Paryžius

Daugelis europiečių kalbėdami apie prancūzus šypsosi. Nes jų įvaizdis nėra labai teigiamas, mat kalbama, kad prancūzas mėgėjas laisvai gyventi, mėgsta paplepėti, paslampinėti ir vengia sunkiai dirbti. Matyt, tokiam įvaizdžiui susidaryti padeda prancūzo temperamentas ar daugelyje knygų aprašyti Napoleono, Žorž Sand ir kitų veikėjų bei menininkų meilės romanai.
Prancūzų kredo – menas gyventi, gauti iš gyvenimo kuo daugiau malonumų. Kiekviena diena yra šventė. ‘Neapkenčiu nuobodulio’, – sako prancūzai. Jie nemėgsta sunkaus, juodo, monotoniško darbo. Tačiau darbas yra menas, vėlgi porina prancūzai. Šiaip jau jie laabai bijo tik viena-tapti juokingais, vadinasi, apsijuokti nemokant kalbėtis ir gyventi. Tas pats vertinant sugebėjimą pietauti. Juokaujama, kad pietauti prancūzas eina kaip režisierius prie klasikinio kūrinio. Tai daro suteikdamas malonumą sau ir savo svečiui. Tada mažai kalbama. Tiesiog į klausimą atsakoma ‘Taip’ arba ‘Ne’. Prancūzai dievina žodžių žaismą. Nesvarbu, ką pasakyti, svarbu, kaip pasakyti ‘skaniai’. Todėl savo simpatijas per rinkimus atiduoda dažniausiai tam politikui, kuris sugeba sąmojingai pasakyti tiesą. Labai svarbus rodiklis – mokėjimas savarankiškai mąstyti.
Prancūzui kalbėti apie pinigus – blogo tono požymis. Toodėl norėdamas būti mandagus, niekad neklausk jo, kiek jis uždirba ar išleidžia savo reikmėms tenkinti. Prancūzai mano, kad pinigai kišenės nešildo, o tai kiekvienas supranta savaip. Jie kuria savo namų jaukumą ir savitą stilių nežiūrėdami į kaimyną, bet kiekvienas savaip. Populiarūs ra

ankų darbo dirbiniai. Tačiau miestiečiai netaupo pinigų patys megzdami, nerdami, remontuodami automobilį ar valydami langus. Jie mano, kad kiekvienas turi dirbti savo darbą. Todėl šeimininkės, užuot valiusios dulkes ar skalbusios, geriau bendrauja su draugėmis ar savo vaikais, kuriems skiriama labai daug dėmesio.
Prancūzai labai mėgsta bendrauti su užsieniečiais. Kai šie nerodo galantiškumo, paprašomi išeiti ir daugiau į svečius niekad nekviečiami. Daugelis mano, kad prancūzai yra godūs. Tereikia prisiminti, kiek dėmesio skiriama valkatoms ir narkomanams, nuomonė apie juos tuojau pat pasikeis.
Dar viena tema, kurios prancūzai nemėgsta, tai kalbėti apie darbą. O šiaip visas nelaimes jie mėgsta apgaubti humoru. Gana keista, ar ne? Bet tarp paryžiečio ir provincijos prancūzo yra didelis skirtumas. Kas būdinga vienam, kitam tai gali būti visai nepriimtina.

EIFELIS

EIFFELIO BOKŠTAS (Tour Eiffel) buuvo sukurtas 1889 metų Pasaulinės parodos lankytojams nustebinti ir Paryžiaus horizontui laikinai paįvairinti. Inžinieriaus Gustave’o Eiffelio statinys buvo aršiai kritikuotas XIX a. estetų. Poetas Paulis Verlaine’as pakeliui darydavo lankstą, kad nematytų bokšto. Tai buvo aukščiausias pasaulio statinys iki 1931 m., kai buvo baigtas Niujorko Empire State Building. Dabar bokštas simbolizuoja Paryžių. Jis puikiai atrodo po neseniai atlikto remonto bei naujos apšvietimo sistemos įrengimo.
Eiffelis tuo metu Europoje buvo autoritetas aukštų karkasų aerodinamikos srityje (1913 metais jis parašė knygą ‘Oro pasipriešinimas’). Eiffelio bokšto konstrukcija, atraminių st

tulpų išlinkimas buvo preciziškai apskaičiuoti, todėl vėjo lenkiamoji ir šlyties jėgos buvo palaipsniui transformuojamos į gniuždymo jėgas, kurias bokšto atramos galėjo žymiai efektyviau atlaikyti. Tokia nepaprasta buvo Eiffelio inžinerija, kad net stipriausiam vėjui pučiant, bokštas nesvyruoja daugiau nei 12 centimetrų. Visi didieji Dangoraižiai, pastatyti nuo 1960 metų, buvo sukonstruoti beveik tokiu pačiu principu.

