Diagnozė – vienišius

V.i.e.n.i.š.i.a.i. Ar daug jūsų tokių anapus PC ekranų? Tokių, kurių namie geriausiu atveju laukia tik katė ar žiurkėnas? Tokių, kurių tarnybinio telefono sąskaita niekada neviršija limito, juk nenumatytų skambučių tiesiog nėra?

Manote, kad toks vienišas esate vienintelis šioje žemėje ir su sarkastiška šypsena palydite pro jūsų gyvenimą, tarsi per du pastatus jungiantį koridorių, einančius ir nueinančius žmones. O ar nemanote, kad v.i.e.n.a.t.v.ė. – tai ne tik aplinkybės, bet ir paties žmogaus pasirinkimas?

Globalizacijos eroje be galo sudėtinga likti vienam, teigia Vilniaus psichoterapijos ir psiichoanalizės centro vadovas, psichoterapeutas Raimundas Alekna.

Net labiausiai užkietėję v.i.e.n.i.š.i.a.i ir v.i.e.n.i.š.ė.s yra tiek susaistyti įvairių ryšių, o komunikacija įgavo tiek krypčių ir formų, kad iš tiesų likti v.i.e.n.i.š.u sugeba ne kiekvienas. Ne ne ne, išvaizda tikrai nėra vienatvės priežastis. Jei jums neužtenka pavyzdžių gatvėse ir mūsų žurnalų puslapiuose, pasirauskite istoriniuose faktuose – daugybė išoriškai nepatrauklių moterų buvo gražiausių vyrų meilės objektu, ir atvirkščiai – neišvaizdūs vyriškiai kartais sugeba rasti neįtikėtinai patrauklią žmoną. Aišku, vienatvė – tai ne tik partnerio neturėjimas.

Kartais žmogus sako, kad nėrra ir draugų. Nė vieno? Gal tuomet verta susimąstyti, ką darome, kad aplinkiniai išsilaksto? Galbūt pasirausus v.i.e.n.i.š.i.a.u.s vaikystėje paaiškėtų, kad jis buvo be galo giežtai auklėjamas. Gal į jo pasąmonę įrašytas kodas „nebūk artimas“ ar „nebūk svarbus“ ir toks žmogus jau ne

kartą įsitikinęs, kad vienatvė – žymiai saugesnė, nei žmonių artumas. R. Alekna pasakoja, kad žmonės linkę vykdyti savo pasirinktus gyvenimo scenarijus. Kitaip tariant, jei v.i.e.n.i.š.i.u.s turi susikūręs mitą, koks yra gyvenimas, kokie yra žmonės ir koks yra jis pats (šiuo atveju – visada vienišas, nevertas kitų dėmesio ir meilės), vėliau jis daro viską, kad tą mitą patvirtintą. Mitai sukelia mumyse emociją, emocija produkuoja tam tikras mintis ir elgesį. Ir op! įvyksta tai, kas, žmogus tiki, kad turi įvykti. Viena vertus, jam ramu, nes jis tarsi supranta pasaulį, – „aš gi taip ir sakiau“, kita vertus – jis ir toliau lieka v.i.e.n.i.š.a.s

Visgi žmogus – sociali būtybė. Tomas Henksas filme „Prarastasis“ džiaugėsi kamuolio su išpieštu veidu draugija, nes jei žmogus – ne Sachara keliaujantis beduinas, jis nėra praatęs būti visai vienas. Be to, kiekvienam žūtbūt reikia psichologinio „maisto“ – pripažinimo. Ar galime tokį gauti būdami vieni? Kartais galime. Pavyzdžiui, daugelį metų aktyviai visuomenės gyvenime dalyvavęs žmogus ima ir pasitraukia. Sėda rašyti memuarus. Jis puikiai jaučiasi vienatvėje, nes pripažinimą gauna pats iš savęs per kūrybą. O jaunam žmogui kartais patenka į tokią situaciją, kad būna priverstas atsitraukti ir viską iš naujo „sudėlioti į lentynėles“.

