LONDONASLondonas, D.Britanijos sostinė. Jame gyvena 7,4 mln gyventojų. Miestas įsikūręs Anglijos pietryčiuose, lygumoje, abipusTemzės estuarijos, 75km nuo žiočių ( š. J.). Londonas su priemiesčiais sudaro D.Londono metropolinę grafystę (1800km2). Tai miesto centras (Sitis) ir 32 sostinės apygardos. D.Londone susitelkę apie 1/8 visų, apie 1/6 ekonomiškai aktyvių D. Britanijos gyventojų, gyvena apie 0,5 mln imigrantų. Londonas – didelis transporto mazgas. 2 tarptautiniai ir 1 vietinių oro linijų aerouostas. Londonas jūrų prekybos uostas – didžiausias D. Britanijos ir vienas didžiausių pasaulyje pagal krovinių apyvartą (daugiau kaip 44 mln. t., 1976). Uostas ištįsęs Temzės upe 50 km., turi 5 sistemas uždarų dokų- baseinų (pirmasis įrengtas 1669 m.)Per Londono dokus praeina trečdalis viso Anglijos importo ir daugiau kaip ketvirtadalis eksporto. Čionai gabenami Kanados, Australijos ir JAV grūdai, Argentinos, Australijos ir Naujosios Zelandijos mėsa, Danijos, Olandijos ir Belgijos pieno produktai, Indijos ir Ceilono arbata, JAV medvilnė, Irano ir Venesuelos nafta ir naftos produktai ir daug kitokių prekių iš visų Žemės rutulio kraštų. Į Londoną įvežamos žaliavos, o išvežami pusfabrikačiai, gatavos prekės ir įrengimai. Londono keleivinis uostas yra Tilberyje. Londono metropolitetas (įrengtas 1860 -1863) seniausias pasaulyje.
Ekonomika.
Londone pagaminama 25% D.Britanijos pramonės produkcijos. Mašinų gamyklose dirba daugiau kaip 40% Londono pramonės dirbančiųjų, popieriaus ir poligrafijos pramonėje apie 13%. Diduma pramonės produkcijos pagaminama 5 pramoniniuse Londono rajonuose. Centriniame rajone, apimančiame Londono (Sičio) vakarinius ir šiaurinius priemiesčius, -poligrafijos, siuvimo, baldų pramonė, mokslo aparatūros, matavimo prietaisų, staklių, poligrafijos, siuvimo pramonės įrengimų, juvelyrinių dirbinių gamyba (rajone dirba 20% visų Londono pramonės dirbančiųjų). Patemzio rajone -maisto, chemijos pramonė, spalvotoji metalurgija, mašinų gamyba, laivų remontas, naftos perdirbimas šiauriniame Ly upės slėnyje-siuvimo, baldų, chemijos, elektrotechnikos pramonė. Šiaurės vakarų-elektrotechnikos ir elektronikos pramonė, automobilių, lėktuvų,staklių gamyba (rajone dirba 23%visų Londono pramonės dirbančiųjų). Pietvakarių (Vondlio upės slėnyje) – elektrotechnikos pramonė. Sityje susitelkusios finansų, prekybos įstaigos. D.Britanijosir tarpt. Monopolijų bei užsienio filialų v -bos, fondų ir prekių biržos.
Švietimas, mokslo ir kultūros įstaigos.
Yra Londono universitetas, Sičio universitetas, Karališkosios muzikos, dramos meno akademijos, Sičio, Centr. Londono politechnikos institutaitai, Londono muzikos ir dramos akademija, Karališkoji baleto mokykla, Karališkoji šokio akademija ir daug kitų aukštųjų mokyklų.
Architektūra.
Londonas susiformavo iš daugelio suaugusių savarankiškų gyvenviečių ir miestų. Miestas užima labai didelį plotą, bet yra visiškai neaukštas. Daugumas namų trijų ir dviejų aukštų. Aštuonių ir dešimties aukštų namų, tur būt, kokie penki procentai, o namų daugiau kaip dešimties aukštų pasitaiko itin retai. Daugumas senų namų pajuodę nuo garsiųjų Dondono suodžių, atsirandančių ne tiek nuo gamyklų dūmų, kiek nuo šimtų tūkstančių židinių. Kurie-ne-kurie namai apdairiai apmūryti juodomis plytomis. Juodame fone šviežiu baltumu išsiskiria langų apvadai ir įėjimų portalai. Daugelis Londono rajonų tokie nepanašūs vienas į kitą, jog atrodo, kad jie priklauso skirtingiems miestams, skirtingoms šalims arba skirtingoms epochoms.Nepanašūs vienas į kitą ne tik rajonai, bet ir juos sudarantys kvartalai arba gatvės, kurios tarp savęs skiriasi ten gyvenančiųjų arba dirbančiųjų profesija, tautybe, turto arba neturto laipsniu.Yra gana didelis rajonas, gyvenamas daugiausia tik geležinkelininkų. Yra labai gražių senovinių gatvelių ir kiemelių, kuriuos, tur būt, derėtų pavadinti “teisingumo kvartalu”. Prie šio kvartalo namų durų pritvirtintose lentelėse galima perskaityti kone visų žymiausių Londono juristų pavardes. Parduotuvių languose išdėliota tūkstančiai knygų odiniais viršeliais. Tai Anglijos įstatymai, išleisti per šimtus metų. Čia pat parduodami balti teisėjų perukai iš arklių karčių ir juodos viduramžiškos mantijos ¬ žodžiu, visi būtini šiuolaikinio Anglijos teismo atributai. Yra gatvių, kuriose telkiasi daugybė įvairių restoranų: graikiškų, turkiškų, armėniškų, prancūziškų, itališkų ir kt. O yra Flitstrito gatvė; joje ir gretimose gatvelėse įsikūrusios stambiausių Anglijos laikraščių redakcijos.
