Žemaitijos nacionalinis parkas

Tikslas
Saugoti ir tvarkyti ypač vertingas Žemaitijos gamtos ir kultūros vertybes:takoskyrinį Platelių ežeryną su didžiausiu šiame krašte Platelių ežeru, Laumalenkos, Babrungo hidrografinį tinklą Šarnelės, Mikytų, Varduvos, Medsėdžių, Liepijos geomorfologinius darinius, charakteringus Vakarų Lietuvai Plokštinės bei Paplatelės miškus, Šeirių, Siberijos, Juodupio pelkes su retomis augalų irgyvūnų rūšimis, Platelių archeologinę teritoriją su piliaviete, Gegrėnų, Pūčkorių, Šarnelės, Stirbaičiųir kt. piliakalnius, Beržoro, Platelų, Žemaičių Kalvarijos urbanistikos paminklus, gausius Žemaitijos tautodailės paminklus:koplytėles ir koplytstulpius.

Plėtoti rekreacinę veiklą tam skirtose vietose, pirmumą teikiant pažintiniam turizmui. Atkurti ir palaikyti trradicines ūkininkavimo formas draustiniuose bei kaimiškose rekreacijos teritorijose. Sudaryti tinkamas gyvenimo ir darbo sąlygas vietos gyventojams.

Plotas

Žemaitijos nacionalinio parko teritorija užima 20 tūkst. ha. Didžioji parko dalis yra Plungės rajone, mažesnė – Skuodo.Miškai dengia 9 tūkst. ha. Ariamos žemės parke yra apie 6 tūkst. ha. Ji nėra derlinga, dirvos akmenuotos, reljefas kalvotas. Ariamasis sluoksnis rūgštokas, nemažai jaurinių pelkinių dirvožemių.
Vandenys užima apie 1,9 tūkst. ha. ežerų ir ežerėlių yra 26.
Pagrindinę hidrografinio tinklo dalį sudaro Platelių ežerynas,Babrungo ir Varduvos upės. Parko teritorijoje įregistruoti 65 upeliai. Be miškų, ariamos žemės, vaandenų, visa kita teritorijos yra pievos, ganyklos, pelkės. Viena didžiausių – Siberijos pelkė. Dalį teritorijos užima keliai, kelių parko teritorijoje daug. Asfaltuotų – 23 km. Tai respublikinės reikšmės keliai, darantys teigiamą įtaką parko gyvenimui; plėtoti ūkinę veiklą sąlygos parke palankios.

Upės
Nacionaliniame parke didžiausios Babrungo ir

r Varduvos upės. Babrungas išteka iš Platelių ežero ir per Laumalenkos, Plokščių, Babrungėnų kaimus Kulių apylinkėse įteka į Miniją.Ilgis 59 km.Babrungo kairieji intakai:Uošna, Pietvė, Čerkšnė, dešinieji – Dirnupė, Lieputė. Per pavasario potvynį vanduo Babrunge pakyla iki 2 m.
Varduva prasideda Skuodo rajone Paparčių apylinkėse. Iš pradžių teka pietų kryptimi, o nuo Žemaičių Kalvarijos pasuka į rytus.Ilgis 96 km. Įteka į Ventą. Intakai kairieji: Bradumas, Kvislė, Gūžė, Dubulis, Eglynupis, dešinieji – Pagardenis, Sruoja. Nacionalinio parko teritorijoje Varduvos upės teritorija kanalizuota, oBabrungo – hidromelioratorių neliesta.
Rūdupis išteka iš Platelių miestelio apylinkių ir įteka į Platelių ežerą. Kunigo upė teka iš Beržoro į Platelių ežerą. Jurčiaus upė iš Pakastuvio įteka į Platelių ežerą. Almino upė pradžią gauna Rūdaičių kaime. Pavingiavusi kaimo laukais įteka į Platelių ežerą.
Barduvos upės vandenys pradžią gauna Visvainų, Mačiukų kaimų laukuose.Įteka į Liepojos ežerą Latvijoje. Ilgis 1003 km, Lietuvoje – 56km. Upė teka lygiomis, kai kur pelkėtomis vietovėmis.
Juodupis prasideda Paplatelės kaime. Vardą gavo nuo juodo dumlo, kuris nusėdęs upelio dugne. Įteka į Platelių ežerą. Juodupio kairieji intakai: Maudutis, Sultekis, Sartupis, o dešinysis – Vaivadupis.
Smulkūs upeliai dirbamuose žemėse paversti melioracijos grioviais, natūralūs jie išliko tik miškuose