Tačiau būna tokių, kurie visada v.i.e.n.i.š.i. Bendrauti su tokiu v.i.e.n.i.š.i.u.m dažniausiai nelengva. Labai jau jie trokšta, kad ir jūs

s „įrodytumėt“, kad jie niekam nereikalingi. Tokių žmonių vienatvę kuria ne isškirtinumas – storumas, liesumas, kreivi dantys ar dar kas. Kaltas bendravimas. Įdomi, apsiskaičiusi, bendrauti mokanti asmenybė likti v.i.e.n.i.š.a prieš savo valią tiesiog negali, todėl verta kaupti asmenybės ir dvasinius „turtus“, nes jie bendravimo „rinkoje“ – paklausiausi.

Vis dar jaučiatės vienišas? Išeikite į Gedimino prospektą, kito miesto centrinę gatvę, na, galų gale – užeikite į prekybos centrą. Apsidairykite, – nors ne, to tubūt nė nespėsite padaryti, nes jus pasiglemš žmonių, spalvų, šyspenų, veidų, žvilgsnių sūkūrys. Beje, jame galbūt sutiksite kito v.i.e.n.i.š.i.a.u.s. akis. Kas žino, jei neįkalbinėsite savęs, koks esate vienišas, gal jau šį vakarą nugyvensite kitaip. Ir vieną dieną džiaugsitės atradęs būdą trumpai, dozuotai v.i.e.n.a.t.v.e.i.

0 thoughts on “Diagnozė – vienišius”

  1. Geras straipsnis. Tik deja atpažinau jame save 🙁 Patvirtinti faktai kuriuos jau buvau apie save išsiaiškinusi:”vienatvė – tai ne tik partnerio neturėjimas”, “ką darau, kad aplinkiniai išsilaksto?”, “Kaltas bendravimas”.
    Pasak straipsnio, vienišius: “jis daro viską, kad tą mitą patvirtintų”, “Labai jau jie trokšta, kad ir jūs „įrodytumėt“, kad jie niekam nereikalingi”. Vienišumą patvirtina draugai nebendraudami, o ne pats prisigalvoji… Taigi kaltas bendravimas… Tai kaip bendrauti, kad būtų tų draugų, jie neatsirobotų ir draugautų??? Į šį klausimą nebuvo atsakyta… Gal kažkas apšvies mano vienišą sielą šiuo klausimu?…

    Reply
  2. Na taip. Paskaičius šį straipsnį, daug ką galėčiau pritaikyti sau. Savo gyvenime esu turejusi nemažai draugų, bent jau maniau, kad tie žmonės, su kurias bendravau, yra mano draugai. Tik jeigu jie būtų tikri, gal nepasitrauktų, nes tikra draugystė mano manymu, nenutrunka dėl kažkokių kvailų nesusipratimų ar netinkamų poelgių. Dabar, analizuodama savo situaciją, suprantu vieną dalyką. Dauguma žmonių nemėgsta būti įsipareigoję. Jie nori jaustis laisvi. Ta prasme, niekam nepatiks toks žmogus, kuris kažko nuolat iš kitų reikalauja, nori, kad draugai elgtusi vienaip ar kitaip. O as reikalavau. Dabar suprantu, kad tai buvo dėl to, kad man apskritai trūko dėmesio. Galbūt tai atėję iš vaikystės, kai tėvai (nors ir nenorėdami nieko blogo) įvarė kompleksų. Todėl man kažkodėl nuolat reikėdavo, kad mane įvertintų, mane pagirtų, man paskambintų … Ir dar dėl to, kad neturėdama savo asmeninio gyvenimo, kaip atsvaros ieškojau bendravime su draugais.
    Maniau, kad tikra draugystė yra tuomet, kai draugas dėl tavęs gali atsikelti iš lovos trečią valandą nakties ir atvažiavęs padėti pakeisti padangą. Nes pati tai galiu padaryti dėl draugų. Čia, aišku vaizdžiai pasakiau. Manau, kad suprantate, apie ką aš. Perdaug IDEALIZUODAVAU draugystę ir žmones. O žmonėms to, nereikia. Jie nemėgsta pernelyg artimo bendravimo. Tuomet jie ima jaustis kažką skolingi, jeigu nenori, ar negali elgtis taip, kaip mes norėtume. Žmonės nėra tobuli. Reikia juos priimti tokius, kokie yra. Gaila, kad per vėlai tai supratau, nes nutrūko bendravimas su keliais man brangiais žmonėmis. Ir tai dažniai neduoda ramybės.

