Vidaus vandenų žuvininkystės plėtros priemonės

Bendrosios nuostatos

Lietuvos Respublikos Seimas 2000 m. birželio 27 d. priėmė Lietuvos Respublikos Žuvininkystės įstatymą (Nr. VIII-1756), kuriuo vidaus vandenų žuvininkystę priskyrė žemės ūkio veiklos sričiai, kaip neatskiriamą kaimo ekonominio ir socialinio vystymo sudėtinę dalį. Todėl pateikiamas vykdyti priemones reikia laikyti Nacionalinės ilgalaikės Žemės ūkio plėtros strategijos ir Žemės ūkio ir kaimo plėtros programos priemonių sudėtine dalimi.
Vidaus vandenų žuvininkystės strateginės nuostatos ir galimi sprendimai buvo išanalizuoti ir pateikti pasirengimo Lietuvos stojimui į Europos Sąjungą laikotarpio 2000-2005 metais strategijoje.
Naujai rengiami Žemės ūkio ir žuvininkystės poįstatyminiai ir kiiti teisiniai aktai derinami su Europos Sąjungos Bendrąją žemės ūkio politiką ir Bendrąją Europos Sąjungos žuvininkystės politiką reglamentuojančiais teisiniais aktais.

Vidaus vandenų žuvininkystės plėtros priemonės yra Lietuvos pasirengimo stojimui į Europos Sąjungą programos regioninės plėtros dalis. Regioninės plėtros programa derinama su Žemės ūkio ir kaimo plėtros bei kitomis programomis.

Lietuvos žuvininkystė – ūkio šaka apimanti žvejybą, žuvų išteklių administravimą ir atkūrimą (žuvivaisą), prekinį žuvų auginimą, perdirbimą ir pateikimą vartotojams. Vidaus vandenų žuvininkystė yra smulkaus verslo ir jo plėtros objektas.

Žvejybos verslo ekonomikai svarbią reikšmę turi gėėlųjų vandenų žuvys: unguriai, starkiai, lydekos, karšiai, ešeriai, seliavos, lynai, kuojos, stintos, vėgėlės ir kitos, bei
tvenkiniuose auginami karpiai, karosai, upėtakiai, lydekos, peledės.

Vidaus vandenų žuvininkystės sektoriaus įmonėse ir įstaigose dirba per 1500 žmonių.

2000 m. vidaus vandenyse buvo sužvejota ir išauginta 3600 tonų žu

uvų: Kuršių mariose – 1 258, Kauno vandens talpykloje – 120, ežeruose – 51, upėse ir polderiuose – 175 tonos, išauginta tvenkiniuose – 1996 tonos arba 55 proc.visų vidaus vandenų žuvų.
Žuvų ir vėžių veisimo darbus vykdo šeši (Ignalinos, Žeimenos, Trakų Vokės, Simno, Šilavoto ir Rusnės) Valstybinio žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centro filialai bei Laukystos žuvų veislynas.

Metinė vidaus vandenų žuvų produkcija 2000 m.sudarė apie 39 proc. (3 600 tonų) visos žvejybos Lietuvos vandenyse apimties. Visame Lietuvos žuvų produktų metiniame suvartojime, kuris perskaičiavus į neperdirbtas žuvis (žaliavas) vidutiniškai per 20 metų buvo 55-60 tūkst.tonų, vidaus vandenų žuvys sudaro 0,06 proc.

