Vejo ir saules Energijos

TURINYS:

VĖJO ENERGIJA 2

KAIP BUVO PRADĖTA NAUDOTI VĖJO ENERGIJA? 2

VĖJO ENERGETINĖS CHARAKTERISTIKOS 3

VĖJO JĖGAINIŲ STATYBOS VIETA 5

VĖJO JĖGAINIŲ ĮRENGINIAI 6

VĖJO JĖGAINIŲ PANAUDOJIMO SRITYS 10

KIEK KAINUOJA VĖJO ENERGIJA 10

VĖJO JĖGAINIŲ POVEIKIS APLINKAI 10

VĖJO ELEKTRINIŲ PANAUDOJIMO LIETUVOJE GALIMYBĖS 13

ĮDOMŪS FAKTAI APIE VĖJO ENERGIJĄ 14

SAULĖS ENERGIJA 15

LIETUVOS SAULĖS ENERGIJOS IŠTEKLIAI 17

KLIŪTYS SAULĖS ENERGETIKOS KELYJE 18

SAULĖS ENERGIJOS PANAUDOJIMAS 21

ĮDOMŪS FAKTAI APIE SAULĖS ENERGIJĄ 22

LITERATŪRA: 23

VĖJO ENERGIJA

Vėjo energija, tai viena iš Saulės energijos formų. Saulei nevienodaiįšildžius Žemės paviršių ir ją gaubiantį oro sluoksnį, atsiranda oro masiųjudėjimas, kitaip tariant kyla vėjas. Vėjų kinetinė energija Žemėjeapytiksliai sudaro 0,25 % Saulės energijos, pasiekiančios žemės paviršių(apie 0,7×1021 J). Tačiau praktiniam naudojimui prieinamas arba vadinamasisvėjo energijos techninis potencialas sudaro tik 1,5 % teorinių vėjoenergijos resursų. Realiai ekonomiškai apsimokantis potencialas sudaro tiknedidelę techninio vėjo energijos potencialo dalį. Bet tai priklauso nuovėjo energetikos išvystymo lygio, kitų energijos rūšių kainų.Lietuva nepasižymi pastoviais ir stipriais vėjais, tačiau panašiosgeografinės sąlygos yra daugelyje Vakarų Europos šalių, kuriosepastaruosius 10-15 metų vėjo energetika sparčiai vystoma. Tuo tarpuLietuvoje vėjo energija kol kas beveik nenaudojama. Nors, kad vėjo jėgainėsgali veikti ir pas mus, rodo kelių šimtų metų vėjo malūnų naudojimopatirtis.Reikia pastebėti, kad vėjo resursų įsisavinimas sparčiausiai vykstadažniausiai ne tose šalyse, kur geriausios vėjo sąlygos, bet tose, kuršalių vyriausybės sudaro tinkamas sąlygas vėjo jėgainių statybai, priimdamatam palankius įstatymus. Tai ypač ryšku Vokietijoje, kuri šiuo metu yraneabejotina vėjo energetikos lyderė pasaulyje. Šioje šalyje veikiaįstatymai, skatinantys elektros energijos gamybą vėjo jėgainėse irsuteikiantys 20 metų garantiją, kad pagaminta elektros energija bussuperkama palankiomis gamintojui kainomis.

KAIP BUVO PRADĖTA NAUDOTI VĖJO ENERGIJA?

Pirmiausiai vėjo energija buvo naudojama kaip varomoji jėga buriniuoselaivuose ir tik vėliau buvo sukurti mechanizmai – vėjo malūnai, kurie vėjoenergiją paversdavo mechaniniu darbu ir buvo naudojami grūdams malti arįvairioms darbo mašinoms sukti. Europoje pirmą kartą vėjo malūnas paminėtasIX a. Vėliau, X a. buvo aprašyti Persijos malūnai su vertikaliąja sparnųašimi. Seniausi Europos vėjo malūnų atvaizdai yra išlikę iš XII a. Vėjomalūnai Lietuvą pasiekė XIV a. per Baltiją – judrų prekybos kelią. Pirmiejiiš baltų su malūnais susipažino prie Baltijos jūros gyvenę senieji prūsai.Čia buvo pradėti statyti pirmieji vėjo malūnai, su sparnais, nuolatatsuktais į vyraujantį vėją. Vėliau iš tokių malūnų atsirado ir malūnai,gręžiami į vėją visu liemeniu (stiebiniai). Tik nuo XVIII a. pradeda plistitobulesni, kepuriniai malūnai, kurių sparnus į vėją galima pasuktiviršutine dalimi – kepure. Daugiausiai vėjo malūnų Lietuvoje pradžioje buvopajūryje, vėliau jie plinta Vidurio Lietuvoje Šiaulių, Panevėžio, Joniškio,Šakių, Vilkaviškio apskrityse. XIX a. jie sudarė 54 % visų malūnų (kiti 43%– vandens ir 3 % garo malūnai). 1914 – 1921 metų kartografinės medžiagosduomenimis, Lietuvoje buvo apie 900 vėjo malūnų, dažnai, kai kuriosegyvenvietėse net po kelis. 

VĖJO ENERGETINĖS CHARAKTERISTIKOS

Vėjo greitis. Svarbiausia vėjo, kaip energijos šaltinio charakteristika yrajo greitis. Matuojamas vėjo greitis specialiais prietaisais, parodančiaismomentinį vėjo greitį arba vidutinį vėjo greitį per tam tikrą laiko tarpą.Paprasčiausias prietaisas parodantis momentinį vėjo greitį ir kryptį yraVildo fliugeris (vėjarodis). Anksčiau tai buvo pagrindinis vėjo stiprumomatavimo prietaisas. Tai stačiakampė metalinė lenta, pakabinta ant ašies irsavo plokštuma nuolat atsukta į vėją. Pagal lentos atsilenkimo kampąapytiksliai nustatomas vėjo greitis. Nors fliugeris yra paprastas ir pigusprietaisas, bet dėl nepakankamo tikslumo mažai tinkamas vėjo energetiniųcharakteristikų nustatymui. Tiksliam vėjo greičio matavimui naudojamiįvairių konstrukcijų anemometrai, kuriais gali būti nustatomas tiekmomentinis, tiek vidutinis vėjo greitis per tam tikrą laiką.Tam, kad būtų galima spręsti apie vėjo energijos panaudojimo galimybeskonkrečioje vietovėje, daugelyje šalių, kur vystoma vėjo energetika,sudaryti vėjo atlasai. Pateikiami vėjo atlasuose duomenys leidžia vėjojėgainių kūrėjams ir būsimiems savininkams tinkamai parinkti vėjo jėgainėstipą, gana tiksliai apskaičiuoti galimą gauti energijos kiekį, pagrindiniusekonominius parametrus. Lietuvos vėjo atlaso, analogiško užsienio šaliųvėjo atlasams nėra. Remiantis vėjo greičio matavimų Lietuvosmeteorologinėse stotyse duomenimis, Lietuvos energetikos institutesudarytas tik apytikslis vėjo greičių pasiskirstymo žemėlapis (2.1 pav).Vėjo greičio matavimai meteorologijos stotyse atliekami standartiniame 10 maukštyje nuo žemės paviršiaus, lygiais laiko tarpais (dažniausiai kas trysvalandos), po to apskaičiuojamas vidutinis greitis per matavimo laikotarpį,susumuojant visas greičio reikšmes ir padalinant iš matavimų skaičiaus.Pradinis vėjo greitis, kuriam esant vėjo jėgainės pradeda veikti,dažniausiai būna 3,5 – 4,5 m/s. Vėjo greičiui pasiekus 25 m/s, dauguma vėjojėgainių stabdomos. Vėjo jėgainių konstrukciniai elementai skaičiuojamiapkrovoms, kurios kyla esant 60 m/s vėjo greičiui. Vėjo greitis, kuriaesant vėjo jėgainės pasiekia skaičiuojamąją vardinę galią, paprastai būnaapytiksliai lygus tos vietovės, kurioje statoma vėjo jėgainė dvigubamvidutiniam metiniam vėjo greičiui, vėjaračio ašies aukštyje. Nedidelėmsvėjo jėgainėms vardinis vėjo greitis dažniausiai būna apie 8 – 10 m/s, odidelėms, su aukštai iškeltais vėjaračiais – 12 –15 m/s. [pic]

2.1 pav. Vidutinis vėjo greitis ir vėjo energijos potencialas 10 maukštyje  Nemažą įtaką vėjo greičio dydžiui turi aukštis nuo žemės paviršiaus.Paprastai vėjo greitis meteorologinėse stotyse matuojamas 10 m aukštyje nuožemės paviršiaus, tačiau vėjo jėgainių vėjaračiai gali būti įvairiuose

aukščiuose, todėl vėjo greitį jėgainės ašies aukštyje galima apskaičiuotipagal tokią formulę: [pic],                                                                                      (2.1) čia: v1 – vėjo greitis (m/s) išmatuotas aukštyje h1 (m);      v2 – vėjo greitis (m/s) vėjaračio ašies aukštyje h2 (m);      n – laipsnio rodiklis, įvertinantis vietovės šiurkštumo laipsnį, n =0,1 – 0,4 (atvirose vietovėse su neaukštų pasėlių plotais n = 0,14;miškingose vietose n = 0,3; užstatytose pastatais  n > 0,4).Pavyzdžiui, kaip vėjo greitis kinta priklausomai nuo aukščio parodyta  2.1lentelėje. 

