Turkija

Plotas: 780000 km2
Sostinė: Ankara (7mln.)
Geografija: 97% teritorijos yra Azijoje ir 3%- Europoje. Europa nuo Azijos yra atskirta Bosforo sąsiauriu, Marmuro jūra ir Dardanelų sąsiauriu.
Gyventojų skaičius: 65 mln. gyventojų. Svarbiausi miestai: Stambulas (12 mln.), Izmir (2.7 mln.), Adana (1.9 mln.), Antalija (1.1 mln.), Bursa (1.6 mln.).
Kalba: turkų kalba priklauso Uralo-Altajaus kalbų grupei ir yra artima suomių bei vengrų kalboms. Turkai naudoja lotynišką alfabetą. Šia kalba pasaulyje kalba apie 150 mln. žmonių.
Religija: 99%- musulmonai.
Elektra: Elektros įtampa yra 220-235 V/50Hz.
Paštas ir telefonas: Paštas pažymėtas geltonos spalvos PTT ženklu. Telefono aparatuose naudojamos monetos arrba kortelės, kurias galite įsigyti pašte, viešbutyje ar kioske. Telefonų skambučiai iš automatų kainuoja pigiau, nei skambinti iš viešbučio. Tarptautinis kodas į Turkiją yra 90, tarptautinis kodas iš Turkijos yra 100.
Skambinant į Lietuvą reikia rinkti: 00 370+miesto kodas Lietuvoje+abonento telefono numeris.
Pinigai: Turkijos piniginis vienetas- turkiška lyra (TL). Cirkuliuoja 10 000, 5 000 000, 1 000 000, 500 000, 250 000, 100 000, 50 000 nominalų banknotai bei 10 000, 5000 lyrų vertės monetos. Pinigus keičia visi bankai, viešbučiai, oro uostų keityklos.
1 JAV doleris=2 000 000 TL (2002 sausio 31d.)
Valgiai: Turkų virtuvė- viena turtingiausių visame pasaulyje. Tai puikus centrinės Azijos ir Viduržiemio jūros regiono virtuvių tradicijų mišinys. Aviena- mėėsos patiekalų pagrindinė dalis. Avienos patiekalų pavadinimai: shish kebab, doner kebab. Žuvis ar jūros gėrybės visada šviežios. Žuvies patiekalai: Barbunya (raudonoji kefalė) ar kilia baligi (kardžuvė). Dolma (riešutai ir razinos, suvynioti į vynmedžių lapus) ir kamiyarik (baklažanai, prikimšti maltos mėsos)- taip pa

