Valstybių grupės ir tipai PavyzdžiaiPagal teritorijos dydį1.Rusija Sostinė- Maskva2.Kanada Sostinė-Otava 3.Kinija Sostinė- PekinasPagal gyventojų skaičių1.Rusija 147987 tukst.2.Kanada 29123 tukst.3.Kinija 1210004 tukst. Pagal teritorijos sudėtį1.Rusija Plotas- 17075400 kv.m.2.Kanada Plotas- 9970610 kv.m.3.Kinija Plotas- 9560961 kv.m.Pagal geografinį padėtį1.Rusija Rusija prieina prie Atlanto, Arkties ir Ramiojo vand., Eurazijos šiaurėje (trečdalis teritorijos Europoje, du trečdaliai Azijoje); ištįsusi iš vakarų į rytus, šalies ilgis iš vakarų į rytus 9700 km, plotis iš šiaurės į pietus 4000 km: vakaruose prie Baltijos jūros visiškai nuo likusios teritorijos atskirta dalis – Kaliningrado (Kaliningrad: Konigsberg; Karaliaučius; dar Rytprūsiai, Mažoji Lietuva) sritis tarp Lietuvos ir Lenkijos; sausumos siena su 14 valstybių (iš šiaurės prieš laikrodžio rodyklę): Norvegija, Suomija, Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Baltarusija, Ukraina, Gruzija, Azerbaidžanu, Kazachstanu, Mongolija, Kinija, Šiaurės Korėja: dažniausiai priskiriama Europai (sostinė Maskva yra Europoje) arba Azijai (didesnė šalies dalis yra Azijoje; Tuvos sostinėje Kyzyle yra geografinis Azijos centras).Europa – Azija. Per Rusijos teritoriją eina didžioji Europos ir Azijos sąlyginės ribos dalis (iš šiaurės pagal laikrodžio rodyklę): Uralo kalnu rytiniais šlaitais (60° rytu ilgumos), Kaspijos jūra. Kūmos ir Manyčio įduba, Juodąja jūra.
2.Kanada Kanada, valstybė Š. Amerikoje. Užima Š. Amerikos žemyno š. dalį ( į r. nuo Aliaskos ) ir gretimas salas: vakaruose- Vankuverio s., Karalienės Karolinos salas;šiaurėje- Kanados Arktinį salyną; rytuose- Niūfaundlendo, Keip Bretono, Antikosčio. Princo Edvardo salas. Pietuose ir š. vakaruose ribojasi su JAV, šiaurėje prieina prie Arkties vand., rytuose prie Atlanto. 3.Kinija Kinija, valstybė Centr. Ir R. Azijoje. Šiaurėje ribojasi su Rusija ir Mongolija, vakaruose ir pietuose su Afganistanu, Indija, Nepalu, Butanu, Birma, Laosu, Vietnamu, š. rytuose su Korėja. Rytuose prieina prie Geltonosios j. ir R. Kinijos j., pietryčiuose prie P. Kinijos j.
Pagal reljefą1.Rusija Lygumos užima apie 70% ploto. Didžiausios yra R. Europos lygumos dalis ir nuo jos Uralo kalnų atskirta žema pelkėta V. Sibiro lyguma. Lenos vidurupio baseine yra Centrinė Jakutijos lyguma, azijinės dalies šiaurėje- Š. Sibiro, Janos- Indigirskos, Kolymos žemumos. Tarp Jenesejaus ir Lenos- Vid. Sibiro plokščiakalnis, kurio dažniausias aukštis 200-700 m. Kalnų daugiausia yra pietuose: europinės dalies – D. Kaukazo š. šlaitai (pasienyje Elbruso k., 5642 m) azijinės dalies (iš v. į r.)- Altajus (Beluchos k., 4506m), V. ir R. Sajanai (iki 3491 m aukščio), Pabaikalės kalnai (iki 2840 m), Stano kalnynas (iki 3000 m), Čerskio kalnynas (Pergalės k., 3147 m), Kolymos kalnynas; Tol. Rytuose- vid. Aukščio Čiukčių ir Koriakų kalnynai, Džugdžūro, Burėjos, Sichote Alinio kalnai; išilgai Ramiojo vand. Pakrantės- Kamčiatkos p-lio kalnai (Kliučių vulkanas, 4750m). 2.Kanada Reljefo dalį užima lygumos ir plynaukštės: Hadsono įl. Žemuma; Laurentijos plokščiakalnis; Didžiųjų lygumų dalis; Centrinių lygumų dalis- Makenzio žemuma, Manitobos žemuma, Albertos ir Saskačevano lygumos, plotas tarp Erio, Hurono ir Ontarijos ežerų, Šv. Lauryno upės slėnio žemuma. Vakarus užima Kordiljeros (aukštis 3000-3500m; aukš. Taškas- Logano k., 6050m). Pačiose pietryčiuose- Apalačų kalnų dalis. 