Eiffelio bokštą sudaro trys lygmenys:
• Pirmasis lygmuo: 57.63 metrų aukštyje. Jame yra observatorija, kuri stebi Eiffelio bokšto viršūnės svyravimą, Cineiffel muziejus, supažindinantis lankytojus su bokšto istorija, suvenyrų parduotuvė, restoranas ‘Aukštis 95’ bei pašto skyrius.
• Antrasis lygmuo: 115.73 metrų aukštyje. Nuo jo galima apžvelgti Paryžiaus panoramą su teleskopais. Šiame lygmenyje jūs rasite parduotuves, labai prabangų Žiulio Verno restoraną.
• Trečiasis lygmuo: 276.13 metrų aukštyje atsiveria išskirtinė Paryžiaus ir apylinkių panorama. Neseniai atstatytas Gustavo Eiffelio biuras kuriame jis sutinka Tomą Edisoną. Panoraminis vadovas padeda orientuotis. Dioramos supažindina su šios platformos istorija.
Politika vaidino nemažą vaidmenį bokšto istorijoje. Antrojo pasaulinio karo metu vokiečiai ant jo pakabino iškabą: ‘Deutschland Siegt Auf Allen Fronten’ (‘Vokietija laimi visuose frontuose’). 1958 metais, likus keletui mėnesių prieš Fidelio Kastro atėjimą į valdžią, Kubos revoliucionieriai pakabino jų raudonai juodą vėliavą, o 1979 metais Amerikos žalieji pakabino plakatą ‘Gelbėkite ruonius’. 1989 metais bokštas šventė savo šimtmečio jubiliejų. Muzikos ir fejerverkų šou tęsėsi 89 minutes.

O čia keletas įdomių faktų apie bokštą:
>> 300 plieno meistrų jį sukonstravo pe

er 2 metus (1887-1889).
>> Jį sudaro 15,000 plieno detalių.
>> Jį laiko 2.5 milijono kniedžių.
>> Jam nudažyti reikia 40 tonų dažų.
>> Į viršų veda 1671 pakopa.
>> Siūbavimo amplitudė – ne didesnė kaip 12 cm.
>> Karštą dieną dėl metalo plėtimosi aukštis padidėja 15 cm.
>> Bokšto aukštis 1889 metais: 300.51 metrai.
>> bokšto aukštis su antena: 320.755 metrai.
>> Bokšto pagrindo plotas: 10281.96 kvadratinio metro.
>> Pamato svoris: 277,602 kilogramų.
>> Metalo svoris: 7.34 milijonai kilogramų.
>> Lifto sistemos svoris: 946,000 kilogramų.
>> Bendras svoris: 8.56 milijonai kilogramų.
>> Slėgis tenkantis vienam kvadratiniam centimetrui: nuo 4.1 iki 4.5 kg.
>> Statybos datos: Pradėtas statyti 1887 metų sausio 26, pabaigtas 1889 metų kovo 31 dieną.
>> Pastato vertė: 7.8 milijonų frankų.
>> Pajamos, gautos per 1889 metų ekspoziciją: 5,919,884 frankų,
>> Lankytojų skaičius per 2002 metus: 6,157,042.

LUVRAS

LUVRO MUZIEJAUS, turinčio vieną vertingiausių meno kolekcijų pasaulyje, istorija siekia viduramžius. Pirmiausia 1190 m, karalius Pilypas Augustas čia pastatė tvirtovę, kad apgintų Paryžių nuo vikingų antplūdžių. Savo įspūdingą bokštą ir požeminį kalėjimą ji prarado valdant Pranciškui I, kuris vietoj jų pastatė renesansinį pastatą. Paskui keturis amžius prancūzų karaliai ir imperatoriai jį tobulino bei plėtė. Galiausiai pagrindiniame kieme buvo pastatyta stiklo piramidė, iš kurios galima patekti į visas galerijas. Pagrindinis įėjimas yra po stiklo piramide. Iš čia koridoriai išsišakoja į visus muziejaus fligelius. Kūriniai eksponuojami per keturis aukštus. Paveikslai ir skulptūros išdėstytos pagal kilmės šalį. Atskiros salės skiriamos senovės Rytų, Egipto, graikų, etruskų ir romėnų menui, objets d’art, spaudiniams ir pi

