Sartų regioninis parkas

SARTŲ REGIONINIS PARKAS

ĮVADAS

Sartų regioninis parkas įsteigtas 1992 m. Dusetų kraštovaizdžio draustinio pagrindu. Parkas išsidėstęs Zarasų ir Rokiškio rajonų sandūroje ir užima 1230 ha plotą. Miškai parke užima 30 proc. teritorijos, o esantys 30 ežerų – 17 proc. viso ploto. Parke yra 1 kraštovaizdžio, 2 geomorfologiniai, 3 hidrografiniai, 2 botaniniai – zoologiniai ir 1 urbanistinis draustiniai, apimantys 65 proc. visos parko teritorijos. Išskirtinę vietą užima Vosynos gamtinis rezervatas, užimantis 0,7 proc. Sartų RP teritorijos. Apie Sartų ežerą galima pastebėti savitą paežerių kaimų išdėstymą, vienkiemio kaimo kraštovaizdžio kompleksus bei jų įvairovę. Vizualiniu ir pažintiniu aspektu labai įddomios centrinė ir rytinė parko dalys. Parke esančiame Dusetų vienkiemyje gyvena aludaris R. Čižas – Lietuvos “Alaus kelio” ir Aukštaitijos regiono kulinarinio paveldo dalyvis.
Turizmo teritorinio planavimo požiūriu rekreacinių ir kultūrinių resursų koncentracija leidžia išskirti ežerų regioną Rytų aukštumoje kaip vieną iš respublikos regionų, turinčių palankiausias sąlygas turizmo plėtrai.

Rokiškio rajono kraštovaizdis yra pakeistas melioracijos veiklos išskyrus Sartų ežero apylinkes, kurios yra saugomos. Čia įkurtas Sartų regioninis parkas.
Sartų regioninis parkas įsteigtas, siekiant išsaugoti unikalioje dubaklonių sankirtoje susiformavusį Sartų ežero kraštovaizdį. Kito tokio ežero Liietuvoje nerasime. Per regioninį parką ir Sartų ežerą teka Šventoji. Šio regioninio parko kraštovaizdis vertingas savita vandens telkinių, žemės paviršiaus formų struktūra, biologinėmis vertybėmis, kultūros paveldu, tinkamas rekreacijai.

REGIONINIO PARKO STEIGIMO TIKSLAI

Sartų regioninis parkas įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo 19

992 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. I–2913 „Dėl regioninių parkų ir draustinių įsteigimo“ (Žin., 1992, Nr. 30–913), siekiant išsaugoti unikalioje dubaklonių sankirtoje susiformavusį Sartų ežero kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes, jas tvarkyti ir racionaliai naudoti.

REGIONINIO PARKO PASKIRTIS:

Regioninio parko paskirtis, nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 490 „Dėl regioninių parkų nuostatų patvirtinimo“. Regioninio parko paskirtis yra:
 išsaugoti ypač vertingą dubaklonių sankirtoje susiformavusią Sartų, Rašų ir gretimų ežerų sistemą;
 išsaugoti vertingas Dusetų girios ir Antazavės šilo biocenozes;
 išsaugoti kultūros paveldo vertybes: Dusetų urbanistinį kompleksą, esamus piliakalnius ir parkus.

SARTŲ REGIONINIO PARKO APSAUGOS REGLAMENTO BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Sartų regioninio parko apsaugos reglamentas (toliau vadinama – Reglamentas) – tai teisės aktas, nustatantis specialius regioninio parko apsaugos, projektavimo ir statybų jo teritorijoje reikalavimus bei tvarkymo ir naudojimo ypatumus.
2. Veiklą Sartų regioniniame parke reeglamentuoja Saugomų teritorijų, Aplinkos apsaugos, Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos, Miškų, Vandens, Teritorijų planavimo, Statybos, Turizmo bei kiti įstatymai, Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, Sartų regioninio parko nuostatai, statybos techniniai reglamentai, šis Reglamentas bei apsaugos sutartys, kurios gali būti sudaromos dėl veiklos apribojimų Sartų regioniniame parke, konkrečių žemės, miško bei vandens telkinio naudojimo sąlygų nustatymo, Sartų regioninio parko tvarkymo planas (planavimo schema), jo dalių specialieji ar detalieji planai, taip pat bendrieji planai.
3. Kultūros paveldo objektams (nekilnojamosioms kultūros vertybėms), esantiems Sartų regioniniame pa