 |Vėjo greitis|Vėjo greitis v2, m/s aukštyje h2, m ||v1, m/s 10 m| ||aukštyje | || |15 |20 |25 |50 |75 |100 ||3,5 |3,7 |3,86 |3,98 |4,36 |4,64 |4,83 ||4 |4,23 |4,41 |4,55 |5,01 |5,3 |5,52 ||4,5 |4.76 |4,96 |5,12 |5,64 |5,97 |6,21 ||5 |5,29 |5,51 |5,68 |6,26 |6,63 |6,9 ||5,5 |5,82 |6,06 |6,25 |6,89 |7,29 |7,52 |

 2.1 lentelė. Vėjo greičio priklausomybė nuo aukščio

Vėjo energetinis potencialas. Vėjo energijos  potencialas suprantamas kaipgalia, kurią turi judėdamas oro srautas. Oro srauto galia P vatais, (W) [pic],                                                                                        (2.2) čia :   r – oro tankis, kg/m3; paprastai vėjo energetiniuose skaičiavimuosepriimama r = 1,25 kg/m3 (esant 10 oC temperatūrai ir 760 mm Hg slėgiui);          v – oro srauto greitis, m/s;.          A – plotas, pro kurį praeina oro srautas, m2. Žinant vidutinį vėjo greitį vvid (m/s), vėjo energijos potencialą Pvp,(lyginamąją oro srauto galią) (W/m2), galima apskaičiuoti iš tokiosformules:[pic].                                                                                     (2.3)

VĖJO JĖGAINIŲ STATYBOS VIETA

Norint įvertinti konkrečios aikštelės tinkamumą vėjo jėgainių statybai, yrabūtina atlikti papildomus nors 6 – 12 mėn. trukmės vėjo greičio matavimuspasirinktoje vėjo jėgainės statybai aikštelėje. Parenkant vėjo jėgainėsstatybos vietą, būtina atsižvelgti į:·      žemės paviršiaus reljefą:·      kliūtis vėjui;·      vietovės šiurkštumą;·      kad vidutinis metinis vėjo greitis 10 m aukštyje būtų  ne mažesnisnegu 3,5 m/s.Vėjo jėgainės statomos ten, kur yra pakankamai didelis vėjo greitis irmažas jo turbulentiškumas. Vėjo turbulentiškumą sukelia sūkuriai, kurieatsiranda vėjui aptekant įvairias kliūtis Vėjo greitis žymiai padidėja antkalvų, kurių šlaitai lygūs ir neapaugę mišku. Didelę įtaką vėjo greičiuituri ir netoli vėjo jėgainės esantys pastatai ar pavieniai medžiai (2.4pav). [pic] 2.4 pav. Vėjo greičio sumažėjimas aptekant kliūtį

Jei yra pavienių kliūčių vėjui, jėgainės statomos nuo kliūties atstumu nemažesniu kaip 18 – 20 šios kliūties aukščių arba vėjaratį pakeliant į tokįaukštį, kad jo apačia nuo žemės paviršiaus būtų ne mažesniu atstumu, kaipdvigubas kliūties aukštis. Nuo medžių eilės jėgainės statomos ne arčiau,kaip 2,5 medžių aukščiai arba iškeliant vėjaratį virš 3 medžių aukščių.Geriausia vieta vėjo jėgainei – ant atviros kalvos, kurios aukštėjimokampas iki 160, viršūnės. Be to, saugumo sumetimais (avarijų atveju), otaip pat atsižvelgiant į keliamą triukšmą, jėgainės atstumas nuo statiniųturėtų būti ne mažesnis, negu 6 – 8  vėjaračio skersmenys.

VĖJO JĖGAINIŲ ĮRENGINIAI

Vėjo energija paverčiama mechaniniu darbu ir kita energijos rūšimi vėjojėgainėse. Vėjo jėgainės gali būti klasifikuojamos pagal vėjaračio tipą irvėjaračio ašies padėtį. Pagrindinių vėjaračių tipų schemos pateiktos 2.3pav. Pagal vėjaračio ašies padėtį, vėjo jėgainės būna vertikaliosios irhorizontaliosios ašies. Dažniausiai naudojamose horizontaliosios ašiesjėgainėse su mentiniais vėjaračiais, mentės būna paprastos neprofilinės,įtvirtintos stebulėje tam tikru kampu ir profilinės. Pirmu atveju vėjaračiosukimui išnaudojama pasipriešinimo jėga ir mentės galo linijinis greitisbūna artimas vėjo greičiui. Vėjaračiuose su specialaus aerodinaminioprofilio mentėmis išnaudojama jų keliamoji jėga, o mentės galo linijinisgreitis būna žymiai didesnis už vėjo greitį.Vėjaračio dydį charakterizuoja darbo plotas, statmenas vėjo krypčiai, kurįjis besisukdamas užima erdvėje, kartais vadinamas vėjaračio “šluojamuoju”plotu. Įprastiems vėjaračiams su horizontaliąja ašimi šis plotas A, (m2)yra [pic],                                                                                                    (2.4) čia D – vėjaračio skersmuo, m. Stačiakampio formos vėjaračiams (H – pavidalo, karuseliniams) [pic],                                                                                                 (2.5)     

 čia h – vėjaračio mentės aukštis (ilgis), m. [pic] 2.3 pav. Vėjaračių tipai: 1,2,3 – karuseliniai ir būgniniai; 4 – kaušinis;5 – daugiamentis;6 – vienmentis (su kontrasvoriu);  7 – dvimentis;  8 – trijų menčių;  9 –Savonijaus tipo;10 – H  pavidalo ortogonalinis; 11 – Darje tipo Vėjo jėgainės galia. Vėjaračio išvystoma galia mažai priklauso nuo  menčiųskaičiaus. Svarbiausią reikšmę turi menčių forma, jų profilis, padėtis vėjosraute ir vėjaračio darbo plotas. Tačiau daugiamenčiai vėjaračiai turididesnį pradinį sukimo momentą esant mažam vėjo greičiui ir maksimaliągalią jie pasiekia esant nedideliam  sukimosi greičiui.Vėjaračio išvystoma galia yra mažesnė už vėjo srauto galią. Kokią vėjosrauto galios dalį vėjaratis paverčia mechanine galia, parodo vėjoenergijos išnaudojimo arba dar vadinamas galios koeficientas cp.Vėjo jėgainės galia P vatais (W), nustatoma iš formulės                                   [pic],                                                                     (2.6) čia:  r – oro tankis, kg/m3, r » 1,25 kg/m3;        vv – vardinis vėjo greitis, m/s, vv » 2vvid;        A – vėjaračio darbo plotas, m2;        cp – jėgainės galios koeficientas, cp » (0,3 – 0,45);        hp – pavarų naudingumo koeficientas (hp » 0,8 – 0,9);        hg – el. generatoriaus naudingumo koeficientas (hg » 0,75 – 0,8).  Visos kinetinės vėjo energijos negalima panaudoti. Oro srautas, praėjęs provėjaratį ir atidavęs jam dalį savo energijos, dar turi turėti tam tikrągreitį, kad pasitrauktų nuo vėjaračio, netrukdydamas atitekančiam orosrautui. Teoriškai yra apskaičiuota, kad idealaus vėjaračio maksimali cpreikšmė yra 0,593. Tobuliausių šiuo metu gaminamų vėjaračių, dažniausiainaudojamų horizontalios ašies jėgainėse, pasiekiama maksimali cp reikšmėyra 0,45 – 0,48. Vėjaračiai, naudojantys pasipriešinimo jėgą (2.3 pav.1,2,3,4), turi mažą galios koeficientą, paprastai neviršijantį  0,14 –0,18. Šiek tiek didesnius cp turi Savonijaus tipo vėjaratis ir daugiamentis