iešiniams.
LUVRO LOBYNO IŠTAKOS – Pranciškaus I (1515-1547) įsigyta nemaža italų tapybos kolekcija, kurioje buvo ir Mona Liza (Džokonda). Valdant Liudvikui XIV (1643 -1715) kolekciją sudarė tik 200 darbų, tačiau ją papildė dovanos ir pirkiniai. Pirmą kartą Luvras buvo atidarytas lankytojams 1793 m. po Revoliucijos ir nuo to meto tolydžio turtėja.
Dabar pasižvalgysime po milžinišką luvro kolekciją.
EUROPOS TAPYBA 1400-1900 M. GERAI parodoma šiaurinės Europos (flamandų, olandų, vokiečių ir anglų) tapyba. Vienas ankstyviausių flamandų darbų – Jano van Eycko Kanclerio Rolino Madona (apie 1435), kuriame vaizduojamas Burgundijos kancleris, besimeldžiantis ant kelių priešais Mergelę ir Kūdikėlį. Hieronymo Boscho Kvailių laivas (1500) – puikus satyrinis žmogaus gyvenimo tuštybės įvertinimas. Anthonio van Dycko portretas Karalius Karolis medžioja (1635) iš Nyderlandų kolekcijos vaizduoja rafinuotai elegantišką Anglijos karalių Karolį I. Jacobas Jordaensas, garsėjantis apsirijimo ir geidulingumo scenomis, neįprastą jautrumą atskleidžia paveiksle Keturi evangelistai. Franso Halso Čigonaitės (1628) linksma šypsena žavi natūralumu. Menininko talentą liudija Rembrandto Autoportretas, Emauso mokiniai (1648) ir Betsabėja (1654).
Nedaug yra vokiečių tapybos, bet galima pamatyti reikšmingus trijų pagrindinių XV-XVI a. vokiečių tapytojų kūrinius. Kolekcijoje yra jauno, 22 metų, Albrechto Dūrerio Autoportretas (1493), Luco Cranacho Venera (1529) ir Hanso Holbeino tapytas didžiojo humanisto, mokslininko Erazmo portretas. Tarp anglų dailininkų – Thomas Gainsborough (Pokalbis parke, apie 1746), seras Joshua Reynoldsas (Master Hare, 1788) ir J. M. W. Turneris (Peizažas su upe ir įlanka iš toliau, apie 1835-1840).
Daug ispanų kolekcijos šedevrų vaizduoja tragiškąją gyvenimo pusę: EI Greco Kristus ant kryžiaus, garbinamas aukotojų (1576), Frąncisco de Zurbarano Pašarvotas šv. Bonaventūra (apie 1629) su tamsiaveidžiu numirėliu – dvi Luvro vertybės. Jose de Riberos Raišasis berniukas (1642) vaizduoja vargšą nebylį, kuris laiko popieriaus skiautę, prašančią išmaldos. Šviesesnę nuotaiką skleidžia keli XIX a. Goyos portretai.
Plati italų tapybos kolekcija apima 1200-1800 m. periodą. Čia yra neginčijamų ankstyvojo Renesanso autoritetų Cimabue’s ir Giotto darbų, taip pat Fra Angelico Mergelės karūnavimas (1435) ir Pisanello žavusis Merginos iš d’Estė šeimos portretas (apie 1435). Yra ir puikus Sigismondo Malatestos portretas iš profilio, nutapytas Piero della Francescos (apie 1450) bei Paolo Uccello audringa mūšio scena. Keli Leonardo da Vinci paveikslai, pvz., Mergelė su kūdikėliu Jėzumi ir šv. Ona, žavi ne mažiau nei jo Mona Liza.
Puiki Luvro prancūzų tapybos kolekcija apima laikotarpį nuo XIV a. iki 1848 m. Vėlesni paveikslai saugomi Musėe d’Orsay . Nuostabus kūrinys – Enguer and’o Quartono Villeneuves-Avignon Pieta (1455). Kitas ankstyvasis paveikslas ‘jūbrielle d’Estrėe’ vaizduoja Henriko IV meilužę vonioje. Iš XVI-XVII a. yra keletas nepakartojamų Georges’o de la Touro darbų su jam būdingu dramatišku deglo šviesos efektu.
Pristatomas didysis XVIII a. melancholijos tapytojas Jeanas Watteau. Kad rokoko meistras J. H. Fragonard’as mėgo žavius lengvabūdiškus siužetus, akivaizdžiai rodo Mauduolės (1770). Visiškas kontrastas – Nicolas Poussino klasicizmas bei J. L. Davido istorinė tapyba. Daugumą J. D. Ingres’o darbų turi Musėe d’Orsay, tačiau Luvras pasiliko erotišką Turkišką pirtį (1862).
EUROPOS SKULPTŪRA 1100-1900 M. ANKSTYVOSIOS FLAMANDŲ ir vokiečių skulptūros kolekcijoje yra daug šedevrų, pvz., Tilmano Riemenschneiderio Apreiškimo Mergelė (XV a. pabaiga) ir neįprasta Gregoro Erharto natūralaus dydžio nuoga atgailaujančios Marijos Magdalietės figūra (XVI a. pradžia). To paties laikotarpio flamandų bažnytinio meno pavyzdys – puošnus paauksuotas medinis altorius. Kita svarbi flamandų skulptūra – Adriaeno de Vrieso ilgakojai Merkurijus ir Psichė (1593), sukurti Rudolfo II rūmams Prahoje.
Prancūzų skyrius prasideda nuo ankstyvųjų romaninių darbų: XII a. Burgundijos skulptoriaus Kristaus figūra ir šv. Petro galva. Netikėtai atrodo Philippe’o Pot (aukšto Burgundijos pareigūno) antkapis su aštuoniais juodai apsigaubusiais gedėtojais. Henriko II meilužė Diane de Poitiers savo pilies Paryžiaus vakaruose kiemą buvo papuošusi didele savo bendravardės medžioklės deivės Dianos skulptūra. Dabar ji stovi Luvre. Didžiojo skulptoriaus iš Marselio Pierre’o Puget (1620-1694) kūriniai surinkti į stiklu dengtą vidinį kiemą – Cour Puget. Ten yra graikų atletas Milonas Krotonietis, kurį surijo liūtas, kai jo rankos įstrigo rąsto plyšyje. Stiklo stogu dengtame Cour Marly dabar stovi laukiniai Marly arkliai, apsupti kitų prancūzų skulptūros šedevrų. Tarp jų – Jean-Antoine’o Houdono XIX a. pradžios biustai, vaizduojantys garsiuosius Diderot ir Voltaire’ą.
Italų skulptūros kolekcija puikuojasi Michelangelo Vergais ir Benvenuto Cellini’o Fontainebleau Nimfa.
SENOVĖS RYTŲ, EGIPTO, GRAIKŲ, ETRUSKŲ IR ROMĖNŲ MENAS. Įspūdį palieka Luvro senovės meno diapazonas: nuo neolito (apie 6000 m. pr. Kr.) iki Romos imperijos žlugimo. Reikšmingi Mesopotamijos meno kūriniai – sėdinti Ebihil figūra (2400 m. pr. Kr.), keli Lagašo valdovo Gudėjos portretai (apie 2255 m. pr. Kr.). Juodo bazalto plokštėje įrašytas Babilono karaliaus Hamurabio kodeksas (apie 1700 m. pr. Kr.) – vienas seniausių pasaulyje teisės dokumentų. Karingiems asirams atstovauja subtilūs raižiniai ir efektinga Sargono II (722-705) rūmų dalies rekonstrukcija su milžiniškais sparnuotais jaučiais. Puikus persų meno pavyzdys – Persijos karaliaus kilpininkų sargybą vaizduojantis emaliuotų plytų mūrinys, kuris kadaise puošė SŪZI rūmus.
Dauguma Egipto meno dirbinių būdavo skirta mirusiesiems, jų pomirtiniam gyvenimui. Dažnai tarp jų matome kasdienio gyvenimo senovės Egipte atvaizdus. Vienas iš pavyzdžių – mažytė laidojimo patalpa, skirta aukštam pareigūnui (apie 2500 m. pr. Kr.). Ją puošia puikūs raižiniai, kurie vaizduoja žmones, plaukiojančius laivais, gaudančius žuvis, prižiūrinčius galvijus bei paukščius. Apie senovės Egipto šeimos gyvenimą galima sužinoti iš tikroviškų įkapių portretų, pvz., sėdinčio raštininko ir kelių sutuoktinių porų skulptūrų. Ankstyviausia skulptūra datuojama 2500 m. pr. Kr., o vėliausia -1400 m. pr. Kr. Iš Naujosios karalystės laikų (1555-1080 m. pr. Kr.) išlikusi kripta, skirta dievui Ozyriui. Joje yra keli gigantiški sarkofagai ir daug gyvulių mumijų. Iš mažesnių kūrinių pažymėtina žavi 29 cm aukščio moters figūrėlė be galvos. Kūno linijas jaudinamai išryškina perregima drapiruotė. Manoma, kad tai karalienė Nefertitė (apie 1365-1349 m. pr. Kr.).
Senovės graikų, romėnų ir etruskų skyriuje yra daugybė fragmentų, tarp kurių keletas išskirtinių: didelė geometrinė galva iš Kikladų (2700 m. pr. Kr.) ir grakštus indas gulbės kaklu, visai modernus savo nepagražintu paprastumu. Jis iškaltas iš aukso lakšto apie 2500 m. pr. Kr. Graikų archaikos laikotarpiui (VII-V a. pr. Kr.) atstovauja Nikė – viena ankstyviausių graikų skulptūrų. Graikų klasikos viršūnei (apie V a. pr. Kr.) priklauso keli vyriški torsai ir galvos, pvz.,Laborde’o galva. Buvo nustatyta, kad ši galva kadaise buvo tarp Atėnų Partenono vakarinį frontoną puošusių skulptūrų. Garsiausios Luvro graikiškos statulos Šamo-trakės Nikė ir Milo Venera priklauso helenizmo laikotarpiui (III a. pr. Kr).

