Tunguskos sprogimas, vieną 1908 m. rytą nuniokojęs milžinišką nuošalios Sibiro taigos plotą, galėjo būti sukeltas ne iš kosmoso, o iš Žemės gelmių. Nors po to mistiškojo sprogimo neliko jokio kraterio, 2100 kvadratinių kilometrų plote jis išdegino ir išvartė medžius. Diduma mokslininkų sutaria, kad taip galėjo atsitikti dėl kelių kilometrų aukštyje virš žemės paviršiaus susprogusio kosminio objekto ir ginčijasi tik dėl to, ar tai buvo kometa, ar meteoritas. Bet tyrėjams nuostabą kelia kai kurios neaiškios aplinkybės ir tas faktas, kad neliko jokių susprogusiojo objekto pėdsakų. Wolfgangas Kundtas iš Bonos universiteto (Vokietija) sako: “Jei ekspertai beveik šimtą metų nesutaria dėl vienos iš dviejų priežasčių, tikriausiai iš tikrųjų įvyko visai kas kita”. Trečioji išeitis buvo Kundto pristatyta Londone vykusioje konferencijoje. Jis suskaičiavo, kad panašų katastrofišką rezultatą galėjo sukelti greitas 10 mln. tonų metano dujų išsiskyrimas į atmosferą. Dujos galėjo būti išmestos į 200 km aukštį, išstumdamos į šonus orą, išvarčiusį medžius. Po to kokia nors kibirkštis galėjo paversti dujas milžinišku ugnies kamuoliu. Ši teorija leistų paaiškinti neįprastai šviesias naktis, prasidėjusias parą prieš Tunguskos sprogimą ir besitęsusias kelias naktis po jo. Metano dujos galėjo padėti susidaryti mažiems ledo kristalams, kurie pateko aukštai į atmosferą ir atspindėjo saulės spindulius. Kundtas taip pat nurodo, kad šioje vietoje mokslininkai stebėjo 4 val. Trukusį radono dujų išsiskyrimą, kas liudytų, jog po žeme yra ir daugiau įvairių dujų. Tunguska yra viduryje senovinės vulkaninės zonos. Panašią teoriją neseniai Maskvoje vykusioje konferencijoje pristatė ir rusų geologas Vladimiras Jepifanovas. Jis dar atkreipia dėmesį į tai, kad greitai besiplečiančios dujos atšaldavo, o tuo galima paaiškinti tą faktą, kad sprogimo centre medžiai liko nesudegę.
Panašūs dujų sprogimai nėra naujiena, nors toks didelis ir nebuvo iki šiol stebėtas. 1994 m. prie Cando, Ispanijoje sprogimas paliko seklų kraterį ir išvartė 20 m aukščio medžius. Pradžioje ir čia ieškota kosminių priežasčių, tačiau vėliau suprasta, kad dėl visko kaltos sprogusios dujos. Tačiau lieka dar viena keista aplinkybė, kurios nepaaiškina nei viena teorija. Anglies izotopų datavimą atlikę geologai rado, kad Tunguskos dirvoje yra tiek daug anglies-14 izotopo, jog atrodo, jog ši vieta persikėlė iš ateities. Vienintelis galimas paaiškinimas būtų branduolinės bombos ar variklio sprogimas, bet 1908 m. Rusija vargu ar galėjo bandyti atomines bombas. Tyrimus atlikęs geologas Larsas Franzenas juokauja: “Galgi tai vis tik buvo kosminis laivas” Sugrįžimas į Tunguską Tunguska Mokslininkai dar neprarado vilties išpainioti didžiausios šį šimtmetį kosminės katastrofos paslaptį. Rengiama dar viena ekspedicija prie Tunguskos upės vidurio Sibire, kur 1908 m. birželio 30 d. ši katastrofa įvyko. Tą dieną nedidelė kometa ar meteoras susidūrė su žeme ir sprogo. Sprogimo jėga prilygo 20 mln. tonų TNT – tūkstančiui Hirosimos bombų. 2200 kvadratinių kilometrų plote buvo išversta apie 60 mln. medžių. Pirmajai ekspedicijai į šiuos mažai apgyventus kraštus 1938 m. vadovavo rusų mokslininkas L.Kullik. Ekspedicijos dalyviai buvo sukrėsti pamatę visą įvykusio sprogimo mastą ir labai nustebinti to, kad nerado jokio kraterio. Šitaip gimė Tunguskos paslaptis: kas per objektas galėjo sukelti tokią katastrofą nepalikdamas kraterio? Tai galėjo būti nedidelė kometa – ledo ir akmenų gumulas, išgaravęs dar prieš pasiekiant žemės paviršių. Arba mažo tankio meteoritas. Atsakymų į šiuos klausimus ieškos Bolonijos (Italija) universiteto ekspedicija, dirbsianti Tunguskoje šią vasarą. Italai vežasi į Sibirą visą krūvą moderniausios mokslinės aparatūros. Pirmiausia