Sektoriaus analizė

Vertingų verslinių žuvų ir vėžių ištekliai vidaus vandenyse yra nuskurdinti. Sužvejojamų žuvų kiekis per paskutiniuosius dešimt metų sumažėjo kelis kartus. Nors sukurta gera materialinė bazė, sukauptas gamybinis mokslinis potencialas leidžia kasmet inkubuoti per 400 mln. žuvų ikrų, didžioji dalis išinkubuotų lervučių yra iššleižiama į vandens telkinius lervučių stadijoje ir tik maža dalis paauginama iki gyvybingų žuvyčių stadijų. Žemas į ežerus išleidžiamos veislinės medžiagos gyvybingumas ir nepatenkinama žuvų išteklių apsauga yra pagrindinės priežąstys, kodėl per paskutinius dešimt metų žuvų sugavimas šalies ežeruose sumažėjo nuo 423 tonų 1990 m. iki 51 tonos 2000 m. Nepakankamai efektyvi žuvivaisa ir silpna žuvų apsauga neleidžia sparčiau plėtoti vidaus vandenų žuvininkystę, atkurti ir gausinti gamtos išteklius.

Dabartinė žuvivaisos darbų kryptis nėra perspektyvi, infrastruktūros įmonės dirba neefektyviai, ūkinė – organizacinė veikla bei valdymas neatitinka rinkos ekonomikos reikalavimų.

br />Žvejybos ir žuvų auginimo tvenkinių įmonių veiklos ekonomika negerėja, įmonėms trūksta lėšų tvenkinių, jų hidroįrenginių remontui todėl nepilnai užtikrinamos sveikatingumo ir sanitarijos bei higienos sąlygos, žemas gamybos efektyvumas ir konkurencingumas rinkoje, nepakankamos žuvų ligų profilaktinės priemonės.

Kuršių marios yra didžiausias ir produktyviusias Lietuvos gėlųjų vandenų telkinys. Čia gyvena per 50 rūšių sėslių, pusiau praeivių ir praeivių žuvų, verslinė žuvų produkcija siekia iki 1100 tonų (27 kgha) per metus. Vertingiausių žuvų – ungurių, starkių ir karšių kasmet sugaunama atitinkamai apie 10-12, 50 ir 380 tonų. Starkių ir karšių sugavimo kiekiai Kuršių mariose reguliuojami. Atsižvelgiant į mokslinių tyrimų rezultatus ir mokslininkų rekomendacijas ir į Lietuvos ir Rusijos sutarties nuostatas, dėl bendradarbiavimo žuvininkystės srityje, kasmet nustatomi šių žuvų sugavimo limitai. Per paskutiniuosius 20 metų Kuršių mariose ypač sumažėjo ungurių, lydekų, žiobrių, karšių atsargos.

Daugumos Lietuvos ežerų biologinės sąlygos yra tinkamos žuvininkystei plėtoti. Daugiausia ežerai išsidėstę Aukštaitijoje: – Ignalinos, Zarasų, Molėtų ir Švenčionių rajonuose bei Dzūkijoje: – Lazdijų, Alytaus ir Varėnos rajonuose.

Ežeruose žvejojančių žvejų valkšnose vyrauja mažą paklausą rinkoje turinčios žuvų rūšys, žvejyba ežeruose nėra pakankamai selektyvi, neefektyvi žuvų išteklių apsauga.

Nors Lietuvos upės dėl nedidelių žvejybos apimčių neturi didesnės tiesioginės įtakos ekonomikai, tačiau yra svarbios žmonių gyvenimo sąlygoms. Tai yra žuvų neršto takai ir nerštavietės, užtikrinančios žuvų populiacijų kaitą ir išteklių biologinę pusiausvyrą, o aktyviam poilsiui ir

r sportui, turizmo verslo plėtrai, gyventojų sveikatingumui ir sveikos gyvenamosios aplinkos užtikrinimui upių reikšmė yra neįkainojama. Nemuno žiotyse ir deltos šakose bei atšakose yra pagrindinės daugelio vertingų praeivių ir pusiau praeivių žuvų nerštavietės, kurios svarbios ne tik Nemuno, bet ir visų Lietuvos upių, Kuršių marių ir Baltijos jūros žuvų išteklių reprodukcijai.

Užtvenkus Nemuną prie Kauno, aukštupis ir vidurupis buvo atskirti nuo žemupio, todėl buvo prarasta apie 70 proc. lašišų, šlakių, žiobrių nerštaviečių.

