NACIONALINĖ TURIZMO PLĖTROS PROGRAMA

PROJEKTAS
NACIONALINĖ TURIZMO PLĖTROS PROGRAMA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Nacionalinės turizmo plėtros programos paskirtis – įvertinti turizmo raidos tendencijas ir, vadovaujantis nacionaliniais ir turizmo sektoriaus strateginiais dokumentais, numatyti Lietuvos turizmo plėtros prioritetines kryptis ir priemones joms įgyvendinti 2003-2006 metams.
2. Teisinį šios programos pagrindą sudaro: Lietuvos Respublikos turizmo įstatymas (Žin., 1998, Nr. 32-852, 2001,Nr. 34-1128, 2002, Nr.123-5507), Lietuvos respublikos Seimo 2002 m. lapkričio 12 d. nutarimas Nr. IX-1187 “Dėl valstybės ilgalaikės plėtros strategijos” (Žin., 2002, Nr. 113-5029), Lietuvos Respublikos Seimo 1999 m. liepos 1 d. nutarimas Nr. VIII-1284 “Dėl nacionalinės turizmo plėtros programos” (Žin. 1999, Nr. 63-2061), Lietuvos Respublikos Vyyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimas Nr. 853 „Dėl Lietuvos ūkio (ekonomikos) plėtros iki 2015 metų ilgalaikės strategijos” (Žin. 2002, Nr.60-2424), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. balandžio 10 d. nutarimas Nr. 408 „Dėl Nacionalinės turizmo plėtros programos įgyvendinimo 2000-2002 metais priemonių“ (Žin., 2000, Nr.31-868), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 29 d. nutarimas Nr. 1713 “Dėl Lietuvos kurortų plėtros koncepcijos”(Žin., 2002, Nr.104-4671), Bendrasis programavimo dokumentas (projektas), kiti teisės aktai.
3. Programos įgyvendinimo priemonės pateiktos 2 priede.
4. Programos vykdytojai – Ūkio ministerija, Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos (toliau – Valstybinis turizmo departamentas), ministerijos ir kitos valstybės valdymo institucijos, appskričių viršininkai, savivaldybės.
5. Šioje programoje vartojamos sąvokos, apibrėžtos Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo 2 straipsnyje. Teikiama tvirtinti Nacionalinė turizmo plėtros programa parengta pagal atliktą turizmo plėtros studiją ( apimtis – 91 lapas).

II. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ
6. Per pastaruosius metus turizmo sektoriaus teisinė aplinka pagerėjo: naujasis Turizmo įstatymas įtvirtino pa

