Skausmo mažinimas

Skausmas vargina ir labai pablogina pacientų gyvenimo kokybę, be to, jis yra svarbus ženklas, kad organizmo sistemos pažeistos. Konkreti skausmo lokalizacija ir pobūdis padeda gydytojui nustatyti jį sukėlusią ligą ir ją gydyti. Tačiau kartais, kaip rodo tyrimai, skausmą galima įveikti ne tik vaistais.

Kiekvienas skausmą jaučia skirtingai

Skausmas gali būti aštrus ar mažiau aštrus, jis gali būti ūminis, trumpalaikis ar trukti ilgai. Gali skaudėti tam tikrą organą ar apimti visą kūną, kaip, pavyzdžiui, gripo atveju. Kartais skausmas tęsiasi ilgas savaites, mėnesius ar nett metus. Tai vadinamasis lėtinis skausmas. Neretai lėtinis skausmas būna sukeltas vėžio ar artrito.

Dažnai asmenys skausmą jaučia skirtingai, tai priklauso nuo lyties ir amžiaus. Pavyzdžiui, vaikas odontologijos procedūrų skausmą jaus daug stipresnį, ypač pirmąjį kartą, nes jam tai naujas potyris ir jis tokių procedūrų bijo. Baimė dažnai padidina skausmo intensyvumą ir suaugusiems žmonėms. Beje, tam turi įtakos ir auklėjimas. Asmenys, kurie mokyti mažiau susikoncentruoti ties skausmu, jį pakels daug lengviau nei tie, kurie, įsiklausydami į savo būklę, skausmą dar labiau sustiprins.

Gydymas gerromis emocijomis

Norint sumažinti paciento skausmą, reikia priminti jam, kad galvotų apie ką nors malonaus. Tokią išvadą padarė tyrimą atlikę mokslininkai, bandydami išsiaiškinti nuotaikos ryšį su skausmo jutimu. „Emocijos ar nuotaika daro įtaką mūsų skausmo suvokimui, kadangi jie yra susiję. Mūsų tyr

rimai parodė, kaip smegenys supranta skausmą ir kaip tas skausmas gali padidėti, kai paveikiamas blogų emocijų“, – sakė tyrimo autorius Mathieu Roy iš Kolumbijos universiteto.

Tyrimo metu 13 asmenų buvo sukeliamas skausmingas elektros šokas. Tuo pat metu tiriamiesiems buvo rodomi malonūs, nemalonūs ir neutralūs vaizdai, o tyrėjai stebėjo smegenų veiklą. „Nustatėme, kad stebintieji nemalonius vaizdus jautė stipresnį skausmą negu žiūrėjusieji į malonius“, – sakė tyrėjai. Šio tyrimo rezultatai patvirtina ankstesnių tyrimų išvadas, kad maloni muzika gali padėti žmonėms jausti mažesnį skausmą. „Mūsų rezultatai rodo, kad nefarmacinis poveikis, toks kaip nuotraukos ar muzika, gali būti panaudoti siekiant padėti palengvinti skausmą. Ir tai visiškai nebrangios priemonės,“ – pabrėžia tyrėjai.

Svarbus socialinis palaikymas

Kitas tyrimas parodė, kad įveikti skausmą gali padėti ir šilti santykiai ir net mintys apie mylimą žmogų. Tyrimas buvvo atliktas Kalifornijoje, Los Andželo universitete, su 25 jaunomis moterimis, kurios turėjo mylintį ir mylimą draugą ar sutuoktinį mažiausiai 6 mėnesius.

Moterų dilbiai buvo paveikti vidutinį skausmą sukeliančiu karščiu ir tuo metu joms buvo rodomos draugo, nepažįstamojo ir paprasčiausios kėdės nuotraukos.

„Kai moterims buvo rodomos partnerio nuotraukos, jos sakė jaučiančios mažesnį skausmą negu tada, kai žiūrėjo į paprasčiausią objektą ar nepažįstamojo nuotrauką,“ – pažymėjo tyrėjai. Jau anksčiau buvo įrodyta socialinio palaikymo nauda skausmą jaučiančiam žmogui. Buvo manoma, kad tam turi įtakos tiesioginis kontaktas. Dabar pasirodė, kad net

t reikšmingo asmens fotografija gali turėti tą poveikį.

Šis tyrimas rodo, kokią didelę reikšmę gali turėti mūsų socialiniai santykiai ir pabrėžia socialinio palaikymo svarbumą fizinei ir psichinei sveikatai, – sakė tyrimą atlikę mokslininkai.

Mamos apkabinimas kaip vaistas

Dar vienas Brazilijos mokslininkų atliktas tyrimas rodo, kad cukrus ir apkabinimai sumažina skausmą, kurį jaučia naujagimiai, kai juos skiepija, daugiau taip negu vien cukrus (dekstrozė) ar vien tik odos kontaktas arba standartinis rūpinimasis.

Tyrimas, publikuotas žurnale „Pediatrija“ („Pediatrics“), apėmė 640 naujagimių. Jie buvo atsitiktiniu būdu suskirstyti į keturias grupes po 160. Vieniems netaikytas joks nuskausminimas, kitiems – dekstrozė ant liežuvio, tretiems odos kontaktas su mama (laikymas), o ketvirtajai grupei – dekstrozė ir kontaktas su mama. Skausmo jutimas vertintas pagal standartinius skausmo matus, tokius kaip veido išraiška, rėkimo trukmė ir širdies plakimas. Būklė buvo vertinama rutininio skiepijimo metu ir po jo.

