Pirmieji gyventojai Rytų Pabaltijyje
Pirmieji sėslūs Lietuvos gyventojai – tai archajinės Europos kultūrų žmonės. Vėlyvajame paleolite į poledynmečio Lietuvos tundrą gyventojai atėjo iš dviejų Europos sričių. Vieni buvo kilę iš Jutlandijos ar iš piečiau nuo jos esančių sričių. Pietiniu Baltijos pajūriu šiaurės elnių ir mamutų medžiotojai atklydo į Lietuvą ir atsinešė europinę Madleno kultūrą. Ši jau Lietuvos teritorijoje gyvenusių žmonių vadinama Pabaltijo Madleno kultūra. Kitas žmonių migracijos kelias į Lietuvos teritoriją vedė iš Lenkijos. Šios žmonių bendruomenės atnešė į Lietuvos teritoriją vadinamąją Svidrų kultūrą, kuri buvo paplitusi tarp Vyslos ir Neries. Kuri kultūra pirmoji pasiekė Lietuvą? Dabartiniai duomenys rodytų, kad tai buvo Madleno medžiotojai. Jų stovyklos datuojamos alerodu (9800–9000 m. pr. Kr.) arba vėlyvuoju driasu (9000–8000 m. pr. Kr.), o Svidrų kultūros dirbiniai priskiriami arba vėlyvojo driaso pradžiai, arba jo pabaigai. Tokie yra faktai apie pirmuosius Lietuvos gyventojus. Tačiau Lietuvos teritorija galėjo būti apgyvendinta ir anksčiau. Mat pirmasis vėlyvojo ledynmečio atšilimas – biolingas – prasidėjo anksčiau (11–10000 m. pr. Kr.) ir žmonės jau galėjo kurtis mūsų platumose.
Manyta, kad pats seniausias žinomas Lietuvos teritorijoje gyvenęs žmogus – vadinamasis Kirsnos žmogus – gyveno prieš 8 ar netgi 10 tūkstantmečių. G. Česnio nuomone, mezolitiniai Kirsnos tipo žmonės bus atėję į Lietuvos Baltijos pajūrio pakrantę iš vakarų – iš Jutlandijos pusiasalio. Taip pat manyta, kad kitas seniausias Lietuvos žmogus, rastas Turlojiškėje, gyveno prieš 6 tūkstančius metų. Šio ankstyvojo neolito žmogaus pėdsakai veda į Centrinę Europą. Veikiausiai iš ten bus plūdę ikiindoeuropietiškieji mūsų krašto gyventojai. Tačiau pastarųjų metų antropologų tyrimai nepatvirtino tokios hipotezės. Labiau tikėtina, kad minėtieji Kirsnos ir Turlojiškės žmonės gyveno apie 895–835 m. pr. Kr. – vėlyvajame bronzos amžiuje. Oksforde (Didžioji Britanija) atlikus tyrimus paaiškėjo, kad seniausias iki šiol atrastas Lietuvos gyventojas – Spigino žmogus – gyveno vėlyvajame mezolite, apie 5780 m. pr. Kr.
Pabaltijo Madleno kultūros žmonės kūrėsi laikinose stovyklose, kurias įrengdavo aukštose Nemuno, Neries, Merkio terasose. Šiai kultūrai būdingi titnaginiai dirbiniai: platūs strėlių antgaliai su siauru smailiu įtvaru, platūs gremžtukai ir vienagaliai skaldytiniai. Naudoti ir dirbiniai iš kaulo bei rago: kapliai, žeberklai bei strėlių antgaliai. Svidrų kultūros žmonių gyvenvietės nebuvo ilgalaikės, tačiau kiek didesnės. Šios kultūros žmonės naudojo titnaginius, tačiau ilgėlesnius strėlių antgalius, pailgus gremžtukus, rėžtukus, o jų skaldytiniai buvo dvigaliai.
Vėlyvajame paleolite žinoma ir vadinamoji hibridinių kultūrų grupė. Ji kilusi sąveikaujant Pabaltijo Madleno ir Svidrų kultūrų žmonėms. Tokios kultūros egzistavimo įrodymas – Svidrų ir Pabaltijo Madleno dirbinių ypatumais pasižymintys radiniai iš vienos stovyklos. Tas pats dirbinių tipų įvairumas ir svidrinis retušas kaip Pabaltijo Madleno kultūros antgaliuose. Kiti dirbiniai – rėžtukai, gremžtukai, netgi skaldytinių tipai – būdingi ir vienai, ir kitai kultūrai. Manoma, kad hibridinių kultūrų grupė gyvavo šalia grynųjų. Jų stovyklos paplitusios prie Nemuno, Neries, Merkio ir Ūlos upių, o gyvavimo laikotarpis yra alerodo pabaiga, o gal ir vėlyvojo driaso pradžia bei pabaiga.