KAI KAS APIE SAHAROS DYKUMOS GENTIS :
SAHAROS DYKUMOS GENČIŲ BROUŽAI:
Tuaregų genties žmonės, gyvenantys Saharoje augina didžiules kupranugarių ir ožkų bandas ;
Vakarų Afrikos ašančių gentis gyvena tankiuose miškuose ;
Kenijoje gyvenantys aukštaūgiai masajai gano gyvulius lygumose ;
Tik nedaugelis pigmėjų būna aukštesni kaip 1,5 m. Jie gyvena tankiuose Kongo atogrąžų
miškuose ;
Bušmenai klajoja Pietų Afrikos dykumose ir minta tuo, ką pavyksta rasti šiose skurdžiose
apylinkėse ;
Pap. Informacija apie SAHAROS DYKUMĄ:
Sahara – didžiausia pasaulyje dykuma, užimanti beveik trečdalį Šiaurės Afrikos teritorijos.Jos
plotas daugiau kaip 9 milijonai kvadratinių kilometrų.
Per pastaruosius metus dykuma plėtėsi naikindama dirbamus plotus ir nešdama badą.
Kai kuriose rajonuose drėkinimo sistema sustabdė dykumos plėtimąsi, tačiau ilgą laiką
drėkinama žemė gali tapti druskinga ir nederlinga.
Sahara driekiasi į pietus ir užima didžiąją Mauritanijos, Malio ir Nigerio dalį. Mauritanijoje
per pastaruosius 25 metus prarasta 75 procentai ganyklų. Sausra, medžių kirtimas ir
beatodairiškas žemės naudojimas skatina šį procesą. Kuomet žemėje nėra ją sutvirtinančių
šaknų, vėjas ją tiesiog išnešioja. Nenumaldomai gamtos stichijai bandoma pasipriešinti
įrengiant apsaugines medžių ir krūmų juostas.
DYKUMOS :
Penktadalis žemės sausumos, yra sausi, atšiaurūs rajonai, vadinami dykumomis, kur teauga
vienas kitas augalas, gyvena ištvermingiausi gyviai ir kelios klajoklių gentys. Gyvenimas
dykumų žmonėms, tokiems kaip klajokliai beduinai, klaidžiojantiems Artimuosiuose Rytuose,
yra nuolatinė kova dėl būvio, nes maisto ir vandens čia stinga.
Dykumose mažai lyja, nes oras karštas ir negali susidaryti debesų. Dėl giedro dangaus
daugelis dykumų svilte svyla nuo saulės kaitros dieną, bet, nesant debesųšilumai sulaikyti,
naktį temperatūra gali nukristi žemiau nulio. Ne visos dykumos yra nepakeliamai karštos ir
nuklotos begaliniais smėlio ruožais; daugelis jų pribarstytos uolienų, o nemaža dalis Azijos
dykumų dažnai šaltos, nes jos dideliame aukštyje. Naujų dykumų gali rastis rajonuose,
kur dažnos sausros ir kur žmonės iškerta visus medžius ar leidžia savo gyvuliams nuėsti
visus augalus (tai vadinama nuganymu).Per XX a. 8-ąjį dešimtmetį sausros ir per didelis
nuganymus Centrinės Afrikos Sachelio rajoną paverttė iki šiol tebesiplečiančia dykuma.
SMĖLIS
Dieną temperatūra dykumoje smarkiai pakyla, o naktį labai nukrinta. Šildomos ir atvėsinamos
uolienos plečiasi , čia traukiasi;jų paviršius skeldi bei trupa. Uolienų daleles pusto vėjas ir
zulina jomis kitas uolienas , tad galiausiai milijonai smulkių uolos kruopelių dengia dykumas
smėlio pavidalu. Tačiau vėjas gali smėlį taip pat nublokšti ir palikti plikas uolas ar akmenėtą
plynę.
SMĖLIO KOPOS
Daugelyje dykumų yra didžiulių smėlio sampilų, vadinamų kopomis. Vėjas supučia smėlį į
kopas, kurios lėtai slenka per dykumą vėjų spaudžiamos. Kopos- tarsi smėlio bangos; jų gali
būti 33 m aukščio ir aukštesnių.
SMĖLIO AUDROS
Stiprūs vėjai varo smėlį ir dulkes per dykumą sūkuriniais debesimis. Galingi vėjai gali nešti
smulkias smėlio daleles per ištisus žemynus.
OAZĖS
Dykumų keleiviai dažnai žvalgosi oazės kur būtų apsčiai vandens. Vanduo atiteka iš didelių
tolių ir sruvena po dykumą, išsimušdamas į paviršių šaltiniais.
DRĖKINIMAS
Drėkinimas verčia dykumas žalia ir derlinga dirva.Vanduo atiteka nuo netolimų upių užtvankų arba siurbiamas iš šulinių.
DYKUMOS IR PUSDYKUMĖS
Dykuma – žemės plotas, kuris gauna mažai drėgmės, mažiau nei 250 mm per metus. Egzistuoja tokia nuomonė, jog dykumoje yra mažai gyvybės. Palyginus su drėgnesniais regionais, tai tiesa, tačiau dykumose gyvybė egzistuoja, bet ji yra pasislėpusi. Daugumagyvų organizmų slepiasi nuo tiesioginių saulės spindulių, kad ištvertų didelę kaitrą. Apytiksliai, 1/3 žemės sausumos ploto yra dykumos.
Ryškiausias dykumos bruožas – tuštuma: joje beveik nėra augalų, gyvūnų, žmonių ir vandens. Aridinės (karštosios) dykumos yra ten, kur Saulės karštis įstengia išgarinti visą išlytą vandenį. Daugelyje vietų metų metus nelyja, o staigių liūčių vanduo dažniausiai suteka į seklius nenutekamus ežerus, o iš jų greit išgaruoja.