vėjaratis su neprofilinėmis mentimis. Jų galios koeficientas siekia 0,24 –0,28. Vandens siurblių pavarai mažiau, bet dar naudojamos vėjo jėgainės sudaugiamenčiais vėjaračiais (2.3 pav. 5). Šių jėgainių privalumas yra tas,kad jos pradeda veikti esant mažam vėjo greičiui ir išvysto didelį sukimomomentą, kas yra svarbu tūrinių vandens siurblių pavarai. Nemažassusidomėjimas yra vertikalios ašies Darje tipo ir H – pavidaloortogonaliniais vėjaračiais su aerodinaminio profilio mentėmis. Vertikaliosašies vėjaračių  nereikia orientuoti pagal vėjo kryptį – jie visada užimadarbinę padėtį. Be to, tokia konstrukcija suteikia galimybę montuotijėgainės agregatus bokšto papėdėje, todėl patogiau juos eksploatuoti. Jų cpsiekia 0,36 – 0,38. Tačiau jie turi ir trūkumų. Dėl nuolat kintančiovėjaračio sukimo momento, kyla pulsuojančios apkrovos, todėl jėgainiųkonstrukcijas reikia daryti atsparesnes. Eksperimentinė 2,2 kW galiosjėgainė su vertikaliąja ašimi įrengta ir LŽŪU Žemės ūkio inžinerijosinstitute.Vėjo jėgainės per metus pagaminamos energijos kiekis El (energijos kiekisiš 1 m2 vėjaračio darbo ploto, kWh/m2), gali būti apskaičiuojamas pagaltokią formulę[pic]     [pic],                                                                                                  (2.7) čia: vvid – vidutinis metinis vėjo greitis, m/s;       b – koeficientas, priklausantis nuo jėgainės charakteristikos, b =(2,1 – 3,2),  kWh×s3/m5. Vėjaračio greitaeigiškumas. Įvairių tipų vėjaračiai geriausiai naudoja vėjoenergiją, besisukdami skirtingu, kiekvienam tipui būdingu, greičiu. Jeigumentės išdėstytos per tankiai arba vėjaratis sukasi per greitai, tai mentėsjudės prieš jas esančių menčių turbulizuotame, išskaidytos energijos orosraute ir neefektyviai išnaudos atitekančio srauto energiją. Tačiau jeimentės išdėstytos per  retai arba vėjaratis sukasi per lėtai, tai  žymidalis oro srauto praeis vėjaračio sukimosi plokštumą mažai sąveikaudama sumentėmis ir atiduos tik nedidelę dalį vėjo energijos. Todėl, norintpasiekti maksimalų vėjaračio efektyvumą, vėjaračio sukimosi greitis turiatitikti vėjo greitį. Ryšį tarp vėjo greičio ir vėjaračio sukimosi greičiocharakterizuoja vėjaračio greitaeigiškumas, tai mentės galo (horizontaliosašies vėjaračio) ar mentės (verikalios ašies vėjaračio) linijinio greičiosantykis su vėjo greičiu. Vėjaračio greitaeigiškumas z :               z= wR/v,                                                                                                 (2.8) čia: w – vėjaračio kampinis greitis, rad/s;       R  – vėjaračio spindulys, m;        v – vėjo greitis, m/s.arba                                    z= p D n /(60v),                                                                                   (2.9) čia:  n – vėjaračio sukimosi greitis,   min-1;        D – vėjaračio skersmuo, m. Maksimalią cp reikšmę atitinka tam tikra greitaeigiškumo koeficiento zreikšmė. Ją vadiname optimalia reikšme z0. Norint išlaikyti maksimalią cpreikšmę, reikia palaikyti tam tikrą pastovų santykį n/v,  t.y. mažėjantvėjo greičiui, mažinti vėjaračio sukimosi greitį.Apytiksliai  z0   galima surasti pagal formulę zo = 4p / nm ,                                                                                        (2.10) čia  nm–  menčių skaičius. Vėjo jėgainių pagrindinės dalys. Vėjo jėgainės dažniausiai susideda išvėjaračio, pavarų dėžės, elektros generatoriaus, stabdžių sistemos,orientavimo pagal vėjo kryptį sistemos, reguliavimo sistemos (informacijosir kontrolės blokų), bokšto (atramos ir pamato).Vėjaračiai gali būti įvairiausių tipų ir konstrukcijų (2.3 pav.), tačiaušiuo metu daugiausiai naudojami trimenčiai horizontaliosios ašiesvėjaračiai, su aerodinaminio profilio mentėmis. Vėjaračių su horizontaliajaašimi aerodinaminio profilio mentės yra sraigto pavidalo, t.y. mentėsnustatymo kampas tolstant nuo ašies mažėja, tuo tarpu vertikalios ašiesvėjaračio mentės yra tiesios ir simetrinio profilio, tad jų gamyba yrapaprastesnė ir pigesnė. Menčių gamybai paprastai naudojamos polimerinėsmedžiagos, armuotos stipriu pluoštu.Pavarų dėžės reikalingos tam, kad būtų padidintas sukimosi greitis.Jėgainių vėjaračiai paprastai sukasi gerokai mažesniu greičiu negu elektrosgeneratorius, todėl tarp vėjaračio ir elektros generatoriaus montuojamagreitinanti pavara – multiplikatorius. Šiuo metu jau statomos didelėsgalios vėjo jėgainės (megavato ir daugiau), kuriose vėjaratis tiesiogiaisuka lėtaeigį elektros generatorių.Vėjo jėgainėse, skirtose elektros energijos gamybai naudojamisinchroniniai, asinchroniniai ar nuolatinės srovės generatoriai.Sinchroniniai generatoriai turi aukštesnį naudingumo ir galios koeficientą(cosj), tačiau asinchroniniai generatoriai yra lengvesni, pigesni irlengvai sinchronizuojasi su elektros tinklu. Tik, jei tokia jėgainėnaudojama autonominiam darbui neįjungta į tinklą, reikalingi kondensatoriaiasinchroninio generatoriaus žadinimui. Didesnėms vėjo jėgainėms kartaisnaudojami du generatoriai. Mažesnės galios generatorius naudojamas pučiantsilpnesniam vėjui, didesnis – stipresniam. Mažesnio generatoriaus galiasudaro apie 20 % didesniojo galios. Nuolatinės srovės generatoriainaudojami tik mažose jėgainėse, skirtose akumuliatoriams   įkrauti.Stabdžiai naudojami vėjo jėgainei stabdyti, kai ji nenaudojama ir esantlabai stipriam vėjui (virš 25 m/s). Stabdžiai būna mechaniniai,elektromechaniniai, hidromechaniniai ir aerodinaminiai. Mechaniniaistabdžiai statomi tarp vėjaračio ir pavarų dėžės arba tarp pavarų dėžės irgeneratoriaus. Aerodinaminiam stabdymui mentės pasukamos apie savo ašįtaip, kad mentės nustatymo kampas  taptų neigiamas arba ant menčių viršūniųpritaisomi antgaliai, kuriuos pasukus atsiranda stabdymo jėga. Visiškai jėgainei  sustabdyti  būtini mechaniniai stabdžiai. Mažos jėgainėsstabdomos vėjaratį pasukant šonu į vėją. Horizontaliosios ašies vėjo jėgainių vėjaračiai į vėją nukreipiaminaudojant  uodegos plokštumą (nedidelėms vėjo jėgainėms), vindrožiniumechanizmu ar specialiais  servovarikliais. Vindrožinis mechanizmas – taivienas arba du nedideli daugiamenčiai neprofiliuoti vėjaračiai, sumontuotiuž pagrindinio vėjaračio statmenai jam. Didelės galios jėgainėms orientuotinaudojami elektriniai ar hidrauliniai varikliai, valdomi mikroprocesoriais,pagal vėjo krypties daviklio signalus.Horizontaliosios ašies vėjaračių sukimosi greitis reguliuojamaspriklausomai nuo vėjo greičio, keičiant mentės nustatymo kampą. Didelėsgalios vėjo jėgainių mentės pasukamos specialiais varikliais, mažos galiosvėjo jėgainių mentės valdomos išcentriniais reguliatoriais. Vertikalios
ašies  H formos vėjaračiai valdomi pasukant mentes apie savo ašį arbapaverčiant pačią mentę vertikalioje plokštumoje.

VĖJO JĖGAINIŲ PANAUDOJIMO SRITYS

Vėjo įrenginių panaudojimo svarbiausios sritys galėtų būti:·        elektros energijos gamyba, atiduodant ją į tinklą;·        elektros ir šiluminės energijos gamyba autonominiu režimu,sunaudojant ją individualios sodybos energetinių poreikių tenkinimui;·        elektros ir šiluminės energijos gamyba hibridinėse saulės – vėjo sistemose;·        elektros akumuliatorių įkrovimas;·        vandens pakėlimas iš vandens šaltinių;·        vandens telkinių aeravimas;·        vandens siurblių pavarose sausinimo sistemose.Dabar projektuojama Lietuvos pajūryje statyti didelės galios vėjo jėgaines,kurios bus įjungiamos į bendrą elektros tinklą. Tačiau užsienio šalyse,turinčiose išvystytą vėjo energetiką, pradžioje dažnai buvo naudojamosnedidelės vėjo jėgainės kaimo vietovėse. Tokių jėgainių projektavimui beitaikymui ir šiuo metu pasaulyje, ypač JAV, skiriamas nemažas dėmesys. Vėjoįrenginių įdiegimą Lietuvoje taip pat galima būtų pradėti, nuo nedidelėsgalios vėjo jėgainių, kaip papildomo energijos šaltinio kaimo sodybose.Kaime tam yra palankios sąlygos, kadangi čia energijos vartotojai yradecentralizuoti ir jiems reikia palyginti nedidelės galios.

KIEK KAINUOJA VĖJO ENERGIJA                        Vėjo energija nors ir atrodo, kad nieko nekainuoja, bet nėra pigi, tailabiausiai priklauso nuo vėjo greičio. Šiuo metu, esant vėjo jėgainėslyginamajai kainai (1 m2 vėjaračio darbo ploto kainai)  apie 1200 Lt/m2 (1kW instaliuotos galios kaina 4000 – 6000 Lt) ir dabartinei elektrosenergijos, pagamintos vėjo jėgainėse supirkimo kainai 22 ct/kWh, tam, kadvėjo jėgainės atsipirkimo laikas nebūtų ilgesnis negu 20 metų, lyginamasismetinis jėgainės pagaminamos energijos kiekis turėtų būti ne mažesnis negu700 kWh/m2. Tokį  energijos kiekį vėjo jėgainė gali pagaminti tik tuomet,kai vidutinis metinis vėjo greitis vėjaračio ašies aukštyje yra ne mažesnisnegu 6 m/s. Tad statant vėjo jėgainę svarbiausiai įsitikinti ar tojevietoje pūs pakankamo stiprumo vėjas.