akeitimus, kuriais siekiama geriau apsaugoti vartotojų teises, numatytos palankesnės sąlygos užsiimti kaimo turizmu, nustatytas privalomas apgyvendinimo įstaigų klasifikavimas; pridėtinės vertės mokesčio įstatyme iki 5% sumažintas PVM mokestis apgyvendinimo paslaugoms. Turizmo plėtrą neigiamai veikia vizų išdavimo problematika Rytų (NVS šalių) rinkos turistams, nepakankamas investuotojų į kultūros paveldo išsaugojimą ir pritaikymą turizmui skatinimas, statybų leidimų išdavimo ir projektų derinimo procedūrų sudėtingumas, nelanksti žemės mokesčių politika turizmo objektams, naudojantiems didelius žemės sklypus (kempingai, atrakcionų parkai ir pan.).
7. Turizmo valdymo funkcijas šalyje atlieka Vyriausybė, Ūkio ministerija, Valstybinis turizmo departamentas, apskričių viršininkai, savivaldybės. Valstybinio turizmo departamento įsteigta viešoji įstaiga “Turizmo fondas” padeda organizuoti ir įgyvendinti įvairius turizmo projektus. Nacionaliniame lygmenyje veikia ir kitos – nevyriausybinės – institucijos, organizuojančios ir plėtojančios turizmo veiklą.
8. Tarpžinybiniams turizmo klausimams svarstyti ir koordinuoti yra sudaryta Turizmo taaryba, į kurią įeina Lietuvos savivaldybių asociacijos ir savivaldybių, turizmo verslo asocijuotų struktūrų bei savaveiksmių turistinių organizacijų atstovai.Turizmo tarybos darbas organizuojamas specialių tarybos komisijų pagrindu.
9. Pagrindinis turizmo sektoriaus vidutinės trukmės strateginis dokumentas, kurį rengia VTD, yra Nacionalinė turizmo plėtros programa. Iki pastarojo laikotarpio buvo parengtos dvi programos: 1994 m. buvo patvirtinta Nacionalinė turizmo plėtros programa 1994-1998 m. ir 1999 m. – Nacionalinė turizmo plėtros programa patvirtinta Seime bei Nacionalinės turizmo plėtros programos įgyvendinimo 1999-2002 m. priemonės. Per 1999-2002 m. laikotarpį iš numatytų paskutinėje programoje 42 priemonių buvo pilnai ar
r dalinai įgyvendinta 40 priemonių.
10. 2002 m. buvo parengta Turizmo plėtros strategija iki 2015 m., kuri yra Ilgalaikės Lietuvos ūkio (ekonominės) plėtros iki 2015 m. strategijos sudėtinė dalis. 1998 –2002 metais parengti dokumentai, skirti atskiroms turizmo rūšims ir sritims: Kaimo turizmo ir Kultūrinio turizmo programos, Lietuvos kurortų plėtros koncepcija, Pajūrio vandens turizmo infrastruktūros ir pramogų plėtros galimybių studija, Nemuno turistinės trasos išvystymo galimybių studija, Konferencijų turizmo vystymo galimybių studija, Nacionalinių dviračių maršrutų ir turizmo informacijos ženklų galimybių studija”.
11. Suaktyvėjo turizmo plėtros strateginio planavimo veikla Lietuvos apskrityse ir savivaldybėse. Visų apskričių parengtuose ar rengiamuose regioninės plėtros planuose yra išskiriami turizmo klausimai. Savivaldybių duomenimis, turizmo plėtros programas yra parengę 11 Lietuvos miestų ir rajonų savivaldybių, dar dvi savivaldybės tokias programas rengia. Strateginį rajono/miesto plėtros planą, kuriame išskiriami turizmo klausimai, turi 17 savivaldybių, šešiose savivaldybėse toks planas yra rengiamas.
12. Pastaraisiais metais padidėjo Nacionalinės turizmo plėtros programos įgyvendinimui skiriamų valstybės biudžeto lėšų apimtys – nuo 162 tūkst. lt 1999 m. iki 998 tūkst. lt 2002 m. (2347 tūkst. lt 2003 m.). Tačiau šių lėšų skirta mažiau, nei realiai reikėjo įgyvendinant visas programos priemones. Lėšų trūkumą iš dalies kompensuoja tarptautinių programų lėšos.
13. Apskričių administracijos Turizmo įstatyme įvardintoms funkcijoms ir Nacionalinės turizmo plėtros programos priemonėms vykdyti biudžeto lėšų negauna. Apskrityse vykdoma nemažai turizmo plėtros projektų, kurie yra iš dalies finansuojami tarptautinių ša
altinių. Tokiems projektams Lietuvos apskrityse 2002 m. buvo gauta apie 15 mln. Lt., iš jų – apie 11 mln. Lt (71 proc.) subsidijos iš tarptautinių šaltinių (daugiausia Phare ir SAPARD).
14. Savivaldybių biudžetuose turizmo plėtrai skirtų lėšų dalis yra nedidelė – vidutiniškai apie 0,4 proc. (2002 m. nuo 0,002% iki 3,6%). Turizmo projektai, kuriuose dalyvauja savivaldybės, daugumoje atvejų yra finansuojami Phare. Lėšų turizmo plėtrai iš valstybės biudžeto gauna nedaug savivaldybių. 2000-2002 m. laikotarpyje tokios lėšos buvo skirtos trims savivaldybėms: Kėdainių rajono, Šiaulių miesto ir Panevėžio miesto.
15. Savivaldybėms yra rekomenduota įsteigti padalinius ar etatus Turizmo įstatyme numatytoms funkcijoms vykdyti. Pagal savivaldybių apklausos (2003 m. sausis-kovas) dėl Nacionalinės turizmo plėtros programos duomenis, iš 40 į apklausos anketą atsakiusių savivaldybių, turizmo plėtrą administruoja 32 savivaldybės. Šešiose iš jų (Vilniaus miesto ir rajono, Kauno miesto, Skuodo, Rokiškio, Trakų rajono) yra įsteigti skyriai ar kiti padaliniai, atsakingi už turizmo plėtrą, o keturios (Kėdainių, Švenčionių, Ignalinos ir Plungės rajonų) turizmo plėtros koordinavimo funkcijas yra perdavusios turizmo informacijos centrams.
16. Turizmo, kaip ir kitų ūkio sektorių, plėtra šiuolaikinėje strategijos formavimo ideologijoje ir praktikoje vis plačiau remiasi darnios plėtros (sustainable development) koncepcija, nors pastarojo laikotarpio rengtuose Lietuvos ūkio strateginiuose dokumentuose, įskaitant ir atskirus dokumentus, skirtus turizmo plėtrai, nebuvo akcentuojamas darnios plėtros principas.
17. Lietuva turi palyginus didelį gamtinį turizmo potencialą. Vertingiausi ir įdomiausi gamtinio turizmo objektai, galintys pr
ritraukti didžiausius turistų srautus bei tinkami ekoturizmui, kaimo turizmui ir aktyviam poilsiui yra: 5 nacionaliniai parkai, 30 regioninių parkų, 258 valstybiniai draustiniai, 353 gamtos paminklai. Didžiausią turizmo potencialą turi Pajūrio gamtinis kompleksas, Rytų Aukštaitijos, Pietų Dzūkijos ir Žemaičių aukštumų ežeringieji ir miškų regionai, Nemuno upės rekreacinė zona. Tačiau šių išteklių panaudojimo galimybės vertintinos tik patenkinamai dėl jų žemo parengtumo lygio turizmui (infrastruktūros stokos).
