Transporto geografijos konspektai

TRANSPORTO GEOGRAFIJOS ESMĖ

Transp.geogr. suprantama kaip plati transporto veiklos bei su transportu susijusiu faktorių visuma.

Transp.geogr. galima suprasti kaip keleivių ir krovinių vežimą, geografinių vietovių parinkimą optimaliems vežimams, transporto parinkimą, oro įtaką, transporto parinkimą, transporto vystymąsi ir jo panaudojimą, multimodalinius vežimus.

Transp.geogr. taip pat susieta su transporto politika, marketingu, logistika, draudimu, ekspedicija, vežimo įvairiomis kryptimis dokumentais, muitinėmis, sauga, ekologija ir tarptautinėmis transporto organizacijomis. Transp.geogr. nagrinėja šių komponentų problemas, neigiamus procesus bei pateikia būdus ir spendimus šių problemų šalinimui.
Transporto geografijos objektas: (schema)
1 Krovinių irr keleivių vežimo organizavimas
2 Ekonomika, logistika, marketingas
3 Informacija, dokumentacija
4 Teisinis reguliavimas ir kontrolė 3.Klaipėdos jūrų uosto struktūra nepritaikyta keleiviams aptarnauti 4.Susidėvėjęs miesto ir priemiesčių autobusų parkas5.miestų gatvės nepritaikytos intensyviam eismui 6.tarptautiniai oro uostai ir terminalai neatitinka šengeno reikalavimų 7.žalingas transporto poveikis aplinkai 8.netobula Klaipėdos uosto informacinė sistema.
9. Galimybės?
1.tvarkyti privataus ir visuomeninio kapitalo partnerystės principus finansuojant transp. Infrastruktūrą 2.efektyviai įsitvirtinti kontinentinės Europos transporto paslaugų rinkoje
3.plėsti jūrų greitkelius ir diegti naujas bilietų sistemas, modernizuoti eismo valdymo ir kontrolės sistemas
10. Grėmės?
1.plečiant transeuropinius tinklus nepakankamai koordinuojami veiksmai su kaimyninėmis šalimis 22.transporto kamščiai didžiuosiuose šalies miestuose 3.nesubalansuota geležinkelių tarifų politika 4.didėjant eismo intensyvumui, galimas eismo įvykių gausėjimas keliuose.
11. Lt transp. sistemos plėtros tikslai? Žemų kainų modelio privalumai:
–POL: 1.Veikia daugiausiai iš centrinių neišnaudotų regioninių oro uostų. 2.Greitas apsisukimas. 3.Tiesiogiai skrydžiai, nėra persėdimų, artimųjų skrydžių. 4

4.Standartinis laivynas, tik vienas lėktuvo tipas, daugiau sėdimų vietų. 5.Platinimas per tiesiogius kanalus. 6.Nėra jokių priedų už kuriuos reikia mokėti. 7.Skatinama darbo jėga.
–Tradicinės oro linijos: 1.Daugiausia veikia pirminiuose tarptautiniuose, centriniuose oro uostuose. 2.Lėtas apsisukimas. 3.Ilgų, vidutinių, trumpų skrydžių derinimas su persėdimais. 4.Įvairūs lėktuvų tipai, mažiau sėdimų vietų. 5 Daugiausia bilietų parduodama per kelionių agentūras. 6 Pasilinksminimo programos, greitas išregistravimas, vip vietos, popieriniai bilietai, verslo klasė, nemokamas maitinimas. 7 Aukštos pagrindinės algos.
–POL privalumai: 1Pigesni oro uosto mokesčiai. 2Greitesnis apsisukimo laikas. 3Mažiau nesklandumų. 4Geresnis laivyno panaudojimas. 5Pigesnis lėktuvų finansavimas. 6Mažesnės mokymo ir priežiūros išlaidos. 7Paprastesnis skrydžių ir kiti navigaciniai ženklai ir techniniai įrenginiai reguliuojantys laivybą, garantuojantys jos saugą, o taip pat laivai bei kitos plaukiojimo priemonės.
Oro transportą sudaro oro uostai, oro trasos, aerodromai, lėktuvo priemonės.
Miestų ellektrinį transportą sudaro elektros linijos, elektrinės transporto priemonės, technologiniai įrenginiai bei kiti inžineriniai statiniai.
Vamzdynų transportui priklauso naftotiekio bei dujotiekio vamzdynų linijos, techniniai įrenginiai bei inžineriniai statiniai.
Transporto geografijos fiziniai komponentai:
1.Kelias- tai maršrutas, kuriuo vyksta eismas. natūralūs (pėsčiųjų takai, jūros, oro erdvė, upės natūralūs takai) ir dirbtiniai (dirbtinai nutiestas kelias, automobilių, geležinkelių, oro uostų keliai). 2. Terminalas- punktas, kur pasibaigia vienos transporto rūšies kelias ir prasideda kitas. 3. Riedmenys- transporto sistemos dalis, atliekanti pagrindinę funkciją vežant keleivius ir krovinius. Traukos priemonės suteikia eismą kiekvienam ri
iedmenų vienetui. 4.talpos priemonės
5 Transporto technologijų panaudojimas
6 Kelių infrastruktūra
7 Draudimas
8 Užsienio šalių politinės analizės
9 Finansinė parama, kreditai, banko operacijos

Transp.geogr. požiūriu transportui būdinga didele priklausomybė nuo klimato pokyčių bei geogr. maršrutų. Todėl svarbu užtikrinti patikimo pristatymo koncepciją, kurios pagrindu vežėjai maksimaliai panaudotų transporto priemones nustatytose ribose, o šias ribas apibrėžia patikimas transportas, tarptautinės nacionalinės konvencijos ir įstatymai.