    Reply
  3. oo tai as vienisius, kaip nuostabu juo but, niekas netrugdo nenurodineja,,bet ar ilgai juo busiu…gaila,,bus palikt vienisuma,,ir baigit varyt tuos stereotipus apie vyrus,taip jie tokie bet as isimtis,,,ir nemegstu interneto, bet kas perskaitys gal vienas zmogus supras…

    Reply
  4. toki vienisiai, labai daug pamato, supranta, gali pajimt itakon, nors sita ginkla retai imu,,,net ir vienutei kalejimo isgyvenciau,,,o negyvenama sala man pasaka butu,,as jau 32metai vienisius,,unikalus,,nes tevai vienturciai abu ir as,,

    Reply
  5. as esu vienise. bet man tai patinka, kadangi jauciuosi saugi savo vienisume. Cia niekas neskaudina, neisduoda ir nemeluoja. zinokite labai gerai tas vienisumas

    Reply
  6. Rūta, kas čia gero, kad saugiai į vatą susivyniojus visą gyvenimą pratūnosi?… tikrai ne visi aplink tik ir galvoja, kaip čia tave įskaudinus ar apgavus.
    Kažkada ateis laikas, kai galėsies, kad nedrįsai išlįst iš savo urvelio. Tik gali būti jau vėlu.

    Reply
  7. Gerai, jei zmogus vienisas ir jam tai patinka. Tada ir tas vienisumas neslegia…
    Blogai, kai esi vienisas ne savo noru. Tada vienisumas pradeda slegti… Zmogus juk sociali butybe. Deja nepavyksta sau atsakyti i klausima: “ka darau ne taip, kad esu vienisas?”… 🙁

    Reply
  8. Sauliui 🙂
    man patinka buti vienisei, as ir nesakau,kad visi tik ir taikosi mane skaudinti, tik beda tame,kad kazkaip man “sekasi” uzsirauti ant tokiu,kurie skaudina, tiesiog nusisluosto i tave kojas ir iseina. Nesiruosiu iseiti is savo pasaulio 🙂

    Reply
  9. Man rodos, kiekvienas zmogus svajoja apie kito zmogaus draugija, tiesiog kol tos draugijos nera, vieni zmones greitai prisitaiko, visai gerai jauciasi ir nesivercia per galva, kad ja susirastu (vienisiai), o kiti siekia ta tustuma kuo greiciau uzpildyti, sumeta skudurus vos ne su pirmu pasitaikusiu, kad tik neliktu vieni ir t.t.

    Reply
  10. Kokia ta vienatve? Ar ji tarsi primesta is salies, t.y. sukurta pacio zmogaus netinkamo santykio su savimi ir kitais, ar samoningas pasirinkimas pabuti vienam kuri laika su savo mintimis ir pajautimais? As galvoju, kad zmogui pirmiausiai turi buti gera ir ramu paciam su savimi, tada gera ir ramu bus kazkam kitam salia jo. Panasus traukia panasu. Zmones nekesdami savo vienatves, daznai padaro neteisingu sprendimu. Koki as padariau, kurdama savo pirmaja santuoka, kovodama su savo vienatve.

    Reply
  11. kaip tik as esu vienisa ir nesuprantu tikrai kodel nera nei vieno draugo/es… nu lig nesikeikiu, nekresiju (iki tol kol neprisipraso), nedarau pikto, beveik nepavydziiu ir t.t. bet vistiek nezinau kodel taip yra 🙁

    Reply
  12. Mano nuomone, vienatves kaltininkas yra uzhsidarymas savyje, tiek fiziskai tiek psichologiskai.Jei sedesi namie per dienas ir niekur nosies lauk nekisi, tai taip ir liksi prie suskilusios geldos vienas(-a).Kiti paprasciausiai atstumia draugus del jiems patiems tezinomu priezasciu, pvz., turejau nebloga drauga, is pirmo zvilgsnio normalus bicas, draugiskas, linksmas ir pan., bet is kitos puses jis buvo gana savotiskas, t.y. jam kartais kazkas “paplaukdavo”, rasai sms, atraso po keliu dienu arba isvis neatraso, skambini – nekelia, rasai per skype, neatsako ir pan.tai toks zmogus automatiskai save pasmerkia, nes po tokiu dalykeliu nebenori kita karta nei berasyt, nei beskambint jam, ko pasekoje draugyste ir bendravimas arteja prie pabaigos…
    Dar yra ir trecias vienisumo variantas, kai buna kaltos aplinkybes.pvz. mano atveju, as siuo metu gana vienisas, nes esu ne Lietuvoj, o cia kitu lietuviu nepazystu, o su uzhsienieciais nelabai norisi bendraut, nes ir jie to nelabai nori…be to, man atrodo, kad, begant laikui, draugus vis sunkiua susirast, turiu omenyje tikrus draugus, nes geriausi draugai yra nuo vaikystes, mokyklos/universiteto laiku…
    cia tik mano nuomones pareiskimas, galite sutikti, galite ne, jusu reikalas 🙂

