naudingosios iškasenos

Naudingosios iškasenos, mineralinės žaliavos, neorganinės arba organinės kilmės, medžiagų sankaupos Žemės plutoje, naudojamos visuomenės reikmėms. Lietuvoje daugiausia naudojama statybinėms medžiagoms gaminti.Todėl ir šalies kasybos pramonė yra vietinės reikšmės. Šios pramonės pagaminta produkcija sudaro 2 % visos pramonės gaminamos produkcijos vertės. Nors Lietuvoje yra kur kas daugiau iškasenų, tačiau šiuo metu daugiausia išgaunama požeminis gėlas ir mineralinis vanduo, klintys, dolomitas, opoka, smėlis, žvyras, molis, taip pat durpės ir nafta.

Žvyras, smėlis, durpės ir molis – tai tipiškos kvartero naudingosios iškasenos. Jos slūgso žemės paviršiuje, gerai išštirtos, lengvai prieinamos. Toliau apibūdinsime naudingas iškasenas naudojamas daugelyje ūkio šakų.

Nemetalinės naudingosios iškasenos

Durpės : Organinės kilmės degioji uolena. Susidaro iš augalų liekanų, ne visai susiskaidžiusių (susimineralizavusių) pelkėse, kur per daug drėgmės, bet maža oro. Dažniausiai susidaro, užaugus ežerams, rečiau – supelkėjus sausumai. Daugiausia susikaupė poledyninėje epochoje. Pelkėse jos kaupiasi ir dabar. Visi durpynai užima 6,4 % Lietuvos teritorijos, tačiau jie pasiskirstę netolygiai. Daugiausia jų yra Pajūrio žemumos pietuose , Baltijos ir Žemaičių aukštumose, Vidurio žemumoje. Pietryčių lygumoje.

Didžiausi durpynai : Didysis tyrulis (Radviliškio rajone), Aukštumala (ŠŠilutės rajone), Rekyva (Šiaulių rajone), Ežerėlis (Kauno rajone), Baltoji Vokė (Vilniaus rajone), Šepeta (Kupiškio rajone), Iš durpių daromas kompostas (juo gerinamos dirvos), gaminama daigų auginimo vazonėliai, įpakavimo medžiagos, pašarinės mielės.

Gydomosios durpės tiekiamos kurortų gydykloms. Durpės – puiki žaliava chemijos pramonei (amoniakui, ac

cto rūgščiai, degutui, vaškui, parafinui, bitumui ir kitiems produktams gaminti.

Balansų suvestinė 1997 m. (visai Lietuvai)

Telkinių skaičius Ištek-liai Iš jų

įmonių fondo telkiniai valstybinio fondo telkiniai

naudojami 1997 m. gavyba palyginus su, % užleisti ir nenaudojami

Telki-nių skai-čius Ištek-liai gavyba 1990 m. 1995 m. 1996 m. Telk-inių skai-čius Ištek-liai Telki-nių skai-čius ištekliai
Durpės gydomosios. (matavimo vienetas ištekliams ir gavybai – mln. kub. m)
4 1,53 3 1,07 0,0024 – – – 1 0,46 – –
Durpės. (mat. vnt. – mln. t)
64 119,24 28 64,12 0,284 37 113 106 2 0,33 34 54,79
Iš jų mažaskaidės durpės. (mat. vnt. – mln. t)
39 20,82 24 12,83 0,179 28 105 103 1 2,82 14 5,11
Sapropelis. (mat. vnt. – mln. t)
2 0,33 – – – – – – 77 190

Durpių realizacija (tūkst. t)

Dolomitas : Nuosėdinės kilmės karbonatų klasės mineralas ir karbonatų grupės uoliena. Turi 20-30 % kalcio oksido (CaCo3), 17-22 % magnio oksido (MgCo3), 37-48 % anglies dioksido. Dolomitas slūgso Šiaurės Lietuvoje devono sistemos sluoksniuose. Jis yra palyginti minkštas, lengvai pjaunamas ir skaldomas, gali būti naudojamas interjero apdailos plokštėms, cementui, mineralinei vatai, kalkėms gaminti. XIX a. dolomitas buvo naudojamas, kaip statybinis akmuo. Šiaurės Lietuvoje dar dabar yra išsilaikiusių iš dolomito suumūritų malūnų, bažnyčių, tiltų. Dolomitas kasamas Petrašiūnų, Klovainių (Pakruojo raj.) ir Skaisgirio (Joniškio raj.) karjeruose. Iš čia iškasto dolomito daroma skalda keliams tiesti, betonui gaminti.