Geografiniu požiūriu transportas – tai ekonominės veiklos dalis susijusi su visuomenės didėjančiu poreikių tenkinimu, keičiantis prekių ar žmonių geografinei veiklai. Transportas gali pristatyti žaliavas į vietas, kurias jas galima paprasčiausiai perdirbti, antra vertus transportas gali pristatyti vartotoją į jam reikalingą viet. 1.pasiekti ES transporto paslaugų kokybės ir techninių parametrų lygį 2.suteikti galimybę Lt žmonėms patogiai ir greitai susisiekti su svarb turizmo ir komerciniai centrais.
12.Svarb. trasp-o politikos kryptys?
1.transporto infrastruktūros plėtra 2.intermodalinio transporto plėtra 3.informacinių technologijų ir intelektualinių transporto sistemų plėtra 4.transporto plėtra ir aplinkosauga 5.eismo saugos gerinimas kelių transporte 6.transporto infrastruktūros įrenginių, krovinių ir keleivių apsauga 7.administracinių gebėjimų stiprinimas
13. Transporto infrastr-os plėtra?
Transporto infrastruktūros planavimas ir plėtra dažniausiai laikomi viena svarbiausių transporto politikos priemonių rengiant transporto plėtros strategijas ir programas.
14. Informacinių technologijų ir intelektinių transp-o sist-ų plėtra?
1.Transp-o sistemos informacinė struktūra suprantama kaip
integruota informatikos ir ryšio premonių,standartų,techninių Aptarnaujančio ersonalo keitimas. 8Geresnis pajėgumo išnaudojimas. 9Mažesnės platinimo išlaidos. 10Aukštas darbuotojų produktyvumas.
Neaeronautinės pajamos gaunamos: 1.uto nuoma, parduotuvės, bankai, pašto skyriai. 2.automobilių st
tovėjimo aikštelės 3.keleivių transp. naudojimas iš/į POL oro uostą 4.pigūs oro uostai skiria dėmesį reklamai.
Privalumai Europos turizmui: 1.padidino naujų turizmo vietų, prieinamų oro, skč 2.lygesnis eismo pasiskirstymas per metus
3 išpopuliarino savaitės vidurio keliones į regionus.
Poveikis aplinkai: 1.efektyvesnis sėdimų vietų išdėstymas ir mažesnės degalų sąnaudos 2.mažesnis triukšmingumas 3.tiesioginės paslaugos reiškia mažiau jungiamųjų skrydžių.
INTERMODALUMAS

Intermodalumas- reiškia atskirų transporto rūšių tarpusavio integraciją ir viena kitos papildymą, o tai duoda galimybę efektyviau išnaudoti transporto sistemą.

TARPT PREKYBA IR JOS KELIAI
Daugelis produktų importuojami, tai lemia:
1.Skirtingos klimatinės sąlygos. 2.Nevienodas žaliavų paskirstymas. 3.Palankesnės galimybės, vietos ir sąlygos. 4.skirtingas šalių Techninis ir ekonominis išsivystymo lygis. 5.Ribotas vietinės rinkos imlumas.
„BULK“ siuntos, tai jūra vežami kroviniai yra sukomplektuoti ir juos siunčia vienas arba keli siuntėjai vienam gavėjui.
„NEO BULK“ tai vienetiniai kroviniai, vežami sausuma ir jūra labai ilgais nuotoliais ir įgauna masinių krovinių pobūdį.
VALSTYBĖS IR VALSTYBIŲ GR TARPT-E PREKYBOJE
Rodikliai,pagal kuriuos atsižvelgia nustatant šalies lygį: BVP, Pramoninė gamyba, žemės ūkio padėtis, energijos sunaudojimas vienam žmogui, žaliavų ištekliai, pajamos vienam žmogui, apsirūpinimas transporto priemonėmis, išsilavinimo lygis, sveikatos priežiūra, gyvenimo trukmė, gyventojų prieauglius.
Pagrindinės operacijos transporte
1.Medžiagų ar produkcijos vežimas 2.saugojimas ir sandėliavimas 3.pakavimas 4.markiravimas 5.krovinio radimas 6.transporto priemonės parinkimas 7.optimaliausio maršruto nustatymas 8. transp. priemonių techninė būklė ir aptarnavimas 9.eismo grafikų sudarymas 10.ekspedijavimas, finansiniai atsiskaitymai, muitinės procedūros.

Siekiant išvengti problemų, re

engiami spec. vežimo planai. Jie turi būti ekonomiškai realūs, kaina vartotojui priimtina. Svarbiausia, kad prekė būtų pateikta reikiamoje vietoje, reikiamu laiku ir už tinkamą kainą.

Pagrindinis uždavinys vežant produkciją yra operacijų ekonomiškumas.
Krovinių vežimo strateginio plano tikslas:
1.garantuoti maksimalų operacijų ekonomiškumą konkrečiomis sąlygomis 2.prognozuoti realizavimo rinką 3.parinkti racionaliausius prekių maršrutus 4 sandėlių plotų parinkimas reglamentų ir organizacinių procedūrų visuma. 2.Informacinės infrastruktūros sūkurimas suprantamas,kaip įmonių informacinių sist-ų funkcionavimo terpės sudarymas. 3.Paskirtis efektyvus ir optimalus Liet-os transp-o sist-os funkcionavimo informacinis palaikymas. 4.Kuriant ją, reikia atsižvelgti i bendruosius Europos reikalavimus ir į dvišalius bei daugiaš.susitarimus su kaimyn.valst-is.
TARPTAUTINĖS TRANSPORTO ORGANIZACIJOS
Pagr. pasaulio bendratransportonės org.: 1.Europos transporto ministrų konferencija (ECMK) 2.JTO 3.Jto prekybos ir vystimo konf. (UNCTAD) 4.Jto ekonominė komisija Eur-e (ECE) 5.Tarpt. ekspeditorių asociacijų federacija (FIATA) 6.Visuomeninio transp-o sąjunga (JUPT)
Tarpt. Kelių transpot-o org-os.: 1.Tarpt kelių federacija (TAF) 2.Tarpt automobilių fed. (FIA) 3.Greitai gendančių produktų tarpt org. 4.Tarpt org. Nelaimingiems įvykiams keliuose išvengti 5.Tarpt automobilių transp-o sąjunga (IRU) Intermodalumo ekonominis ir veikimo principas: skirtingos transporto rūšys gali būti įtrauktos į transportavimo nuo durų iki durų, grandinę, turint tikslą pagerinti bendrą transportavimo sistemos veiksmingumą.

