } ||Command: ‘_id Specify point: X = 193.5405 |{pavyzdys} ||Y = 198.9340 Z = 0.0000 | |

3 Plotas ir perimetras

Plokštumos srities, apribotos objektu arba nurodytų taškų seka, plotąir perimetrą nustato komanda AREA (Tools(Inquiry(Area):| |Tools(Inquiry(Area | ||/Object/Add/Sub|tašką1. | ||tract: | | ||Next point: |… | ||Next point: |nurodyti |( || |taškąn. | ||Area = 1261.0710, Circumference |{pavyzdys apskritimui} ||= 125.8852 | |

Komandos parinktys: First point – sritį ribojančių taškų nurodymas; Object – sritį ribojančio objekto nurodymas; Add – primityvo, kurio plotas bus pridėtas prie esamobendro ploto, nurodymas; Subtract – primityvo, kurio plotas bus atimas iš esamo bendroploto, nurodymas. Pateikiamos informacijos pobūdis – plotas ir/arba ilgis – priklausonuo primityvo tipo.

4 Atstumas ir kampas

Atstumą tarp dviejų taškų trimatėje erdvėje, kampą ašies x atžvilgiu,kampą plokštumos xy atžvilgiu, santykinių koordinačių x, y ir z pokyčiustarp pirmojo ir antrojo taško koordinačių pateikia komanda DIST(Tools(Inquiry(Distance):| |Tools(Inquiry(Distance | ||_dist First point: |nurodyti pirmąjį tašką. | ||_dist First point: |nurodyti antrąjį tašką. | ||Second point: | | ||Distance = 182.8193, Angle in XY Plane = 28, |{pavyzdys} ||Angle from XY Plane = 0 | ||Delta X = 161.0834, Delta Y = 86.4582, Delta Z| ||= 0.0000 | |

5 Masė ir inercinės charakteristikos

Informaciją apie vientisinių objektų plotą, perimetrą, masę, tūrį,svorio centrą, apribojančio stačiakampio gretasienio dydį, inercijosmomentus, inercijos spindulį, pagrindinius inercijos momentus iratitinkamas pagrindines kryptis pateikia komanda MASSPROP(Tools(Inquiry(Mass Properties). Gautą informaciją galima įrašyti į failą.

| |Tools(Inquiry(Mass Properties | ||Select |pažymėti grafinius| ||objects:|objektus. | ||Select |( | ||objects:| | ||—————- SOLIDS |{pavyzdys cilindrui} ||—————- | ||Mass: 1570796.3268 | ||Volume: 1570796.3268 | ||Bounding box: X: 225.2844 — | ||325.2844 | ||Y: 80.8881 — 180.8881 | ||Z: 0.0000 — 200.0000 | ||Centroid: X: 275.2844 | ||Y: 130.8881 | ||Z: 100.0000 | ||Moments of inertia: X: 48836118451.1783 | ||Y: 1.4096E+11 | ||Z: 1.4791E+11 | ||Products of inertia: XY: 56598084068.2210 | ||YZ: 20559861004.7336 | ||ZX: 43241567896.5543 | ||Radii of gyration: X: 176.3237 | ||Y: 299.5660 | ||Z: 306.8602 | ||Principal moments and X-Y-Z directions | ||about centroid: | ||I: 6217735460.2298 along [1.0000 0.0000 | ||0.0000] | ||J: 6217735460.2298 along [0.0000 1.0000 | ||0.0000] | ||K: 1963495408.4936 along [0.0000 0.0000 | ||1.0000] | ||Press ENTER to continue: | ||Write analysis to a file? [Yes/No] : | |

Dalį minėtųjų duomenų galima gauti komanda PROPERTIES(Modify(Properties), o duomenis apie brėžinio ribas, braižymo režimų irparametrų nustatymus, laisvos operatyviosios ir diskinės atminties dydįpateikia komanda STATUS (Tools(Inquiry(Status).Redagavimo priemonės AutoCAD sistemoje galima redaguoti 3 būdais:1. Įvedus komandą, po to nurodžius redaguojamus objektus.2. Nurodžius redaguojamus objektus, po to įvedus komandą.3. Tiesioginio redagavimo, dar vadinamo rankenų redagavimu (grip editing), būdu. Tiesioginio redagavimo eiga: □ pažymėti objektą; keliuose būdinguose objekto taškuose atsiranda tuščiaviduriai kvadratėliai; □ spragtelti pele ties vienu kvadratėliu, kuris po to užsipildo vientisa spalva; □ spaudinėjant klavišą pasirinkti redagavimo komandą (žr. komandų eilutėje): STRETCH (ištempti), MOVE (perkelti), COPY (kopijuoti), ROTATE (pasukti), SCALE (pakeisti mastelį) ar MIRROR (atspindėti); □ tempti pele ištisine spalva užpildytą kvadratėlį reikiama kryptimi arba nurodyti komandų eilutėje pateikti raginamus duomenis.Brėžinio objektų naikinimas Paprasčiausias būdas naikinti objektus – juos pažymėti, po topaspausti klavišą . Brėžinio objektai naikinami ir komanda ERASE(Modify(Erase):|Select |pažymėti naikinamus objektus. ||objects: | ||Select |( |{objektų rinkinio nurodymo ||objects: | |pabaiga} |