Žvejybą vidaus vandenyse reguliuoja Lietuvos žuvininkystės įstatymas ir Žvejybos taisyklės. Kai kurie savivaldybių žinioje esantys ežerai nuomojami specializuotai tam tikrų žuvų rūšių žvejybai.

Lietuvos žuvų auginimo tvenkinių gamybiniai pajėgumai panaudojami tik apie 30 proc. Bendras tvenkinių plotas yra apie 11 000 ha, o tvenkinių produkcija 2000 m.siekė beveik 2000 tonų. Karpiai sudaro apie 95-98 proc. visų tvenkiniuose išauginamų žuvų. Tvenkiniuose išaugintų karpių paklausa šalies vidaus rinkoje yra ribota, nes pabrangus elektros energijai ir pašarams išaugo jų auginimo savikaina. Žuvų auginimo bendrovės, daugelis kurių naudoja daug elektros energijos tvenkiniams užpildyti vandeniu bei kurių tvenkiniai pastatyti nederlingose žemėse, neturi didelių perspektyvų konkuruoti rinkoje. Tačiau šiuo metu ir palankesnėse sąlygose esančioms bendrovėms iš savo veiklos nepakanka lėšų tinkamam tvenkinių eksploatavimui ir modernizavimui.
Nepakankamai išplėtota šviežių žuvų produktų kokybės užtikrinimo infrastruktūra: nepatenkinamas apsirūpinimas ledu žvejybos vietose, prastos iškrovimo iš laivų vietų ir

r laikymo patalpų sanitarinės-higieninės sąlygos. Nepakankama šviežių žuvų kokybės kontrolė produkto kelyje nuo žvejo iki vartotojo sudarė sąlygas žemos kokybės žuvų produktų patekimui į rinką. Būtina sustiprinti gaminamų žuvų produktų kokybės kontrolę. Įmonių vadovams, atsakingiems už maisto produktų kontrolės užtikrinimą įmonėse, turėtų būti taikomi profesiniai kvalifikaciniai reikalavimai. Lietuvoje nesukurta periodinė žuvininkystės specialistų mokymo ir privalomo kvalifikacijos kėlimo sistema.

Lietuvos vidaus vandenų žuvininkystės privalumai:

• Pakankamai dideli ir švarūs vidaus vandenų ištekliai.

• Palankios gamtinės sąlygos žuvims veisti ir auginti: lašišoms, upėtakiams, šlakiams, lydekoms, unguriams, karpinių šeimos žuvims, vėžiams.

• Darbuotojų kvalifikacija, žuvų auginimo ir vartojimo tradicijos bei patyrimas.

Lietuvos vidaus vandenų žuvininkystės silpnosios pusės:

• Nestabili, dar besiformuojanti ūkio subjektų organizacinė, ekonominė padėtis, didelis, smulkių, menko ekonominio ir investicinio pajėgumo rinkos dalyvių skaičius.

• Sumažėję vertingų verslinių žuvų ištekliai dėl žuvivaisos politikos, žuvinant ežerus mažai gyvybingomis žuvų lervomis. Nepatenkinama žuvų išteklių apsauga ir apskaita.

• Nepakankamai efektyviai naudojami žuvų veisimo, tvenkinių ir kitų vandens telkinių pajėgumai žuvininkystei plėtoti.

• Neišvystyta vietinių žuvų paruošimo pardavimui ir jų perdirbimo kultūra, neužtikrinama į rinką tiekiamų žuvų produktų kokybė, silpna valstybinių institucijų kontrolė.

• Neišvystyta žvejybos infrastruktūra (neįrengtos ir apleistos laimikio iškrovimo vietos, ledo, tinkamos taros ir atšaldomų patalpų trūkumas), pasenusios žuvivaisos ir žuvų dorojimo technologijos.

• Nesureguliuoti žuvų rinkos teisiniai santykiai, neišvystyta rinkos infrastruktūra, nepakankamas žuvų produktų konkurencingumas.

