SVARBIAUSIOS MIKROEKONOMIKOS PROBLEMOS1. Ekonom augimo užtikrinimas.2. Nedarbas3. InfliacijaEk nesivysto vienodai, kartais ją sukrečia krizės, jas gali sukelti įv priežastys. Atsižvelgiant į jas ciklai gali būti: 1. Sezoniniai, 2. Politiniai, 3.Statybos darbų trukmės, 4. Ilgųjų bangų(susiję su kokybiniais technologijos pokyčiais) 5. Verslo. Visas ciklas susideda iš keturių fazių: 1. Krizė, 2. Depresija, 3. Pagyvėjimas, 4. Pakilimas. Nedarbas ir infliacija yra didžiausios makro problemos, nes nedarbo būvimas ekonomine prasme reiškia negrąžinamą svarbiausio- visuomenės ištekliaus prradimą, be to nedarbas sukialia rimtas socialines problemas.infliacija reiškia bendrą kainų lygio kilimą, pinigų nuvertėjimą, gyv lygio smukimą ir pan.Nedarbas būna:a) ciklinis nedarbas jį sąlygoja aktyvumo svyravimai.b) migracinis nedarbas yra laikinas nedarbas, kurį sąlygoja ekonomikos pokyčiai, dinamiškumas. Jo priežastys ąvairios, pvz.: jaunimas ne iš karto randą sau tinkamą darbą, kiti ieško geresnio darbo ir pan.c) struktūrinis nedarbas pasireiškia tada, kai darbo išteklių teritorinis psiskirstymas ir kvalifikacinė struktūra neatitinkadarbo sferos reikalavimų.Ciklinį nedarbą salygoja ekonomikos svyravimai. Mažiausiai negiamų pasekmių sukialia migracinis nedarbas, nes jis tęsiasi tol, kol žmogus susirandą darbą. Struktūrinis nedarbas yrasudėtingesnė problema, nes darbingiems gyventojams tenka pakeisti gyvenamą vietą arba įsigyti naują profesiją. “Visiškas užimtumas” – tai ne nulinis nedarbo lygis. Dabar kalbama apie 5% ar 5,5% nedarbo lygą kaip visiško užimtumo rodiklį. Jis būna tada, kai nedarbo lygis žemas ir nesukialia infliacijos padidėjimų. BNP atotrūkis išreiškia skirtumą tarp faktiškų gamybos apimčių ir potencialių, kurios galimos, esant visiškam užimtumui. BNP atotrūkis išreiškis ekonomikos nuosmukio kainą. Jis įvertina, kokiu dydžiu sumsžėja potiancialūs gamybos mastai. Negalima užmiršti ir to, kad pastarasis rodiklis neįvertina visų socialinių padarinių.Dalinė bedarbystė būna tada, kai: 1) dirbantieji gali įsidarbinti tik nepilną darbo dieną, 2) dirbantieji dirba nepilną darbo dieną,nors irgauna pilną atlygnimą. Darbo našumas tai vidutinis produkcijos kiekis, pagamintas per vieną darbo valandą. Jis skaičiuojamas bendros gamybos apimties ir darbo valandų santykiu.Kiekybiškai galima išreikšti ir infliaciją. Jai naudojami dviejų tipų rodikliai:1.Kainų indeksų rodikliai naudojami tada, kai reikia nustatyti atskirų rodiklių kitimą per ilgesnį laiką, keičiantis ūkinei veklai ir kainoms. Patys kainų indesai gali būti 2 rūšių: 1. Apibūdinantys viso nacionalinio produkto kainų kitimą ir vad. BNP defliatoriumi. 2. Vartojimo prekių kainų indeksai, kurie nustatomispecialiai registruojant atskirų laikotarpių tam tikrų prekių kainas ir jas palyginant. Formulė:Infliac tempas=šių metų kainų indeks-prėjusių met kain indeks/ prėjusių met kain indeks*100%2.Nustatoma per kiek laiko padvigubėja kainos, tam naudojama septyniasdešimties taisyklė, kuri reiškia, kad norint nustatyti bet kokio rodiklio padvigubėjimo laiką- 70 reikia dalinti iš vidutinių metinių kitimo tempų. Infliacijos pasekmės. Ji įtakoja nacio prodkt apimtį, o taip pat perskirsto pajamas. Norint nustatyti jos įtaka nac prodkt apimčiai, nominalusisNP perskaičiuojamas į realųjį produktą, naudojant kokio nors laikotarpio bazines kainas. Perskaičiavimai atliekami 2 būdais: 1. Realus prodkt=nominalus prodkt/kainų ind. 2. Realiojo prodkt pokytis %=NPpokytis %-kainų indeksas.Pajamų paskirstymui infliacijos poveikis priklauso nuo to, ar ji yra numatoma, ar nelaukta. Jei infliacija numatoma, tai galima tam tikru lygiu koreguoti jos įtaką, o jei nelaukta- pasėkmės daug sudetingesnės. Nukenčia pastovių paj gavėjai, santaupų turėtojai, išlošia matiarealaus turto turėtojai.MAKROEKONOMIKOS RODIKLIAINustatant ūkinės veiklos rezultatus, galima naudoti 2 būdus:1. tam tikrai konkrečiai datai turimą rezultatą, išreikštą pinigais, ir šitaip išreikštas rezultatas vad nacionaliniu turtu2. nustatoma, koks yra ūkinės veiklos rezultatas, kaip gautas per tam tikrą laiką. Tuo laiku, imami 1 metai, gautas dydis vad BNPEk teorijoje paprastai naudojamas 2 būdas, nustatant BNP įrašoma tik galutinė prekių vertė.
