Šiaurės Amerika

Šiaurės Amerika Šiaurės Amerika dažnai skiriama į 2 dalis: Vidurio ameriką ir Anglų Ameriką. Didžiųjų bei Mažųjų Antilų salynai, skiriantys Atlanto vandenyną nuo Karibų jūros ir Meksikos įlankos, skiriamai Vidurio Amerikai. Vidurio ir Pietų Ameriką kolonizavo ispanai bei portugalai. Kadangi tų tautų kalbos yra lotynų kilmės, šią Amerikos dalį imta vadinti Lotynų Amerika. Didesnę Šiaurės Amerikos dalį kolonizavo anglų kilmės europiečiai, todėl jų užkariautos ir apgyventos žemės kartais vadinamos Anglų Amerika. Jai priklauso JAV ir Kanada, kuriose valstybinė kalba yra anglų. Tik vienoje Kanados provincijoje, Kebeke, be anglų, valstybine pripažinta ir prancūzų kalba. Šiaurės Amerika yra Šiaurės ir Vakarų pusrutuliuose. Jos plotas yra 24,247 mln. km², gyventojų skaičius – 490 mln. Iš vakarų Šiaurės Ameriką skalauja Ramusis vandenynas, iš rytų – Atlanto vandenynas, iš šiaurės – Arkties vandenynas, o iš vakarų – Meksikos įlanka ir Karibų jūra. Arčiausiai Šiaurės Amerikos esantis žemynas yra Pietų Amerika, o toliausias – Australija. Kraštutiniai kyšuliai: Šiaurės – Marčisono, Pietų – Marjato, Vakarų – Velso Princo, Rytų – Šv. Karolio. Aukščiausia Šiaurės Amerikos viršūnė yra Makinlio kalnas (6194 m), žemiausia vieta – Mirties slėnis (-86 m), ilgiausia upė – Misisipė (5971 km), didžiausias ežeras – Aukštutinis (84 130 km²), didžiausia valstybė – Kanada (9,97 mln. km²), didžiausias miestas – Meksikas (18 mln. gyv.). Didžioji Misisipė išteka Minesotoje ir neša savo vandenis į Meksikos įlanką. XX a. pradžioje iškirtus miškus ir išarus prerijas, upės baseine prasidėjo dirvožemio erozija. Kai į upę būdavo prinešama žemių, ji patvindavo. Miškų atsodinimas ir užtvankos padeda, bet labai smarkios liūtys vis tiek sukelia potvynius. Didieji ežerai, sudarantys penktadalį pasaulio gėlo vandens atsargų, apkėtę Kanados ir JAV sieną. Tik Mičigano ežeras visas priklauso JAV. Ežerus jungia vandens keliai, iš jų išteka Šv. Lauryno upė, įtekanti į Atlanto vandenyną. Niagaros upėje, tekančioje, per Erio ir Ontarijo ežerus, yra garsusis Niagaros krioklys.