arke, priežiūros, tvarkymo ir naudojimo sąlygas nustato kultūros paveldo objektų (nekilnojamųjų kultūros vertybių) apsaugos reglamentai.
4. Gamtos paveldo objektai (saugomi gamtiniai kraštovaizdžio objektai) ir jų teritorijos tvarkomos, remiantis Saugomų teritorijų įstatymu, Specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis bei Saugomų gamtinių kraštovaizdžio objektų nuostatais, pagal šių objektų gamtotvarkos projektus.

SARTŲ REGIONINIO PARKO TERITORIJOS FUNKCINIS ZONAVIMAS:

Regioninio parko funkcinės zonos ha %

Konservacinė: 8 252 65,8
Gamtiniai rezervatai 84 1,0
Draustiniai: 8 168 64,8
Gamtiniai 7 016 50,7
Kultūriniai 160 2,0
Kraštovaizdžio 992 12,1

Apsauginė (prezervacinė) 2 091 16,6

Rekreacinė 827 6,6

Ūkinė 1 176 9,4

Gyvenamoji 201 1,6

Iš viso: 12 547 100

1 pav. Sartų regioninio parko funkcinis zonavimas( Sartų regioninio parko direkcija)
Fig. 1. Functional zone of the Regional park Sartai ( according of the directorate of the Sartai information)

Sartų regioninio parko apsaugos režimą užtikrina ir regioninio parko steigimo tikslų įgyvendinimą koordinuoja Sartų regioninio parko direkcija.

REGIONINIO PARKO FUNKCINIO PRIORITETO ZONOS

Sartų regioninio parko apsauga ir tvarkymas, veiklos reglamentavimas siejamas su teritorijos funkcinio prioriteto zonomis:
1. konservacinio prioriteto: Vosynos gamtinis rezervatas, Antazavės šilo ir Dusetų girios botaniniai-zoologiniai, Kalviškių ir Mielėnų geomorfologiniai, Rašų, Sartų ir Salinio hidrografiniai, Ilgašilio kraštovaizdžio, Dusetų urbanistinis draustiniai;
2. ekologinės apsaugos prioriteto: Stravų–Kriaunų, Pasarčių, Margėnų, Kriugiškio–Bobriškio-Rupetų, Velikuškių–Pakačinės, Marimonto, Dumblynės, Minkūnų, Joneliškių, Kavolių, Jaskoniškių, Paeglynės, Šventosios (upės) pelkės apsaugos zonos;
3. rekreacinio prioriteto: Baršėnų, Bradesių šilelio, Zalvio, Dusetų girios, Kavolių šilelio, Didžiadvario, Jaskoniškių miškai;
4. ūkinio prioriteto: Bradesių, Anapolio, Velikuškių, Dumblynės, Dusetų vienkiemio žemės ūkio, Dusetų girios, Antazavės šilo miškų ūkio paskirties zonos;
5. kitos (gyvenamosios) paskirties: Antazavės, Kavolių, Padustėlio gyvenamosios zo

onos;

SVARBIAUSIOS VERTYBĖS:

Svarbiausios gamtos vertybės:
 unikali Sartų, Rašų ir gretimų ežerų sistema;
 vertingos Dusetų girios ir Ilgašilio miško bendrijos;
 Sartų ežeras, kurio guolį sudaro šeši gilūs dubakloniai, – penktas pagal dydį Lietuvoje ežeras. Nuo siauro penkiolikos kilometrų ilgio ežero stuomens atsišakoja penkios atšakos, iš vandens kyla septynios salos. Jo krantai driekiasi apie aštuoniasdešimt kilometrų.
 Savitas Sėlių aukštumos kalvotas daubotas reljefas su Zaduojo ir Ilgio ežerais, Ilgelės ir Zaduojos protakomis;
 Žmogaus veiklos neliesta gamta išlikusi Vosynos miške.

