ORO TARŠA. TARŠOS ŠALTINIAI. PRIEMONĖS JIEMS MAŽINTI

Kauno Mato Šalčiaus vidurinė mokykla

ORO TARŠA. TARŠOS ŠALTINIAI. PRIEMONĖS JIEMS MAŽINTI
Referatas

Parengė: Eglė Sidabraitė, 12hc klasė

Kaunas, 2004

Referato uždaviniai ir tikslai

1. Surinkti informaciją apie oro užterštumą, teršalus ir teršėjus, jų poveikį mūsų sveikatai;
2. Surinktą informaciją iš skirtingų šaltinių, susisteminti į vieną bendrą informacinį darbą – referatą;
3. Pačiai įgyti daugiau žinių apie oro taršą, jos poveikį žmogaus sveikatai ir aplinkai;
4. Su referato medžiaga supažindinti mokyklos bendruomenę;
5. Paskatinti kitus labiau domėtis oro užterštumu ir jo pasekmėmis;
6. Priversti jaunimą labiau susirūpinti aplinkos apsauga tuo pačiu ir savo sveikata;

Oras

Grynas oras, turintis apie 21% deguonies, būūtinas palaikyti daugelio organizmų gyvybei. Deja, įvairių rūšių pramonės įmonės, nuolat gausėjantis transportas, šiluminis ir komunalinis ūkis išmeta į atmosferą kenksmingų mūsų sveikatai medžiagų. Jos teršia orą, kuriuo kvėpuojame, ir kartu su deguonimi patenka į organizmą. Pirmiausia tai anglies (CO, CO2), azoto (NO, NO2) ir sieros (SO2, SO3) oksidai. Šios medžiagos kenkia ne tik gyvūnams, bet ir augalams, visai mūsų aplinkai.
Orui būdinga natūrali valymosi savybė, kuri pasireiškia oro masių judėjimu (vėju) ir atitinkamomis cheminėmis reakcijomis, tačiau tai nepašalina visų teršalų. Jie savo ruuožtu reaguoja vieni su kitais, sudarydami vadinamuosius antrinius oro teršalus, žmonių ir gyvūnų sveikatai pavojingus smogus (sudurtinis anglų kalbos žodis: smoke-dūmai, fog-rūkas).
Iš oro teršalai su lietumi ar smogu krenta į paviršinius gamtinius vandens telkinius ir dirvožemį. Todėl kova dėl švaraus oro pa

adeda saugoti visą aplinką, o kartu ir mūsų pačių sveikatą.
Atmosferos oro teršimas
Oras, kuriuo kvėpuojame, gali būti teršiamas – natūraliais komponentais:
1. dulkėmis
2. mikroorganizmais, grybeliais
3. žiedadulkėmis
4. fitvaleksinais
5. balzaminėmis augalų medžiagomis
6. organinių medžiagų irimo komponentais
7. NH3, CO2, H2S, antropodujomis (žmogaus kūno išskiriamomis dujomis)ir kt.
Jie gali sukelti viršutinių kvėpavimo takų pažeidimus, bei alergines reakcijas
dirbtinės taršos komponentais:
pramonės dulkėmis, dūmais
kuro degimo produktais (pramonės ir transporto) NOx, SO2, CO, CO2 .
aerozoliais
Jie gali :
1. pažeisti netik viršutinius kvėpavimo takus, bet ir plaučių audinį – sukelti plaučių dulkeligę (pulmokontozę), uždegiminius procesus;
2. ryški ekologine žala – susidarę rūgštiniai lietūs keičia vandens telkinių ir dirvožemio pH, todėl kinta tiek augalų, tiek gyvūnų egzistavimo sąlygos;
3. gali patekti į mitybos grandines ir kauptis organizme, ilgainiui jį intoksikuoti;
4. sukelti nuodinguosius rūkus pramoniniuose miestuose fotocheminius rūkus (dėl transporto taršos ir saulės radiacijos sąveikos (kurie stipriai dirgina kvėpavimo organus. Tai mažina orrganizmo atsparumą.
Pagrindiniai atmosferos taršos šaltiniai Lietuvoje yra transportas, kuris sudaro apie 65% viso oro užterštumo. Antroje vietoje yra pramonė – 20-25%, trečioje – energetika, sudaro 10-15% oro užterštumo.
Pagrindiniai atmosferos oro teršalai yra skirstomi į 5 grupes:
1. anglies monoksidas – smalkės
2. azoto oksidai
3. sieros oksidai
4. angliavandeniliai
5. dulkės
Visi šie teršalai sudaro 90% viso oro užteršimo.