Tai nėra paprasta, nes gaminiai dažnai pereina daug gamybos stadijų. Todėl pvz.: televizoriai, duona ir kt; atitekę tiesiai vartotojams yra galutiniai produktai, o miltai, silicio plokštės- tai tarpiniai produktai. Galutinis produktas- tai prekė,perkama vartotojo vartojimui, one tolimesniam perdirbimui.Tarpinis produktas yra perkamas tolimesniam perdirbimui arba perpardavimui.Apskaičiuojant NP vertę, galutinai produktai skirstomi į: 1) asmeninio vartojimo išlaidos{C}; 2) vyriasybės išlaidos prekių bei paslaugų pirkimui{G}; 3) individualios vidaus investicijos{I}; 4) grynasis eksportas, t.y eksporto ir importo skirtumas{E}. Taigi NP=C+I+G+E.BNP gali būti skaičiujamas 3 būdais:1. sumuojant visų gamybos grandžių pridėtines vertes2. sumuojan visas visų rūšių vartuotojų išlaidas prekėms ir paslaugoms pirkti.3. sumuojant visų ūkio dalyvių pajamasBNP skaičiavimas 2 būdu:BNP1=AD=C+I+G+NXI-infliacija, AD- bendroji paklausa, NX- grynasis exportas, kuri gaunamas iš exportas-importas.BNP skačiavimas 3 būdu: čia reikia susumuoti:1. dirbančiųjų DU2. piniginio kapitalo savininkų palūkanas3. žemės savininkų rentą4. verslininkų pelnąBNP2=1+2+3+4; BNP1=BNP2.Bendrasis vidaus produktas-tai kitas panašus rodiklis apibudinantis ek rezultatus, jis skiriasi nuo BNP tuo, kad čia įskačiuojamas visas šalyje pagamitas, nepriklausomai nuo to, iš kieno išteklių jis pagamintas.Greta šių rodiklų naudojami ir kiti: 1.GNP=nominalussis BNP/ BNP kainų defliatoriaus*100. 2. Taip pat nacionalinės pajamos, jos gaunamos: GNP-netiesioginių gamintojų mokesčiai. 3.Asmeninės pajamos. Jos gaunamos: NP- visos socialinio draudimo įmokos, firmų pelno mokest, nepaskirstytas pelnas+ transferiniai mokėjimai. 4. Disponuojamos pajamos, kurios gaunamos: asmeninės pajamos- asmeninių paj mokęsti. Disp pajam pasiekusios tam tikrą lygį skyla į 2 dalis:1. vartojimą2. taupymąVisi pateiktieji rodikliai susieja su keliomis problemomis:1. duomenų tikslumo, jų savarankiškumo2. šešėlinės ek įvertinimo3. statistinių klaidų nustatant kainų indeksus4. nematiarelių gyvenimo sąlygų įvertinimo5. ne rinkos veiklos įvertinimo6. į oficialius duomenys įskaičiuojami duomenys iš įvairių blogybių gamybos(cigaretės, ginklai).EKONOMIKOS PUSIAUSVYROS PAGRINDAI
BENDROSIOS PAKLAUSOS IR PASIŪLOS MODELIS. MAKRO EK PUSIAUSVYROS IR NEPUSIAUSVYROS ATVEJAIAD-bedroji paklausa; AS-bendr pasiūla.AD gauname sumuojant visas individualias paklausas ir ji parodo, kaip visos planuojamos prekių įsigijimo išlaidos priklauso nuo bendro vidutinio kainų lygio. Grafškai vaizduojama taip:P
AD
Q1 AD AD neigiamą nuolydį lemia šios priežastys:1. Palūkanų normos kitimas.2. Matiarealinių vertybių efektas.3. Importo pirkimų efektas. AD gali būti veikiama ne tik kainų lygio, bet ir ne kainų veiksnių. Šie veiksniai yra skirtingi įvairioms AD dalims (C,I,G,NX) Vartojimą įtakoja vartotojų gerovė,jų lūkesčiai, jų įsiskolinimas ir mokesčiai.Investicijas įtakoja palūkanų norma, laukiamas pelnas, mokesčiai, technologija ir k.t. Valstybės prekių ir paslaugų pirkimą įtakojabiudžeto sudarymo ypatumai, bei valstybės išlaidų apimties ir struktūros pokyčiai.Grynajį exportą įtakoja ncionalinių pajamų apimtis užsienio šalyse ir valiutų kursai.AS-tai BNP sinonimas- visos prekės ir paslaugos, kurias ek pajėgia pagaminti ir pateikti rinkai esant tam tikram kainų lygiui. Yra dvi teorijos:1.Keinsistinė. Ji teigė, jog AS kitimas gali būti labai įvairus, pagal tai, kokia yra ek padėtis. Nuosmukio metu AS didėja praktiškai nesikeičiant kainoms. Pagyvėjimo metu AS didėja tik kylant kainoms. Pakilimo metu, kai gamyba priartieja prie potencialios apimties, AS išlieka stabili toliau didėjant kainoms.P AS III
I II
Q2.Klasikinė teorija. Jos požiuriu AS grafinis vaizdas priklauso nuo to, kokiu laikotarpiu analizuojane. Trumpu laikotarpiu AS yra teigiamas, o ilgu- obsoliučiai neelastinga kainų kitimui.