Svarbiausios kultūros paveldo vertybės:
 Dusetų urbanistinis kompleksas, piliakalniai ir parkai.
 Dusetose yra 18 a. pastatyta bažnyčia ir varpinė.
 Miestelio centre, Nepriklausomybės aikštėje stovi 1928 m. pastatytas nepriklausomybės paminklas (nugriautas 1952 m., 1989 m. atstatytas ir restauruotas), kalbininko, profesoriaus Kazimiero Būgos biustas. Netoli bažnyčios, skverelyje yra paminklas poetui Pauliui Širviui atminti.
 Antazavės miestelyje – 18 a. bažnyčia, varpinė ir vartai.

SAUGOMOS TERITORIJOS
SKATINAMA VEIKLA

Sartų regioniniame parke skatinama:
1. veikla, išsauganti ir išryškinanti kraštovaizdžio įvairovę;
2. miškų ekosistemų apsaugos funkcijų stiprinimas, didinant biologinę įvairovę, veisiant ir formuojant mišrius medynus;
3. miškų sodinimas nuskurdintose agrarinėse teritorijose, esančiose gamtinio karkaso elementuose. Želdinių juostomis ar grupėmis rekomenduojama skaidyti plačius intensyvios žemdirbystės laukus arba želdinti ribas tarp ūkininkų sklypų;
4. pažeistų kraštovaizdžio kompleksų bei objektų atkūrimas;
5. gamtos ir kultūros paveldo objektų tyrimas, ieškant efektyvesnių jų išsaugojimo bei panaudojimo būdų, taip pat naujų vertingų objektų paieška ir įteisinimas;
6. gamtos ir kultūros paveldo objektų, kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės apsaugos pr

ropagavimas, siekiant suinteresuoti objektų savininkus, valdytojus ir naudotojus vertybių apsauga, pritraukti Sartų regioninio parko lankytojus, sukuriant galimybę gauti papildomų pajamų;
7. specialių apžvalgos bokštų įrengimas ir naudojimas pagal nustatyta tvarka parengtus projektus;
8. pažintinio turizmo organizavimas, prioritetą teikiant: autoturizmui, dviračių, pėsčiųjų, vandens ir žirginiam turizmui, žiemos sezono metu pažintinius takus bei jų įrangą panaudojant slidžių turizmui;
9. poilsiaviečių įrengimas rekreacinėse zonose, kitose teritorijų planavimo dokumentuose (planavimo schemose, specialiuosiuose planuose) nustatytose vietose;
10. rekreacinės infrastruktūros kūrimas, mokomųjų ir pažintinių takų projektavimas ir įrengimas;
11. skansenų (muziejų po atviru dangumi) įrengimas;
12. etnokultūros, tradicinės kaimo gyvensenos puoselėjimas, kaimo turizmo, rekreacinio verslo plėtra nustatytose vietose, patalpų Sartų regioninio parko lankytojams apgyvendinti nuoma;
13. turizmo mažais pramoginiais laivais, išskyrus varomus mechaniniais ir elektros varikliais, organizavimas.

MUZIEJAI:

 Dusetose veikia dailės galerija;
 K. Būgos vidurinės mokyklos kraštotyros muziejus;
 Netoli Sartų ežero, Gipėnų kaime yra lietuvių liaudies poeto, daugelio graudžių, liaudies dainomis virtusių eilėraščių autoriaus Antano Vienažindžio tėviškė, kurioje įrengtas memorialinis muziejus;
 Senuose Antazavės dvaro rūmuose veikia Antazavės krašto visuomeninis istorijos muziejus

GALIMYBĖS POILSIAUTI:

Rekreacinės zonos Sartų regioniniame parke išsidėsčiusios prie Sartų ežero – Sartų paežeriai ties Baršėnais, Kalbutiškėmis, Kavoliais, Dusetų giria, Jaskoniškių mišku, Zalvės ir Zalvio ežerai su apyežeriais ir Didžiadvario hipodromas.