Anglies monoksidas (CO) arba smalkės – tai bespalvės ir bekvapės dujos, kurios susidaro:
Degimo metu, kuomet nepilnai sudega kuras, nes aplinkoje nepakankamai deguonies. Daugiausia tai būdinga transporto priemonėms.
CO2 + C ® 2CO
Esant labai aukštai temperatūrai (daugiau nei 1000°C) kai anglies dvideginis skyla. Šie atvejai yra dažni pr

ramonėje.
2CO2 ® 2CO + O2
Anglies monoksido šaltiniai:
Transportas 63,8 %
Pramonė 9,6 %
Kietų atliekų nukenksminimas 7,8 %
Stacionarus kuro deginimas 1,9 %
Patekęs į atmosferą CO ilgai išlieka stabilus.
CO įtaka sveikatai: patekęs į kraują (per plaučius) jungiasi su hemoglobinu ir sudaro labai patvarų junginį – karboksihemoglobiną. Tokiu atveju hemoglobinas negali atlikti savo funkcijos, t. y. pernešti deguonį į audinius, ko pasėkoje vystosi audinių hipoksija. CO galimybė susijungti su hemoglobinu yra 200 kartų didesnė nei O2, todėl net nedidelė jo koncentracija aplinkoje neigiamai veikia sveikatą ir gali būti pavojinga. Organizmo veiklos sutrikimai labiausia priklauso nuo karboksihemoglobino koncentracijos kraujyje. Gali būti pažeista centrinė nervų sistema, regėjimas, kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių sistemos. Esant labai dideliai karboksihemoglobino koncentracijai kraujyje – koma ir net mirtis.
Pavojingiausia padidėjusi CO koncentracija vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms, ypač jei jie nerūko.
Azoto oksidai
NO – bespalvės, bekvapės dujos.
NO2 – raudonai rudos spalvos, nemalonaus kvapo dujos.
Pagrindiniai teršimo azoto oksidai šaltiniai:

Transportas 39,3 %
Stacionarus kuro deginimas 48,5 %
Kietų atmatų nukenksminimas 2,9 %
Pramonė 1,0 %
Lietuvoje azoto oksidais labiausiai užteršti didieji miestai – Kaunas, Vilnius, Klaipėda, taip pat Mažeikiai (dėl “Mažeikių naftos” ir šalia esančios cemento gamyklos)
Azoto oksidų įtaka sveikatai: Dirgina kvėpavimo takų gleivinę, didelės koncentracijos sukelia gleivinės paburkimą ir edemą. Toksiškai veikia plaučius. Dirgina akių gleivinę.
Sieros oksidai
SO2 (sieros dioksidas) ir SO3 (sieros trioksidas) – bespalvės, turinčios specifinį kvapą dujos.
Pagrindiniai taršos sieros oksidais šaltiniai:
Stacionarus kuro deginimas 73,5 %
Pramonė 22,0 %
Transportas 2,4 %
Kietų atmatų nu