PRIELAIDOS EK PUSIAUSVYRAI TIRTI: VARTOJIMAS IR INVESTICIJOS, JŲ KITIMO PADARINIAI Makro ek pusiausvyros principų anlizė pradedama nuo elementariausio ek modelio sudarymo, kai naudojamos šio prielaidos:1. laikoma, kad kainų lygis nekinta- ek yra nuosmukio fazėje2. laikoma, kad ek yra uždara ir privati , kad AD susidedatik iš 2 elementų- vartojimo ir investicijų
3. daroma prielaida, kad visos santaupos yra asmeninės.Visos disponuojamos išlaidos skyla į vartojimo išlaidas ir santaupas, tačiau reikia turėti galvoje, kad vartojimas niekada, net ir negaunant pajamų, nebūna nulinis. Ta vartojimo dalis, kuri nepriklauso nuo gaunamų pajamų, vad automatiniu vartojimu. Norint nustatyti, kokią dalį disponuojamų pajamų vartojame, reikia naudotis 2 rodikliais:Didėjant vrtotojų pajamoms, jie išleidžiai daugiau. Ribinis polinkis vartoti(RPV) nusako, kiek daugiau jie išleidžia. Jeigu grynosios pajamos padidėjo 1 Lt, tai RPV bus vienu Lt padidėjusių grynųjų pajamų, kurios yra išleidžiamos vartojimui, dalis.RPV=Vartojimo išlaidų pokytis/grynųjų pajamų pokitisRibinis polinkis taupyti (RPT)=Santaupų pokytis/ grynųjų pajamų pokitis.RPV+RPT=1.VYRIAUSYBĖS IR TARPTAUTINIŲ EKONOMINIŲ RYŠIŲ ĮTAKA EKONOMIKOS PUSIAUSVYRAIIŽDO (FISKALINĖS) POLITIKOS TEORINIAI BRUOŽAIPrivačios ek sąlygomis reali pusiausvyra dažnai nesutampa su potencialia gamybos apimtimi, norint tuos nukrypimus mažinti, reikia keisti AD apimtį. Privat uždar ek pati rinka tai padaro labai lėtai, o kartais ir visai nepadaro sąlygų vartojimui ar privačioms investicijoms keistis, todėl kiekvienoje valtybėje naudodama įvairias priemones, tą kitimą skatina vyriausybė. Priemonės gali būti šios: 1. Prekių ir paslaugų kitimas; 2. Taip pat gali veikti AD apimtį keisdamamokesčius ir transferinius mokėjimus gyventojams. 3. Gali įtakoti BNP apimtį keisdama mokesčių dydį, t.y. juos mažinti. Vyriausybės išlaidų (G) kitimą veikia visiems išlaidų momentams būdingas multiplikatorius 1/MPS. Grynųjų mokesčių kitimas keičia namų ūkių gryn paj ir, šiuo atveju, jau veikia kita multiplikatorius, vad grynųjų pajamų multiplikatoriumi jis yra lygus: MPC/MPS. Ta visa politika , kuri yra susijusi su (G) , surenkamų mokesčių ir mokamų transferinių išmokų kitimu, vad diskretine iždo politika. Ji reiškia, kad norint tuos rodiklius pakeisti reikia keisti įstatymus. Realiame gyvenime iždo politikos rodikliai keičiasi patys, nekeičiant įstatymų, tie pakitimai vad automatine fiskaline politika., o konkrečios priemonė jiems pakeisti auto stabilizatoriai. Anlizuojant iždo politkos įtaką ek pusiausvyrai, dažniausiai daroma preilaida, kad (G) yra autonomis dydis, todėl keičiais išlaidų autonominė vertė ta kryptimi, kaip kinta vyriausybės pirkimų apimtis. AD AD1=C+I+G
AD=C+I
0 QAtsiradus mokesčiams, RPV visada sumažėja ta dalimi, kokia sumokami mok. RPVpo mokesčių sumažėjimo=RPVbe mok*1 mokesčio norma.VALSTYBĖS BIUDŽIATO DEFICITO PROBLEMA IR VALSTYBĖS SKOLA BEI JOS APTARNAVIMASValstybės paj ir išl balansas vad valstybės biudžiatu. Vyriausybės išl, atsispindinčios biudžiate, skiriasi nuo G elemento AD struktūrije tuo, kad į vyriausybės išl , greta prekių ir paslaugų, įeina ir transferiniai mokėjimai. Pats vyriausybės biudžiatas gali būti: 1. Subalansuotas 2. Su perviršiu 3. Deficitinis. Ilgesnį laiką būnant deficitui atsiranda valstybės skola. Tada valstybė gali pinigus skolintis iš antrinių bankų, privačių asmenų bei firmų. Veksmingiausias ek požiūriu yra deficitinis biudžiatas, nes tuo atveju vyriausybė, nedidindama mok ir todėl nesumažindama asmeninio vartojimo, padidina G elementą. Iždo politikos tikslas yra ne iždo subalansavimas, bet AD ir AS subalansavimas. Todėl deficitinis biudžiatas yra priimtinas, jeigu jis leidžia pasiekti potencialią gamybos apimtį. Biudžiato deficito susidarymo priežastys: 1. Dėl ek nuosmukio. 2. Dėl vyriausybės aktyvios ūkinės veiklos. Norint sužinoti dėl kurio priežasties biudžiatas deficitinis, apskaičiuojamas visiško užimtumo, arba potencialios gamybos apimties biudžiatas. Ir tada nustatoma kiek vyr gautų paj ir kiek jų išleistų, jei būtų pasiekta potenciali gamyba. Atsiradus skolai, vyr ją turi padengti, nes didėja palūkanos. Skolai padengti vyr gali naudoti išlaidų mažinimą, gali paimti kitą pakolą, blogiausiu atveju ji gali išleisti papildomai pinigų į apyvartą.
GRYNOJO EXPORTO KITIMŲ ĮTAKA EKONOMIKOS PUSIAUSVYRAIEK pusiausvyrą veikia ir NX. Analizuojant jo poveikį ek pusiausvyrai ir jos kitimo tendencijoms, atskirai išskiriamas exporto ir importo poveikis. Exportas laikomas autonominiu dydžiu, nepriklausančiu nuo pajamų kitimo valstybėje. AD AD AD1Importas K Eksportas
Q1 QIki taško K NX teigiamas, taške K NX nulinis, už taško K NX neigiamas.Exporto dydis priklauso: 1. Valstybės ek pajėgumo; 2. Nuo kainų lygio toje valstybė įkurią išvežamos prekės; 3. Valiutų kurso; 4. Pajamų dydžio tuose valstybėse į kurias vežamos prekės. Exporto augimas didina gamybos apimtį valstybėje ir jos pajamas, bet mažina tos valstybės į kurią exportuojama.Importas yra tiesiog proporcingas analizuojamos valstybės paj kitimui, nes didėjant paj ir kitoms sąlygoms nekintant, vartotojai didina savo išl, tuo pačiu didėja ir įvežamų prekių pirkimas.Exporto ir importo apimčių kitimas pakeičia AD kreivės nuolydį, jį sumažina, nes dalis valstybės pinigų išvežama į užsienį ir todėl keičiasi multiplikatorius.Mult=1/1-RPV(1-t)-imp norma.Kuo daugiau išimama pinigų iš vartojimo, tuo multiplikatorius mažėja.