Komandos parinktis: Last – paskutinio nubraižyto primityvo naikinimas.Objekto fragmentų trynimas pagal taškus Komanda BREAK (Modify(Break) leidžia ištrinti objekto fragmentus tarpdviejų nurodytų taškų, kartu ir padalijant objektą į kelis. Trynimokryptis sutampa su nustatyta kampų matavimo tvarka – dažniausiai priešlaikrodžio rodyklę. Atsižvelgiant į pasirinktus parametrus objektas galibūti nutrauktas be trynimo arba ištrynus atkarpos, apskritimo, polilinijos,elipsės, splaino ar spindulio fragmentą:| |Modify(Break ||Command: _break Select |pažymėti objektą, kurio fragmentą reikia ||object: |nutrinti. ||Enter second point (or F |nurodyti kitą fragmento tašką. ||for first point): | |

Komandos parinktys, pateiktos šoniniame meniu:|First |trinamo fragmento nurodymas jo dviejų galinių taškų koordinatėmis; ||Sel, |pirmas trynimo taškas sutampa su objekto žymėjimo tašku, reikia ||2nd |nurodyti trinamo fragmento galinį tašką; ||Sel Pt |objekto nutraukimas žymėjimo taške; ||Sel, |objekto žymėjimas ir trinamo fragmento nurodymas jo dviejų galinių ||2Pts |taškų koordinatėmis; ||Sel 1s |objekto žymėjimas ir nutraukimas nurodytame taške. |

9.1 pav. Objekto fragmento trynimasObjekto fragmentų trynimas pagal ribas Komanda TRIM (Modify(Trim) ištrina objektų fragmentus iki trynimoribų, kuriomis dažniausiai būna tiesių atkarpos, lankai, apskritimai,

polilinijos:| |Modify(Trim ||Select cutting edges: (Projmode=Ucs, | ||Edgemode=Noextend): | ||Select objects: |pažymėti trynimo ribas. ||Select objects: |(|{trynimo ribų rinkinio nurodymo || | |pabaiga} ||/Project/Edge/Undo: |reikia ištrinti. |

Komandos parinktys:|Project |-|trynimo režimas, kai trynimo riba nustatoma iš objekto linijų|| | |sankirtų projekcijoje; ||Edge |-|sankirtos paieškos režimo nustatymas: trynimas pagal menamąją|| | |tęstinę liniją (Extend) arba pagal faktinę sankirtą (No || | |extend); ||Undo |-|trynimo atšaukimas. |

Kai pažymėtas objektas nesusikerta nė su viena iš trynimo ribų,pateikiamas informacinis pranešimas: Object does not intersect an edge. 9.2 pav. Objekto fragmento trynimas Apvalinimas Komanda FILLET (Modify(Fillet )sujungia lanku du apskritimus, dulankus, atkarpą ir apskritimą, atkarpą ir lanką arba apskritimą ir lanką,tieses, spindulius, elipses. Lanko spindulys gali būti nurodytas anksčiau.Jeigu spindulys lygus nuliui, linijos neapvalinamos, opratęsiamos/nukertamos iki jų sankirtos. Lankų ir apskritimų apvalinimovariantai gali būti keli. Parenkamas lankas, kurio galiniai taškaiartimesni apvalinimo objektų žymėjimo vietoms. Galima apvalinti dvilygiagrečias atkarpas, tieses ir spindulius. Apvalinimo spindulys tokiuatveju turi būti lygus atstumui tarp linijų. Jeigu abi apvalinamos atkarpos yra skirtinguose sluoksniuose, taiapvalinimo lankas brėžiamas veikiamajame sluoksnyje. Komanda veikia dviemetapais: pirmajame etape parenkamas apvalinimo spindulys arba kitiparametrai, antrajame etape braižomas apvalinimas:| |Modify(Fillet ||Command: _fillet |parinkti apvalinimo spindulio nurodymo ar ||Polyline/Radius/: |nurodymas, radius0 – nulinis spindulys). ||Command: _fillet |įvesti apvalinimo spindulį ( ||Polyline/Radius/: Enter fillet radius | ||<0.0>: | || |Modify(Fillet ||Command: _fillet |pažymėti vieną apvalinimo objektą. ||Polyline/Radius/: | ||Select second object: |pažymėti kitą apvalinimo objektą. |