Šiaurės Ameriką nuo Rusijos skiria Beringo sąsiauris, nuo Pietų Amerikos – Panamos kanalas. Panamos kanalas jungia Atlanto ir Ramųjį vandenynus. Jį sudaro daug vandens rezervuarų, vadinamų šliuzais. Kai laivas įplaukia į šliuzą, į jį prileidžiama vandens, todėl laivas kyla kartu su vandeniu. Šliuzai gali jungti du skirtingo aukščio vandens telkinius. Kanalai ypač svarbūs jūrų transportui, ypač Sueco ir Panamos. Panamos kanalas yra trumpesnis nei Sueco kanalas. Šiaurės Ameriką sudaro: Kanada, Jungtinės Valstijos ir Meksika, taip pat didžiausia pasaulio sala Granlandija. Per paskutinį ledynmetį žemynu nuslinko didžiulis ledynas, jis nubrūžino uolienas, pagilino įdubas, kuriose dabar Didieji ežerai, o derlingą dirvožemį nustūmė į vidurio lygumas. Nuo Aliaskos iki Naujosios Meksikos eina žemyno nugurkaulis – Uoliniai kalnai. Rytuose yra Apalačiai, nuo jų į rytus ir pietus driekiasi pakrantės žemumos. Rytų Kanadoje nutįsęs Kanados skydas – senų sudūlėjusių uolienų plynaukštė, padengta plonu dirvožemio sluoksniu. Pietvakarinėje JAV dalyje prasideda dykumos, kurios eina iki pat Meksikos vidurio. Grenlandija yra didžiausia pasaulio sala esanti Arkties vandenyne. Ją beveik visą dengia ledas. Jos plotas yra 2 175 600 km². Vakarų Granlandijoje gyvena eskimai. IX a. ją pirmieji atrado vikingai. Atrastą žemę pavadino Gronlandu (žalia žemė). Vėliau paaiškėjo, kad tai ledo buveinė. Ilgą laiką Grenlandija priklausė Norvegijai. 1721 m. atiteko Danijai ir iki 1979 m. buvo jos kolonija. Dabar Grenlandija yra Danijos valda.

Pagrindiniai Šiaurės Amerikos kalnynai, snieguotom viršūnėm Uoliniai kalnai ir miškingieji Apaačiai, smarkiai skiriasi išvaizda. Tas skirtumas aiškintinas jų amžiumi. Uoliniai yra palyginti jauni kalnai, dar nesudūlėję. Apalačiai – vieni iš seniausių pasaulio kalnų, juos pamažu ardo vėjas, vanduo ir slenkantys ledai. Šiaurės Amerikos rytuose apie 2000 km driekiasi neaukšti, miškais apaugę Apalačių kalnai. Jų šlaitai nuolaidūs, viršūnės plokščios. Aukščiausia Apalačių viršūnė tesiekia 2000 m. Kalnuose gausu nadingųjų iškasenų. Slūgsančias paviršiuje išgauti patogu ir pigu. Gausūs akmens anglių ir geležies rūdos telkiniai praeityje paskatino atsirasti pramonę ir augti miestus. Kadaise „plieno kalve“ praminti Apalačiai dabar tapo milijonų amerikiečių poilsio vieta. Priekalnėse yra vienas ilgiausių urvų – Mamutų urvas.

Vakariniu Šiaurės Amerikos pakraščiu nutįsę Kordiljerų kalnai. Tai ilgiausia kalnų grandinė pasaulyje. Ji tęsiasi nuo Aliaskos iki Ugnies Žemės Pietų Amerikoje. Šiaurės Amerikoje Kordiljerus sudaro keli lygiagretūs kalnagūbriai. Ramiojo vandenyno pakrante driekiasi Pakrantės kalnagūbris. Rytinė Koldiljerų Dalis giliai įsiterpia į žemyną ir vadinama Uoliniais kalnais. Plačiausiai kalnagūbriai išsišakoja vidurinėje dalyje. Čia juos skiria didelius plotus užimančios aukštai iškilusios vidinės plynaukštės: Didžiojo baseino, Kolorado ir kt. Dėl didelių temperatūros svyravimų jos sparčiai dūla, paviršiuje susidaro įmantriausių formų statinių. Kordiljerai atsirado susidūrus dviem litosferos pokštėms: žemyninei Šiaurės Amerikos ir vandenyninei