    Reply
  13. To Sauliui 😉
    turiu prisipazinti,kad esu vienise.Na turiu draugu, bet viskas prasidejo poto,kai staiga mane isdave mano draugas. Mano meile. Nuo tada man pasidare sunku buti su draugais, nes zinau,kad ims ir paklaus-o kur jis? kodel jus ne kartu? Todel as to vengiu nesamoningai. Del to atsiskyriau nuo visu. Galiu su jais isbuti max. 5-10 min. ir viskas-begalinis noras begti is tos kompanijos. Taigi,nelabai gerai ta vienatve, bet kitaip man neiseina.

    Reply
  14. Egle, tai juk negali begti visa gyvenima nuo to.Ivyko kas ivyko, reikia is to pasimokyti,padaryti isvadas ir gyventi toliau.O draugu vengti del sito tikrai nereikia.Jei paklaus, pasakyk tiesa, anksciau ar veliau ji visvien isaiskes.Na ir kas.didelio cia daikto.Nebuvo taves vertas.Susirasi geresni, jeigu tik, aisku, neuzhsisklesi savyje ir nevengsi zmoniu…

    Reply
  15. Pvz., as namie sedziu ne todel kad taip noriu, o todel kad neturiu su kuo iseiti, susitikti (per parduotuves pvz. kasdien gi nevaiksciosi). Su savo kvietimais, raginimais kitus susitikti atsimusu kaip i siena… Nes jie atstumia draugus kaip tu rasei del jiems patiems tezinomu priezasciu… Visi tokie “uzsieme”, t.y. susireiksmine 🙁
    del aplinkybiu, kad begant laikui draugus vis sunkiau susirasti, visiskai teisus. Baigta mokykla, universitetas, nauju draugu neatsiranda, o su senaisiais baigia rysiai nutrukti per ju laiko neturejima, o gal ir nenora bendrauti… taip ir lieki vienas, pasijunti vienisas. Apie antrosios puses susiradima jau net nebesvajoju… 🙁
    as ismokau buti viena, galiu buti su savimi, tik kad visa laika taip zmogus negali, tai pradeda slegti…

    Reply
  16. Sauliui 🙂
    bet nuo draugu as nebgu tycia, jie zino ,kad jau mudu ne kartu. Kodel begu nuo ju? Na tarkim ziuri pilnais uzuojautu veidais ir sako-kokia tu vargsele, tave paliko, nelaimele…Tai mane labiausiai nervuoja. Todel , bent jau dabar, man geriau buti taip.

    Reply
  17. Egle, maziau rupinkis tuo, ka kiti galvoja apie tave.labiau ziurek, kas tau rupi.
    Lili, na taip, gal kai kas susireiksmina, kiti laiko mazai teturi, kiti net nenori jo Tau tureti ir pan.turbut dauk kieno situacija panasi.reikia gal tiesiog dazniau palaikyti rysi su draugais, daziau pakalbinti, kad ir per koki skype.nes visi puikiai zino, kaip buna, kai nepalaikai pastovaus rysio…

    Reply
  18. Zinai, Sauliau, is dalies esi teisus. Tik kai ivyksta panasus dalykai, kazkaip nesinori jausti tuos uzuojautos pilnus veidus,todel kuri laika ir begi,vengi tu istekejusiu ir apsiporavusiu draugu