18. Lietuvos kultūriniai turizmo ištekliai kartu su gamtiniais sudaro palankias sąlygas patrauklių turizmo produktų kūrimui. Šiuo metu iš daugiau kaip 10700 registruotų kultūros paveldo objektų, turizmui galima panaudoti trečdalį. Tačiau daugelis šių objektų yra nepritaikyti turistų (tame tarpe neįgaliųjų) lankymui, dėl nepakankamai išvystytos turizmo verslo infrastruktūros ir fizinės viešosios turizmo infrastruktūros stokos. Lietuvoje vykstantys kultūriniai renginiai ir festivaliai mažai pristatomi turizmo parodose ir netampa tarptautinio turizmo objektu. Turtingas kultūrinis gyvenimas galėtų būti panaudojamas savaitgalio turizmui.
19. 2002 m. pabaigoje apgyvendinimo paslaugas turistams teikė 516 apgyvendinimo įmonių, kuriose buvo 16,1 tūkst. numerių, 38,4 tūkst. vietų. Labiausiai augantis yra viešbučių ir motelių sektorius, tuo tarpu poilsio įstaigų sektorius yra sparčiausiai mažėjantis. Per 10 metų viešbučių skaičius išaugo dvigubai, motelių skaičius – 7 kartus, turistinių bazių ir kempingų skaičius sumažėjo nežymiai, tuo tarpu poilsio namų skaičius sumažėjo daugiau, nei trečdaliu. Tai apsprendė poilsio namų privatizavimas bei tai, kad renovuoti poilsio namai kurortuose dažnai pasivadina viešbučiais. Daugiau nei 2/3 viešbučių buvo Vilniuje, Klaipėdoje ir Kaune, tuo tarpu 7 savivaldybių centruose iš viso nebuvo viešbučių. Apgyvendinimo sektorius turi nemažą plėtros potencialą, nes pagal 1000-čiui gyventojų tenkančių vietų viešbučiuose (3.3 vietų) skaičių, Lietuva beveik 8 kartus atsilieka nuo ES vidurkio (25 vietos). Didžiuosiuose miestuose (išskyrus Vilnių) trūksta didesnių turistinės klasės viešbučių, periferijoje išlieka viešbučių kiekybės ir paslaugų kokybės problema, autoturizmo plėtros galimybes mažina motelių bei kempingų trūkumas. Apgyvendinimo paslaugų kokybė šalies gydomuosiuose kurortuose, ypač daugelio sanatorijų paslaugos, neatininka tarptautinio turizmo reikalavimų.
20. Auga apgyvendinimo įstaigose apgyvendintų užsieniečių skaičius (52% svečių), bei užsieniečiams suteiktų nakvynių skaičius. Daugiau nei trečdalį apgyvendinimo įstaigų svečių sudaro Europos šalių gyventojai (daugiausia vokiečiai ir lenkai), NVS šalių gyventojai sudaro apie 10% visų svečių. Viešbučiuose apgyvendinama 2/3 visų svečių. Tačiau apgyvendinimo įstaigų užimtumas žemas (viešbučių numerių užimtumas 2002 m. 35%).
21. Maitinimo įmonių plėtra aktyviausiai vyksta gausiausiai turistų lankomuose miestuose (labiausia Vilniuje), šalia turistinės traukos objektų, populiariausių turistinių maršrutų bei palei pagrindinius šalies greitkelius. Daugėja maitinimo įmonių, atstovaujančių įvairių tautų virtuves. Auga aptarnavimo restoranuose kokybė, ypač įsikuriančių aukštos klasės viešbučiuose, populiarėja kulinarinio turizmo maršrutai. Išlieka aktualios aptarnaujančio personalo užsienio kalbų mokėjimo, maitinimo paslaugų kokybės, o kaimo vietovėse ir jų kiekybės problemos.
22. Pramogų sektorius vis dar nėra turistų traukos sritis ir nepadeda panaudoti apgyvendinimo pajėgumų. Geriausia pramogų sektorius išvystytas didžiuosiuose šalies miestuose – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Nors nemažos investicijos jau planuojamos Vilniuje bei Druskininkuose, tačiau iki šiol šalyje nėra didesnių multifunkcinių pramogų parkų, orientuotų į poilsį visai šeimai. Nėra golfo aikštynų ir hipodromų, nors sąlygos ir paklausa šioms aktyvaus poilsio veikloms egzistuoja. Trūksta pramogų, galinčių prailginti turizmo sezoną šalies kurortuose: naktinių klubų, kazino; kultūros renginių žiemos metu ir savaitgalio turistams; pramogų specifinėms turistų grupėms ir pagal turistų interesus (žvejyba, medžioklė ir kt.); kompleksinių pramogų paketų; pramogų rajonuose, nutolusiuose nuo pagrindinių turizmo centrų. Pramogų trūkumas yra viena iš dažniausiai minimų problemų, mažinančių šalies patrauklumą turizmui, lieka nepanaudoti pajūrio terminiai vandenys vandens parkų kūrimui.
23. Pagrindiniai turizmo informacijos paslaugų teikėjai Lietuvoje yra 29 savivaldybių ar apskričių įsteigti turizmo informacijos centrai (TIC), 3 privatūs TIC, nacionalinių parkų TIC, Rusijoje (Maskvoje), Vokietijoje (Miunsteryje) ir JAV (Niujorke) esančios turizmo informacinės atstovybės bei Ūkio ministerijos atašė Lietuvos respublikos nuolatinėje misijoje Europos sąjungoje, Didžiojoje Britanijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, Švedijoje, Rusijoje ir Ukrainoje. Daugėja besilankančių TIC turistų skaičius, ypač Vilniuje, Druskininkuose, Kaune ir Palangoje. Daugėja paslaugų teikiamų internetu ir turizmo organizacijų, turinčių tinklapius. Sukurtos kelios internetinės svetainės, skirtos nacionalinio lygmens turizmo informacijai. Tačiau informacija yra labai išskaidyta, todėl reikėtų sukurti vieningą turizmo informacijos portalą.
24. Ekspertiniais vertinimais turizmo sektoriuje dirba apie 60 – 70 tūkst. žmonių (4-5% visų užimtųjų). Turizmo plėtros dėka nemažai darbo vietų sukuriama ir kituose ūkio sektoriuose, tokiuose kaip transportas, prekyba, finansinis tarpininkavimas ir kt.
25. Turizmo specialistus Lietuvoje rengia 3 aukštosios universitetinės mokyklos; 4 neuniversitetinės aukštosios mokyklos (kolegijos); 5 aukštesniosios mokyklos; 6 profesinės mokyklos. Geriausiai vertinamas aukštųjų ir aukštesniųjų mokyklų absolventų parengimas, tuo tarpu profesinių mokyklų absolventai neturi didesnės paklausos rinkoje. Pagrindiniai absolventų trūkumai: praktinių įgūdžių stoka, nepakankamas užsienio kalbų mokėjimas, silpnas šiuolaikinių IT valdymas. Aktualėja parengtų turizmo specialistų įsidarbinimo pagal specialybę problema.
