Saharos dykuma

3744 0

KAI KAS APIE SAHAROS DYKUMOS GENTIS :

SAHAROS DYKUMOS GENČIŲ BROUŽAI:

Tuaregų genties žmonės, gyvenantys Saharoje augina didžiules kupranugarių ir ožkų bandas ;

Vakarų Afrikos ašančių gentis gyvena tankiuose miškuose ;

Kenijoje gyvenantys aukštaūgiai masajai gano gyvulius lygumose ;

Tik nedaugelis pigmėjų būna aukštesni kaip 1,5 m. Jie gyvena tankiuose Kongo atogrąžų

miškuose ;

Bušmenai klajoja Pietų Afrikos dykumose ir minta tuo, ką pavyksta rasti šiose skurdžiose

apylinkėse ;

Pap. Informacija apie SAHAROS DYKUMĄ:

Sahara – didžiausia pasaulyje dykuma, užimanti beveik trečdalį Šiaurės Afrikos teritorijos.Jos

plotas daugiau kaip 9 milijonai kvvadratinių kilometrų.

Per pastaruosius metus dykuma plėtėsi naikindama dirbamus plotus ir nešdama badą.

Kai kuriose rajonuose drėkinimo sistema sustabdė dykumos plėtimąsi, tačiau ilgą laiką

drėkinama žemė gali tapti druskinga ir nederlinga.

Sahara driekiasi į pietus ir užima didžiąją Mauritanijos, Malio ir Nigerio dalį. Mauritanijoje

per pastaruosius 25 metus prarasta 75 procentai ganyklų. Sausra, medžių kirtimas ir

beatodairiškas žemės naudojimas skatina šį procesą. Kuomet žemėje nėra ją sutvirtinančių

šaknų, vėjas ją tiesiog išnešioja. Nenumaldomai gamtos stichijai bandoma pasipriešinti

įrengiant apsaugines medžių ir krūmų juostas.

DYKUMOS :

Penktadalis žemės sausumos, yra saausi, atšiaurūs rajonai, vadinami dykumomis, kur teauga

vienas kitas augalas, gyvena ištvermingiausi gyviai ir kelios klajoklių gentys. Gyvenimas

dykumų žmonėms, tokiems kaip klajokliai beduinai, klaidžiojantiems Artimuosiuose Rytuose,

yra nuolatinė kova dėl būvio, nes maisto ir vandens čia stinga.

Dykumose mažai lyja, ne

es oras karštas ir negali susidaryti debesų. Dėl giedro dangaus

daugelis dykumų svilte svyla nuo saulės kaitros dieną, bet, nesant debesųšilumai sulaikyti,

naktį temperatūra gali nukristi žemiau nulio. Ne visos dykumos yra nepakeliamai karštos ir

nuklotos begaliniais smėlio ruožais; daugelis jų pribarstytos uolienų, o nemaža dalis Azijos

dykumų dažnai šaltos, nes jos dideliame aukštyje. Naujų dykumų gali rastis rajonuose,

kur dažnos sausros ir kur žmonės iškerta visus medžius ar leidžia savo gyvuliams nuėsti

visus augalus (tai vadinama nuganymu).Per XX a. 8-ąjį dešimtmetį sausros ir per didelis

nuganymus Centrinės Afrikos Sachelio rajoną paverttė iki šiol tebesiplečiančia dykuma.

SMĖLIS

Dieną temperatūra dykumoje smarkiai pakyla, o naktį labai nukrinta. Šildomos ir atvėsinamos

uolienos plečiasi , čia traukiasi;jų paviršius skeldi bei trupa. Uolienų daleles pusto vėjas ir

zulina jomis kiitas uolienas , tad galiausiai milijonai smulkių uolos kruopelių dengia dykumas

smėlio pavidalu. Tačiau vėjas gali smėlį taip pat nublokšti ir palikti plikas uolas ar akmenėtą

plynę.