Ramiojo vandenyno. Kadangi žemyninė plokštė juda į vakarus, Žemės plutą plokščių sąlyčio vietoje kerta daugybė lūžių. Kai kurie iš jų prasideda vandenyno dugne ir išnyra į paviršių. Dėl plokščių judėjimo Kordiljeruose būna stiprių žemės drebėjimų, išsiveržia ugnikalniai, trykšta karštosios versmės. Šiaurinėje dalyje gausu ledynų. Kai kurie, slėniais slinkdami žemyn, pasiekia net vandenyną. Sniegu ir ledu apdengta čia stūkso aukščiausia Šiaurės Amerikos viršūnė – Makinlis. Kanados ir JAV viduriu driekiasi Didžiosios lygumos, dar vadinamos prerijomis. Šioje didžiulėje teritorijoje vasaros karštos, o žiemos šaltos ir gilios. Medžiai auga tik paupiais ir paežerėmis, bet kitados šis kraštas buvo apaugęs aukštomis žolėmis ir jame ganėsi milijonai bizonų. Dabar netūralių prerijų beveik neišlikę, jų vietoj ūkininkai augina kukurūzus ir kviečius. Didydsis kanjonas formavosi milijonus metų: įsiskverbę per kietas uolienas, jį išgraužė Kolorado upė ir jos intakai. Kai kuriose vietose kanjonas yra 1,6 km gylio ir kerta 2000 mln. metų senumo uolas. Kanjono sienose randamos fosilijos liudija permainingą jo istoriją. Jeloustono nacionalinis parkas. Tai vienas garsiausių ir labiausiai lankomų nacionalinių parkų, įkurtas Uoliniuose kalnuose. 1869 – 1872 m. kelios JAV mokslininkų grupės, apsilankiusios kalnuotoje Jeloustono upės atkarpoje, pasiūlė JAV kongresui išsaugoti šį gamtos kampelį. Tuometinis JAV prezidentas 1872 m. pasirašė dekretą, ir Jeloustonas tapo pirmuoju nacionaliniu parku pasaulyje.Evergleidsas – tai dar vienas nacionalinis parkas. Floridos Evergleidsas – šlapių lygumų nacionalinis parkas, kur veisiasi daugybė retų augalų ir gyvūnų. Dalis milžiniškos Evergleidso teritorijos buvo nasausinta ir joje auginamos cukranendrės. Šiaurinę išlikusių šlapumų dalį sudaro sekliu vandeniu užlieta prerija su iškilusiomis aukštumėlėmis. Pietuose gėlas vanduo maišosi su sūriu jūros vandeniu, todėl susidarė druskožemio lygumos, supamos užpelkėjusių mangrovinių miškų. Kitados Šiaurės Amerika buvo apgyvendinta indėnų genčių, kurios vertėsi žemdirbyste, bet per pastaruosius 400 metų į Ameriką visą laiką plūsta imigrantai. Dabar ir gyventojų skaičiaus ir ekonominiu požiūriu žemyne viešpatauja JAV, turtingiausia pasaulio valstybė. Į šiaurę nuo jos didžiulę teritoriją užima Kanada, beveik visa šalta ir atšiauri, todėl turinti kur kas mažiau gyventojų. Abi šios valstybės yra buvusios Britanijos kolonijos, todėl jose daugiausia kalbama angliškai. Meksikoje žmonės kalba ispaniškai, nes praeityje ji priklausė Ispanijai. Nors Meksika turi milžiniškus naftos ir gamtinių dujų išteklius, ji palyginti skurdi šalis. Apskritai Šiaurės Amerika yra vienas iš rečiausiai apgyventų žemynų. Daugiau kaip du trečdaliai jo gyventojų susispietę JAV. Paskui eina Meksika ir galiausiai Kanada. Iš pradžių tankiausiai buvo gyvenama JAV rytuose, bet per pastaruosius kelis dešimtmečius daug žmonių išsikėlė į šiltesnes, pietų ir vakarų valstijas. Kanadoje žmonės taip pat keliasi iš rytinės pakrantės į Didžiųjų ežerų kraštą, tokius miestus kaip Torontas, ir į vakarines pakrantės mistus, pvz., Vankuverį.