26. Savivaldybių bei valstybės institucijų darbuotojų, atsakingų už turizmo plėtrą, bei turizmo sektoriaus darbuotojų mokymus bei kvalifikacijos kėlimą dažniausiai organizuoja Valstybinis turizmo departamentas. Aktualūs išlieka tokie mokymai kaip: turizmo plėtros programų rengimas, investicinių projektų rengimas bei projektų įgyvendinimas ir kontrolė (ypač savivaldybėse). Mokymų poreikis sustiprės, siekiant įsisavinti Struktūrinių fondų lėšas.
27. Pastarųjų 10-ties metų laikotarpiu Lietuvą aplankė daugiau nei 32 mln. užsieniečių iš jų 29% sudarė turistai (nakvoję bent vieną naktį) ir 71% vienadieniai lankytojai. 2002 metais atvykusių turistų skaičius padidėjo 13%, tačiau dėl sumažėjusio vienadienių lankytojų srauto, bendras atvykusių skaičius sumažėjo 4.7% iki 4.0 mln. Lietuvos banko duomenimis, tarptautinio turizmo (atvykstamojo) pajamos, gautos už kelionių paslaugas ir tarptautinius keleivių pervežimus, 2 metus iš eilės mažėjusios, 2002 metais išaugo iki 2.0 mlrd. Lt ir sudarė 7.5% prekių ir paslaugų eksporto ir 4% šalies BVP (1999 m – 5.6%).
28. Pagrindinės turizmo rinkos yra kaimyninės šalys, iš kurių atvyksta didžioji dalis vienadienių lankytojų, bei šalys iš kurių tradiciškai atvyksta didelė dalis turistų – Vokietija, Latvija, Lenkija, Rusija, Estija, Suomija, Švedija ir Jungtinė Karalystė.
29. Geriausiai šalyje išplėtota susisiekimo keliais infrastruktūra, todėl pagrindinis užsienio lankytojų srautas (80%) į Lietuvą atvyksta kelių transportu. Jūrinio ir vandens turizmo plėtojimas Lietuvoje turi geras galimybes – Klaipėdoje baigta statyti kruizinių laivų prieplauka, Klaipėdos uosto infrastruktūra pritaikoma keleivių aptarnavimui. Stebimas turistinis susidomėjimas ir veiklos organizavimas vidaus vandenimis, tačiau spartesniam augimui trukdo nepakankami išvystyta ir žemos kokybės keleivių aptarnavimo infrastruktūra, sezoniškumas bei transporto priemonių nusidėvėjimas, taip pat stinga apgyvendinimo paslaugų.
30. Lietuvos kultūrinio turizmo produktai šiuo metu yra populiariausi užsienio rinkose. Trečdalis užsienio turistų atvyksta į Lietuvą praleisti atostogas ir susipažinti su šalies kultūriniu paveldu. Kultūrinio turizmo produktų pasiūla ir išvystymas suformavo kultūrinio turizmo centrus, kuriais yra Vilnius, Kaunas, Trakai, Klaipėda ir Neringa. Naujų kultūrinio turizmo produktų kūrimas turi dideles perspektyvas, tačiau reikalinga aktyviau spręsti kultūros paveldo objektų parengimą lankymui ar pritaikymą turizmo infrastruktūrai. Panaudojimas turizmui yra paveldo išsaugojimo prielaida.
31. Auga užsienio turistų susidomėjimas kurortiniu-sanatoriniu turizmu. Tačiau neišvystytos pramogos ir kita viešoji turizmo infrastruktūra gydomuosiuose kurortuose, neleidžia pasiūlyti konkurentiškus sanatorinio (reabilitacinio) turizmo produktus kaip užsienio, taip ir vietiniams turistams. Dėl jūrinio, vidaus vandenų bei ekoturizmo nepakankamos siūlomų produktų įvairovės, neefektyvios rinkodaros ir neišvystytos infrastruktūros šios turizmo sritys dar nepritraukia daug užsienio turistų.
32. Kaimo turizmas yra vertinamas kaip sparčiausiai auganti turizmo šaka Lietuvoje. Valstybinio turizmo departamento duomenimis, 2001 m. buvo įregistruotos 203 kaimo sodybos, o 2003 m. pradžioje – jau 287. Statistikos departamento duomenimis, 2001 m. kaimo sodybose poilsiavo 34,4 tūkstančių žmonių, iš jų 12% užsieniečiai. Pagrindiniai kaimo turizmo vartotojai yra vietos gyventojai, o užsienio turistai dar tik atranda šią turizmo rūšį. Kaimo turizmo paslaugų ypač pasigendama Lietuvos pasienio rajonuose, o taip pat šalies nacionaliniuose parkuose.
33. Geriausias sąlygas konferencijų turizmo produkto plėtojimui turi viešbučiai, įsirengę konferencijų sales. Tai leidžia viešbučiams pritraukti klientus ne tik sezono metu, bei didinti jų užimtumą. 2002 m. pradžioje 78 viešbučiai (34%) turėjo konferencijų sales. Daugiausia tokių viešbučių (30) buvo Vilniuje, dar keli viešbučiai artimiausiu planuoja baigti rekonstrukcijas ir įsirengti 500-1500 vietų konferencijų patalpas. Tokią sparčią plėtrą skatina auganti šių paslaugų paklausa, ribota pasiūla bei palankios dalykinio turizmo augimo prognozės.
34. Savaitgalio poilsio paslaugas siūlo kelionių organizatoriai, TIC, viešbučiai. Tačiau dėl aukštų kelionių oru kainų bei nepakankamai viešbučiuose išplėtotos nuolaidų sistemos savaitgaliais, Lietuva išlieka nepatraukli savaitgalio turizmui užsienio rinkose. Būtina plėtoti laisvalaikio praleidimo ir pramogų industriją, siūlant daugiau kompleksinių pramogų paketų, bei tobulinti rinkodaros politiką.
35. Šalies turizmo rinkodaros politiką, kartu su valstybės, savivaldybių ir turizmo verslo atstovais formuoja ir bendromis jėgomis įgyvendina Valstybinis turizmo departamentas (VTD) prie Ūkio ministerijos, pagal kasmet rengiamus rinkodaros planus. Turizmo rinkodarai Lietuvos valstybė VTD nuo 2001 metų kasmet skiria apie 1 mln. Lt, tačiau šių lėšų pakanka tik palaikomajai rinkodarai, tačiau norint pagerinti šalies įvaizdį ir pritraukti daugiau turistų, rinkodaros finansavimas turi būti gerinamas. Pagrindinės VTD vykdomos rinkodaros priemonės yra: dalyvavimas pasaulinėse, regioninėse, vietinėse turizmo parodose, turistinės literatūros leidyba, ir turizmo rinkodaros projektų vykdymas. Trūksta rinkodaros tyrimų.
36. Turizmo verslo atstovų valstybės ir savivaldybių rinkodaros priemonės yra vertinamos kaip efektyvios (5 balų sistemoje – atitinkamai 3,8 ir 3,6 balo). Siekiant pagerinti turizmo rinkodarą, pirmiausia reikalinga Lietuvos turizmo rinkodaros strategija.
37. Esamos situacija turizmo sektoriuje apibendrinimas pateikiamas privalumų, trūkumų, grėsmių ir galimybių (SWOT) analizėje (1 priedas).

