Norvegijos žemės ūkis pilnai patenkina šalių pieno, sūrio ir mėsos poreikius, dalis šių produktų netgi eksportuojama į kitas šalis, nors žemės ūkio plotai užima tik 3 – 4 % šalies teritorijos.Pagrindinis Norvegijos verslas visada buvo ir yra žvejyba. Žvejyba aprūpina šalies pakrančių gyventojus darbu. Norvegija viso pasaulio žvejybos pramonėje pagal sugaunamų ir eksportuojamų žuvų kiekį užima pirmą vietą. Žvejybos pramonė yra pasiekusi labai aukštą automatizacijos lygį, todėl čia dirba palyginti mažas žmonių procentas. O smulkesni žvejai dabar užsiima žuvivaisa.Dėl neseniai Norvegijos jūroje atrastų naujų naftos ir dujų telkinių padidėjo ir pagyvėjo chemijos pramonė, kuri gamina trąšas, plastmases, dažus ir vaistus.Dauguma Norvegijos pramonės kompanijų yra nedidelės, bet jos sugeba prisitaikyti prie vis kintančių darbo sąlygų. Didelė dalis gyventojų dirba paslaugų sferoje: prekyboje, transporte, medicinos, finansų įstaigose.
Suomija turtinga mineralinėmis medžiagomis, ypač metalinėmis rūdomis. Vario atsargos užima pirmą vietą Europoje. Jo randama rytinėje dalyje. Nemažai geležies rūdos (vidurinėje Suomijos dalyje, netoli Oulujarvi ežero), nikelio (pietrytinėje dalyje), cinko, kobalto, urano rūdos. Chromo rūda (šiaurinėje dalyje prie Botnijos įlankos), kurios atsargos mažesnės. Didelės asbesto atsargos, talko, grafito, apatito, įvairios statybos ir apdailos medžiagos.Pagal gaminamą produkcijos kiekį vienam gyventojui Suomija yra antroje vietoje po Švedijos. Pramonė pasižymi gana siaura specializacija. Viena stambiausių yra medžio apdirbimo, popieriaus ir celiuliozės pramonė. Tačiau dabartiniu metu ją lenkia mašinų ir metalurgijos apdirbimas. Susikūrė reikšmingos metalurgijos pramonės šakos. Siekdama išspręsti energetinę problemą Suomija importuoja anglį, naftą, dujas. Kalnakasyba aprūpina šalį spalvotaisiais ir juodaisiais metalais. Juodoji metalurgija patenkina tik savo šalies poreikius. Chemijos pramonė specializuota gaminti tepalus, bitumą, benziną, dujas,celiuliozę ir sulfatus. Mašinų gamyba ir apdirbimo pramonė tapo svarbiausia Suomijos industrine pramonės šaka. Kartu su švedais suomiai gamina automobilius, traktorius, dviračius. Didelis Suomijos laivų importas į Rusiją. Suomija turi išvystytą elektrotechniką ir elektroniką, eksportuoja įrenginius miško gamybai. Popieriaus ir celiuliozės pramonės šaka lieka tradicinė, kuri teikia produktui savo rinką. Svarbiausi jos gamybos rajonai – Suomijos pietvakarinė dalis. Išvystyta tekstilės pramonė (gaminiai iš medvilnės, lino). Beveik pusė produkcijos išvežama į užsienį. Gaminama avalynė, odos dirbiniai. Maisto pramonė sukoncentruota pietinėje šalies dalyje. Ši pramonės šaka 10 % žaliavų įsiveža iš kitų šalių (grūdai, tabakas). Pietų ir pietvakarių dalyje sezoniškai veikia vaisvandenių gamyba. Veikia stambios poligrafijos įmonės. Helsinkyje yra stambiausia keramikos gamyba.
Žemės ūkiui naudojami nedideli pievų ir ganyklų plotai. Šiuo metu žemės ūkiui naudojamos žemės yra pietinėje šalies dalyje. Suomijos šiaurinei daliai tenka tik apie 5 % ariamos ir 10 % dirbamos žemės. Svarbiausioms šakoms – pieno ir mėsos gamybai tenka apie 80 % visos gaminamos žemės ūkio produkcijos. Produktai yra Vakarų Europos lygio. Dabartiniu metu vystoma kiaulininkystė, šiaurinėje dalyje elnių auginimas. Suomiai eksportuoja sausus pieno miltelius, kiaulieną, kiaušinius, sviestą, sūrį. Dalį pašarų ir mineralinių trąšų įsiveža. Vienas iš svarbiausių kailių ir žvėrienos eksportas.Žemdirbystė orientuota aprūpinti gyvulius pašarais. Grūdinės kultūros užima apie 50% geriausių žemių. 40% geriausių žemių užima miežinės kultūros, 10 % avižinės. Pašarinėms kultūroms tenka 1/3 žemių. Pagrindiniai Suomijos užsienio prekybos partneriai yra Europos sąjunga (~55%), JAV ir Rusija. Taip pat bendradarbiauja su išsivysčiusiomis šalimis (~10%) ir kitomis šalimis (~15%).Švedija turi labai aukšto lygio ekonomiką. To pasiekta eksploatuojant gausius gamtos išteklius, skiriant didelius indėlius praktiniam mokslui, rūpinantis darbo kultūra.Švedija tebėra viena didžiausių pasaulyje geležies rūdos gavėjų, miško, celiuliozės, popieriaus, ypatingo plieno gamintojų. Metalo ir miško produkcija sudaro 4/5 krašto eksporto, pramonė, kurioje dirba 1/3 gyventojų, teikia apie 80% krašto pajamų. Užsienyje garsūs didieji koncernai: automobilių “Volvo”, lėktuvų ir automobilių “SAAB – Scania”, guolių – SKF ir kt. Švedijos pramonės pradukcija ne tik gausi, bet ir patikima. kokybiška, puikios apdailos. Antai automobiliai “Volvo” pripažinti patvariausiais ir saugiausiais pasaulyje. Laikraštinio popieriaus metine gamyba Švedija užima antrą vietą pasaulyje, po JAV – 40 kg/žm. Svarbiausios Švedijos eksporto prekės: popierius, celiuliozė, mediena, medžio apdirbimo įrengimai, varikliai, guoliai, turbinos, transformatoriai, elektrotechnikos gaminiai, ginklai, lėktuvai, laivai, lengvieji ir sunkieji automobiliai, elektros energija. Švedijos eksportas sudaro 2,5% pasaulio prekybos. Pastaruoju metu suaktyvėjo ekonominis ir kultūrinis bendradarbiavimas tarp Švedijos ir Lietuvos. Pradėtas tiesioginis susisiekimas laivais ir lėktuvais, kuriamos bendros įmonės. Švedijos žemės ūkis naudoja tik 8% krašto ploto, jame dirba vos apie 3% gyventojų, tačiau jis visiškai aprūpina šalį svarbiausiais maisto produktais ir dalį jų eksportuoja. Vyrauja privačios vidutinės ir didelės fermos (20-30 ha ir didesnės). Pašariniams augalams skiriama 4/5 ariamosios žemės. Svarbiausia Švedijos žemės ūkio šaka – gyvulininkystė.