3.Kinija Pietvakariuose vyrauja kalnai, šiaurėje- plokščiakalniai, rytuose yra lygumų. p. v. pasienyje- aukščiausi pasaulyje kalnai Himalajai (Džomolungmos viršūnė, 8848 m; per ją eina Nepalo siena), v. pasienyje- Karakorumas (Čiogorio k., 8611 m), į p. r. nuo jų- Gangdisėšano kalnai (visi alpinės kalnodaros) į r. – Tibeto kalnynas (vid. aukštis 4000-5000m), Kunlūnas (paleozojaus raukšliniai kalnai su 7723 m Ulugmuztago viršūne), Caidamo lyguma (aukštis 2600-3100 m). Caidamo lygumą iš š. riboja Altintago kgb., iš š. r. – Nanšano kalnai. Š. vakaruose R. Tian Šanio kalnai atskiria dykumines Džungarijos ir Kašgaro lygumas. Tian Šanio papėdėje yra Turfano įduba (giliausia pasaulyje sausa įduba, -154 m abs. aukščio). Šiaurėje iki 2400 m aukščio Inšano kalnai atskiria Gobio, Alašano, Ordo dykumines plynaukšties. Kunlūno tęsinys rytuose- mezozojaus uolienų Cinlingo kalnai. Žemiausios aliuvinės lygumos yra R. Kinijoje: š. rytuose- Sandziango ir Pachankio lygumos, tarp D. ir M. Chingano kalnų bei Čangbaišano bazaltinio plokščiakalnio- Sungliao lyguma, prie Geltonosios j. –Didžioji Kinijos lyguma. Į v. nuo jos- Taichangšano kalnai. Prie Tibeto kalnyno r. pakrasčio šliejasi Sino Tibeto kalnai; jų tęsinys pietuose- giliai suskaidytas Junano kalnynas ir Guidžou plokščiakalnis . Pagal laukinį sudėtį1.Rusija Rusijai priklauso Holarktinei zoogeogr. sričiai (Palearktikai). Arktiniu dykumu ir tundrų žyduoliai: š. elniai, poliarines lapes, baltieji kiškiai, lemingai, pakrantėse- baltieji lokiai, vėpliai, ruoniai; paukščiai: baltosios pelėdos, tetervinai, antys, gulbės, žąsys, gagos, kirai. Miškų zonos žinduoliai: briedžiai, rudieji lokiai, lapės, lūšys, kiškiai, voverės, sabalai, burundukai, R. Sibire, be to, maralai, kabargos, sibiriniai šeškai, Tol. Rytuose- juodieji lokiai, mangustai; paukščiai: kurtiniai, tetervinai, jerubės, geniai, strazdai, juodieji kėkštai. Miškastepėse ir stepėse daugiausia graužikai: šokliai, švilpikai, starai, pelėnai, žiurkėnai; paukščiai: erniai, pelėsakaliai, ereliai. 1980 Rusijoje buvo 46 rezervatai (beveik 81000 km.kv. ploto), 1 nac. parkas. 2.Kanada Kanados gyvūnija turi daug bendra su Sibiro gyvūnija. Pačioje šiaurėje gyvena baltieji lokiai, ruoniai, vėpliai; tundroje- š. elniai, avijaučiai, poliarinės lapės, baltieji kiškiai, lemingai, tundriniai tetervinai. Taigos gyvūnai: briedžiai, elniai vapyčiai, bizonai, rudieji lokiai, lūšys, vilkai, rudosios lapės, bebrai. Mišriuosiuose miškuose gyvena Virdžinijos elniai, meškėnai, pilkosios voverės; pietiniuose nemiškinguose rajonuose- šakotaragės antilopės, kojotai. Būdingiausi Kordiljerų gyvūnai: snieginės ožkos, kalnų avinai, švilpikai, baribalai, pumos. Atlanto pakrančių svarb. Verslinės žuvys- menkės, silkės, plekšnės; Ramiojo vand.- įv. lašišinės, paltusai; ežerų- sykai, upėtakiai. Didž. nac. parkai: Banfo, Vud Bafalo, Gleišerio, Džasperio, Joho, Keip Breton Hailendso, Kūtenėjaus, Princo Alberto, Raiding Mauntino.3.Kinija Kinijoje yra apie 3500 stuburinių rūšių, iš jų apie 400 žinduolių ir daugiau negu 1000 paukščių rūšių. Įvairiausia gyvūnija yra pietuose ir pietvakariuose- tropinėse juostose (beždžionės, raganosiai, tapyrai, tigrai) ir aukštikalniuose (himalajiniai lokiai, kabargos). R. Kinijoje yra endeminių rūšių (mandžiūriniai kiškiai), miškų ir miškastepių (briedžiai, dėmėtieji