Krovinių transportavimą kelių rūšių transportu apibūdinti vartojama net keletas terminų:
1 kombinuotieji vežimai (Tai tokie intermodaliniai vežimai Europoje, kai didžioj dalis įveikiama gelež, vidaus vandenimis, o pradinė ir (arba) paskutinė atkarpa kuo trumpiausiu keliu)
2 multimodaliniai vežimai (krovinių vežimas mažiausiai 2 skirtingom transporto rūšimis)
3 konteineriniai treileriniai vežimai
4 intermodaliniai vežimai (vieno krovinių komplekto vežimas kelių rūšių transporto priemonėmis,kai vežamų krovinių nereikia perkrauti)
TRANSPORTO RŪŠIŲ PALYGINIMAS
1.Ekonominis charakteristikos (kaina, paslaugos rinkoje, konkurencijos laipsnis, vyraujantys kroviniai, vežimo tūris) Valst-ių gr: I gr- prikl šalys su l. Išvystyta pramone,konkurencingos ir orientuotos i tarpt rinką. II gr.- industrinės,mažiau konkurencingos šalys III gr- pramoninės,mažiau eksportuoj.valst. IV gr- daug žaliavų eksportuoj,tačiau silpnai išsivysčiusios V gr-skurdžios,neišsivysčiusios
KONTINENTŲ CHARAKTERISTIKA TG POŽIŪRIU

Tankiausias gelež.tinklas yra vakarų Europos šalyse. Besivystančiose šalyse gelež.tinklo tankumas gerokai mažesnis negu išsivysčiusiose šalyse.Gelež. tinklas, kurį sudaro Europos ir Azijos gelež. apima didžiausią plotą ir juo vežami kroviniai ir keleiviai nuo Atlanto iki Ramiojo vandenyno ir apima Vakarų,Vidurio bei Pietų Europą,Vakarų ir Centrinę Aziją, Kiniją, Mongoliją bei Ramiojo vandenyno pakrantę.

Transsibiro gelež.yra svarbiausias gel.ruožas tarp Europos ir Azijos ir jo ilgis siekia 8000km. Trasa prasideda ties Čiliabinsku rytiniame Uralo kalnų šlaite ir tesiasi iki Ramiojo vandenyno uosto Vladivostoko.
5.apskaita 6.aplinkos tarša 7.personalo patikimumo užtikrinimas 8.apsauginis įpakavimas 9.vežimo greičio nustatymas 10.terminalų išdėstymas 1. perkrovimo iš vienos transporto priemonės į kitą organizavimas 12.dokumentų sutvarkymas 13.teisingas tarptautinių prekybos sąlygų INCOTERMS pritaikymas

Krovinių vežimas, geograf. požiūriu – tai terminas, apibrėžiantis daugelį operacijų, atliekamų nuo produkcijos pagaminimo iki pateikimo vartotojams.
Transporto geografijos tikslas:
1 analizuoti kaip vystosi transporto šakos, kokią įtaką turi šių transporto rūšių geografinė padėtis 2.prognozuoti transporto vystymąsi ateityje 3.numatyti investicijas ir investicijų šaltinius 4.užsienio valstybių transporto sektoriaus įtaka 5.transporto įtaka visuomenės gerovei 6.numatyti problemas
7.taikyti priemones joms spręsti.
Šalies transporto išsivystymo lygis bei pobūdis priklauso nuo: 1 ekonomikos išsivystymo lygis 2.teritorijos dydžio bei jos įsisavinimo 3.šalies dalyvavimo tarptautiniame darbo pasidalijime. Vandems transpžo tarpt org.: 1.Baltijos ir tarpt jūrų taryba 2.Tarp švyturių tarnybų asociacija 3.Tarpt uostų ir prieplaukų asoc. 4.Tarpt jūrų org. 5.Tarpt jūrų komitetas
Gelžinkelio transp-o tarpt org.: 1.keleivių tarybų europos konf. 2.europos krovinių tvarkaraščių konf. 3.eur-os vežimų geležinkeliais sąjunga 4.tarpt gelezinkelių sąj.
Oro transp-o tarpt. Org-os: 1.tarpt civilinės aviacijos asociacija (ICAD) 2.tarpt oro transp-o asoc. (IATA) 3.eur oro transp-o augos org. (EUROCONTROL)
EUROPOS TRANSPORTO MINISTRŲ KONFERENCIJA (ECMT) Įkurta 1953m. Briuselyje, tarptautinės konferencijos pagrindu, kur nagrinėjamos transporto problemos.
Tikslai: 1.rengti priemones norint efektyviau vystyti ir racionaliai naudoti Europos vidaus transportą, turintį tarptautinę reikšmę 2.stiprinti ir koordinuoti tarptautinių organizacijų, kurios užsiima Europos vidaus transporto veikla, įvertinant šioje srityje šalių narių transporto nacionalinių institucijų veiklą 3.analizuoja bendrą transporto būklę ir atskiras problemas bei rengia rekomendacijas šioje srityje 2.Aptarnavimo charakteristikos (vežimo laikas, galimybė pasinaudoti, kaip laikomasis numatyto pristatymo laiko, krovinių nuostoliai, lankstumas)
Transporto rūšių sąveika: 1.galimybė mažinti bendrąsias transportavimo išlaid 2.galimybė vežti didesnius krovinius 3.galimybė keisti paslaugų lygį, atsižvelgiant į sąnaudas ir išteklius 4.didėja transportavimo greitis 5.galim standartizuoti konteinerių ir puspriekabių vežimus 6.mažėja išnaudojama esama infrastruktūra 7.galim supaprastinti vežimo procesą, įdiegti informacines technologijas ir sistemas
Pranašumai: 1.Veiksmingas įvairių transporto rūšių teigiamų ypatybių derinimas. 2.Bendrųjų transportavimo sąnaudų mažinimas. 3.Aukšto paslaugų lygio t.y. kainos, laiko, aptarnavimo kokybės atžvilgiu, garantavimas. 4.Naujų paslaugų kūrimo skatinimas.
Trūkumai: 1.Sudėtinga koordinuoti skirtingas transporto rūšis. 2.Būtina standartizuoti transporto priemones ir transportavimo vienetus. 3.Skirtingas įvairių transporto rūšių teikiamų paslaugų lygis.

Baikalo-Amūro magistralė-ji šiaurėje nuo transsibiro magistralės.(1989m.) ilgis 3000km. Gelež. atšakos į Kiniją ir V.Aziją yra pagrindinis tranzitinis gelež.kelias iš Europos į Aziją. Supergreitieji traukiniai yra vadinami shinkansen-japonijos traukiniai. Transkontinentinį R.ir V. Jav gelež. Sudaro šiaurės trasa (šiaurės- ramiojo vandenyno), o transkontinentinės Š.Amerikos trasos yra svarbūs tarptautinio susisiekimo jungiamąją funkciją atliekantys keliai.
TARPT VEŽIMŲ KELIŲ TRANSP-O ORGANIZAVIMAS
Transporto veiklos teisinis reguliavimas.
Lietuvoje kelių transp.veikla yra licenzijuota Licenzijos: 1.vežti keleivius automobiliais (taksi) 2.vežti keleiv.vietiniais maršrutais 3.vežti keleiv.tolimojo susisiekimo maršrutais 4.vežti keleiv.tarptautiniais maršrutais 5.vežti krovinius vietiniais maršrutais 6.vežti krovinius tarptaut.maršrutais

Transp.priemonėm kurių keliamoji galia 3,5t. Arba bendroji masė didesnė kaip 6t. Licenzijos krovinių vežimui nereikia.

