tranzitas

820 0

Untitled

0x08 graphic

0x08 graphic

0x08 graphic

0x08 graphic

0x08 graphic

Vizija.Iki 2015 m. Lietuvoje turi būti sukurta moderni multimodalinė transporto sistema, savo techniniais parametrais ir teikiamų paslaugų kokybe prilygstanti Europos Sąjungos (ES) šalių lygiui, kuri efektyviai sąveikaudama su kaimyninių šalių transporto sistemomis, leis Lietuvos gyventojams patogiai ir su minimaliomis laiko sąnaudomis susisiekti su svarbiausiais Europos turizmo, kultūros ir verslo centrais.
Kartu modernizuota Lietuvos transporto sistema kaip integruota ES transporto sistemos dalis, teikdama kokybiškas transporto ir tranzito paslaugas, efektyviai tarnaus bendriems Lietuvos ir išsiplėtusios ES interesams ir didins Lietuvos ir ES konkurencinį pajėgumą tarptauutinėse rinkose.
Misija. Užtikrinti nepertraukiamą

visuomenės narių mobilumą bei prekių gabenimą palaikant dinamišką šalies ekonomikos plėtotės raidą.
Tačiau, apibrėžiant valstybės institucijų misiją plėtojant transporto sistemą, reikia transporte, kaip didelėje sistemoje, išskirti du svarbiausius jos segmentus: infrastruktūrą ir jos naudotojus (vežėjus, operatorius), turinčius skirtingą funkcionavimo ir plėtotės specifiką. Transporto sistemoje funkcionuojantys vežėjai, operatoriai ir kiti transporto paslaugų tiekėjai, veikiami tokių pačių kaip ir kitų šalies ekonomikos sektorių įmones, rinkos sąlygų, turi dirbti konkurencinėje aplinkoje. Todėl tik rinkos mechanizmas ir jo sąlygota konkurencija yra svarbiausias sėkmės ir pažangos šiametransporto segmente katalizatorius. Valstybės institucijų vaidmuo čia turėtų apsiriboti vienodų konkurencinių sąlygų visiems transporto paslaugų dalyviams, paprastai veikiantiems privačios nuosavybės ir iniciatyvos

pagrindu, sudarymu ir užtikrinimu.
O transporto infrastruktūros (dažniausiai funkcionuojančios viešosios nuosavybės pagrindu) efektyvumas ir jo plėtotės nauda civiliz

zuotame pasaulyje vertinama ne atskiros įmonės (pavyzdžiui, kaip matoma Lietuvos geležinkelių atveju), bet atskiro regiono ar visos šalies mastu. Transporto tinklai yra Europos, kaip ir kitų žemynų bendrosios rinkos arterijos ar net rinkų konkurencingumo varomoji dalis. Todėl transporto infrastruktūros plėtojimas ir modernizavimas yra viena svarbiausių ekonomikos pažangą užtikrinančių priemonių rengiant tiek Europos Sąjungos, tiek atskirų ES šalių valstybines ekonomikos plėtotės strategijas ir programas. Be to, valstybinėsinstitucijos negali (kadangi tai užfiksuota tarptautinėse konvencijose) atsiriboti nuo eismo saugos ir saugumo bei aplinkosaugos problemų sprendimo, kurių daugelio neįmanoma išspręsti apeinant transporto infrastruktūros modernizavimo ir plėtotės klausimus. Įvertinant šių laikų reikalavimus, Lietuvos transporto ir tranzito plėtotės strategijoje transporto infrastruktūros plėtotės klausimui skiriamas išskirtinis dėmesys.

1. SSGG (SWOT) ANALIZĖ IR TIKSLAI 

Strateginių transporto plėtotės tikslų nustatymas yra sudėtingas procesaas, kuris įvairiose pasaulio šalyse (įvairiais jų raidos etapais) atliekamas skirtingai. Tačiau apibendrintai galima išskirti veiksnius (veiksnių grupes), kuriuos bet kokiu atveju reikia įvertinti, pasirenkant tolesnius transporto sektoriaus plėtotės tikslus. Šie veiksniai yra:
 visuomenės ar atskirų jos sluoksnių troškimų (vizijų) suvokimas ir įvertinimas;
 transporto sektoriaus problemų ir plėtotės perspektyvų identifikavimas;
 turimų (ir galimų pasitelkti) resursų

išvardytos veiksnių grupės yra svarbios ir tarpusavyje persipynusios. Tačiau sudėtingiausias dalykas yra tiksliai identifikuoti transporto problemas ir plėtotės perspektyvas. Šiam tikslui naudotina Lietuvos transporto sektoriaus SSGG (SWOT) (stiprybių, silpnybių, galimyb