III. LIETUVOS TURIZMO PLĖTROS TIKSLAI IR UŽDAVINIAI LAIKOTARPIUI IKI 2006 METŲ.

38. Pagrindinės turizmo plėtros problemos, spręstinos 2003-2006 metais, pasinaudojant SWOT analizėje nurodytais privalumais ir galimybėmis, bei Bendrajame programavimo dokumente numatytu finansavimu yra šios: nepakankamas dėmesys turizmo planavimui ypač vietiniame lygmenyje, tobulintina turizmo verslo teisinė ir ekonominė aplinka, nepakankama turizmo sektoriuje dirbančio personalo kvalifikacija, neišsami turizmo statistika bei tyrimų stoka, neišvystyta viešoji turizmo infrastruktūra, nepakankamai aktyvi valstybės, savivaldybių bei turizmo paslaugų teikėjų rinkodara užsienio rinkose. Šioms problemoms spręsti suformuluoti trys turizmo plėtros tikslai laikotarpiui iki 2006 metų nukreipti atvykstamojo ir vidaus turizmo skatinimui.
39. Pirmas tikslas: Pagerinti turizmo plėtros ir žmogiškųjų išteklių planavimą ir valdymą. Įgyvendinant šį tikslą bus sprendžiami sekantys uždaviniai:
39.1. Formuoti veiksmingą turizmo administravimą bei plėtrą skatinančią teisinę ir ekonominę aplinką.
39.2. Rengti turizmo planavimo dokumentus bei plėtros vertinimo kriterijus, inicijuoti tyrimus.
39.3. Pagerinti turizmo sektoriaus statistinę apskaitą.
39.4. Optimizuoti turizmo ir rekreacijos specialistų rengimą bei kvalifikacijos kėlimą.
40. Antras tikslas: Užtikrinti viešosios turizmo ir rekreacinės infrastruktūros sukūrimą ir priežiūrą. Įgyvendinant šį tikslą bus sprendžiami sekantys uždaviniai:
40.1. Sudaryti sąlygas kultūrinio turizmo plėtrai.
40.2. Sukurti Lietuvos jūrinio ir vidaus vandenų turizmo infrastruktūrą.
40.3. Plėtoti aktyvaus turizmo infrastruktūrą.
40.4. Plėtoti kurortinį turizmą.
40.5. Sudaryti sąlygas kaimo turizmo plėtrai.
41. Trečias tikslas: Išplėsti rinkodaros veiklą vietos ir tarptautinėse rinkose. Įgyvendinant šį tikslą bus sprendžiami sekantys uždaviniai:
41.1. Formuoti Lietuvos turizmo įvaizdį.
41.2. Sukurti ir palaikyti nacionalinę turizmo informacinę sistemą.