Susisiekimo ministerija reguliuoja licenzijų išdavimo tvarką.(o vietiniais maršrutais-savivaldybės)
Transporto vystymosi tendencijos:
1.transportas vis dažniau specializuojasi vežti tam tikrus krovinius 2. keičiasi krovinių srautų geografija 3.vis dažniau dubliuojamos tarptautinės reikšmės transporto komunikacijos
4.konteinerinės sistemos formavimas (ryškiausia) 5.tarptautinės prekybos pobūdžio pasikeitimas su besivystančiomis šalimis.
ILGALAIKĖ (IKI 2025M.) LIETUVOS TRANSP-O SIST-OS PLĖTROS STRATEGIJA
1.Svarbiausia dalykai plėtojant intermod. Transp-ą?
Dėmesys skiriamas intermodaliniams transporto procesams ir technologijoms. Reikia steigti modernius logistikos centrus bei integruoti juos į kuriamą centrų tinklą.
2.Kokia svarb. Uždaviniai išanalizuoti strate-e?
Išanalizuotos „Krovinių kaimelių steigimo ilgalaikės plėtros perspektyvos“ bei pabrėžiama intermodalinė sąlyga, plėtojant lt transporto infrastruktūrą.
3.Vizijos samprata? valstybėms narėms ir tarptautinėms organizacijoms, užsiimančiomis transporto klausimais.

ECMT sudėtyje yra virš 30 šalių. Organai: Ministrų Taryba, komitetas, sekretoriatas, kiti komitetai.

ECMT atlieka didelį darbą geležinkelių ir automobilių kelių rekonstrukcijos ir statybos srityje, rekonstruoja vandens kelius. ECMT atlieka daug mokslinio tyrimo darbų, rengia pasitarimus, kur nagrinėjami įvairūs vežimų reglamentavimo politikos galimybės ir mastai, taip pat mišrių vežimų kaina.

Dabar pagrindiniai nagrinėjami dalykai- multimodaliniai vežimai bei telekomunikacijos.

ECMT sprendžia transporto priemonių standartizacijos klausimus, aktyviai dirba užtikrinant geležinkelių, automobilių kelių ir vandens kelių transporto saugą.
LINAVA – LT nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija. Šiuo metu yra 1260 vežėjų, t.y. transporto įmonių, turinčių virš 12 tūkst. Krovininių transporto priemonių su licenzijomis. Virš 3000 autobusų ir troleibusų yra asocijuotieji nariai. Technologinės schemos: 1.tiesioginis susisiekimas 2.kombinuotasis krovinių vežimas 2 rūšių transportu per vieną terminalą 3.kombinuotas krovinių vežimas 2 ar 3 rūšių transportu per 2 terminalus 4.kombinuotas krovinių vežimas 2 ir daugiau rūšių transportu per 3 ir daugiau terminalų.
Transporto rūšių privalumai ir trūkumai:
Geležinkelis:
+ pigi kaina, tikslus grafikas, greitas didelių kiekių krovinių vežimas dideliais atstumais, laikinas krovinių saugojimas neskaitant prastovų, didelis įkrovimas.
– ilgas vežimo laikas, perkrovimai, įpakavimas, grobstymas, riboti maršrutai. Ne komfortiškas
Oro transportas:
+ greitis, daug paprastesnis įpakavimas, mažesnės išlaidos atsargoms
– dideli krovininiai tarifai, priklauso nuo oro sąlygų, brangus
Vandens transportas:
+ žemi krovininiai tarifai, aukštas našumas, nenutrukdamas Licenzijos vežti tolimojo ir tarptautiniais maršrutais išduoda VKTI (valstybinė kelių transp.inspekcija).

Sąlygos, kurias turi atitikti įmonės: 1.Įmonės vadovo gera reputacija 2.Įmonės vadovo atitinkama profesinė kvalifikacija 3.Įmonė turi būti finansiškai pajėgi.
Vairuotojų darbo ir poilsio vežimo reglamentavimas

Krovinių ir keleivių vežimą reglamentuoja AETR konvencija.

Skaitmeninis tachografas- tai visa įranga skirta transp.priemonėse automatiškai rodyti,registruoti ir laikyti informaciją apie šių transp.priemonių judėjimą ir tam tikrus jų vairuotojų darbo laikotarpius.

Skaitmeninio tachografo funkcijos: 1.Saugoti transp.identifikavimo duomenis 2.Saugo naudotų kortelų identifikavimo informaciją 3.Fiksuoja kortelės idėjimo išėmimo laiką 4.Fiksuoja vairuotojo veiklos rūšį 5.Fiksuoja dienos pradžią ir pabaigą 6.Fiksuoja nuvažiuotą atstumą 7.Saugo patikrinimų duomenis.8.Fiksuoja važiavimo greitį.
Liet-e turi būti sukurta moderni ir subalansuota multimodalinė transporto sistema, savo techniniais parametrais, sauga ir teikiamų paslaugų kokybe, prilygstanti ES lygiui.
4.Misijos saprata?
Užtikrinti nepertraukiamą visuomenės narių mobilumą ir prekių transportavimą, palaikant dinamišką šalies ūkio plėtrą. Didinti Lt ir ES konkurencinį pajėgumą tarptautinėse rinkose.
5.Svarbiausia segmentai,apibrėžiant plėtojimo srutyje?
Infrastruktūra ir jos naudotojai.
6.Trys galimi ekonomikos augimo scenarijai?
Greitas, lėtas, nuosaikus
7.Stiprybės?
1.Palanki tranzitui geografinė šalies padėtis 2.Neužšąlantis Klaipėdos jūrų uostas 3.Išplėstas automobilių kelių tinklas 4.Geri politiniai ir ekonominiai santykiai su šalimis. 5.Kvalifikuotas transporto sektoriaus mokslinis potencialas 6.Aukštas automobilizacijos lygis.
8.Silpnybės?
1.Susidėvėjusi geležinkelio infrastruktūra 2. Gelež.transp. priklausomybė nuo Rusijos krovinių tranzito politikos. Pagrindinės šalys, kur Lt gabena daugiausiai krovinių: Lenkija, Vokietija, Rusija, Olandija, Belgija, Italija.
1992m. priimta į tarptautinių kelių transporto sąjungą ir tapo tikrąja jos nare. 1993m. Lietuva tapo ECMT nare.

