Saugomos teritorijos

REFERATAS

SAUGOMOS TERITORIJOS

Mažeikiai 2006Nacionaliniai parkaiAukštaitijos nacionalinis parkas|[pic] |[|Per 30 tūkstančių hektarų plotas, išraižytas || |p|kalvagūbrių ir upių slėnių, augančių girių ir mėlynų || |i|ežerų, priklauso Aukštaitijos nacionaliniam parkui. || |c|Du trečdalius parko ploto dengia miškai. Beveik || |]|šeštadalį ploto užima ežerai. Ežerų yra daugiau kaip || | |šimtas. ||[pic] |[|Aukštaitijos nacionalinis parkas pats seniausias || |p|Lietuvoje. Parke yra daugybė kraštovaizdžio ir gamtos|| |i|draustinių. Draustinių paskelbtas VIII – XII a. || |c|Šakarvos pilkapynas. Keli senieji kaimai turi || |]|etnokultūrinių draustinių statusą. Lankytis šiuose || | |unikaliuose kaimeliuose galima tik su parko || | |darbuotojais. Vaizdinguose ežerų pakrantėse ir || | |miškuose rasite stovyklaviečių, atokvėpio ir || | |trumpalaikio poilsio aikštelių, dideli miško plotai || | |skirti grybautojams ir uogautojams. Gausūs ežerai, || | |per 30 upių ir upelių patenkina net išrankiausius || | |lankytojus – parko schemose nurodyti tinkami || | |plaukioti ežerai ir upės, kitur smagu paplaukioti ir || | |pasigrožėti vandens augalais. ||[pic] |[|Parkas – beveik visų Lietuvos gyvūnų buveinė. Savo || |p|lizdus turi 140 vietinių paukščių rūšių, 40 iš jų || |i|įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. 50 rūšių || |c|paukščių tik svečiuojasi. || |]| |

Dzūkijos nacionalinis parkas|[pic] |[|Įkurtas abipus Nemuno, didžiausios Lietuvos upės. Tas|| |p|kraštas vadinamas Dainavos vardu. || |i|Tai didžiausias Lietuvoje nacionalinis parkas. || |c|Nacionalinio parko plotas -55 tūkstančiai hektarų. || |]|4/5 parko dengia girios, smėlingi pušynai. || | |Gamtos retenybė – Skroklaus upelio slėnis, kurio || | |šlaituose matomi ledynų tirpsmo ženklai. Čia yra ir || | |didžiausias Lietuvoje Čepkelių raisto rezervatas. ||[pic] |[|Be rezervatų, konservacinei zonai priklauso dvi || |p|dešimtys gamtos ir kraštovaizdžio draustinių. || |i|Etnokultūriniais draustiniais paskelbta keliolika || |c|senų parko kaimų. || |]| ||[pic] |[|Parko kaimuose dar gyvas senasis gyvenimo būdas. Dar || |p|daug patriarchalinio natūralaus ūkio žymių. |

| |i|Išliko seni verslai, amatai, tradicinė bitininkystė, || |c|vaistinis žoliavimas. Čia yra daug stalių, puodžių, || |]|kalvių. || | |Nacionalinio parko miškai žymūs grybais, uogomis, || | |riešutais. Daugelis dzūkų iš to ir gyvena. |