Perkėlimas Į kitą vietą objektai perkeliami komanda MOVE (Modify(Move). Pažymimiobjektai, kuriuos reikia perkelti, ir nurodomi du baziniai taškai, kurieapibrėžia perkėlimo vektorių:| |Modify(Move ||Select objects: |pažymėti perkeliamus objektus. ||Select objects: |( ||Base point or |nurodyti perkeliamų objektų rinkinio bazinio ||displacement: |taško koordinates. ||Second point or |nurodyti perkėlimo vietą – naujas bazinio taško ||displacement: |koordinates. |

Perkelti objektus iš kitų brėžinių galima ir standartinėmis Windowspriemonėmis – per laikino saugojimo sritį (Edit(Cut ir Edit(Paste).Kopijavimas Kopijuojant sukuriamos ir į kitą vietą perkeliamos pažymėtų objektųkopijos. Kopijuoti galima komanda COPY (Modify(Copy):| | ||Select objects: |pažymėti kopijuojamus objektus. ||Select objects: |( |{objektų rinkinio žymėjimo || | |pabaiga } ||/Multiple: |taško koordinates. ||Second point or |nurodyti kopijavimo vietą – naujas bazinio ||displacement: |taško koordinates. |

Komandos parinktis:|Multipl|-|daugkartinio kopijavimo režimas, leidžiantis tą patį pažymėtų ||e | |objektų rinkinį kopijuoti į kelias vietas. |

Kopijuoti objektus iš kitų brėžinių galima ir standartinėmis Windowspriemonėmis – per laikino saugojimo sritį (Edit(Copy ir Edit(Paste, jeiguiš kitų programų – Edit(Paste Special).Lygiagretusis kopijavimas OFFSET (Modify(Offset) – kita kopijavimo komanda – lygiagrečiaikopijuoja objektą nurodytu poslinkiu ar į nurodytą tašką, tuo pat metuišsaugodama jų orientaciją:| |Modify(Offset ||Offset distance or Through|nurodyti kopijavimo poslinkio dydį skaičiumi arba ||: |atstumu tarp dviejų taškų. ||Select object to offset: |pažymėti kopijuojamą | || |objektą. | ||Side to offset? |nurodyti bet kurį tašką kopijavimo vietos kryptimi || |(kairiau, dešiniau, aukščiau ar žemiau pažymėtų || |objektų). |

Komandos parinktis: Through – nurodomas taškas, kuris pateks į objektą po jolygiagrečiojo kopijavimo. Atspindys Sukuriamas pažymėto objekto atspindys. Komandai MIRROR (Modify(Mirror)reikia nurodyti atspindžio ašį ir atspindžio būdą – išsaugoti atspindėtusobjektus ar juos ištrinti:| |Modify(Mirror ||Select object: |pažymėti atspindimus objektus. ||Select object: |( ||First point of |nurodyti atspindžio ašies vieną tašką. ||mirror line: | ||Second point: |nurodyti atspindžio ašies kitą tašką. ||Delete old |nurodyti atspindžio būdą: N arba ( – išsaugoti, Y –||objects? |ištrinti. |

9.5 pav. Atspindys: a) atspindimas objektas; b) atspindys, kaisisteminis kintamasis mirrtext=1; c) atspindys, kai sisteminis kintamasis mirrtext=0

Reguliarios struktūros objektų rinkinio braižymas

Dar viena kopijavimo komanda – ARRAY (Modify(Array) – leidžiakopijavimo būdu sukurti reguliarios struktūros – apskritimo arbastačiakampės matricos formos objektų rinkinį. Kiekvienas kopijuojamaselementas nagrinėjamas nepriklausomai nuo kitų.| |Modify(Array ||Select objects: |pažymėti kopijuojamus objektus. ||Select objects: |( ||Rectangular or Polar |parinkti rinkinio struktūrą: R – matricos, P||array (/P): |– apskritimo. ||Number of rows (—) |įvesti matricos eilučių skaičių. ||<1>: | ||Number of columns (|||) |įvesti matricos stulpelių skaičių. ||<1>: | ||Unit cell or distance |nurodyti atstumą tarp eilučių. ||between rows (—): | ||Distance between columns|nurodyti atstumą tarp stulpelių. ||(|||): | |

Norint sukurti apskritimo struktūros rinkinį (Polar array), reikianurodyti apskritimo centrą (Specify center point of array), narių skaičių(Number of items), kampą tarp pirmojo ir paskutiniojo elementų apskritimocentro atžvilgiu (Angle to fill, pvz., 360 – visas apskritimas) ir/arpasukti kopijuojamus objektus (Rotate objects as they are copied).