Ežerai

Platelių ežeras yra didžiausias,gražiausias, žuviningiausias Žemaitijoje. Jo plotas – 1210 ha, ilgis iš pietų į šiaurę – 8,4 km, plotis – 3,3 km. Giliausia vieta – 46 m į rytus nuo Pilies salos. Krantai labai vingiuoti, dugnas duobėtas, daug pusiasalių. Didžiausi pasiasaliai: Auksalė, Beržo ragas, Kreiviškis, Ru

uibiškis, Varnos ragas, Šventorkalnis. Nors krantai aukšti, bet visur prieinami. Į ežerą įteka 17 nedidelių upelių, o išteka viena Babrungo upė. Ežere daug salų, tai Pilies, Ubagų, Veršių, Pliksalė, Briežių, Gaidsalė, Šunčialio.
Platelių ežeras lyg taurėje tyvulioja ant didžiojo kalno. Kyla klausimas – iš kur čia visą laiką yra vandens. Mokslininkai teigia, kad jis susirenka iš požeminių sluoksnių, daug kur esančių aukščiau ežero. Vanduo ežere skaidrus ir švarus.
Plateliai
Antrasis pagal dydį – Ilgio ežeras. Jo plotas – 95 ha, ežeras pailgos formos, nusitęsia iš rytų į vakarus apie 1,5 km. Šlaitai apaugę mišku. Rytinis krantas atsiremia į Grikaičių kaimo žemę.

Beržoro ežero paviršiaus plotas – 52 ha. Ilgis – 1,1km, didžiausias gylis – 6,3 m. Ežere yra kelios nedidelės salelės. Ežero krantai aukšti, išskyrus vakarinį. Ežere yra dvi nedidelės medžiais apaugusios salelės. Per ežerą teka Beržuoja. Ežero krantai aukšti , išskyrus vakarinį.

Šie trys ežerai sudaro Platelių ežeryną.

Kiti parko teritorijoje esantys ežerai nedideli: Luoka – 31 ha, Iešnalis – 18 ha, Burgis – 13 ha, Žiedelis – 10 ha, Burgelis – 7 ha, Maudutis – 5 ha, Getaučių – 4 ha, Pakastuvis – 2 ha. Dauguma ežerų – pelkėjantys.

Gyvūnija

1997 m.žvėrių apskaitos duomenys nacionaliniame parke

Vilkai 2
Briedžiai 23
Barsukai 24
Mangutai 35
Taurieji elniai 53
Lapės 93
Šernai 124
Voveraitės 151
Kiškiai 153
Bebrai 175
Stirnos 275

Žvėrių apskaitos duomenimis, kanopinių žvėrių – briedžių, tauriūjų elnių, stirnų, šernų – buvo gerokai per daug, negu ūkiškai tvarkantis galima leisti. Esamas žvėrių skaičius ir pašarų bazė sudaro palankias salygas medžioklei plėtoti. Tokią pramogą nacionalinis parkas gali svečiams leiti ir surengti.

Nacionaliniame parke užregistruotos 176 paukščių rūšys. Iš

š jų 29 – praskrendančių paukščių. Lizdus suka ir jauniklius peri 134 rūšys. Kai urie paukščiai įtraukti į Lietuvos raudonąją knygą. Tai juodagalvis naras, jūrinis erelis, sakalas keleivis, erelis žuvininkas, dydisis baublys, pievinė lingė ir kt.

Nacionalinio parko ežeruose veisiasi kuojos, ešeriai, lydekos, raudės, lynai, karosai. Kai kuriuose ežeruose gyvena vėžiai.

Ežeruose, upėse, upeliuose, tvenkiniuose gausu įvairių rūšių varliagyvių, vėžiagyvių, dėlių, moliskų. Miškų aikštelėse,ežerų ir upių pakrantėse, pamiškėse pastebėsime daug sraidančių ropojančių, plaukiojančių vabzdžių, o miško aikštėse gluodenų, driežų, angių ir žalčių besišildančių saulėje.

