Ugnikalniai

Kas yra ugnikalnis ?Aš turiu jums gerą ir išsamų atsakymą.Tad paklausykite.:
Visame pasaulyje keikvieną dieną veikia bent vienas ugnikalnis.Dažnai tie kasdieniniai ugnikalniai būna nestiprūs ir vyksta jūroje arba nuošaliose vietose, todėl jie būna beveik nepastebimi.Vulkanai yra tikri mūsų apsauginiai vožtuvai, atveriantys susikaupusių dujų slėgiui angą iš Žemės gelmių.
Daugelis žmonių mano, kad ugnikalnis – tai kūgio pavidalo kalnas, išmetantis ugnį, garus ir lavą.Tačiau tai tik dalis tiesos.Ugnikalnių gelmių medžiaga veržiasi iš kelių angų, o kitų – pro gylius plyšius – sprogius.Pro sprogius ošsviedžiama begalė lavos kuuri užlieja tolimiausias apylinkes.
1783 metais per sprogį išsiveržusi lava Islandijoje padengė daugiau nei 570 kilometrų dirbamos žemės.Lava sunaikino visą derlių, o nuo nuodingų dujų žuvo daugelis gyvūnų ir taip pat Islandijos salos vandenyne plaukiojančios žuvys, jų beveik neišliko.Kilęs badas kainavo daugybę gyvybių Islandijos gyventojams.Po šio ugnikalnio išsiveržimo Eurpoje prasidėjo palyginti neilgas ledynmetis, nes milžiniški dulkių ir dujų debesys uptemdė saulę ir neleido ištirpti praėjusios žiemos sniegui
Ne visi ugnikalniai spjaudosi liepsna.Daugelis – taip, bet yra ir tokių, kurie išmeta smalkių ir dūmų debesis.Dūmai yra nee kas kita kaip labai smulkios uolienų dulkės, net ir gabalai atskile nuo plyšių sienų ir, labai giliai po žeme įvykus sprogimui yra išmetami lauk..Sprogimo jėgai atslėgus, kai kurie iš šių atskilusių gabalų įkrinta atgal į ugnikalnio kraterį, o per kitus sm

malkių ir dujų išsiveržimus išsviedžiami vėl.
Netoliese Romos, Italijoje yra du ežerai, apskriti ežerai – Bolsena ir Lacialė kuriuose galbūt slypi taip tariamai žudikais vadinami ugnikalniai.Tai ugnikalniai tarp kurių išsiveržimų ramiai sau snaudžiantys maždaug nuo 10,000 iki 20,000 metų.Manoma, kad kai jie pagaliau išsiverš padariniai bus siaubingi.Sakoma, kad Roma yra pastatyta ant kelių paskutinių šių vulkanų išsiveržimų sąnašų.Ir jei vienas kuris iš šių ugnikalnių vėl pagaliau išsiveržtų tai miestas būtų nugriautas ir tai nusineštų begales gyvybių.
Anksčiau buvo įprasta skirstyti visus ugnikalnius į veikiančiuosius ir nurimusiuosius(užmigusius), arba užgesusiuosius.Tačiau kas dešimtį ar dvidešimtį metų kuris mors iš užgesusių ugnikalnių pradėdavo veikti.Taip atsitiko 1951 metais Naujojoje Gvinėjoje kai išsiveržė Lamingtono kalnas ir išsviedė net iki raudonumo įkaitusius dujų ir smalkių debesis.Šis ugnikalnis nudegino miškingus slėnius ir šlaitus, o pasiglemžė neet 3,000 žmonių gyvybes.Ugnikalnį laikyta vieną iš veikiančiųjų per tam tiką laikotarpį jis nors vieną kartą išsiverždavo ir išmesdavo vulkanines dujas.Bet to laikotarpio trukmė buvo labai įvairi.Lamingtonas vėl pradėjo veikti praėjus 44 metams nuo jo pirmojo išsiveržimo, tačiau Etna esanti Sicilijojekaip veikiatysis ugnikalnis žinoma nuo 1,500 metų prieš Kristų.