Regioniniame parke yra 5 nemokamos poilsiavietės prie Sartų ežero bei poilsio namai, priklausantys AB “Rokiškio sūris”, AB “Rokiškio mašinų gamykla”, AB “Lietuvos energijos” Panevėžio elektros tinklai, UAB “Aukštaitijos vandenys”. Šiuose poilsio namuose nuomojamos valtys.

Regioninį parką galima apžiūrėti keliaujant asfaltuotais keliais Obeliai-Zarasai, Daugailiai-Bradesiai. Prie plento Obeliai-Zarasai Antazavėje ir prie plento Daugailiai-Bradesiai prie Zalvės ežero yra pastatyti informaciniai stendai.

Pėstiesiems siūloma keliauti nuo Bradesių kaimo per Bradesių šilelį, per Marimantą ir Antazavės šilą iki Antazavės miestelio, aplankant Antazavės visuomeninį muziejų, bažnyčią, kapines. Iš Antazavės keliauti per šilą miško keliuku iki plento Bradesiai-Dusetos, pakeliui aplankant Pakačinės piliakalnį, partizanų žemines, pasigrožėti panorama, atsiveriančia nuo Velikuškių piliakalnio. Jaskoniškių miške įrengtas 1,4 km ilgio pažintinis pėsčiųjų takas (su 13 stotelių), Dusetų girioje – 2 km ilgio pažintinis pėsčiųjų takas (su 5 stotelėmis).
Vandens turistams ar šiaip mėgstantiems plaukioti valtimis, baidarėmis čia tikras rojus. Į Sartų ežerą, jo pietinę dalį, galima atplaukti Šventosios upe. Aplankius prie rytinės ežero atšakos prigludusius piliakalnius, 7-8 km ilgio pietvakarine atšaka vėl sugrįžtama į Šventąją. Į Sartų ežerą galima patekti ir Kriaunos upe nuo Obelių. Vandens turistai gali pasirinkti 1-4 dienų maršrutus. Sartų ir Zaduojo ežerai yra tinkami ir buriavimui.
Plaukiojant po Sartų ežerą, galima grožėtis puikia Dusetų panorama. Prie Zalvės ežero, užlipus ant Velikuškių piliakalnio, galima pasigrožėti atsiveriančiais nuostabiais vaizdais į Sartų ir Zalvės ežerus bei jų apylinkes.
Ant Sartų ežero kranto (anksčiau ant ledo), prie Dusetų miestelio, kiekvienų metų pirmą vasario šeštadienį vyksta populiariausios Lietuvoje žirgų lenktynės. Šventės ant Sartų ledo tradiciškai organizuojamos nuo 1905 m., tačiau žinoma, kad pirmosios jų buvo surengtos dar 19 a.
Geros sąlygos mėgėjiškai žūklei.
Apsigyventi galima kaimo turizmo sodybose bei turistinėse stovyklavietėse.

2 pav. Sartų regioninis parkas

Fig. 2. Regional park of the Sartai

Sartų regioniniame parke vykdoma poilsinė veikla:
 Autoturizmas;
 Pėsčiųjų turizmo takas;
 Pažintiniai takai, kiti takai;
 Vandens turizmas;
 Buriavimas;
 Stovyklavimas;
 Pliažai, maudyklos;
 Slidinėjimas;
 Žvejyba;
 Muziejai, ekspozicijos;
 Apgyvendinimas;
 Žirginis turizmas;

3 pav.Žirgų sportas.