Augalija

Parke dar išliko nemelioruotų pelkių, šlapių pievų plotų, upelių šlaitų. Šiuose vietuose buvo palankios salygos išlikti laukinei ir retai augmenijai. Viena turtingiausių retų laukinių augmenijos vietų yra Siberijos pelkė. Daug ir įvairių bei retų augalų yra ir Babrungo upės pakrantėse bei natūraliose pievose. Nacionalinio parko teritorijoje auga 625 augalų rūšys. Parke yra 11 augalų rūšių įrašytų į raudonąją knygą.

Klimatas lėmė, kadparko teritorijos augmenija turi taigai būdingų bruožų. Tą rodo kad ir tokio augalo kaip raktažolė pelenėlė paplitimas. Čia ji auga Siberijos pelkėje ir pievose ties Babrungu. Tai sparčiai nykstantis II kategorijos (pagal Raudonąją knygą) augalas.

Miškuose atkūriami pagrindinių medžių rūšių – eglių, pušių, uosių – medelynai. Miškas sodinamas, ugdomas ir prižiūrimas atsižvelgiant į dirvožemio ypatumus, rekreacines ir poilsio sąlygas. Miškus tvarko ir prižiūri 4 girininkijos: Alsėdžių, Beržoro, Platelių, Stirbaičių.

Miškuose ūk

kininkaujama atsižvelgiant į zoninę priklausomybę. Ūkinio miško paskirtis – nepakenkiant gamtinei aplinkai nenutrūkstamai tiekti medieną.

Iš I kategorijos nykstančių rūšių sąrašo paminėta parko žemapelkėse auganti pelkinė lakasva. Tai daugiametis žolinis augalas. Nyksta sausinant pelkes.

II kategorijos sparčiai nykstančioms rūšims skiriami dvilapis purvuolis ir žalsvažiedė blandis, augantys Siberijos pelkėje, dėmėtoji gegūtė – Siberijos pelkėje. Paprastoji tuklė – Babrungo natūraliose pievose ir Siberijos pelkėje,šakotoji ratainytė – Iešnalio ežero dumblėtose pakrantėse.

III kategorijos retų rūšių sąraše minėtinos juodagalvė bajorė ir raistinė viksva. Raistiniai viksvai reikia ežerų pakrančių juodalksnių, o juodagalvė bajorė pasirinkusi Pilies salą, šviesias pamiškes, natūralias pievas.

Parko zonos

Siekiant geriau išsaugoti, tvarkyti ir bnaudoti gamtos ir kultūrinius vertybes, parkas suskirstytas į zonas. Tai rezervatai ir draustiniai, apsauginė,rekreacinė, ūkinė zonos.

Rezervatai
Plokštynės gamtinis rezervatas skirtas išsaugoti tipiškiems Žemaitijos kalvose augantiems eglynams bei žemapelkių ir aukštapelkių augmenijai ir gyvūnijai.
Aklaežerio gamtinis rezervatasapima Pietvės baseino aukštupį ir Rukundžių miško dalį. Jo paskirtis – išsaugoti tarpukalvių aukštapelkias, spygliuočių mišką, šiai vietovei būdingus žolinius augalus ir gyvūniją.
Plokštinės kultūrinės rezervatas – muziejus yra Plokštinės miško 54 kvartale. Jo paskirtis – išsaugoti sovietinių laikų raketų paleidimo aikštelę ir ekspanuoti ją lankytojams.

