Vidiniai konfliktai (I)

“Jei Dievas būtų norėjęs mane matyti kitokį, tuomet ir būtų sukūręs kitokį!” – vokiečių poetas, Johanas Volfgangas Gėtė

Patyrę kažką gražaus, gavę trokštamą dalyką arba pasiekę tikslą mes džiaugiamės, pajuntame pasitenkinimą, susižavėjimą, esame laimingi. Kaip puiku leisti sau pasimėgauti kokiu nors malonumu, gauti dovaną, susitikti artimą sielą, įspūdingai paatostogauti arba tiesiog pasiklausyti geros muzikos.

Gražių jausmų priežastys mums atrodo aiškios ir apčiuopiamos. Kai jaučiatės prastai, turbūt irgi ieškote tokios savijautos priežasčių, bet išsiaiškinti jas dažnai nėra taip jau lengva. Ir netgi radus būna suddėtinga kažką pakeisti.

Sykiais blogi jausmai ir mintys ima lietis kaip iš gausybės rago ir jų, regis, niekas nesustabdys, kad ir ko griebtumeisi. Labai gali būti, kad tokiu atveju žmogiškojoje sistemoje, “įsijungė” vadinamasis vidinis konfliktas: tarpusavyje kovoja priešinės jėgos.

Apie vidinio konflikto atsiradimo konstrukciją, jos priežastis bei kaip jį išspręsti, aptarsime šiame straipsnyje. Remiamės įdomia Rodrigo Sašė (Ruediger Schache) knyga “Septyni tiesos šydai”.

Vidinių konfliktų konstrukcija

Žodis “konfliktas” atėjo iš lotynų kalbos; conflictus reiškia “susidūrimas”. Vidinis konfliktas – tai viena kitai prieštaraujančių minčių ir jausmų sussidūrimas ir kova. Tokie konfliktai yra mūsų esybės dalis, taigi visiškai normalus dalykas.

Ir nereikia čia nieko išsijuosus tyrinėti ar šalinti, netgi priešingai: vidinis konfliktas reiškia, kad protas ir jausmai teisingai atlieka savo užduotį. Jie apsvarsto įvairias alternatyvas (pavyzdžiui, veiklos strategiją), 

8220;apčiupinėja” jas, kad galiausiai pasirinktų patį geriausią sprendimą iš visų galimų.

Vidinis konfliktas tampa našta tik jei lieka neišspręstas ir be rezultato. Tokiu atveju jūsų sistemos dalis ir toliau atkakliai ieško sprendimo, ir tai tęsiasi be galo, be krašto. Jūsų protas ir jausmai “įstringa” ir ima suktis it sudegusi plokštelė. Tai atima labai daug energijos, trikdo dėmesį ir jums tučtuojau pritrūksta jo laisvai tvarkant savo gyvenimą.

Kaip atsiranda vidiniai konfliktai

Kai koks nors žmogus su jumis pasisveikina ir paklausia, kaip sekasi, o jūs atsakote “Ačiū, gerai”, nors iš tiesų nesiseka, jūs paprasčiausiai stengiatės būti mandagus. Kartu sukeliate savyje trumpalaikį konfliktą.

Kažkas jūsų viduje pajunta tik akimirką tetrunkantį melą ir klausia: “Kodėl taip elgiesi?” Tuomet kita dalis veikiausiai paaiškina, kad priešais jus stovintis žmogus iš tieesų visiškai nesidomi kaip jums sekasi. Arba kad tai jo neliečia, nes šitai – asmeninis jūsų reikalas.

Gyvenimas be paliovos pateikia mums situacijų ir klausimų, kuriuos privalome išspręsti. Tai normalu. Norėdami priimti kuo geresnius sprendimus, galime pasitelkti patarėjus ir kelrodžius – mūsų jausmus ir mintis.

Kada kelrodžiai vienas kitam prieštarauja

Mūsų jausmai yra nuostabūs gyvenimo patarėjai. Net jei labai gerai apsvarstome savo sprendimą ir atidžiai pasveriame visą informaciją, dažnai galiausiai viską nulemia mūsų jausmai. Vis daugiau žmonių vadovaujasi “septintuoju pojūčiu”, nes žino, jog protu pasverti spr

rendimai, sukeliantys neigiamus jausmus, sėkmės dažnai neatneša.

