Žmogaus stuburą sudaro 33 arba 34 slanksteliai. Tarp jų yra kremzliniai diskai, kurie yra elastingi ir lemia stuburo lankstumą. Mūsų stuburas – genialus gamtos kūrinys. Būtent jis padeda žmogui įveikti Žemės trauką, kuri visą likusį pasaulį pastatė ant keturių kojų ar paguldė ant pilvo. Iš pažiūros lengva slankstelių ir tarpslankstelinių diskų sistema galėtų išlaikyti 18 kartų sunkesnį svorį, nei tos pačios konstrukcijos betoninis stovas. Tačiau stuburas tada turėtų būti ne tiesus it pagalys, o sudarytas iš keturių taisyklingų lankų – dviejų priekyje ir dviejų nugaroje – apskaičiavo Rusijos neurologai.
Mūsų stuburą laiko nugaros ir pilvo raumenys. Stuburo būklė priklauso nuo šio „korseto” tvirtumo. Žmogui senstant ar ilgai pasyviai dirbant, nesportuojant, silpnėja raumenų tonusas ir elastingumas, kūnas pakumpsta, suglemba. Atraminio ir jungiamojo audinio silpnumas tapo labai dažnu reiškiniu. Manoma, kad iki 80 proc. viso pasaulio žmonių patiria įvairius skausmus, kurių priežastis – osteochondrozė. Tai negrįžtami stuburo slankstelių pakitimai, kai tarpslanksteliniai diskai praranda savo, kaip amortizatoriaus funkciją. Stuburas tampa nestabilus, formuojasi kaulinės išaugos, pakenkiami raiščiai ir sąnariai. Osteochondrozė dažniausiai sukelia juosmens srities radikulito simptomus bei kaklo skausmus; ir vienus, ir kitus daugelis mūsų labai gerai žinome.
Kadangi nugaros skausmo priežasčių yra daug, būtina kreiptis į gydytoją, kad jis nustatytų skausmų priežastį. Reikia išsiaiškinti ar nugaros skausmų negalėjo sukelti vidaus organų ligos (urologinės, ginekologinės, abdominalinės ar kraujagyslinės patologijos). Jei skausmų priežastis yra minėtos ligos, tai vadinama antriniu skausmu.
Dažniausiai nugaros skausmą sukelia:
- stuburo disko išvarža;
- stuburo slankstelių pasislinkimas;
- stuburo kanalo susiaurėjimas;
- stuburo nestabilumas;
- stuburo slankstelių lūžiai, navikai, atrofijos, uždegimai;
- stuburo sąnarių pakenkimas;
- dubens-kryžmens sąnarių pakenkimas;
- tarpslankstelinio disko degeneracija;
- stuburo raiščių patempimas;
- nugaros raumenų refleksinis įtempimas;
- raumenų ir jungiamojo audinio skausmas.
Lovos režimą keičia kompleksinis gydymas
Jei specifinės patologijos ir antrinio skausmo priežasčių nerandama, gydytojai skiria kompleksinį gydymą. Daugelis pacientų mano, kad vienintelė panacėja tokiu atveju yra nugaros masažas. Tačiau masažo paskirtis – sustiprinti raumenų darbą, t.y. skatinti raumenų susitraukimą.
Gydytojai tokiu atveju rekomenduoja lovos režimą, tačiau ne daugiau 4 dienų, skiriami skausmą malšinantys, raumenis atpalaiduojantys bei nuo uždegimo apsaugantys vaistai, o tik vėliau leidžiamos reflekso procedūros, masažas ir kineziterapija.
Šiandienis gyvenimo ritmas, kuris daugeliu atvejų yra mūsų negalavimų priežastis, nėra palankus ilgam gydymuisi. Daugelio pacientų lovos režimas ir ilgas nejudrus laikotarpis netenkina. Neretai skausmas tik slopinamas nuskausminančiais vaistais, tačiau liga progresuoja iki visiško nedarbingumo.
Kaip išvengti ūmaus stuburo skausmo?
Tam tikri stuburo judesiai ir kūno padėtys, pvz.: liemens sukimas, lenkimas, daikto kėlimas ištiestomis rankomis, padidina krūvį juosmens raumenims ir sukelia skausmą. Reikia vengti nereikalingo krūvio, tačiau nemažinti fizinio aktyvumo, pataria medikai. Keliant sunkesnį daiktą, jį laikyti reikia arčiau dubens ir svorį turi jausti kojų raumenys. Ilgas sėdėjimas taip pat gali padidinti skausmą. Todėl ilgai sėdint rekomenduojama dažniau keisti kūno padėtį (maždaug kas 20 minučių), naudotis pagalve juosmeniui paremti, sėdėti kiek atsilošus ir laikyti rankas ant atramų.
Kaip išvengti juosmens raumenų nusilpimo?
Savaitę pagulėjus lovoje, juosmens raumenų jėga gali sumažėti iki 40 proc. Norint išvengti juosmens raumenų silpnumo, jau po dviejų gydymosi savaičių turi būti atliekami aerobinio tipo pratimai: ėjimas, važiavimas dviračiu ar treniruokliu, plaukimas, o kartais ir lengvas bėgimas. Pratimų trukmė palaipsniui didinama iki 20-30 minučių. Įrodyta, jog šie pratimai neapkrauna juosmens raumenų labiau, nei sėdėjimas ant lovos visą tą laiką.