PREKIŲ IR PINIGŲ RINKOS PUSIAUSVYRA IR NUKRYPIMAI NUO JOS
PINIGŲ PAKLAUSA IR PASIŪLAPinigų paklausa- tai visų ek dalyvių noras ir galimybė dalį savo turto laikyti pinigų pavidale.šitokio turto forma pinigų turėtojams kainuoja palūkanas, tačiau jų reikia turėti dėl kelių priežasčių:1. Dažnai nesutampa pirkimas vietos ir laiko požiūriu.2. Paj gaunamos tik tam tikrais intervalais, o prekias reikia pirkti nuolat.3. Pinigų rezervas reikalingas nenumatytiems atvejams.Pinigų paklausa priklauso nuo: palūkanų normos. Pinigų pasiūla kiekvienoje valstybėje yra griežtai ribotas dydis. Jį nustato vyr atsižvelgdama į mainų lygties reikalavimus.MxV=PxQM-pinigai; V- pinigų apyvartos greitis per analizuojamą laikotarpį; P- prekės kaina; Q- RNP (realus nacionalinis produktas); MS- pinigų pasiūla.r MS
r1 MD
M1 MPREKIŲ RINKOS PUSIAUSVYRA IR INVESTICIJŲ SANTAUPŲ (IS) MODELISPrekių rinkos pusiausvyra reiškia, kad gamybos apimtis atitinka išlaidas, prekėms įsigyti, o tai reiškia, kad reikia turėti pinigų. Keičiantis gamybos apimčiai ir pinigų paklausai, prekių rinka įtakoja palūkanų normos lygį. Palūkanų normos kitimas veikia ir bendr išl, pirmiausia investicijas (I), nes dažniausiai I daromos iš skolintų pinigų. Prekių rinkos visus galimus pusiausvyros atvejus apibūdina IS modelis, kuris taip vadinamas tadėl, kad laikomasi pradinės pusiausvyros sąlygos, jog I=S. IS linija parodo visus galimus prekių rinkos rinkos pusiausvyros atvejus. Jei taškas yražemiau IS linijos tai ek sukurtas per mažas produktas, palyginus su išl. Jei virš, tai- per didelis. Pati IS linija, veikiama įv veiksnių gali slankioti žemyn ir aukštyn. IS nuolydis priklauso nuo to, koks AD linijos nuolydis, ojos nuolydį lemia vartojimo išlaidos ir investicijų jautrumo laipsnis palūkanų normos kitimo atžvilgiu, kuo didesnis šis jautrumas, tuo IS nuolydis mažesnis.
PINIGŲ RINKOS PUSIAUSVYRA IR LM (PINIGAI, AKTYVAI) MODELISLM linija (modelis) parodo visus įmanomus pinigų rinkos pusiausvyros atvejus ir, kad pinigų pusiausvyra rinkoje nusistovi tiesiog proporcingai pinigų kainai arba palūkanų normai. Kartais būna, kad pinigų pusiausvyra neatsiduria ant LM linijos, tai reiškia, kad pinigų rinka turi arba savaime keistis, arba turi būti naudojama fiskalinė arba monetarinė politiką. LM gali veikiama įv veiksnių gali persikelti į naują padėtį, gali keistis jos nuolydis. Padėtis keičiasi tada, kai keičiasi pinigų paklausa ir pasiūla, dėl įv priežasčių, tik ne dėl palūkanų normos. Nuolydis priklauso nuo atskirų pinigų paklausą ir pasiūlą lemiančių veiksnių jautrumo palūkanų normos kitimui.
PREKIŲ IR PINIGŲ RINKOS BENDRA PUSIAUSVYRANusistovėjusios prekių ir pinigų rinkos bendrosios pusiausvyros, kuri vad dviguba pusiausvyra, keitimas galimas naudojant įv politiką. IS linija, atspindinti prekių rikos pusiasuvyrą, persikėlia į naują padėtį dėl fikalinės politikos preimonių. Dažniausia preimonė čia yra vyr išl didinimas. Tačiau realiame gyvenime šis pasikeitimas neatitinka modelyje apskaičiuotojo dėl išstūmimo efekto. Jis reiškia, kad IS persikėlus į naują padėtį ir dėl padidėjus pinigų paklausai, padidėja jų kaina ir automatiškai mažėja privačios I bei privatus C. Tačiau šis mažėjimas visai nepaveikia vyr išl didėjimo teigiamo poveikio, nors jį žymiai sumažina. Pinigų rinkos paisausvyros keitimui naudojama monetarinė politika, tai visos vyriausybės priemonės, kurių pagalba keičiama pinigų pasiūla. r LMB C r1 A r2 r3 K R
IS1 IS
BNP1 BNP,M
MONETARINĖ POLITKA
MONETARINĖS POLITIKOS (MP) ESMĖ UŽDAVINIAI IR PRIEMONĖSMP- tai pinigų masės ek reguliavimo būdai, kuriais sikiama paveikti įv makro rodiklius. Pinigų masė tiesiogiai veikia bendrają paklausą AD, tuo pačiu ir pusiausvyros produktą, ojam keičiantis veikia ir nedarbo lygį, infliacijos reiškinius.Optimaliausias MP rezultatas pasiekiamastada, kai užtikrinamas faktinis ek pusiausvyros atitikimas potencialiajam BNP. MP tikslai yra tokie: 1. Stabilizuoti ek; 2. Sudaryti sąlygas jos augimui.MP priemonės, kurias įgivendinti pavedama centriniam bankui yra tokios:1. Atviros rinkos operacijos2. Komercinių bankų privalomojo. rezervo keitimas.3. Diskonto normos keitimas.Visos šio priemonės pasireiškia tuo, kad jos didina arba mažina, tiesiogiai arba ne komercinių bankų rezervus ir tuo pačiu pinigų kiekį rinkoje.KOMERCINIŲ BANKŲ GALIMYBĖS KEISTI PINIGŲ PASIŪLOS APIMTĮNors tik centriniam bankui pavesta reguliuoti pinigų pasiūlą rinkoje, tačiau dėl specifinės veiklos ir dėl indėlių privalomojo rezervo principo veikimo, komerciniai bankai taip pat gali keisti pinigų pasiūlą. Tą galimybę lemia trys veiksniai:1. Privalomų rezervų normos dydis.2. Turimų perteklinių indelių dydis.3. Komercinių bankų siekimas gauti maks pelną.Tai atsitinka tada, kada bankas sukaupias būtinąjį rezevą sukaupia dar pinigų ir juo paskolina klientui ne grynųjų pinigų forma, o čekiu, vėliau tą čekį klientas nuneša į kitą banką ir tas bankas nu tos sumos padeda būtinajį rezervą. Ir taip kiekviena tokia paskola reiškia tikrą pinigų pasiūlos padidėjimą. Šis procesas reiškia, kad pinigų pasiūla rinkoje pasikeičia tiek kartų palyginus su pradiniu indėliu, koks yra pinigų multiplikatorius, kuris apskaičiuojamas:Pinigų multiplikatorius=1/privalomos rezervo normos.Pinigų prieaugis arba sumžėjimas=prdinis indėlis arba išėmimas/ privalomos rezervo normos.Faktinis pinigų pokytis niekada nepasiekia teoriškai galimo dėl 2 piežasčių:1. Dalį