9.6 pav. Objektų rinkinio braižymas: a) bazinis elementas; b) matricosformos rinkinys; c) apskritimo formos rinkinys; d) apskritimo formos rinkinys, kainesukami jo elementaiPratęsimas iki ribos Linijoms ir lankams pratęsti iki pažymėto primityvo skirta komandaEXTEND (Modify(Extend). Pratęsiami tik tie primityvai, kurių tąsa galiturėti sankirtą su pažymėtu primityvu.| |Modify(Extend | ||…Select objects: |pažymėti primityvus, iki kurių | || |reikia pratęsti. | ||Select objects: |( |{ primityvų žymėjimo || | |pabaiga } ||/Project/Edge/Undo: | |

Ištempimas Komanda STRETCH (Modify(Stretch) ištempia/perkelia pažymėtas brėžiniosritis į kitą vietą, išsaugodama ryšius su likusiomis brėžinio dalimis.Ištempiamai/perkeliamai sričiai pažymėti vartojamas kertantysis langas(Crossing window) arba kertantysis daugiakampis (Crossing Polygon).Primityvai, visiškai sutelpantys į pažymėtą sritį, perkeliami kaip irkomanda MOVE. Atkarpos, lankai ir polilinijos segmentai, kertantys pažymėtąsritį, yra ištempiami perkeliant aprėminančiojo lango viduje esančiustaškus į kitą vietą. Tokiu atveju galiniai taškai, esantys už pažymėtossrites ribų, nekeičiami. Komanda kviečiama:| |Modify(Stretch ||…Select objects: |pažymėti vieną lango kampą. ||Select objects: Other|pažymėti priešingą lango kampą įstrižainės kryptimi. ||corner: | ||Select objects |( { objektų žymėjimo pabaiga } | ||Base point or |nurodyti pažymėtų primityvų rinkinio pradinės ||displacement: |padėties bazinio taško koordinates. ||Second point of |nurodyti pažymėtų primityvų rinkinio naujos padėties ||displacement: |bazinio taško koordinates. |

9.7 pav. Pratęsimas iki pažymėtos ribos ir ištempimas: a) vaizdas ikipratęsimo; b) vaizdas po pratęsimo; c) vaizdas iki ištempimo; d)ištempiamos srities žymėjimas kertančiuoju langu ir pradinės bazinio taško(1) padėties nurodymas; e) naujų bazinio taško (1() koordinačių nurodymas

Mastelio keitimas Komanda SCALE (Modify(Scale) keičia pažymėtų objektų mastelį, įvedantmastelio koeficientą ir bazinį tašką, kurio atžvilgiu keičiamas mastelis:|Command: |SCALE ( ||Select objects: |pažymėti objektus. | ||Select objects: |( | ||Base point: |nurodyti mastelio bazinį tašką. | ||/Referenc| | ||e: | | |

Komandos parinktis: Reference – santykinis mastelio koeficiento nurodymas, kaikoeficiento reikšmė gaunama padalijus nurodytą galinį ilgį iš nurodytopradinio ilgio.Pasukimas Komanda ROTATE (Modify(Rotate) pasuka pažymėtus objektus nurodytukampu apie sukimo centrą:| |Modify(Rotate ||Select objects: |pažymėti pasukamus objektus. ||Select objects: |( ||Base point: |nurodyti sukimo centrą . ||/Reference:|įvedant skaitinę reikšmę). |

Komandos parinktis: Reference – pasukimas, kai sukimo kampo reikšmė gaunama iš nurodytogalinio kampo atėmus nurodytą pradinį kampą. 9.8 pav. Pasukimas ir mastelio keitimas: a) objektas; b) objektas,pasuktas 100( kampu pagal laikrodžio rodyklę; c) 2 kartus sumažintas objektasDalijimas į lygias dalis Komanda DIVIDE (Draw(Point(Divide) leidžia padalyti primityvą (tiesę,lanką, apskritimą, poliliniją, splainą arba elipsę) į nurodytą skaičiųvienodo dydžio intervalų. Intervalų galuose išdėstomos žymės: taškai (pagalnutylėjimą) arba nurodyti blokai. Jeigu žymės bus taškai, prieš dalijantreikėtų komanda DDPTYPE pasirinkti vaizdų veikiamąjį taško vaizdavimostilių. Jeigu žymės bus blokai, jie turi būti sukurti anksčiau.| |Draw(Point(Divide ||Select object to divide:|pažymėti dalijamą primityvą. ||/Block: |parinkti parametrą Block. |