Kuršių nerijos nacionalinis parkas|[pic] |[|Kuršių nerija -Baltijos vandenų ir vėjų sukurta || |p|pasaulio gamtos stebuklas. Arti šimto kilometrų || |i|ilgio, siaura (plotis svyruoja nuo 380 metrų iki 3,8 || |c|kilometro) Nerija tęsiasi nuo Sembos pusiasalio || |]|pietuose iki Klaipėdos sąsiaurio Šiaurėje. || | |Nacionalinis parkas apima visą Lietuvai priklausančią|| | |Nerijos sausumos dalį (apima 10 tūkstančių hektarų) || | |bei 16 tūkstančių hektarų jūros ir marių akvatorijos.|| | |Saugoma ir tyrinėjama gamtinė ir kultūrinė aplinka, || | |skatinami senieji verslai, ribojamos statybos. Apie || | |penktadalį Nerijos užima rezervatai, penktadalis || | |miškų skirtas rekreacijai. Sausumos ploto pusėje || | |įkurti kraštovaizdžio draustiniai. ||[pic] |[|Ties Juodkrantę įsikūrusi ištisa garnių kolonija. || |p|Pavasarį ir rudenį daug įspūdžių suteikia paukščiai || |i|keliauninkai, kurių per metus perskrenda apie 15 || |c|milijonų. 50 km tęsiasi Baltijos paplūdimys. || |]|Paslaptingame, ant senųjų parabolinių kopų augančiame|| | |Juodkrantės miške – pamario padavimų ir legendų || | |motyvais sukurtų medžių skulptūrų ekspozicija. Tokie || | |patys miškai tęsiasi nuo Kopgalio iki Nidos. Jūrų || | |muziejus – akvariumas, įsteigtas restauravus Kopgalio|| | |tvirtovę. Čia lankytojus pasitinka pingvinai, galima || | |pasigėrėti didžiule jūrų kriauklių paroda, || | |pasidžiaugti egzotiškomis žuvimis, nerangiais || | |ruoniais, daugybe kitų įdomybių. ||[pic] |[|Marių pakrantėje, Jūrų muziejaus prieigose, įrengtas || |p|etnografinis Žvejų muziejus po atviru dangumi. Kuršių|| |i|nerijos nacionalinis parkas prasideda Kopgalyje. || |c| || |]| |

Žemaitijos nacionalinis parkas|[pic] |[|Vienas turtingiausių gamtos lopinėlių yra Žemaitijos || |p|nacionalinis parkas. Čia tyvuliuoja didingas Platelių|| |i|ežeras. Sutelkta daug Žemaičių žemės gamtos, || |c|istorijos ir kultūros lobių. Šis kraštas mena |

| |]|gyvybingus pagonis, senovės pilių ir šventaviečių || | |laikus. || | |Žemaitijos nacionalinis parkas įkurtas 1991 m. Jo || | |plotas 21700 ha. Miškai užima 9158 ha, pelkės – 960 || | |ha, ežerai – 1460 ha. Jame yra 27 ežerai ir 65 || | |upeliai. Parke yra 215 saugomų paminklų. Šis parkas || | |garsus tuo, kad jame yra gausu istorinių || | |architektinių ir archeologinių paminklų. Iš žymesnių || | |architektūros paminklų reikia pabrėžti Beržorokulto || | |pastatų ansamblį, Platelių bažnyčią ir varpinę, || | |Babrungėnų vandens malūną ir vieną žymiausių – || | |Žemaičių kalvarijos bažnyčią, Kristaus Kančios kelio || | |koplyčias. ||[pic] |[|Žemaitijos nacionalinio parko miškuose yra daug || |p|retųjų augalų, gyvena taurieji elniai, briedžiai ir || |i|stirnos, voverės, lapės ir kiškiai, bebrai ir ūdros, || |c|bei kiti žvėrys ir žvėreliai. Lizdus suka per || |]|pusantro šimto paukščių rūšių. || | |Parko lankytojai turi puikias galimybes pailsėti, nes|| | |čia gausu poilsio namų ir kempingų, nurodytose || | |vietose galima įrengti poilsiavietes. Mėgstantiems || | |kaimo ramybę laukia kaimų ar vienkiemių sodybų || | |šeimininkai, ūkininkai ar žvejai. Aktyvaus poilsio || | |mėgėjus priims Platelių jachtų klubas. Čia daug || | |burlaivių, valčių, burlenčių ir vandens dviračių, || | |galima išsinuomoti kitus sporto ir turizmo reikmenis.|| | |Vidurvasaryje vyksta plaukimo per Plateliu ežerą || | |varžybos. Varžybų dalyviams tenka įveikti tris || | |kilometrus. Vasaros pradžioje rengiamos žemaitiškos || | |amatų šventės. Per Jonines parko lankytojai galės || | |ieškoti sąvojo paparčio žiedo. || | |Be to daug turtingų tautodailininkų gyvena parko || | |kaimuose ir vienkiemiuose. ||[pic] |[|Atvykite į šį nuostabų gamtos kampelį ir visatai || |p|patirkite ir pajuskite patys. Juk Žemaitija pats || |i|nuostabiausias gamtos kampelis. || |c| || |]| |

