Kadaise Didžiosios Britanijos miestai po darbų priminė jūras, banguojančias pilkais kostiumais, skrybėlaitėmis ir skėčiais nuo saulės. Dabar vaizdas gatvėse gerokai skirtųsi.
Pokyčiai verslo aplinkoje įvyko ne tik dėl moterų emancipacijos, bet ir darbo aprangos vertinimo, rašo BBC. Daugelyje darboviečių ne tik penktadieniais leidžiama dėvėti laisvesnę aprangą. Pastebima tendencija, kad verslo susitikimuose kostiumas nebėra darbo aprangos karalius – vis dažniau oficialią vyriškąją ir moteriškąją eilutes keičia „smart casual“ (liet. puošnaus kasdieninio) stiliaus apranga.
Visai neseniai Didžiojoje Britanijoje „First Direct“ bankas atliko apklausą, kurioje iš 2 tūkst. apklaustų įvairių įmonių darbuotojų tik vienas iš dešimties pasisakė dėvintis kostiumą kiekvieną darbo dieną. Daugiau kaip trečdalis respondentų teikė pirmenybę džinsams, 18 proc. patvirtino, kad darbo metu yra priverti būtinai rištis kaklaraiščius.
Taisyklės nagams, plaukams ir apatiniams
Kiek anksčiau spaudoje nuskambėjusi istorija apie Šveicarijos banko USB 43 puslapius apimantį aprangos taisyklių rinkinį privertė ne tik gūžčioti pečiais, bet ir griebtis už pilvų iš juoko. Darbo aprangos taisyklėse buvo įtraukti ne tik punktai, kokios spalvos apatinius banko darbuotojams rekomenduojama viltis, bet ir kas kiek laiko vyrams trumpinti plaukus. Tarnautojams taip pat nurodyta: jei jų plaukai dažyti, turėtų nesimatyti natūralių plaukų šaknų. Taip pat nepatariama turėti lakuotų ir dirbtinių nagų. Vaikštant ar stovint švarkas turi būti užsegtas, sėdint – būtinai atsegtas. Vyrams griežtai rekomenduotina nedėvėti kojinių su animacinių filmų personažais. 43 puslapių taisyklių rinkiniu buvo siekiama pagerinti UBS įvaizdį. Banko atstovų teigimu, klientai ir darbuotojai į taisyklės reagavo teigiamai, jas planuota pritaikyti penkiuose Šveicarijos banko padaliniuose.
Claire McCartney iš „Chartered Institute of Personnel and Development“, komenduodama tokio pobūdžio aprangos kodus, teigė, kad tai labai senamadiška.
„Pastebime tendenciją, kad vis daugiau darbdavių leidžia savo darbuotojams darbe jaustis patogiai ir nevaržo jų apranga, kuri jiems sukeltų diskomfortą, – teigė žmogiškųjų resursų specialistė. –Žinoma, visada išliks tam tikros ribos, ką dėvėti yra leidžiama, ir kas nėra priimtina, tačiau supratimas, kad kostiumas nėra vienintelis drabužis, kuris sukuria oficialumą, vis labiau plinta“.
Apranga lemia darbo produktyvumą?
„Netgi didžiuosiuose miestuose žmonės vilki kostiumus, tačiau nebesiriša kaklaraiščių“, – pastebi ir organizacijų psichologijos profesorius Cary Cooperis dirbantis Lankasterio (Didžioji Britanija) universitete.
Daugelio profesijų atstovai, anot akademiko, atsisakė formalios darbo aprangos prieš kelis dešimtmečius, tačiau finansinių paslaugų specialistai Volstryte įsivedė džinsinių penktadienių taisyklę tik maždaug prieš 15 metų.
„Šios taisyklės pagrindinis tikslas buvo leisti darbuotojams penktadieniais pabaigti visus darbus su popieriais ir palengva įžengti į savaitgalio ritmą. Tačiau žmonės ėmė apskritai kelti klausimą, kodėl darbo metu jie privalo vilkėti kostiumus. Galbūt kostiumai galėtų kabėti spintose ir būti panaudojami tik tuo atveju, jei darbo metu prireiktų susitikti su klientais“, – svarstė profesorius.
Klausiamas, ar šie aprangos pokyčiai rodo sumenkusį dėmesį įvaizdžiui ir oficialumui, profesorius nenorėjo su tuo sutikti.
„Nėra atlikta tokių tyrimų, kurie įrodytų ryšį tarp aprangos ir darbo produktyvumo, tačiau aš būčiau nustebęs, jei darbo aprangos nesuvaržymas jo neskatintų. Kuo darbo vietoje mažiau oficialumo, tuo geresnė komunikacija. Visi šie pokyčiai labiau turėtų būti siejami su streso darbo aplinkoje mažinimu“, – kalbėjo C. Cooperis.
Keisčiausias oficialios darbo aprangos atributas, anot profesoriaus, yra kaklaraištis. Cooperis neabejojo, kad jei kostiumo reikalingumas vis dar kelia abejonių, tai kaklaraiščio dienos jau tikrai suskaičiuotos.
Comments are closed.