VĖJO JĖGAINIŲ POVEIKIS APLINKAI

 Vėjo jėgainių poveikis aplinkai yra santykinai nedidelis, lyginant sukitomis tradicinėmis jėgainėmis, tačiau jos vis tiek kelia tam tikrąsusirūpinimą. Pagrindinis poveikis aplinkai arba net vėjo energetikospriimtinumas vertinamas, atsižvelgiant į šiuos veiksnius: ➢ triukšmas; ➢   vizualinis (estetinis) poveikis; ➢ saugumas ir įtaka gyvūnijai ir augalijai bei gamtinėms buveinėms; ➢ elektromagnetiniai trikdžiai; ➢ energijos kaina ir aplinkos teršimas; ➢ reljefo formos suardymas (erozija); ➢ šešėlių mirgėjimas; ➢ šviesos atspindėjimas. Triukšmas. Judėdami, vėjo turbinos sparnai kelia garsą, kuris pagal šaltinįgali būti mechaninis arba aerodinaminis.Greičių dėžė, generatorius ir guoliai kelia mechaninį triukšmą, kuriostiprumas priklauso nuo nominalios galios ir konstrukcijos. Kuo didesnėkonversijos sistema, tuo didesnis ir triukšmas.Sklęsdamos per orą, rotoriaus mentės kelia aerodinaminį triukšmą, kuriogarsumas priklauso nuo sukimosi greičio bei vėjo malūno sparnų formos irsavybių. Be to, svarbus ir oro srovės sūkuriavimo stiprumas.Foninis triukšmas skiriasi, esant skirtingoms vietinėmis sąlygomis, todėljis įvertinamas, nustatant atstumą tarp sūkuriavimo ir arčiausios gyvenamosvietos. Foninio triukšmo stiprumas yra susijęs su vėjo greičiu, jo poveikiupastatams (srauto kryptimi), medžiais, gyvatvorėmis ir kitais veiksniais.Keleto kilometrų atstumu turbinos keliamas triukšmas nėra toks stiprus, kaddienos metu būtų girdimas pastato viduje. Tačiau jį reikia matuoti naktį,kada nutyla aplinkinis triukšmas (laivų sirenų, reaktyvinių variklių,automobilių, traukinių, namų apyvokos prietaisų ir kitų triukšmą keliančiųdaiktų).Su statyba susijęs vėjo energetikos objektų keliamas triukšmas. Statantvėjo malūnus ir vykdant kitą statybinę veiklą, su vėjo energetikos objektųstatyba ir stabdymu susijęs triukšmas nebūna labai didelis. Pagrindiniaitokio triukšmo šaltiniai – sunkvežimių eismas, sprogdinamasis pamatųprakasimas ir didelio galingumo technikos darbas. Objektas pastatomas arbasustabdomas per keletą mėnesių. Automobilių transporto keliamas triukšmas,statant vėjo malūnus, yra minimalus. Ryškiausi su statybos keliamu triukšmususiję poveikiai jaučiami, jei jie ardo tų rūšių gyvūnų, kuriuos yra svarbuišsaugoti, gyvybinį ciklą (poravimąsi, lizdų sukimą ir pan.) arba jei jiskeliamas nedarbo metu ir trukdo netoliese gyvenantiems žmonėms.

Vizualinis poveikis. Vėjo turbinos yra puikiai matomi objektai.Šiuolaikinių vėjo turbinų stiebai siekia 30 – 100 metrų virš žemės.Nepasitenkinimas vėjo turbinų vaizdu dalinai priklauso nuo aplinkos, kurjos yra pastatytos. Šalyse, kur plėtojama vėjo energetika, yra įprastaatsižvelgti į vėjo jėgainių parko daromą vizualinį poveikį, o kilusprieštaravimams, vėjo energetikos projektų yra atsisakoma arba jieatidedami. Vertinant vizualinį poveikį, svarbu atskirti matomumą nuovizualinio poveikio. Vizualinė įtakos zona (VĮZ) apima žemės plotus aplinkvėjo jėgainių parko teritoriją, iš kurių turbinos gali būti visiškai arbadalinai matomos. Tam tikru mastu VĮZ dydis yra matomumo blokavimo matas,tačiau svarbu yra tai, kad VĮZ nubrėžia vėjo turbinų matomumo ribas.Vėjo turbinų vizualinis poveikis priklauso nuo daugelio veiksnių. Kaikuriuos jų galima išmatuoti, kiekybiškai įvertinti arba modeliuoti,naudojant tam tikras priemones, pvz. atstumą nuo stebėtojo iki vėjojėgainių parko, visiškai arba dalinai matomų vėjo turbinų skaičių, turbinųdydį ir tipą, sparnų skaičių, rotoriaus sukimosi greitį, vėjo turbinųspalvą, vėjo turbinų išsidėstymą teritorijoje, aplinkos apšvietimo sąlygas,oro sąlygas, esamą regėjimo lauką ir aplinkiniame kraštovaizdyje matomuselementus. Šiuos ir daugelį kitų veiksnių galima objektyviai įvertinti,tačiau kiekvieno jų įtaka skirsis, priklausomai nuo vietos, iš kurios busstebimas vėjo jėgainių parkas. Šiuolaikinė vėjo jėgainių parkų projektavimoprograminė įranga suteikia įvairiausių animacijos galimybių, siekiantatlikti vėjo turbinų ir ypač vėjo jėgainių parkų įgyvendinimo tyrimus.

Saugumas ir poveikis gyvūnijai bei augalijai. Daugumoje vėjo energetikąplėtojančių valstybių buvo atlikti išsamūs tyrimai, kaip vėjo turbinosveikia paukščių gyvenimą. Paprastai svarbiausiu dalyku laikytas paukščiųsusidūrimo su vėjo malūnais dažnumas, tačiau taip pat tirta ir turbinų

įtaka paukščių ramybei ir maisto suradimui. Susirūpinimas dėl poveikiopaukščiams yra suprantamas. Kartais paukščiai žūva, atsitrenkę į rotorius.Naujausia technologinė pažanga sumažino pavojų migruojantiems paukščiams,padidindama menčių dydį ir pagerindama jų matomumą, sumažindama sukimosigreitį ir panaudojant vamzdinius stiebus su vidinėmis kopėčiomis irpožeminėmis instaliacijomis, siekiant nesudaryti sąlygų tupėjimui ir lizdųsukimui ant pačios konstrukcijos. Potencialaus poveikio vietovėjegyvenančiai florai ir faunai vertinimas yra neatskiriama poveikio aplinkaivertinimo dalis. Šiuo metu vyrauja bendra nuomonė, kad vėjo jėgainių parkaituri nedidelę įtaką žemės ekologijai, tačiau, siekiant sužinoti daugiau,reikėtų atlikti žemės tyrimus prieš pastatant vėjo turbiną ir jai veikiant,atsižvelgiant į turbinų dydį ir tipą, požemines instaliacijas ir kitassusijusias priemones.

Elektromagnetiniai trikdžiai. Kaip ir kitos konstrukcijos, vėjo turbinosgali skaidyti elektromagnetinio ryšio (taip pat televizijos) signalus. Taivyksta, kai vėjo turbinų dydis yra panašus į perduodamų televizijos irradijo signalų bangų ilgį. Besisukančios vėjo turbinų dalys gali keltiradijo transliacijos trikdžius. Metaliniai rotoriai atspindi radijo bangasir trukdo radijo ir televizijos bangų priėmimui. Atidžiai parinkus vėjoturbinų vietą ir atlikus nedidelį techninį reguliavimą, galima nesunkiaipašalinti radijo ir televizijos signalų potencialius trikdžiustelekomunikacijų sistemose. Programinės įrangos pagalba analizuojantturbinų išdėstymą, siekiama vengti tam tikrų vietų, pavyzdžiui, lauko ruožųtarp mikrobangų linijų arba arti perdavimo stočių esančių vietovių.

Energijos kaina ir aplinkos teršimas. Vėjo turbinų arba vėjo energijoskonverterio įrangos dalių gamybai naudojamas medžiagas ir jų keliamąteršimą bei energijos kainą reikėtų įvertinti, atsižvelgiant į vėjo turbinųdydį, jų tipą ir instaliuotą galią. Be to, energija vartojama ir aplinkateršiama ruošiant žemę ir kelius vėjo jėgainių parkų statybai, tačiau šiuometu vyrauja bendra nuomonė, kad vėjo jėgainių parkų poveikis yranedidelis. Vis dėlto, norint išsiaiškinti daugiau, reikėtų atlikti tyrimą.

Reljefo formos suardymas. Pasitaikė atvejų, kada vėjo jėgainių parkostatyba sukėlė dirvožemio eroziją. Šios problemos galima išvengti, statybosprojektavimo pradžioje pakankamai dėmesio skiriant dirvožemio apsaugai irerozijos reguliavimo priemonėms. Faktiškai, tai galima daryti vykdant betkokio pobūdžio statybą lengvai erozijos paveikiamoje vietovėje.Priešerozinių priemonių sąraše yra minimaliai mažo kelių skaičiaus statyba,kuo didesnis natūralių žemės kontūrų išlaikymas ir vėjo malūnus statantsuardytos žemės kuo operatyvesnis atstatymas.

Šešėlių mirgėjimas. Tam tikroje geografinėje padėtyje ir esant tam tikramdienos metui saulė gali užeiti už vėjo turbinų sparnų ir mesti šešėlį.Sparnams sukantis, šešėlis ima mirgėti. Šis poveikis pasireiškia tikpastatuose, kur mirgėjimas patenka į vidų per langą, žinoma, jeigu pastatasstovi arčiau negu rekomenduojama.

Šviesos atspindėjimas. Tam tikromis sąlygomis judantys vėjo turbinų sparnaigali atspindėti saulės šviesą. Atspindėtos šviesos kiekis priklauso nuosparnų paviršiaus apdailos ir šviesos kritimo kampo.

Augant susidomėjimui techninių įrenginių gamtoje aplinkosauginiaisaspektais, nuo devintojo dešimtmečio Europos Sąjunga (toliau – ES) dėjopastangas, siekdama sudaryti modelį, kuriame būtų atsižvelgta įaplinkosaugines aplinkybes. Šį modelį turėtų sudaryti techninis įrenginioir aplinkos, kuriai jis greičiausiai turės poveikį, aprašymas. Modelįužbaigia įrenginio įtakos aplinkai vertinimas. 1985 metais ES priėmėpoveikio aplinkai vertinimo direktyvą. Direktyvose nubrėžiamos gairės,kokie aspektai turėtų būti imami, atliekant poveikio aplinkai vertinimą.