ŽIRGINIS SPORTAS

Dusetų miestelis garsus ne tik savo žmonėmis, bet ir originaliomis žirgų važnyčiotojų lenktynėmis, kurios vyksta per Grabnyčių dieną ant Sartų ežero ledo. Tuoj po baudžiavos panaikinimo, prasidėjo pirmieji dusetiškių bėgiai į atlaidus ir iš jų. Dažniausiai važiuodavo susilažinę. Tradicinėmis lenktynėmis jos tapo 1905 metais, labiausiai išpopuliarėjo Nepriklausomoje Lietuvoje – apie 1920 metus, o nuo 1950 metų paskelbtos respublikinėmis lenktynėmis. Per žirgų lenktynes 1968 metais surengta pirmoji žiemos mugė, virtusi kasmetine. Nesant reikiamo storio ledui, lengtynės pradėtos 1997 metai rengti prie pačių Sartų ežero – Didžiadvario hipodrome. Sportinius arklius augino ir vystė žirginį sportą, 1967 metais įkurtas Dusetų valstybinis žirgynas, vėliau reorganizuotas į UAB “Sartų žirgyną”. Čia iš viso auginama 140 sportinių žirgų. Iš jų apie 12 ristūnų dalyvauja lenktynėse. Dirba keturi patyrę treneriai. 2005 metais sukanka labai svarbus 100 metų jubiliejus.

SARTŲ REGIONINIS PARKO PLOTAS

Regioninis parkas Regional park Miškai Forests Vandens telkiniai Water bodies Pelkės Swamps Žemės ūkio naudmenos Agricultural lands Gyvenvietės Settlement Kita Other

Ha % ha % Ha % Ha % ha % ha %
Anykščių 5029 33 2256 15 50 0 3372 22 1116 7 3389 23
Asvejos 5966 52 1850 16 979 8 2330 20 91 1 373 3
Aukštadvario 9071 59 1500 10 261 2 4147 27 371 2 – –
Biržų 2900 20 530 4 387 3 7111 48 251 2 3480 23
Dieveniškių
istorinis 5122 47 65 1 104 1 4817 44 125 1 643 6
Dubysos 4651 44 145 1 1 0 5726 55 48 0 – –
Gražutės 16378 55 5628 19 700 2 4390 15 206 1 2398 8
Kauno marių 3897 38 5169 50 61 1 823 8 67 1 204 2
Krekenavos 5180 44 1929 16 346 3 3935 33 299 2 279 2
Kurtuvėnų 11891 79 422 3 60 0 2637 17 80 1
Labanoro 40900 78 7000 13 3132 6 1571 3 143 0 102 0
Metelių 3431 22 4287 28 685 4 5920 40 295 2 682 4
Nemuno deltos 2986 10 5017 17 3784 13 13957 49 170 1 2956 10
Nemuno kilpų 16865 67 1510 6 252 1 5286 21 755 3 503 2
Neries 9387 96 208 2 0 0 221 2 – – – –
Pagramančio 7928 58 310 2 357 3 4869 36 160 1 20 0
Pajūrio 951 17 61 1 75 1 794 14 122 2 3599 65
Panemunių 2693 26 1412 13 17 0 4493 43 436 4 1479 14
Pavilnių 1580 74 11 1 – 0 233 11 230 11 74 3
Rambyno 2384 50 82 2 11 0 1949 41 260 5 100 2
Salantų 2998 22 198 1 106 1 9565 70 661 5 102 1
Sartų 3590 30 2070 17 860 7 3500 29 270, 2 1840 15
Sirvėtos 2893 34 450 5 201 2 2600 30 214 2 2377 27
Tytuvėnų 6210 59 240 2 600 6 2902 27 600 6 19 0
Varnių 3375 20 1788 11 2219 14 7395 45 196 1 1412 9
Veisiejų 6231 50 1663 14 209 2 3513 29 584 5 – –
Ventos 5600 53 185 2 100 1 3925 37 780 7 40 0
Verkių 2030 77 115 4 0 55 2 – – 440 17
Vištyčio 4990 50 50 0 406 4 4261 42 82 1 311 3
Žagarės 2907 59 89 2 6 0 1073 22 783 16 72 1
Iš viso Total 200014 48 46240 11 15969 4 117370 28 9395 2 26894 7

4 pav. Regioninių parkų plotai pagal naudmenas
Fig. 4. Area of regional parks by land – use categories