• Neišvystytas mokslinio ekonominio bei socialinio žuvininkystės šakos ir ūkio subjektų aprūpinimo potencialas, nesukurta ir neįdiegta efektyvi informacijos ir apskaitos sistema plėtros priemonėms pagrįsti.

• Nepakankama valstybės parama žuvininkystės infrastruktūros ir tvenkinių plėtrai.

• Nesukurta žuvininkystės specialistų mokymo vadybos, marketingo, apskaitos ir kontrolės bei produktų kokybės užtikrinimo pagrindų, naujų gamybos technologijų diegimo bei kvalifikacijos kėlimo sistema.

Sektoriaus plėros prognozės

Ilgalaikės strategijos tikslas: – pertvarkyti vidaus vandenų žuvininkystės ūkį taip, kad jo veikla taptų ekonomiškai efektyvi ir valdoma, nepažeidžiant ekologinės ir biologinės gyvųjų vandens išteklių gamtoje pusiausvyros.
Priemonių tikslas – atsižvelgiant į didėjančią paklausą žuvų produktams rinkoje, sukurti išvystytą žuvų ūkio sistemą, užtikrinančią didesnį gamybos efektyvumą, geresnį šalies gyventojų aprūpinimą šviežiomis gėlųjų vandenų žuvimis, derinant šią veiklą su aktyvaus gyventojų poilsio, sporto, kaimo turizmo verslo organizavimo plėtra. Kompleksinis vidaus vandenų žuvininkystės verslo (kuris nėra pelningas) susiejimas su poilsio ir turizmo verslu padėtų užtikrinti didesnį užimtumą ir didesnes dirbančiųjų pajamas, pagerintų kaimo, teritorijų priklausančių nuo žvejybos, infrastruktūros plėtrą.
Vidaus vandenų žuvininkystės sektoriaus plėtotės įgyvendinimas turėtų būti siejamas su Kaimo plėtros priemonėmis ir pradėtas nuo kompleksinio ekologinio, socialinio ir ekonominio numatomų priemonių įvertinimo, atsižvelgiant į šiuos pagrindinius uždavinius:

1. Žuvų veisimo ( akvakultūros) srityje – veisti auginimui tvenkiniuose ir natūraliųjų vandenų įžuvinimui vertingesnių verslinių žuvų jauniklius, juos paauginant iki gyvybingų stadijų.

2. Prekinėje tvenkininkystėje – modernizuoti žuvų auginimo tvenkinius, tobulinti technologijas, plėsti vertingų, paklausių rinkoje žuvų rūšinę sudėtį, ypač upėtakių ir vėžių auginimą, remti perspektyvių žuvų veislių tyrimus ir jų gerinimą. Teikti finansinę paramą perspektyvių ūkių plėtrai taip pat iš SAPARD ir valstybės biudžeto lėšų, stiprinti jų ekonomiką.

3. Žvejybos vidaus vandenyse srityje – reguliuoti vertingų žuvų žvejybą, stiprinti žuvų išteklių apsaugą, tobulinti valstybinės reikšmės vandens telkinių valdymą, teisines nuomos sąlygas, remti žuvų iškrovimo, dorojimo, perdirbimo ir pardavimo infrastruktūros kūrimą bei žuvų produktų kokybės užtikrinimą.

4. Plėtoti ir remti žuvininkystės verslą, kaip darbo vietų išsaugojimo ir jų kūrimo kaime priemonę, ypač nederlinguose miškinguose ir ežeringuose rajonuose, kaip alternatyvą tradicinei žemės ūkio produktų gamybai, panaudojant gamtines sąlygas aktyvaus poilsio, sporto, kaimo turizmo verslo organizavimui, čia dirbančių žmonių pajamoms ir socialinėms garantijoms užtikrinti.

Žuvų neršto gerinimui natūraliuose vandens telkiniuose ir žuvų išteklių apsaugos stiprinimui reikalingos priemonės:

• Sudaryti geresnes sąlygas praeivių ir pusiau praeivių žuvų migracijai į nerštavietes. Reguliariai gilinti Nemuno deltos atšakų bei kitų, verslinių žuvų reprodukcijai svarbių, upių vagas.