Ankstesnis mažesnis tyrimas nustatė, kad skausmą kūdikiams sumažina odos kontaktas su mama ar cukrinio vandens dozės. Šis tyrimas parodė, kad skausmas labiausiai sumažėja, kai taikomos abi šios priemonės. Pastebėta, kad pakanka, kad kūdikį mama palaiko nors porą minučių prieš ir porą minučių po procedūros. Be to, palaikymas ant rankų yra veiksmingesnis nei tik odos kontaktas.

„Motinos prisilietimas ir kvapas, jos širdies plakimo garsas gali blokuoti skausmo signalus į centrinę nervų sistemą ar gali kurstyti savų skausmą len

ngvinančių hormonų atpalaidavimą,“ – teigia dr. prof. Ruth Guinsburg iš San Paulo universiteto ir priduria, kad reikia tolimesnių tyrimų, kurie padėtų suprasti šio poveikio mechanizmus.

Šis tyrimas gali paskatinti neonatologus, pediatrus ir slaugytojus pritaikyti paprastas ir nebrangias nefarmakologines skausmą malšinančias priemones rutininių procedūrų metu. Jos ne tik nepadaro žalos, bet ir neužima daug laiko.

Gali jausti kitų skausmą

Dar įdomesnius rezultatus pateikė mokslininkai, neseniai atlikę su skausmu susijusį tyrimą Didžiojoje Britanijoje. Buvo nustatyta, kad maždaug kas trečias žmogus, matydamas kito kančią, iš tiesų gali jausti fizinį diskomfortą.

Didžiosios Britanijos Birmingemo universiteto psichologas Stuartas Derbyshire atliko bandymą su universiteto studentais. Jiems buvo rodomi vaizdo įrašai ir fotografijos. Vaizdo įrašuose buvo užfiksuota, kaip futbolininkas susilaužo koją, tenisininkas išsinarina kulkšnį ir kaip pacientui į ranką leidžiami vaistai. Visi studentai tvirtino, jog jie „emociškai sureagavo“ į bent vieną iš vaizdų – pajuto liūdesį, pasibjaurėjimą ar baimę. Tačiau trečdalis tvirtino pajutę tikrą skausmą toje pačioje kūno dalyje, kaip ir matyti žmonės. Kai kurie pajuto dilgčiojimą ar gėlimą, kiti – smarkų ar veriantį skausmą. Vienų skausmas buvo greitai praeinantis, o kitiems jis truko keletą sekundžių.

Vėliau dešimties ypač jautrių studentų buvo paprašyta pakartoti eksperimentą, o jų smegenys tuo metu buvo skenuojamos funkciniu magnetinio rezonanso apa-ratu. Mokslininkai nustatė, jog, žiūrint į skausmą keliančius vaizdus, veikė tos smegenų dalys, kur

rios susijusios su emocijomis. Tačiau tų studentų, kurie teigė jautę fizinį skausmą, smegenyse aktyviau veikė ir su skausmo valdymu susijusios dalys. O tai leidžia teigti, jog jų potyriai buvo tikri.

Placebo efektas – ne tik psichologinis?

Placebo efektas priklauso ne tik nuo galvos, bet ir nuo stuburo smegenų, teigia Vokietijos mokslininkai žurnale „Science“. Mokslininkai aptiko, kad smarkiai tikint skausmo gydymo efektyvumu, siunčiami signalai į stuburo smegenų užpakalinį ragą. Jų nuomone, šį atradimą galima efektyviai panaudoti gydant lėtinius skausmus.

Naudodami šiuolaikinę vaizdo gavimo technologiją, mokslininkai nustatė, kad tikėjimas skausmo gydymu tikrai slopina skausmą, nes siunčiami signalai į stuburo smegenų regioną, užpakalinį ragą. Tai rodo, kad veikia galingas biologinis mechanizmas.

Falk Eippert iš Hamburg-Eppendorf universiteto Medicinos centro su kolegomis panaudojo funkcinį magnetinį rezonansą ir stebėjo stuburo smegenų veiklos pokyčius. Tyrime dalyvavo 15 sveikų vyrų. Jie buvo paveikti skausmą sukeliančiu karščiu rankų srityje ir dalis buvo gydomi anestetiko tepalu, o dalis – placebu. Tačiau iš tikrųjų abu tepalai nebuvo veiklūs, bet fMRI parodė, jog nervų aktyvumas gerokai sumažėjo tiems, kurie manė, jog buvo gydomi anestetiku. Placebo poveikis yra ypač stiprus, kai gydomi centrinę nervų sistemą veikiantys sutrikimai, tokie kaip depresija ir skausmas.

Tradiciškai placebo poveikis vertintas kaip psichologinis, tačiau naujasis Vokietijos mokslininkų tyrimas parodė, svarbus yra ir fizinis komponentas.

F. Eippert nuomone, gali turėti įtaką ir cheminės medžiagos, tokios kaip natūralūs opioidai, noradrenalinas ir serotoninas.

Lietuvos Medicinos Kronika

Leave a Comment