Regioniniai parkaiBiržų regioninis parkas|[pic] |[|Biržų regioninio parko užimamas plotas: 14659 ha, yra|| |p|17 draustinių, 1 kultūros rezervatas, 17 ežerų, 28 || |i|upės ir upeliai, ilgesni negu 5 km. miškai užima || |c|38169 ha plotą. || |]|Rajone yra 7 dvarų parkai , seniausi Lietuvoje. |

|[pic] |[|Pabiržės apylinkėje Balandiškių kaime yra 3,5 ha || |p|Paluržės parkas. Jame apie 30 rūšių medžių ir krūmų, || |i|iš egzotiškesnių auga Neimuto pušys. Būti Biržuose ir|| |c|neapsilankyti Astrave – tiesiog neįmanoma. Į šį || |]|vaizdingą parką ir garsių grafų Tiškevičių giminės || | |dvaro ansamblį maloniausia keliauti pėsčiomis per 525|| | |metrų ilgio medinį tiltą, pastatyta ant polių virš || | |Širvenos ežero bangų. Astravo ansamblis ir parkas || | |užima 41 ha plotą. ||[pic] |[|Po žeme tūnančius gipso klodus plauna vandenys. Jiems|| |p|ištirpus į susidariusias tuštumas netikėtai prasmenga|| |i|žemė, medžiai, kartais net pastatai ir galvijai. || |c|Tokie reiškiniai vadinami karstu. Būtent šiai || |]|aktyvaus karsto zonai apsaugoti 1992 m. buvo įkurtas || | |Biržų regioninis parkas. Įdomiausios parko laikomos || | |karstinės vietovės – garsioji Karvės ola, Kirkilų || | |kraštovaizdžio ežerėliai, Karajimiškio kraštovaizdžio|| | |draustinis ir Tatulos upės kraštovaizdžio draustinis.|

 Krekenavos regioninis parkas|[pic] |[|Beveik pačiame Lietuvos viduryje, į pietus nuo || |p|Panevėžio, pagal Nevėžio slėnį, driekiasi Krekenavos || |i|regioninis parkas. Parkas įkurtas 1992m. siekiant || |c|išsaugoti Nevėžio sensenį ir jo sengalvių || |]|hidrografinį kompleksą, išsaugoti kultūros paveldo || | |vertybes, ekosistemos stabilumą, sudaryti sąlygas || | |sekrecijai, ir turizmui. ||[pic] |[|Jo plotas apie 12 tūkstančių hektarų, o teritorija || |p|aprėpia Krekenavos, Upytės, Naujamiesčio ir Ramygalos|| |i|seniūnijas Panevėžio rajone, bei dalį Senviliškio || |c|Kėdainių rajone. Parke yra keletas draustinių: || |]|Nevėžio vidurupio kraštovaizdžio, Linkuvos || | |hidrografinis, Upytės geomorfologinis, Gringalių || | |botaninis zoologinis, Ramygalos telmologinis, Upytės || | |memorialinis ir Krekenavos urbanistinis. Pusę parko || | |teritorijos sudaro miškai, vietomis išsibarstę senų || | |ąžuolynų plotai. Juose auga apie 700 augalų rūšių, iš|| | |kurių 9 įtrauktos į Lietuvos Raudonąją knygą. || | |Miškuose galima pamatyti retus augalus: karališkąją |

