Vilniaus Pilaitės vidurinės mokyklos IX a klasės mokinys Martians Glovickis
PRIENAI
REFERATAS
Mokytoja VILMA RAKETYTĖ
Vilnius 2000
Naudota literatūra1.ENCIKLOPEDIJA
PRIENAIPrienų miestas įsikūręs kairiajame Nemuno krante, prie Mažosios Birštonokilpos. Nou Kauno plentu į Prienus 30 km, plaukiant Nemunu – 80km.Prienų, kaip ir daugelio kitų vietovių, pradžia neatsekama.Likusios tiklegendos. Du pavadinimai sako, kad Prienų vardas esąs vardinės kilmės.Pagal vieną jų legendą, kunigaikštis Prienys šiose apylinkėse medžiojęs,susižavėjęs vietove ir čia pastatęs pilį, kurią pavadinęs savo vardu –PRIENAIS. Deja, tokios pilies likučių neapčiuopta. Pavadinimas galėjoatsirasti Vilniaus įkūrimo pavyzdžiu. Kita pavadinimo atmaina sako, kad įdabartinę Prienų vietovę senais laikais siūsdavę nusikaltėlius. Vienas išjų buves Prienas. Jis prie mažo Mielupio upelio (jo vandeniu iki I-ojopasaulinio karo kai kurie misto gyventojai mėgino gydyti akis) pasistatęssodybą, pavadintą jo vardu. Yra dar trečias pavadinimas. Kai kairiajameNemuno krante pradėjo kurtis gyvntojai, Nemunas dar neturėjęs vardo; jįvadinę ana upė, o tuos
naujakurius sakydavę kuriantis prie anos upės; iš prie anos upėsišsirutulioję Prienai. Šis pavadinimas turi dar priedą: Vytautas grįždamassu kariais į Birštoną, ties vieta, kur vėliau buvo Rūdupio dvaras, radoupę; iš čia ir Rūdupis. Iš visų šių pavadinimų tikra tai, kad miestasvadinamas Prienais, o minėtas dvaras Rūdupiu. Vietos žmonės pelkėtasvietas, kurių Nemuno pašlaitėse netrūksta, vadina rūdynais, ypač kaišaltinių vanduo palieka geležies rūdžių. Iš čia kilo Rūdupio vardas.GEOGRAFINĖ PADĖTIS. Miestas Lietuvos pietuose, abipus Nemuno; rj centras.9100 gyventojų (1976). Teritorija 860ha. Gyventojai įsikūrę Nemuno trasose.Diduma miesto siaura juosta tęsiasi Nemuno kairiuoju krantu. Abi dalis
jungia tiltas. Planas stačiakampis. Iš šiaurės ir vakarų miestą supa statūsupės slėnio šlaitai ir Prienų šilas. Nemunas daro 17 km ilgio kilpą, kuriossąsmaukos plotis 1,2 km. Kilpoje esantis Žvėrinčiaus miestas tęsiasi ikiBirštono. Plentai į Vilnių, Kauną, Kapsuką, Alytų.Prienų apylinkės – aukštis įspūdingi nemuno slėnio šlaitai, apaugę medžiaisbei krūmais ir didžiulės daubos. Ties prienais Nemuno slėnis yrasiauriausiai. Sausame rytų slėnyje buvo prienų dvaro likučiai. Čia irBulteris buvo pasistatęs pilį, apie kurią jau buvo anksčiau minėta. Josliekanos minimos ir dabartinėje okupuotosios Lietuvos spaudoje. DešinėjeNemuno pusėje yra Birštono mažosios kilpos pusiasalis, Buchta arbaŽvėrinčium vadinamas. Per prienus nuo senų laikų eina Kauno – Trakųsusisiekimo arterija, kurios dalis nuo Kauno iki Prienų buvo vadinamaKristoforo traktu. Į