• Stiprinti neršiančių žuvų apsaugą.

• Didinti upėse žvejojančių žvejybos įmonių atsakomybę už polderių ir kitų žvejybos vietų nuolatinę apsaugą žuvų neršto metu.

• Stiprinti žuvų išteklių apsaugą, plėsti tarptautinį bendradarbiavimą žuvų išteklių apsaugos srityje.

Įgyvendinimo priemonės

Vidaus vandenyse sužvejotų žuvų ir iš jų pagamintų produktų paklausa priklauso nuo pasiūlos ir iš pradžių pradeda formuotis vietinėje rinkoje, netoli gamybos vietų ir šių produktų vartotojų. Šalies rinkoje paklausa susiformuoja ne tik šalyje pagamintiems, bet ir importuotiems žuvų produktams, kaip ir šių produktų pasiūla ir paklausa. Įgyvendinus priemones numatomas geresnis šalies gyventojų aprūpinimas šviežiomis, platesnio asortimento vidaus vandenų žuvimis. Kartu bus įgyvendinamos priemonės žuvų ištekliams gausinti didesnės prekinės vertės žuvų rūšimis natūraliuose vandenyse, jų auginimui plėsti tvenkiniuose.

Tikslai gali būti pasiekiami: veisiant ir auginant aukštesnės prekinės vertės, brangesnių veislių žuvis, plečiant jų rūšinę sudėtį, gamybos mastus, rekonstruojant ir modernizuojant tvenkinius, didinant žuvų apdorojimo ir prekinio paruošimo rinkai laipsnį.
Ilgalaikių priemonių plane numatoma racionalizuoti žvejybą, sukurti informacinę sistemą, reikalingą šalies žuvininkystės politikai įgyvendinti, tobulinti žvejybos būdus, atnaujinti žvejybai naudojamas plaukiojimo priemones, remti efektyvesnių žvejybos įrankių įsigijimą.
Numatyta skatinti naujų švartavimosi prieplaukų laivams įrengimą ir senųjų rekonstravimą vandens telkinių pakrantėse, žuvų iškrovimo iš laivų vietų sanitarijos- higienos sąlygų gerinimą, statyti ir įrengti žvejų aprūpinimo ledu, tara, žuvų plovimo, apdorojimo, atšaldymo ir laikymo infrastruktūros objektus ir atšaldomomas patalpas.

Vidaus vandenų žuvininkystės produkcija verslo apimčių požiūriu yra labai maža, net jeigu numatomos šios šakos rėmimo ir skatinimo priemonės ateityje būtų ir labai efektyvios. Bet vidaus vandenų žuvininkystė labai svarbi gamtinės žmonių gyvenimo aplinkos pusiausvyros palaikymui, darbo vietų kaime išlaikymui ir kūrimui, sveikų ir šviežių produktų vietiniam vartojimui tiekėjo, turiningo laisvalaikio, poilsio, turizmo paslaugų verslo infrastruktūros kompleksui.

Vidaus vandenų žuvininkystė, kaip ir kiti netradiciniai kaimo verslai nederlingose, tačiau vaizdingose ir palankiose turizmo, poilsio, turiningo laisvalaikio praleidimo ir sporto organizavimo infrastruktūros kūrimo bei darbo vietų išlaikymo kaime kontekste, turėtų būti vertinami kaip labai svarbus ir vertingas faktorius.
Remiantis tvenkinių bei natūralių vandens telkinių gruntų tyrimo duomenų įvertinimu bei ūkių plėtros perspektyvomis, atsižvelgus į elektros siurblinių naudojimą,atstumą nuo rinkų, atlikti produktyviausių tvenkinių atranką, juos įveisti vertingesnių žuvų veislėmis, tokiu būdu racionalizuoti žuvų auginimo verslą, gausinti ir papildyti gėlųjų vandenų žuvų išteklius. Taikyti griežtesnes prieš epizootines priemones, sanitarijos ir higienos reikalavimus intensyvios gamybos tvenkiniuose, plėtoti mokslinius tyrimus, stiprinti žuvų išteklių apsaugą.
Optimaliam vertingų žuvų išteklių išsaugojimui užtikrinti, žvejybos plėtrai ir jos racionalizavimui bei infrastruktūros objektų modernizavimui, būtina parengti suderintą su Tarptautine Baltijos regiono subalansuotos žuvininkystės plėtros programa, Kuršių marių ilgalaikę plėtojimo programą ir ją įgyvendinti:

• Teisinėmis ir ekonominėmis priemonėmis reguliuoti verslinų ir vertingų žuvų žvejybos apimtis, gerinti apskaitą ir žvejybos kontrolę.

• Saugoti vertingas žuvis (lašišas, šlakius, žiobrius, perpeles, starkius, lydekas, karšius, vėgėles, lynus, šamus) jų migracijos ir neršto metu, gerinti neršto sąlygas, saugoti migracijos kelius ir neršto vietas.

• Reguliuoti starkių ir karšių žvejybos apimtis limitais.

• Atkurti ir modernizuoti laivų stovėjimo prieplaukas, laivų aptarnavimo ir remonto infrastruktūrą, žuvų iškrovimo vietas, laimikio dorojimo ir laikymo patalpas, aprūpinant jas šalčio ir ledo gamybos įrengimais.

• Plėtoti žuvų išteklių monitoringo, ichtiologinių ir genetinių tyrimų darbus.

• Plėtoti tarptautinį bendradarbiavimą, siekiant gausinti ir tausoti žuvų išteklius.

Ežerų priklausomybės, naudojimo, priežiūros ir apsaugos gerinimui reikalingos priemonės:

• Tobulinti dabar galiojančią ežerų valdymo, administracinės ir turtinės priklausomybės, jų nuomos ūkio subjektams bei visuomeninėms organizacijoms tvarką.

• Stiprinti ežerų žuvų išteklių apsaugą, o didesniems, kaip 100 ha vandens telkiniams įvesti privalomą valstybinę žuvų išteklių kontrolę.

• Nustatyti privalomus mažaverčių žuvų ežeruose išgaudymo limitus, tip pat biomelioracijos priemones, įveisiant vertingų plėšriųjų žuvų rūšis, tai numatant vandens telkinių nuomos sutartyse.

• Tobulinti valstybinės reikšmės vandenų įžuvinimo tvarką ir technologijas, didinti inkubuotų žuvų lervučių paauginimo iki gyvybingų stadijų pajėgumus.

Žuvų auginimas tvenkiniuose, kaip sezoninis verslas, turėtų būti valstybės remiamas, kaip ir kita žemės ūkio gamyba, jam taikomos tiesioginės išmokos bei mokesčių lengvatos pagal deklaruotą įžuvintų tvenkinių plotą.

Ekonominės padėties gerinimui, tvenkinių ūkiai patys turėtų plėsti auginamų žuvų rūšinę sudėtį ten kur tam yra palankios sąlygos, daugiau auginti didesnės vertės žuvų rūšis, vėžius.

Lietuvoje sukauptas pakankamas upėtakių auginimo tvenkiniuose patyrimas. Kiekvienais metais iki 1990 m, Lietuvoje buvo išauginama ir realizuojama iki 50 tonų upėtakių. Dėl ekonominių sąlygų pasikeitimo, elektros energijos ir pašarų pabrangimo,kitų priežąsčių, gamybos savikaina padidėjo, atitinkamai sumažėjo ir paklausa rinkoje. Upėtakius augina tik Valstybinio žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimo centro Žeimenos ir Trakų Vokės filialai bei keli maži privatūs ūkiniai subjektai. Bet jau atsirado šio verslo entuziastai, nauji upėtakių auginimo tvenkiniai statomi Zarasų ir kituose rajonuose.