| | |glindę, šalmuotąją gegužraibę, tuščiavidurį rutenį. || | |Čia auga įdomūs medžiai: daugiakamienė pušis Kalnelio|| | |kaime, Gringailių miško ąžuolas, Daniliškio parke || | |driekiasi įspūdinga liepų alėja. Leonardavo parke || | |auga 2 virgininiai kadagiai. ||[pic] |[|Parke suskaičiuota per140 paukščių rūšių. Kai kurie || |p|retos ir saugomos rūšys: ereliai, gervės, juodieji || |i|gandrai, yra nemažai žinduolių: stumbrų, ūdrų, || |c|lazdyninių miegapelių. Linkuvos upelio vagoje guli || |]|akmuo Rapolas. |

Kurtuvėnų regioninis parkas|[pic] |[|Kurtuvėnų regioninis parkas turi daugybę įdomių || |p|lankytinų vietų.Važiuojant iš Šiaulių Užvenčio link, || |i|galime išvysti didžiausią plotą Lietuvoje užimančius || |c|Svilės šaltinius, kurie turi gydomųjų galių. Šiame || |]|regioniniame parke nemažai piliakalnių: Vainagių, || | |Kurtuvėnų ir Bubių. Kurtuvėnų dvaras – vienas iš || | |seniausių Lietuvoje. ||[pic] |[|Prieš Raudos upelį galima išvysti gamtos paminklą – || |p|”Šešiakamienę” eglę. Unikalios eglės aukštis – apie || |i|23 m., kamienų skersmuo – nuo 02 iki 0,4 m. Šalia || |c|senojo tilto per Dubysos upę auga penkios Bubių || |]|tuopos , kurių aukštis – apie 35 m., o apimtis || | |daugiau nei 5 m. ||[pic] |[|Netoli nuo Svilės šaltinių yra dar viena unikali || |p|vieta – Kryžių kryžkelė. Žmonės manydami, jog ta || |i|vieta šventa, kryžkelėje pradėjo melstis, statyti || |c|kryžius, kabinti rožančius. || |]| |

Nemuno deltos regioninis parkas|[pic] |[|Nemuno deltos regioninis parkas buvo įsteigtas 1992 || |p|metais siekiant išsaugoti originalų Nemuno deltos || |i|kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros || |c|paveldo vertybes. Parko plotas – daugiau kaip 29 || |]|tūkst. ha. Jis apima Nemuno deltos dalį su Ventės || | |ragu, Rusnės sala, prisišliejusiomis Ragininkų, || | |Galzdonų salomis, Krokų Lankos ežeru, Aukštumalos, || | |Rupkalvių, Medžioklės pelkėmis. ||[pic] |[|Dabartinio regioninio parko paviršius – lėkšta, žema || |p|Nemuno deltos lyguma, susidariusi iš upės sąnašų. |

| |i|Pamarys ir delta nuo seno garsėjo kaip žvejų kraštas.|| |c|Ir ne be reikalo. Žuvies čia išties daug. Deltoje || |]|neršia spintelės, stintos, šamai, karosai. Lašiša ir || | |šlakis įrašytos į Lietuvos Raudonąją knygą. Verslinė || | |žvejyba daugelyje regioninio parko vandens telkinių || | |reguliuojama ir ribojama. ||[pic] |[|Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje aptikta || |p|41 žinduolių rūšis. 10 jų įtraukta į Lietuvos || |i|Raudonąją knygą. Parko miškuose galima išvysti ir || |c|visur įprastų lapių, ir rečiau sutinkamų šermuonėlių,|| |]|žebenkščių, akmeninių ir miškinių kiaunių bei || | |kanadinių audinių, gyvenančių prie žuvingų parko upių|| | |bei ežerų. Iš vabzdžiaėdžių parko gyventojų verta || | |paminėti vandeninį kirstuką, iš graužikų – lazdyninę || | |miegapelę. |

