Vilniaus Pilaitės vidurinės mokyklos
IX. a klasės mokinys Martians Glovickis
PRIENAI
REFERATAS
Mokytoja VILMA RAKETYTĖ
Vilnius 2000
Naudota literatūra
1. Enciklopedija
Prienai
Prienų miestas įsikūręs kairiajame Nemuno krante, prie Mažosios Birštono kilpos. Nou Kauno plentu į Prienus 30 km, plaukiant Nemunu – 80km.
Prienų, kaip ir daugelio kitų vietovių, pradžia neatsekama.Likusios tik legendos. Du pavadinimai sako, kad Prienų vardas esąs vardinės kilmės.
Pagal vieną jų legendą, kunigaikštis Prienys šiose apylinkėse medžiojęs, susižavėjęs vietove ir čia pastatęs pilį, kurią pavadinęs savo vardu –
PRIENAIS. Deja, tokios pilies likučių neapčiuopta. Pavadinimas galėjo atsirasti Vilniaus įkūrimo pavyzdžiu. Kita pavadinimo atmaina sako, kad į dabartinę Prienų vietovę senais laikais siūsdavę nusikaltėlius. Vienas iš jų buves Prienas. Jis prie mažo Mielupio upelio (jo vandeniu iki I-ojo pasaulinio karo kai kurie misto gyventojai mėgino gydyti akis) pasistatęs sodybą, pavadintą jo vardu. Yra dar trečias pavadinimas. Kai kairiajame
Nemuno krante pradėjo kurtis gyvntojai, Nemunas dar neturėjęs vardo; jį vadinę ana upė, o tuos
naujakurius sakydavę kuriantis prie anos upės; iš prie anos upės išsirutulioję Prienai. Šis pavadinimas turi dar priedą: Vytautas grįždamas su kariais į Birštoną, ties vieta, kur vėliau buvo Rūdupio dvaras, rado upę; iš čia ir Rūdupis. Iš visų šių pavadinimų tikra tai, kad miestas vadinamas Prienais, o minėtas dvaras Rūdupiu. Vietos žmonės pelkėtas vietas, kurių Nemuno pašlaitėse netrūksta, vadina rūdynais, ypač kai šaltinių vanduo palieka geležies rūdžių. Iš čia kilo Rūdupio vardas.
GEOGRAFINĖ PADĖTIS. Miestas Lietuvos pietuose, abipus Nemuno; rj centras.
9100 gyventojų (1976). Teritorija 860ha. Gyventojai įsikūrę Nemuno trasose.
Diduma miesto siaura juosta tęsiasi Nemuno kairiuoju krantu. Abi dalis jungia tiltas. Planas stačiakampis. Iš šiaurės ir vakarų miestą supa statūs upės slėnio šlaitai ir Prienų šilas. Nemunas daro 17 km ilgio kilpą, kurios sąsmaukos plotis 1,2 km. Kilpoje esantis Žvėrinčiaus miestas tęsiasi iki
Birštono. Plentai į Vilnių, Kauną, Kapsuką, Alytų.
Prienų apylinkės – aukštis įspūdingi nemuno slėnio šlaitai, apaugę medžiais bei krūmais ir didžiulės daubos. Ties prienais Nemuno slėnis yra siauriausiai. Sausame rytų slėnyje buvo prienų dvaro likučiai. Čia ir
Bulteris buvo pasistatęs pilį, apie kurią jau buvo anksčiau minėta. Jos liekanos minimos ir dabartinėje okupuotosios Lietuvos spaudoje. Dešinėje
Nemuno pusėje yra Birštono mažosios kilpos pusiasalis, Buchta arba
Žvėrinčium vadinamas. Per prienus nuo senų laikų eina Kauno – Trakų susisiekimo arterija, kurios dalis nuo Kauno iki Prienų buvo vadinama
Kristoforo traktu. Į prienus sueina keli plentai: iš Kauno, Marijampolės,
Balbieriškio, ir Alytaus, keli vieškeliai.