Natūralių gėlųjų vandenų plačiažnypliai vėžiai turi neribotą paklausą vidaus ir užsienio rinkose. Vėžiai laikomi švaraus vandens bioidikatoriais. Jų gausinimas šalies upėse, ežeruose ir dirbtinuose vandens telkiniuose ypač svarbus ekologiniu ir gamtosauginiu požiūriu. Sukurta pakankama mokslinė eksperimentinė bazė Valstybinio žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimo centro Simno filiale, bendradarbiaujant su Švedijos, Suomijos ir Vokietijos vėžių auginimo specialistais. Plečiamas plačiažnyplių vėžių veisimas ir jauniklių auginimas, dalis filialo tvenkinių rekonstruota ir pritaikyta vėžių auginimui, vykdomi mokslo tiriamieji darbai. Vėžių ištekliai vidaus vandens telkiniuose dar nepakankami, jų auginimo verslas tik pradeda vystytis ir nepejėgus tenkinti vidaus rinkos poreikių. Naujų plačiažnyplių vėžių auginimo technologijų diegimas, švarus upių ir ežerų vanduo, palankios gamtinės sąlygos, geri paskutiniųjų metų mokslinių tyrimų rezultatai leidžia teigti, kad sąlygos vėžininkystės verslo plėtrai Lietuvoje yra palankios.

Priemonės tvenkinių ūkių ekonominei būklei gerinti:

• Remti tvenkinių žuvininkystės ūkių modernizavimą, pažangių, ypač upėtakių ir vėžių auginimo technologijų diegimą, naujų vertingesnių žuvų rūšių auginimą uždaro vandens naudojimo ciklo sistemose.

• Plėtoti vertingų verslinių, Lietuvoje aklimatizuotų žuvų, lietuviškų veislių karpių, taip pat vėžių selekcijos darbus.

• Valstybės biudžeto lėšomis finansuoti žuvų ligų profilaktines ir gydomąsias priemones tvenkiniuose ir atviruose vandens telkiniuose, perspektyvių žuvų auginimo įmonių tvenkinių kalkinimo darbus, vandens tiekimo sistemų ir hidrotechninių įrenginių statybą ir modernizavimą.

• Remti biologinių-sanitarinių žuvų auginimo sąlygų gerinimo projektus, aplinkosauginių vandens nešmenų nusėsdinimo įrenginių statybos projektų įgyvendinimą.

• Mažai palankiose ir nepalankiose žemdirbystei, bet tinkamose žuvininkystei plėtoti vietose, skatinti ir remti upėtakių ir kitų vertingų žuvų bei vėžių auginimo tvenkinių ūkių statybą ir modernizavimą, o kur tai tikslinga, kartu su kaimo turizmo, sporto, aktyvaus poilsio organizavimo projektais, juos finansuoti iš SAPARD ir kitų paramos lėšų.

• Remti ir skatinti vietinių pašarų, skirtų lašišoms, šlakiams, upėtakiams ir kitoms žuvims bei vėžiams auginti, gamybos plėtrą.

• Parengti specialią programą vietinių vėžių populiacijų gausinimui šalies vidaus vandenyse. Tobulinti ir remti modernių vėžių veisimo ir auginimo biotechnologijų, recirkuliacinių technologinio vandens kokybės optimizavimo sistemų vėžininkystės ūkiuose diegimą, užtikrinančių tinkamų sanitarijos-higienos sąlygų sudarymą, spartesnį vėžiukų augimą, aukštą produktų kokybę.

Numatyta restruktūrizuoti ir išvalstybinti kai kuriuos, ūkinę veiklą vykdančius gamybinius Valstybinio žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimo centro padalinius, pagerinti svarbiausių, didelę valstybinę rekšmę turinčių, žuvivaisos objektų finansavimą.