TRIUMFO ARKA

Po didžiausios pergalės Austerlitzo mūšyje 1805 m. Napoleonas savo vyrams pažadėjo: ‘Jūs grįšite namo pro triumfo arkas’. Kitais metais buvo padėtas pirmasis akmuo būsimai garsiausiai pasaulyje triumfo arkai. Tačiau žlugus architekto Jeano Chalgrino planams ir atėjus Napoleono valdžios galui šis monumentalus statinys buvo baigtas tik 1836 m. 50 m aukščio arka dabar tapo vieta, kur prasideda pergalės šventimai ir paradai.
Napoleonas su Josephine išsiskyrė 1809 m., ši negalėjo pagimdyti jam vaikų. 1810 m. buvo surengtos diplomatinės vedybos su Austrijos imperatoriaus dukterimi Marie-Louise. Napoleonas buvo pasiryžęs padaryti nuotakai įspūdį – į sutuoktuves Luvre vykti pro arką, tačiau statybos buvo vos prasidėjusios. Todėl Chalgrinas toje vietoje padarė natūralaus dydžio arkos modelį, kad pora galėtų pro jį praeiti.

SEN MIŠELIS

Bet kuris prancūzų moksleivis žino, kodėl Bretanėje esantis Sen Mišelio kalnas per vieną naktį atsidūrė normanų valdžioje: 80 m aukščio sala su įsitvirtinusiu benediktinų vienuolynu, Viktoro Hugo praėjusiame šimtmetyje pavadintu ‘Okeano primadona’, be mūšio pasidavė kaimynams, nes kaprizinga Kuesnono pasienio upė pakeitė savo vagą ir įėjo į istoriją.
Sen Mišelis, kaip svajonė, įkūnyta granite, iškyla prie Normandijos krantų. Kažkur nuo Lamanšo pūsteli šiltas vėjas, išblaškydamas debesis, ir priekyje prieš tave atsiveria neregėto grožio vaizdas – Mon Sen Mišelio miestas – tvirtovė jūroje. Beveik iš visų pusių apsupta vandens stūkso didžiulė konuso formos uola. Apačioje į granitą šaknimis įsikibę žaliuoja nedideli medeliai, įvairūs krūmokšniai, o pačioje kalno viršūnėje į dangų stiebiasi smailiabokštė bažnyčia.
Kai įžengus į šio nepaprasto miesto teritoriją pradedi kopti į viršų, užvaldo nenusakomas jausmas. Grubiai tašytų akmenų siena, pastatai, siauros gatvelės, laiptai. Kažkas paslaptinga, o gal ir ne?
Mon Sen Mišelis pradėtas statyti dar X amžiuje. Pradžioje čia iškilo koplyčia, vėliau vienuolynas, bažnyčia. Mon Sen Mišelio įkūrėju laikomas Avarančo kunigas Anbertas, liepęs pastatyti ant aukšto uolėto kalno koplyčią. Tuomet šią granitinę kalvą supo miškas, tačiau netrukus praardęs pylimą jį užliejo vandenynas.
Atskirtas nuo visų, Mon Sen Mišelis ilgai išlaikė savitą dvasinį pasaulį, net romėnai čia nepaliko jokių savo pėdsakų. Į šią vietą traukė žmonės išsižadėję turtų, šeimos, draugų. Kai uoloje įsikūrę krikščionys uždegdavo ugnis, artimiausio kaimo valstiečiai prikraudavo į valtis maisto, ir Dievo ranka jas nuplukdydavo atsiskyrėliams. 910 m. čia įsikūrė benediktinų vienuolynas, pirmojo jo abato palaikai dabar ilsisi Paryžiaus Dievo Motinos katedroje.
Šiandien čia daugiausia vyksta egzotikos mėgėjai, kuriuos į šią vietą traukia itin ryškūs potvyniai ir atoslūgiai. Mon Sen Mišelyje – pati didžiausia jų amplitudė. Vanduo čia užplūsta ir vėl nuslenka 13 metrų per valandą greičiu. Potvynių ir atoslūgių skirtumas – net 39 pėdos.
Šiandien Mon Sen Mišelis – piligrimų ir turistų Meka.