at populiarūs patiekalai. Gėrimai: Ayran (jogurtinis gėrimas), stipri turkiška kava, turkiškas alus, raudonas ir balas vynas, nacionalinis alkoholinis gėrimas raki (anyžinė degtinė), atskiesta vandeniu yra vadinama “liūtų pienu”. Raki yra geriama su įvairias užkandžiais, vadinamais “meze”.
Geriamasis vanduo: Vandentiekio vandenį galima gerti, tačiau jis labai chloruotas. Geriamąjį vandenį, išpilstytą į butelius, galima nusipirkti. Jis nėra brangus ir turi gerą skonį.
Arbatpinigiai: Arbatpinigiai restoranuose dažniausiai įtraukiami į sąskaitą (10%), tačiau pagal tradiciją padavėjams ar viešbučio tarnautojams paliekama apie 10% nuo sąskaitos sumos (priklausomai nuo aptarnavimo kokybės).
Transportas: Turkija turi gerai išvystytą autobusų susisiekimo tinklą. Važiavimas autobusu nėra brangus, tačiau laiko sąnaudos, palyginus su taksi, gali būti didesnės. Taksi (geltonos spalvos)- brangoki. Dauguma jų turi taksometrus. Maršrutiniai autobusiukai yra labai nebrangūs.
Automobilių nuoma: Automobilių nuoma 1 parai, priklausomai nuo tipo, tarp 500 ir 130 JAV dolerių. Nuomotis automobilį gali asmuo, sulaukęs 21m. amžiaus ir turintys vairuotojo teises.
Gydytojai ir ligoninės: Turkijoje yra privačios ir valstybinės gydymo įstaigos. Staigios ligos ar nelaimingo atsitikimo atveju kreipkitės į gydytoją arba išsikvieskite jį per viešbučio administratorių (gydytojo iškvietimas- konsultacija kainuoja apie 30 JAV dolerių, kurios pacientas sumoka pats), už medicinos paslaugas reikalaukite tokių dokumentų: gydytojo pažymos, kurioje nurodyta diagnozė, gydymo išlaidų sąskaitos, patvirtintos gydytojo parašu ir antspaudu, vaistų recepto ir išrašytų vaistų kvito.
Sumokėti pinigai bus grąžinti, pateikus draudimo kompanijai prašymą, pa
asą, draudimo polisą ir gydymo sąskaitas. Už gydymą ligoninėje, transportą, greitosios pagalbos paslaugas bus sumokėta, jei būsite apsidraudę ir laiku kreipsitės į draudimo bendrovės atstovą (adresai būna nurodyti polise), kuris įgaliotas pasirūpinti gydimu ir atsiskaityti už jį. Atidžiai skaitykite visą informaciją, pateiktą polise.
Atsargumas: pinigus, brangenybes, pasą rekomenduojama saugoti viešbučio saugyklose.
Muitinė: Išvežimas:
· dovanos ir suvenyrai: naujiems kilimams- pirkimo čekis, senoviniams daiktams- būtinas specialus Muziejų valdybos išduotas sertifikatas.
· antikinių daiktų išvežimas- draudžiamas.
· Mineralai gali būti išvežami su specialiu Centrinės kalnakasybos valdybos leidimu.
Papročiai: Svečiai turėtų gerbti islamo papročių tradicijas.
Vizos: Reikalinga Turkijos viza, kuri išduodama vietos oro uoste. Vizos mokestis- 20 JAV dolerių.
Svarbūs adresai: Lietuvos Respublikos ambasada Turkijoje- Mahatma Gandi Cad. 17/8-9, 06700 Ankara. Tel.: +90 312 4470766 Faksas: +90 312 4470663

Šis kraštas, apdovanotas turtinga antikos laikų istorija, nuostabiu gamtos grožiu bei puikiu klimatu, yra mėgstama poilsiautojų iš viso pasaulio vieta.

Tai daugelio senovės civilizacijų ir kultūrų, išlikusių ar išnykusių amžių ir tūkstantmečių verpetuose, bet palikusių dabarčiai neįkainuojamus atminimo ženklus, lopšys. Tie atminimo ženklai šiandien yra senovės antikos miestai: Efesas, Miletas, Prienas Didima, Afrodisias, Halikarnasas, Telmessas, Kaunus ir kiti, bei du iš septynių pasaulio stebuklų- Artemidės šventykla Efese ir Halikarnaso mauzoliejus Bodrume.

Marmaris- populiariausias kurortas pietvakarinėje Turkijos pakrantėje, kur susitinka Egėjo ir Viduržiemio jūros vandenys. Šio miesto istorijos pradžia siekia IV a.pr.Kr. Kaip teigia vienas žymiausių pasaulio is