VĖJO ELEKTRINIŲ PANAUDOJIMO LIETUVOJE GALIMYBĖS

Lietuvos Vyriausybė įsipareigojo pasiekti, kad iki 2010 metų 7% elektrosenergijos būtų gaminama iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Vėjoelektrinės yra vienas iš galimų elektros energijos gamybos būdų, padedančiųpasiekti užsibrėžtą tikslą. Nustačius pakankamai aukštą elektros energijossupirkimo iš šių elektrinių kainą (22 ct/kWh) Lietuvoje buvo sukurtospalankios sąlygos šiai energijos rūšiai plėtotis. Netgi atsižvelgus įnedidelius vėjo greičius Lietuvoje ir jų pūtimo trukmes pasidarėekonomiškai naudinga statyti šio tipo jėgaines ne tik pajūryje, bet ir kaikuriuose kituose regionuose.

Remiantis elektros energijos poreikių prognozėmis 2010 metams ir įvertinantšiuo metu jau egzistuojančius atsinaujinančius elektros energijos gamybosšaltinius (hidroelektrines) bei darant prielaidą, kad likusią išatsinaujinančių šaltinių reikalingą pagaminti elektros energiją tieks tikvėjo elektrinės, jų išdirbis turėtų būti apie 480 GWh. Priimant Tmax lygų2500 valandų, instaliuotas vėjo elektrinių galingumas siektų 200 MW.

Vėjo energija savo specifika labai skiriasi ne tik nuo iškastinio kuro arbranduolinių jėgainių, bet ir nuo daugumos atsinaujinančius energijosresursus naudojančių elektrinių. Ji yra prieinama tik epizodiškai, kadapučia reikiamo stiprumo vėjas. Todėl negalima tikėtis, naudoti vėjoelektrines, dengiant pikines apkrovas, kaip tarkim dujų turbinas.  Taippat, atsižvelgiant į mažą Lietuvos plotą su vienodomis klimatinėmissąlygomis, negalima tikėtis panaudoti vėjo jėgaines, dengiant bazinįapkrovimą, neturint papildomo, dubliuojančio šaltinio. Išeinant iš to, vėjojėgaines reikia nagrinėti kaip kompleksą: vėjo jėgainės + vienas ar kelidubliuojantys šaltiniai sugebantys dengti visą vėjo jėgainių galingumą.Tokių kompleksų galėtų būti keli variantai:

1)                Vėjo jėgainės + Lietuvos elektrinė. Pagrindinis šiokomplekso privalumas – Lietuvos elektrinė jau pastatyta, todėl nebereikiakapitalinių investicijų, o trūkumas būtų tas, kad Lietuvos elektrinėsblokus reiktų laikyti nepilnai apkrautus arba dažnai stabdyti irpaleidinėti. Tai padidintų bendrus tokio komplekso darbo kaštus irsumažintų taip akcentuojamą mažą vėjo energijos taršą.

2)                Vėjo jėgainės + Kruonio HAE. Šio komplekso trūkumassusijęs su HAE užkrovimo energijos nuostoliais (apie 28%). Įvertinus pačiosHAE eksploatavimo kaštus, elektros energijos supirkimo iš vėjo elektrinių,dirbančių tokiame komplekse, kaina pakiltų iki 29 ct/kWh. Antrasis trūkumas– ribotas Kruonio HEA manevringumas.

3)                Vėjo jėgainės + nauja dujų turbina. Šio varianto trūkumas– sąlyginai didelė dubliuojančio šaltinio energijos savikaina. Privalumas –didelis manevringumas. [pic] 1 pav. Elektros energijos gamybos kaštai elektrinių

kompleksuose.

Kaip matyti iš 1 pav. vėjo jėgainės padidina elektros energijos gamybossavikainą elektrinių kompleksuose, lyginant su kaštais dubliuojančioseelektrinėse, bet gana nežymiai, jei skaičiavimuose naudojami vėjoelektrinių eksploatavimo kaštai. Pastaruosius prilyginus vyriausybėsnustatytai elektros energijos supirkimo iš vėjo jėgainių kainai, situacijažymiai pasikeičia. Net naudojant Lietuvos elektrinę kaip dubliuojantįšaltinį elektrinių komplekso kaštai išauga 2.4 ct/kWh ir viršija naujosdujų turbinos kaštus. Elektros energijos gamybos kaštai elektrosenergetinėje sistemoje išauga 0.26–2.1 ct/kWh, priklausomai nuo to kokiamekomplekse vėjo jėgainės naudojamos. Dėl to Lietuvos elektros energetinėsistema kasmet praranda 30-260 mln. litų.

Visi šiame darbe nagrinėti variantai buvo supaprastinti, vertinant tikpagrindinius faktorius ir nesigilinant nei į nuostolius perdavimo tinkle,nei į vėjo jėgainių padėti apkrovos kreivėse.

ĮDOMŪS FAKTAI APIE VĖJO ENERGIJĄ

➢ Vokietijoje prie Elbės upės esančiame Brunsbiutelio mieste pradėta statyti didžiausia pasaulyje vėjo jėgainė. “RePower” kompanijos atstovė Bettina Linden (Betina Linden) sakė, kad prototipinė jėgainė turės 126 metrų skersmens – didesnį už futbolo aikštę – sraigtą, kuris suks 5 megavatų pajėgumo generatorių. Priešpaskutinę Hamburge vykstančios parodos “Vėjo energetika 2004” dieną B. Linden pasakojo, kad vienas toks generatorius gali pagaminti elektros energijos, kurios užtektų 6 tūkst. namų ūkių. Vėjo jėgainė bus 183 metrų aukščio, jai pastatyti prireiks 1 tūkst. 300 kubinių metrų betono ir 180 tonų plieno. Kiekvienos iš trijų sraigto menčių ilgis sieks 61,5 metro.

➢ Šiauriniuose Apalačuose netikėta problema tapo šikšnosparnių ir vėjo turbinų susidūrimas. Nuo 2003 m. rugpjūčio vidurio iki spalio mėnesio, rudeninio migravimo metu 44 turbinas turinčiame Vakarų Virdžinijos Vėjo energijos centre nuo turbinų žuvo mažiausiai 400 šikšnosparnių. [pic]

➢ Didžiausias vėjo malūnų parkas – energija 70 000 namų ūkių.

JAV netoli Oregono ir Vašingtono valstijų sienos yra didžiausias vėjo jėgainių parkas pasaulyje. 450 modernių vėjo malūnų 2000 metu pabaigoje pasiekė apie 300 megavatų galingumą. Toks pagaminamos elektros energijos kiekis pilnai aprūpina vidutinį miestą su 70 000 namų ūkių. Vėjo energijos perdavimo kompanijos FPL-Energy ir PacifiCorp sukūrė 300 naujų darbo vietų.

➢ Kretingos rajone Vakarų Lietuvoje ketvirtadienį paleista pirmoji Lietuvoje ypač moderni pramoninė vėjo jėgainė. Jėgainę per savo įkurtas įmones pastatė Kaišiadorių ir Magdeburgo (Vokietija) vyskupijos. Vydmantų gyvenvietėje sumontuota jėgainė yra pirmoji tokia elektrinė Lietuvoje. Jos pagaminta elektros energija bus tiekiama į šalies elektros tinklą. ➢ Klaipėdos rajono Kretingalės seniūnijoje dar šiemet turėtų iškilti pirmasis Lietuvoje atmosferos ir gamtos neteršiančių vėjo jėgainių parkas, į kurį numatyta investuoti apie 45 mln. eurų (155,4 mln. litų).

Ambicingą projektą ėmėsi įgyvendinti bendroji Lietuvos ir Danijos įmonė BNE – maždaug vienuolikos hektarų plote užsimota iš viso pastatyti net 24 vėjo jėgainių, kurių bendrasis galingumas sieks beveik 30 megavatų (MW).

➢ Matsas Leijonas iš švedų kompanijos ABB sukonstravo turbiną, kuri, jo nuomone, padės įveikti daug problemų, kurios buvo iki šiol. Vietoje mažo generatoriaus, besisukančio dideliu greičiu, Leijono turbinoje “Windformer” yra didelis rotorius, apsuptas daug pastovių magnetų, veikiantis net ir tuomet, kai mentės sukasi lėtai – taigi jam nereikia krumpliaračių pavaros.

SAULĖS ENERGIJA

Saulės energija yra atsinaujinantis energijos šaltinis. Ši energijos gavybayra brangi, bet labai ekologiška. Norint jos pagaminti, reikia daug saulėsšviesos. Elektroniniai prietaisai, vadinamosios saulės baterijos, verčiasaulės šviesą elektra. Saulės baterijos tiekia energiją palydovams, namams,automobiliams.Saulės energiją plačiausiai naudoja – šildo vandenį ir gamina elektrosenergiją- JAV ir Japonija. Vien joje yra beveik keturi milijonai vandensšildymo kolektorių. Saulės jėgainių pasaulyje gerokai mažiau, nes ne visurtam yra palankios sąlygos, brangi statyba ir įranga. Jėgainių yra JAV,Ispanijoje, Italijoje, Japonijoje ir kitose šalyse. Pavyzdžiui, Izraelissaulės jėgainėse pasigamina apie 5( energijosSaulės energija, pasiekianti mūsų žemę, sudaro 2×108 TWh per metus. Metinėvėjo energija dešimt kartų mažesnė – 1,58×107 TWh. Tuo tarpu visų kitųatsinaujinančios energijos šaltinių (vandens, biomasės) energija siekia tik1,8×103 TWh per metus, t.y. 100 000 kartų mažesnė. Šiuolaikinės pramoninėsfotoelektrinės saulės jėgainės, kuriose saulės spindulinė energijatiesiogiai verčiama į elektros energiją, turi 10-15 % efektyvumą. KadangiLietuvoje į 1 m2 paviršiaus per metus vidutiniškai krinta 1000 kWhspindulinės saulės energijos, tad iš šio ploto galime gauti 100 kWhenergijos per metus.

