Kas įsimyli: širdis ar smegenys?

Jau antikos laikais melė buvo skirstoma į tris rūšis: „erosą, filią ir agapę“, tai yra, į seksą, draugystę ir artimojo meilę. Naujausi įsimylėjusiųjų smegenų aktyvumo tyrimai parodė, kad šalia bendrųjų „emocinių“ smegenų zonų, suaktyvėja ir kitos zonos, atliekančios veikiau racionaliass funkcijas. Todėl mokslininkai paskelbė, kad meilė esanti visai ne iracionalus jausmas, kaip anksčiau buvo manyta.

Naujieji JAV ir Šveicarijos mokslininkų tyrimai įrodė, kad įsimylėjimas gali sukelti ne tik tokią pat euforijos būseną kaip kokainas, bet ir paveikia intelektualiąsias smegenų sritis. Tyrinėtojai, vadovaujami profesorės Steephanie Ortigue iš Sirakūzų universiteto, konstatavo, jog žmogus gali įsimylėti per vieną penktadalį sekundės. Savo plačiuose tyrimuose mokslinininkai fiksavo įsimylėjusių žmonių smegenų zonų aktyvumą, naudodami magnetinio rezonanso tomografijos prietaisus.

Mokslininkų tyrimai parodė, kad žmogui įsimylėjus ima sąveikauti dvylika smegenų zonų ir išsiskiria tokios cheninės medžiagos (dopaminas, oksitocinas, adrenalinas ir vazopresinas), kurios sukelia euforijos jausmą. Tačiau įsimylėjimo jausmas daro įtaką ir kompleksinėms kognityvinėms funkcijoms (kito žmogaus įsivaizdavimui, nuomonei apie jį ir jo paveikslui).

Mokslininkų tyrimų rezultatai kelia klausimą: „Kas įsimyli iš tikrųjų: širdis ar smegenys?“

„Tai visais laikais buvo sunkiausias klausimas, – sako profesorė S.Ortigue. – Aš sakyčiau, jog smegenys. Bet širdis irgi kažkuo pisideda, nes meilė yra kompleksinis reiškinys, apimantis procesus, kurie nukreipti ir į viršų, ir į apačią, nuo smegenų į širdį ir atvirkščiai. Pavyzdžiui, kai kurių sme

egenų zonų suaktyvėjimas gali paskatinti širdį sukelti tai, ką mes pajuntame kaip virpuliukus pilve. Kiti juntami simptomai, kurie atrodo kylantys iš širdies, gali būti prasidėję nuo smegenų duoto impulso.“

Be to, tyrimai parodė, kad šviežiai įsimylėjusių žmonių kraujo sudėtis pakinta, padaugėja susijaudinimo ir džiaugsmo hormonų.

Šių tyrimų rezultatai turi didelę reikšmę neurologijai ir psichinės sveikatos tyrimams, nes nusivylimas meile gali būti rimta emocinio streso ir depresijų priežastimi. „ Tai jau kitas būsimų smegenų ir psichikos tyrimų objektas, – sako S.Ortigue. – Kai mes suprasime, kodėl žmonės įsimyli ir kodėl jiems plyšta širdis, kai išsiskiria, galėsime sukurti naujus terapijos metodus.“ Identifikuodami tas smegenų zonas, kurios dalyvauja įsimylėjime, gydytojai ir psichoterapeutai galės geriau suprasti pacientų nelaimingos meilės skausmą.

Mokslininkai jau išsiaiškino, kad įvairių meilės rūšių atvejais – pavyzdžiui, pasiaukojančios mottinos meilės vaikui ir karštos priešingos lyties suaugusiųjų aistros – atveijais suaktyvėja visai skirtingos smegenų zonos.

Leave a Comment