paskolų klientai visada gauna grynaisiais pinigais2. Nevisada papildomi indėliai tampa paskolomis, jie gali likti komerciniame banke perteklinio rezervo forma.MP ĮTAKA BNP KAINŲ LYGIUI IR EK RYŠIAMS SU UŽSIENIUMP siekiama pakeisti BNP apimtį, esnt nuosmukiui ir tuo pačiu dideliam nedarbui, infliacijai ir aukštam kainų lygiui. Tam naudojama eksponcinė arba pigių pinigų politika, kuri reiškia, kad didinama pinigų pasiūla, jie atpinga, mažėja palūkanų norma, o tai skatina investicijas, išlaidų didinimą ir kartu BNP didėjimą.Priešinga yra tada kai naudojama restrikcinė arba varžanti (brangių pinigų) politika. Tai reiškia: mažėja pinigų pasiūla, jie bragsta, didėja palūkanų norma, mažėja I ir BNP, o taip pat bendras kainų lygis. Jų efektyvumas priklauso nuo:1. Kokiu laipsniu palūkanų norma reaguoja į pinigų pasiūlos psikeitimą.2. Kokiu laipsniu investicijos reaguoja į palūkanų normos pasikeitimą.MP PRIVALUMAI IR TRŪKUMAIMP galima vertinti įvairiais požiūriais. Jos privalumais laikytina tai, jog priemonės yra operatyvesnės ir lankstesnės, nes jų naudojimui nereikia specialių valstybės sprendimų. Be to, šį politika mažai priklauso nuo politinių nutaikų.
Trūkumai :1. MP poveikį sunku tiksliai prognuozoti.2. MP efektą mažina tai, kad keičiantis pinigų pasiūlai, paprastai keičiasi jų apyvartos greitis.3. Mp remiasi investicijų priklausomybe nuo palūkanų normos kritimų, tačiau investicijų apimtį veikia įv kiti veiksniai, kurie gali neautralizuoti palūkanų normos poveikį.4. MP priemonių įgivendinimui reikia tam tikro laiko nuo sprendimo priėmimo iki laukiamo rezultato pasirodymo. Šis laikas atsiranda dėl kelių priežasčių:a) reikia laiko, kad realizavus vert pop, padidėję bankų rezervai virstųpapild paskolomisb) reikia laiko, kad poveikis palūkanų normai pakeistų aktyvų struktūrą ir atitinkamai pakeistų investicijasc) BNP pasikeičia taip pat tik po tam tikro laiko5. MP priemonėmis dažnai neįmanoma tuo pačiu metu optimizuoti pinigų masę ir palūkanų normą.FISKALINĖS IR MP DERINIMO GALIMYBĖS IR PROBLEMOSMakro požiuriu valstybė negali apriboti vien fiskalinėmis arba vien monetarinėmis visuomenėmis. Jos turi būti derinamos.<…> Realiame gyvenime galimi ir tokie atvejai, kad vyr gali skatinti investijas jas subsidijuodama arba sudarydama sąlygas gauti lengvatines paskolas. Ir tos ir tos politokos tikslai yra tie patys, tik skiriasi įgivendinimo principai, todėl kartais geriau naudotis viena, o akrtais kita politika.KEINSINĖS MAKROEKONOMIKOS TEORIJOS ALTERNATYVOS, MONETARIZMAS IR RACIONALIŲ LŪKESČIŲ TEORIJA
KEINSININKŲ IR MONETARISTŲ NESUTARIMAI MAKRO KLAUSIMAISMakro teoriją galima suskirstyti į 2 stabilias grupes:1. keinsinė 2. neoklasikinėa) monetarizmob) racionalių lūkesčių teorijaSvarbiausi klausimai, kuriais nesutaria keisininkai ir monetaristai yra tokie:1. Rinkos ek stabilumo ir jos savaiminio reguliavimosi problema.2. Valstybės vaidmuo ek.3. Pimigų įtaka makro procesams.4. Fiskalinės ir monetarinės politikos prioritetų ir efektyvumo problema.Keinsininkai teigia, kad rinkos ek savaime susireguliuoti turi labai mažai galimybių. Jie teigia, kad realiame gyvenime dažnai nesutampa santaupų apimtis ir planuojamos investicijos, ir šios dvi priežastys sukelia verslo efektyvumo svyravimus, dėl to atsiranda nedarbas aarba infliacija ir todėl turi įsikišti valstybė.Monetaristų pažiūros priešingos. Jie tegia, kad pats rinkos mechanizmas užtikrina mokro stabilumą, o valstybės įsikišimas tik neleidžia veikti rinkos jėgoms. Abi mokyklos savo makro ek teoriją grindžia skirtingomis lygtimis: -Keinsininkai BNP=C+I+G+NX-Monetaristai MxV=PxQ Turinio požiūriu šio lygti apibudina obsuliučiai tą patį, nes:C+I+G+NX= MxVBNP=PxQ. Kensininkų nuomone, pinigų vaidmuo yra antraeilis, o monetaristų pinigų pasiūla yra svarb veksnys, nuo kurio priklauso gamybos apimtis, pinigų pasiūlos pasikeitimas veikia visus paklausos elementus. Dėl šių priežasčių jie skirtingai vertina fiskalinės ir monetaristinės politikos vaidmenį ek procesuose.KEINSININKŲ IR MONETARITŲ PAŽIŪROS Į FSKALINĘ IR MONETARINĘ POLITIKĄKeinsninkai neneigia visos monetarinės politikos rekšmės, tačiau teigia, kad svarbesnė ir efektyvesnė yra fiskalinė politika. Jie argumentuoja taip: vyr prekių pirkimai yra tiesioginė AD sudėtinė dalis, o mokesčių keitimas tiesiogiai veikia C ir I , todėl fiskalinė politika tiesiogiai veikia ek pusiausvyrą.Monetaristai teigia,kad fiskalinė politika sukelia išstūmimo efektą, kuris beveik neautralizuoja pradinį fiskalinės politikos poveikį. Jie teigia, kad išstūmimo efektą galima sumažinti padidinant pinigų pasiūlą, tačiau pagrindinė čia yra būtent pinigų pasiūlos keitimo politika. Jie teigia,kad pinigų pasiūlą kasmet reikia keisti tokiais tempais, kurie atitiktų potencialaus realiojo BNP kitimo tempus.Keinsininkų ir monetaristų nuomonės skiriasi ir dėl AD reguliavimo efektyvumo. Monetaristų nuomone dėl pakankamos konkurencijos rinkoje, afktinis BNP yra visada artimas potecialiajam BNP, t.y. AS kreivė yra beveik vertikali. Todėl bet kokios AD didinančios priemonės iškart pakelia kainas ir labai mažai pakeičia produktą.P AS poten BNP
AD1 AD
0 QKeinsininkų požiūriu, padėtis yra kitokia. Jie mano, kad dėl vidinio nestabilumo ir netobulos konkurencijos ek dažnai toli atitrūkusi nuo potencialios gamybos apimties, todėl AS pakankamai nuožulni ir padidėjus AD padidėja gamybos apimtis,santikinai nedaug pasikeičia kainos.