Žuvų veislių selekcija, biotechniniai moksliniai tyrimai, vertingesnių žuvų veislių atrankos ir introdukcijos ekonominis įvertinimas ir pagrindimas, valstybės paramos priemonės padės stabilizuoti ir išlaikyti konkurencingą tvenkininę žuvininkystę.

Planinga ir nuosekli valstybės veterinarinė kontrolė, ichtiopatologinės tarnybos stiprinimas ir iš valstybės biudžeto finansuojamos žuvų ligų profilaktinės priemonės vandens talpyklose ir akvakultūros įmonėse, pagerins sanitarines – higienines sąlygas ir leis išvengti epizootijų ir didelių nuostolių tvenkinių įmonėse.

Priemonių efektyvumo įvertinimas

Vykdant ilgalaikes vidaus vandenų žuvininkystės plėtros priemones, kaip neatsiejamą Žemės ūkio ir kaimo plėtros programos dalį, bus sprendžiamos sektoriaus gyvybingumo, jo veiklos efektyvumo, darbo vietų išsaugojimo kaime, kaip alternatyva tradicinės žemdirbystės verslui, sumažėjus žemės ūkio produktų paklausai, problemos:

• Padidės vertingų verslinių žuvų ištekliai, pagerės jų apskaita ir apsauga.
• Pagerės žvejybos vidaus vandenyse infrastruktūra.
• Pagerės tvenkinių ir kitų vandens telkinių potencialo panaudojimas, stabilizuosis ūkio subjektų ekonominė padėtis.
• Padidės lašišinių žuvų veisimo ir jų jauniklių auginimo pajėgumai ir vertingų žuvų aprūpinimas reproduktoriais.
• Pagerės Kuršių marių žvejybos infrastruktūra ir tarptautinis bendradarbiavimas.
• Menkaverčių žuvų populiacijų reguliavimas padės gerinti verslinių žuvų rūšinę sudėtį.
• Pagerės ežerų eksploatavimas ir teisiniai santykiai.
• Upėtakių ir vėžių auginimo plėtra, žuvų veislių selekcijos gerinimas, biotechniniai moksliniai tyrimai, vertingesnių žuvų veislių atranka ir introdukcija, priemonių ekonominis pagrindimas ir įvertinimas padės stabilizuoti ir išlaikyti konkurencingą tvenkininę žuvininkystę.
• Planinga ir nuosekli valstybės parama akvakultūros įmonių sanitarinėms higieninėms sąlygoms gerinti, žuvų ligų profilaktika, ichtiopatologinės tarnybos stiprinimas ir griežta veterinarinė kontrolė leis išvengti epizootijų ir didelių nuostolių tvenkinių ūkiuose.

Monitoringas

Atsižvelgiant į specifinę vidaus vandenų žuvininkystės plėtros sąsajas su kaimo plėtra, darbo vietų išlaikymu ir kūrimu, gamtinės žmonių gyvenamosios aplinkos sąlygomis ir rekreacijos priemonėmis, sporto, turiningo poilsio ir kaimo turizmo verslo organizavimu, monitoringo tikslai yra kompleksiniai. Priemonių vykdymo apimtis ir terminai priklausys nuo biudžeto asignavimų galimybių, verslo subjektų iniciatyvos ir finansinio pajėgumo bei paramos gaunamos iš tarptautinių fondų ir institucijų apimčių.

Priemonių planavimas ir finansavimas kartu su Kaimo plėtros priemonėmis, koreguojamas kasmet, derinant biudžeto sandaros įstatymą, Vyriausybės programos ir jos vykdymo priemonių planų pagrindu, atsižvelgiant į Lietuvos pasirengimo stojimui į Europos Sąjungą priemones. Priemonės koreguojamos ir derinamos su Europos Sąjungos SAPARD, kitų šalių dvišalės paramos, kitų tarptautinių fondų teikiamomis galimybėmis.

Programos ir priemonių planų vykdymą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka kontroliuoja, periodines ataskaitas rengia Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerija.

Priedas: Programos įgyvendinimo priemonių planas – 3 lapai.

Leave a Comment