Tornadai

PLANAS

1. Tornadai.
2. Tornadų klasifikacija.
3. Tornado alėja.
4. Uraganiniai vėjai Lietuvoje.
5. Uraganiniai vėjai Rusijoje.

1.TORNADAI

TORNADŲ VĖJAI yra viena iš labiausiai griaunančių gamtos jėgų. Pasiekdami iki 500 km/h, greitį, jie gali išardyti namus, apsukti automobilius aplink medžius, užmušti ar sužaloti bet kurį pasitaikiusį gyvą padarą. Smarkus tornadas gali nuniokoti visą gyvenvietę, savo kelyje sugriaudamas kiekvieną pastatą. Dauguma žiaurių pasaulio tornadų įvyksta vasarą JAV vidurio vakarų valstijose, kur iš Kanados ateinantis šaltas oras maišosi su šiltu, drėgnu oru, atneštu iš pietų – iš Meksikos įlankos. Šis regionas dažnai vadinamas Tornadų alėja. Meteorologai kool kas negali visiškai paaiškinti tornadus sukeliančių mechanizmų, o dar sunkiau sekasi prognozuoti, kur ir kada jie susidarys.

Toks dideliu greičiu besisukantis oro stulpas praūžia vos per keletą minučių, tačiau palieka paskui save ryškius nuniokojimo pėdsakus. Tornadas prasideda audros debesies apačioje, šiltam, drėgnam orui kylant nuo žemės ir einant per šalto oro mase audros debesies apatinėje dalyje. Šis srautas trinasi į sunkesnį šaltą orą, o Žemės sukimasis verčia tą orą suktis panašiai, kaip sukasi vanduo, ištekėdamas pro kriauklės angą. Slėgis tornado centre yrra daug žemesnis negu išorėje. Todėl susidaro piltuvas, arba sūkurys, veikiantis kaip milžiniškas dulkių siurblys, įtraukiantis viską savo kelyje. Šie baisūs viesulai gali atsirasti visur, kur tik kyla audros su perkūnija.

2.TORNADŲ KLASIFIKACIJA

Tyrinėtojai naudoja T.Teodore Fujita tornadų klasifikavimo sistemą. Ji sudaryta re

emiantis vėjo stiprumo padaryta žala. Pagal Fujita skalę tornadai numeruojami nuo nulio.

Vertinimai:
1. F-0 – šviesos žala. Vėjo greitis siekia iki 72 mylių per valandą.
2. F-1 – nedidelė žala. Vėjo greitis siekia nuo 73 iki 112 mylių per valandą.
3. F-2 – žymi žala. Vėjo greitis siekia nuo 113 iki 157 mylių per valandą.
4. F-3 – rimta žala. Vėjo greitis siekia nuo 158 iki 206 mylių per valandą.
5. F-4 – griaunančioji žala. Vėjo greitis siekia nuo 207 iki 260 mylių per valandą.
6. F-5 – nenumanoma žala. Vėjo greitis viršija 261 mylią per valandą.

F-0 ir F-1 tornadai vertinami kaip silpni.

F-2 ir F-3 tornadai vertinami kaip stiprūs.

F-4 ir F-5 tornadai vertinami kaip labai stiprūs.

F-6 tipo tornadai neegzistuoja. Kokią žalą padarytų tokio tipo tornadas, tiesiog sunku įsivaizduoti.

Trumpai apžvelgsiu kiekvieno tipo tornadą.

F-0. Tai audros tornadas. Jo greitis siekia 40-72 mylias per valandą. Nedidelė žala:
a) sugadinti dūmtraukiai;
b) vėjas laužo didelių medžių šaakas;
c) rauna mažus medelius;
d) nežymiai apgadina atvirus elektros tinklus.

F-1. Nedidelis tornado. Jo greitis siekia 73-112 mylių per valandą. Vėjo greitis didėja. Toks tornadas padaro jau žymesnę žalą:
a) nuplėšiami namų stogai;
b) judantys objektai verčiami;
c) automobiliai nuo kelių nustumiami į kelkraščius;
d) perkeliami automobilių garažai yra apverčiami, nugriaunami.

F-2. Žymus tornadas. Jo greitis siekia 113-157 mylias per valandą. Tornadas padaro žymią žalą:
a) nuplėšiami namų stogai;
b) verčiamos namų sienos;
c) sunaikinami nameliai ant ratų.
d) automobilių boksai apversti;
e) išverčiami dideli medžiai;
f) rimtai sugadinamos elektros perdavimo linijos.