Sartų regioninio parko miškingumas, lyginant su kitais Lietuvos regioniniais parkais nepasižymi dideliu procentu. Sartuose miškai užima 30 procentų, mažesnį miškingumą turi tik Varnių, Salantų, Panemunių, Pajūrio, Biržų bei Nemuno Deltos (miškingumas 10%) regioniniai parkai. Tačiau vandens telkiniai Sartų regioniniame parke užima 17 procentų, tiek pat vandens telkinių yra ir Nemuno Deltos regioniniame parke. Daugiau vandens telkinių yra tik Gražutės, Kauno Marių ir Metelių regioniniuose parkuose. Pelkės Sartų regioniniame parke užima 860 ha( 7%).Tad pelkių gana nemažai, lyginant su kitais regioniniais Lietuvos parkais. Žemės ūkio naudmenų Sartų regioniniame parke yra 29% , tai nedidelis žemės ūkio naudmenų procentas, lyginant su kitais regioniniais parkais. Gyvenvietės Sartuose sudaro tik du procentus, kituose regioniniuose parkuose gyvenvietės taip pat neužima didelio procento. Daugiausia gyvenviečių turi Žagarės regioninis parkas – 16 procentų.

4 pav. Funkcinio zonavimo žemėlapis (www.vstt.lt)

Sartų funkcinio žemėlapio sutartiniai ženklai:

– ekologinės apsaugos prioriteto zona

– gyvenamoji zona

– konservacinio prioriteto zona – rezervatas

– konservacinio prioriteto zona – draustinis

– rekreacinio prioriteto zona

– miškų ūkio zona

– žemės ūkio zona

– kito prioriteto zona

– buferinės apsaugos zonos

– ūkinio prioriteto zona

– bendrojo naudojimo vandens ūkio zona

TURIZMAS

Turizmo informacijos centro duomenimis, Zarasų rajoną 2001 metais aplankė 29 000 turistų. 2700 žmonių naudojosi Turizmo informacijos centro paslaugomis. 2001 metais 6200 žmonių apgyvendinti apgyvendinimo įstaigose, iš jų 4200 kaimo turizmo sodybose. 4300 žmonių gyveno stovyklavietėse, 9500 žmonių lankėsi Zarasų krašto muziejuje. Taigi padėtis, vystant turizmą, ypač kaimo, gerėja. Didelę įtaką atvykstančiųjų srautams turi aktyviojo poilsio galimybės rajone bei masiniai kultūros renginiai.Tai – tradicinės respublikinės žirgų lenktynės Dusetose, Utenos apskrityje rengiamas tarptautinis liaudiškos muzikos ir šokių festivalis “Ežerų sietuva”, tradicinis neprofesionalių atlikėjų festivalis “Undinėlių daina”, Žolinės festivalis.

Nagrinėjant atvykstančiuosius į Zarasų rajoną, galima teigti, kad pagrindinės rinkos yra Lietuvos didmiesčiai: Vilnius, Kaunas, Panevėžys, Šiauliai, Klaipėda. Iš užsienio šalių – Vokietija, Rusija, Latvija, Didžioji Britanija, Lenkija. Atvykstančius į rajoną turistus galima suskirtyti į dvi sąlygines grupes: mobilūs (autoturistai, dviratininkai, grupės ir pan.) ir stacionarūs (apgyvendinimo įstaigų gyventojai, besiilsintys gamtoje ir pan.)

Zarasų rajone nuo seno puoselėjamos kaimo turizmo tradicijos. Rajone veikia 31 objektas, teikiantis tokias paslaugas, bei 4 objektai, veikiantys kaip poilsio bei svečių namai. Poilsiaujantys ir keliaujantys po Zarasų rajoną gali ilsėtis Gražutės bei Sartų regioniniuose parkuose įrengtose trumpalaikio ir ilgalaikio poilsio vietose bei stovyklavietėse. Gražutės RP tokių vietų yra 17, Sartų RP – 4.