prienus sueina keli plentai: iš Kauno, Marijampolės,Balbieriškio, ir Alytaus, keli vieškeliai.Apie 1,5 km nuo prienų, Mačiūnų kaime, yra piliakalnis ir senkapiai,kuriuose žmonės prancūzkapiais vadina. Tame kaime yra įdomi dauba: aukštikrantai, apačioje liūnas. Dauba panaši į didžiulį dubenį, kriam pietųpusėje trūksta šono. Tai buvęs ežeras, išplėšęs pietų krantą ir išbėgęsTartoko upeliu į Nemuną. Upelio žiotyse yra tvenkinys ir senas malūnas.Tartoku vadinamas. Kadaise čia buvo vandens sukama lentpjūvė; ji išnyko,bet Tartoko vardas pasiliko.Iš Mačiūnų kaimo Kauno – Prienų plentas vingiuodamas leidžiasi nuo šlaitožemyn Prienų link. Tą kalną vadina Nuotakos kalnu.Gal šis vardas kilęs išnuotakus, bet žmonės jį kitaip aiškina. Esą senovėje vestuvininkai važiavęį prienu šliūbo. Kalne sustoję, nes nuotakai reikėję tam tikrais reikalais
išlipti. Išlipusi ir pasislėpusi už gūbrio; vestuvininkai laukę irnesulaukę ėję ieškoti. Apvaikščioję visus gūbrius, mišką, šaukę, betveltui. Grįžę atgal: Ta nuotaka niekada neatsišaukusi. Nou to laiko žmonėstą kalną ėmė vadinti Nuotakos kalnu.Greta Mačiūnų kaimo iš rytų yra Strielčių kaimas; jo vardas liudija, kadkadaise ir čia bus buvę miškai, medžioklės. Kitas ta linkme yra Bagrėnokaimas ir buvęs dvaras, minimas jau 1609 m. Priartėjusiame prie Nemunošlaite yra Bagrėno piliakalnis, Švedų šančiais vadinamas.Įdomus Nemuno ruožas Naravai – Birštoas. Nemunas Naravuose teka iš pietų įšiaurę. Sutikęs nenugalimą Kernuvių kalną, suka į kairę ir ieško prarastoslinkmės. Padaro apie 14 km ilgio kilpą, apžiūri Birštoną ir vėl grįžta įNaravus. Tuomet staigiai pasuka atgal į šiaurę. Birštono – Kernuviųsąsmauka tik 1,5 km pločio. Šią kilpą vasarotojai naudojo ekskursijomsNemunu. Nemuno posūkyje iš Naravų Prienų link buvo rėva Telyčia,viršugalvyje kilpos ties Prienais antra šniokščianti rėva, į kurią srovėneša sielius ir vytines, ties Bagrėno – Rūdupio pasisukimu Birštono linksiauras gilesnis ruožas. Nuostolingas ruožas tik Prienų ir Mačiūnų pievoms:Nemuas kairįjį krantą ardo. Padaro Nemunas žalos ir Prienams. 1924 mrugpjūčio mėn Prienuose nusmuko į Nemuną aukštas krantas ir viduryje Nemunoišspaudė kalną.Tiesiu keliu apie 3 km nuo Bagrėno į šiaurės rytus, Pošvenčio kaimo šlaite,yra aukštas status piliakalnis, o papėdėje senas kapynas, Medžiokų kapaisvadinamas.Apie 9 km nuo Prienų, už Bačkininkų miškelio, netoli plento rytų pusėje,yra pakopomis pakilęs kalnelis – Perkūnkalnis,senovėje Perkūno garbinimovieta.Už 4 km nuo Prienų į šiaurės vakarus yra Prienlaukio kaimas, vienaseniausių givenviečių. Tarp Prienlaukio ir Šiauliškių kaimo yra nedidelislabai vėžingas ežeras. Per ežerą prateka Šventupės (Jiesios