Į Šiaurės Ameriką nuolat plūsta imigrantai, daugiausia iš Europos, bet taip pat iš Pietų Amerikos ir Azijos. Ne visi čia apsigyveno savo noru. Dabartiniai juodaodžiai kilę iš afrikiečių vergų, kurie 1619 – 1808 m. buvo prievarta atgabenti ir turėjo dirbti plantacijose. Vergija buvo panaikinta tik 1865 m. Dabar vis daugiau afrikiečių palikuonių vaidina svarbų vaidmenį Amerikos gyvenime. JAV dažnai vadinama „kultūrų katilu“, nes čia susimaišiusios daugybė tautų. Pagrindinės gyventojų grupes sudaro baltieji (europiečiai ir imigrantai iš Lotynų Amerikos), juodaodžiai, azijiečiai ir čiabuviai. Čiabuviai – indėnai ir eskimai – yra palikuonys žmonių, kurie prieš kokius 50 000 metų tuomet dar sausu Beringo sąsiauriu atkeliavo iš Azijos. Šiandien jie sudaro tik mažą JAV ir Kanados gyventojų dalelę. XIX a. JAV kolonistai užgrobė jų žemes, o pačius suvarė į rezervacijas. Meksikoje indėnai (tarp jų ir majai) sudaro apie 30% ir pasklidę po visą šalį. Europiečiai ėmė keltis į Ameriką ir Kanadą jau XVI a., o XIX a. imigrantai plūste plūdo. Iš Europos dažnai juos vijo ekonominiai sunkumai, politiniai neramumai ir religinis persekiojimas. Šiaurės Amerika visiems atrodė esanti svajonių kraštas, kur pilna pigios žemės ir vilioja laisvė. Pirmieji naujakuriai įsikūrė rytinėje pakrantėje, bet XIX a., augant pramonei, žmonės ėmė traukti į šiaurės rytus. Maždaug prieš penkiolika metų daugelio Kanados namų stogai buvo aplipę didelėmis TV antenomis – tokio aukštumo, kad sugautų JAV stočių signalus. Atsiradus kabelinei televizijai, antenos išnyko, bet klausimas dėl JAV kultūros vyravimo tebėra aktualus. Kanadą užplūdusios JAV televizijos ir radijo laidos, literatūra. Skatindama žmones pripažinti ir puoselėti Kanados savitumą, vyriausybė ėmė remti meną, radiją ir televiziją, leidybą ir kiną. Jau beveik 150 metų Šiaurės Amerikos šalys nėra tarpusavyje kariavusios. Neseniai Kanada, JAV ir Meksika susitarė panaikinti prekybos apribijomus ir atverti savo rinką kaimynių eksportui. Šio susitarimo rezultatai paaiškės ateityje, bet Meksikos darbo žmonės (žemdirbiai) jau nukentėjo, nes į Meksiką plūstelėjo pigūs maisto produktai ir kitos prekės iš JAV. Antra vertus, vargšai džiaugiasi pigesniu maistu.

Visos trys Šiaurės Amerikos šalys yra federacijos. Tai reiškia, kad kiekviena iš jų suskirstyta į valstijas. Valstijos leidžia savus įstatymus ir siunčia atstovus į visos valstybės valdymo organus, kad kiekviena galėtų pasisakyti bendrais klausimais. Kartais atskirų valstijų ir valstybės interesai susikerta, pvz., Kanadoje prancūziškai kalbančiame Kvebeke kilo stiprus nepriklausomybės sąjūdis.Jav vietinius reikalus – policiją, ligonines, kelius – tvarko atskiros valstijos. Tai, kas bendra visoms valstijoms, kaip užsienio politika, gynyba ir nacionalinė valiuta, sprendžiama centralizuotai.Valstijos žinioje Vyriausybės žiniojeŠvietimas Užsienio politikaKeliai PinigaiNamų statyba Sveikatos priežiūraValstijos policija Nacionaliniai parkaiNaudota literatūra:1. Internetas2. Geografijos enciklopedija3. Geografijos vadovėlis4. Geografijos atlasas