Zarasų rajone yra du regioniniai parkai. Gražutės regioninis parkas įsikūręs rytinėje Lietuvos dalyje – Zarasų ir Ignalinos rajonuose. Įsteigtas 1992 m. siekiant išsaugoti ir tvarkyti ypač vertingus kraštovaizdžio kompleksus, etnokultūrines vertybes. Bendras jo plotas – apie 29,7 tūkst. ha. Didžioji parko dalis (apie 90 proc.) yra Zarasų rajone. Parke suskaičiuojama per 70 vandens telkinių, užimančių 5,7 tūkst. ha visos parko teritorijos (Antalieptės marios, Luodis, Samavas, Dūkštas, Šventas ir pan.), o parko “širdis” – Šventoji, kuri į vieną hidrografinę sistemą sujungė visus parko vandens telkinius. Apie 60 proc., t.y. 17,0 tūkst. ha parko teritorijos užima miškai. Didžiausias – Gražutės (4,2 tūkst. ha). Parko teritorijoje didelis valgomųjų grybų, surenkamų iš 1 ha, kiekis (nusileidžiama tik Varėnos rajonui ). 2003 – ųjų metų naujiena Gražutės RP – prie Samanio ežero įrengtas 12 stotelių Degučių pažintinis takas. Sartų regioninis parkas įsteigtas 1992 m. Dusetų kraštovaizdžio draustinio pagrindu. Parkas išsidėstęs Zarasų ir Rokiškio rajonų sandūroje ir užima 1230 ha plotą. Miškai parke užima 30 proc. teritorijos, o esantys 30 ežerų – 17 proc. viso ploto. Parke yra 1 kraštovaizdžio, 2 geomorfologiniai, 3 hidrografiniai, 2 botaniniai – zoologiniai ir 1 urbanistinis draustiniai, apimantys 65 proc. visos parko teritorijos. Išskirtinę vietą užima Vosynos gamtinis rezervatas, užimantis 0,7 proc. Sartų RP teritorijos. Apie Sartų ežerą galima pastebėti savitą paežerių kaimų išdėstymą, vienkiemio kaimo kraštovaizdžio kompleksus bei jų įvairovę. Vizualiniu ir pažintiniu aspektu labai įdomios centrinė ir rytinė parko dalys. Parke esančiame Dusetų vienkiemyje gyvena aludaris R. Čižas – Lietuvos “Alaus kelio” ir Aukštaitijos regiono kulinarinio paveldo dalyvis.

Turizmo teritorinio planavimo požiūriu rekreacinių ir kultūrinių resursų koncentracija leidžia išskirti ežerų regioną Rytų aukštumoje kaip vieną iš respublikos regionų, turinčių palankiausias sąlygas turizmo plėtrai.

IŠVADOS

 Sartų regioninis parkas įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. I–2913 „Dėl regioninių parkų ir draustinių įsteigimo“ (Žin., 1992, Nr. 30–913), siekiant išsaugoti unikalioje dubaklonių sankirtoje susiformavusį Sartų ežero kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes, jas tvarkyti ir racionaliai naudoti.
 Regioninio parko paskirtis, nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 490 „Dėl regioninių parkų nuostatų patvirtinimo“. Regioninio parko paskirtis yra: išsaugoti ypač vertingą dubaklonių sankirtoje susiformavusią Sartų, Rašų ir gretimų ežerų sistemą; išsaugoti vertingas Dusetų girios ir Antazavės šilo biocenozes; išsaugoti kultūros paveldo vertybes: Dusetų urbanistinį kompleksą, esamus piliakalnius ir parkus.
 Parkas įsteigtas- 1992 m., plotas- 12 547 ha, miškingumas 29,6%, rezervatai užima 0,6%, draustiniai – 62.8%, rekreacinė zona – 6,2%

LITERATŪRA
www.stt.lt
www.inppregion.lt
A:Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba.htm
Enciklopedija.
A:Sartų regioninis parkas- Lietuvos turizmo įmonių katalogas_filesCOUNT.HTM

Leave a Comment