Dolomito išteklių panaudojimas (tūkst. kub. m)

Molis : Nuosėdinė uoliena. Lietuvos molio mineralinė sudėtis : Hirdožeručių 70-75 % , Kaolinito 15-20 % , Chloritų 3-5 % , Montmorilonito tik pėdsakai, rečiau 3-5 % . Cheminė sudėtis : Silicio dioksidas 48-54 % , Aliuminio oksido 15-18 % , Geležies oksido 5-8 %. Karbonatų 8-15 %.

Truputis titano, natrio, kalio oksidų. Lietuvoje randama beveik visose geologinėse sistemose. Tačiau tik devono, triaso, juros, kreidos, ir kvartero sistemų molis yra prie paviršiaus arba atodangose. Jo yr

ra Tauragės, Anykščių , Ignalinos, Šiaulių rajonuose. Iš molio gaminamos plytos, keraminės apdailos plytelės, drenažo vamzdžiai ir čerpės.

Molio panaudojimas 1997 m.
(tūkst. kub. m)

Klintis : Nuosėdinė karbonatinė uoliena, susidariusi daugiausia jūrose iš Kalcito – CaCO3
Dažnai turi molio, aleurito, smėlio, dolomito priemaišų. Lietuvoje klinties daugiausia ordoviko silūro ir permo sistemose, nestorų tarpsluoksnių yra devono, triaso, juros, kreidos ir paleogeno sistemose. Ji sudaro apie 10 % visų Lietuvos nuosėdinių uolienų. Ordoviko ir silūro sistemų klinčių sluoksnių bendras storis 150 m. Daugiausia yra organinės klintys : biomorfinės (iš gerai išlikusių pečiakojų, stomatoporų, vandens augalų liekanų) ir detritinės.(iš pečiakojų, ostrakodų, trilobitų ir kitų gyvūnų kiautelių nuolaužų. Šių sistemų klastogeninė klintis pagal nuolaužų dydį skirstoma į konglomeratą, glaveritą ir smiltainį.

Klintis 10-30 metrų storio klodais slūgso permo sistemos sluoksniuose Akmenės rajone. Eksplotuojami Karpėnų ir Menčių telkiniai. Klintis yra svarbiausia cemento ir statybinių kalkių, klintmilčių (rūgščioms dirvoms kalkinti) žaliava. Taip pat naudojama silikatinių plytų, stiklo, popieriaus, cukraus pramonėje.

Klinties išteklių panaudojimas (tūkst. t)

Gipsas: Sulfatų klasės mineralas CaSO4 2 H2O ; Nuosėdinės kilmės sulfatinė uolena. Susidariusi iš gipso mineralo ir priemaišų. Lietuvoje daugiausia gipso yra devono ir permo sistemose.Be to pasitaiko intarpų kvartero morenoje, mezozojaus molyje, aleurolite, mergelyje. Devono gipso yra Suosos, Tatulos, Pamūšio, Pakruojo svitose. 30-45metrų sluoksniais slūgso Biržų ir Pasvalio rajonuose. Daug kur net žemės paviršiuje. Giliau jo

o rasta Lietuvos pietuose, tarp Kauno ir Prienų (čia jis slūgso kartu su anhidritu ). Gipsas naudojamas cemento, stiklo, popieriaus pramonėje. Iškaitintas virsta alebastru 2CaSO4 H2O , kuris vartojamas dekoratyviniams , meno dirbiniams, medicinoje.

Opoka : Nuosėdinė silicitinė uoliena. Lietuvoje paplitusi kreidos ir paleogeno sistemose. Šviesiai pilka, pilka, gelsvai žalsva, poringa. Opokos rasta Šilutės rajone ir Pietų Lietuvoje. Geriausiai yra išžvalgytas Stoniškių telkinys (Šilutės raj.) Nuo 1989 m. kurį laiką jis buvo eksploatuojamas. Opoka gali būti naudojama kaip statybinis akmuo , mineralinis priedas cemento gamybai. Tam tikroms jo rūšims kur ji sudaro apie 10-15 % cemento masės.

