Nemunas Mūsų Nemunas – tai didžiausia mūsų šalies upė. Nemunas – mūsų upių ir upelių tėvas, brangus tėviškės gamtos turtas. Turbūt neįmanoma įsivaizduoti, kaip atrodytų Lietuva be Nemuno. Šios didelės, gražios upės. Nemunas tekėdamas per Lietuvą joje formuoja nuostabią gamtą ir jos vaizdus. Na ir neveltui Lietuva kartais vadinama Nemuno kraštu.Jau ir mažytis vaikelis pradėjęs eiti į mokyklą žino kokia upė Lietuvoje yra pati ilgiausia ir tikrai žino, kad jos ilgis 973 km. Tiesiu taikymu nuo upės versmių iki žiočių – 400 km. Taigi savaime suprantama, kad upė yra labai vingiuota. Tekėdama per lygumas ji labai sukinėjasi, sudaro įvairiausias kilpas. Į Nemuną įteka apie 220 upių ir upelių. Jų bendras ilgis – 7590 km. O jeigu priskaičiuotumėme ir tuos upelius kurie įteka į Nemuno intakus, tai yra visą Nemuno upyną, gautume ilgį kurio užtektų du kartus apjuosti visą Žemę. Upyno plotas – daugiau nei 98 km. Tai vadinasi upynas yra maždaug pusantro karto didesnis už Lietuvą. Pats Nemunas, kaip žinai, prasideda ne Lietuvoje. Jis išteka Gudijoje iš Pinsko pelkių. Virš teritorijos kur teka Nemunas, oro masės iš vakarų, nešdamos nuo Atlanto vandenyno lietų bei sniegą. Nemuno upyne per metus vidutiniškai iškrenta apie 60 km vandens. Nemunas – lygumų upė. Ji kone 1000 km ilgio, o jos versmė tik 180 m aukščiau už žiotis. Tad upės tėkmė leidžiasi kas kilometrą nežymiai ( 15-20 cm ) , srovė lėta – vidutiniškai apie 40 cm/s. Tik sraunumose, slenksčiuose, kurie nuo seno vadinami rėvomis, upės greitis didesnis nei 1 m/s. Anksčiau, kai nebuvo Kauno marių, vandenys nuo upės pradžios iki žiočių nutekėdavo maždaug per mėnesį, o dabar daug ilgiau, nes vandenys turi plaukti Kauno mariose, iki prasmunka pro užtvankos angas.
Priklausomai nuo žiemos Nemunas būna užšalęs vidutiniškai nuo trijų iki keturių mėnesių. Bet kartai jis iš viso neužšąla. Kaip buvo 1883 – 1884 ir 1975 – 1976 metų žiemomis. Tai žinoma labai priklauso nuo žiemos. Jei ji labai šalta ir ilga tai ir Nemunas būna užšalęs ilgiau, o jei ne tai ir Nemunas nebūna ilgai užšalęs. Pavasarį, tirpstant ledui, upė pridaro labai daug nemalonumų. Kiekvieną pavasarį upė patvinsta, ir išsilieja iš savo krantų. Daugiausia ji išsilieja Rusnėje. Ten kasmet žmonės susilaukia labai didelių nelaimių, kurių priežastys būna Nemuno potvyniai. Šiose vietose dėl upės išsiliejimo būna labai daug stichinių nelaimių. Va net prieš kelis metus žmonės buvo priversti kurį laiką išsikelti iš savo namų, nes upė buvo patvinusi tiek, kad gyvenamų nuosavų namų grindys buvo apsemtos vandeniu ir gelbėtojai negalėjo garantuoti, kad upes lygis dar daugiau nepakils. Taigi nėra ši upė tokia gailestinga stichinių nelaimių atžvilgiu. Nors Nemunas ir lėta upė, bet, tekėdama ledynų sukrautų purių nuogulų paviršiumi, nuolat gilina, keičia vagą. Kasdienis upės darbas kiekvienam lengvai pastebimas ir pažįstamas – matome naujas pakrančių išgraužas, suplautas seklumas. O per ilgą laiką upės pačios išgraužė ir gilius staigiašlaičius slėnius, ir vagas, kuriomis dabar ir teka. Dabar Nemunas yra labai užterštas. Kol upynas buvo miškėtas, Nemune vanduo tekėjo kiek tyresnis. Miškų vietoje atsiradus laukams, o vėliau įsikūrus dideliems miestams beveik visų gamyklų žalingos atliekos patekdavo ir dabar tebepatenka į upes. Dėl šios priežasties Nemunas šiandien yra toks užterštas. Nemuną, visai to nenorėdami, taip pat tešia ir žemdirbiai, jie kiekvieną pavasarį ant laukų pila trašas, o ne visos cheminės trašos, kurias jie išpila užsilaiko žemėje. Dalis trašų su lietaus vandeniu per laukų drenažus nuteka į upes, o daugeli Lietuvos upių įteka į Nemuną. Taigi gal ir visai to nenorėdami mes kiekvienas savotiškai prisidedame prie to, kad Nemunas būtų toks koks jis yra dabar.Tekėdamas Nemunas taip pat neša ir visokį dumblą, nuosėdas ir daug visokiu dalykų. Žemupyje daug tų nešmenų nugula į upės dugną užliejamąsias lankas. Nemuno delta yra ne kas kita kaip iš dumblo sunešta lyguma, vos kelis metrus iškilusi virš vandens. Kas potvynis upė savo pabaigoje palieka apie 210 – 240 tūkst. tonų nešmenų. O per metus į Kuršių marias Nemunas atplukdo vidutiniškai iki 750 tūkst. tonų nuosėdų. Dėl šios priežasties marios seklėja. Nemunas – istorinėje atmintyjeNemunas – kaip upė labai daug pasitarnavo Lietuvos atsiradimui. Nemunu, kaip ir kitomis upėmis tuo laikmečiu kai kūrėsi valstybės labai pasitarnavo susisiekimui, tuometinei prekybai ir daugeliui kitų dalykų. Nemuno ir jo didžiausio intako Neries santakoje įsikūrė prekybinis miestas – Kaunas. Labai senais laikais Kaune vykdavo pagrindinė prekyba, nes Kaunas įsikūrė dviejų didelių upių santakoje. Į šį miestą atplaukdavo laivai su prekėmis ir iš čia buvo plukdomos prekės į svečias šalis. Prie Nemuno taip pat buvo statomos labai didelės pilys ir dvarai. Viena iš išlikusių ir atrestauruotų pilių yra gražioji Raudonės pilis. Šios upės aukštuose skardžiuose buvo labai daug pilių, bet deja išliko iš jų labai maža dalis. Pilys čia buvo statomo atsižvelgiant į labai gero susisiekimo su kitais kraštais galimybėmis. Nemunu, per Baltijos jūrą, žmonės galėjo nuplaukti į viso pasaulio šalis. Nemunas senovėje buvo vienas iš pagrindinių susisiekimo kelių. Nors dabar Nemunas nėra pagrindinis susisiekimo ar prekybos kelias, bet visi Lietuvos žmonės juo labai didžiuojasi, kaip gražiausia ir didžiausia Lietuvos upe.NAUDOTA LITERATŪRA
Česlovas Kudaba “Nemune, Nemunėli”