P potenc BNP AS
AD1 AD0 Q
PAGRINDINIAI RACIONALIŲ LŪKESČIŲ TEORIJOS BRUOŽAIPastaraisiais 2-jais dešimtmečiais susiformavo naujos makro teorijos: 1. Monetarizmas; 2. Racinalių lūkesčiių teorija (RLT).RLT autoriu amerikietis Robertas Lukas. Jie pasisako už valstybės nesikišimą į ek, už nevaržomą rinkos jėgų veikimą. Jie teigia, jog rinkos dalyviai siekdami sau naudos visada elgiasi racionaliai. Jų nuomone visos rinkos yra pakankamai konkurentiškos, prekių kainos, daarbo užmokestis ir palūkanų norma yra pakankamai elastinga juoas įtakuojančių veuksnių kitimui ir greitai keičiasi, ir ek dalyviai keičia savo elgesį. Dėl to vyriaussybės įsikišimas yra neefektyvus, jie teigia,kad vyriausybė gali naudoti tik monetarinę politiką. Ši teorija yra kritikuojama keisininkų.MONETARIZMO IR RLT TEORIJOS ĮNAŠAS Į ŠIUOLAIKINĘ MAKRO TEORIJĄAbi liberaliosios teorijos pakeitė požiūrį į vyr sugebėjimą reguliuti makro procesus. Jų dėka ek buvo įveikti kraštutinumai. Monetaristų nuopelnas tas, kad jie atkreipė dėmesį į privataus sektoriaus išstūmimo efektą ir įrodė, kad būtina derinti fiskalinę ir monetarinę politikas. Dabartiniu metu nors abi kryptys laikosi savo išeities pozicijų, tačiau sutaria, kad pagrindinį dėmesį skiriant AD ar AS, kartu reikia nagrinėti ir antrąjį rodiklį.RLT įnašos į makro yra tas, kad tiek ekonomistai tiek politikai dabartiniu metu vis daugiau dėmesio skiria ūkio dalyvių ir atskirų rinkų reakcijai į ekonominės politikos pasikeitimus.
NEDARBO IR INFLIACIJOS SĄVEIKA, EKONOMIKOS STABILIZAVIMAS
KAINŲ STABILUMAS IR UŽIMTUMASAD ir AS modelių analizė leidžia padaryti tokias išvadas:1. AD kreivę perkelia į naują padėtį jos elementų kitimas, taip ji priklauso nuo pinigų kiekio apyvartoje ir nuo iždo politikos.2. Ilgalaikė AS kreivė yra vertikali ir ji atitinka potecialią realią gamybos apimtį3. Trumpalaikė AS keivė yra tteigiamo nuolydžio ir laikoma, kad lakiamas kainų lygis ir išteklių kiekis suderinami su su AD ir galutinių produktų kainomis.Šios išvados liedžia nustatyti ryšius tarp infliacijos ir nedarbo, realios gamybos apimties. Infliacija gali būti:1. Paklausos2. PasiūlosPaklausos infliacija prasideda tada, kai skatinimui naudojama monetarinė ar fiskalinė politkos, dėl to AD persikelia į naują padėtį.P Poten BNP AS1
AS
AD1
AD0 QAiškinti iš brėžinio. Kas vyksta, kai podidėja, kai pamažėja.<…> atrodo toliau ek turėtų veikti normaliai, tik aukštesnėmis kainomis, tačiau padidėjus kainų lygiui, vėl vykdoma AD didinanti politika ir taip susidaro spiralinis kainų kilimo mechanizmas. Per trumpą laikotarppį tikia politika yra gana efektyvi, tačiau šitą laimėjimą galima palaikyti tik visą laiką skatinat AD, vsą laiką esant paklausos infliacijai. Ji gali atsirasti ir dėl tam tikrų pasiūlos pokyčių, vad pasiūlos šoku, kai staga ir smarkiai padidėja kokių nors išteklių kainos. Tada AS keliasi į naują padėtį, susidaro nauja pusiausvyra, bet ji neilgalaikė,nes gammybos apimtis neatitinka potencialaus lygio, o nedarbas didesnis už naturalų nedarbą. Norint paspartinti ek vystimasi galima imtis eksponentinės AD sktinimo politikos.Sprendžiant infliacijos problemas, galima naudoti dviejų tipų priemones:1. Trumpu laiku, kai siekiama sumažinti infliacijo sukeltą įtaką, tinkamiausia čia būtų ek politikos pakeitimas, kai didinama pasiūla nedidinant paklausos, arba mažinama paklausa nemažinant pasiūlos.2. Ilgu laiku infliacinių lūkesčių slopinimas yra geriausias grieta monetarine politika, biudžiato deficito mažinimas, materialinių prielaidų sukūrimas pakeliant darbo našumą ir sumažinant kainas; sociallinių pprielaidų sukūrimas, kai visuomenė susitaiko su ta padėtimi, kad galima suvartoti tiek realaus produkto, kiek jo tuo metu yra sukurta.