storikų Herodotas, palikęs ateinančioms kartoms 7 pasaulio stebuklų sąrašą, dabartinio Marmario įkūrėjai- kariai, atvykėliai iš Kretos salos. Marmaris (Physkos) buvo svarbus Anatolijos- Rodo- Egipto prekybos kelyje. 334m.pr.Kr. Aleksandro Makedoniečio armija išvadavo Anatolijos regioną iš persų jungo. Vėliau miestas tapo Bizantijos imperijos dalimi, dar vėliau atiteko osmanams. Šiandien osmanų imperijos laikus mena XI a. tvirtovė, kurios sienos ir bokštas yra ryškus senamiesčio akcentas. Nuo čia atsiveria žavus įvairiausių pasaulio valstybių vėliavomis ir spalvingomis burėmis pasipuošęs jachtų uostas, vienas pagrindinių jachtų centrų Turkijoje. Marmaris- europietiškiausias Turkijos kurortas. Per naktį veikiančiose diskotekose galima linksmintis iki ryto. Priešais Marmarį Egėjo jūroje- Graikijos Rodo sala, į kurią reguliariai plaukia keltai iš Marmario uosto.
Rodo sala. Viena valanda kelionės laivu iš Marmario uosto, ir horizonte pasirodo Rodo sala- trečioji pagal dydį Graikijos sala (1400 kv.m.). Ją skalauja Egėjo ir Viduržiemio jūros,čia kertasi keliai tarp Rytų ir Vakarų. Šioje saloje puikiai dera įvairių laikotarpių ir kultūrų palikimas: antika, viduramžiai ir dabartis. Pagrindinis salos miestas Rodo- viduramžių kryžiuočių miestas, apsuptas tvirtovės mūrų. Senamiestį kertančioje Riterių gatvėje yra Magistrų rūmai, Riterių ligoninė, kurioje dabar įsikūręs įdomus archeologijos muziejus. Senojoje miesto dalyje gausu siaurų gatvelių su jaukiomis tavernomis, vyno rūsiais, suvenyrų parduotuvėmis. Antikos laikais Rodo sala garsėjo vienu iš septinių pasaulio stebuklų- milžiniška He
elijo statula- Rodo kolosu.
Efesas- vienas gražiausių ir geriausiai išlikusių senovės miestų. XI a.pr.Kr. į Efesą atvyko jonėnai. Tačiau Efeso įkūrimo data siekia dar ankstesnius laikus. Tikroji miesto istorija apgaubta paslapties ir didingumo aureole. Vienas iš šaltinių teigia, kad jis įkurtas amazonių. Kaip ir daugelis kitų antikos laikų Viduržiemio jūros regionų miestų. Efesas buvo geidžiamas karingai nusiteikusių kaimynų grobis. Per amžius ne kartą keitėsi užkariautojų vardai. VI a.pr.Kr. Aleksandras Makedonietis, pergalingais žygiais stiprinęs savo imperiją, išlaisvini miestą nuo persų jungo ir prikėlė naujam gyvenimui.

Antikos laikais mieste klestėjo Artemidės kultas. Todėl čia VI a.pr.Kr. ir buvo pastatyta Artemidės šventykla,vėliau tapusi vienu iš septinių pasaulio stebuklų. Šventykla savo amžininkus žavėjo 127 jonėnų kolonų harmoningu grožiu. 335 m.pr.Kr. vietinis fanatikas, norėdamas įamžinti savo vardą istorijoje, padegė šventyklą. Vėliau Artemidės šventykla buvo atstatyta, tačiau savo didingumu neprilygo ankstesniajai. V a.po Kr. Ji buvo iki pamatų sugriauta fanatiškai nusiteikusios minios. Tai reiškė krikščionybės įsitvirtinimo šiame regione triumfą.

Šiandien matome tik kolonų pagrindų liekanas ir vieną šventyklos koloną, kuri 1972 m. buvo surinkta iš skirtingų kolonų likučių ir tapo atminties paminklu vienam iš septinių pasaulio stebuklų, kurį negailestingai gaubė užmaršties dulkės. Dvylika išlikusių šventyklos kolonų saugoma Šv. Sofijos sobore Stambule, o altorius iš dalis vertingų skulptūrų- Britų muziejuje Londone.

Daugelis prarastų civilizacijų mūsų laikus pasiekia tik sudužusių vazų šukėmis, prirašytomis plokštelėmis ar auksinėmis pomirtinėmis kaukėmis. Efese antikos pasaulis atsiveria gatvėmis, šventyklomis, pirtimis, turtingų miestelėnų namais, fontanais, amfiteatrais. Celsaus biblioteka, savo pergamentinių ritinių kiekiu beveik prilygusi didžiosioms Aleksandrijos ir Pergamono bibliotekoms, dar ir dabar puikuojasi klasikiniu dviaukščiu priekiniu fasadu.

Efeso istorija- neatskiriama krikščionybės istorijos dalis. Už 5 km nuo Efeso paskutinius savo gyvenimo metus praleido Mergelė Marija. Manoma, kad į Efesą Marija ir Šv. Jonas, kuriam Kristus prieš nukryžiavimą buvo pavedęs motinos globą, atvyko ir gyveno 42-48 metais. 1896 m. šis faktas buvo oficialiai pripažintas Katalikų bažnyčios. Dabar toje vietoje- koplyčia, kuri labai populiari tarp piligrimų. 1967 m. čia lankėsi popiežius Paulius VI. Netoliese palaidotas Šv. Jonas. Kapo vietoje VI a. Bizantijos imperatoriaus Justiniano įsakymu pastatyta bazilika. Efese ne kartą lankėsi ir keltą metų gyveno uolus krikščionybės propaguotojas Šv. Paulius. Stiprėjantis dievo Motinos kultas galutinai išstūmė Artemidės ir kitų dievų garbinimą.