ukenksminimas 0,3 %
Lietuvoje didžiausias užterštumas sieros oksidais Elektrėnuose (Elektrėnų elektrinėje kaip kuras naudojamas mazutas, kuriame yra sieros).
Sieros oksidų poveikis sveikatai priklauso nuo jų koncentracijos ore. Sieros oksidai dirgina sukelia refleksinį kosulį, kvėpavimo takų gleivinių paburkimą, dirgina akių gleivinę. Esant didelei koncentracijai pavojinga ir labai trumpalaikis poveikis. Jautresni sieros oksidų poveikiui – vaikai ir asmenys sergantys kvėpavimo bei širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis.
Angliavandeniliai
Pagrindiniai taršos angliavandeniliais šaltiniai:
Transportas
(ypač automobiliai benzininiais varikliais) 48,8 %
Pramonė 14,4 %
Stacionarus kuro deginimas 2,2 %
Poveikis sveikatai: Sukelia gleivinių (kvėpavimo takų ir akių) paburkimus. Esant didesnei angliavandenilių koncentracijai, per plaučius jie patenka į kraują ir neigiamai veikti centrinę nervų sistemą – sukelia motorinį slopinimą iki narkozės.
Dulkės
Ši grupė jungia įvairias chemines medžiagas. Pagrindiniai teršimo šaltiniai:
Pramonė
(Lietuvoj – cemento, stiklo pramonė) 26,5 %
Kuro deginimas
(daugiausia akmens anglis) 31,4 %
Poveikis sveikatai priklauso nuo dalelių dydžio ir cheminės sudėties. Mažesnės nei 5mm (0,000005m) dulkės gali patekti į plaučius. Didesnės dalelės sulaikomos viršutiniuose kvėpavimo takuose. Jei dalelių sudėtyje yra švino, mangano, arseno arba fluoro, jos gali sukelti lėtinius apsinuodijimus. Dulkės, kurių sudėtyje yra silicio oksidų (Molio, smėlio, cemento, stiklo vatos ir kt.),o taip pat organinės ir metalų dulkės sukelia specifinius plaučių audinio susirgimus – pneumokonjozes.
Globalinės oro užterštumo problemos
Globaliniai ekologiniai pokyčiai pasaulyje prasidėjo XIX amžiaus pabaigoje. Pagrindine šių pokyčių priežastimi laikomas miestų gigantų atsiradimas, kurie tapo dirvožemio, oro ir vandens te
eršėjais. Ekologinė krizė – tai ekosistemų normalios veiklos sutrikimas didelėse teritorijose.
Rūgštūs lietūs susidaro kuomet atmosferos ore yra didelė koncentracija sieros ir azoto oksidų, kurie lengvai jungiasi su vandeniu ir susidaro rūgštys. Rūgštūs lietūs keičia dirvožemio ir įvairių vandens telkinių rūgštingumą. Dėl to kenčia augmenija ir gyvūnija. Norint neutralizuoti rūgščių lietų poveikį yra kalkinami dirvožemis ir ežerai.
Temperatūrinė inversija ir smogas Normaliomis sąlygomis kylant aukštyn atmosferos oro temperatūra mažėja. Esant temperatūrinei inversijai prie žemės paviršiaus oro temperatūra mažėja, o pakilus į kelių šimtų metrų aukštį yra pasiekiama inversinė zona, kurioje kylant aukštyn temperatūra didėja. Praėjus šią zoną ji vėl mažėja kylant aukštyn. Temperatūrinė inversija viena, kaip gamtos reiškinys nėra pavojinga, tačiau esant didelei oro taršai ši situacija gali būti pavojinga daugelio žmonių gyvybei. Viršutiniams atmosferos sluoksniams būdingas vertikalus oro masių judėjimas. Orų srautai atmosferos apatiniuose sluoksniuose juda horizontalia kryptimi.. Tokį judėjimą sąlygoja vėjo stiprumas ir kryptis. Jei vėjas yra pakankamai didelis, teršalai nesikaupia vienoje vietoje – jie yra išsklaidomi. Kalnuotose vietovėse arba didelėse daubose vėjo įtaka yra žymiai mažesnė. Todėl tokiose vietovėse teršalų pasiskirstymas priklauso nuo vertikalaus oro masių judėjimo. Atsiradusi temperatūros inversinė zona neleidžia maišyti apatiniams ir viršutiniams atmosferos sluoksniams. Tokiomis sąlygomis teršalai kaupiasi ir pasiekia labai didelę koncentraciją, atsiranda didelė ekologinė problema – smogas. Esant saulėtam orui ore esančius teršalus veikia ultravioletiniai spinduliai, ko pasėkoje įvyksta fotocheminės reakcijos, kurių metu susidaro daug toksiškesni junginiai. Šis reiškinys vadinamas fotocheminiu smogu. 1948 metais Pensilvanijoje Donora vietovėje dėl temperatūrinės inversijos ir smogo mirė 20 žmonių, 1952 metais Londone mirė 4000 žmonių. Jautriausi šioms ekologinėms problemoms yra vaikai ir asmenys sergantys kvėpavimo bei širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis.
Šiltnamio efektas Normaliomis sąlygomis dalis (2/3) iš saulės atsklidę infraraudonųjų spindulių (šilumos) yra sugeriami dirvožemyje, akmenyse, uolienose, o likusi dalis (1/3) atsispindi ir grįžta į kosmosą. Padidėjusi anglies dvideginio (CO2) koncentracija veikia kaip vienpusis skydas. Saulės spinduliai laisvai patenka į atmosferą, atsispindi nuo įvairių paviršių ir negalėdami praeiti pro didelės CO2 koncentracijos atmosferos sluoksnį lieka žemuosiuose atmosferos sluoksniuose. Šių reiškinių pasėkoje kyla oro temperatūra. Pastaruoju metu yra labai sumažėjęs sunaudojimas (daugiausia dėl miškų kirtimo, gaisrų, rūgščių lietų).

