RAIDOS KONSPEKTAS

13. 2-3- jų metų vaiko asmenybės užuomazgos, savimonės raida. Savarankiškumo – gėda ir abejonės. S.Freudas, A.Adleris tvirtina kad asmenybė susiformuoja anksti, jau kūdikystėje ir vaikystėje, iki 3 metų ar vėliausiai iki 5 metų. Šiame amžiuje vaikas jau daug ko išmoksta, ne tik vaikščioti, bet ir laipioti, atidarinėti, stumdyti, mėtyti. Jis džiaugiasi savo naujais sugebėjimais ir siekia daryti pats( savasis aš), atlikti ką nors naudingo ne tik sau, bet ir vienmečiams, suaugusiems, bet yra ryškus kopijavimas aplinkinių. Jis bando sužinoti ką gali savo aplinkoje valdyti, tvarkyti, koo ne. Jei suaugusieji leidžia daryti ką jis nori, vaikui išsiugdo jausmas, kad jis valdo savo kūną, poreikius, savo aplinką. Taigi sėkmingai vystantis asmenybei, formuojasi savarankiškumo jausmas. Nesėkmingai vyksta šis etapas, kai suaugusieji neleidžia vaikui išbandyti savo jėgas, skubina jį, bara, puola už jį daryti. Būdingas egocentriškumas –visur pabrėžia save, savęs iškėlimas( piešinyje piešia save didesnį). Savo asmenybės ir jos santykių su aplinka atspindėjimas, savo „aš“ pažinimas vad savimone.

14. Kognityvinė raida ikimokykliniame amžiuje. Kognityvinės raidos stadija – priešoperacinė. Būdingi požymiai: vaikas paasauliui pažinti naudoja simbolinį mąstymą, taip pat ir kalbą.. Pagrindiniai pasiekimai: vaizduotė labai išlavėjusi. Vaiko mąstymo centracija ir egocentrizmas mažėja, jis pradeda suprasti kitų požiūrį.Centracija- tai dėmesio sutelkimas tik į vieną situacijos bruožą. Vaikas šeimos narius vertinas pagal tai, ką tas na

arys jam reiškia. Šio amžiaus vaikas jau sugeba apsimesti vaizduoti mėgdžioti net gerokai anksčiau stebėti kitų žm elgesį. Lavėjanti vaizduotė ir geras kalbos mokėjimas atveria vaikui naujas mąstymo ir žaidimo galimybes. Vaikas geriau sugeba naudotis simboliais ir aplinkos daiktų vaizdais. Simbolinis mąstymas- tai kuris leidžia vartoti žodžius ir naudoti vaizdinius objektus, kurių tuo metu nėra vaiko akiratyje( vaikas panoro saldumynų, kurių tuo metu nėra, ir jų paprašyti.) įvaldęs simbolinį mąstymą, labai greitai išmoksta tūkstančius žodžių. 4m. vaiko kalba tampa gramatiškai taisyklinga, ir vieno žodžio sakinių ryškiai sumažėja. 3-4m vaiko žaidimai tampa sudėtingesni, nes vaikas vartodamas žodžius gali ‚paversti‘ popieriaus juostą auksine karna, lėle –savo „vaiku“ ir kt. ikimokyklinio amžiaus vaikų kūrybiški žaidimai yra pagrindinis užsiėmimas. Augančio vaiko vaizduotė vis lavėja. Žaaidime vaikui vaikas gali tapti viskuo, daiktas įgauna savo simbolinę reikšmę tik atitinkamų gestų dėka. Mąstymas aplenkia kalbos tobulėjimą ir vaikas paprastai žino gerokai daugiau negu gali pasakyti. Mąstymas yra egocentriškas t.y. nesugebėjimas suprasti įvairius dalykus kitu aspektu, nesutampančiu su jo nuomone. Vaikas pasaulį supranta tik remdamasis savo paties požiūriu, vaikas viską vertina iš savo pozicijos.

15. Kalbos vystymasis ikimokykliniame amžiuje. Sparčiausiai kalba lavinama ikimokykliniame amžiuje. Vaikai dažnai nesugeba išklausyti kito kalbančiojo. Vaiko sakomų sakinių yra egocentriški.- tai reiškia kalbėjimą kito as