Taigi, jei elgiatės panašiai arba dar kartą apsvarstote savo sprendimą, kuris jūsų jausmams atrodo esąs “geras, suteikiantis džiaugsmo ir lengvas”, – priimkite tai kaip svarbią nuorodą rinkdamiesi būsimą kelią ir įgyvendindami siekius.

Šis metodas padės ir tada, kai jaučiate, jog kažkas čia ne taip, blogai, sunku, sudėtinga, mat šis jausmas rūpinasi, kad jūs dar sykį viską atidžiai apsvarstytumėte. Jausmai moka kalbėti ir yra labai geri patarėjai priimant sprendimus.

Tačiau ką daryti, jei kažkas vienu metu suvokiamas ir kaip gėris, ir kaip blogis? Jeigu yra įvairių tam tikro dalyko aspektų, už ir prieš? Jeigu proto ir jausmų argumentai vienas kitam prieštarauja, ir jūs tiesiog negalite rasti sprendimo, kuris jūsų jausmams atrodytų esąs teisingas?

Tokiu atveju jumyse veikia “ilgalaikis konfliktas”: kažkas kovoja su kažkuo. Kova vyksta jūsų sistemos viduje. Taigi ir energija, kurios reikia šiam konfliktui, taip pat semiama jūsų sistemoje. Ilgesnį laiką trunkantys, didesni arba keli vienas po kito vykstantys vidiniai konfliktai sunaudoja daugybę jūsų jėgų ir dėmesio.

Trys vidinio konflikto atsiradimo priežastys

Vidinių jėgų diskusijos jūsų sistemoje kyla dėl trijų paprastų dalykų.

1. Vienos mintys prieštarauja kitoms mintims

Jeigu, dalykiškai įvertinus, pamatoma, kad yra arba daugybę lygiaverčių alternatyvų (tikslų), arba apskritai nėra priimtinos išeities, protas ima dirbti labai sparčiai – beviltiškai ieško sprendimo.

Neišspręstos problemos jis

s jokiu būdu nepaliks, taigi vis galvoja ir galvoja. Taip pagamina daug neigiamų jausmų: bejėgiškumą, baimę, o kartais netgi sukelia beprotybės pojūtį. Tai apsunkina mūsų gyvenimą.

2. Mintys prieštarauja jausmams

Jeigu jaučiate, kad jus traukia žmogus, idėja, objektas arba gyvenimo būdas, protas dažnai prisigalvoja racionalių argumentų, neva tai nėra gerai. Šiam teiginiui pagrįsti jis suranda gausybę priežasčių. Net jei tas priežastis vieną po kito paneigsite labai logiškai, protas ims brukti naujus argumentus.

Regisi, kad tas “vidinis jausmų kritikas” niekada neužsičiaups. O jeigu nutils, už tylėjimą būtinai norės kažką gauti mainais arba kažko pasiekti, tačiau tokiu atveju mus apima ne itin geras jausmas. Viskas atrodo lyg ir logiška, bet vis dėlto. Vadinasi, nederėtų ignoruoti savo širdies arba intuicijos valios.

3. Jausmai prieštarauja kitiems jausmams

Kartais jausmai atrodo nelogiški, dažnai – ir nepaaiškinami. Jeigu, pavyzdžiui, kažkokiam žmogui vienu metu jaučiate ir simpatiją, ir antipatiją, vadinasi, jus kankina vidinis konfliktas.

Tokiu atveju protas kyšteli dar ir porą komentarų ir pasakoja: tas nėra gerai, arba štai anas – tai jau tikrai neįmanomas dalykas. Vis dėlto kalbame apie jausmus, kurie jau egzistuoja. Kaip rasti išeitį?

Kitoje dalyje pateiksime šešis būdus, kurie padės nusimesti vidinių konfliktų naštą ir pagerinti savo gyvenimą.

Egidijus Varnavičius

1 thought on “Vidiniai konfliktai (I)”

Leave a Comment