Išryškėjus šio ugnikalnio skirstymo trūkumams 1979 metais konferencijoje buvo pasiūlytas visiškai naujas ugnikalnių skirstymo būdas.Dabar ugnikalniai kurie ateityje bent veiną kartą išsiverš yra laikomi gyvaisiais ugnikalniais, o tie kurie negali ateityje išsiveržti yra laikomi negyvaisiais ugnikalniais.
Indonezijoje, ta
arp Javos ir Samatros salų kadaise buvo mažytė salelė su trimis išsikišusiomis ugnikalnių višūnėmis.Vidurinė viršūnė vadinasi Krakatau.Būtent čia įvyko pats didžiausias visoje žmonijos istorijoje ugnikalnio išsiveržimas.1883 metų gegužės 20 dieną Krakatau ugnikalnis staga atsibudo ir pradėjo veikti išmesdamas į atmosferą maždaug 10 kilometrų aukščių garų ir vulkaninių pelenų kamuolį.Paskui kas keletą dienų jo aktyvumas vis didėjo.Po savaitės vulkanas ėmė rimti ir į šią salelę jau galėjo atvykti stebėtojai.Stebėtojai nusprendė, kad nors Krakatau išsiveržimas dar nepasibaigęs, bet gretimų salų gyventojams pavojus jau nebegresia.
Po kelių savaičių, rugpjūčio mėnesį, ugnikalnis staiga vėl pradėjo veikti, tik šį kartą jis buvo dar labiua įsisiautėjas, išmesdamas kietų uolienų ir pelenų debesis kurie iškildavo iki 27 kilometrų aukščio.Kaskelios minutės gasdindamas smarkiais sprogimais.Mėnesio pabaigoje prasidėjo paskutinis, pražūti ir mirtį lementis išsiveržimų etapas, kai sproginėjimai buvo girdimi net už 1,100 kilometrų.
Rugpjūčio 27 dieną įvyko išsiveržimo kuliminacija.Vulkaniniai pelenai pakilo į 80 kilometrų akštį.Sakoma, kad greičiausiai jie tris kart apskriejo pasaulį.Beveik tris dienas pelenų debesis netoliese ugnikalnio esančioje vietoje buvo užtemdęs saulę.Sprogimai jau buvo pavirtę kaip nesustojančiu riaumojimu.Didžiausias pasaulyje sprogimas įvyko tą pačią dieną iškart po dešimtos.Jis buvo girdimas visame Indijos vandenyne.Žmonėms buvusiems už 50 kilometrų suskaudo ausis.
Sprogimai vyko nepaliaujamai.Į jūrą nusirito didžiulis iki raudonumo į kaitęs vulkaninių pelenų srautas.Karšti raudoni uolienų luitai, įkritę į vandenį tuoj pat vėso, o garai kylantys iš vandens vi
irto sprogstančiais garais.Sprogimai sukėlė milžiniškas nuo 39 metrų aukščio bangas – cunamius.Šios bangos užliejo visas žemąsias Javos ir Sumatros pakrantes.Šios baisios ir pražūtingod bangos nušlavė ištisus kaimus ir kaimelius.Šis cunamis sukėlė tragediją.Jis nušinesė daugiau nei 36,000 žmonių gyvybių.
Po išsiveržimo buvo konstatuota, jog Krakatau viršūnė visiškai išnyko.Ir labai ilgus metus buvo manyta jog sala suprogo į gabalus.Tačiau jei Krakatau būtų suskilusi tai jos šipuliai būtų rasti, o jų nė kvapo.Dabar jau visi žino, kad sala tik nugrimzdo į vandenyno dugną.Po 1883 metų vietoj anos salos susiformavo nauja vulkaninė sala.