LINAVA vadovaujasi įstatais, kur atsispindi asociacijos tikslai, uždaviniai ir jų funkcijos, asociacijos teisės ir pareigos, nurodyti nariai, jų teisės ir pareigos, narių priėmimo, įstojimo ir šalinimo tvarka, nurodyta veikla, susirinkimai, vykdymo organai, prezidiumas, turtai , pajamų šaltiniai.
EUROPOS PIGIŲ ORO LINIJŲ ASOC. – ELFAA
Įsteigta 2004.01 Iki 2010. numatoma 60mln kelionių per metus. Tradicines oro linijas privertė konkuruoti liberalizavimas ir pigių oro kelionių atsiradimas.

Liberalizavimo etapai:
1987m. panaikinti kelionių apribojimai
1990m. gabenami keleiviai į ES šalis. Toliau naikinami kelionių kainų ir pajėgumų apribojimai.
1993m.gabentojams, turintiems bendras licenzijas leista aptarnauti bet koki maršrutą ES
1997m. suteikta vietinio oro transporto teisė. darbas visą parą, didelė kroviamoji talpa, pigu, nenutrukstamas darbas,neįtakoja oro sąlygos
– gana maži greičiai, avarijos padariniai kenksmingi aplinkai.
Kelių transportas:
+ greitis ir reguliarumas, įpakavimas, manevringumas, t-t
– klaidingas vežimas, grobstymas, didelė kaina, mažas įkrovumas, tarša
TG SISTEMOS KOMPONENTAI
Transporto geografijos funkciniai komponentai:
1.Biotransporto 2.Geležinkelių 4.Automobilių 5.Oro 6.Vidausvandenų 7.Miesto elektrinio 8.Vamzdynų
Biotransportui priskiriami specialūs keliai ir takai, dviračiai ir jų techninė įranga.
Geležinkelio transportą sudaro bendrojo naudojimo geležinkeliai, jų atšakos, riedmenys (bėgiai), ryšių signalizacijos, energetiniai įrenginiai, stotys, inžineriniai įrenginiai skirti tiesiogiai geležinkelių transportui aptarnauti.
Automobilių transportui priklauso transporto įrenginiai, keliai, transporto priemonės, stotys, technologiniai įrenginiai.
Jūrų transportą sudaro keliai, vidaus keliai, uostai, švyturiai bei CMR konvencija-reglamentuoja krovinių siuntimo,vežimo ir gavimo tarptautiniais maršrutais tvarką.Konvencija išsamiai reglamentuoja krovinio siuntėjų ir gavėjų pareigas.

Krovinio vežimų dokumentai: CMR važtaraštis ir visi kiti su juo susiję dokumentai (krovinio specifikacija.)
CMR važtaraštis-tarptautinė krovinio vežimo sutartis yra tvirtinama CMR važtaraščiu.

Krovinio specifikacija-ši specifikacija sudaroma visoms eksportuojamoms prekėms nepriklausomai nuo jų tipo,kiekio,pavadinimo,jie turi būti pažymėti jos eilės nr.,sudarymo data ir siuntėjo bei gavėjo rekvizitai

Saskaita faktūra-yra svarbiausias iš visų krovinio vežimo dokumentų,kur nurodomi abiejų šalių rekvizitai,sandorio data,krovinio kiekis,vieneto kaina,bendra kaina ir kai kurie kiti rekvizitai.

Veterinarijos sertifikatas-(maisto produktams,gyvuliams)
Kokybės sertifikatas-išduodamas pram.prekėms.
Karantino sertifikatas- (sėkls, tara, grūdai)
Krovinio kilmės sertifikatas-tai deklaracija skelbianti krovinio kilmės šalį.
Specialių krovinių vežimo automobilių transp.sąlygos ir tvarka

Greitai gendančių maisto produktų vežimas. Pagrindinis dokumentas reglamentuojantis šių produktų gabenimą ir specialių tam tikslui skirtų transp. priemonių reikalavimus yra ATP. Šioje konvencijoje numatyta transp.priemonių skirtų greit gendančių produktų vežimui tipai ir techniniai reikalavimai,tikrinimo metodika a transp.priemonės atitinka reikalavimus nustatytą tvarką,temperatūros sąlygos.
Pavojingų krovinių vežimas Pramoninės produkcijos ir žaliavų pasižyminčių pavojingomis savybėmis. ADR-tai dokumentas kuriame įtvirtintos rekomendacijos dėl normų,taisyklių galiojančių skirtingose valstybėse skirtingoms transp. rūšims,standartizavimo ir suvienodinimo.
EKSPEDICIJA KELIŲ TRANSP-E
Ekspeditoriaus pareigos: 1.tinkamo transp.parinkimas kroviniui 2.Krovinio radimas 3.Vežimo maršrutų optimizavima 4.Transp.užpildymas 5.Reikiamų krovinių dokumentų pildym. Apimtis : 6*1+5*2+4*3=28tukst.t

Kp=28/15=1,87 (pasikartojimo koficientas)
Vežimų tolydumo netolygumą apibūdina koficientas ήnq ir krovinių apyvartos netolygumą ήnp ir jie nustatomi skaičiais

ήnq=Qmax/Qvid ; ήnp=Pmax/Pvid
Pmax; Qmax-maximali vežimų apimtis ir krovinių apyvarta per tam tikrą laikotarpį. Pvid; Qvid-vidutinė vežimų apimtis ir krovinių apyvarta per tam tikrą laikotarpį
Pvz.: Per I ketvirtį yra vežta 40 tūkst.t. ir įvygdyta 480 tūkst.t.km. II-47tūkst.t ir 705tūkst.t.km. III-62tūkst.t. ir 620tūkst.t.km. IV-51tūkst.t. ir 714tūkst.t.km
Per metus Qvid=(40+47+62+51)/4=50t8kst.t
Pvid=(480+705+620+714)/4=630t8kst.t.km
Netolygumo koficientas ήnq=62/50=1.24 ; ήnp=714/630=1.13

Krovinių srautu -vadinamas krovinių kiekis tonomis vežamas tam tikra kryptimi ir tam tikru laikotarpiu.