Apie 1,5 km nuo prienų, Mačiūnų kaime, yra piliakalnis ir senkapiai, kuriuose žmonės prancūzkapiais vadina. Tame kaime yra įdomi dauba: aukšti krantai, apačioje liūnas. Dauba panaši į didžiulį dubenį, kriam pietų pusėje trūksta šono. Tai buvęs ežeras, išplėšęs pietų krantą ir išbėgęs
Tartoko upeliu į Nemuną. Upelio žiotyse yra tvenkinys ir senas malūnas.
Tartoku vadinamas. Kadaise čia buvo vandens sukama lentpjūvė; ji išnyko, bet Tartoko vardas pasiliko.
Iš Mačiūnų kaimo Kauno – Prienų plentas vingiuodamas leidžiasi nuo šlaito žemyn Prienų link. Tą kalną vadina Nuotakos kalnu.Gal šis vardas kilęs iš nuotakus, bet žmonės jį kitaip aiškina. Esą senovėje vestuvininkai važiavę į prienu šliūbo. Kalne sustoję, nes nuotakai reikėję tam tikrais reikalais išlipti. Išlipusi ir pasislėpusi už gūbrio; vestuvininkai laukę ir nesulaukę ėję ieškoti. Apvaikščioję visus gūbrius, mišką, šaukę, bet veltui. Grįžę atgal: Ta nuotaka niekada neatsišaukusi. Nou to laiko žmonės tą kalną ėmė vadinti Nuotakos kalnu.
Greta Mačiūnų kaimo iš rytų yra Strielčių kaimas; jo vardas liudija, kad kadaise ir čia bus buvę miškai, medžioklės. Kitas ta linkme yra Bagrėno kaimas ir buvęs dvaras, minimas jau 1609 m. Priartėjusiame prie Nemuno šlaite yra Bagrėno piliakalnis, Švedų šančiais vadinamas.
Įdomus Nemuno ruožas Naravai – Birštoas. Nemunas Naravuose teka iš pietų į šiaurę. Sutikęs nenugalimą Kernuvių kalną, suka į kairę ir ieško prarastos linkmės. Padaro apie 14 km ilgio kilpą, apžiūri Birštoną ir vėl grįžta į
Naravus. Tuomet staigiai pasuka atgal į šiaurę. Birštono – Kernuvių sąsmauka tik 1,5 km pločio. Šią kilpą vasarotojai naudojo ekskursijoms
Nemunu. Nemuno posūkyje iš Naravų Prienų link buvo rėva Telyčia, viršugalvyje kilpos ties Prienais antra šniokščianti rėva, į kurią srovė neša sielius ir vytines, ties Bagrėno – Rūdupio pasisukimu Birštono link siauras gilesnis ruožas. Nuostolingas ruožas tik Prienų ir Mačiūnų pievoms:
Nemuas kairįjį krantą ardo. Padaro Nemunas žalos ir Prienams. 1924 m rugpjūčio mėn Prienuose nusmuko į Nemuną aukštas krantas ir viduryje Nemuno išspaudė kalną.
Tiesiu keliu apie 3 km nuo Bagrėno į šiaurės rytus, Pošvenčio kaimo šlaite, yra aukštas status piliakalnis, o papėdėje senas kapynas, Medžiokų kapais vadinamas.
Apie 9 km nuo Prienų, už Bačkininkų miškelio, netoli plento rytų pusėje, yra pakopomis pakilęs kalnelis – Perkūnkalnis,senovėje Perkūno garbinimo vieta.
Už 4 km nuo Prienų į šiaurės vakarus yra Prienlaukio kaimas, viena seniausių givenviečių. Tarp Prienlaukio ir Šiauliškių kaimo yra nedidelis labai vėžingas ežeras. Per ežerą prateka Šventupės (Jiesios intako)
aukštupys.