IV. NUMATOMI REZULTATAI
42. Programos įgyvendinimas leis:
42.1. padidinti pajamas iš atvykstamojo turizmo 7% kasmet;
42.2. racionaliau išnaudoti šalies turizmo išteklius, įgyvendinant darnios plėtros principus;
42.3. užtikrinti istorinio-kultūrinio paveldo objektų bei gamtos vertybių
42.4. sudaryti sąlygas naujų turizmo infrastruktūros objektų bei naujų turizmo produktų atsiradimui;
42.5. pagerinti informacijos apie Lietuvos ir jos regionų turizmo galimybes sklaidą šalies viduje ir potencialiose užsienio rinkose;
42.6. padidinti turizmo sektoriaus darbuotojų institucinius gebėjimus, išsaugojimą ir pritaikymą turizmo reikmėms;kvalifikuotai pasirengti įsisavinti Europos sąjungos struktūrinių fondų paramą.
42.7. suaktyvinti turizmo plėtros planavimą ir valdymą savivaldybėse;
42.8. kooperuoti ir tikslingai naudoti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų, fondų, kitų finansavimo šaltinių lėšas;
42.9. paskatinti turizmo verslo plėtrą ir kurti naujas darbo vietas.

V. LĖŠŲ POREIKIS
43. Lėšos šiai programai įgyvendinti numatomos pagal Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto finansines galimybes, rengiant atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių įstatymo projektą. Finansavimo šaltinis – valstybės lėšos, savivaldybių lėšos, tame tarpe įvertinant Bendrajame programavimo dokumente numatytas valstybinio finansavimo apimtis turizmo plėtrai.
VI. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO KONTROLĖ
44. Už šios programos įgyvendinimo koordinavimą atsakinga Ūkio ministerija. Ji derins veiksmus su kitomis suinteresuotomis ministerijomis, apskričių viršininkais, valstybinėmis institucijomis, savivaldybėmis, visuomeninėmis organizacijomis, fondais.
_________________

1 priedas
Lietuvos turizmo plėtros Privalumai, trūkumai, galimybės ir grėsmės

PRIVALUMAI TRŪKUMAI
• Palanki geografinė padėtis, sudaranti atvykimo atžvilgiu beveik vienodas sąlygas daugumai europiečių.
• Pakankami kultūros ir istorijos bei rekreaciniai ištekliai, didelis gamtinių gydomųjų išteklių potencialas, mažai urbanizuotas kaimo kraštovaizdis, gerai išvystyta valstybinių parkų sistema.
• Gyventojų svetingumas, istoriniai – kultūriniai bei etniniai ryšiai tarp Lietuvos ir kitų šalių (Lenkija, Latvija, Rusija, Baltarusija, Vokietija, Izraelis, JAV).
• Santykinai mažesnės turizmo paslaugų ir vietinių produktų kainos, palyginus su Vakarų Europos šalimis.
• Tarptautinių viešbučių, prekybos, maitinimo, ryšių grandinių atėjimas į šalį.
• Azartinių lošimų įteisinimas.
• Pakankamai tankus automobilių kelių tinklas, neužšąlantis Baltijos jūros uostas, du ES prioritetiniai transporto koridoriai (Rytai- Vakarai, Šiaurė-Pietūs), baigiamas įrengti kruizinių laivų terminalas.
• Suformuota šalies turizmo teisinė aplinka ir aktyviai formuojama institucinė struktūra.
• Augantis konferencijų patalpų ir vietų skaičius viešbučiuose, ypač Vilniuje.
• Intensyviai augantis kaimo turizmo sodybų skaičius.

• Klimatas, sąlygojantis turizmo sezoniškumą.
• Nesuformuotas Lietuvos, kaip turistinių kelionių tikslo, įvaizdis tarptautinėse rinkose.
• Nepakankama laisvalaikio praleidimo formų įvairovė, pramogų stoka, neišvystyta pramogų infrastruktūra.
• Nepakankamai išnaudojami ir parengti turistų lankymui architektūros ir kultūros paveldo objektai, gamtiniai-rekreaciniai ištekliai, neišplėtotas turizmo objektų ženklinimas.
• Neišvystytas Lietuvos pasiekiamumas jūra.
• Neišvystytas vidaus vandenų turizmas bei mažųjų uostų ir prieplaukų infrastruktūra.
• Netolygi paslaugų infrastruktūra šalies keliuose, neišvystyta kempingų sistema ir dviračių trasų infrastruktūra; bloga kelių būklė potencialiuose dviračių turizmo maršrutuose.
• Nepakankama keleivių aptarnavimo infrastruktūra oro uostuose.
• Netolygi apgyvendinimo įstaigų plėtra.
• Trūksta kompleksinės turistinės informacijos ir jos pasiekiamumo sistemos.
• Nepakankamas dėmesys turizmo planavimui ir rinkodarai bei finansavimo stoka vietiniame lygmenyje.
• Nepakankama turizmo sektoriuje dirbančio personalo kvalifikacija
• Įvažiavimo sunkumai dėl vizų Rytų rinkos turistams.
• Mokslinių tyrimų turizmo srityje ir išsamios turizmo statistinės informacijos stoka.
• Nepakankama siūlomų turizmo produktų rinkodara užsienio rinkose.
• Santykinai aukštos apgyvendinimo ir oro transporto paslaugų kainos.
GALIMYBĖS GRĖSMĖS
• Vis stiprėjantis Lietuvos pozityvus įvaizdis, prisijungimas prie ES ir NATO, tarptautinių ryšių plėtra.
• Lietuva -santykinai naujas turistinis regionas.
• Augantis rekreacinių pramogų poreikis ir investuotojų susidomėjimas rekreacine infrastruktūra.
• Populiarėjantis savaitgalių turizmas, gydomojo ir sveikatingumo turizmo plėtra; specialiųjų turizmo produktų poreikis, išplečiantis veiklos sritis.
• Investicijų galimybės, pasinaudojant ES struktūrinių fondų lėšomis (turizmo infrastruktūros plėtra įtraukta į BPD).
• Rengiama nacionalinė turizmo informacijos sistema ir ruošiamas jos įdiegimo planas, visų grandžių turizmo paslaugų teikėjų elektroninių rinkodaros priemonių plėtra.
• Personalo kvalifikacijos kėlimas, svetingumo industrijos paslaugų kokybės gerinimas.
• Valstybės ir savivaldybių turizmo rinkodaros priemonių plėtra.
• Kaimo turizmo plėtra patraukliose turizmui vietose.
• Baltijos valstybių kaip vieningo turizmo produkto galimybių išnaudojimas
• Sumažėjęs atskirų Europos, Azijos ir Amerikos turistinių regionų patrauklumas, didinantis turizmo srautus į kitus regionus.