Geriausi ITS technologijų pavyzdžiai yra: 1.borto aparatūros navigacinės sist. 2.avarijų registravimo sist. 3.elektroninio apmokėjimo sist. 4.eismo kontrolės techn-os 5.meteorologinės informacijos tarnybos 6.įv. pranešimo ženklai 7.transp. priemonių parko sekimo ir eismo priežiūros techn-os.
ITS pagrindinės priemonės:
1.Alko bocks 2.Primenanti apie saugos diržų naudojimą 3.ISA greičio palaikimo sistema ir kliūčių atpažinimo sistema 4.E-skambutis
ITS Įranga esanti keliuose:
1.Informaciniai skydai ir eismą kontroliuojantys elektroniniai kelio ženklai 2.greičio matavimo kameros
TRANSEUROPINIAI TRANSP. TINKLAI (TEN-TR)

Visą Europą apimančio transp. kūrimas buvo aptarinėjamas įvairiose transp. konferencijose virš 10 metų. Šiuo metu visą Europą apimantį transp. tinklą sudaro šie komponentai: 1.trans-europinis transp. tinklas, esantis ES teritorijoje 2.transp.koridoriai už ES ribų 3.TINA tinklas, kurį sudaro 10
6.Muitinės dokumentų pildymas 7.Krovinių fizinis surinkimas ir išskyrstymas 8.Krovinių apsolidavimas 9.Krovinių sandeliavimas ir draudimas.
INCOTERMS SĄLYGOS

1.EXW (ex-works-ffranko įmonė) Pirkėjas pats apmoka visas išlaidas arba atsako už transportavimą iki paskyrimo vietos.
2.FOB (free on board-franko laivas) Pardavėjo pareigos: pristatyti prekes į laivą, pateikti exporto licenzijas, apmokėti išlaidas už prekių pakrovimą į laivą. Pirkėjo pareigos: pateikti laivą numatytu laiku,sumokėti fraktą.
3.FCA (free carrier) Prekės pristatomos pirkėjo ekspeditoriui į paskirtą vietą. Pardavėjo pareigos: Pristatyti prekes pirkėjui ekspeditoriui į nurodytą vietą taip pat sumokėti eksporto mokesčius. Pirkėjo pareigos: paskirti ekspeditorių ir organizuoti ir sumokėti už transportavimą.
4.FOR/FOT (free on rail/free on truck-franko vagonas/franko krovininis automobilis) Pardavėjo pareigos:pristatyti prekes į geležinkelio stotį. Pirkėjo: informuoti pardavėją apie krovinio TERMINALŲ KLASIFIKACIJA IR JŲ PASKIRTIS
Terminalo paskirtis- terminalas-tai punktas kur baigiasi vienos rūšies keliai ir prasideda kitos.Beveik visi maršrutai turi mazgus,kur viena transp.rūšis pakeičiama kita.

Terminalas tai sudėtingas funkcinis bendros sistemos elementas kuriame saveikauja įvairių rūšių transportas.

Terminalus galima skirti į du tipus: 1.Dviejų ar daugiau transp.rūšių transp.mazgas su šiomis sąveikos schemomis:
• Jūrų transp. ir geležinkelių transp.
• Geležinkelio ir kelių transp.
2.Vienos transp.rūšies transp. mazgas (jūrų,geležinkelių,kelių arba oro) sąveikaujantis su privačiais vidaus transp.padaliniais.
Terminalo struktūros principinė schema
Terminalas: 1.Krovinio frontas, prieplauka, estakado platforma, aikštelė 2.Kelių ūkis, magistraliniai keliai, išoriniai privažiuojamieji keliai, privažiuojamieji vidaus keliai
3.Sandėlių ūkis, rūšiavimo sand., ilgo saugojimo sand., komplektavimo sand. 4. Kt. Elementai, administraciniai koridorių ir papildomų komponentų 4.4 visą europą apimančios transp. zonos, įskaitant juodosios, adrijos, viduržemio ir barenso jūros baseinus 5.Eurazijos jungtys
Yra 9 PANeuropiniai transp.koridoriai pvz.: 1.Via Baltica (445km) 2.Rail Baltica (550km) 3.Bendras ilgis 1830km
DRAUDIMO ĮMONĖS INFRASTRUKTŪRA

Draudimo teritorijoje draudimo įmonės padalinius skirsto bei apibūdina pagal šiuos požymius: 1. Geografinė padėtis
2.Naudojamos gamybinių veiksmų rūšys ir apimtys 3.Atliekamos užduotys
Pagrindinė draudimo įmonės buveinė. Šis draudimo įmonės padalinys turi vieną nuolatinę geografijoje išsidėstymo vietą, čia vyksta tarnautojų darbas, trečiųjų asmenų paslaugos, taip pat yra naudojamos gamybos priemonės, perdraudimo apsauga, piniginiai ištekliai, draudimo išmokos bei kapitalas, t.y pagrindiniai gamybiniai veiksmai .Pagrindinė įmonės buveinė yra atsakinga už draudimo įmonės veiklos planavimą, sprendimų priėmimą, bei kontrolę.
paskyrimo vietą ir sumokėti frachtą, gauti exporto licenzijas ir sumokėti exporto mokesčius.
5.FOB(franko oro uostas) Pardavėjo pareigos: pristatyti prekes oro uosto aviakompanijai arba ekspeditoriui ir organizuoti oro transp. Pirkėjo: ekspeditorius arba aviakompanija aerouoste privalo priimti krovinį,už krovinį sumoka pirkėjas.
6.FAS (free along sideship-franko prie laivo) Pardavėjo pareigos: pristatyti prekes į prieplauką ir iškrauti jas prie laivo
Pirkėjo: Sumokėti frachtą
7.CFR (cost and fright-vertė ir frachtas) Pardavėjo: organizuoti transportavimą ir sumokėti už jį iki paskyrimo vietos. Pirkėjo: priimti prekes kai gauta sąskaita ir konosementas
8.CIF (cos insurance and freight-prekės vertė,draudimas ir frachtas) Pardavėjo: pakrauti prekes į laivą,sumokėti exporto mokesčius ir draudimą. Pirkėjo: priimti prekes ir apmokėti prekių iškrovimo išlaidas
9.CPT (carriage paid to-transportavimo išlaidos sumokėtos iki paskyrimo vietos) Pardavėjo: organizuoti transportavimą ir sumokėti frachtą iki paskyrimo vietos. Pirkėjo: priimti krovinį administraciniai statiniai, pagalbiniai stat., pramoninio komplekso objekati.