F-3. Rimtas tornadas. Jo greitis siekia 158-208 mylias per valandą. Padaryta žala:
a) nuplėšiami ir nunešami tolyn namų stogai;
b) sugriaunami gerai pa

astatyti namai;
c) apverčiami traukiniai;
d) miškuose daugelis medžių išversti iš šaknų.

F-4. Griaunantysis tornado. Jo greitis siekia 207-260 mylių per valandą. Padaryta žala:
a) gerai pastatyti namai sugriaunami;
b) namai, pastatyti ant blogų pamatų nugriaunami ir nunešami didesniu atstumu;
c) automobiliai apverčiami.

F-5. Neįmanomas tornadas. Jo greitis siekia 261-318 mylių per valandą. Padaryta žala:
a) namai nukeliami nuo pamatų ir nunešami dideliu atstumu;
b) raketos didžio automobiliai pakeliami į orą ir oru nunešami per 100 metrų;
c) medžiai raunami su šaknimis;
d) plienas ir gelžbetonio konstrukcijos labai sužalojami.

F-6. Neįsivaizduojamas tornadas. Jo greitis siekia 319-379 mylias per valandą. Toks vėjo greitis sunkiai įsivaizduojamas. Jo padarytą žalą būtų labai sunku įvertinti. Jeigu toks tornadas egzistuotų, būtų sunku įsivaizduoti vėjo sūkurį, nes nebūtų galima jo pilnai ištirti.

Fujita skalė parodo, kad šios kategorijos pažymi ir tornado kelio ilgį, ir tornado kelio plotį.

3.TORNADO ALĖJA

Amerikos Meteorologijos Bendrija apibūdina Tornado alėją taip: “Jungtinių Amerikos Valstijų teritorijoje dažniausiai siaučia tornadai. Tai apima Misisipės, Ogajo valstijos žemumas, Misurio upės žemumas. Nors nei viena valstija neapsaugota nuo tornadų, bet jie dažniausiai siaučia tarp Apalačio ir Akmenuotų kalnų.

Priklausomai nuo metų laiko pietinės ir šiaurinės tornadų ribos driekiasi nuo Teksaso centrinės valstijos link Nebraskos valstijos ir Ajovos valstijos. Tai sritis, kur tornadai siaučia dažniausiai. Priežastys: audros kyla dėl didelio šilto ir drėgno oro kiekio. Ir audroms, kurios sukuria didžiausius tornadus, reikia žemo lygio vėjo, kurie sukuria kr

ryptį ir pasidaro stipresniais aukščiau žemės. Šie dideli štormai pasidaro galingesni, kada jie nekonkuruoja su artimais štormais.

Šie trys požymiai dažniausiai sutinkami centrinėje Amerikoje. Meksikos įlanka pilna tropinio drėgnumo, kurį žemės paviršiumi pučia pietiniai ir pietryčių vėjai. Tuo pat metu Akmenuotų kalnų aukštis leidžia karštam, sausam orui pasisukti kita puse iš pietvakarių maždaug 3000 metrų aukštyje. Aukščiau nei 10000 metrų šaltas oras eina į rytus. USA TODAY interaktyviais grafiniais simboliais parodo, kaip ši vėjo srovė keliauja per JAV centrą, kuri sukuria žemus ir vidutinius vėjo gūsius, kurie naikina visa.

Kartais sausi ir karšti orai gali susimaišyti su žeme ir kovoti su Meksikos įlankos drėgnu oru. Šie susiduriantys vėjai formuoja audrą ir gali būti kaip paleidžiamas mechanizmas, kad vystytųsi rimti štormai. Dažnai karštas vidutinis lygis yra kaip kepurė, dengianti žemo lygio šiltą, drėgną orą. Kylant, oras gali virsti štormu, todėl reikia prasiveržti pro kepurę.

Schema. TORNADŲ ALĖJA

Tiktai pačios stipriausios įšilimo sritys gali prasiveržti pro kepurę.

4.URAGANINIAI VĖJAI LIETUVOJE

Neįprasti gamtos reiškiniai
“Debesies straublys virš Tirkšlių”

Šeši kilometrai nuo Mažeikių esančią Tirkšlių gyvenvietę šių metų balandžio mėn. 6 dieną (1998 04 06) pirmadienį, po pietų nuniokojo viesulas. Tirkšliškiai išvydo ko nematę. Per keliolika sekundžių žmonės liko be pastogių. Mažeikiečiai apie įvykius Tirkšliuose negalėjo patikėti. Galvota, kad žmonių kalbos šiek tiek sutirštintos.