• Ekologinės aplinkos pablogėjimas pajūryje.
• Nepalankaus įvaizdžio apie Lietuvos turizmo sektorių susiformavimas.
• Kultūrinio-istorinio ir gamtinio paveldo objektų bei rekreacinių išteklių potencialo mažėjimas, nesugebant juos panaudoti visuomenės ir turizmo reikmėms.
• Turistų nesaugumo jausmas miestuose ir keliuose.
• Didelė konkurencija tarptautinėse turizmo rinkose tarp šalių, siūlančių panašius turizmo produktus.
• Nesugebėjimas pasinaudoti ES struktūriniais fondų ir kitų užsienio paramos fondų lėšomis.
• Tarptautinių turizmo kelionių saugumo problemos.

Projektiniai pasiūlymai
2 priedas

NACIONALINĖS TURIZMO PLĖTROS PROGRAMOS 2003-2006 M. ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS

I tikslas: Pagerinti turizmo plėtros ir žmogiškųjų išteklių planavimą ir valdymą
Uždaviniai Priemonės Atsakingos institucijos Metinis lėšų
poreikis (tūkst. Lt) Vykdymo terminai
Formuoti veiksmingą turizmo administravimą bei plėtrą skatinančią teisinę ir ekonominę aplinką 1. Perkelti Turizmo įstatymo nuostatas dėl turizmo išteklių naudojimo, planavimo ir apsaugos į kitus teisės aktus.
2. Rekomenduoti savivaldybėms įsteigti padalinius ar etatus Lietuvos Respublikos turizmo įstatyme bei Bendrajame programavimo dokumente nustatytoms funkcijoms vykdyti.
3. Parengti nekilnojamųjų kultūros vertybių tyrimų ir dėl saugojimo reikalavimų išaugusių renovavimo kaštų atlyginimo privatiems savininkams tvarką.
4. Parengti teisės aktų projektus žemės mokesčio apskaičiavimui turizmo infrastruktūros objektams didelėse teritorijose (kempingams, vandens ir pramogų parkams, golfo aikštynams, kt.), įvertinant gaunamų pajamų ir mokamų mokesčių balansą.
5. Pateikti pasiūlymus Vyriausybei dėl Kauno oro uosto panaudojimo mažų tarifų skrydžiams (ARBA: Parengti Kauno oro uosto panaudojimo mažų tarifų skrydžiams įvertinimą).
6. Parengti rekomendacijas ir metodiką regionų ir savivaldybių turizmo plėtros planavimo dokumentų, programų, galimybių studijų rengimui, bei jų įgyvendinimo stebėsenai.
7. Atlikti iki 2003 metų gautos paramos ir investicijų į turizmo sektorių panaudojimo įvertinimą.
8. Parengti turizmo verslo projektų finansavimo iš ES struktūrinių fondų prioritetus ir valstybinio ko-finansavimo tvarką bei skirti lėšas projektų ko-finansavimui.
9. Parengti ekoturizmo plėtros galimybių studiją.
10. Atlikti Lietuvos kurortų gamtinių išteklių gydomojo poveikio tyrimus.
11. Atlikti tyrimą ir poreikio vertinimą dėl architektūrinio-kultūrinio paveldo objektų pritaikymo mokymo-konferencijų centrams ir kultūrinio turizmo poreikiams.
12. Parengti rekomendacijas dėl turizmo statistikos tobulinimo ir turizmo vertinimo rodiklių nustatymo.
13. Vykdyti kasmetines turistų apklausas, padedančias ištirti ir įvertinti turizmo paslaugų kokybę, turizmo pajamas ir teikti informaciją tarptautinėms turizmo organizacijoms.
14. Atlikti turizmo ir rekreacijos specialistų kokybinio ir kiekybinio poreikio tyrimą bei parengti turizmo žmogiškųjų išteklių plėtros strategiją.
15. Atnaujinti turizmo ir rekreacijos verslo paslaugų specialistų (įvairių grandžių) rengimo profesinėse, aukštesniosiose mokyklose, kolegijose ir universitetuose mokymo programas, pritaikant jas prie europinių standartų.
16. Leisti naujas mokymo priemones.
17. Organizuoti kvalifikacijos kėlimo kursus apskričių, savivaldybių, sanatorijų bei kitiems turizmo sektoriaus darbuotojams.
18. Sukurti ir palaikyti duomenų bazę apie potencialias stažuotes turizmo srityje.
Sukurti informavimo ir mokymo sistemą turizmo verslo subjektams ir savivaldybėms apie ES struktūrinių fondų panaudojimą turizmo plėtrai.
II tikslas: Užtikrinti viešosios turizmo ir rekreacinės infrastruktūros sukūrimą ir priežiūrą.
Uždaviniai Priemonės Atsakingos institucijos Metinis lėšų poreikis (tūkst. Lt) Vykdymo terminai
Sudaryti sąlygas kultūrinio turizmo plėtrai
19. Parengti ir įgyvendinti regioninių kultūrinio turizmo traukos centrų projektus, pritaikant nacionalinės reikšmės paveldo objektus turizmui ir visuomenės poreikiams bei nustatyti finansavimo tvarką.
20. Parengti Šiaurės –Pietų koridoriaus „Via Baltica“ turizmo infrastruktūros plėtros projektą, prioritetą teikiant kultūros paveldo (dvarų, malūnų ir kt.) panaudojimui.
21. Parengti tarptautinių kultūrinių turizmo kelių (Via Hanzos, Gintaro, Valdovų, Kuršių kelio ) pakelės serviso infrastruktūros išdėstymo schemas ir įgyvendinimo projektus .
22. Parengti turizmo infrastruktūros investicinius projektus saugomų teritorijų kultūros paveldo objektuose.
23. Parengti vidaus vandens turizmo infrastruktūros išvystymo projektus (pagal VTD parengtas galimybių studijas).
24. Atlikti mažųjų uostų ir prieplaukų įrengimo Kuršių mariose būklės įvertinimą ir parengti priemones jų atkūrimui.
25. Parengti jūrinių jachtų prieplaukų Klaipėdoje ir Šventojoje renovavimo ir statybos galimybių studijas.
26. Įgyvendinti Nemuno prieplaukų statybos projektą (projektas pradedamas vykdyti). VTD, ŪM