Tai įdomu Kerpės yra oro bioindikatoriai. Švaraus oro bioindikatoriai yra plačioji platužė, uosinė ramalina, rašytinis brėžis, šiurkščioji kedenė. Pusiau užteršto oro bioindikatoriai – sodinė briedragė, vagotasis kežas, putlusis plynkežis. Užteršto oro biondikatoriai – laiptuotoji psora, plikoji žiauberė, lekanora, sieninė geltonkerpė.

Labiausiai orą teršiančios įmonės ir labiausiai paplitę teršalai t/m

Labiausiai atmosferoje paplitę teršalai yra: CO, azoto ir sieros oksidaianchidridas, dulkės, pelenai, ksilolas, vait spiritas. Didžiausius šių teršalų kiekius pavyzdžiui į Alytaus atmosferą išmeta Alytaus šilumos tinklai.
Įmonės pavadinimas Bendras teršalų kiekis t/m CO t/m Azoto Sieros oksidaianchidridas t/m Dulkės, pelenai t/m Ksilolas t/m Vait spiritas t/m
Alytaus rajono katilinė 964,02 11,26 57,10 606,1 13,61 – –
Dainavos katilinė 505,42 4,28 25,74 459,7 10,39 – –
AB „Stalių Gaminiai” 202,74 20,23 – – – 17,83 122,81
AB „Alita” 159,93 33,76 11,35 108,3 – – –
AB „Snaigė” 104,04 2,04 – – – 15,39 10,57
AB „Astra” 63,88 38,70 3,20 14,74 – – –
AB „Alytaus pieninė” 59,72 36,76 14,60 – – – –

Akcijos oro užterštumui mažinti
Diena be automobilio Europoje.

Akcija “Mieste – be savo automobilio” atsirado pastebėjus, kad Europos miestai labai susirūpinę užterštumu ir judrumu. Daugybė žmonių miestuose skundžiasi prasta gyvenimo kokybe: oro užterštumu, triukšmu, transporto kamščiais ir pan. Neseniai Europos Komisijos atlikto tyrimo duomenimis apie 70% europiečių yra labiau susirūpinę oro kokybe dabar nei 1994 m. Oro užterštumas nurodomas kaip didžiausia aplinkos problema, o automobilių eismas yra svarbiausia nepasitenkinimo gyvenamąja aplinka priežastis, tačiau automobilių skaičius Europos keliuose, ypač miestuose, nuolat auga. 2001 m. gruodžio 8 d. Berlyno Aplinkosaugos akademijoje buvo įvertinti ,,Mieste – be savo automobilio“ rezultatai. Buvo pasirašyta visų šalių, dalyvaujančių šioje akcijoje, aplinkos ministrų deklaracija (taip pat ir Lietuvos).
Tarptautinės akcijos ,,Mieste – be savo automobilio“ Europos koordinatorius yra Christofas Freringas iš Prancūzijos ADEME instituto. Lietuvoje akciją koordinuoja Aplinkos ministerija.
.ir Lietuvoje

”Diena be automobilio” kol kas yra vienaip ar kitaip pažymima tik Vilniuje ir Kaune. Šiemet sostinėje ji bus švenčiama jau trečią kartą. Europoje rugsėjo 16-22 dienos paskelbtos “Europos judriąja savaite”, kurios metu miestų gyventojai raginami palikti savo automobilius namie ir naudotis visuomeniniu transportu, dviračiais, riedučiais, paspirtukais ar vaikščioti pėsčiomis. Tą patį daryti rugsėjo 22 d. bus pakviesti ir Vilniaus gyventojai. Tą dieną sostinės miesto gatvėmis vyks dviratininkų ir riedutininkų žygis, skirtas propaguoti bevariklį transportą ir paskatinti gyventojus naudotis dviračiais mieste. Visi miesto gyventojai, turintys dviračius arba riedučius ir norintys linksmai, prasmingai praleisti laisvalaikį bei paskatinti savo bendruomenės atstovus drąsiau naudotis bevarikliu transportu, bus kviečiami šią dieną rinktis Karoliniškėse, prie Sausio 13-osios vid. m-klos. Mokyklų, klubų, įvairių organizacijų atstovai kviečiami pasipuošti savo atributika, turėti savo vėliavėles, gaireles ar plakatus. Margaspalvė kolona nuo TV bokšto pajudės 11 val. Žygio dalyviams vadovaus vienas žymiausių Vilniaus dviratininkų, aktyvus biotransporto propaguotojas, Tūkstantmečio taikos žygio apie pasaulį dviračiais vadovas Sigitas Kučas.
Nepamirštami ir moksleiviai