Terminaluose kroviniams krauti ir transportuoti naudojama: transp.priemonės, krovimo technika, sandelių įrenginai ir mechanizmai, krovinių pakavimo konteineriai ir tara, krovinio technika
Techninių priemonių, naudojamų terminaluose klasifikavimo schema
Techninės terminalo priemonės transporto priem (magistralinis, manevravimo)  krovinio technika  valdymo,skaičiavimo technikos ir ryšių priemonės  sandėlių įrenginiai ir mechanizmai  konteineriai ir taros ūkis

Geležinkelių stočių keliuose ir jūrų uostų geležinkeliuose naudojami bėginiai krautuvai su pasukamąja strėle ir rotoriniai vagonų vartituvai. Terminalų sandeliuose įrengiami stelažai, rezervarai, patalpos vienetiniams, piltiniams ir biriesiams kroviniams saugoti, taip pat šaldymo įrenginiai, kontrolės, matavimo ir svėrimo įrengimai.

Terminalo darbo organizavimas glaudžiai siejasi su Agentūros. Jos turi nuolatinę geografinę išsidėstymo vietą, bei veikia įvairiuose geografiniuose regionuose. Agentūrose naudojamos tarnautojų darbas, trečiųjų asmenų paslaugos, gamybos priemonės ir naudojamas kapitalas, neretai agentūros atsakingos ne tik už draudimo produktų realizavimą, bei draudimo įvykių tyrimą, bet ir už pasirūpinimą gamybiniais veiksniais, draudimo sutarčių apdorojimą bei valdymą.

Inspektoratai. Jie dažniausiai neturi nuolatinės geografinio išsidėstymo vietos ir jie aprūpinami dviejų rūšių gamybiniais veiksniais: draudimo darbų ir gamybos priemonėmis
Teisiškai nepriklausomi draudimo tarpininkai. Šie tarpininkai sutarties pagrindų atstovaujantys bei dirbantys tik vienai draudimo įmonei ar koncernui yra laikomi tos draudimo įmonės padaliniu, šie draudimo tarpininkai gali turėti ir nuolatines ir nenuolatines geog. išsidėstymo vietas.
Vidinės bei išorinės tarnybos. Draudimo įmonės veikla praktikoje yra dažnai skirstoma į vidinę ir išorinę veiklą, o jas atitinkantys padaliniai į vidines bei išorines tarnybas.
kai jis gavus sąskaitą ir kitus transportavimo dokumentus perduotas pirmajam ekspeditoriui
10.CIP (carriage and insurance paid to-transportavimo išlaidos
ir draudimas sumokėtas iki paskyrimo vietos) Pardavėjo: organizuoti prekių transportavimą ir sumokėti už jį iki paskyrimo vietos,perduoti prekes ekspeditoriui bei sumokėti draudimą. Pirkėjo: priimti prekes jeigu jos perduotos pirmajam ekspeditoriui
11.DES (delivered wx ship-pristatymas ant laivo denio) Pardavėjo: pristatyti prekes į laivą paskyrimo uoste. Pirkėjo: priimti prekes iš laivo paskyrimo uoste bei apmokėti
12.DEQ (delivered ex quay-pristatymas į prieplauką) Pardavėjo: pristatyti prekes į paskyrimo uostą,gauti importo licenzijas ir sumokėti importo mokesčius. Pirkėjo: priimti krovinį ir išgabenti jį iš prieplaukos
13.DAF (delivered at frcto-pristatymas iki sienos) Pardavėjo: pristatyti prekes į paskyrimo šalies muitinę ir pateikti visus dokumentus. Pirkejo: priimti prekes ir sumokėti importo mokesčius konteinerių parko naudojimu, taip pat pakavimo darbų tobulinimu. Konteineriams vežti ir perkrauti naudojami
konteinervežiai ant automobilinių ir traktorinių šasi, geležinkelių vagonai, jūrų ir upių laivai, konteineriniai kranai ir kiti krovimo įrenginiai ir prietaisai.