intako)aukštupys.Už Prienlaukio apie 2 km į vakarus yra buv. Klebiškio dvaras. Prienedidelio upelio yra piliakalnis, siekiąs 43 m aukščio, iš rytų apsuptasgrioviu. Piliakalnis kiek apardytas, šlaitai apaugę medžiais ir krūmais.Prienlaukio ežeras yra Prienų rajone 5 km į šiaurės vakarus nuo Prienų.Plotas 51 ha. Ilgis 1 km, didžiausias plotis 0,8 km. Didžiausias gylis 6,2m. krantai žemi, vietomis pelkėti. Per Prienus teka Šventupis, įtekaVerksnia ir dar vienas upelis. 1976 Šventupis žemiau Prienų patvenktas, 21ha padidėjo Prienų ploras.Prienų rajonas yra Lietuvos pietuose. Plotas 1142 km 42600 gyventojų(1976) centras – Prienai. 12 apylinkių, 2 rj pavaldumo miestai(Jieznas,Prienai), miesto tipo gyvenvietė (Balbieriškis), 2 miesteliai(Pakuonis,Veiveriai), 420 kaimų, 2 viensėdžiai (1986).Didesnė rajono dalis yra Nemuno vidurupio plynaukštėje. Š v kampą kertaVeiverių moreninis kalvagūbris (iki98m aukščio), pietuose įsiterpiaŠilavoto kalvagūbris (iki 148m), rytuose – Dzūkų aukštuma (iki 257m,Gedanionių k., Prienų, Kaišiadorių ir Trakų rj sandūroje). Žemiausiasrajono taškas (35m) yra Nemuno vandens lygis Prienų š pakraštyje.Sausio vidutinė t-ra – 5,0; liepos 17,5˚C. Šalnos prasideda vidutiniškai IX28, baigiasi V 18 (133dienos be šalnų). Kritulių per metus 644 – 702 mm.Pastovi sniego danga susidaro vidutiniškai XII 28, ištirpsta III 11, josvid storis iki 20 cm. Per rajoną teka Nemunas su intakais: Peršėke,Verkne,Jiesia. 32 ežerai, 5 tvenkiniai.Dirvožemiai daugiausia smėlio,priemolio,velėniniai jauriniai (glėjiški arbasilpnai sujaurėję),velėniniai sujaurėję;yra jaurinių šilaininių,velėniniųkarbonatinių,pelkinių,aliuvinių.Miškingumas 27,4%.Didžiausi miškai-Prienų šilas,Balbieriškio miškas.Augadaugiausia pušynai,eglynai,yra mišriūjų miškų,beržynų,drebulynų.Rajone yra Medžionių landšaftinis istorinis,Nemuno kilpųlandšaftinis,Degsnės botaninis draustinis,6 valstybės saugomi parkai,9gamtos paminklai(atodanga,3 akmenys,2 versmės,ąžuolas,eglė,liepa).Mišku apaugę 6260 ha.Miškuose prasideda Nemuno intakaiRevuona,Drubengis,Vilkupis,Vadė.Reljefas banguotas ir kalvotas.Įlomėse yra nedidelių pelkių,3 bebaigiantysužželti ežerėliai.Miškuose yra briedžių, elnių, stirnų, šernų, lapių, barsukų, usūrinių šunų,voverių, kiaunių, tetervinų, jerubių, slankų, plėšriųjų paukščių, bebrų,ondatrų. Gamtos paminklai:aukščiausia Lietuvos eglė (45 m aukščio; Prienų šilo90 kvartale), Šiauliškių akmuo (Mačiūnų miško 2 kvartale); archeologinispaminklas – Naravų piliakalnis (Naravų miško 63 kvartale).Prienų miško pramonės ūkio plotas 27700 ha (iš jų 23800ha miško). Susidedaiš 9 girininkijų (Aukštadvario, Birštono, Degsnės, Išlaužo, Meškapievio,Naujosios Ūtos, Prienų, Stakliškių, Šilavoto), miško meistrijos (Jiezne),miško ruošos punkto su miško medžegos sandėliu ir medienos perdirbimo baru,ir remonto cecho (Prienuose). 