Ypatingas dėmesys bus skiriamas moksleiviams. Jie yra svarbi akcijos ,,Mieste be savo automobilio“ tikslinė grupė. Motorinių transporto priemonių draudimas tam tikrose miesto teritorijose yra puiki galimybė vaikams tyrinėti savo miestą ramesnėmis ir saugesnėmis sąlygomis. Organizuojama speciali programa, kuri sudarys galimybę moksleiviams gauti kuo daugiau naudos iš šios akcijos ir sužinoti daugiau apie eismą ir transportą. Mokyklose bus organizuojamos bevariklio transporto parodėlės. Vilniaus sveiko miesto biuras pateiks mokykloms įdomią ir išsamią informaciją apie biotransporto plėtrą, o moksleiviai bus skatinami prisidėti rengiant žaismingas bei patrauklias ekspozicijas. Rugsėjo 19-20 dienomis moksleiviai ir mokytojai kviečiami į mokyklas važiuoti dviračiais arba visuomeniniu transportu.
Monitoringai
Monitoringas – oro taršos monitoringo struktūra paremta tuo, kad, atlikus tyrimus, būtų galima įvertinti bendrą miesto būklę taršos atžvilgiu, stebėti taršos tendencijas ir prognozuoti priežastis.
Aplinkos oro monitoringo vykdymas yra reglamentuojamas LR aplinkos monitoringo (Žin., 1997, Nr. 112-2824), LR aplinkos apsaugos (Žin., 1992, Nr. 5-75; 1996, Nr. 57-1335; 1997, Nr. 65-1540), LR aplinkos oro apsaugos (Žin., 1999, Nr. 98-2813), LR branduolinės energijos (Žin., 1996, Nr. 119-2771; 1997, Nr. 59-1368; 1999, Nr. 65-2088) įstatymuose.
Lietuvoje valstybiniu lygiu vykdomi miestų ir foninis oro monitoringas, veikia radiacinio pavojaus ankstyvojo perspėjimo ir radiacinės situacijos informavimo sistema.
Pirmieji sistemingi aplinkos oro užterštumo stebėjimai Lietuvoje pradėti 1967 m. Oro kokybės kontrolės stočių poreikis ir skaičius buvo nustatomas pagal pramonės įmonių išsidėstymą, jų gamybos apimtis, transporto intensyvumą, gyventojų tankumą. Kontroliuotinos priemaišos buvo parenkamos pagal pramonės specifiką, naudojant išmetimų inventorizacijos duomenis ir skaičiuojant teršalų didžiausios leistinos koncentracijos (DLK) viršijimo tikimybę ore arba pagal atitinkamų matavimų rezultatus. Be pagrindinių oro kokybę apibūdinančių priemaišų – dulkių, sieros dioksido, azoto dioksido ir anglies monoksido – buvo stebimos ir specifinių teršalų – sulfatų, formaldehido, fenolo, sieros vandenilio, fluoro vandenilio, azoto monoksido, sunkiųjų metalų (Fe, Cu, Ni, Pb, Cr, Zn, V, Mn) ir benz(a)pireno koncentracijos. Kiekvienoje oro kokybės kontrolės stotyje buvo matuojami meteorologiniai parametrai (oro temperatūra, atmosferos slėgis, drėgmė, vėjo greitis ir kryptis) ir stebimi atmosferos reiškiniai (lietus, rūkas ir pan.).
Iki 2001-ųjų metų pabaigos miestų oro kokybės tyrimai buvo atliekami rankiniu būdu, imant oro mėginius tris kartus per parą, siurbiant orą po 30 min. Matavimai buvo atliekami didžiuosiuose miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje bei stambesniuose pramonės centruose – Mažeikiuose, Kėdainiuose, Jonavoje, N.Akmenėje ir Ventos gyvenvietėje, t.y. ten, kur žmonių veiklos įtaka yra stipriausia.