Pagrindinis kiekvieno terminalo darbo organizavimo uždavinys: kiekvienos pakrovimo komplekso sudedamosios dalies darbo ir tarpusavio sąveikos optimizavimas, bei efektyvus visų transp.rūšių naudojimas.
Tolimieji vežimai. Šį vežimų tipą sudaro dvi dalys: magistraliniai ir vietiniai vežimai. Kada atskirus kelio ruožus prižiūri skirtingi vairuotojai naudodamiesi surinktais autotraukiniais. Pakrautą treilerį į terminalą pristato vietinis arba pagalbinis vairuotojas, čia treilerio laukia, tolimųjų reisų vairuotojas ir atvirkščiai.
Vietiniai ir vidutinio tolumo vežimai. Paprastai krovinius veža vienas vairuotojas, vienu automobiliu. Nesinaudojant terminalu tam skiriama viena diena, tačiau kartais patogu
iškrauti krovinį palikti jį nakčiai terminale ir į vietą pristatyti Draudimo teorija numato 4 požymius: 1.geog.išsidėstymo vietą 2.Užduočių atlikimo vietą 3.Produktų realizavimo vietą 4.Atliekamų užduočių pobūdį.
Draudimo įmonės tikslai: Renkantis draudimo įmonių tikslus
atsižvelgiama į egzistuojančias išorines bei vidines aplinkos sąlygas. Svarbiausios išorinės aplinkos sąlygos yra: bendroji ekonominė ir teisinė aplinka bei specialūs draudimo veiklą reglamentuojantys įstatymai.
Draudimo veiklos teorijos: 1.Žalos atlyginimo teorija. Labiausiai populiari teisinių teorijų, kuri grindžiama teiginiu, kad draudimo įvykių atveju draudėjas visada yra įpareigojimas atlyginti žalą. Žalos sąvoką galima formuluoti labai abstrakčiai, tačiau daugelį gyvybės draudimo rūšių yra būdinga tai, kad draudimo išmoka nepriklauso nuo draudimo sumos. 2.Poreikio teorija. Jos teorijos šalininkai draudimu priskiria konkrečių (patirtų nuostolių atlyginimas) arba abstrakčių (tam tikras sumos išmokėjimas) poreikių užtikrinimo funkcija.
3.Apsaugojimo teorija. Ši teorija draudimą vertina kaip priemonę, kuri pašalina bet kokius nesaugumo pasireiškimus ir
14.DDP (delivered duty paid-pristatymas mokant muitą) Pardavėjo: pristatyti prekesį paskyrimo vietą ir perduoti pirkėjui visus būtinus prekėms priimti dokumentus. Pirkėjo: priimti prekes paskyrimo vietoje
KROVINIAI IR JŲ SRAUTAI
Krovinių klasifikavimas: 1.Krovinų ruošimas vežimui t.y. įpakavimas, grupavimas (pagal krypti), markiravimas, svėrimas, konteinerių užpildymas ir vežimo dokumentų apiforminimas. 2.Krovinio vežimas (jo pristatymas į paskirties vietą tam tikru laiku) 3.Krovinių saugojimas sandeliuose
Pagal pakrovimo įkrovimo būdą kroviniai skirstomi į: 1.vienetinius (pagal masę ir formą) 2.suverstinius (galima krauti ir iškrauti) 3.piltinius (skysti kroviniai)
Pagal vienos krovininės vietos masę kroviniai skirstomi į: 1.vienetinius normalios masės (iki 250kg) 2.ritininiai krov.(iki 500kg) 3.padidintos masės (nuo 250kg-30t) 4.sunkiasvoriai
Pagal gabaritus kroviniai skirstomi į: leistini vežti bendro naudojimo keliais. Pagal siunto dydį 1.mažų partijų iki 5t kitą dieną.
Surenkamųjų krovinių siuntų vežimas. Kroviniai į terminalą gali būti atvežami paprastais bei tolimojo vežimo automobiliais ir gali būti sukomplektuoti iš daugelio siuntų.
Krovinių kaupiklis. Jo pagrindą sudaro rampa, kurios aukštis atitinka automobilio grindų aukštį. Prie jos privažiuoja automobiliai, kad lengviau būtų krauti. Kaupiklis privalo turėti didelę uždengtą rampą arba sandelį, kad automobiliai ir kroviniai būtų apsaugoti nuo nepalankių oro sąlygų.
Vežimai paketais. Jiems reikalingi tokie patys įrenginiai kokie naudojami aukštesnės kategorijos kroviniams apdoroti, tačiau reikia didesnio ploto rūšiuoti.
INTELEKTUALIZUOTOS TRANSP. SISTEMOS (ITS)
ITS- tai dar nauja disciplina turinti skirtingus priimtinumo, susidomėjimo ir vietinio pritaikymo lygius įvairiose šalyse, todėl transp.specialistams būtina aiškiai suprasti jų galimybes ir būdus kaip geriausiai jas įdiegti ir pritaikyti.

ITS yra bendras integruoto ryšių, kontrolės ir informacijos priemonę, kuri pašalina bet kokius nesaugumo pasireiškimus ir kartu garantuoja apsaugą nuo gyvenimo nestabilumo
4.Įmonių teorija. Šios teorijos teiginiai yra formuluojami vadovaujantis daugiausia teisinėmis sąvokomis beveik nevartojant tokių sąvokų kaip žala, saugumas. Daugiausia dėmesio skiriama draudimo sutarties, dvišalio įsipareigojimo apibūdinimui labiausia akcentuojant draudimo įmonės veiklos svarbą.
5.Rizikos bendrijos teorija. Tos pačios rizikos veikiami ūkio subjektai gali susiburti į grupę tam, kad tam tikru atveju bendromis lėšomis patenkinti grupės nariui kilusį poreikį.
Draudimo kompanijos įvaizdžiui didžiausią reikšmę turi: 1.valdomos draudimo paslaugų rinkos dalis 2.personalas 3.paslaugų kokybė 4.kompanijos kultūra.
Draudimo kompanijos marketingo veikla sudaryta iš elementų: 1.Potencialus draudėjų tyrimas 2.savos draudimo rinkos dalies analizė 3.konkurentų įvertinimas 4.reklaminės veiklos organizavimas 5.draudimo paslaugų remimo organizavimas
2.vidutinių partijų nuo 5-30t 3.masiniai virš 30t

Krovinio partija-tai jo kiekis pateikiamas vežti tuo pačiu metu tuo pačiu adresu ir pagal vieną vežimo ekspedicinį dokumentą.

Pagal specifinius požymius kuriuos reikalinga įvertinti ruošiant,saugant,kraunant,vežant ir iškraunant kroviniai yra skiriami į: greitai gendančius, pavojingus, antisanitarinius ir gyvus.
KROVINIŲ VEŽIMO APIMTIS,JŲ APYVARTA IR SRAUTAI
Kroviniai gali būti vežami pagal įvairias schemas viena arba keliomis transp.rūšimis.
Vežant pakartotiniu vežimu apimtis gali būti didesnė už tikrąjį krovinio kiekį, gaminamą arbą naudojamą duotame mieste ir jis charakterizuojamas pasikartojimo koficientu Kp rodančiu vežimų santykį su faktiškai gaminamų arba naudojamų krovinių kiekiu.
Pvz D. Objekto statybai būtina vežti 15tūks.t.-staatybinės medžiagos, iš kurių 6 tūkst.t. vežami vieną kartą, 5tūkst.t-vežami du kartus ir 4tūkst.t.-vežami 3 kartus. apdorojimo technologijų taikymo transp. sistemoje terminas. ITS apima plačią bevielių ir laidinių ryšių pagrįstų informacinių kontrolės ir elektroninių technologijų sritį.Integruotas į transp. sistemos infrastruktūrą ir į pačias transp. priemones, šios technologijos padeda vaizduoti transp. srautus, mažinti spūstis, teikti keliautojams alternatyvius maršrutus, išsaugoti gyvybes, taupyti laiką ir pinigus.

Intelektualizuotos kelioninės informacijos sistemos pateikia duomenis tiesiogiai keliautojui, tokiu būdu suteikiamos geresnės sąlygos pasirinkti maršrutus arba transp.rūšis.

Intelektualizuotos valdymo sistemos naudoja eilę palyginti nebrangių detektorių, kamerų ir ryšio sistemų skirtų eismui kontroliuoti stambių transp. arterinių signalų sinchronivizavimui optimizuoti ir eismo srautams kontroliuoti.

Intelektualizuotos kovos su eismo įvykiais sistemos, eismo dalyviams suteikia priemones, greitai ir efektyviai reaguoti į įvykius bei kritinius atvejus. Pažangūs technologiniai transp. sprendimai yra aktualiausia ITS srytis.

Leave a Comment