Už Prienlaukio apie 2 km į vakarus yra buv. Klebiškio dvaras. Prie nedidelio upelio yra piliakalnis, siekiąs 43 m aukščio, iš rytų apsuptas grioviu. Piliakalnis kiek apardytas, šlaitai apaugę medžiais ir krūmais.
Prienlaukio ežeras yra Prienų rajone 5 km į šiaurės vakarus nuo Prienų.
Plotas 51 ha. Ilgis 1 km, didžiausias plotis 0,8 km. Didžiausias gylis 6,2
m. krantai žemi, vietomis pelkėti. Per Prienus teka Šventupis, įteka
Verksnia ir dar vienas upelis. 1976 Šventupis žemiau Prienų patvenktas, 21
ha padidėjo Prienų ploras.
Prienų rajonas yra Lietuvos pietuose. Plotas 1142 km 42600 gyventojų
(1976) centras – Prienai. 12 apylinkių, 2 rj pavaldumo miestai
(Jieznas,Prienai), miesto tipo gyvenvietė (Balbieriškis), 2 miesteliai
(Pakuonis,Veiveriai), 420 kaimų, 2 viensėdžiai (1986).
Didesnė rajono dalis yra Nemuno vidurupio plynaukštėje. Š v kampą kerta
Veiverių moreninis kalvagūbris (iki98m aukščio), pietuose įsiterpia
Šilavoto kalvagūbris (iki 148m), rytuose – Dzūkų aukštuma (iki 257m,
Gedanionių k., Prienų, Kaišiadorių ir Trakų rj sandūroje). Žemiausias rajono taškas (35m) yra Nemuno vandens lygis Prienų š pakraštyje.
Sausio vidutinė t-ra – 5,0; liepos 17,5˚C. Šalnos prasideda vidutiniškai IX
28, baigiasi V 18 (133dienos be šalnų). Kritulių per metus 644 – 702 mm.
Pastovi sniego danga susidaro vidutiniškai XII 28, ištirpsta III 11, jos vid storis iki 20 cm. Per rajoną teka Nemunas su intakais: Peršėke,Verkne,
Jiesia. 32 ežerai, 5 tvenkiniai.
Dirvožemiai daugiausia smėlio,priemolio,velėniniai jauriniai (glėjiški arba silpnai sujaurėję),velėniniai sujaurėję;yra jaurinių šilaininių,velėninių karbonatinių,pelkinių,aliuvinių.
Miškingumas 27,4%.Didžiausi miškai-Prienų šilas,Balbieriškio miškas.Auga daugiausia pušynai,eglynai,yra mišriūjų miškų,beržynų,drebulynų.
Rajone yra Medžionių landšaftinis istorinis,Nemuno kilpų landšaftinis,Degsnės botaninis draustinis,6 valstybės saugomi parkai,9
gamtos paminklai(atodanga,3 akmenys,2 versmės,ąžuolas,eglė,liepa).
Mišku apaugę 6260 ha.Miškuose prasideda Nemuno intakai
Revuona,Drubengis,Vilkupis,Vadė.
Reljefas banguotas ir kalvotas.Įlomėse yra nedidelių pelkių,3 bebaigiantys užželti ežerėliai.
Miškuose yra briedžių, elnių, stirnų, šernų, lapių, barsukų, usūrinių šunų, voverių, kiaunių, tetervinų, jerubių, slankų, plėšriųjų paukščių, bebrų, ondatrų.
Gamtos paminklai:aukščiausia Lietuvos eglė (45 m aukščio; Prienų šilo
90 kvartale), Šiauliškių akmuo (Mačiūnų miško 2 kvartale); archeologinis paminklas – Naravų piliakalnis (Naravų miško 63 kvartale).