Tačiau atmosferos oras – labai dinamiška sistema, todėl daugelį parametrų būtina matuoti nenutrūkstamai. Atsižvelgiant į Europos Sąjungos direktyvų reikalavimus ir įgyvendinant Lietuvos Valstybinio lokalinio oro taršos monitoringo strategijos uždavinius, 2002 m. miestų oro monitoringo tinklas iš esmės pertvarkytas. Automatinės oro kokybės kontrolės stotys, nepertraukiamai matuojančios teršalų koncentraciją didžiausiuose šalies miestuose ir pramonės centruose, įrengtos taip, kad būtų galima objektyviai įvertinti aplinkos oro kokybę aglomeracijų ir zonų teritorijose, t.y. gausiai lankomose, tankiai gyvenamose miestų dalyse, intensyvaus transporto eismo bei pramonės susikaupimo vietose. Matuojamos ne tik oro teršalų koncentracijos, bet ir pagrindiniai meteorologiniai parametrai, o kai kur – ir transporto srauto intensyvumas.
Siekiant optimizuoti aplinkos oro kokybės vertinimą bei valdymą ir įgyvendinant ES direktyvų reikalavimus, remiantis ankstesnių stebėjimų duomenimis bei atsižvelgiant į gyventojų tankumą, Lietuvos teritorijoje išskirtos Vilniaus ir Kauno miestų aglomeracijos bei zona, kuriai priskirta likusi šalies teritorija.
Foninio oro monitoringo sistemos uždavinys – nustatyti bendrą Lietuvos oro baseino užterštumo lygį ir jo pokyčius. Čia įvertinama oro tarša ne tik iš mūsų šalies stacionarių ir mobilių šaltinių, bet ir kokia dalis teršalų atnešama iš kitų Europos regionų. Foninio oro monitoringo tinklas apima oro kokybės stebėjimų stotis, esančias atokiau nuo pramonės centrų ir įmonių tam, kad atspindėtų foninį oro užterštumą ir jo poveikį ekosistemoms: Aukštaitijos, Žemaitijos ir Neringos (Preiloje) nacionaliniuose parkuose. Šiose stotyse renkami savaitiniai oro mėginiai ir tiriama O3, SO2, NO2, sulfatų, sunkiųjų metalų, nitratų (HNO3 ir aerozolinių dalelių NO3- suma) ir amonio (dujinio NH3 ir aerozolinių dalelių NH4+ suma) koncentracija ore. Preiloje nuo 1980 m. veikianti stotis dirba pagal tarptautines programas (EMEP, EUROTRAC ir HELCOM) ir kontroliuoja tolimas oro pernašas iš kaimyninių valstybių
Radiacinio pavojaus ankstyvojo perspėjimo ir informavimo apie radiacinę situaciją sistema skirta operatyviai informuoti apie esamą radiacijos pavojų, ir radioaktyviųjų medžiagų plitimą bei įvertinti apšvitos dozę. Į šios sistemos sudėtį įeina: AGIR stotys su nuolat veikiančiais gama dozės galios matuokliais; RADOS stotys (Suomija) su automatiniais, nuolat veikiančiais gama dozės galios matuokliais; ARGOS automatizuotos stotys (Danija) – nuolat veikiančios stotys, turinčios gama jutiklius, gama spektrometrinę sistemą ir lietaus intensyvumo matuoklį.
Savivaldybių aplinkos monitoringas vykdomas joms priskirtose teritorijose siekiant gauti detalesnę informaciją apie savivaldybių teritorijų gamtinės aplinkos būklę ir planuoti bei įgyvendinti vietines aplinkosaugos priemones, t.y. valdyti aplinkos oro kokybę.
Ūkio subjektai vykdo taršos šaltinių ir jų poveikio aplinkai monitoringą, informuoja apie ūkinės veiklos įtaką aplinkai, teikdami monitoringo informaciją valstybės bei savivaldos institucijoms.
Aplinkos oro monitoringo tikslas – rinkti ir teikti sistemišką matavimais ar kitais metodais pagrįstą informaciją, skirtą optimaliam oro kokybės reguliavimui užtikrinti, apie dydžių (koncentracijų ore lygiai, srautai į žemės paviršių ir kt.) pokyčius laiko ir erdvės atžvilgiu.
Pagrindiniai monitoringo uždaviniai:
• kaupti ir pateikti patikimą informaciją apie oro užterštumo lygį;
• nustatyti ir įvertinti teršiančių medžiagų srautus;
• analizuoti atmosferos iškritų cheminius komponentus;
• vertinti taršos pernašų iš kitų šalių įtaką;
• nustatyti oro kokybės pokyčių priežastis;
• vertinti miestų oro kokybę;
• identifikuoti dirbtinius radionuklidus;