Sąlygos alternatyvios elektros energijos plėtraiUNESCO World Solar Commission 1997 m. birželio 23 d. patvirtino Pasaulinęsaulės programą (PSP).PSP pripažinta, kad saulės ir kitų atsinaujinančios energijos šaltinių(vėjo, vandens, geoterminės, biomasės, okeanų) energijos šaltinių remiamasnaudojimas gerintų žmonijos būtį. Naudoti visą atsinaujinančios energijosturimą potencialą svarbu ir besivystančioms, ir industrinėms šalims.Naudodami saulės energiją sumažintume aplinkos degradaciją, šiltnamioefektą. Rinkos sąlygos stabdo alternatyviosios energetikos plėtrą nepaisantakivaizdžios socialinės, aplinkosauginės ir ekonominės naudos.Dabar daugiau naudos laukiama iš fotoelektros, ypač kaimo ir atokiosevietovėse, iš didelių ir mažų hidroelektrinių, vėjo turbininių generatoriųir biomasės.PSP uždavinys – suformuoti remiamos atsinaujinančios energijos plėtrą irvisame pasaulyje, ir kiekvienoje šalyje atskirai. Turi susitartinacionalinės vyriausybinės, internacionalinės organizacijos irinstitucijos, privataus sektoriaus investitoriai, visuomenė, energijosindustrija, globodami tyrimus, technologijas, švietimą ir mokymą kaipnacionalinius prioritetus. Negalima atsinaujinančios energijos politikojeremtis vien techniniais ir ekonominiais kriterijais, reikia aprėpti sąveikątarp energijos, socialinių ir kultūrinių reikmių.Jungtinių Tautų Ekonomikos ir Socialinė tarybos 1996 m. rekomendavo tęstisubsidijas ir kitas tiesioginės ir netiesioginės paramos formas. Šiuo metudaugelyje šalių energijos gavimas iš iškasamo kuro subsidijuojamas (per 300000 000 000 USD per metus), o alternatyvioji energetika – ne. Dažnainacionaliniuose biudžetuose alternatyviosios energijos tyrimams irtechnologijoms skiriama labai mažai lėšų, o įprastinei energetikai – žaliagatvė.Europos Sąjungoje sudarytas Europos atsinaujinančios energijos šaltiniųveiksmų planas. Jis yra Madrido deklaracijos priedas, parengtas Madridokonferencijoje 1994 metais. Tai svarbiausias dokumentas lokalinei,nacionalinei ir Europos valdžiai, reguliuojantis energijos sektorių,ekonominę plėtrą, užimtumą bei aplinkos apsaugą. Numatyta 2010 m. 15 %pirminių energijos šaltinių pakeisti atsinaujinančia energija, 2005 m. – 10

%.Tyrimai, technologijos, gamyba ir įdiegimas turi sumažinti nedarbą EuroposSąjungoje. Čia numatyta vėjo, saulės terminės, biomasės ir atliekų,fotoelektros, mažų hidroelektrinių veikla.Eurosaulės memorandume 2 straipsnyje išvardinti atsinaujinantys energijosšaltiniai: ➢ mažosios hidroelektrinės (mažiau 10 MW), ➢ vėjo energija, ➢ prie elektros tinklų jungiamos saulės fotoelektrinės, ➢ elektra, generuojama iš kietosios, skystosios ar dujinės biomasės, ➢ saulės terminės elektrinės, ➢ geoterminė elektra, ➢ bangų elektra, ➢ elektra, generuojama potvynių energijos, ➢ elektra, generuojama okeano srovių.Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu 1997 m. liepos 11 d. buvosudaryta Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija, kurios sudėtyje veikiaMokslo komitetas. Ši komisija 1997 m. gruodžio mėn. pateikė UNESCO paraiškądalyvauti PSP. Joje numatyta paruošti Lietuvos regioninę saulės programą1998-2005 m., kaip sudedamąją PSP dalį.Programa turėtų būti kuriama siekiant realizuoti Lietuvai svarbiausius,UNESKO PSP paskelbtus tikslus, įvertinant Lietuvos situaciją, strateginesenergetikos, ekologijos reikmes bei galimybes mokslo, technologijų,pramonės srityse. Lietuvos saulės programa kuriama atsižvelgiant į tai, kadpagal Europos Sąjungos Madrido konferencijos patvirtintą planą, iki 2010 m.bendrame valstybių narių energijos gamybos balanse 15 % turi sudarytiatsinaujinančios energijos šaltiniai. Lietuva, pagal Pasaulio saulėsprogramą, vertinama taip: jai nuolatinę grėsmę kelia Ignalinos atominėelektrinė. IAE ištekliai baigiasi ir pirmajame kito šimtmečio dešimtmetyjeji turės būti uždaryta. Šalis neteks svarbiausio elektros energijosšaltinio, o iškasamų energijos šaltinių nėra. Tačiau Lietuva turi šiuosatsinaujinančios energijos šaltinius: saulę, vėją, vandenį, biomasę.Deginant naftą, akmens anglį, dujas, dirbant atominei elektrinei, teršiamaaplinka.Lietuva yra tarp 54o-56ošiaurės platumos, į jos 1 m2 per metus krinta 1000kWh saulės energijos. Iš 1 m2 saulės lauko, esant 10 % efektyvumui, permetus galima gauti 100 kWh elektros energijos. Lietuva turi unikalų saulėsenergijos akumuliatorių – Kruonio akumuliacinę hidroelektrinę. Čia galėtųbūti įrengta 600 MWp galios fotoelektros jėgainė. Mūsų šalyje yra mokslas,technologijos, pramonės potencialas atsinaujinančiai energetikai plėtoti.Puslaidininkių fizika, tirianti fundamentinius reiškinius, kuriaisgrindžiama fotoelektrinė saulės energetika, Lietuvoje plėtojama jau kelisdešimtmečius. Tai technologiniai ir taikomieji tyrimai, pradėti 1991 m.,susikūrus UAB “Saulės energija”, 1995 m. – Mokslininkų sąjungos instituto“Saulės energijos taikymo” grupei, aktyviai dalyvaujant Šiaulių “Nuklono”mikroelektronikos įmonei, kurioje buvo įdiegti ir gaminami saulėselementai. Daug šioje srityje dirbo ir Vilniaus “Venta”. Lietuvoje aukštoskvalifikacijos mokslininkų ir inžinierių, galinčių dirbti saulėsenergetikos srityje, pakanka. Saulės energetikos pagrindai dėstomi Kaunotechnologijos universitete. Vilniaus universiteto, Kauno technologijosuniversiteto, Fizikos instituto, Puslaidininkių fizikos instituto ir“Elmatrono” mokslininkai, galintys sintezuoti, tirti ir taikyti organinesmedžiagas saulės elementams, 1993 m. pasiūlė programą “Medžiagos saulėsenergetikai”. Tuo metu ji nebuvo patvirtinta. Dabar Lietuva vykdovalstybinę mokslo programą “Saulės ir kiti atsinaujinantys energijosšaltiniai žemės ūkiui” (1996-1999 m.). Programą finansuoja Lietuvos mokslofondas. Joje dalyvauja 5 valstybinės ir 3 nevalstybinės institucijos.

LIETUVOS SAULĖS ENERGIJOS IŠTEKLIAI

Sudarant atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimo programas irprojektuojant saulės jėgaines, reikia žinoti tų šaltinių energijosišteklius. Lietuvos vėjo ir upių energijos ištekliai yra gana gerai žinomi,o saulės energijos ištekliai iki 1996 m. buvo mažai tyrinėjami.

Lietuvos mokslininkų atliktų tyrimų rezultatai paneigė vyraujančią nuomonę,kad Lietuva yra apniukusi šalis ir saulės jėgainės neturi perspektyvų.Lietuvoje pilnutinė vidutinė metinė saulės ekspozicija horizontaliojeplokštumoje yra apie 1000 kWhm2, o vienas instaliuotas fotoelektrinėsjėgainės vatas Lietuvoje per metus pagamina apie 0,8 kWh elektrosenergijos. Plačiausiai naudojami paprasti plokštieji saulės kolektoriaiLietuvoje per metus pagamina 280–350 kWhm2 šiluminės energijos, o spalvotometalo kolektoriai su selektyviuoju absorberiu – 400–500 kWhm2 .

Metinis saulės energijos kiekis įvairiose Lietuvos vietovėse skiriasi nedaugiau kaip 10%. Santykis tarp maksimalaus energijos kiekio birželio –liepos mėnesiais ir minimalaus gruodžio – sausio mėnesiais yra apie 10.Lietuvoje apie 80% metinės saulės energijos tenka balandžio–rugsėjomėnesiams.