Komandos parinktis: Block – bloko, vartojamo intervalų galuose išdėstomoms žymėmsvaizduoti, nurodymas; blokai gali būti orientuoti pagal primityvą.Dalijimas nurodyto ilgio intervalais Komanda MEASURE (Draw(Point(Measure) leidžia padalyti primityvąnurodyto ilgio intervalais. Dalyti pradedama nuo to primityvo galo, kurisarčiau taikiklio primityvo žymėjimo metu. Paskutinis intervalas būnamažesnis už (kartais lygus jam) nurodytą ilgį. Intervalų galuose išdėstomosžymės: taškai (pagal nutylėjimą) arba nurodyti blokai. Jeigu žymės bustaškai, prieš dalijant reikėtų komanda DDPTYPE pasirinkti vaizdų taškovaizdavimo stilių. Jeigu žymės bus blokai – jie turi būti sukurti anksčiau:| |Draw(Point(Measure ||Select object to |pažymėti dalijamą primityvą. ||measure: | ||/Block: |taškų) arba parinkti parametrą Block. |

Komandos parinktis: Block – bloko, vartojamo intervalų galuose išdėstomoms žymėmsvaizduoti, nurodymas; blokai gali būti orientuoti pagal primityvą. 9.9 pav. Objektų dalijimas: a) polilinija; b) polilinija, padalyta į 7lygias dalis; c) polilinija, padalyta 25 vnt. ilgio intervalaisPrimityvų atributų redagavimas Gana patogu primityvų geometrinius duomenis ir atributus redaguotikomanda DDMODIFY (Modify(Properties):| |Modify(Properties ||Select |pažymėti keičiamus primityvus ( redaguojant po vieną – ||objects: |daugiau redagavimo galimybių). ||Select |( ||objects: | |

Tiek bendrieji (General) primityvų atributai – spalva (Color),sluoksnis (Layer), linijos tipas (Linetype), storis (Tchickness), linijostipo mastelis (Linetype Scale) , linijos storis (Lineweight), tiekgeometriniai parametrai (Geometry) (pvz., tekstui – šrifto aukštis,turinys, stilius) redaguojami atvertame dialogo lange Properties. Redaguojant primityvo vietą galima keisti: atkarpai – galinių taškųkoordinates; apskritimui – spindulį ir centro koordinates; tekstui – įterpimo taško koordinates ir t. t Primityvų atributai gali būti redaguojami ir komandomis DDCHPROP beiCHANGE. Atskiriems primityvams redaguoti skirtos specializuotos komandos:polilinijai – PEDIT (Modify(Polyline),lygiagretei – MLEDIT (Modify(Multiline),splainui – SPLINEDIT (Modify(Spline),raštams – HATCHEDIT (Modify(Hatch),tekstui – DDEDIT (Modify(Text),bloko atributams – ATTEDIT (Modify(Object(Attribute),išorinėms nuorodoms arba blokams – REFEDIT(Modify(In-place Xref and BlockEdit),matmens tekstui ir iškeltinėms linijoms – DIMEDIT(Dimension(Oblique),matmens teksto vietai ir orientacijai – DIMTEDIT (Dimension(Align Text),matmens sisteminių kintamųjų reikšmėms – DIMOVERRIDE(Dimension(Override),objekto vietai, dydžiui, orientacijai ir pagrindiniams atributams – CHANGE,

objektų atributams – CHPROP.

———————–

Grafinis žymeklis su taikikliu (cursor) (graphics cursor)

Viršutinis (iškrentantysis) meniu (pool-down menu)

Šoninis meniu (Screen menu)

Viršutinysis meniu (pool-down menu)

Grafinė darbo sritis su pagalbiniu tinkleliu (grid)

[pic]

Komandų piktogramų liniuotės (toolbars)

Darbinės koordinačių sistemos piktograma (UCS icon) (UCS icon)

Komandų ir pranešimų eilutės (command prompt line)

Būsenų eilutė (status bar)

[pic]

Brėžinio maketų modelio ir popieriaus erdvėje kortelės (layout tabs)