• stebėti foninę jonizuojančiąją spinduliuotę ir globaliai pasiskirsčiusių dirbtinių radionuklidų foninį aktyvumą;
• teikti informaciją apie radiacijos būklę Lietuvos teritorijoje, ypač operatyviai informuoti apie ūmų jonizuojančiosios spinduliuotės aplinkoje padidėjimą;
• dalyvauti tarptautinėse oro monitoringo programose.
Oro kokybės tyrimų duomenys naudojami vertinti bei prognozuoti vykstančius savaiminius ir antropogeninio poveikio sąlygotus pokyčius, aplinkos kitimo tendencijas ir galimas pasekmes žmonių sveikatai ir ekosistemoms. Gauti rezultatai panaudojami sveikatos apsaugai, teritorijų ir ūkio plėtros planavimui, mokslo ir kitoms reikmėms. Jie padeda atsakyti į klausimus kaip oro užterštumas veikia aplinką ir kokius nuostolius dėl to patiria žemės ūkis, miškai, parkai, įvairūs statiniai. Duomenys taip pat naudojami ieškant optimaliausių būdų galimų ekologinių avarijų ir katastrofų padarinių likvidavimui. Tam kad atsakyti į šiuos klausimus gaunama informacija turi būti patikima, nepertraukiama, jos apimtis pakankama.
Kauno miesto ekologinis monitoringas
Kauno miesto ekologinis monitoringas pagal Aplinkos ministerijos patvirtintą programą pradėtas vykdyti 1993 metais, tai yra lygiai prieš 10 metų. Visus tuos metus atliekami matavimai leidžia monitoringo duomenis panaudoti sprendžiant miesto teritorinio planavimo, transporto srautų optimizavimo, aplinkos kokybės reguliavimo ir kitus uždavinius.
Pagal Kauno miesto ekologinio municipalinio monitoringo programą kasmet atliekami oro, triukšmo, paviršinių ir gruntinių vandens telkinių tyrimai. Dešimt metų stebėdami Kauno miesto aplinkos būklę galime daryti išvadas ne tik apie praėjusius metus, bet ir plačiau nusakyti tendencijas ir prognozes.
Oro tarša Kauno mieste
2002 metais 12 Kauno miesto rajonų gyvenamų kvartalų viduje buvo matuotos azoto dioksido (NO2), sieros dioksido (SO2), formaldehido, dulkių ir švino vidutinės paros koncentracijos. Apibendrinus gautus duomenis padarytos šios išvados:
1. Dėl ekonominės depresijos azoto dioksido koncentracijos Kauno mieste iki 1996 metų mažėjo, tačiau atsigaunant ekonomikai, pradėjo didėti ir šio teršalo koncentracijos ore. 1999 m. dėl pakartotinos trumpalaikės ūkio depresijos užfiksuotas ir azoto dioksido koncentracijų sumažėjimas, o nuo 2000 m. azoto dioksido koncentracijos ore po truputį auga.
2. Nuo 1998 m. stebimas dulkių koncentracijos ore didėjimas. Šiais metais vidutinė dulkių koncentracija mieste vėl priartėjo prie didžiausios leistinos koncentracijos (150 µg/m3 ) ir tai yra viena iš rimčiausių Kauno miesto oro kokybės problemų.
3. Šiais metais užfiksuotos labai aukštos formaldehido koncentracijos ir net vidutinė metinė koncentracija gerokai viršijo DLK (3µg/m3 ). Kadangi formaldehidas daugiausia susidaro iš kitų teršalų fotocheminių reakcijų metu, šių metų aukštos formaldehido koncentracijos dalinai gali būti paaiškintos dideliu saulėtų ir karštų dienų kiekiu.
4. Sieros dioksido koncentracija Kaune yra labai žema ir paprastai šiais metais neviršijo 2 – 3 µg/m3 koncentracijos ore. Didėjant centralizuoto pastatų šildymo kaštams ir daliai gyventojų atsijungiant nuo centralizuoto šildymo sistemų, pastaraisiais metais Kauno mieste buvo užfiksuotas nežymus sieros dioksido koncentracijų padidėjimas, tačiau 2002 metais nei viename Kauno rajone vidutinė sieros dioksido koncentracija neviršijo 2 µg/m3 oro.