Viesulai – labai pavojingi gamtos reiškiniai. Jų ki

ilmė dar nežinoma, ne visai aišku, ir kaip jie susiformuoja. Dažniausiai viesulai susidaro iš audros debesų. Kartais jie primena kyšantį iš debesies piltuvą, o kartais esti panašūs į rankovę arba milžinišką dramblio straublį. Tokiam straubliui dar nepasiekus žemės paviršiaus nuo jos pakyla dulkių, smėlio ar vandens stulpas. Iš šono atrodo, kad pati žemė tiesia debesiui savo ranką. Dažniausiai straublys esti pilkšvos spalvos, bet pasitaiko ir juodų kaip degutas. Kai abi pusės susijungia į milžinišką, siaubingu greičiu besisukantį stulpą, reginys pasidaro niūrus ir bauginantis, pritrenkiantis. Prieš tokį straublį neatsilaiko niekas- nei gyvuliai, nei žmonės, nei vanduo, nei žemė, nei technika.

Viesulai atsiranda labai netikėtai ir greitai. Jų susidarymą lemia daugelis veiksnių, bet svarbiausias- tai šilto ir šalto oro grumtynės. Atmosferoje pasitaiko atvejų, kai apačioje esantį šiltą orą iš viršaus užgriūna šaltas, kur kas sunkesnis oras. Ši dvikova retai baigiasi taikiai. Dažniausiai šaltas oras taip audringai veržiasi į šilto oro masę, kad ties jų susidūrimo riba oras susisluoksniuoja kaip pyragas: pačioje apačioje būna šiltas oras, ant jo gula šalto oro sluoksnis, dar aukščiau vėl šiltas oras, o ant jo – šaltas ir t.t. Sunkesnis šaltas oras taip prispaudžia apačioje esantį šiltą orą, jog šis šoka aukštyn, kaip iššoka teniso kamuoliukas, panardintas į vandenį. Dėl Žemės nukreipiančiosios jėgos kylantis oro srautas įgauna sukamąjį judesį. Kaip dailiojo čiuožimo meistrai pradeda suktis greičiau, kai išskėstas rankas prispaudžia prie krūtinės, taip ir oras, atitekėjęs arčiau centro, pradeda suktis didėjančiu greičiu. Pakilęs į viršų, kondensuojasi, išsiskiria slaptoji kondensacijos šiluma, kuri ir palaiko sūkurio intensyvumą.

Viesulo ertmėje oras yra tiek praretėjęs, kad, jam praėjus, iš butelių išlekia kamščiai, apipešiotos lieka vištos, o kartais sprogsta ir pastatai. Normalus atmosferos slėgis sudaro vidutiniškai 1 kg kvadratiniame centimetre. Jis vienodai spaudžia tiek išorines, tiek vidines pastato sienas. Pačiame viesulo centre slėgis gali būti sumažėjęs iki 0,2-0,3 kg į kvadratinį centimetrą. Kai, pavyzdžiui, gyvenamasis namas atsiduria viesulo centre, oras, esantis pastato viduje, nebesusitinka tolygaus pasipriešinimo iš išorės. Slėgių skirtumas pastato viduje ir lauke gali siekti 0,7-0,8 kg į kvadratinį centimetrą. Vadinasi, pavyzdžiui, langą, kurio plotas 1 kvadratinis metras, viduje esatis oras dabar slėgs 7000-8000 kg jėga! Vargiai ar stiklas atlaikys tokį slėgį. O namo sienas juk slėgs dar didesnė jėga- keli šimtai tonų. Todėl staigiai užėjus viesului, viduje esantis oras susprogdins patį namą.

Vėjo greitis viesule yra toks didelis, kad atrodytų, pasiekia fantastiškas ribas. Netiesioginiais ir teoriniais apskaičiavimais, vėjo greitis viesule tiesiog neįsivaizduojamas – nuo 320 iki 1300 km/h, arba nuo 90 iki 360 m/s. Kitaip, pavyzdžiui, neįmanoma paaiškinti, kaip galima kviečio šiaudu pradurti centimetro storio medinę lentą.

Jungtinės Amerikos Valstijos – klasikinių sūkurių ir viesulų šalis. Čia daugiausia pasitaiko siaubingų uraganų, milžiniškų, viską griaunančių sūkuringų audrų, neaplenkia ir stiprūs bei dažni viesulai (tornadai). Dauguma jų pareikalauja žmonių aukų, katastrofiškai nuniokoja šalį. Viesulai čia vadinami tornadais (isp. tornado- besisukantis). Dažniausiais tornadai kyla gegužės ir birželio mėnesiais, antroje dienos pusėje. Paprastai jų užimamas plotas nedidelis. Vidutiniškai tornado skersmuo siekia 200-250 metrų, o jo kelio ilgis – iki 40 kilometrų.