Kaunus- Daljanas. Dabartinis Daljano miestas yra įsikūręs rytiniame Daljano upės krante, senasis Kaunus- vakariniame. Plaukiant Daljano upės slėniu, galima grožėtis įdomiais upės deltos peižažais, meniškomis pakrančių uolose išlikusiomis Likijos valdovų laidojimo kriptomis, pamatyti senojo Kaunus miesto (III a.pr.Kr.), apipinto antikos mitais ir legendomis, likučius: amfiteatrą, romėniškas pirtis, agorą. Šios vietos garsėja sieros prisodrinto vandens ir purvo vonių gydomosiomis savybėmis. Gamtos draustinio paplūdimyje gyvena garsieji caretta caretta vėžliai, atkeliaujantys į šias vietas net iš Pietų Afrikos. Balto smėlio paplūdimys, kontrastingas gėlo upės deltos ir sūraus jūros vandens derinys sudaro palankias sąlygas šių vėžlių gūžtoms.
Kleopatros sala (Sedir sala)- vaizdinga sala Egėjo jūros įlankoje, garsėjanti savo paplūdimiu ir krištolo skaidrumo vandeniu. Gyva legenda, jog daugiau kaip prieš 2000 metų čia maudėsi Kleopatra. Baltas salos smėlis naudojamas kaip vaistas nuo įvairių nudegimų. Pasak legendos, jis Marko Antonijaus įsakymu buvo atvežtas iš Egipto. Ilgą laiką ši istorija buvo laikoma legenda, tačiau prieš 15 metų buvo patvirtinta, kad tokio tipo smėlį, koks yra Kleopatros saloje, galima rasti tik Šiaurės Afrikoje.