NEDARBO IR INFLIACIJOS SĄVEIKATarp infliacijos ir nedarbo yra atvirkštinis ryšys. Nedarbas egzistuoja nuosmukio metu, kai faktinė pusiausvyra mažesnė už potencialią gamybos apimtį, tada didelė išteklių dalis nenaudojama. Atsiradus pertekliui yra mažos kainos, maži gamybos kaštai. Didėjant gamybos apimčiai, diėja išteklių paklausa ir jų kainos, didėja gamybos kaštai ir kainų lygis. Todėl pradeda mažėti nedarbas.EKONOMIKOS STBILIZAVIMO POLITIKA Įvairios ek mokyklos siūlo ksirtingas priemonesek stabilizavimui.Keinsininkų -vyriausybės iždo politikos keitimas. Monetaristų – monetarinės taisyklės laikymasis. Racionalių lūkesčių teorijos – atsižvelgimas į vartotojų laukiamą elgesį. Pasiūlos teorijos -AS apimties keitimas.Dažniausiai kiekviena vyriausybė deerina įvairias priemones, vadovaudamasi savo požiūriu į atskirų teorinių krypčių teoriją.Keinsinikų iždo politika- didinti AD. Didiname vyriausybės išlaidas, mažiname mokesčius kurie didina vartojimo išlaidas ir investicijas. Taip pat valstybė gali skolintis pinigus.Monetaristinė politika- keičiame pinigų pasiūlą, kuri didina gamybą MxV=PxQRLT- visi ek dalyviai elgiasi racionaliai.TARPTAUTINĖ PREKYBA
KODĖL ŠALYS PREKIAUJA. TARPTAUTINĖS PREKYBOS IR PREKYBOS ŠALIES VIDUJETarptautinė prekyba būtina, nes:1. kievienai šaliai trūksta tam tikrų išteklių ir juos ji gali gauti iš kitų šalių.2. kiekvienos šalies klimatinės sąlygos, darbo jėga ir kita aplinka, daro ją santikinai efektyvią vienų prekių gamybai, o kitų ne.3. specializacija, įgalinanti gaminti didesnį produkcijos kiekį, leidžia pasinaudoti rezultatyvumo didėjimu dėl gamybos mąstų.
AC vidutiniai kaštai
QTarptautinė prekyba nuo prekybos šalies viduje skiriasi tuo, kad tarptautinė prekyba yra labiau komplikuota dėl skirtingų valiutų, kliūčių darbui ir kapitalui judėti per sieną. OBSOLIUTAUS IR LYGINAMOJO PRANŠUMO DĖSNIAIŠalis turi obsoliutų prnašumą prieš kitą šalį kokio nors produkto gamyboje, jei ji gali šį produktą sunaudodama mažiau išteklių. Tačiau 2 šalys gali turėti naudos prekiaudamos, net jei viena iš jų mažiau efektyviai už kitą gamina visa prekes. Šalis turi lyginamąjį pranašumą prieš kitą kokios nors prekės gamyboje, jei ji gamina šią prekę efektyviau negu kita šalis.ARGUMANTAI UŽ IR PRIEŠ MUITŲ IR KVOTŲ NAUDOJIMĄTarptautinėje prekyboje yra tokios kliūtys kaip muito tarifai ir importo kvotos. Miuto tarifai -tai mokesčiai imami už prekių importą, paprastai nustatomi kaip tam tikras % nuo rinkos kainos.Importo kvota- tai maksimalus prekių kiekis, kurį galima įvežti per tam tikrą laikotarpį.Siekiant paskirstyti ribotą importo kiekį tarp pirkėjų, dažniausiai taikomos importo licenzijos. Taikant šiuos mok nukenčia vartotojai, o laimi vietiniai gamintojai, nes jiems sumažėja užsienio konkurencija ir jie gali didinti kainas. Grynasis tarifų poveikis visuomeniai yra neigiamas, t.y. pirkėjai praranda daugiau, nei laimi pirkėjai. Tarifų šalininkai tegia, kad tarifai būtini, norint,kad globojamos šakos pasiektų efektyvų gamybos mąstą būdamos apsaugotos nuo užsienio konkurencijos. Nacionalinis saugumas teigia, kad neprotinga importuoti prekias, kurios būtinos nacionaliniam saugumui, nes šių prekių uždarudimas išvežti šių šalių prekes, gali sukompromituoti nacionalinį saugumą karų ir krizių metais. VALIUTŲ KURSAIKai perkame prekes užsienyje turime turėti tos šalies valiutos, jos įsigyjame valiutų rinkoje. Valiutų rinka – tai irnka kurioje vienos šalies valiuta mainoma į kitos šalies valiutą. Kaina, kuria vienos šal valiuta mainoma į kitos šal valiutą, vad valiutų kursu. Nuo kursų priklauso importuojamų prekių kainos. Skiriami 3 valiutų kursų režimai:1. fiksuti valiutų kursai, kai vieno šal valiuta pririšama prie kitos šal val;2. plaukiojantys val kurs, kurį lemia rinkos jėgos, paklausa ir pasiūla nesikišant centriniam bankui;3. valdomi val kurs, tai kursas, kurį įtakoja centrinis bankas, kišdamasis į užsienio val rinką.Kai val kurs yra valdomas centrinis bankas nesiekia išlaikyti faiksuotų val kurs.