Daugelyje dykumų vietų vėjas nupustė smėlį, paliko tik plikas uolas ir akmenynus. Yra akmeningųjų dykumų, kurios palengva tampa smėlingosiomis. Pirmiausia atsiranda kopų, tarp kurių dar nėra smėlio, po to visą paviršių apipusto smėlis; tokios dykumos vadinamos smėlio jūra.
Daugumos dykumų geografinė padėtis – aukšto slėgio tropinės zonos, kur oras visada yra labai sausas.Azijos ir Šiaurės Amerikos dykumos yra vidinėse šių žemynų dalyse, o nuo lietų nešančių vėjų jas skiria kalnų virtinės. Didžiausios pasaulio dykumos tęsiasi per Afriką ir didelę dalį Azijos. Europa – vienintelis žemynas, kuriame nėra didelių dykumų. Beveik visos dykumos yra karštos, bet yra ir šaltų dykumų, pavyzdžiui, Arktyje ir aukštai kalnuose, kuriuose dėl didžiulių šalčių nėra gyvybės.
Dykumos susidaro ten, kur vanduo išgaruoja nesuspėjęs susigerti į žemę. Temperatūra čia taip pat svarbi, kaip ir drėgmė – nors kritulių būna tiek pat, šaltesnėse platumose auga miškai, o tropinėse gali augti tik krūmai. Sausas klimatas būdingas apie 25 % Žemės paviršiaus ploto.
Sahara
Saharoje vyrauja kontinentinis tropinis klimatas. Sausio mėn. Vidutinė
temperatūra 9-12°C, liepos mėn. vidutinė temperatūra 33-38°C.
Saharos šiaurėje užregistruota
58°C temperatūra (aukščiausia Žemėje).
Žemės paviršius įkaista iki 80°C.
Dideli paros temperatūros svyravimai.
Žiemą visoje Saharoje naktimis
būna šalnos, kalnuose temperatūra nukrinta iki -18°C.
AUGALIJA
Dažniausias oazių augalas datulė, o labai paplitę yra chados krūmai su daugybe plonų ir lanksčių šakų. Dar viena dykumos augalų mėgstama vieta – derlinga žemė aplink oazę. Jos, kaip žalios dėmės, driekiasi aplink retus dykumoje šaltinius. Čia auga akacijos, mimozos, miros, tamarindai, eglūnai, figmedžiai, karpažolės.Dažni kviečių, kukurūzų, sorų pasėliai..
Dykuma – kraštovaizdis, kuriam būdingas karštas ir sausas (Saharos dykuma, Arabijos dykuma) arba šaltas ir sausas (Gobio dykuma) klimatas bei skurdi augalija. Dykumoje dieną gali būti +58 laipsniai, o naktį temperatūra gali nukristi net žemiau nulio. Kai kuriose dykumose nelyja po kelerius metus (Atakamio dykumoje Pietų Amerikoje lietaus nebūna net kelis šimtmečius iš eilės), todėl tokius alinančius orus ištveria tik itin atsparūs augalai (kaktusai, kaupiantys vandenį stiebuose) ir gyvūnai (geltonieji starai, kurie dienomis slepiasi vėsiuose požeminiuose urvuose, ir kupranugariai, kurie ištveria keletą dienų neėdę ir negėrę). Dykumos užima aštuntadalį Žemės sausumos ploto – 32-40 milijonų kvadratinių kilometrų. Tarp dykumų smėlynų yra tik 25%. Dauguma dykumų nuklotos žvyru, žvirgždu ir plikomis uolomis. Skiriamikeli dykumų tipai: smėlingosios (Afrikos Sahara), akmeningosios (Alžyro ir Libijos dykumos), druskožeminės (Solt Leik Sičio dykuma) ir kt. Didžiausia poliarinė dykuma – Antarktida, o karšto ir vidutinio klimato juostos dykuma – Afrikos Sahara.
KLIMATAS
Daugumos dykumų geografinė padėtis – aukšto slėgio tropinės zonos, kur oras visada yra labai sausas. Azijos ir Šiaurės Amerikos dykumos yra vidinėse šių žemynų dalyse, o nuo lietų nešančių vėjų jas skiria kalnų virtinės. Didžiausios pasaulio dykumos tęsiasi per Afriką ir didelę dalį Azijos. Europa – vienintelis žemynas, kuriame nėra didelių dykumų. Beveik visos dykumos yra karštos, bet yra ir šaltų dykumų, pavyzdžiui, Arktyje ir aukštai kalnuose, kuriuose dėl didžiulių šalčių nėra gyvybės.
Dykumos susidaro ten, kur vanduo išgaruoja nesuspėjęs susigerti į žemę. Temperatūra čia taip pat svarbi, kaip ir drėgmė – nors kritulių būna tiek pat, šaltesnėse platumose auga miškai, o tropinėse gali augti tik krūmai. Sausas klimatas būdingas apie 25 % Žemės paviršiaus ploto; ypač daug dykumų yra tarp 10° ir 32° šiaurės ir pietų platumos.Dykumos beveik neveikia cheminis dūlėjimas. Labiausiai paviršių veikia mechaninė vėjo ir paros temperatūrų kitimo erozija.Dykumos – priskiriamos prie atogrąžų klimato juostų.Ten visada būna karšta ir labai sausa.Klimato tipas žemyninis.Per metus dykumose kritulių iškrinta nedaugiau kaip 25mm, o kai kuriose vietose kritulių nebūna ištisus metus.Oro temperatūra taip pat čia stulbinanti vasarą pakyla net iki +58 ºC,net ir žiemos mėnesiais dieną ji pakylaiki +30 ºC, o naktimis nukrinta žemiau nulio.