Pasitaiko viesulų ir Lietuvoje, nors jie ir retas reiškinys. Tikriausiai ne visada jie ir užregistruojami, nes pas mus jie silpni ir trumpai trunka.

1950 metų balandžio 24 dieną Pasvalio rajone karštą dieną iš pietvakarių pradėjo kilti tamsiai juodas audros debesis. Jis artėjo žaibuodamas ir griaudėdamas. Staiga iš debesies nutįso “straublys”- susidarė viesulas. Buvo nulaužta keliolika medžių, apgriauti kai kurie pastatai, lentos nuneštos net už 50 metrų.

1967 metų rugsėjo 21 dieną apie 17 val. viesulas susidarė Medininkų kaime. Prieš tai smarkiai lijo, buvo perkūnija, iškrito nedidelė kruša. Iš debesies tarpais išlįsdavo rankovė. Kai rankovė pasiekdavo žemės paviršių, įtraukdavo žemes, šiukšles ir kur kas sunkesnius daiktus. Buvo išlaužta nemažai medžių.

1974 metų liepos 26 dieną apie 18 val. buvo pastebėtas viesulas Kuršių mariose ties Kuitais. Atsidūręs sausumoje, jis nulingavo gyvenvietės link. Ten nulaužė apie 20 pušų, nuplėšė daržinės stogą, nuvertė kelių namų kaminus ir staigiai nurimo.

1978 metų rugpjūčio 31 dieną apie 20 val. 30 min. viesulas praūžė pro Josvainius (Kėdainių raj.). Tuo metu nuvertė vieno namo sieną, išplėšė langą su rėmais, apgriovė uždarą antrojo aukšto verandą, bet nieko nepadarė pirmojo aukšto verandai, kurioje dar nebuvo sudėti stiklai. Nuo kaimyninio namo stogo nuplėšė 14 lapų šiferio, sode išvertė kelias obelis.

Vienas galingiausių pastarojo šimtmečio viesulų mūsų kraštuose praūžė virš Širvintų miestelio 1981 metų gegužės 29 dieną. Norėtume pateikti vieno šio viesulo liudytojo prisiminimus: “.važiuoju sau Zibalų keliu į Ukmergės pusę traktoriumi T-150 ir vežu pilną priekabą trąšų. Staiga matau: viskas aplinkui – žemės, durpės, iš kažkur atsiradę popieriai ėmė kilti į viršų ir suktis. O jau ūžimas- garsesnis už traktoriaus variklio. Važiuoju toliau. Žiūriu pievoje arklys, ir tas kyla kaip koks paukštis. Matau ir savo akimis netikiu- 50, o gal 60 metrų kilo į viršų. O paskui kažkokia jėga tėškė jį žemėn ir užmušė. Žiūrėdamas į artėjantį juodą debesį dar spėjau pagalvoti, kad mano traktorius sveria 8, o priekaba – 16 tonų, kad sėdžiu traktoriuje, kuris turi 150 arklio jėgų. Bet jaučiu, kad ir traktorių lyg kokia milžiniška ranka bando atplėšti nuo žemės, mėto į šalis. Išjungiau variklį, ir staiga kabinos langų stiklai pažiro į visas puses (turbūt akmenys, vėtros skraidinami, išmušė). Dar spėjau nusigręžti ir įsikibti į sėdynės atlošą. Kas buvo paskui – nieko neatsimenu”.

Šis viesulas padarė nemažai materialinės žalos miestelio įmonėms ir gyventojams. Apgriauta sviesto-sūrių gamykla, melioracijos valdybos technikos kiemas, 15 gyvenamųjų namų, apdaužyta 30 automobilių. Vienas žmogus žuvo, keliolika sužeistų. Sprendžiant iš sugriovimų, vėjo greitis sūkurio viduje siekė ne mažiau kaip 70 m/s, nors pats viesulas judėjo kur kas lėčiau – apie 15 km/h.

Visai neseniai 1998 metų balandžio 6 dieną Tirkšlių miestelyje bei jo apylinkėse praūžęs viesulas nuniokojo devynias sodybas ir didelį privataus miško plotą.