    Reply
  19. Įvairiai buna su ta vienatve.Esu bendraujanti turinti daug draugu.Vienise tapau palaipsniui.Is pradziu mire vyras,po to mama,po to studijuoti isvazinejo vaikai.Ir as tiesiog nezinau ar man geriau vienai ar su kazkuo.Kai istisa diena dirbi ,esi tarp zmoniu,kartais labai gera, kad ir namuose dviese su knyga pabuti.Bet buna situaciju ,kad pasidaro liudan vienia.Kad ir vakar vaziavau pirkti bilietu i teatra .Skambinu vienai draugei,kitai …Viena negali nes turi sunkiai sergancia mama.Kitos vyras nemegsta teatro,kita neturi pinigu skirtu kulturai,nes dirbadam po 12val gauna tik minimalu atlygi atskaicius dar ir mokescius lieka virs 600litu.Jos kaskarat remti negaliu, nes padedu siaip kiek galiu ir maistu ir rubais sirgi .Ir t. t. tokiu budu niekada niekur neiseiciau.Tad nusipirkau po viena bilieta i tris spektaklius ir eisiu viena.Po darbo gal ir nieko ,bet iseigine diena jausiuoi manau, kad nelabai kaip…Bet yar kaip yra… O karatsi paziurejsu is slaies i kitus zmones ir pasidziaugiu ,kad esu viena…Turi galaimybe iseiti kur noriu ,darayti ka megstu(pav,plaukioti baseine ir po darbo aplankius baseina grizti i namus 22val:):,)Turedama salai zmogu ,kurio interesai butu kiti netureciau tokios galaimybes. Tad vienatve taip pat turi savu pliusu ir gana nemazai.Jeigu zmogui tai priimtina…

    Reply
  20. Tikra tiesa zmones siai neusisklendzia… tam dazniausiai buna ivairios priezastys.. Mano atvejis kad mane skaudino patis artimiausi man zmones… seimos nariai, tai jei negaliu pasitiketi jais ir sulaukti ju palaikimo ka kalbeti apie svetimus 🙁

    Reply
  21. :))))kur yra vienise as ir nioriu sutikt kito vienisiaus akis….kaip garzu,,,viemisius ne uzkietejas vienisius,,,

    Reply
  22. As tai labai jauciuosi vienisa. Daznai tunau viena namuose, nes neturiu su kuom ir susitikti ir nueiti. Neturiu nei draugo. Kad ir siandien labai norejau nueiti i baltijos kelio 20 mecio renginius. Visiems rasiau su mazdaug dar siek tiek paaikau rysi, bet visi atsisake, nieks negali ar tiesiog” nenori”. Labai nemalonu atsimusti i siena kaskarta. Mano dvasine savijauta labai prasta, nes neturiu draugu artimu su kuriais galeciau pabendrauti. Man 28. Kuo toliau tuo blogiau darosi. Tad vienatve labai slegia.

    Reply
  23. galiu drasiai pasakyti kad esu uzkietejes vienisius, ir pats nezinau kodel, atrodo nenoriu buti vienas, bet metai is metu niekas nesikeicia, atrodo turiu butaforiniu draugu, taciau kas is to jei jiems esu reikalingas tik tada kai jiems to reikia.apie antrosios puseles paieskas is viso patylesiu, nesu isvaizdus, na turiu gana nebloga iskalba draugu rate, taciau susitikus su mergina bunu susikaustes, tuo metu nedgi galvoji ka darai blogai, taciau persilauzti nesigauna, nors merginos nebuna susikauste, kuo tai baigiasi manau aiskinti nereikia…straipsnyje radau tikrai daug tiesos apie save.tiek grieztas auklejimas,sedejimas namuose,kompleksai del isvaizdos,ir tt. nors iseiti i miesta nebijau,taciau kas is to jei mieste dar labiau susinervinu del savo vienatves,matant poreles tarsi kazkas paspastu sirdi viduje…logiskai pagalvojus man tik 20metu, kodel tokiame amziuje stenu del vienatves, bet jau nusibodo, kiek tai gali testis, nusibodo.
    mielai pabandyciau susipazinti su vienise

