Širdis verkia…

Žmonės verkia. Moterys verkia dažniau nei vyrai. Iš kur atsiranda ašaros ir kodėl jos rieda mūsų skruostais?

Viskas prasideda nuo fiziologijos. Ašarų liaukos gamina sūrų skystį, kurio 98 procentus sudaro vanduo, o likusius du mineralinės medžiagos. Literatūroje nurodomi skirtingi procentai, bet proporcija aiški.

Ašaros yra skaidrios, sūrios, bespalvės, turi antibakterinių savybių. Mums miegant ašaros negaminamos. Jei akys ašaroja nuolatos arba džiūsta, neašaroja visai, tai laikoma akių liga, kurią būtina gydyti.

Ašaros drėkina akis ir pašalina purvą, kuris patenka į akį. Tam užtenka vos kelių mililitrų ašarų per dieną. Jei ašarojame daugiau, vadinasi mūsų ašarų liaukos spaudžiamos raumenų, esančių aplink jas. O iš kur atsiranda spaudimas?

Spaudimas tai įtampa, kuri gali atsirasti dėl įvairių priežasčių. Ašarojame kai stipriai juokiamės, supykstame, žiovaujame, kai žiūrime į per ryškiai šviečiančią saulę, kai patiriame fizinį arba emocinį stresą. Tai skystis, kuris pašalinamas kaip prakaitas ar šlapimas, dėl to, kad organizmas galėtų stabilizuotis.

Streso metu organizme daugėja nuodingų medžiagų. Jos pašalinamos per ašaras, todėl šiose ašarose būna daugiau proteino. Moterų organizme šio hormone ir taip yra daugiau, todėl moterys ir verkia dažniau. Vyrų streso hormonai kiti, todėl ir jų pašalinimo būdai kiti.

Dėl fiziologinio skausmo verkiame rečiau, dažniausiai jis greičiau ir praeina. Jam sumažinti yra efektyvių priemonių. Dvasinis skausmas būna labai individualus ir gali trukti žymiai ilgiau. Ašaros padeda sumažinti įtampa ir todėl paverkus dažniausiai pasijaučiame geriau, tarsi palengvėja ant širdies.

Todėl neverta pykti, jei moteris verkia, o gal net jei verkia dažnai. Taip tiesiog ji išreiškia savo jausmus. Verkiama yra dėl dalykų, kurie būna svarbūs ir dėl kurių žmogus kremtasi. Net jei Jūsų nuomone žmogus verkia per dažnai, dėl to jo smerkti negalima. Nebent jis naudojasi manipuliacija Jūsų jausmais. Jei sunku, išsiverkime, palengvės. Jei kitas verkia, apkabinkime jį. Neprašykime liautis. Nes tai labai egoistiška. Palengvės Jums, bet ne tam žmogui, kurio ašarų liaukas spaudžia įtampa. Ir dar neužmirškime, kartais to spaudimo pats verkiantysis negali kontroliuoti.

Aišku geriausia yra neverkti, bet kartais… “ašara… atrodo viena, bet joje telpa tiek daug…”

Kristina Leščinskaitė