KLIŪTYS SAULĖS ENERGETIKOS KELYJE

Atsigaunanti mikroprocesorių paklausa lustų gamintojams galbūt pakelsnuotaiką, bet tiems, kurie svajojo apie saulės energetikos suklestėjimą,tai prilygs katastrofai.   Statistikos skaičiai atrodo įspūdingai. Praėjusiais metais saulėselementų, daugiausiai pagamintų iš kristalinio silicio, pardavimaspasaulyje išaugo trečdaliu. Įvairių šalių vyriausybės, bandydamospaskatinti šią revoliuciją, pradėjo dalinti dosnias subsidijas. Be to,rinką tuoj pasieks naujos kartos saulės elementai – prietaisai, pagamintiiš plonų kadmio telūrido plėvelių, kurie, iškelti ant jūsų namo stogo,sukurs netgi daugiau elektros energijos. Politikai žada, kad apie 2010metus saulės energiją siurbs daugiau kaip milijonas stogų JAV, Europoje irJaponijoje.   Bet praėjusį lapkritį ši naujai atsirandanti pramonės sritis sulaukėdidelio smūgio. Kompanija BP Solar, antroji pagal dydį saulės elementųgamintoja pasaulyje, pranešė nutraukianti visą plonasluoksnių elementųprogramą. Nors BP plonasluoksniai elementai puikiai veikia laboratorijoje,užkėlus juos ant stogo, saulės energijos vertimo elektra efektyvumasgerokai sumažėja. BP Solar nusprendė sutelkti dėmesį į senamadiškąkristalinį silicį, iš kurio dabar gaminama 85 proc. saulės elementų.Daugelis manė, kad juos jau reikia nurašyti, bet, atrodo, kad tai įvyks darlabai negreitai.   Čia ir glūdi visa problema. Pramonės ekspertai prognozuoja, kad silicioelementų kaina per artimiausius dvejus metus gerokai šoktelės. Ne dėl to,kad gamintojai pasidarys labai gobšūs ar bus nutrauktos vyriausybiųsubsidijos. Silicio atsargos, nuo kurių priklauso šis pramonės sektorius,pamažu senka. Nesulaukus kokios nors rimtesnės inovacijos, šio deficitosukeltas kainų šuolis gali sustabdyti visą saulės energetikos pažangą.   Mažai kas abejoja, kad tam tereikia labai nedaug. Nepaisant įspūdingopernykščio augimo, visa saulės energetika kol kas yra palyginti labainedidelis rinkos sektorius. Visame pasaulyje instaliuotų saulės elektriniųgalia tėra vos keli gigawatai. Nors saulės elementų pagamintos elektrosenergijos kaina per pastaruosius 20 metų sumažėjo per pusę, joskilovatvalandė vis dar kainuoja 10 kartų daugiau, nei šiluminėseelektrinėse pagamintos elektros kilovatvalandė. Jeigu pramonė vystysistokiu pat tempu kaip iki šiol, saulės elementų kaina turėtų dar mažėti. Bettai, savo ruožtu, priklausys nuo to, ar tęsis vyriausybių parama, kuri gali

nutrūkti, jei politikai prarastų pasitikėjimą saulės energetikosperspektyva.   Nors buvo pasiūlyta gausybė egzotiškų alternatyvų, daugelis saulėselementų vis dar yra gaminama iš silicio kristalų, labai primenančių tuos,iš kurių mikroelektronikos pramonė štampuoja lustus. Praeityje saulėselementų gamintojai dažniausiai buvo priversti tenkintis mikroelektronikospramonės atliekomis: tam, pavyzdžiui, būdavo naudojami silicio luitų galaiir šonai, kuriuose yra daugiau priemaišų nei viduryje, arba tos plokštelės,kurios netenkindavo lustų gamintojų keliamų reikalavimų.

[pic] 1 pav. Taip silicis yra gaminamas iš smėlio.

   Tačiau po 1999 m., kai saulės elementų paklausa ėmė labai didėti,gamintojams pradėjo nebepakakti šių atsargų. “Elektronikos lygio” silicio –labai švarios medžiagos, tinkančios mikroprocesoriams ir turintiems mažiaunei vieną priemaišą milijardui silicio atomų – atliekas reikėjo pakeistikitomis žaliavomis. Dešimtojo dešimtmečio pabaigoje silicio plokšteliųgamintojai nuolat investavo į naujus gamybinius pajėgumus, tačiau apie 2000m. elektronikos pramonė pateko į didžiausią savo istorijoje krizę. Todėlsaulės elementų gamintojai ėmė suprasti, kad jie gali gauti švaresniosilicio už šiek tiek didesnę nei 20-30 dolerių už kilogramą kainą (tiek jieprieš tai mokėdavo už atraižas).   Lustų gamintojų sunkumai sukūrė fotovoltinių elementų pramonei ilgailauktą atokvėpio minutę. Bet ši minutė jau baigiasi. Silicio, o ypač jopigesnių atraižų, paklausa ima lenkti jo pasiūlą. 2001 m. fotovoltaikospramonė sunaudojo apie 5000 tonų polikristalinio silicio; apie pusę šiokiekio sudarė švaresnė elektronikos lygio medžiaga. Paklausa turėtų kasmetišaugti po 15 procentų, todėl 2010 m. pramonei prireiks beveik 8000 tonųsilicio, iš jų 5000 t sudarys elektronikos lygio silicio kristalai. Tačiauelektronikos pramonė atsigauna, mikroschemų paklausa didėja ir dabartiniselektronikos lygio silicio perteklius greitai baigsis.   Šiuo metu trūkumo dar nėra, nes puslaidininkių pramonėje situacija visdar ne kokia. Bet jei ši pramonė kitais metais atsigaus, saulės elementųgamintojai turės vėl pradėti konkuruoti su mikroelektronikos pramone,pasiruošusia už kilogramą silicio mokėti net 70 dolerių.   Šias liūdnas prognozes patvirtina ir dvi studijos, atliktos Europosfotovoltinės pramonės asociacijos ir Europos Sąjungos užsakymu. Šių studijųišvados yra panašios: apie 2006 m. saulės elementų pramonei verkiant reikėssavos silicio kristalų gamybos. Tai dabar yra pats svarbiausias europinėssaulės energetikos vystymo strategijos punktas.   Vieną išeitį siūlo vokiečių firma Wacker-Chemie, gaminanti siliciokristalus. Ji ruošiasi gaminti specialiai saulės elementams skirtą žemesnėskokybės silicį, kuris bus pigesnis už medžiagą, naudojamą elektronikospramonėje. Tačiau, kodėl jiems reiktų dėl to jaudintis, ypač žinant, kadelektronikos pramonė pradeda atsigauti?   Verslininkai tikisi, kad atsiras nauji gamintojai, kurie didžiausiądėmesį skirs būtent saulės elementų lygio siliciui. Jeigu silicio kainanukristų iki 10 dolerių už kilogramą, fotovoltinių elementų pramonėsulauktų stipraus postūmio pirmyn. [pic]2 pav. Du silicio gamybos būdai: Siemenso reaktorius veikia esant 11000Ctemperatūros ir sunaudoja daug energijos, versdamas trichlorsilaną grynusiliciu. Šiems procesams reikia sudėtingų energijos šaltinių, todėl jis yragana brangus. Naujasisi JSS procesas sudarys sąlygas sumažinti siliciokainą iki 10 dolerių už kilogramą. Silicis susidario iš silano dujų irnusėda silicio cilindro viduje esant 8000C temperatūros. Dėl mažesnėsproceso temperatūros ir paprastesnių kaitintuvų, šis procesas tampapigesnis nei Siemenso reaktorius.

   Tačiau realybė yra tokia, kad pigų polikristalinį silicį pagaminti nėralabai paprasta. Tradicinis procesas prasideda nuo smėlio arba kvarco, kuriesudaryti iš silicio dioksido. Žaliava yra įkaitinama krosnyje, ten jireaguoja su chloro rūgštimi ir sudaro trichlorsilaną. Ši medžiaga yrapaduodama į Siemenso reaktoriumi vadinamą įrenginį, kuriame leidžiama proplonus iki 1100 oC įkaitintus švaraus silicio strypus. Aukštojetemperatūroje tricchlorsilanas skyla ir atsiranda silicis, kuris nusėda antįkaitintų strypų.   Tačiau kaitinimui reikia daug energijos, be to, silicio strypus reikiakaitinti trejopai. Pirmiausiai strypai įkaitinami iki 400 oC naudojantišorinius kaitintuvus. Šioje temperatūroje silicio varža sumažėja tiek, kadstrypus jau galima tiesiogiai kaitinti leidžiant per juos elektros srovę.Kuomet temperatūra pakyla iki 800 oC varža dar labiau nukrinta, todėlstrypus galima dar labiau įkaitinti stipresne srove. Tokį daugiapakopįkaitinimą yra labai sunku kontroliuoti ir jam reikia dviejų įtamposšaltinių, išorinio kaitintuvo bei tikslios valdymo įrangos. Kadangi daugšilumos yra išsklaidoma į aplinką, visas šis procesas yra labaineefektyvus.   Tokios kompanijos kaip Wacker šį procesą pritaiko pigesnio, žemesnėskokybės silicio gamybai paprasčiausiai didindami nusodinimo greitį iratsisakydami sudėtingesnių procedūrų, kurių reikia norint gauti geresnįkristalų homogeniškumą. Tačiau geresnis būdas būtų silicio gamyba iš silano(SiH4), gaunamo iš trichlorsilano, naudojant katalizatorius. Silanas skylamažesnėje temperatūroje (apie 800 oC), todėl energijos bus sunaudojamamažiau ir pati gamyba bus pigesnė.   Silaną naudojančius procesus jau kuria nemažai kompanijų. AmerikiečiųRenewable Energy Corporation ir norvegų Advance Silicon Materials įsteigėgamyklą, skirtą saulės elementų lygio silicio gamybai iš silano. Busnaudojami tradiciniai Siemenso reaktoriai, veikiantys žemesnėsetemperatūrose. Kita amerikiečių kompanija, MEMC, sukūrė procesą, kurio metusilicis iš silano nusodinamas ne ant strypų, o ant rutuliukų. Šiam procesuitereikia tik 700 oC temperatūros. Bene ambicingiausias – vokiečių firmosDeutsche Solar projektas. 1998 m. ji nupirko chemijos pramonės milžinuiBayer priklausantį patentą, kuris leis per pusę sumažinti saulės elementamsskirto silicio kainą.   Vietoje silicio strypų šiame procese, vadinamame JSS (Joint SolarSilicon), yra naudojamas iš silicio pagaminta cilindro formos reakcijoskamera. Kameros sienelės yra įkaitinamos iki 800 oC, o tada, kai silanasįkaitinamas, jis suskyla ir ant kameros sienelių nusėda silicis. Patenteyra tvirtinama, kad ši konstrukcija leidžia padidinti paviršiaus, ant kuriosėda silicis, plotą ir pagerina reakcijos našumą. Paviršiaus plotą galimadar labiau padidinti kameros centre įstačius papildomą silicio strypą. Antsienelių ir strypo sėdantys silicio sluoksniai galiausiai susiliečia irsudaro vientisą silicio bloką.   Šis procesas yra gerokai pranašesnis už tradicinius Siemenso reaktorius.Reaktoriaus sienelės gali būti įkaitinamos iki reikalingos temperatūrosnaudojant vien paprastus išorinius kaitintuvus. Siemenso procesui reikia po100 kWh kiekvienam pagaminto silicio kilogramui, o JSS procesas tam