Rezervatai|[pic] |[|Čepkelių valstybinis rezervatas || |p|Rezervatas įsteigtas 1975 m., siekiant išsaugoti || |i|vieną seniausių ir unikaliausių Lietuvos miško || |c|pelkių, mišku apaugusias žemynines kopas, reliktinius|| |]|ežerus, natūralų hidrologinį pelkės rėžimą, vertingą || | |ir retą augaliją bei gyvūniją. || | |Čepkeliai – tai unikalus, žmogaus veiklos mažai || | |paliestas pelkynų kompleksas. Didžiausius plotus || | |užima kimininė aukštapelkė, apaugusi retomis || | |keružėmis pušaitėmis. Rytinėje pelkės dalyje || | |susitelkę daugiau kaip 20 ežerėlių. Pietinėje dalyje || | |aukštapelkė pamažu pereina į žemapelkes, čia plyti || | |viksvynai, nendrynai ir karklynai. Vakariniame || | |rezervato pakraštyje šlapiuose juodalksnynuose ir || | |viksvynuose prasideda Musteikos upelis. Apie jį || | |susitelkę eglynai ir mišrūs, užmirkę miškai. || | |Didesnė rezervato miškų dalis – tai sausi kerpšiliai || | |ir brukniašiliai, augantys ant pelkynus supančių || | |kopų. Rezervatas pasižymi išskirtine buveinių ir || | |rūšių įvairove, saugomų augalų ir gyvūnų rūšių gausa.|| | |Čia peri rezervato simboliu tapę kurtiniai, yra || | |didžiausios Lietuvoje gervių peryklos. || | |  ||[pic] |[|Žuvinto valstybinis rezervatas || |p|Žuvinto valstybinis rezervatas įsteigtas 1937 m., || |i|siekiant išsaugoti Žuvinto ežero ir jį supančių |