SMĖLIO KOPOS

Daugelyje dykumų yra didžiulių smėlio sampilų, vadinamų kopomis. Vėjas supučia smėlį į

kopas, kurios lėtai slenka per dykumą vėjų spaudžiamos. Kopos- tarsi smėlio bangos; jų gali

būti 33 m aukščio ir aukštesnių.

SMĖLIO AUDROS

Stiprūs vėjai varo smėlį ir dulkes per dykumą sūkuriniais debesimis. Galingi vėjai gali nešti

smulkias smėlio daleles per ištisus žemynus.

OAZĖS

Dykumų keleiviai dažnai žvalgosi oa

azės kur būtų apsčiai vandens. Vanduo atiteka iš didelių

tolių ir sruvena po dykumą, išsimušdamas į paviršių šaltiniais.

DRĖKINIMAS

Drėkinimas verčia dykumas žalia ir derlinga dirva.Vanduo atiteka nuo netolimų upių užtvankų arba siurbiamas iš šulinių.

DYKUMOS IR PUSDYKUMĖS

Dykuma – žemės plotas, kuris gauna mažai drėgmės, mažiau nei 250 mm per metus. Egzistuoja tokia nuomonė, jog dykumoje yra mažai gyvybės. Palyginus su drėgnesniais regionais, tai tiesa, tačiau dykumose gyvybė egzistuoja, bet ji yra pasislėpusi. Daugumagyvų organizmų slepiasi nuo tiesioginių saulės spindulių, kad ištvertų didelę kaitrą. Apytiksliai, 1/3 žemės sausumos ploto yra dykumos.

Ryškiausias dykumos bruožas – tuštuma: joje beveik nėra augalų, gyvūnų, žmonių ir vandens. Aridinės (karštosios) dykumos yra ten, kur Saulės karštis įstengia išgarinti visą išlytą vandenį. Daugelyje vietų metų metus nelyja, o staigių liūčių vanduo dažniausiai suteka į seklius nenutekamus ežerus, o iš jų greit išgaruoja.

Daugelyje dykumų vietų vėjas nupustė smėlį, paliko tik plikas uolas ir akmenynus. Yra akmeningųjų dykumų, kurios palengva tampa smėlingosiomis. Pirmiausia atsiranda kopų, tarp kurių dar nėra smėlio, po to visą paviršių apipusto smėlis; tokios dykumos vadinamos smėlio jūra.

Daugumos dykumų geografinė padėtis – aukšto slėgio tropinės zonos, kur oras visada yra labai sausas.Azijos ir Šiaurės Amerikos dykumos yra vidinėse šių žemynų dalyse, o nuo lietų nešančių vėjų jas skiria kalnų virtinės. Didžiausios pasaulio dykumos tę

ęsiasi per Afriką ir didelę dalį Azijos. Europa – vienintelis žemynas, kuriame nėra didelių dykumų. Beveik visos dykumos yra karštos, bet yra ir šaltų dykumų, pavyzdžiui, Arktyje ir aukštai kalnuose, kuriuose dėl didžiulių šalčių nėra gyvybės.

Dykumos susidaro ten, kur vanduo išgaruoja nesuspėjęs susigerti į žemę. Temperatūra čia taip pat svarbi, kaip ir drėgmė – nors kritulių būna tiek pat, šaltesnėse platumose auga miškai, o tropinėse gali augti tik krūmai. Sausas klimatas būdingas apie 25 % Žemės paviršiaus ploto.

Sahara

Saharoje vyrauja kontinentinis tropinis klimatas. Sausio mėn. Vidutinė

temperatūra 9-12°C, liepos mėn. vidutinė temperatūra 33-38°C.

Saharos šiaurėje užregistruota

58°C temperatūra (aukščiausia Žemėje).

Žemės paviršius įkaista iki 80°C.

Dideli paros temperatūros svyravimai.

Žiemą visoje Saharoje naktimis

būna šalnos, kalnuose temperatūra n

. . .

Join the Conversation