sunaudos tik pusę šios energijos.   Svarbiausias klausimas – ar šį ir panašius procesus bus spėta įdiegtiprieš pradedant jausti silicio trūkumą. Panašaus tipo gamyklos paleidimaspaprastai užtrunka mažiausiai ketverius metus. Bet Deutsche Solar tikisi,kad jos JSS gamykla veiks jau 2005 m. ir kasmet pagamins po 5000 tonųpigaus silicio.   Kai kurie kiti silicio gamintojai – kompanijos konkurentai – abejojapropaguojamais JSS proceso pranašumais. Jie netgi teigia , kad siliciodeficito gali nebūti.

[pic]3 pav. Silicio pasiūla ir paklausa. Prognozės rodo, kad didėjantis siliciosaulės elementų populiarumas ateityje gali sukelti problemų.

   Ilgainiui kuri nors iš dabar kuriamų alternatyvių saulės elementųtechnologijų išstums silicio elementus. Tai gali būti plonasluoksniaielementai iš amorfinio silicio ar iš kadmio telūrido; gali atsirasti irkokia nors dar naujesnė technologija, pavyzdžiui, organinių polimerųsluoksniai. Jeigu kuri nors iš šių koncepcijų bus sėkminga, siliciožaliavos klausimas taps visai nesvarbus.   Tačiau bent jau kitais metais saulės energetikos perspektyva bustampriai susijusi su pigaus ir nesunkiai gaunamo kristalinio silicio gavimogalimybėmis.

SAULĖS ENERGIJOS PANAUDOJIMAS

Saulės energija vandeniui šildyti buvo pradėta naudoti daug anksčiau neiiškastinis kuras. Jau 1830 m. sero Johno Herschelo ekspedicijos į pietųAfriką metu saulės kolektorius buvo naudotas valgiui virti. 1908 m.Williamas J. Bailey iš „Carnegie” plieno kompanijos išrado kolektorių suizoliuota dėže ir variniu gyvatuku. Iki 1941 m. Jungtinėse Valstijoseparduota apie 60 000 saulės kolektorių. Šiuo metu JAV yra daugiau kaip 1,2mln. sistemų su vandens šildymo kolektoriais ir dar apie 250 000 saulešildomų baseinų.

Fotoelektrinių keitiklių istorija prasidėjo 1839 m., prancūzų mokslininkuiE. Becquerelui atradus fotoelektrinį efektą. 1958 m. JAV „Vanquard”kosminiuose palydovuose buvo įrengti fotoelektriniai moduliai, kurieaprūpindavo elektra radiją. Nuo tada fotoelektra kosmose tapo vieninteliuir nepakeičiamu energijos šaltiniu. Plačiau fotoelektra buityje pradėtanaudoti 1973–74 m. (naftos krizės metai). Naujas šuolis saulės energetikosvystymesi įvyko 1990 m., kai vyko Persų įlankos karas. Tuo metu pasaulyjebuvo instaliuota virš 1 GW bendros galios fotoelektrinių modulių.

Įspūdinga fotoelektros plėtra planuojama ir Europos Sąjungoje: per 15 metųlaikotarpį (nuo 1995 iki 2010 m.) šios energijos rūšies įrengimų galiąnuspręsta padidinti nuo 30 MW iki 3000 MW, t.y. 100 kartų. Atsinaujinančiųšaltinių energetikai vystyti 1997–2010 m. ES paskyrė 165 mlrd. eurų. Saulėsenergiją naudoja ir šią programą intensyviai plėtoja ne tik pietinėsvalstybės, bet ir Jungtinė Karalystė, Danija, Norvegija, Kanada, šiaurinėsJAV valstijos ir kt. Kai kurių valstybių saulės energijos ištekliai kur kasmažesni nei Lietuvos. Pvz., Lietuvoje pilnutinė vidutinė metinė saulėsekspozicija horizontalioje plokštumoje yra apie 1000 kWhm2, o Anglijoje –700kWhm2.

Pasaulyje saulės energetiką vyriausybės ir įvairūs fondai remia dėl dviejųpagrindinių priežasčių: saulės energetika yra ekologiška, ji leidžiaiškastinio kuro neturinčioms šalims likti ekonomiškai nepriklausomoms. Taiypač aktualu Lietuvai.

Lietuvoje yra paruoštos kelios programos. „Lietuvos nacionalinė saulėsprograma” – tai „Pasaulio saulės programos 1996–2005” sudėtinė dalis.Projektas „Saulė – Lietuva” – tai ES programos „Saulės miestai” sudėtinėdalis. Vyriausybei bent truputį parėmus šias programas, pagrindinįfinansavimą būtų galima gauti iš ES ir kitų fondų.

Pasaulinė praktika rodo, kad viena iš pagrindinių priežasčių, trukdančiųplėtoti saulės energetiką, yra nepakankamas visuomenės žinių lygis. Tikbendromis vartotojų, projektuotojų, architektų ir vyriausybės jėgomisgalima sėkmingai plėsti šią neišsemiamos energijos rūšies panaudojimosritį.

ĮDOMŪS FAKTAI APIE SAULĖS ENERGIJĄ

➢ 1987m saulės baterijos gaminama elektros energija varomas automobilis Sunraycer pervažiavo per Australiją vidutinišku 66,9 km/h greičiu. ➢ Europos Komisija nutarė finansuoti aplinkos neteršiančio visuomeninio transporto kūrimo projektą, kuris turėtų būti pats didžiausias iš pasaulyje įgyvendinamų saulės ir vandenilio energijos panaudojimo tyrimų. Projekta USHER kartu vykdys Kembridžo universitetas (Anglija), anglų firma Whitby Bird and Partners bei Švedijos sala Gotlandas. Saulės energija bus verčiama į elektrą, kuri po to bus naudojama skaldant vandenį į vandenilį ir deguonį. Šitaip gautas vandenilis bus suspaudžiamas ir paduodamas į kuro elementus, kurie, savo ruožtu, gamins autobusui reikalingą elektros energiją. Vienintelės autobuso išmetamos dujos bus vandens garai. Tai bus transporto priemonė, kuriai visą reikalingą energiją teiks saulė. ➢ Pasaulyje jau yra degalinių, kurios naudoja saulės energiją.

LITERATŪRA:

1. http://www.rtn.lt/rtn/0302/energetikos.html 2. http://msi.lms.lt/rtdresult/mobil_l.html 3. http://saule.lms.lt/main/windl.html 4. Iliustruota vaikų enciklopedija, leid.margi raštai, Vilnius 1998 5. http://www.mip.lt/temp/w200401142130_energijos%20saltini ai.doc 6. Katinas V., Tumosa A. Vėjo energijos panaudojimo galimybės Lietuvoje, Vilnius, 1995. – 38 p. 7. Katinas V., Burneikis J. Vėjo energetikos aplinkosaugos klausimai. Mokslo programa  “Saulės ir kiti atsinaujinantys energijos šaltiniai žemės ūkyje”, 4 tomas. Vilnius – Kaunas, 1999.- 87 p. 8. Šateikis I. Vėjo energijos panaudojimas. Paskaitų konspektas // LŽŪU, LŽŪII. – Raudondvaris – Noreikiškės, 1996.- 28 p. 9. Wind Energy Conversion Systems, by L. Freris, Prentice Hall International (UK), 1990. –381 p. 10. Gulbinas A. Vėjo energijos naudojimas // Vietinių energijos išteklių naudojimas. – Kaunas, Technologija, 2001. – P. 155 – 172. 11. http://www.namas.lt/Archyvas/Kiti/2001.htm 12. http://www.rtn.lt/mi/0402/vejo.html 13. Paul G., Wind Energy Comes of Age (New York: J. Wiley & Sons, 1995). 14. Van B., Wind Turbine Noise. Britanijos vėjo energetikos asociacijos Vėjo energetikos konferencijos medžiaga. 15. Bies, D.A. and Hansen, C.H. (1998). Engineering Noise Control: Theory and Practice. E & FN SPON. ISBN 0-419- 20430-X. 16. Van K., G.A.M., (1997). 25 Years of Wind Turbine Technology Development, Europos Vėjo energetikos konferencijos (EWEC’97) medžiaga, Dublinas, Airija. 17. http://www.delfi.lt/news/economy/business/article.php?id =4327545