27. Įrengti pėsčiųjų ir dviračių takus nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose.
28. Įgyvendinti Vakarų Lietuvos dviračių trasos žiedo projektą (projektas pradedamas vykdyti).
29. Tęsti turizmo informacijos kelio ženklų ir nuorodų sistemos įgyvendinimą.
30. Rekomenduoti savivaldybėms parengti jų teritorijose esančių paplūdimių ir aktyvaus poilsio zonų įrengimo projektus, atitinkančius “Mėlynosios vėliavos” reikalavimus.
31. Rekomenduoti savivaldybėms rengti ir įgyvendinti vietinių dviračių trasų, sveikatingumo ir kitus aktyvaus poilsio projektus.
32. Parengti autoturizmo nacionalinių trasų išdėstymo schemą ir priemones infrastruktūrai sukurti.
33. Parengti ir įgyvendinti kurortų viešosios infrastruktūros (aktyvaus poilsio, pramogų parkų) išvystymo priemones, leidžiančias pritraukti daugiau turistų ne sezono metu.
34. Parengti pajūrio terminio vandens panaudojimo vandens parkui sukurti galimybių studiją.
35. Parengti rekomendacijas savivaldybėms dėl viešosios aplinkos pritaikymo neįgaliesiems ir inicijuoti šių priemonių įgyvendinimą.
36. Koordinuoti kurortų plėtros priemonių įgyvendinimą, parengti ir vykdyti kurortų plėtros stebėseną (monitoringą).
37. Tęsti kaimo turizmo kelio ženklų ir pateikimo turizmo informacinėse sistemose projekto įgyvendinimą
38. Gerinti vietinių kelių (žvyrkelių) dangą ir privažiavimus prie kaimo turizmo sodybų
III tikslas: Išplėsti rinkodaros veiklą vietos ir tarptautinėse rinkose
Uždaviniai Priemonės Atsakingos institucijos Metinis lėšų poreikis (tūkst. Lt) Vykdymo terminai
Formuoti Lietuvos turizmo įvaizdį
39. Parengti Lietuvos, kaip patrauklios turizmo šalies įvaizdžio formavimo strategiją, bei priemones jos įgyvendinimui.
40. Kasmet rengti ir įgyvendinti Lietuvos turizmo rinkodaros planą.
41. Dalyvauti tarptautinėse turizmo parodose.
42. Padidinti turizmo leidinių tiražus 2 kartus kasmet.

43. Organizuoti verslo misijas.
44. Dalyvauti tarptautinėse turizmo organizacijose.
45. Parengti reikalingą dokumentaciją ir įstoti į Pasaulinę turizmo organizaciją (WTO).
46. Remti Vilniaus miesto įstojimą į Europos konferencijų miestų federaciją (EFTC).
47. Nustatyti ir įgyvendinti jūrinio turizmo rinkodaros priemones.
48. Vykdyti rinkodaros priemonių efektyvumo tyrimus.
Parengti geriausio naujo metų turistinio produkto (ir/arba maršruto) bei geriausios internetinės svetainės konkurso nuostatus ir organizuoti konkursus.
49. Rekomenduoti įsteigti Turizmo informacijos centrus savivaldybėse, neturinčiose tokių centrų.
50. Parengti Turizmo informacijos centrų steigimo užsienyje koncepciją.
51. Įsteigti Lietuvos (arba Baltijos šalių) turizmo informacijos centrus prioritetinėse užsienio rinkose.
52. Įgyvendinti Nacionalinę turizmo informacinę sistemą ir garantuoti jos palaikymą.

Sutrumpinimai: ŪM-Ūkio ministerija, VTD – Valstybinis turizmo departamentas, SM-Susisiekimo ministerija, KM- Kultūros ministerija, AM- Aplinkos ministerija, VRM – Vidaus reikalų ministerija, FM – Finansų ministerija, SD- Statistikos departamentas, ŠMM – Švietimo ir mokslo ministerija, SAM – Sveikatos apsaugos ministerija, Užsienio reikalų ministerija, KVUD- Klaipėdos Valstybinė uosto direkcija, TM – Teisingumo ministerija, SADM – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Leave a Comment