jie yra pasiryžę ištirti tik per 8 km nuo 1908 m. katastrofos epicentro nutolusio Ceko ežero dugno nuosėdas. Jose, o taip pat išlikusiuose medžiuose jie tikisi rasti po kosminio kūno sprogimo likusias mikrodaleles ir vieną kartą pasakyti, kas tai buvo. Jautrūs metalo ieškikliai taip pat yra italų mokslininkų arsenale – jeigu tai būta meteoro, ieškikliai turėtų padėti rasti jo liekanas.Tunguskos meteorito paslaptis Grupė astronomų tvirtina išaiškinę paslaptingą reiškinį, kuris beveik prieš 100 metų sukėlė milžinišką katastrofą atkampiame Sibiro regione prie Tunguskos upės. Ankstyvą 1908 m. birželio 30 d. rytą liudininkai ten išgirdo milžinišką sprogimą ir akinantį blyksnį. Išdegė ar buvo išvartyti tūkstančiai kvadratinių kilometrų miško. Mokslininkai visuomet įtarė, kad tai galėjo atsitikti dėl susidūrimo su kometa ar asteroidu, tačiau niekuomet nebuvo rastas tokio susidūrimo krateris ir jokie didesni nežemiško objekto fragmentai. Dabar italų grupė mano, kad jie išsiaiškino šią paslaptį. Jie ištyrė niekad iki tol neišverstus liudininkų parodymus, palygino juos su seisminių tyrimų duomenimis bei dar kartą nuodugniai ištyrė smūgio zoną. Visa tai leido tvirtinti, kad paslaptingasis objektas buvo mažo tankio asteroidas. Mokslininkai netgi mano galį nurodyti tą dangaus vietą, iš kurios objektas atkeliavo.Katastrofos paliktus randus galima matyti dar ir šiandien. Tunguskoje būta sprogimo, prilygstančio 10-15 mln. tonų trinitrotoluolo užtaisui. Šioje retai gyvenamoje vietoje tuo metu buvo vos keli medžiotojai, todėl visiškai tikėtina, kad niekas nežuvo. Jeigu sprogimas būtų įvykęs kurioje nors Europos sostinėje, aukas tektų skaičiuoti šimtais tūkstančių. Liepsna sunaikino tūkstančius prie smūgio vietos augusių medžių. Atmosferoje smūgio banga apskriejo Žemę du kartus. Netgi praėjus dviems dienoms atmosferoje dar buvo tiek daug smulkių dulkių, kad naktį Londono gatvėse (už 10 000 km nuo Tunguskos) buvo galima išsklaidytoje šviesoje skaityti laikraštį. Tačiau niekas nebuvo nusiųstas pasižiūrėti, kas ten įvyko, o caro vyriausybės nedomino toli Sibire gyvenančių žmonių lemtis. Pirmoji ekspedicija atvyko į Tunguską tik 1930m.; jai vadovavęs tarybinis geologas L.Kulikas buvo pritrenktas išvysto sunaikinimo masto ir to, kad negalėjo aptikti jokio kraterio. Koks objektas bebūtų atkeliavęs iš kosmoso, jis sprogo atmosferoje ir visiškai suiro.Medžius išvartė asteroidas? Praėjus beveik šimtmečiui mokslininkai vis dar ginčijasi, kad atsitiko toje nuošalioje vietoje. Ar tai buvo kometa, ar asteroidas? Buvo netgi tokių, kurie tvirtino, kad tai būta mažytės juodosios bedugnės, nors kitoje Žemės rutulio vietoje nerasta jokių jos išėjimo žymių. Net ir smūgio vietoje paimti dirvožemio, medžio ar vandens bandiniai niekuo negalėjo padėti Tunguskos objekto kilmės nustatymui. Per kelis pastaruosius metus Tunguską aplankė kelių Italijos universitetų mokslininkai. Dabar jie nutarė paskelbti savo tyrimų išvadas. Mokslininkai ištyrė kelių Sibire esančių stočių seisminius įrašus ir palygino juos su medžių išvertimo kryptimis, taip nustatydami objekto trajektoriją. Iki šiol buvo apžiūrėta 60 000 išverstų medžių. Iš visko sprendžiant, objektas atlėkė iš pietryčių maždaug 11 km/s greičiu. Žinodami šiuos duomenis mokslininkai jau galėjo apskaičiuoti galimas objekto orbitas. Jie atrado 886 galima orbitas, iš kurių 80 proc. yra asteroidų orbitos ir tik nedidelė dalis orbitų yra būdingos kometoms. Italai mano, kad greičiausiai tai buvo į 1997 m. JAV kosminio zondo nufotografuotą asteroidą Matildą panašus objektas.Matilda yra krūva sąnašų, kurios tankis artimas vandens tankiui. Tai reikštų, kad asteroidas galėjo sprogti atmosferoje, o žemės paviršių tepasiekė jo sukelta smūginė banga.