    Reply
  24. Hmmm… O man atrodo, kad per daug čia vienišius pateikiamas stereotipu “piktas, nepamylėtas žmogus”. taip, jei žmogui vienatvė baisi, bet jis vis vienišas, jis gali tapti piktas. Tačiau jų nepavadinčiau vienišiais, tiesiog žmonėmis, turinčiais problemų ieškant bendrystės, nedrąsiais… Vienišiai, mano manymu, tie, kurie labiau individualistai, linkę būti su savimi, ir jie tikrai gali turėti draugų, savo tikslų, hobių, būti mėgiami, taip pat ir priešingos lyties dėmesio sulaukti (taip, taip, net ilgam ir tie ryšiai ne paviršutiniški). Bet svarbiausia, kad, mano manymu, tokie žmonės labiau turi gyvenimo džiaugsmo (nes linkę į apmąstymus, ko gero, prieina “savo kelią”), sakyčiau, tai žmonės, kurie myli pasaulį ir gerai jaučiasi jame vieni, pakankamai daug ranka jame grožio ir be visų tų “pribumbasų”, todėl neturi stipraus poreikio poruotis, kaip kad rašė Shopenhaueris, “jų svorio centras yra jie patys” – nėra taip, kad jie užkietėję egoistai, neištiesiantys pagalbos rankos ar tiesiog nejaučiantys, kada draugą apkabinti… tiesiog jie labiau linkę į kontempliaciją, svarstymus, buvimą su savimi. Taip, šiais laikais labiau vertinamas ektravertiškumas, komunikabilumas, veiksmas, apsivaikavimas, pripažinimas, o į vyksmą, užsidarymą, kontempliavimąsi, atsiribojimą žiūrima kreivai (ei, tai gal tinka kokiems vienuoliams? sektos nariams?). Tačiau gal reikėtų gerbti kiekvieną pasirinkimą? Juk “teisingo gyvenimo” formulė dar neišrasta.

    Reply
  25. Ir aš esu vienišius, jau nuo vaikystės toks, matyt nesugebu rast draugu, o pastaruoju metu visai pasidariau namiseda, jau ir depresuot pradėjau, vos tik su kuo pradedi bendrau ir tuoj pasibaigia, o draugu aš neturiu nei dabar, nei ankščiau, žodžiu jokio tikslo negaliu pasiekt.

    Reply
  26. Labas,vienišiai patarčiau pabendrauti nors čia,manau jūsų pasisakymai,minčių išsireiškimai,padės nugalėti tą vadinamą depresiją,o jūs visi esate šaunūs,man patinkate,nebijokite kalbėti,bendraukite ir būsite išgirsti,suprasti,bent jau čia.Geros ir malonios dienos,sekmės.

    Reply
  27. Torsiog buni vienišas, kai nori kur nors išeiti….bet kaip rašo Aurelija nėra su kuo ir bijai atsimušti į tą pačią siena. Nors saves tam neprogramuoji – tiesiog suveikia savisaugos instigtas. Kai pasakai, kad du kartus esi išsiskyrus, tau virš 40 metų ir turi didžiausia turta 7 metų vaiką…tave tieskiog nurašo. Tiesiog kaip žmogus tu nereikalingas, nors surastum laiko ir išeiti ir pabūti kartų. Vienatvė slegia ir stengis bendrauti su draugais, kad neapsistatyti siena nuo kitų.

    Reply
  28. Aš perskaitęs šį straisnį atpažinau save, mal liūdna kad niekaip negliu susirasti merginos kuri mane apkabintu ir pan. aš labai drovus. galvoju turėčiau ingų tai į klubus važinečiau tai ten susirasčiau. ;(

    Reply
  29. Aš irgi vieniša. Rodos yra kur nueiti, bet nėra su kuo. Draugai tai mokosi, tai dirba. Sustiprėjo nereikalingumo jausmas. Juk daiktai negali atstoti žmogaus. Nors turiu veiklos, tačiau kiek gi vienas ta savo veikla džiaugsiesi? Ta veikla, ir apskritai gyvenimas, jau nebetenka prasmės, kai negali dalintis su kitu žmogumi.

    Reply
  30. Sveiki, vienisiai. O man vienatve patinka, patinka, kai nuo nieko nepriklausai. Tik kai ateina sventes, pvz. Nauji metai, pasidaro liudnoka. Ko gero noreciau susirasti panasu zmogu, kuriam reiketu daugiau asmenines erdves. O draugiu turiu, tik kad pas jas seima, vaikai, todel sunku susiderint, kai norisi kazkur kartu iseit.