Mažeikiuose tą dieną buvo šilta, danguje nuolat keitėsi saulė ir debesys. Apie 15 val. ėmė lyti, netrukus pradėjo kristi kruša. Kai kurie ledo gabalai buvo net stalo teniso kamuoliuko dydžio.

Tirkšliuose apie pietus oras labai atšilo. Iškrito keli lietaus lašai. Prieš 16 val. viena dangaus pusė sutemo. Apie 16 val. šiaurės rytų pusėje žmonės pamatė keistą stulpą.

Per kelias minutes jis sugriovė ar apgadino iš viso bene 9 sodybų pastatus, sudaužė kiemuose stovėjusius automobilius, nusiaubė mišką, sutraukė elektros perdavimo linijas, išvertė vieną elektros stulpą.

Kartu su debesiu viesulas pirmiausia “pasimankštino” miške, vėliau, sugriovęs vienos sodybos šiltnamį bei apdraskęs kitos sodybos pastatų stogus, lygiai 16 valandą įsisuko į Budrių kiemą. Pakėlęs automobilį VAZ-2101, pa-nešė jį apie 20 metrų ir numetė kitame kiemo pakraštyje. Su rėmais išplėšė vieną gyvenamojo namo langą, išdaužė kitų langų stiklus, nuplėšė pastatų stogus, deformavo ūkio pastato sieną. Viesulas pasisukiojęs gal minutę, gal dvi “nurūko” tolyn. Kita kliūtimi tapo A.Žiurnos sodyba. Pakėlęs kieme automobilį “Volkswagen Passat”, panešė apie 10 metrų ir trenkė į ūkio pastato sieną. Nuplėšė stogus, deformavo kai kurias gyvenamojo bei ūkio pastatų sienas, išdaužė langus. Šeimininkė buvo namuose. Drebant pastatui, ji stovėjusi laikydamasi durų rankenos ir maniusi, kad namas sugrius. Viesulas iš spintos net drabužius pradėjęs siurbti. A. Žiurna su kaimynu tuo metu šnekučiavosi garaže. Viesului “įsikibus” į pastatą, jie abu apsikabinę ir kritę ant grindų, kūnais dengdami vienas kitą. Krisdamos plytos bei stogo dangos nuolaužos užmušė kelis kieme vaikščiojusius naminius paukščius, dar kelių vėliau šeimininkai visai neberado.

A.Demulio sodyboje akimirksniu praūžęs viesulas nuplėšė pastato stogą bei jo atramas, “išstūmė” vieną sieną. Krintančios stogo nuolaužos bei plytos sudaužė šalia pastato stovėjusį automobilį “Nissan”.

Sutuoktinių Donato Čijunskio ir Reginos Ališauskaitės sodyboje stichija sugriovė ūkinį pastatą. Viesulas pagriebė mūrinio ūkinio pastato stogą ir permetė jį per gyvenamąjį namą. Šeimininkė spėjo pamatyti, kad sūkuryje sukosi 200 litrų talpos metalinė statinė. Jai tuo metu atrodė, kad namas iš vidaus pučiasi. Garsas iš pradžių atrodė kiek panašus į švilpimą, o vėliau, priartėjus sūkuriui, pasigirdo triukšmingas burzgesys. Šioje sodyboje viesulas išgriovė tvoras, metalinio šiltnamio konstrukcijas bei sudaužė šiltnamio stiklus ir gyvenamojo namo langus. Praūžus viesului, moteris pasigedo trijų bidonų su pienu, dingo ir vištos. Patvoryje rasta iš kažkieno sodo išrauta slyva.

Hidrometeorologijos tarnybos meteorologinių prognozių skyriaus vyriausioji sinoptikė Juzefa Pečiūrienė sakė, kad sūkuryje oras sukasi 50-130 metrų per sekundę greičiu. Viesulų susidarymas susijęs su galingais kamuoliniais lietaus debesimis. Nuo jų iki žemės nusileidžia praretėjusio oro kanalas, panašus į piltuvą, rankovę ar straublį.