1985 pasodinta 180 ha miško, paruošta 64400ktm medienos (iš jos 3800 ktm padarinės); prekinė produkcija 1,5 mlnrublių. Ūkis įkurtas 1975 kaip Prienų miškų ūkis.Daugiausia pramonės įmonių yra Prienuose. Jiezne yra Kauno “Elektros” g-losfilialas, traktorių remonto dirbtuvės, “Sūduvos” siuvimo f-ko cechas,Išlauže, Pakuonyje, Stakliškėse, Veiveriuose-Prienų sviesto g-los pienoseparavimo punktai.Žemės ūkio naudmenų 69500 ha (1986), iš jų ariamosios žemės 46200 ha, pievų4800 ha, ganyklų 16600 ha, sodų 1900 ha.Duonos kombinatas, buitinio aptarnavimo kombinatas, 200 lovų ligoninė,senelių internatas, 2 vid m-los, spec. vid.internatinė m-la, prekybosmokykla, kultūros namai, biblioteka. Leistas rj laikraštis “Naujasgyvenimas”.1986 veikė 4 ligoninių tipo įstaigos su 445 lovomis, 7 ambulatorijos irpoliklinikos, 3 felčerių sveikatos punktai, 26 felčerių ir akušeriųpunktai, 7 vaistinės, 18 vaistinių punktų. Dirbo 120 gydytojų, 356 žm. vid.med. personalo.24 ikimokyklinėse įstaigose 1986 buvo 1530 vaikų, 40 bendrojo lavinimomokyklų mokėsi 5970 mokinių, 1 vidurinėje prof. techn. m-
loje 780 mokinių. Veikė 41 masinė biblioteka ( 477500 egz.), 24 klubinėsįstaigos, Vinco Mykolaičio Putino namas muziejus (Pilotiškėse; Lit.muziejaus filialas), Mato Šalčiaus muziejus (Čiudiškiuose).Yra 131 kultūros paminklas: 51 archeologijos, 14 istorijos, 6architektūros, 60 dailės. Archeologinių paminklų daugumą sudaropiliakalniai ( Bačkininkėlių, Medžionių, 2 Norkūnų), yra mit. akmenų (vad.“Akmeninė piniginė” Pilotiškėse), kapinynų. Architektūros paminklai-bažnyčios (Jiezno, Prienų), sodybos. Dailės paminklų dauguma sudaro tapyboskūriniai ( dailininkų K.Rafalavičiaus, N.Silvanavičiaus Nemaniūnųbažnyčioje); Balbieriškio bažnyčioje yra 19 a. skulptūrų.
Nuolatinių gyventojųskaičius(metų pradžioje; 1000-čiais)
Metai………1990 1995 1996 1997 1998 1999Prienų raj….39,2 39,2 39,1 39,0 39,1 39,0
Vidutinis metinis gyventojų skaičius(1000-čiais)
Metai………1990 1995 1996 1997 1998 Prienų eaj…..39,2 39,2 39,0 39,0 39,1
Nuolatinių gyventojų skaičius
Gyventojš sk. Įregistruota: NatūralusAtvyko Išvyko Migracijos 1998 01 01 gimusių/mirusių prieaugis saldo
Prienų raj. 39072 404/598 – 194 671 511 160
Gyventojų sk. Vidutinis metinis1999 01 01 gyventojų sk.Prienų raj. 39038 39055
Nuolatinių gyventojų skaičius
Gyventojų sk. Įregistruota: Natūralus Atvyko IšvykoMigracijos1998 01 01 gimusių/mirusių prieaugis saldoPrienai 12035 130 / 178 – 48181 158 23
Gyventojų sk. Vidutinis metinis1999 01 01 gyventojų sk.Prienai 12010 12023
———————–[pic]