| |c|pelkynų ekosistemas, turtingą gyvūnijos pasaulį, ypač|| |]|paukščius. Žuvinto rezervatas yra Vidurio Lietuvos || | |žemumos pietuose. Jis apima dalį Žuvinto pelkės ir || | |pietrytinėje dalyje telkšantį Žuvinto ežerą. || | |Rezervato simbolis – Žuvinto ežeras užima 975 ha. Jis|| | |eutrofinis, labai seklus. || | |Žuvinto palios – didžiausias šalyje pelkinis masyvas.|| | |Bendras pelkės plotas 6847 ha. || | |Žuvintas – tai pirmas Lietuvoje rezervatas, ilgą || | |laiką garsėjęs kaip paukščių karalija. Jis įsteigtas || | |prof. Tado Ivanausko pastangų dėka. Žuvinto ežeras || | |labai seklus, dumblėtas, čia vieši viršvandeninė ir || | |povandeninė augalija, jame gausu plaukiojančių || | |augalijos salelių – kinių. Prie ežero šliejasi du || | |aukštapelkių masyvai bei didžiuliai nendrynų ir || | |viksvynų plotai. Vakariniame pakraštyje rezervatui || | |priskiriama dalis Buktos girios. || | |Žuvinto ežeras vadinamas Lietuvos gulbių lopšiu, || | |būtent iš čia gulbės nebylės paplito po Lietuvos || | |ežerus. || | |Žuvinto rezervate užregistruotos net 255 paukščių || | |rūšys, ežeras garsėja perinčių vandens paukščių || | |gausa. Čia apsistoja ir daugiatūkstantiniai || | |migruojančių žąsų pulkai, gervės. Ežerą supančiuose || | |miškuose ir pelkėse nemažai saugomų augalų rūšių. || | |  ||[pic] |[|Viešvilės valstybinis rezervatas || |p|Viešvilės valstybinis rezervatas įsteigtas 1991 m., || |i|siekiant išsaugoti gamtiniu požiūriu labai vertingą, || |c|natūralią Viešvilės upelio baseino ekosistemą. 1993 || |]|m. paskelbtas tarptautinės svarbos pelke. || | |Rezervatas plyti 400 km2 Karšuvos girioje, Karšuvos || | |žemumoje, kuri susiformavo traukiantis ledynui. || | |Tuomet ji buvo apsemta seklaus prieledyninio baseino || | |ir apnešta senovinės Nemuno deltos nuosėdomis – || | |smėliais. Poledynmečiu žemesnės vietos užpelkėjo, o || | |sausesnėse vėjas supustė smėlio kopų masyvus. Šalia || | |rezervato yra Kaskalnio geomorfologinis draustinis, || | |kuriame saugomos aukščiausios žemyninės kopos || | |Lietuvoje. Pelkės užima apie 60% rezervato || | |teritorijos. || | |Viešvilės rezervato pagrindinė “ašis” – Viešvilės |
| | |upelis (ilgis 21,4 km, rezervatu teka 15 km). Tai || | |vienas natūraliausių nesureguliuotų ūpelių, kurio || | |bemaž visas baseinas išsidėstęs miškingoje || | |teritorijoje. Viešvilės ištakos – Artosios šiaurėje || | |telkšantis 6 ha Buveinių ežerėlis. Aukštupyje 6,5 km || | |ji lėtai vingiuoja vien pelkėmis. Vidurupyje, || | |papildoma iš gausių šaltinių, suformuotu nedideliu || | |slėniuku kerta kopomis nusėta smėlingą lygumą. Deja, || | |tuoj už rezervato ribos yra pastatytos dvi užtvankos,|| | |kurios sustabdo natūralią tėkmę bei užtveria kelią || | |praeivėms žuvims. || | |Pelkę supančiuose miškuose vyrauja sausi pušynai, tik|| | |vakarinėje dalyje auga šiek tiek eglynų. || | |Rezervate gyvena lūšys, vilkai, ūdros. || | |Viešvilės rezervatas yra viena gausiausių gervių || | |peryklų Lietuvoje, nusileidžianti nebent Čepkeliams, || | |čia nemažai ir kitų paukščių rūšių, turtingas augalų || | |bei vabzdžių pasaulis. || | |  ||[pic] |[|Kamanų valstybinis rezervatas ||  |p|Kamanų rezervatas – tai agrarinių plotų supamas ||[pic] |i|didžiausias šiaurės Lietuvoje pelkinis kompleksas. || |c|Rezervatas apima Kamanų pelkę ir apypelkio miškus. || |]|Rezervatas įkurtas 1979 m. || | |Kamanų rezervato aukštapelkės didžiausius plotus || | |užima kupstuoti gailiniai pušynai su neaukštomis || | |pušimis, gailių, viržių, tekšių sąžalynais. Plynėse || | |samanų dangą formuoja kiminai. Čia retame krūmokšnių || | |ir žolių arde vyrauja spanguolės, viržiai, švyliai. || | |Kamanų pelkę supa miškai, kuriuos sudaro įvairūs || | |spygliuočių ir lapuočių, bet dažniausiai mišrūs || | |medynai. Pelkės puošmena yra Nimfėjų ir Salų || | |ežerėliai su labai vaizdingomis pakrantėmis ir 6 ha || | |ploto Kamanų ežeras. Rezervate aptiktos net 26 || | |saugomų augalų rūšys – čia gausu plačialapių || | |klumpančių, auga virininis varpenis, mažalapė || | |saulašarė ir kiti Lietuvoje labai reti augalai. || | |Turtingas vabzdžių pasaulis. Nuolat gyvena vilkai, || | |lankosi lūšys, rasta lazdyninė miegapelė. |