Opokos gavyba

MUZIEJUS
Mineralų, uolienų ir naudingųjų iškasenų ekspozicija

Geologijos institute nuo 1972 metų veikia geologijos muziejus.Vilniuje esančią geologijos muziejaus mineralų ir uolienų ekspozicijos didžiąją dalį sudaro daug metų Jekaterinburge gyvenusio ir dirbusio A. Žukelio (1899-1997) kolekcija, kurią jis 1965 m. padovanojo Lietuvai. Šiuo metu muziejuje saugomos 85 kolekcijos, bendras eksponatų iš įvairiausių pasaulio vietų skaičius – pusketvirto tūkstančio.

Daugiausia mineralų atvežta iš Uralo, Vidurinės Azijos, Užbaikalės, Kaukazo, Kolos. Yra spalvingų mineralų iš Birmos, Šri Lankos, Afganistano, Mozambiko, Australijos, Grenlandijos. Ekspozicijoje puikuojasi Uralo ir Brazilijos smaragdai, ametistai, kalnų krištolas, rubinai, piropai, Australijos opalai, almandinai, Irano turkiai, Pietų Afrikos krokidolitai. Yra brangiųjų ir apdailos akmenų, įvairių juvelyrinių dirbinių iš rubino, smaragdo, kalnų krištolo, malachito.
Meteoritų – “svečių” iš kosmoso – muziejuje yra ne

et dvidešimt šeši. Įspūdingiausi – Sichote-Alynės geležinio meteorito 5,6 ir 2,7 kg gabalai, Zabrodjės (Baltarusija) akmeninis chondritas, Arizonos (JAV) geležinis meteoritas. Yra ir meteoritų, nukritusių Lietuvoje – Žemaitkiemyje ir Andrioniškyje.

Uolienos sugrupuotos pagal kilmę bei sudėtį į magmines, metamorfines ir nuosėdines. Magminės uolienos – tai granitai, pegmatitai, dioritai, gabrai, liparitai, kvarciniai porfyrai, vulkaniniai pelenai, bombos, tufas. Metamorfinės uolienos – tai gneisai, amfibolitai, įvairūs skalūnai, skarnai, milonitai ir kt. Didelę ekspozicijos dalį sudaro nuosėdinės nuotrupinės (smėlis, smiltainis, molis) ir chemogeninės bei organogeninės (klintis, kreida, akmens druska, gipsas, akmens anglis, gintaras bei jo atmainos) uolienos.
Muziejuje iškabintame žemėlapyje pažymėti Lietuvos naudingųjų iškasenų dolomito, klinčių, molio, opokos, smėlio bei žvyro telkiniai, geležies rūdos, anhidrito, valgomosios druskos klodai, mineralinio vandens išplitimas, gintaro sąnašynai, Lietuvoje aptikti nemaži naftos telkiniai, geoterminė Žemės gelmių šiluma.
Lauko riedulių ekspozicija

Dalis Geologijos instituto Geologijos muziejaus yra Vievyje (37 km nuo Vilniaus). Čia unikalios Lietuvos gręžinių kerno saugyklos patalpose eksponuojami uolienų, mineralų ir fosilijų rinkiniai, įrengta akad. prof. J.Dalinkevičiaus memorialinė ekspozicija. Šalia kerno saugyklos 4 ha plote yra lauko riedulių (akmenų) kolekcija: tarp krūmų ir medžių, prie takų pėstiesiems, žaliose vejose grupėmis išdėlioti iš įvairių Lietuvos vietovių atgabenti iki 5-6 m³ rieduliai, kuriuos, anot liaudies padavimų, nešęs ir pametęs velnias.

Šiuo metu ekspozicijoje yra 550 magminių, metamorfinių, ultrametageninių ir nuosėdinių uolienų riedulių. Juos kontinentinis ledynas prieš 20-15 tūkst. metų atplėšė ir atvilko iš Skandinavijos, Baltijos jūros dugno ir salų. Patalpose galima apžiūrėti nuo riedulių atskeltų poliruotų pavyzdžių rinkinį, kuris papildo lauko ekspoziciją ir supažindina su riedulių vidine struktūra. Perfokortose pateikiami riedulių aprašymai, cheminės analizės rezultatai, yra šlifų kolekcija. Lankytojai gali susipažinti su didžiausių Lietuvos riedulių – geologijos paminklų – žemėlapiu ir jų fotonuotraukų paroda.

Leave a Comment