Pamukkale- viena iš labiausiai stebinančių Turkijos vietų. Tai stalagmitų kanjonai, padengti baltu mineralinių medžiagų sluoksniu. Laiptuotų terasų įdubose veržiasi šilto ir šalto vandens srovės. Turkijoje gyva legenda, bylojanti, jog kartą išsimaudžius šiuose vandenyse galima atjaunėti. Žinoma, tai tik legenda, tačiau šie vandenys teigiamai veikia žmogaus odą ir visą organizmą. Šalia šio gamtos stebuklo yra senovinio miesto Hierapolio, įkurto II a.pr.Kr. griuvėsiai su amfiteatru, didžiausiu visoje Turkijoje nekropoliu, romėniškomis pirtimis, senovine centrine buvusio miesto gatve, Apolono šventykla.
Antalijos istorijos ištakos siekia II a.pr.Kr. Archeologai Antalijos teritorijoje atrado 27 antikinių miestų liekanas. Bėgant amžiams graikai, romėnai, bizantiečiai, persai keitė vieni kitus, kol ši teritorija pateko į Osamų imperijos įtaką. Apie turtingą istorijos praeitį byloja išlikę kultūros paminklai. Antalijos archeologijos muziejuje yra daug vertingų, unikalių eksponatų, kurie yra puikūs vedliai laiko kelionėse nuo paleolito epochos iki Osmanų imperijos galybės.
Šiandien Antalija- tikras rojus poilsiui žavingos gamtos prieglobstyje. Šiuose vietose per metus būna apie 300 saulėtų dienų, todėl maudymosi sezonas trunka nuo gegužės iki lapkričio mėn. Antalijoje daug aukštos klasės viešbučių, pensionų, kavinių, barų, jaukių parduotuvėlių ir stambių prekybos centrų, diskotekų.
Čia yra puikus vandens pramogų parkas Aqualand su įdomiais, kvapą gniaužiančiais vandens kalniukais ir daugybe kitų vandens teikiamų malonumų, kurie palieka nepamirštamą įspūdį ir mažiems, ir dideliems poilsiautojams.
Už 49 km. į rytus nuo Antalijos- Aspendos vietovė, kurioje iki šių dienų išlikęs amfiteatras, bylojantis apie tų laikų architektų talentą ir akustikos išmanymą. Nors amfiteatras statytas II a., Marko Aurelijaus valdymo laikais, jo scenos akustika ir šiandien žavisi čia koncertuojantys pasaulinio garso dainininkai. Šiame amfiteatre telpa 15000 žmonių.
Netoliese-senovinis uostas Side su Apolono šventykla bei romėnų pirtimi, dabar įsikūręs archeologijos muziejus su viena įspūdingiausių Turkijos archeologinių kolekcijų.
Perge (19 km. nuo Antalijos), įkurtas XIII a.pr.Kr.,- puikus romėnų miesto pavyzdys. Iki šių dienų išlikusi gatvių struktūra, archeologinę vertę turintys miesto vartai, amfiteatras, stadionas nukelia į Perge miesto klestėjimo laikus. Šiame mieste gyveno ir dirbo matematikas Apolonijus (III-II a.pr.Kr.) ėmęs vartoti elipsės, hiperbolės ir parabolės terminus.
Konya. Miestas gerai žinomas islamo pasaulyje. Čia įsikūrusi “besisukančių” dervišų brolija, vadinama Mevlevi vardu. Šios brolijos nariai yra žymaus turkų poeto ir mistiko Mevlanos Celaleddin Rumi, gyvenusio XII a. pasekėjai. Įdomios ir originalios šios brolijos idėjos, apeigos bei jų tikėjimo išraiškos priemonės, susijusios su muzika ir ritualiniu šokiu, vadinamu Sema. Ši ceremonija veda ratu aplink save besisukančius dervišus į dvasinę ekstazę, mistine vienybę su Dievu ir absoliutų tobulumą. Įdomus Mevlana kompleksas. Jį sudaro mečetė, kurioje yra mėlyno marmuro sarkofagas (čia ilsisi Mevlanos palaikai), Sema šokių salė, muziejus. Šiame muziejuje galima pamatyti originalią kilimų kolekciją, kurioje yra vienas brangiausių pasaulyje šilko kilimų (144 mazgai viename cm2).
Kapadokija (497 km nuo Antalijos)- viena unikaliausių tiek gamtiniu, teik istoriniu, tiek ir religiniu atžvilgiu centrinės Antalijos vietovių. Prieš milijonus metų iš veikusių vulkanų lavos susidarė nauji minkštos uolienos masyvai. Dėl skirtingos įvairaus kietumo uolienų reakcijos į aplinkos poveikį susiformavo keistų įspūdingų formų kalnai- vienas iš pasaulio gamtos stebuklų. Kapadokijos istorijos ištakos siekia net XIX a.pr.Kr. Asirai, hetitai, persai, romėnai, bizantiečiai, seldžiukai ir turkai kūrė permainingą jos istoriją. Kapadokija- ištisas požeminių miestų labirintas. Paskutiniai gyventojai paliko šią vietą tik 1923m. Prieglobstį nuo persekiotojų čia susirado pirmieji krikščionys, įkūrę bendruomenę bei pirmuosius vienuolynus. Kai Konstantinas Didysis 300m. paskelbė krikščionybę oficialia religija, Kapadokijos gyventojai vis tiek liko asketišką gyvenimo būdą propaguojančia krikščionių bendruomene. VII-VIII a. arabų antpuoliai vertė gyventojus gintis, slapstytis ir toliau statyti požeminiu miestus. Iki šių dienų čia išliko apie 600 uolose iškirstų bažnyčių, kurių sienos dekoruotos gražiomis ir išraiškingomis XI-XII a. freskomis, vaizduojančiomis įvairius krikščionybės istorijos etapus bei biblinius siužetus. Šiandien Kapadokija-viena iš labiausiai lankomų Turkijos vietų. Goreme, Zelve- muziejai po atviru dangumi, žavintys puikiomis ankstyvosios krikščionybės bažnyčiomis ir vienuolynais, Kaymakli- 4 km2 ploto požeminis miestas, stebintis savo painiais labirintais.