    Reply
  31. Esu vienisius ir tuo dziaugiuosi ,nes nereikia nei nervu gadint nei nieko esu laisvas ir tuo dziaugiuosi beto kam ta antra puse kai pinigai jas pildo 🙂

    Reply
  32. as manau kartais vienatve yra labai gerai,norisi pabuti vienai,turiu seima bet mes su vyru turime skirtingus pomegius jis megsta sporta o as negaliu pakesti as megstu mena jam tas neidomu,nors seimoje sutariam nuostabai kas liecia buiti vaikus,as manau kartais pabuti vienam yra butina iseiti kazkur nes zinai kad tavo artimas zmogus tikrai pasitiki,as uz tai kad kartais reikia pabuti vienam

    Reply
  33. as taip pat vienise,ir ne del to kad gal nemokeciau bendrauti o del to kad esu neigali.ir tokia kokia esu ,mane atstumia.tiesiogiai nerodo -bet as viska matau.nes vienisas zmogus yra daug mastantis,ir jauciantis tai ko nejaucia kitas.kito zmogaus zvilgsni,judesius,i kalbos tonus stipriai reaguoja.o tai jauciant ir pats atsiriboji.tad vienisa esu be iseities visam gyvenimuui.tenka per daznai braukti asaras,naktim nemiegoti ir galvoti kam as isvis siame pasaulyje reikalinga,ogi niekam.

    Reply
  34. Ir aš vienišius. Yra ir kitų kaltės, yra ir mano kaltės, kodėl toks tapau. Nesu kažkuo išskirtinis, paprastas žmogelis, bet iš dalies niekas su manimi ir nenori bičiuliautis, nes esu per daug nuobodus. Iš dalies visą gyvenimą buvau tylaus būdo. Laikui bėgant tik dar labiau užsisklendžiu savyje. Norisi artimumo, šilumos, bet vis vienatvė laimi prieš mane.

    Reply
  35. Sweiki man 23m esu paprastas vaikinukas is “Lietuveles”…
    Paskutiniais metais vienisas tik ir esu , daug cia minciu perskaiciau bent kazkiek palengvejo , kad ne vienas toks esu… Siaip visada praktaiskai geriu vienas , bunu vienas na ir apskritai viska darau vienas. Bent paskutiniais metais padeda cigaretes , uzsirukau , uzsidarau sawo pasaulelyje ir lyg “ramu” , bet.. , kad ir dabar susinervinau.. einu parukyti , atsidusau lyg ir padejo.. , bet vis gi kazko truksta. Na taip esu vienisas , gal ir neisdesciau normaliai tai ka norejau pasakyti , bet su bendravimu ir problemu yra.. Tad jei kazkas noretu pabendrauti , parasykite i emaila: zhmogus@info.lt

    Reply
  36. Asmeniskai man vienam be draugu be mylimos drauges buti yra kur kas geriau jauciuosi saugesnis ir beto pinigu daugiau susikaupia kas man yra tikriausei svarbiause gal tik per sventes liudnoka ,kad jas sutinki vienas,bet siaip man tai netrugdo 🙂

    Reply
  37. Sveiki, jei jau cia uzklydau, tai paliksiu savo skype : kaip2x2
    tai jei atsiras vienisiu parasykit, nes jauciuosi gana vienisa…:) neieskau vaikino, taip kad merginos drasiai rasykit.:) vaikinai irgi, nei amzius nei lytis neturi reiksmes.:)
    Esu paprasta, kartais per atvira kas ne visiem patinka.:)) nesu nei labai idomi, nei kazkokia ypatinga, dazniausiai bunu tyli, bet su laiku “isivaziuoju” :)) Nesu veidmaine, nemegstu kai su tavim kalba graziai o uz nugaros kaip tik nori…nesu veidmaine ir tokiu nemegstu.
    Negeriu, nerukau, megstu gamta, muzika, klubus, keliones, pasivaiksciojimus, ir pan.:D bet siuo metu didziaja laiko dali leidziu namie, kaip mamyte. jei kazka bendro iskaitei, tai mano skype kiek auksciau.:)