Yra keli ugnikalnių išsiveržimų tipai.Pagrindiniai jų tai havajiškasis, Strombolio ir Plinijaus.Havajietiško išsiveržimo metų į atmosferą išmetama bazaltinė magma.Bazaltinė magma būna skysta maždaug kaip vanduo ir taki, todėl vulkaninės dujod išsiveržia be labie stiprių sprogimų.Dujos veržiasi pro visus plyųius nenutrūkstamu srautu, išsviesdamos į orą išsilydžiusias uolienas.Tai tarsi ugnies fontanas.Jei uolienos nespėja sustingti tai srovėmis teka žemės paviršiuje.Tai yra bešaknės lavos srautai, šie srautai tiesiogioai nesusije su požeminiais magmos telkiniais.Kartais išsilydžiusios uolienos, prieš pasiekdamos žemę sustingsta ore.Tuomet susiformuoja “bombos”, kurios trenkiasi į žemę visu smarkumu.
Dažniausiai dujos išsiveržia iš pagrindinės angos, tad lava, pro ją išsiveržus dujoms, ramiai liejasi iš plyšių ir teka ugnikalnio šlaitu žemyn.Ši lava skysta ir labai taki, dėl to ir labai pavojinga.Ji teka upeliais daugelį kilometrų, viską sutiktą pakeliui degindama ir
r užliedama.
Strombolio tipo išsiveržimo išmetama lava yra ne labai taki.Pro netaki lava sunkiau skverbiasi dujos.Šio tipo išsiveržimai būna stipresni.Galingi sprogimai išsviedžia į orą daugybę nuo plyšių sienų atskilusių didelių uolienų luitų.Šios medžiagos kaupiasi apie angą.Ir taip jos sudaro kūgio pavidalo kalvą.
Nedideli Strombolio tipo išsiveržimai vysta didžiuliuose ugnikalnių šlaituose.Jų metu susiformuoja labai labai maži kūgiai.Šių vietų ugnilakniai išsiveržia tik kartą, o po to užgęsta.Jie yra vadinami monogeniniais.O šios vietos, O tos vietos vulkaniniai laukai vadinami ,,gyvais’’, ir juose dar gali įvykti daug tokio tipo ugnikalnių išsiveržimų.Šių gyvųjų ugnikalnių laukai plyti Naujojoje Zelandijoje, aplink Oklendą ir Centrinėje Meksikoje.
Plinijaus tipo ugnikalnių išsiveržimai yra vieni pavojingiausių ir tragiškiausių.Jie vadinami romėno Plinijaus vardu.Plinijaus tipo išsiveržimų magma būna tiršta ir klampi, todėl neleidžia prasiveržti vulkaninėms dujoms.Kai visų susikaupusių dujų slėgis pasidaro daug didesnis už viršuje esančių uolienų slėgį, įvysta labai galingas sprogimas.Išsiveržusios dujos smarkiai išsiplečia ir iškyla į viršų, suformuodamos maždaug 50 kilometrų aukščio stulpą.Smarkus sprogimas sutrupina dujų prisisiurbusią magmą į smulkias dalelytes..Patekusios į atmosferą, šių dalelyčių viduje esančios dujod plečiasi ir sudaro baltą putų pemzą.Ši balta putų pemza išsiveržusi padengia ištisas aplinkines apylinkes.
Šio tipo išsiveržimui baigiantis dujų slėgis pradeda kristi.Ilgainiui jis pasidaro tiek per mažas, kad išpumpuotų pelenus aukštyn į atmosferą.Tuomet galima laukti baisiausios išsiveržimo baigties.O tikėtini du jos variantai.Pirmas tai karštos dujos ir pemza išsiveržia iš angos ir pasklinda raudonais karštais debesimis.Ir antroji tai išsiveržimas staiga baigiasi, ir netekęs pagrindo išsiveržimo stulpas iškart griūna.
Štai kokios baisios arba netikėtos pasekmės gali lauki kiekvieno kuris gyvena šalimais arba net už 100 kilometrų ar daugiau kilometrų.Ugnikalniai lyg uždelsto veikimo bomba kuri tuojpat gali pradėti veikti.

Leave a Comment