DISKOTEKOS

Muzikiniai Paryžiaus klubai atspindi Amerikos ir Britanijos sroves. Vietiniai Paryžiuje šoka te rock – šeštojo dešimtmečio klasikinio rokenrolo atmainą. Tik keli klubai, pvz., Balajo ir Folies Pigalle, tikrai atitinka paskutinę madą. Paryžiaus klubai gan gerai įrengti. Les Bains jau daugelį metų nepraranda populiarumo ir brangina ištikimus lankytojus. Le Figaro savaitinis priedas, 7 a Paris ir Pariscope spausdina naujausią informaciją, trumpus klubų apibūdinimus ir jų darbo valandas. Be to, skaitykit ir plakatus Bastille metro stotyje, pasiklausykit Radio NOVA 101,5 FM stoties smulkių pranešimų apie geriausius vakarinius pasilinksminimus. Kitas populiarus pasirinkimas vakarui – šokių salės ir barai su fortepijonais. Jei jums rūpi, ką apsirengti, neužmirškit, kad dauguma paryžiečių pasipuošia eidami į miestą.

PRIVILEGIJUOTIEJI KLUBAI
Jei esate turtingas, gražus ir garsus, dar nereiškia, kad pateksite į Castel’s klubą, bet šios savybės gali padėti. Tai griežtai privatus klubas, kur keletas laimingųjų vakarieniauja viename iš dviejų labai gerų restoranų, o paskui nusileidžia į apačią pašokti. Į Regine’s klubą susirenka kostiumuoti atsakingi darbuotojai bei turtuoliai užsieniečiai, kurie vakarieniauja ir šoka pagal lengvą muziką.
MADINGIEJI KLUBAI
Kadaise buvęs darbininkų Miuzikholas, į kurį dažnai ateidavo garsieji paryžiečiai Edith Piaf ir Jeanas Gabinas, Balajo dabar tapo pasiturinčiu, bet išliko vienas geriausių Paryžiaus šokių klubų ir vienas iš nedaugelio, veikiančių pirmadienį. Čia vyksta ir pramoginių šokių vakarai. Hipiuojantis jaunimas traukia į mažą ir jaukų Folies Pigalle, kuris anksčiau buvo striptizo klubas, o šiandien čia skamba gyva muzika. Originalūs teminiai vakarai daro jį smagiausia susirinkimo vieta. Aukščiausio lygio šokių vakarai Bal, grojant bigbendui, kas dvi savaitės vyksta Elysėe Montmartre. Ten vyksta ir Return to the Source vakarai, panašūs į Londono Fridge klubo vakarus.