Prienų miško pramonės ūkio plotas 27700 ha (iš jų 23800ha miško). Susideda iš 9 girininkijų (Aukštadvario, Birštono, Degsnės, Išlaužo, Meškapievio,
Naujosios Ūtos, Prienų, Stakliškių, Šilavoto), miško meistrijos (Jiezne), miško ruošos punkto su miško medžegos sandėliu ir medienos perdirbimo baru, ir remonto cecho (Prienuose). 1985 pasodinta 180 ha miško, paruošta 64400
ktm medienos (iš jos 3800 ktm padarinės); prekinė produkcija 1,5 mln rublių. Ūkis įkurtas 1975 kaip Prienų miškų ūkis.
Daugiausia pramonės įmonių yra Prienuose. Jiezne yra Kauno “Elektros” g-los filialas, traktorių remonto dirbtuvės, “Sūduvos” siuvimo f-ko cechas,
Išlauže, Pakuonyje, Stakliškėse, Veiveriuose-Prienų sviesto g-los pieno separavimo punktai.
Žemės ūkio naudmenų 69500 ha (1986), iš jų ariamosios žemės 46200 ha, pievų
4800. Ha, ganyklų 16600 ha, sodų 1900 ha
Duonos kombinatas, buitinio aptarnavimo kombinatas, 200 lovų ligoninė, senelių internatas, 2 vid m-los, spec. vid.internatinė m-la, prekybos mokykla, kultūros namai, biblioteka. Leistas rj laikraštis “Naujas gyvenimas”.
1986 veikė 4 ligoninių tipo įstaigos su 445 lovomis, 7 ambulatorijos ir poliklinikos, 3 felčerių sveikatos punktai, 26 felčerių ir akušerių punktai, 7 vaistinės, 18 vaistinių punktų. Dirbo 120 gydytojų, 356 žm. vid.
med. personalo.
24 ikimokyklinėse įstaigose 1986 buvo 1530 vaikų, 40 bendrojo lavinimo mokyklų mokėsi 5970 mokinių, 1 vidurinėje prof. techn. m-
loje 780 mokinių. Veikė 41 masinė biblioteka ( 477500 egz.), 24 klubinės įstaigos, Vinco Mykolaičio Putino namas muziejus (Pilotiškėse; Lit.
muziejaus filialas), Mato Šalčiaus muziejus (Čiudiškiuose).
Yra 131 kultūros paminklas: 51 archeologijos, 14 istorijos, 6
architektūros, 60 dailės. Archeologinių paminklų daugumą sudaro piliakalniai ( Bačkininkėlių, Medžionių, 2 Norkūnų), yra mit. akmenų (vad.
“Akmeninė piniginė” Pilotiškėse), kapinynų. Architektūros paminklai-
bažnyčios (Jiezno, Prienų), sodybos. Dailės paminklų dauguma sudaro tapybos kūriniai ( dailininkų K.Rafalavičiaus, N.Silvanavičiaus Nemaniūnų bažnyčioje); Balbieriškio bažnyčioje yra 19 a. skulptūrų.
Nuolatinių gyventojųskaičius (metų pradžioje; 1000-čiais)
Metai
Prienų raj….39,2 39,2 39,1 39,0 39,1 39,0
Vidutinis metinis gyventojų skaičius
(1000-čiais)
Metai………1990 1995 1996 1997 1998
Prienų eaj…..39,2 39,2 39,0 39,0 39,1
Nuolatinių gyventojų skaičius
Gyventojš sk. Įregistruota: Natūralus
Atvyko Išvyko Migracijos
1998. 01 01 gimusių/mirusių prieaugis saldo
Prienų raj. 39072 404/598
671 511 160
Gyventojų sk. Vidutinis metinis
1999. 01 01 gyventojų sk
Prienų raj. 39038 39055
Nuolatinių gyventojų skaičius
Gyventojų sk. Įregistruota: Natūralus Atvyko Išvyko
Migracijos
1998 01 01 gimusių/mirusių prieaugis saldo
Prienai 12035 130 /
181 158 23
Gyventojų sk. Vidutinis metinis
1999 01 01 gyventojų sk.
Prienai 12010 12023
[pic]