Turkijos ekonomika

Žemės ūkyje dirba šalies dirbančiųjų proc.: 1975= 65, 1990= 48, 1992= 46, pagaminama 18 proc. BVP vertės; subtropikų augalininkystė ir ekstensyvi gyvulininkystė.
Grūdai 1992 – mln.t.; kviečių derlius 1991 = 20.5, 1992 = 19 (8 vieta pasaulyje) ir eksportas 1990 = 0.02, 1991 = 2.3, 1992 = 3.8 (8 vieta pasaulyje); miežių derlius (9 vieta pasaulyje) ir eksportas (1 vieta Azijoje).
Vaisiai, uogos ir daržovės auginamos: vynuogės Vidurio Anatolijoje (gaminamos razinos sultana ir razaka, saldumynai sudžiukas, tiršta masė bekmezas), alyvos vakarinėje pakrantėje, citrusai Viduržiemio ir Juodosios jūros pakrantėse, vaismedžiai viduryje, daržovės priemiesčiuose.
Vieta pasaulyje pagal derlių; pasaulio proc.: razinos (pirmoji vieta pasaulyje; 35), fundukas (pirmoji vieta pasaulyje; 30), pomidorai (2; 9), akyvos (4; 5), vynuogės (5; 6), medus (6; 5), persikai (7; 4), ankštiniai (7; 3 – lęšiai, pupelės, žalieji žirneliai), citrinos (8; 6), mandarinai (8; 4), slyvos (8; 3).
Techninės kultūros 1992 – tabako lapų derlius (5 vieta pasaulyje) ir eksportas (3 vieta pasaulyje); medvilnės derlius (7 vieta pasaulyje) – vidaus rinkai; aliejinės ir prieskoninės kultūros: saulėgrąžos, kinžurai, anyžiai (Turkijos rakija), šafranas (pirmoji vieta pasaulyje pagal derlių).
Avys ir ožkos 1992 – avių skaičius mln. 1980 = 46, 1992 = 40 (7 vieta pasaulyje) – turkiškos veislės kivirdžikai, daglyčiai, karamanai ir merinosai, vilna ir aviena; ožkų skaičius mln.: 1980 = 18, 1992 = 11, angoros ožkos Anatolijos plokščiakalnyje,švelni angoros vilna tiftikas; avių pienas 1992 = 1.1 mln.t. (pirmoji vieta pasaulyje; 14 proc. pasaulio).
Pasaulio rinkai Turkija pateikia 10 proc. tabako, 7 proc. konservuotų daržovių, 6 proc. šviežių vaisių, 4 proc. gyvų gyvulių ir šviežių daržovių.

Kalnakasyba. Patenkina nedidelę naftos ir dujų poreikio dalį; akmens anglys – Zonguldako ir Ereglio baseinai, lignito gavyba mln.t.: 1980 = 15, 1992 = 46.

Pirmoji vieta pasaulyje pagal boro atsargas (70 proc. pasaulio) ir gavyba (45 proc. pasaulio) – Bigadižio, Kirko ir Emeto telkiniai; 3 vieta pasaulyje pagal stroncio gavyba (20 proc. pasaulio), 3 vieta pasaulyje pagal magnezito gavybą, 4 vieta pasaulyje pagal chromo rūdos gavybą; dar – geležies rūda, gyvsidabris, stibis, grafitas.

Turizmas. Užsienio turistų skaičius mln. 1991 = 5,5, 1992 = 7,1, pajamos iš turizmo mlrd. JAV dol. 1991 = 2,6, 1992 = 3,6; Turkijoje yra du iš septinių pasaulio stebuklų: Artemidės šventykla Efese (pastatyta apie 550m. pr. Kr.) ir caro Mausolo antkapis Halikarnase (Mausoras mirė 335m. pr. Kr., iš čia žodis “mauzoliejus”); Trojos griuvėsiai, Kapadokijos kaimai; Stambule – Suleimano mečetė, Aja Sofijos šventykla, garsusis degtas Kapali turgus.

Socialinės žinios. 1000 gyventojų tenka: televizorių 220, telefonų 203, radijo imtuvų 170, laikraščių 170, automobilių 37; neraštingų 19 proc., mokyklą lanko 95 proc. vaikų; bedarbių (nuo darbo jėgos proc.): 1988 (11.5), 1991 (8.3), 1992 (7.8), 1933 (8.7), 1994 (12.6).

Gynyba. Ginkluotosios pajėgos 1993 = 0.56 mln. (tarp NATO didesnės tik JAV), dar apie 1 mln. rezervistų; valstybės biudžeto išlaidos gynybai 1994 = 5.4 mlrd. JAV dol.; BVP dalis gynybai proc.:1960 = 5, 1992 = 4; Murtede gaminami reaktyviniai lėktuvai F-16.

Naudota literatūra

“Atostogos” Novaturas 2002
“Kainynas” Novaturas 2002
“Kauno diena” 2001 07 07
“Lietuviškoji tarybinė enciklopedija” Vilnius 1983
“Pasaulio visuomeninė geografija” Briedis 1999
“Kauno diena” 2003 02 01

Leave a Comment