Mažeikių rajone, balandžio 6-ąją apie 16 val. praūžęs viesulas apgadino kelis gyvenamuosius namus bei ūkinius pastatus. Žmonių aukų nėra. Penkias minutes siautęs stiprus 2 kilometrų ilgio ir 50-100 metrų pločio oro sūkurys Tirkšlių kaime nuo vieno mūrinio namo nunešė stogą, vieną namą deformavo ir apgadino septynis ūkinius pastatus. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos vyriausioji sinoptikė Juzefa Pečiūrienė sakė BNS, kad šį viesulą greičiausiai sukėlė didelis temperatūrų skirtumas. Pirmadienio pavakare temperatūra tarp Šiaulių ir Telšių skyrėsi 6 laipsniais. Dėl tokio temperatūrų skirtumo ir drėgno oro susidaro aukšti net 10 km siekiantys debesys, nuo kurių nusidriekia praretėjusio oro sūkuriai, “vadinamieji dramblio straubliai”. Tokie viesulai dažniausiai būna trumpi ir praūžia šiltuoju metų laiku. Jie Lietuvoje nedažni. Per metus pasitaiko nedaugiau negu trys, tačiau kartais per metus nebūna nė vieno.

Sūkurio aukštis būna 800-1500 metrų, skersmuo virš vandens telkinių- 50-200 metrų, sausumoje 100-1000 metrų. Viesulas gyvuoja nuo kelių iki kelių dešimčių minučių, slenka 5-10 metrų per sekundę, nuskrieja nuo kelių iki kelių šimtų kilometrų.

Griaunamąją jėgą sudaro ne tik vėjo greitis, bet ir labai žemas slėgis sūkurio viduje. Pastatai, pakliuvę į viesulo kelią, dažnai tiesiog sprogsta, nes viduje slėgis būna daug didesnis nei užslinkus viesului išorėje.

Retą gamtos reiškinį vadinamą “dramblio straublį” nuotraukoje užfiksavo šešiolikmetis Tirkšlių vidurinės mokyklos moksleivis Nerijus Vitkauskas.

5.URAGANINIAI VĖJAI RUSIJOJE

1904 metų Maskvos viesulas

1904 metų birželio 29 dieną virš centrinės Rusijos lygumų pralėkė ciklonas sau įprasta šiaurės rytų kryptimi.

Jo dešiniajame sparne susiformavo milžiniškas aukštybinis kamuolinis debesis. Kai debesis slinko virš Maskvos apylinkių, jo apatinėje dalyje ne sykį susidarė ir išnyko sūkuringos įdubos.

Ant aukšto skardingo .dešiniojo Maskvos upės kranto, Besėdu kaime, į rytus nuo Maskvos—Kursko geležinkelio linijos, stovėjo vietos mokyklos mokytojas ir susidomėjęs žvalgėsi į iš vakarų atslenkantį grėsmingą audros debesį. Jo apačioje nedideli ir šviesesni debesiukai kažkaip keistai chaotiškai blaškėsi į visas puses. Palengva jie ėmė suktis spirališkai, ir staiga spiralės viduryje išsikišo pilkas ir smailus piltuvas.

Mokytojas žvilgtelėjo i laikrodi — buvo 4 valandos 38 minutės. Piltuvas egzistavo gana neilgai ir vėl sulindo j debesį.

Po kelių minučių šalia išsikišo kitas piltuvas; jis greitai didėjo ir ilgėjo žemyn; tarsi pasitikdamas jj nuo žemės pakilo dulkių stulpas, kuris savo ruožtu irgi aukštėjo ir platėjo. Po kurio laiko piltuvas ir stulpas susijungė, ir mokytojas su siaubu suprato, kad priešais jį sukasi viesulo kolona.

Laimei, viesulas tolo nuo jo paskui slenkanti į šiaurės rytus debesį. Kolona ėmė platėti viršuje, prarado ryškesnius kontūrus; bet vis platėjo ir platėjo, netrukus pasiekė pusės varsto plotį (apie 500 m). Štai toji kolona prisiartino prie Šašino kaimo, ir į orą pakilo pirmoji troba, paskui antra, trečia; apie piltuvą ore sklandė pastatų nuolaužos, krūmai ir medžių šakos.

Tuo pat metu už keleto kilometrų į vakarus nuo pirmojo piltuvo pasirodė antrasis; jis slinko irgi viską pakeliui griaudamas. Viesulas judėjo palei Maskvos — Kursko geležinkelį; jj žmonės matė Podolsko, Klimovsko ir Grivno stotyse.

Žmonės nepažino viesulų todėl, kad tie piltuvai turėjo neaiškius ir pasklidus kontūrus, buvo labai platūs, viską aplinkui griovė ir naikino, be to, jų gimdytojas debesis plaukė žemai virš laukų. Net laikraščiai ir žurnalai juos dažniausiai vadino uraganu; „viesulo’ pavadinimas retai kada girdėjosi.