KINAS

Paryžius – tai pasaulinė filmų pripažinimo sostinė. Maždaug prieš šimtmetį jis tapo kinematografijos lopšiu, čia brendo labai paryžietiškas avangardinis Naujosios bangos judėjimas. Šešto dešimtmečio pabaigoje ir septinto pradžioje režisieriai Claude’as Chabrolis, Francois Truffaut, Jean-Lucas Godard’as ir Ericas Rohmeris įvykdė filmų kūrimo ir suvokimo revoliuciją. Mieste yra daugiau nei 300 ekranų kino teatruose ir įvairios paskirties įstaigose. Galima pamatyti pasakišką gausybę filmų – ir naujutėlaičių, ir jau tapusių klasika. Nors dabar labiau nei bet kada rinkoje vyrauja amerikinė produkcija, beveik visi pasaulio filmų gamintojai rado savo nišą šiame mieste. Kino teatrai keičia programas trečiadieniais. Pigiausi praktiniai vadovai Pariscope ir L’Officiel dės Spectacles spausdina išsamius kino teatrų repertuarus ir seansų laiką, aprėpdami maždaug 300 filmų. Svarbesnės apžvalgos ir straipsniai pasirodo didesnio formato savaitraščiuose Tėlėrama ir 7 a Paris, o rimtam kino žinovui pravartu paskaityti mėnesinius žurnalus Les Cahiers du Cinėma ir Positif. Filmai originalo kalba su subtitrais žymimi ‘VO’ (version originale), o dubliuoti – ‘VF’ (version franfaise). Vieną birželio dieną vyksta Fėte du Cinėma šventė. Užmokate visą kainą už vieną filmą, o kiti tą pačią dieną žiūrimi filmai bet kuriame kino teatre kainuoja po 1 F. Neretai kino entuziastai per dieną pasižiūri net šešis filmus.
KINO TEATRŲ IŠSIDĖSTYMAS
Dauguma Paryžiaus kino teatrų išsidėstę keliais ruožais, tikintis, kad žiūrovus pritrauks gretimi restoranai ir parduotuvės. Tankiausia kino teatrų juosta yra Champs-Elysėes rajone, kur galite išvysti paskutinę Holivudo sėkmę arba prancūzų režisieriaus triumfą, taip pat atnaujintus klasikos pavyzdžius originalo kalba, su subtitrais. Grands Boulevards ir Opera de Paris Garnier apylinkių kino teatrai rodo ir subtitruotus, ir dubliuotus filmus. Place.de Clichy – tai paskutinė Pathė citadelė, kur veikia ne mažiau nei 13 ekranų, rodančių dubliuotus filmus. Naujausias Dešiniojo kranto kino centras veikia Forum dės Halles prekybos rajone. Kairysis krantas, istoriškai siejamas su miesto intelektualiniu gyvenimu, išlieka meninių ir repertuarinių kino teatrų centru, nors čia galima pamatyti ir tiek pat naujausių populiarių kino kūrinių. Per paskutinį dešimtmetį uždaryta daug Lotynų kvartalo kino teatrų, todėl dabar pagrindinis Kairiojo kranto kino teatrų rajonas liko Odėon-St-Germain-des-Prės. Išimtis yra tik Rue Champollion gatvė, kuri atgijo kaip meninių ir repertuarinių filmų rajonėlis. Piečiau esančiame Montpar-nasse’e ir toliau gyvai rodomos naujos dubliuotos ir subtitruotos kopijos.
DIDIEJI EKRANAI IR KINO RŪMAI
Iš kino teatrų į akis krinta du Grands Boulevards apylinkių teatrai – Le Grand Rex, puoštas barokiniu dekoru, ir Max Linder Panorama, kurį devintame dešimtmetyje grupė entuziastų atnaujino populiarių ir meninių filmų programoms. Kita populiari vieta yra Gau-mont Kinopanorama su plačiu išgaubtu ekranu. Nors šia kino teatras yra atokesniame Grenelle’io rajone, tai viena lankomiausių miesto įstaigų. Neseniai Place d’Italie rajone iškilo naujas Gaumont pastatas su didžiausiu šalyje ekranu. La Vilette parke Cite dės Sciences ir de PIndustrie muziejaus La Gėode rodo mokslinius filmus. Čia ekranas didžiausias pasaulyje, o ‘omnimax’ projektorius iš 70 mm horizontalaus kadro atkuria devynis kart didesnį vaizdą, nei jis atkuriamas iš standartinės 35 mm kopijos.
FILMŲ PERŽIŪROS NAMAI
Kiekvieną savaitę galima pamatyti daugiau nei 150 geriausių pasaulio filmų. Senais Holivudo filmais niekam nenusileidžia nedidelis nepriklausomas Grand Action tinklas. Kiti aktyvūs filmų peržiūros namai būtų Reflets Medičis Logos Rue Champollion gatvėje ir ką tik atnaujintas Diagonal Europa kino teatras prie Jardin du Luxembourg. Pastarajam vadovauja platintojas ir eksponentas Acacias-Cinėaudience.

MUZIKA

Muzikos gerbėjai Paryžiuje ir jo apylinkėse ras visas įmanomas muzikos formas – nuo popmuzikos žvaigždžių didžiuosiuose stadionuose iki talentingų metro muzikantų. Siūloma milžiniška stilių įvairovė: regis, hiphopas, pasaulinė muzika, bliuzas, liaudies melodijos, rokas ir džiazas. Sakoma, kad Paryžius džiazo klubų ir džiazo įrašų skaičiumi nusileidžia tik Niujorkui. Mieste visad pilna puikių grupių ir solistų. Kasmet per vasaros saulėgrįžą (birželio 21 d.) vyksta Fėte de la Musiąue šventė. Tai vienintelė metų diena, kai bet kas bet kur Paryžiuje gali groti bet kokią muziką be leidimo. Ausis gali užgulti sunkiojo metalo grupės garsai arba užliūliuoti akordeonisto grojamos tradicinių prancūziškų dainų melodijos. Norėdami išsamių žinių apie renginius savo viešnagės metu, bet kuriame kioske nusipirkit Pariscope (leidžiamą kas trečiadienį). Džiazo aistruoliai turėtų skaityti mėnesinį žurnalą Jazz, kur spausdinami repertuarai ir apžvalgos siauram ratui.
PASAULINĖ MUZIKA
Paryžius natūraliai tapo pasaulinės muzikos centru, nes jame gyvena daug gyventojų iš Vakarų Afrikos, Magribo, Antilų ir Lotynų Amerikos. Puikiame Chapelle dės Lombards klube vyksta aukšto lygio renginiai, grojamas džiazas, Lotynų Amerikos šokių ir brazilų muzika, šokama iki aušros. Viduramžiškame rūsyje Aux Trois Mailletz skamba bliuzas, tango ir rokenrolas. Daug džiazo klubų į savo programas įterpia ir etninę muziką. New Morning klube girdėti afrikiečių, brazilų ir kt. muzikos garsai, Cafė de la Plage regį derina su Lotynų Amerikos šokiais, o Baiser Salė siūlo viską nuo bliuzų iki brazilų muzikos. Populiariuose renginiuose dalyvauja Makossa, Kassav, Malavoi ir Manu Dibango.