EKONOMIKOS AUGIMAS
EKONOMIKOS AUGIMO ESMĖ, JOS RODIKLIAI IR VEIKSNIAIEk augimu laikoma ilgalaikė jos vystimosi tendencija, kuri pasireiškia potencialiu BNP didėjimu.Ek augimą primtą apibudinti keliais rodikliais:1. BNP ar GNP tempai palyginamomis kainomis2. Tas pats pirmasis rodiklis tik išreikštas vienam gyventojui3. Tas pats pirmasis rodiklis tik apskaičiutas vienam dirbančiąjamVisi šie rodikliai gali būti apskaičiujami 2 būdais:· nurodant jų procentinį kitimą per metus· nustatant per kiek laiko rodiklis padvigubėja (septyniasdešimties taisyklė)Ek augimo veiksnių grupės:1.Pasiūlos veiksniai a) gamtinių išteklių kiekis ir kokybė b)Darbo išteklių kiekis ir kokybė c)Kapitalinių fondų išteklių kiekis ir kokybė d)gamybos technologija2.Paklausos veiksniai a)gyventojų sk augaimas b)pajamų augimas c)makro bendrąją paklausą skirstanti politika d)exporto skatinimas3.Paskirstymo veiksniai a) pajamų skilimas į Cir S b) išteklių paskirstymas teritoriniu požiųriu4.Instituciniai veiksniai a) ūkinę veiklą reglamentuojantys įstatymai b) vyr ek politika c) ek valdymo sistema d) vidaus politinė padėtis e) ūkinių sutarčių sistema su kitomis valstybėmis.EKONOMIKOS AUGIMO VALSTYBINIS REGULIAVIMASValstybės ek reguliavimas apima TL ir IL priemones. Tumpalaikėmis priem siekiama stbilizuoti ek, sušvelninti jos svyravimus, o ilgalaikės priemonės skiriamos ek augimui skatinti.Mikroekonominės priemonės: siekimas suformuluoti perspektyvią ūkio struktūrą, pagerinti šalies padėtį tarptautiniame darbo pasidalijime.Makroekonominės priemonės: investicijų skatinimas, darbo ir verslo aktyvumo didinimas taikant palankią mok sistemą, sudarant sąlygas gauti kreditus, bendr paklausos didinimas.Ek skatinti tikslinga tik tada, kai paklausos kitimoo tempai sutampa su BNP kitimo tempais. Kai jie nesutampa, skatinant AD atsiranda kainų augimas. Jo vengiant ir per mažai skatinant AD, gali atsirasti nuosmukis, kai faktinė ek pusiausvyra yra mažesnė už potencialią gamybos apimtį. Dėl to reikia skatinti ne AD, o AS. Tam naudojant mok sistemą, t.y. mažinant mok normą. Tačiau dėl šios priemonės naudojimo gali išaugti vylstybės skola.EKONOMIKOS AUGIMO TEIGIAMOS IR NEIGIMOS PASEKMĖSTeigiamos augimo pasekmės: 1. Kyla gyvenimo lygis.2. Gerėja gyv poreikių tenkinimas3. Atsiranda daugiau galimybių spręsti iškilusiais problemas nesumažinant pasiekto vartojimo lygio.4. Atsiranda daugiau galimybių perskirstyti pajamas ir kovoti su skurdu.5. Atsiranda didesnės galimybės tobulinti gyv būdą.6. Atsiranda geresnės sąlygos mokslo ir technikos pažangai.7. Atsiranda sąlygos stiprinti ginybinį pajėgumą ir tarptautinį prestižą.Neigiamos augimo pasekmės:Gali būti socialinės pasekmės ir asmeninės pasekmės:1. urbanizacija2. kaimo depopuliacija3. ūkio disproporcijos4. itemtas gyvenimo ritmas5. stresai6. materialinės padeties nestabilumas
EGZAMINŲ KLAUSIMAI
1. Ekonomikos pusiausvyros pagrindai1.1. Bendrosios paklausos ir pasiūlos modelis. Makro ek pusiausvyros ir nepusiausvyros atvejai1.2. Prielaidos ek pusiausvyrai tirti: vartojimas ir investicijos, jų kitimo padariniai
2. Vyriausybės ir tarptautinių ekonominių ryšių įtaka ekonomikos pusiausvyrai2.1. Iždo (fiskalinės) politikos teoriniai bruožai2.2. Valstybės biudžiato deficito problema ir valstybės skola bei jos aptarnavimas2.3. Grynojo exporto kitimų įtaka ekonomikos pusiausvyrai
3. Prekių ir pinigų rinkos pusiausvyra ir nukrypimai nuo jos3.1. Pinigų paklausa ir pasiūla3.2. Prekių rinkos pusiausvyra ir investicijų santaupų (IS) modelis3.3. Pinigų rinkos pusiausvyra ir LM (pinigai, aktyvai) modelis3.4. Prekių ir pinigų rinkos bendra pusiausvyra
4. Monetarinė politka4.1. Monetarinės politikos (MP) esmė uždaviniai ir priemonės4.2. Komercinių bankų galimybės keisti pinigų pasiūlos apimtį4.3. MP įtaka BNP kainų lygiui ir ek ryšiams su užsieniu4.4. MP privalumai ir trūkumai4.5. Fiskalinės ir MP derinimo galimybės ir problemos
5. Keinsinės makroekonomikos teorijos alternatyvos, monetarizmas ir racionalių lūkesčių teorija5.1. Keinsininkų ir monetaristų nesutarimai makro klausimais5.2. Keinsininkų ir monetaritų pažiūros į fskalinę ir monetarinę politiką5.3. Pagrindiniai racionalių lūkesčių teorijos bruožai
5.4. Monetarizmo ir RLT teorijos įnašas į šiuolaikinę makro teoriją6. Nedarbo ir infliacijos sąveika, ekonomikos stabilizavimas6.1. Kainų stabilumas ir užimtumas6.2. Nedarbo ir infliacijos sąveika6.3. Ekonomikos stbilizavimo politika
7. Tarptautinė prekyba7.1. Kodėl šalys prekiauja. Tarptautinės prekybos ir prekybos šalies viduje7.2. Obsoliutaus ir lyginamojo pranšumo dėsniai7.3. Argumantai už ir prieš muitų ir kvotų naudojimą7.4. Valiutų kursai
8. Ekonomikos augimas8.1. Ekonomikos augimo esmė, jos rodikliai ir veiksniai8.2. Ekonomikos augimo valstybinis reguliavimas8.3. Ekonomikos augimo teigiamos ir neigimos pasekmės