Maskvoje didesnysis piltuvas griauti pradėjo Liubline, paskui užgriuvo Simono vienuolyną, Rogožsko rajoną, bet labiausiai nusiaubė Lefortovo rajoną abipus Jauzos upės. Slinkdamas virš Gavrikovo (Spartako) skersgatvio, jis, matyt, pakilo aukščiau, o prieš Sokolnikus vėl nusileido. Sokolnikų parke viesulas išlaužė 200^00 žingsnių proskyną. Paskui pasuko prie Mytiščių ir pagaliau visiškai paliko Maskvą.

Antrasis viesulas, susiformavęs prie Besėdu kaimo, virš Maskvos upės, nuūžė per Gaivoronovą, Karačarovą, Izmailovą ir Čerkizovą.

Abiejų piltuvų slinkimo keliai buvo gana platūs, — taip daro neryškių kontūrų viesulai. Proskynos Sokolnikuose plotis siekė 200-400 metrų, jeigu žingsnį prilyginsime metrui; kituose punktuose tas niokojimo kelias matuotas nuo kelių šimtų iki tūkstančio, ir daugiau metrų.

Meteorologų duomenimis, audros debesis ir abu viesulai lėkė apie 60 km/h greičiu. Sūkurio greitis pačiame piltuve siekė 20—25 m/s. Šis skaičius, manome, aiškiai sumažintas. Sulankstytą skriejantys aukštai ore geležiniai laiptai, lentos, pagaliai ir net rąstai bei ištisi namų stogai, dešimtis metrų pakelti į orą žmonės ir naminiai gyvuliai įrodo, kad sukimosi greitis buvo kur kas didesnis negu 25 m/s, kita vertus, nenusileido viesulų sukimosi greičiams JAV, kur jie pasiekia šimtus metrų per sekundę.

Kai užgriuvo viesulas, Maskvoje pasidarė visiškai tamsu, vienoje gatvėje net susidūrė dvi karietos. Tamsą lydėjo baisus dundėjimas, gaudesys ir švilpesys, kurie užgožė viską. Iškrito neįprasto stambumo kruša — kai kurie ledai prilygo vištos kiaušiniui, o atskiri, turėję žvaigždės formą, svėrė net 400—600 gramų. Kruša priemiesčiuose užmušė keletą žmonių, labai suniokojo pasėlius ir sodus.

Savo [spūdžiais pasidalijo vienas liudininkas senis, ėjęs Chapilovo gatve netoli nuo Vokiečių turgaus: „Sutemo, danguje ištisai blykčiojo žaibai. Man pasidarė baisu, todėl skubiai pasislėpiau mūrinėje tarpuvartėje. Tą akimirką atlėkė baisus sūkurys, aplinkui ėmė nežmoniškai dundėti, griaudėjo perkūnija — lyg dangus sugriuvo. Pro mane pasipylė nuo stogų skardos lapai, nulaužti medžiai, lentos, pagaliai, rąstgaliai, plytos, visokios nuolaužos. Visa tai tęsėsi ne ilgiau dviejų minučių ir bemat liovėsi. Tvirta akmenų tvora, stūksojusi priešais mane, nugriuvo; visa gatvė buvo užversta nuolaužomis, medžiais, lentgaliais, plytomis, skardos lapais. Išlindau iš tarpuvartės ir aiktelėjau: milžiniškas, masyvus, storas metalinis fabriko kaminas buvo išverstas ir tysojo iki pat tilto”.

Liudininkams Maskvos viesulų griaunamoji jėga atrodė siaubinga. Kapotnoje nukentėjo 200 namų, Čagine — 150; dauguma jų virto tiesiog griuvėsiais.

Svarbiausias, vakarinis, viesulas irgi persirito per Maskvą. Dideli ir solidūs mūriniai namai liko vietose — viesulas nepajėgė jų nugriauti, bet užtat nuplėšė visus stogus, sulaužė gegnes, o kai kur ir apgadino viršutinius aukštus.

Lefortove stipriai nukentėjo daugelis senovinių namų. Petro laikų rūmai neteko stogo; viesulas nuplėšė kadetų korpuso ir karo ligoninės stogus, buvo įsisukęs ir [ viršutinius aukštus. Felčerių mokykla prarado visą stogą, aplinkui gulėjo sulaužytos gegnės, viduje viešpatavo baisus chaosas. Masyvios metalinės grotos buvo nuplėštos nuo akmeninių stulpų. Sunaikintas didžiulis sodas. Barakas, kur gyveno auklėtiniai) irgi sugriautas. Vienas moksleivis užmuštas, kiti sužeisti. Auklėtinį Chvostenką viesulas pakėlė j orą, pernešė apie 80 metrų i sodą, sviedė ant žolės; jaunuolis atsipirko nedideliais guzais.