DISNĖJUS

ŠIS TEMINIS PARKAS tėra dalis Euro Disney poilsiavietės, užimančios 600 ha Marne-la-Vallėe ploto, 32 km į rytus nuo Paryžiaus. Įrengtas pagal Kalifornijos Stebuklų karalystės pavyzdį, šis penkių temų parkas turi europietiškų bruožų (vaikų literatūros herojų Piterio Peno ir Miegančiosios Gražuolės atrakcionai), bet vyrauja amerikietiškas pobūdis, dvasia ir pagrindinės temos: Amerikos miestelis bei Laukiniai Vakarai. Po mažiau nei ketverius metus trukusių statybų 1992 m. buvo atidaryta poilsiavietė su teminiu parku, viešbučiais ir sporto bei stovyklavimo paslaugomis.
TEMINIO PARKO 56 ha plotas suskirstytas į penkias dalis: Pagrindinė gatvė JAV, Fron-tierland (Pasienis), Adventureland (Nuotykių šalis), Fantasyland (Fantazijos šalis), Discovery-land (Atradimų šalis). Kiekviena tema nostalgiškai atkuria legendinę praeitį ar vietą, paryškintą Holivudo folkloro spalvomis. Bendra koncepcija – egzotiškų pastatų imitavimas, pasivažinėjimai traukiniais, technologiniai stebuklai – daug ko pasisėmė iš XIX a. Pasaulinių mugių.
PAGRINDINĖ GATVĖ, JAV. PAGRINDINĖ GATVĖ – tai amžių sandūros Amerikos provincija. Viktorijos stiliaus pastato fasadai spalvoti, įvairūs ir su autentiškomis detalėmis. Gatvės transportas – arklių traukiami vagonai, seni dviaukščiai autobusai, antikvarinis ugniagesių automobilis ir Keystone’o policijos stiliaus furgonas -lankytojus nuveža iki parko centro, prie Miegančiosios Gražuolės pilies. Tai centrinė aikštė, iš kurios išsišakoja takeliai į kitas keturias temines šalis.
Iš pagrindinės gatvės geležinkelio stoties, prie įėjimo į parką, senamadiškas garo traukinys išvažiuoja į ekskursiją aplink parką pro Didžiojo kanjono dioramą, sustodamas Atradimų šalyje, Pasienyje ir Fantazijos šalyje.
Tarp daugybės nuostabių gatvės atrakcionų – tradicinė kirpykla. Pagrindinės gatvės automobilių pardavėjas turi autentiškų antikvarinių automobilių, net ir puikų 1907 m. Reliable Dayton Higb Wheeler C modelį. XIX a. prekybos centre yra daug to meto daiktų. Vienas iš jų -pinigų keitimo sistema. Čia galima įsigyti nuostabių dovanų. Didžiojoje gatvėje muzikuoja įvairiausi muzikantai, pvz., Dbdelando regtaimo grupė visą dieną džiugina lankytojus smagiais gatvės spektakliais.
Jokiu būdu negalima pražiopsoti Didžiojoje gatvėje rengiamo ekstravagantiškai apšviečiamo Elektrinio parado. Tai didelis naktinis pasirodymas su išpuoštais plaustais, Disney’aus herojais ir tuzinais atlikėjų.
FRONTIERLAND. XIX A. AMERIKOS LAUKINIŲ VAKARU įkvėptą Pasienį lankytojai patenka pro Com-stocko tvirtovės rąstinius vartus. Čia prasideda pasivažinėjimas geležinkeliuku – vienu iš pagrindinių Disneylando atrakcionų. Veržlus kalnų traukinukas kvapą gniaužiančiu greičiu pūškuoja aplink Didįjį Griaustinio kalną, pro kanjonų kraštovaizdį, nubarstytą plikais rieduliais, gyvūnų kaulais, šachtų vamzdžiais ir išklibusiais tiltais.
Mark Twain ir Molly Brown garlaiviais su laivaračiais bei indėniškomis kanojomis galima ramiai aplankyti kitas Pasienio įžymybes.
Vaiduoklių dvaras – tai meduolių rūmai, kurių tamsiose, klaikiose menėse smagiai siaučia išdykę vaiduokliai. Lucky Nugget smuklėje rodomas triukšmingas miuzikholo reviu su prancūzų kankano šokėjomis.
Disneylando traukinukas, važiuodamas per teminį parką, pravažiuoja Didžiojo kanjono dioramą Pasienio pietuose. Kraštovaizdį čia paryškina stačios uolos, pumos ir daug kitų laukinių gyvūnų bei augalų kopijų sausuose tyrlaukiuose.
Drėgnesnių vietų gyvūnai rodomi Cottonwoodo krikų rančoje, kur vaikai gali sukinėtis tarp laisvai klaidžiojančių fermos gyvulių. Pasivaikščiokit mediniais šaligatviais po triukšmingą Vakarų kalnakasių miestelį Thunder Mėsa ir užeikit į geležinkelio stotį, apstatytą kaip anuomet, pasižiūrėti, kaip atrodė tradicinė telegrafo klaviatūra ir pilvota krosnis.
ADVENTURELAND. Šios ŠALIES temą padiktavo pasakų ir nuotykinės vaikų literatūros herojai, pvz., Piteris Penas ir Kapitonas Kablys. Labai garsus atrakcionas – Karibų piratai. Čia stovi XVIII a. ispanų kolonijinė tvirtovė, kurią apiplėšinėja natūralaus dydžio piratai – robotai, aidint šiurpiems sprogimams ir garso efektams. Didesnį įspūdį palieka Indiana Jones ir Lemties šventovė – tai Steveno Spielbergo kino filmais paremta kelionė po apleistą archeologinę vietovę.
Johanno Davido Wysso Šveicarų Robinzonų šeimos istorija apie tai, kaip sudužus laivui imigrantų šeima pateko į negyvenamą salą Pietų jūrose, įkvėpė pastatyti šeimos namelį medyje. Jis buvo suręstas Nuotykių saloje, 27 m. aukščio dirbtiniame bananamedyje. Suktais girgždančiais laiptais lankytojai gali užlipti į įvairius būsto lygmenis ir į viršūnę, nuo kurios atsiveria teminio parko panorama.
Cannonballo įlankėlėje ant gigantiškos Kaukolės uolos ir kapitono Kablio XVIII a. piratų laive vaikai gali pažaisti. Salos šiaurinėje pusėje, Beno Gano, vieno iš Roberto Louiso Stevensono Lobių salos herojų, olos gilumoje vyksta tariama lobio medžioklė. Ieškotojai klaidžioja stalaktitų ir stalagmitų labirintais, klaikioje atmosferoje, kurią sukuria garsiniai efektai – šikšnosparnių garsai ir piratų šmėklų dainuojamos jūreiviškos dainelės.
Egzotiškoje prekyvietėje su efektingu įėjimu, smiltainio bokštais ir spalvingais svogūnų kupolais parduodami pigūs papuošalai, juvelyriniai dirbiniai ir raižytos kaukės.
FANTASYLAND. Fantazijos šalis labiau skirta mažesniems vaikams. Čia klasikinių Disney’aus filmų stiliumi atgyja garsiausių vaikiškų pasakų herojai. Parko centre viešpatauja Disney’aus emblema – Miegančiosios Gražuolės pilis, deramai vadinama Le Chateau de la Belle au Bois Dormant. Europinės versijos aukštų, grakščių bokštų vaizdingas margumynas iš dalies buvo įkvėptas viduramžių Luvro ir Loire Valley pilies. Pats kaimelis – tai žavus prancūzų, vokiečių ir šveicarų architektūros mišinys. Galite pasivaikščioti arba pasivažinėti po atskirus sektorius, skirtus įvairiems Disney’aus herojams ir pasakoms. Snieguolės ir septynių nykštukų sektoriuje lankytojai gali pasivažinėti septynių nykštukų traukinėliu ir pamatyti, kokia pavojinga Snieguolei pikta ragana, tūnanti vaiduokliškame miške. Pinokio keliones vaidina lėlės ir aktoriai, dalyvaujant garsiems herojams Džepetui ir Svirpliui.
Lankytojai gali paskraidyti kartu su skraidančiu berniuku Piteriu Penu virš Londono ir Svajonių šalies, pasisukti oro karusele su skraidančiu drambliu Dembiu, pasisukti kvaištelėjusio Skrybėliau arbatos puodeliuose arba per Alisos Stebuklų šalies labirintą rasti kelią į Širdžių Karalienės pilį.
DlSCOVERYLAND. ATRADIMŲ šalis, skirta ateičiai ir didiems žmogaus išradimams, yra pati moderniškiausia teminė šalis su futuristine architektūra ir sudėtinga technika.
Čia yra naujausias atrakcionas ‘Mieloji, aš sumažinau vaikus’. Nelaimingasis išradėjas Wayne’as Szalinski (Rickas Moranis) vienu metu iki pelės dydžio sumažina 600 žiūrovų.
Visionarium – tai neįtikėtinas kino teatras, kurio gigantiškas ekranas rodo keliones laiku.
Naudojant pritrenkiančius specialiuosius efektus, Ekskursijų į žvaigždes atrakcionas tikroviškai sukuria jaudinančią kosminę kelionę, paremtą Žvaigždžių karų filmu. Virš įėjimo į Videopolį, kur vyksta šokiai ir koncertai, iškeltas didžiulis dirižablis Hyperion.