Draustiniai

|[pic] |[|Draustiniai steigiami turint tikslą išsaugoti bei atkurti ||  |p|kurį vieną arba keletą gamtos komponentų ir išlaikyti ||[pic] |i|bendrąjį ekologinį balansą. Draustiniams nustatoma dalinės || |c|gamtos apsaugos tvarka, leidžianti tokią ūkinę bei kitą || |]|veiklą ir tokios apimties, kuri neprieštarauja draustinių || | |tikslams bei uždaviniams. Draustinių plotai liekai || | |ankstesnių žemės ar vandens naudotojų žinioje, ir jie || | |privalo laikytis nustatytos juose tvarkos. || | |Draustinių rūšys: || | |1. Geologiniai || | |2. Hidrografiniai || | |3. Pedologiniai || | |4. Hidrologiniai || | |5. Botaniniai || | |6. Zoologiniai || | |7. Botaniniai – zoologiniai || | |8. Kraštovaizdžio, arba landšaftiniai || | |9. Geomorfologiniai || |[|Įvairių rūšių draustiniai turi jų paskirtį atitinkančias ||  |p|taisykles ir tvarką, t.y. režimą. Paprastai kiekvienos ||[pic] |i|rūšies draustinių nuostatose numatyta po keletą draudimų || |c|arba apribojimų, padedančių išsaugoti jiems būdingas || |]|vertybes. Pavyzdžiui, geologiniuose draustiniuose || | |draudžiama griauti, kasinėti ar užpilti atodangas ir || | |karstines įgriuvas, rinkti bei sprogdinti riedulius ir || | |steigti kasinius; botaniniuose – kultūrinti pievas, keisti || | |naudmenas, vartoti pesticidus, kirsti medžius ūkiniais || | |tikslais sklypuose su retųjų rūšių augalais. || | |Dabartinis valstybinių draustinių tinklas respublikoje ėmė || | |formuotis tik nuo 1959 metų. ||[pic] |[|[pic] || |p| || |i| || |c| || |]| |

Parkų gyvunai, bei augalai| |Briedis » ||[pic| ||] | ||[pic|Ondatra » ||] | ||[pic|Paprastoji ||] |voverė » ||[pic|Barsukas » ||] | ||[pic|Danielius » ||] | ||[pic|Miškinė ||] |kiaunė » ||[pic|Pilkasis ||] |kiškis » ||[pic|Rudoji lapė »||] | ||[pic|Stirna » ||] | ||[pic|Stumbras » ||] | ||[pic|Šernas » ||] | ||[pic|Taurusis ||] |elnias » ||[pic|Upinis bebras||] | ||[pic|Antys » ||] | ||[pic|Baltasis ||] |gandras » ||[pic|Didysis genys||] |» ||[pic|Didysis ||] |apuokas » ||[pic|Didžioji zylė||] |» ||[pic|Dirvinis ||] |vieversys » ||[pic|Gegutė » ||] | ||[pic|Gulbė » ||] | ||[pic|Juodasis ||] |gandras » ||[pic|Juodasis ||] |strazdas » ||[pic|Kukutis » ||] | ||[pic|Lakštingala »||] | ||[pic|Mažasis genys||] |» ||[pic|Mažoji ||] |musinukė » ||[pic|Miškinis ||] |kalviukas » ||[pic|Naminė pelėda||] |» ||[pic|Paprastoji ||] |medšarkė » ||[pic|Pilkoji ||] |musinukė » ||[pic|Smilginis ||] |strazdas » ||[pic|Varna » ||] | ||[pic|Paprastasis ||] |šermukšnis » ||[pic|Paprastoji ||] |jonažolė » ||[pic|Paprastoji ||] |spanguolė » ||[pic|Rudeninė ||] |snaudalė » ||[pic|Rugiagėlė » ||] | ||[pic|Mėlynė » |

|] | ||[pic|Mažažiedė ||] |vandens || |lelija » ||[pic|Keturbriaunis||] |čiobrelis » ||[pic|Gelsvalapė ||] |usnis » ||[pic|Dirvinė ||] |aguona » ||[pic|Ilgagalvis ||] |dobilas » ||[pic|Sibirinis ||] |vilkdalgis » ||[pic|Bestiebė ||] |usnis » |