Ne mažiau pridaręs žalos ir artimiausiose gatvėse, viesulas peršniokštė per Maskvos upę, apnuogino jos dugną ir užgriuvo Vokiečių turgaus rajoną, išsidėsčiusi šiauriau. Čia namai buvo mažesni, prastesni, dažnai ir mediniai, todėl nulėkė ne tiktai stogai; bet ir ištisi viršutiniai aukštai, o vietomis sugriuvo visi statiniai, išvirto tvoros, nulūžo medžiai. Faktiškai griuvo viskas, kas pasitaikė viesulo kelyje.

Ypač aiškiai matoma griaunamoji viesulo jėga soduose, parkuose ir miškuose. Lefortovo rajone stūkso Anengiupo giraitė, kurioje gausu senų medžių, sodintų dar Anos Joanovnos laikais; tai ją stichija sunaikino per keletą minučių. „Vietoje didžiulių medžių alėjų dabar plyti plikos laukymės, tik kur ne kur kyšo medžių skeletai”, — rašė vienas liudininkas.

Dar labiau stebina keliamoji ir nešamoji viesulų jėga. Ne vienoje vietoje ir ne sykį žmonės matė, kaip jie nukėlė ir nešė stogus, didžiulius . medžius, rąstus, ir sijas. Daug kartų matytas ir įprastas vaizdas, kai pakeliami ir nešami žmonės ir gyvuliai. Vokiečių turguje policininkas pakliuvo į patį sūkurį — viesulas-jį pakėlė aukštai į orą, apdaužė ledais ir-nusviedė į šalį. Kai vargšas atsigavo, ant jo užgriuvę gulėjo du vyriškiai, moteris pramušta galva ir arklys.

Gavrikovo skersgatvyje pro langą kartu su baldais išlėkė ir pats šeimininkas, tačiau liko gyvas, tik apsikūlė.

Šiame rajone du vaikai buvo pakelti į orą ir be jokių didesnių sužalojimų gražiai nuleisti ant tilto.

Pats nuostabiausias atsitikimas įvyko netoli nuo Mytiščių. Valstietė Selezniova kartu su trimis vaikais ėjo lauku, kai užklupo viesulas. Ją, vyresnįjį sūnų ir kūdikį stichija sviedė į griovį, kur jie ir išsigelbėjo. Kitą berniuką Petrą, turėjusį šešerius metukus, viesulas pasigrobė ir nusinešė. Surado ji tik kitą dieną Sokolnikuose, už kelių kilometrų nuo tos vietos, kur buvo pakeltas į orą. Berniukas nesuprato, kas jį ištiko, prisiminė tik tiek, jog jį rideno per lauką, aplinkui baisiai dundėjo, paskui jis neteko sąmonės ir atsipeikėjo duobėje, atsiradusioje po to, kai su visomis šaknimis buvo išrauta milžiniška pušis. Petras nebuvo sužalotas, tik vis skundėsi labai ištroškęs.

Pateiksiu ir vieną tragikomišką įvykį. Lefortovo kalėjime viesulas švariai iššlavė apylinkės teisėjo kamerą. Visos bylos, nuosprendžiai, kaltinamosios išvados, sprendimai, kvitai, kaltinimai išsisklaidė po kiemus, sodus, ant aplinkinių namų stogų. Du kaltinamieji, kurie turėjo būti teisiami kitą dieną, su džiaugsmu sužinojo, kad visi įkalčiai ir surinkta prieš juodu medžiaga dingo be pėdsakų.

Naudota literatūra:
1. V. Portapas “Įdomioji meteorologija”. – Vilnius, “Mokslas”, 1990.
2. Nusikaltimų ir katastrofų enciklopedija. “Avarijos ir katastrofos”, “Taifūnas”. – 1996.
3. J. Hortis. “Gamtos katastrofos”. – Vilnius, “Mokslas”, 1989.
4. “Lietuvos rytas”, 1998 04 08, Nr.80.
5. “Šiaulių kraštas”, 1998 04 08, Nr.79.
6. “Vakarų ekspresas”. “Pasaulio pabaiga Tirkšliuose”. Nr.82 (1814).
7. “Būdas žemaičių”. “Tirkšlius nusiaubęs viesulas paliko žmones be pastogių”. 1998 04 10 Nr.15 (65).
8. US TODAY. Where twisters strike most.

Leave a Comment