Socho rajone gyvena daug žmonių, atvažiavusių į Angliją iš visų pasaulio kraštų: italų, prancūzų, graikų, indų, kinų ir kt. Prasideda prekybiniai kvartalai, triukšmingi, ankštai pristatyti daugiaaukščių parduotuvių, bankų ir prekybos kontorų. Ištisine juosta eina vitrinos. Šmėkščioja reklamos, kurios iš pradžių stulbina, tačiau netrukus pradedi pastebėti įkyrų vis tų pačių vardų ir pavadinimų kartojimąsi. Vakarais iš toli matyti Pikadilio aikštės pašvaistė. Čia šviesos reklamos centras.Netoli nuo Pikadilio – mitingų ir demonstracijų aikštė – Trafalgaro skveras. Dieną jame šeimininkauja balandžiai ir vaikai. Bet kad ir kaip būdingi Londonui visi šie kvartalai ir gatvės, miesto veidą ir jo istoriją daugiausia lemia rajonai, kurie vadinami Sičiu, Istendu ir Vestendu. Sitis – administracinis ir financinis centras. Londono Sityje įsikūrusi ir lordo mero rezidencija, ir fondų birža, kur šimtai biznierių perka bei parduoda pažiūrėti kuklius popierėlius, suteikiančius teisę gauti pelną už vario, cukraus, arbatos, lėktuvų, anglies, naftos ir kt. Prekių gamybą.Sityje yra Rotšildų banko namai, amerikiečių, prancūzų, italų ir olandų bankų skyriai. Sičio namai daugiausia masyvūs, niūrūs, tamsūs, pastatyti 19a. antroje pusėje. Vestendas yra dabar faktiškai Londono centras. Čia prabangiuose atskiruose namuose gyvena Londono buržuazija. Vestende susitelkę geriausi teatrai ir kino teatrai, miuzikholai, restoranai ir brangiausi viešbučiai,daug puikių parduotuvių. Gatvės čia triukšmingiausios, ryškiausios ir judriausios.Čia dirbo K. Marksas, F. Engelsas ir V. Leninas. Vestendą siekia didieji Londono parkai. Šie parkai – poilsio par kai. Čia žmonės vaikšto, sėdi, deginasi prieš saulę. Šiuose parkuose turtingi žmonės jodinėja arkliais. Parkų kūdrose plaukioja gulbės, antys ir kt. paukščiai. Iš Londono parkų didžiausias Haidparkas.Į šiaurę nuo Haidparko driekiasi vienas gražiausių Londono parkų – Hempsted Hisas. Istendas – rytinis miesto pakraštys. Tai didelis proletariškas rajonas, gyvenamas daugiausia fabrikų ir gamyklų darbininkų, dokininkų, namudininkų.Istende yra daug vadinamųjų pelningų namų (lūšnų). Istende gyvena daug elgetų. Architektūros paminklai: Romėnų įtvirtinimų, šventyklų ir termų liekanos; Tauerio pilis; romaninė šv. Baltromiejaus Didžiojo bažnyčia; bažnyčia, vadinamasis Vestminsterio vienuolynas; rotušė; klasicistiniai pastatai – šv. Povilo katedra; 52 bažnyčios; Grinvičo ligoninė; Bakingamo rūmai; Anglijos bankas; Britų muziejus; neogotikiniai Parlamento rūmai su Viktorijos ir laikrodžio Bigbeno bokštais; Tauerio tiltas. Mieste daug skverų, fontanų, tiltų, skulptūrinių paminklų. Aplink Londoną po II Pasalinio karo pastatyta 8 miestai palydovai.Istorija
Miesto pradžia – karo stovykla Londinėjus, kurį romėnai I a. įkūrė keltų gyvenvietės vietoje. IV a. viduryje Londonas tapo svarbiu romënø Britanijos provincijos politiniu centru, upiø ir jûrø uostu. VII-IX a. buvo anglosaksų karalystės Esekso sostinė. IX a. normanai keliskart sudegino. Po normandų užkariavimo (1066m.) atsirado amatininkų cechų ir pirklių gildijų. XI a. pabaigoje – XII a. prodžioje Londonas tapo Anglijos sostine. XII a. gavo savivados teises. XVI-XVII a. Londonas tapo svarbiu prekybos centru. 1665 m. Londonas nukentėjo nuo maro, 1666 m. – nuo gaisro. Nuo XVII a. pabaigos, kai Anglija tapo buržuazine monarchija, Londonas sparčiai augo kaip šalies ūkinis, politinis ir kultūrinis centras. Per II Pasaulinį karą hitlerininkai miestą bombordavo ir apšaudė raketonis; dėl to žuvo apie 30 000 žmonių. Londonas – Didžiosios Britanijos kovos už taiką centras, daugelio diplomatinių pasitarimų ir tarptautinių konferencijų vieta. Lietuvių Londone apsigyveno XIX a. 2 pusėje. 1900 m. jų buvo apie 3000. 1894 m. Londone įvyko pirmasis Londono lietuvių darbininkų streikas. Nuo 1895 m. veikia lietuvių klubas. Nuo 1910 m.- lietuvių socialinis ir sporto klubas. Nuo 1918 m. – lietuvių meno sanbūris. Londone eina nacionalistinis laikraštis “Europos lietuvis”, nuo 1954 m. “Nidos” knygų klubas (išleido daugiau kaip 100 knygų). Londone gyvena lietuvių rašytojų, dailininkų.
Buvo naudotasi literatūra: “Tarybinė Lietuviškoji Enciklopedija”, “Fizinės geografijos chrestomatija”.