elniai, leopardai, rudieji lokiai, šernai, lūšys, sibiriniai šeškai, suslikai, burundukai) gyvūnų. Tibeto kalnyne yra antilopių orongų, jakų, vilkų, lapių, avinų argalių, kalnų ožių, švilpikų, cyplių, irbių,;dykumose- Prževalskio arklių, kulanų, džeiranų, dvikuprių kupranugarių, šoklių, pelėnų; stepėse- dzerenų, vilkų, daūrinių cyplių ir ežių, mongolinių pelėnų. Žymiausi rezervai: Ujingas (M. Chingano š. r. šlaituose; saugomi korėjinių kedrų miškai), Sosingpanas (Junano kalnyne; saugomi tropiniai miškai, reti augalai ir gyvūnai, jų tarpe Indijos drambliai. Pagal politinį režimą 1.Rusija Svarbiausios politinės jėgos (vietų skaičius Dū-moje, 1993 12 rinkimai): Rusijos pasirinkimas (96), Li-beralų demokratų partija (70) – lyderis Vladimiras Žirinovskis, Komunistų partija (65), Agrarinė partija (47), “Jabloko” (33), Rusijos vienybės ir santarvės partija (27), Rusijos moterys (25), Demokratų partija (21), Piliečių sąjunga (18), Rusijos judėjimas už demokratines reformas (8).Narystė tarptautinėse organizacijose: JTO 1945 (SSRS teisių perėmėja tarptautinėje arenoje); ESBO; nuolatinė Saugumo tarybos narė, padengia (privalo padengti) 9,41 proc. JTO biudžeto išlaidų.2.Kanada Svarbiausios politinės partijos ir organizacijos: Liberalų partija (įk. 1873), Kanados komunistų partija, socialinio pasitikėjimo partija (įk. 1935), Naujoji demokratų partija (įk. 1961), Kanados darbo kongresas.3.Kinija Visiems partijoms, kitiems liaudies organizacijoms, įv. Tautybėms ir užsienyje gyvenantiems kinams atstovauja Vieningasis liaudės demokratijos frontas, kurio organas yra Kinijos liaudies politinė konsultacinė taryba, vykdanti konsultacines funkcijas. Darbo žmonių prof-gas vienija Kinijos profsąjungų federacija. Pagal valdymo formą 1.Rusija Federacinė respublika; veikia 1993 Konstitucija; valstybės vadovas – prezidentas2.Kanada Parlamentinė federacinė monarchija. Pagrindinis konstitucinis įstatymas yra D. Britanijos parlamento 1867 priimtas Britanijos Š. Amerikos aktas. Nuo 1931 3.Kinija Liaudės respublika; pagal 1978 Konstitucija. Aukščiausias valst. Valdžios organas yra Kinijos liaudies atstovų susirinkimasPagal karinies galios 1.Rusija Sausumos kariuomenė, karinės jūrų ir oro pajėgos. Karinės raketinės pajėgos strateginės paskirties, karinės kosminės pajėgos, desantinės oro pajėgos, karinės gamybos kompleksas. 2.Kanada (GP) sudaro sausumos kariuomenė (apie 28000žm.), karinės oro (apie 36000žm.)ir jūrų pajėgos (apie 14000 žm.). Organizaciniu požiūriu sausumos kariuomenę sudaro mobilioji grupė, kurioje yra 3 kovos grupės. Karinėms oro pajėgoms priklauso visos aviacijos pajėgos ir priemonės. GP komplektuojamos iš savanorių. Vyriausias vadas- ministras pirmininkas, vyriausiasis kar. vadovavimo organas- Gynybos taryba; betarpiškai vadovauja gynybos ministras.3.Kinija (GP) sudaro sausumos kariuomenė (apie 3 mln. žm.), karinės oro pajėgos bei priešlėktuvinė ir priešraketinė kariuomenė (apie 250000 žm.) ir karinės jūrų pajėgos (apie 275000 žm.). Ginkluotųjų pajėgų rezervas yra liaudies pašauktiniai. Intensyviai tobulinamas atom. ginklas, nuo 1964 m vykdomi atom. ir termobrand. Užtaisų sprogdinimai. GP komplektuojamos pagal 1955 karo prievolės įstatymą. Šaukiamųjų Kinijoje yra daugiau , negu būtina GP papildymui, todėl šaukimas į jas yra atrankinis. Ginkluotosioms pajėgoms betarpiškai vadovauja gynybos ministras.