    Reply
  38. Mhmmm..senas straipsnis seni komentarai…bet tiesiog..sedžiu namuose ir vat suvedžiau google vienišius..tai ir užklydau čia.. Jau metus laiko esu pats su savimi. Buvo draugų , buvo merginų , buvo vakarėlių ir linksmybių,bet tiesiog vieną dieną išjungiau savo telefoną, ištryniau viska iš interneto ir atsiribojau nuo visų. Ir rezultatas toks ,kad niekas nepasigedo ,o aš ir neieškojau. Nežinau gal čia dėl to koks esu aš. Man patinka mastyti , man patinka skaityti knygas,straipsnius aš ko gero žinau daug daugiau nei mano bendraamžiai ( tikrai nesu mokslinčius -mokslams nebuvau atsidaves ir man jie nereikalingi ,tačiau bendravau su žmonėmis kurie mokėsi puikiai tačiau buvo tušti. Neimanoma padiskuoti , pafilosofuoti ,nes mūsų amžiui tai nemadinga..su vyrukais kurie buvo “Draugai” įmanoma šnekėti tik apie ” Kiek bobų iš*****” ” kokia “Krūta” mašina” arba apie bereikšmius kompiuterinius žaidimus.. nesu “nepatrauklus” turėjau daug merginų ir vienadienių ir tokių su kuriom užsibūdavau ilgiau.. Galima sakyti taip ,jog niekas taip ir nepažinojo tikrojo manęs.. Buvo įvairių ginčų dėl įvairiausių dalykų ir aš visados žinodavau ,kad esu teisus ,kad tai ką aš pasakiau yra teisinga ,nes aš nesu to girdėjas viena ausim ar “Mano tėvukas sakė” aš skaičiau,aš domėjausi aš gilinausi ,bet vistiek dažniausiai tegdavo nusileisti ir sutikti,nes daugumos “Žinios” visgi tiesa. Tegdavo išsigalvoti įvairiausių nesamoningų istorijų tik tam ,kad būtų apie ką pašnekėti..reakcija būdavo ” Oho nu čia ** ir pavarei” ir tada iš mano išsigalvotos istorijos išsigalvotų personažų ir neegzistavusiu ivykių aplinkiniai kurdavo savo istorijas.. ” Jo aš irgi žinau krč tevukas pasakojo ..jo žinau žinau skaičiau apie tai .. Jo ir man taip buvo” ..ir aš puikiai suprasdavau ,kad visai tai BS.. galiausiai esu vienas . atsikeliu ryte einu į darbą , gryžtu vakare namo isijungiu PC ( negaliu žiurėti lietuviškų kanalų mane nuo to vimdo kaip banalu)todėl ieškausi filmų ar Anime( hmm juokitės juokitės tačiau yra Anime su tiesiog Masterpeace istorijom ir mintim kurios niekada nebus išsakytos garsiai) skaitau knygas..ir vėl ryte einu į darbą..Neturiu nei vieno draugo. Mano telefonas suskamba gal kokį kartą per mėnesį kai skambina mama. Ejau į klubus pasimdavau taurę gėrimo ir prasedėdavau visą vakarą stebėdamas kitus..susirasdavau kokią nors mergaitę kurios net vardo neatsimindavau. Šiuo metu užsiminėju Kinų kovos menu Wing Tsun.. tačiau būna akimirkų kai ašaros pačios rieda..aš tikrai norėčiau tureti draugų..

    Reply
  39. et,geriausia,kai turi viena arba kelis,bet laiko patikrintus draugus,tokius,kuriems gali paskambinti vidury nakties,su kuriais galetum praeiti per ugni ir vandeni…kazkas,del ko galetum pasiaukoti…na,kur tie keistuoliai,idealistai,ne situo laiku gime…slykstu,kai kiekviename zingsnyje skaiciuojami pinigai,kai nuvertinamas zmogus,kai tave laiko nenormaliu,jei kalbi ne apie antra gala.Megini kazko paieskoti tame paciame internete,nors vienos artimos sielos,o tau siulo tam tikras paslaugas…jautiesi kaip isteptas purvu,tikrai,karta pameginau,bet daugiau jau nenoriu…

    Reply
  40. Esame vieniša šeima su vaiku. Bendraujame minimaliai – per 20 bendro gyvenimo metų nesame nakvoje pas jokius gimines ar jie pas mus. 15 metų nenakvojame ir pas rtėvus. Aplankome porai valandų ir vėl į kelią. Vaikas neturi draugų (manau čia blogiausia) O patys ir kviečiami dažnai atsisakome nes atrodo kad sėdėjimai ne mums. Savo laiką leidžiame žiūrėdami begales filmų, vykdami į šiltus kraštus ar važinėdami naktinėmis Vilniaus gatvėmis valgydami McDonalds gėrybes ar ką nors išsinešimui pirkto. Sėdėti kavinėse kitiems ant akių sau leidžiame tik užsienyje. Finansiškai vienatvė naudinga – nėra begalės išlaidų. Todėl seniai turime viską ir neturime skolų. Ir nebaisu kad apvogs per Kalėdas – mes juk namuose!

    Reply

Leave a Comment