Sunkieji metalai Lietuvos upėse

Aplinkos ministerijos Jungtinis tyrimų centras kartu su Aplinkos apsaugos inspekcija bei Jūrinių tyrimų centru parengė išvadas apie sunkiųjų metalų koncentracijų Lietuvos upėse padidėjimą 2002 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais.
Pagal Valstybinę paviršinių vandens telkinių monitoringo programą, sunkiųjų metalų tyrimai yra atliekami 51 upių monitoringo vietoje. 2002 metų rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais monitoringo vietose išmatuoti upių debitai buvo vidutiniškai 45% mažesni negu 2001 m. rugpjūtį. Pastebėta, kad šių metų rugpjūčio – rugsėjo mėn. tiriamų sunkiųjų metalų vario, švino, cinko ir nikelio koncentracijos upėse buvo vidutiniškai 60-81% didesnės negu 2001 m. tuo paačiu metu (žr. 1 priedą). Atlikta analizė parodė:
1. Didžiausios leidžiamos vario koncentracijos buvo viršytos Nemune, Nevėžyje, Neryje, šventojoje, Sidabroje, Merkyje, Laukesoje, šalčioje nuo 1,1 iki 2,6 kartų; cinko – Nemune 1,7 k. ir Merkyje 1,2 karto; švino – Nemune, Nevėžyje, šušvėje, Neryje, šventojoje, Sidabroje, Obelėje, Merkyje, Skrobluje nuo 1,2 iki 5,3 karto. Nikelio – Kulpėje 1,2 karto Chromo, kadmio ir gyvsidabrio koncentracijos neviršijo didžiausių leidžiamų dydžių (1 priedas).
2. Daugelio upių tyrimo vietose 2002 m. rugpjūčio mėnesį sunkiųjų metalų krūvis (gramai per dieną, g/d) buvo panašus kaip ir 2001 m. rugpjūčio mėnesį. Nuo bendrų tendencijų sttipriai išsiskyrė kelios tyrimo vietos, kuriose sunkiųjų metalų krūviai buvo net iki 25 kartus didesni negu 2001 m. rugpjūčio mėn. Cinko kiekiai 9 paviršinio vandens tyrimo vietose: šventojoje žemiau Anykščių 25 kartus, Neryje aukščiau Kauno, Merkyje ties Puvočiais, Žeimenoje žemiau Pabradės, Nemune aukščiau Druskininkų, au

ukščiau Kauno, Neryje ties Buivydžiais ir aukščiau Kauno, šventosios žiotyse nuo 8-13 kartų; vario – 7 vietose: Neryje aukščiau Kauno 17 k., Merkyje ties Puvočiais 13 k., Nemune aukščiau Kauno ir žemiau Smalininkų, šventosios žiotyse, Skrobluje žemiau Dubininkų ir Sidabros pasienyje – nuo 5 iki 7 kartų; švino – 8 vietose: Merkyje žemiau Puvočių 22 k., Sidabroje 15 k., Neryje ties Buivydžiais, Nemune aukščiau Druskininkų, žemiau Alytaus, šventosios žiotyse, Neryje aukščiau Kauno – nuo 7 iki11 kartų viršijo 2001 m. rugpjūčio mėn. kiekius (žr. 1 priedą). Tai galėjo sąlygoti sekantys veiksniai:
2.1. Sumažėjęs debitas upėse ir sutelktoji tarša: Nevėžyje Panevėžio ir Kėdainių, Nemune Alytaus, Kauno, Jurbarko ir Minijoje Plungės miestų nuotekos. Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija apie faktinius teršalų kiekius informacijos už 2002 m. neturi, tai palyginimui pateikiami 2001 m. duomenys (žr. 2 priedą);

2.2. Tarša atitekanti iš kaimyninių valstybių: Nemunas aukščiau Drruskininkų, Neris ties Buivydžiais;
2.3. Upių baseinų ypatumai (dirvožemio bei upių dugno nuosėdų užterštumas ir pan.) bei gaisrai. Pagal mokslinę literatūrą aukšta oro temperatūra ir susidarę pelenai įtakoją Na, K, Mg, Ca katijonų išplovimą iš dirvožemio mineralų, kur šie galėjo būti pakeičiami vandenilio, hidroksido jonais. Tai gali sąlygoti dirvožemio rūgštėjimą, o susidariusi rūgšti terpė (pH<6) įtakoti sunkiųjų metalų katijonų migravimą iš dirvožemio į gruntinius ir požeminius vandenis. Dėl parūgštėjusios upių priedugninės terpės iš upės dugno nuosėdų sunkiųjų metalų katijonai gali migruoti į upių va

andenį. Kadangi Lietuvoje 2002 m. vasarą buvo 497 miško gaisrų, tai jų įtaka ypatingai galėjo pasireikšti Nemune žemiau Smalininkų, šventojoje, Merkyje, Skrobluje bei kitose upėse;
2.4. šalčioje, Kulpėje, šušvėje, Laukesoje, Obelėje, Sidabroje, kuriose buvo mažas debitas ir žemas vandens lygis (iki 0,5 m), imant ėminius buvo pasemiamas ne paviršinis vanduo, o daugiau priedugninis vanduo, kuriame yra didesnės sunkiųjų metalų koncentracijos negu paviršiniame vandens sluoksnyje.
3. Saugi sunkiųjų metalų koncentracija žuvims, kurią viršijus, gali žūti arba gali būti pakenkta žuvų ikrams, lervutėms, mailiams ir pan., buvo viršyta: cinko – Minijoje, Neryje, šventojoje, Žeimenoje, Merkyje ir Skrobluje, Nemune, šešupėje, šušvėje iki 2 kartų; vario – Neryje, šventojoje, Merkyje ir Skrobluje, Nemune, Nevėžyje, šušvėje, Strėvoje, šalčioje, Sidabroje iki 4 kartų. Nikelio saugi koncentracija žuvims nebuvo viršyta. švino saugi koncentracija žuvims nėra nustatyta.
4. Sunkiųjų metalų tyrimai upių dugno nuosėdose bei biotoje, taip pat Kuršių marių vandenyje, dugno nuosėdose bei biotoje ir gruntiniame vandenyje 2002 m. nebuvo atlikti.
5. Nustačius upių vandenyje didesnes negu įprasta sunkiųjų metalų koncentracijas, Aplinkos ministerijos Jungtinio tyrimų centro darbuotojai kartu su RAAD organizavo papildomų ėminių paėmimą rugsėjo mėnesį. Tyrimų rezultatai parodė, kad sunkiųjų metalų koncentracijos rugsėjo mėnesį daugelio upių ženkliai sumažėjo ir buvo artimos daugiametėms vertėms.

Leave a Comment