smens akivaizdoje, bet neperduodant kitam ir nesikeičiant tarpusavyje informacija ar idėjomis. Būdami vaikai kartu dažnai kalba, tačiau kalba dažniausiai reiškia tik savo mintis, nereaguodami ką sako kiti. Augančio vaiko socializuoti kalba irgi tobulėja t.y stengiasi bendrauti su kitais bendraamžiai, mėgina aktyviai keistis mintimis ir suprasti tai ką sako kitas. Pakartojimu vad toks kalbėjimas kai vaikas kartoja žodžius savo malonumui, nes jam patinka tų žodžių skambėjimas ( ku kū,) monologu vad vaiko kalba nukreipta į save ir padedantis palaikyti tam tikrą jo aktyvumą, vaikas kalbasi su savimi kai yra kitas vaikas. Kolektyvinis vad kalba visi vaikai iškart, nekreipdami dėmesio ką sako kiti vaikai. Piaget nurodė kad ikimokyklinio amžiaus vaiko teiginių yra socializuoti kalba. Ji apibūdina kaip pokalbis, kuriame 2 ar daugiau žmonių pasako bent 3 teiginius ta pačia tema: kai vaikais naudojasi kitų žm pateiktomis žiniomis“ Aš šiandien daug katrų maudžiausi ežere. Kitas vaikas aš irgi norėčiau kartu su tavimi išsimaudyti“ vaikui paprastai geriau sekasi klausiką užduoti negu atsakyti. Klausimas Kodėl? Vaikai kalba trumpesniais sakiniais nei suaugusieji. Nuo 2 iki 4 metų vaiko žodynas kas 6 mėn padvigubėja- t.y.vaikas išmoksta po kelis žodžius perdieną. 6 metų vaikas jau gali taisyklingai vartoti kai kuriuos specialius nuolat girdimus terminius( medicina, fizika). Vaikas, mėgindamas apibūdinti žodžių reikšmę, paprastai turi omenyje tuos veiksnius, ku
uriuos su jais( arba su juo) gali atlikti ir išreikšti tai egocentriškais apibrėžimais ( Mama, yra tam kad gamintų man valgyti). Vaiko sugebėjimas aiškiai taisyklingai ištarti žodžius gerokai atsilieka nuo žodyno didėjimo ir gramatikos žinių. Sunku ištarti du tris priebalsius esančius žodžio pradžioje. Mąstymas be kalbos neįmanoma.

16. žaidimų reikšmė vaiko psichikos vystymuisi. Žaidžiant su kitais vaikais, išmokstama laikytis žaidimo taisyklių, sumažėja egocentriškumas, skatinama bendradarbiauti. Vaikas taip pat gali mėginti vaidinti įvairius vaidmenis, įgyti naujų socialinių sugebėjimų. Skiriamas socialinis, funkciniai, vaidmenimis žaidimas. Vaikas žaisdamas su bendraamžiais įgyja svarbios įvairiapusės patirties kurios suaugusieji suteikti vaikui arba vaikams įgyti patiems vėliau yra sudėtinga. Tie ikimokyklinio amžiaus vaikai, kurie dažnai žaisdavo su kitais vaikais, labai anksti pradėjo bendrauti vieni su kitais, vaikytis vienas kitą, plepėti arba tiesiog džiaugtis vienas kito buvimu. Vaidmeninio žaidimo pradžia sutampa su simbolinio mąstymo įgijimu. Tai matyti vaikui migdant, maitinant lėlę. Vaikui augant vaidmeniniai žaidimai darosi sudėtingesni. Daugelis žaidimų susieta su namų gyvenimo situacijomis. ( vyras ir žmona ,gynėjes, auka). Šie žaidimai vaikams teikia ne tik malonius ir įdomius išgyvenimus, bet jie padeda mokytis įvairių vaidmenų, išreikšti savo baimę ir fantazijas, moko bendrauti su kitais. Psichoanalitinės krypties psichologai teigia, kad standartinių žaidimų situacijų paskirtis yra padėti vaikui išspręsti vidinius konfliktus. Vaidmeninius žaidimus ga

ali žaisti tik vaikai sugebantys mąstyti simboliais. Žaidžiant atsiskleidžia pažintiniai procesai. Simboliniai žaidimai parodo vaiko pastangas orientuotis realybėje. Žaidžiant sprendžiamas konfliktas tarp vaiko savito pasaulio suvokimo ir realaus pasaulio. Vaikas fantazuodamas gali tyrinėti ir išmėginti daugelį pažintinių reagavimo būdų, kuriuos tikrovėje atlikti neįmanoma. Vaikas pradeda suvokti moralines normas ir vaidmenis. Mokymosi šaltinis yra vaiko ir kitų šeimos narių tarpusavio santykiai ir jo bendri žaidimai su kitais vaikais. Funkciniai- tai paprastas patrauklių veiksmų kartojimas, ankstyviausia vaikų žaidimo forma. Veiksmas teikia malonumą, be prievartos, nuovargis nesukelia nepasitenkinimo( idėti -išimti, pakelti-padėti).

Leave a Comment