1 pav.: Metinės azoto dioksido koncentracijos Kauno mieste 1999-2001 metais

2 pav.: Vidutinės sezoninės azoto dioksido koncentracijos Kauno mieste 1999 – 2002 metais
Išvados
Mūsų aplinka yra nepaprastai stipriai užteršta, ir nors teršalų kiekis atmosferoje yra žinomas, tačiau teršalų koncentracijos yra neišmatuojamos. Koncentracija kaskart didėja, o tai kenkia tiek mūsų sveikatai, tiek aplinkai. Pagrindiniai oro teršalai yra: anglies (II) oksidas CO (ne visiškai sudegusios anglies ar jų junginių produktas), azoto oksidai NxOy (azoto(II) oksidas NO, azoto (IV) oksidas NO2), angliavandeniliai CxHy ir jų antriniai produktai, sieros oksidai SO2 (90%) ir SO3 (10%), dulkės – kietosios medžiagos, o pagrindiniai taršos šaltiniai: transportas, aukštoje temperatūroje deginamas kuras, skylantys azoto junginiai (pvz., nitratų), pirotechnika, elektros išlydžiai, rūkymas ir netvarkingai laikomi tirpikliai, pesticidai, metalurgijos pramonė ir kt.
Užteršto oro poveikis žmogaus sveikatai
Dalis transporto išmetamų kenksmingų medžiagų po truputį kaupiasi žmogaus organizme ilgą laiką ir sukelia ligas, o dėl kitų poveikio staigia pablogėja savijauta, apsinuodijama ir žmogus pasidaro nedarbingas. Manau, automobilių išmetamas benzpirenas yra viena stipriausių plaučių vėžį stimuliuojančių medžiagų. Smogai sukelia rimtus žmogaus organizmo veiklos sutrikimus: pablogėja savijauta, paūmėja širdies ir kraujagyslių bei plaučių ligos, susiformuoja gripo epidemijos, padidėja sergamumas ir mirštamumas nuo bronchito, plaučių vėžio. Fotocheminis smogas erzina gerklės ir nosies gleivines, akis, sukelia kitas lėtines ligas. Anglies monoksido mažos koncentracijos sukelia galvos skausmą, sumažina žmogaus darbingumą, sukelia aterosklerozę, gali būti infarkto, stenokardijos priežastis, neigiamai veikia centrinę nervų sistemą. Didelės koncentracijos mirtinos. Švinas žmogaus organizme kaupiasi iki mirtinos dozės. Švinui kaupiantis kraujyje, organizmas blogiau aprūpinamas deguonimi, sutrinka virškinimo organų, nervų sistemos veikla ir medžiagų apykaita. Taip pat ir nedidelės koncentracijos kancerogeninių medžiagų ilgalaikis kaupimasis žmogaus organizme yra vėžinių ligų priežastis. Anglies dioksido dujomis apsinuodijęs žmogus jaučia silpnumą, jam skauda galvą, jį pykina. Net maža sieros dioksido koncentracija erzina akių ir nosies gleivinę, kvėpavimo takus, sukelia kosulį ir čiaudulį. O užterštu oru kvėpuojančių žmonių amžius sutrumpėja 5-10 metų.
Ką daryti?
Manau, kad reiktų dirbti sistemingai, planingai ir racionaliai spręsti atmosferos teršimo mažinimo klausimus. Reiktų imtis priemonių, sumažinti CO2 ir SO2 išmetimą į atmosferą. Reikia racionaliai paskirstyti autotransporto srautus, įrengti miestų ir kai kurių jų rajonų apvažiavimus. Būtina griežtai reikalauti, kad organizacijų ir individualių automobilių variklių degimas būtų nuolat reguliuojamas. Reikia ryžtingai mažinti automobilių kuro kenksmingumą. Būtina vykdyti aplinkos oro monitoringus ir įvairias akcijas, kurios sudomintų ir jaunimą ir vyresniuosius. Reikėtų vietoje aerozolinių dažų naudoti skystuosius, kurių garai negaruotų į atmosferą ir nenaikintų ozono sluoksnio.

Leave a Comment