POMPIDOU

POMPIDOU PANAŠUS į išvirkščią pastatą: eskalatoriai, liftai, oro ir vandens vamzdžiai ir net masyvios plieninės atramos, sudarančios pastato griaučius, -viskas sumontuota Išorėje. Tai leido architektams Richardui Rogersui, Renzo Piano ir Gianfranco Frąnchini sukurti neužgriozdintą ir lengvai tvarkomą vidinę erdvę, skirtą Musėe National d’Art Moderne (Nacionaliniam moderniojo meno muziejui) ir kitai Pompidou centro veiklai. Muziejus pristato fovizmo, kubizmo ir siurrealizmo mokyklas. Lauke aikštėje gausios minios renkasi žiūrėti gatvės aktorių. Pompidou centras visiškai atnaujintas naujam tūkstantmečiui.
Užpakalinėje Pompidou centro pusėje esantys įspūdingi spalvoti vamzdžiai, matomi iš Rue de Renard gatvės, įkvėpė vieną kritiką palyginti pastatą su aliejaus rafinavimo fabriku. Spalvos toli gražu nėra vien dekoratyvinis elementas -jos leidžia atskirti vamzdžių funkcijas: oro kondicionavimo vamzdžiai yra mėlyni, vandens žali, elektros linijos nudažytos geltonai, vertikalaus judėjimo vietos (pvz., eskalatoriai) -raudonai. Balti kaminai – ventiliacijos šachtos požemiams, o konstrukciniai strypai plakiruoti nerūdijančiu plienu. Architektai norėjo lankytojams parodyti pastato funkcionavimo dinamiką arba ‘metabolizmą’.
MUZIEJUS TURI DAUGIAU Nei 45 000 meno kūrinių, aprėpia daugiau nei 42 000 dailininkų ir puikiai atspindi visas dailės šakas. Centrą atnaujinus, tradicinės meno šakos – tapyba, skulptūra, grafika ir fotografija – susietos su kinu, architektūra, dizainu, vaizdo ir garso archyvais. Dabar Pompidou centre apžvelgiama visa modernioji ir šiuolaikinė kūryba.

Leave a Comment