Draustiniai
Šarnelės kraštovaizdžio draustinis. šiame draustinyje stūkso didžiausias nacionalinio parko piliakalnis, driekiasi Varduvos ozas, tyvuliuoja Artenio ežeras.
Mikytų kraštovaizdžio draustinis apima padrikus vienkiemio tipo Mikytų, Mačiukų, Jockių kaimus. Čia yra Mikytų alkakalnis ir Velnio akmuo.
Pūčkorių kraštovaizdžio draustinis skirtas išsaugoti Pūčkorių piliakalniui, Pūtškorių kaimo vienkiemui ir šių apylinkių kalvotam kraštovaizdžiui.
Jazdauskiškių kraštovaizdžio draustinis apima padriką Jazdauskiškių kaimą ir jo apylinkes su Gegrėnų ir Jazdauskiškių piliakalniais.
Liepijos kraštovaizdžio drautinyje saugomas Liepijos miškas su šio krašto būdinga augmenija ir gyvūnija bei vaizdingas kalvotas reljefas.
Babrungo krštovaizdžio draustinis apima parką esantį Babrungo upės slėnį, Grigaičių piliakalnį ir būdingus žemaitijai vienkiemius.
Stirbaičių kraštovaizdžio draustinyje saugomas didžiausias parke to paties pavadinimo vienkiemio tipo kaimas, turintis urbanistinę vertę, ir Stirbaičių ir Gudelinės miškai.
Uošnos kraštovaizdžio draustinis apima uošnos upelio aukštupį ir Rukundžių bei Skirpsčių miškus bei aukštapelkes.
Užpelkių, Pakastuvos, Šeirių, Siberijos telmaloginiuose draustiniuose saugoma to paties pavadinimo pelkių retų augalų augimvietės, retų paukščių perėjimo vietos, pelkiniai nendrynai ir miško salos.
Paplatelių kraštovaizdžio draustinis skirtas išsaugoti eglyninių miškų ekosistemai, retoms biocenozėms.
Neįkainojamą pažintinę vertę turi Šventorkalnio archeologinis draustinis. Tai ankstyvųjų viduramžių gausios archeologinių iškasenų radimvietės. Piliasalių archeologiniame draustinyje, kuris apima Pilies ir Veršių salas, saugomos buvusių pilių piliavietės.
Visvainių etnokultūrinio draustinio paskirtis – išsaugoti valakinį gatvinį kaimą, jo kultūrinę vertę.
Platelių, Beržoro urbanistiniai draustiniai skirti išsaugoti šių gyvenviečių kultūrinę, archtektūrinę ir istorinę vertę.

Apsaugos zona
Šią zoną sudaro rezervatų, vandens telkinių ir kelių apsauginės teritorijos.

Rekreacinė zona

Ją sudaro Šeirių, Jurčio pusiasalio, Miežlaukio, Jautupio, Luokos, Ilgio miško parkai, didžioji Platelių ežero dalis ir Ilgio bei Luokos ežerai ir rekreacinių įstaigų teritorijos.

Ūkinė zona
Šioje zonoje yra miškai ir žemės ūkio teritorijos bei nacionalinio parko gamybinės bazės teritorija.

Turizmas ir poilsis
Nacionaliniame parke turistai gali aplankyti kultūros paminklus, susipažinti su žemaičių archaiškomis tradicijomis, pasigrožėti XVII a. statytomis bažnyčiomis,koplyčiomis, sodybomis, piliakalniais, pabendrauti sumedžio drožėjais, įsigyti jų darbų.
Parko teritorijoje galioja specialus lankymo režimas. Parko teritoriją gali lankyti visi, tačiau privalu laikytis čia veikiančių įstatymų ir taisyklių.

Mokslas ir kultūra

Nacionalinio parko teritorijoje daug kultūros paminklų. Paminklų kiekis ploto vienete gerokai viršyja šalies vidurkį. Nacionalinio parko teritorijoje žinoma 215 įvairių etninės kultūros vertybių. Iš jų du gamtos paminklai, 51 istorijos paminklas – kaimo kapinaitės, senkapiai, žymių žmonių sodybos – rašytojos Žemaitės gimtinė Bukantėje, poeto V. Mačernio – Šarnelės kaime, knygnešio V. Juškos kapas. Įregistruota 31 archeologinis paminklas – piliakalniai, senosios gyvenvietės, alkakalniai, žymėtieji akmenys. Išlikę daug dailės paminklų, taip pat koplytėlių, koplystulpių, kryžių, kurie pastatyti pakelėse arba įkelti į medžius. Tai pagoniškų ir krikščioniškų kultų sintezė. Svarbią pažintinę reikšmę turi senosios kaimų sodybos, statytos praėjusio šimtmečio arba šio šimtmečio pradžioje ir išlaikiusios to meto pagrindinius bruožus. Daugiausiai etnografiškai vertingų sodybų išlikę Jazdaukiškių (17), Visvainių (15), Pūškonių (14) kaimų žemėse.

Žmonės dar nepamiršo senoviškų paročių ir švenčių. Parko iniciatyva jos yra švenčiamos. Tradiciniai verslai – drožimas iš medžio, kalvystė, keramika, pynimas, audimas atsigavo atkūrus Lietuvos nepriklausomybę.

Parko teritorijoje gyvena 3,5 tūkst. gyventojų.

Leave a Comment