bių grėsmių) analizė.
Stiprybės
 Palanki tranzitui šalies geografinė padėtis (šalies teritoriją kerta du pripažinti esantys kontinentinės svarbos transporto koridoriai).
 Neužšąlantis Klaipėdos jūrų uostas, turintis modernų konteineriųterminalą.
 Išplėtotas automobilių kelių tinklas ir aukštos kokybės jų priežiūros ir remonto sistema.
 Geri politiniai ir ekonominiai santykiai su kaimyninėmis šalimis.
 Iš esmės baigta transporto sektoriaus komercinių struktūrų privatizacija.
 Kvalifikuotas transporto sektoriaus mokslinis potencialas (Lietuvos mokslininkai vis dažniau kviečiami dalyvauti rengiant tarptautines programas ir projektus).
 Aukštas

automobilizacijos lygis.
 Išplėtota transporto specialistų rengimo sistema.
Silpnybės
 Fiziškai susidėvėjusi geležinkelio infrastruktūra.
 Pasenęs geležinkelio riedmenų parkas.
 Nepakankamai išplėtotas elektrifikuotų geležinkelio linijų tinklas.
 Klaipėdos jūrų uosto kanalo nepakankamas gylis (įplaukti gali tik 10,5 m grimzlės laivai).
 Klaipėdos jūrų uosto infrastruktūra nepritaikyta keleiviųaptarnavimui.
 Prastas susisiekimas automobilių keliais ir geležinkeliais su ES šalimis per Lenkiją.
 Neracionali Lietuvos geležinkelių organizacinė struktūra (infrastruktūra neatskirta nuo komercinės (operatyvinės) veiklos, tai trukdo rinkos santykių plėtojimui geležinkelių sektoriuje).
 Susidėvėjęs miestų ir priemiesčių autobusų parkas.

 Ne visi didieji šalies miestai turi apvažiavimo kelius.
 Miestų gatvės nepritaikytos intensyviam transporto eismui.
 Lėktuvų parkas neatitinka šiuolaikinių reikalavimų.
 Nesukurti teisiniai ir organizaciniai pagrindai multimodaliniam transportui plėtoti.
 Neparengta teisinė bazė, reglamentuojanti transporto infrastruktūros modernizavimo ir plėtotės mechanizmą.
 Neišplėtotas vidaus vandenų transportas.
 Didelis automobilių transporto avaringumas.
 Žalingas transporto (ypač automobilių) poveikis aplinkai.
 Sienų pervažiavimo problemos.
Galimybės
 Rengiantis narystei ES Lietuvos transporto sektoriaus teisines normas reikia suderinti su tomis, kurios galioja ES.
 Reikia sukurti Kauno ir Klaipėdos logistikos centrus ir juos integruoti į Baltijos jūros regiono transporto logistikos centrų

tinklą.
 Taikytini privataus ir visuomeninio (valstybinio) kapitalo partnerystės principai

Tranzitas

Referatas

9kl. Mokinys Mindaugas Valkauskas

Šiaulėnų Marcelino Šikšnio vidurinė mokykla

TRANSPORTO IR TRANZITO 
PLĖTOTĖS STRATEGIJA 

Naujausios transporto plėtotės tendencijos Europoje ir pasaulyje, Lietuvos integracijosį Europos Sąjungą politika verčia parengti atitinkančią nūdienos poreikius Lietuvos transporto ir tranzito plėtotės strategiją.
Minėtos strategijos projektą rengė Ūkio ministerijos iniciatyva sukurta Vilniaus Gedimino technikos universiteto, Kauno technologijos universiteto ir Klaipėdos universiteto mokslininkų grupė. Darbo grupės parengtas Lietuvos transporto ir tranzito plėtotės strategijos projektas buvo svarstomas didžiausiose šalies transporto įmonėse ir transporto asociacijose: Klaipėdos jūrų direkcijoje, Klaipėdos krovos darbų įmonių asociacijoje, AB „Lietuvos geležinkeliai“, Lietuvos civilinės aviacijos administracijoje. Autoriųkolektyvas taip pat dėkoja Lietuvos vežėjų asociacijos „Linava“ ir Susisiekimo ministerijos specialistams, įvairių mokslo ir

kitų institucijų atstovams už pateiktas vertingas pastabas ir pasiūlymus tobulinant strategijos projektą.
1993 m. buvo parengta ir 1994 m. LR Vyriausybės patvirtinta Nacionalinė Lietuvos transporto plėtotės programa, kuri aprėpė laikotarpį iki 2010 m., atliko svarbų vaidmenį atkuriant ir plėtojant Lietuvos transporto sistemą. Programa neblogai buvo įvertinta ir tarptautiniu mastu. Tačiau Europos ir kitose valstybėse susiklostė tradicija peržiūrėti nacionalines transporto plėtotės strategijas kas 4-5 metai. Toks poreikis yra ir mūsų šalyje. Pakoreguoti mūsų šalies transporto plėtotės programą verčia objektyvios aplinkybės: ak-tyvi šalies integracijos į Europos Sąjungą politika, naujausios transporto plėtotės tendencijos Europoje ir pasaulyje (multimodalinio transporto plėtotė, telemechanikos ir naujaus

sių informacijos technologijų priemonių taikymas transporto sistemų plėtojime, aplinkosaugos reikalavimų transporto sistemai didėjimas, tolesnis transporto paslaugų rinkos plėtojimas ir kt.).

Join the Conversation