Lietuvoje užregistruojama gana mažai smurtinių nusikaltimų prieš moterį šeimoje. Sociologiniai tyrimai irgi neleidžia vienareikšmiškai įvertinti, kiek moterų nukentėjo nuo smurtautojų. Antra vertus, beveik 4/5 Lietuvos gyventojų mano, jog smurtas lietuvių šeimose – dažnas reiškinys. Bet kone 90 proc. tų pačių žmonių naiviai mano seksualinę prievartą esant stiprių seksualinių aistrų, o ne poreikio demonstruoti jėgą ir panieką kitam, apraiška.
Taigi galima daryti išvadą, kad mūsų krašte smurtas prieš moterį, o ypač smurtas šeimoje, nėra teisingai suvokiamas, todėl ne viena jį patirianti, užuot ryžtingai gynusis, bando pateisinti smurtautoją, tarsi padeda jam ieškodama savo nesančios kaltės.
Noriu papasakoti atvejį iš psichologinio konsultavimo: „Susibarėme tarsi dėl niekų, — pasakoja Jolanta, — Simas tiesiog vėliau grįžo namo, aš nespėjau paruošti tokios vakarienės, kokios norėjau. Jis neatsakė, kai paklausiau, kur užtruko, o tik kažką burbtelėjo. Kiniški pyragėliai pridegė. Jis pasišaipė, aš pajutau, kad akyse tvenkiasi ašaros, ir, nenorėdama pravirkti, trenkiau lėkštę su nelaimingaisiais pyragėliais į grindis. Jis ryžtingai stuktelėjo stiklinį stalelį. Stovėjome kaip du kvailiai tarp duženų. Jis suėmė mane už rankų ir papurtė. Staiga pasibučiavome ir vis dar drebėdami iš įniršio ėmėme glamonėtis. O vėliau miegamajame buvo taip gera, kaip retai kada…” Jolanta pasiteiravo: „Ar normalu taip elgtis?” Jolantai kilo įtarimų, kad jos ir vyro ryšys — tai sadisto ir mazochistės? Jei barnis sukelia aistrą, gal reikia tyčia susipykti?! Kaip tiktų pažvelgti į šią situaciją?
JAV psichologai Jeanas Velsas ir Patrickas Pety atliko elegantišką eksperimentą. Tiriamiesiems jie sakė, kad tikrins radijo ausinių patogumą, ir prašė vienus linksėti galva, o kitus kraipyti ją į šonus. Kartu su muzika tiriamieji išgirdo ir pranešimą apie naują mokestį. Linksėjusieji galva, tarsi sakydami „taip”, jam pritarė daug dažniau, nei tie, kurie purtė galvą tarsi sakydami „ne”.
Dar vienas psichologinis eksperimentas — tiriamiesiems rodomos merginų nuotraukos. Tuo pat metu ausinėse jie girdi savo širdies ritmą. Eksperimentuotojas kartkartėm transliuoja ne realų, o spartesnį širdies plakimą. Jo metu rodytas nuotraukas tiriamieji įvertina kaip patrauklesnes. Nesąmoningai jie daro išvadas — kai jaudinuosi, širdis plaka tankiau, taigi merginos nuotrauka mane sujaudino, ji — tikra gražuolė.
Dabar norėčiau pasiūlyti tarsi paprastą užduotį — mergina žiūri į vaikiną. Jos širdis plaka tankiai, kvėpavimas neritmingas, raumenys įsitempė, akių vyzdžiai išsiplėtė, skruostai paraudo, delnai suprakaitavo.